Pietų Sibire archeologai tyrinėdami senovinį pilkapį aptiko daugiau nei tūkstantį kanapių sėklų, o išlikusiuose žmonių plaukuose – su psichoaktyviu poveikiu siejamų medžiagų pėdsakų. Radinio amžius siekia maždaug 2 800 metų, todėl jis laikomas vienu seniausių tiesioginių įrodymų, kad kanapės galėjo būti naudojamos apsvaiginimui.
Kaip skelbia naujienų agentūra „Reuters“, tyrimai atlikti Tunnug 1 archeologinėje vietovėje Pietų Sibire. Čia stovi monumentalus apie 140 metrų skersmens pilkapis, po kuriuo buvo laidojami aukšto statuso skitų bendruomenės nariai.
Kapavietė datuojama VIII amžiaus prieš mūsų erą pradžia ir priskiriama vieniems seniausių žinomų skitų karališkųjų laidojimų. Skitai istorijoje garsėja kaip klajokliai raiteliai ir kariai, o jų meninėje tradicijoje dažnai pasikartoja gyvūnų motyvai.
Pilkapio viduje rasta papuošalų, aukso dirbinių, jojimo įrangos ir daug gyvūnų liekanų. Vis dėlto didžiausią susidomėjimą sukėlė kanapių sėklos – jų amžių patvirtino radiokarboninis datavimas, tačiau vien sėklų nepakanka įrodyti, kad augalas buvo naudojamas būtent svaiginimuisi.
Kas aptikta žmonių plaukuose
Lūžiu tapo centrinėje laidojimo kameroje aptiktų žmonių plaukų analizė. Tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Gino Caspario iš Berno universiteto, pasitelkė, be kita ko, masių spektrometriją.
Tyrėjai nustatė ryškius signalus, atitinkančius kanabinolį – junginį, kuris gali susidaryti oksiduojantis THC (pagrindinei psichoaktyviai kanapių medžiagai). Taip pat fiksuoti ir silpnesni signalai, atitinkantys patį THC.
Mokslininkų teigimu, būtent chemijos rezultatų ir sėklų radimo tame pačiame archeologiniame kontekste derinys leidžia pagrįstai manyti, kad kanapės galėjo būti naudojamos dėl svaiginamojo poveikio. Vis dėlto lieka neaišku, kokiu būdu medžiagos pateko į žmonių organizmus.
Jos galėjo būti įkvepiamos deginant augalą, vartojamos su maistu ar kitokiu būdu. Taip pat negalima nustatyti nei dozės, nei to, kiek stiprus galėjo būti poveikis.
Ritualų užuominos pilkapio aplinkoje
Dar daugiau klausimų kelia tai, kas aptikta pilkapio paviršiuje: kelių dešimčių arklių liekanos ir išmėtyti žmonių kaulai. Tokie radiniai gali rodyti sudėtingas laidojimo ceremonijas, apėmusias gyvūnų, o galbūt ir žmonių aukas.
G. Casparis svarsto, kad kanapės galėjo būti naudojamos ritualuose – pavyzdžiui, siekiant nuraminti asmenis, skirtus aukojimui. Ši hipotezė galėtų paaiškinti, kodėl psichoaktyvių medžiagų pėdsakai aptikti būtent tokio neįprasto laidojimo kontekste.
Nors interpretacijos dar bus tikslinamos, pats faktas, kad psichoaktyvių kanapių junginių pėdsakai aptikti tiesiogiai biologinėje medžiagoje, suteikia retą galimybę kalbėti ne vien apie augalo buvimą kapavietėje, bet ir apie galimą jo vartojimą.
Leave a Reply