Kai kuriuose trijų cilindrų „PureTech“ benzininiuose varikliuose paskirstymo diržas dirba ne „sausai“, o panardintas į variklio alyvą. Tokia konstrukcija turėjo sumažinti trintį ir pailginti diržo tarnavimo laiką, tačiau praktikoje gali sukelti brangių problemų.
Esant nepalankioms sąlygoms alyva pradeda ardyti gumą: ypač kenkia pasenusi alyva ir į ją patekę degalai. Tai dažniau nutinka automobiliams, kurie daug važinėja trumpais atstumais, kai variklis nespėja pilnai įšilti. Tuomet diržas gali brinkti, skilinėti ir ilgainiui irti.
Blogiausiu atveju diržas nutrūksta ir tai reiškia rimtą variklio pažeidimą. Tačiau net ir nenutrūkęs diržas gali pridaryti nuostolių: nuo jo atsiskiriančios gumos dalelės cirkuliuoja alyvoje ir gali užkimšti alyvos siurblio paėmimo sietelį.
Nukritus alyvos slėgiui, svarbūs variklio mazgai nebesutepami taip, kaip reikia, o tai taip pat gali baigtis agregato gedimu. Todėl tokiuose varikliuose svarbi ankstyva diržo būklės patikra.
Kaip atliekamas paprastas patikrinimas
Diržo patikrai naudojamas specialus matuoklis, kuris įvertina diržo plotį. PSA koncerne jis žymimas kodu G-0109-6 (paskirstymo diržo matuoklis), tačiau analogiškus įrankius siūlo ir kiti gamintojai.
Interneto parduotuvėse toks matuoklis kainuoja apie 50 zlotų. Jis tinka 1.0 ir 1.2 benziniams varikliams „Citroen“, „Peugeot“, „Opel“ ir „Toyota“ automobiliuose.
Pats patikrinimas paprastas, nes šiuose varikliuose diržas eina visai šalia alyvos įpylimo angos. Atsukus alyvos kamštį matyti diržo paviršiaus fragmentas.
Matavimo įrankis įkišamas pro angą: jo gale yra dvi mažos „šakutės“, atitinkančios leistiną diržo plotį. Patikra atliekama su išjungtu varikliu, tačiau pašildytu iki darbinės temperatūros.
Įrankį atsargiai užmaunant ant matomos diržo dalies, galima įvertinti rezultatą: jei diržas telpa tarp „šakučių“, plotis laikomas normoje. Jei matuoklio nepavyksta užmauti, tai ženklas, kad diržas jau išbrinko ir jį reikia keisti.
Ką matuoklis pasako, o ko – ne
Svarbu žinoti, kad matuoklis parodo tik tai, ar diržas nepakeitė pločio. Net ir „normalaus“ pločio diržas gali turėti įtrūkimų, aptrupėjusių vietų, pašerpetojusius kraštus ar kitokių pažeidimų.
Dėl to rekomenduojama tuo pačiu pro alyvos įpylimo angą diržą ir apžiūrėti. Įtrūkimai paviršiuje, atšokę gumos gabalėliai ar pažeisti kraštai rodo, kad diržui reikia dėmesio, net jei matavimo rezultatas buvo „geras“.
Taip pat pabrėžiama, kad vien diržo pakeitimo kartais gali nepakakti. Jei diržas spėjo brinkti ar irti, tepimo sistemoje jau gali būti gumos dalelių, todėl gali tekti tikrinti alyvos siurblio sietelį ir kitus alyvos tekėjimo kelyje esančius elementus, o prireikus juos valyti ar keisti.
Žinoma, toks matuoklis nepakeičia pilnos diagnostikos, tačiau leidžia anksti pastebėti tipinį gedimo požymį. Didžiausia tokios kontrolės nauda – automobiliams su didesne rida ir tiems, kurie daugiausia važinėja trumpais atstumais.
Profilaktikai siūloma dažniau keisti variklio alyvą, o paskirstymo diržą keisti ne rečiau kaip kas 70 tūkst. kilometrų arba kas trejus metus.
Leave a Reply