Dvokiantis čemerys (Helleborus foetidus) – visžalis daugiametis augalas, kuris pražysta tada, kai dauguma gėlių dar „miega“: nuo vasario iki gegužės.
Kaip rašoma portale „Deccoria.pl“, šis čemerys geriausiai auga pusiau pavėsyje ar pavėsyje, yra visiškai atsparus šalčiui ir dėl ankstyvo žydėjimo gali pagyvinti sodą ar terasą dar prieš prasidedant tikram pavasariui.
Nors pavadinimas skamba atgrasančiai, jis susijęs su vos juntamu kvapu, kuris daugeliui nemalonus pasidaro tik patrynus lapus. Įprastomis sąlygomis sode šis kvapas dažniausiai nejuntamas.
Svarbu žinoti ir kitą dalyką: augalas yra nuodingas, todėl sodinimo ir priežiūros darbus patariama atlikti mūvint pirštines, o vietą rinktis tokią, kur nepasieks vaikai ir gyvūnai.
Kaip atrodo ir kuo išsiskiria
Dvokiantis čemerys paprastai užauga iki 40–80 cm. Jis formuoja tankius kerus, o stiebus gausiai dengia tamsiai žali, blizgūs, odiniai ir giliai skiautėti lapai, dekoratyvūs ištisus metus.
Žydėjimo metu ant ūglių pasirodo daug varpelio formos, šiek tiek svyrančių geltonai žalsvų žiedų, kuriuos neretai paryškina subtilus bordo ar purpurinis apvadas.
Ši rūšis laikoma viena mažiausiai reiklių čemerių: gerai pakelia šaltį ir sudėtingesnes sąlygas, todėl vertinama kaip paprasta auginti net ir mažiau patirties turintiems sodininkams.
Kada ir kaip sodinti
Optimalus sodinimo metas – ankstyvas ruduo (rugsėjis–spalis) arba ankstyvas pavasaris (kovas–balandis). Tokiu laiku pasodintas augalas spėja sustiprinti šaknis prieš didesnius temperatūrų svyravimus.
Daigai, parduodami vazonėliuose, gali būti sodinami per visą vegetacijos sezoną, vengiant tik didelių šalčių ir stiprių sausrų.
Sodinant verta būti atsargiems: čemerio šaknys jautrios mechaniniams pažeidimams, be to, augalas nemėgsta vėlesnio persodinimo. Dėl to vietą patartina parinkti iš karto ilgesniam laikui.
Rekomenduojama palikti 40–50 cm tarpus tarp augalų, kad kerai galėtų laisvai plėstis. Pasodinus čemerį reikėtų gausiai palaistyti, o žemę aplinkui pamulčiuoti, pavyzdžiui, kompostu ar žieve, kad ilgiau išlaikytų drėgmę.
Kokios priežiūros reikia
Geriausiai čemerys auga pusiau pavėsyje ar pavėsyje, pavyzdžiui, po lapuočiais medžiais ir krūmais. Saulėtoje vietoje jis taip pat gali augti, jei dirva nuolat išlieka drėgna, o augalas apsaugotas nuo šaltų vėjų.
Dirvai keliami gana aiškūs reikalavimai: ji turėtų būti laidi, humusinga, vidutiniškai drėgna ir maistinga. Augalas pakelia nuo silpnai rūgščios iki šarminės reakcijos (pH 6,0–8,0), o geriausiai jaučiasi kalkingesnėse dirvose.
Laistymas svarbiausias pirmaisiais metais po pasodinimo ir per ilgesnes sausras. Senesni, gerai įsišakniję čemeriai geriau pakelia drėgmės trūkumą, tačiau užmirkimo jie nemėgsta – stovintis vanduo gali skatinti šaknų puvimą.
Augalas yra visiškai atsparus šalčiui, todėl žiemai paprastai dengti nereikia. Išimtis – pirmų metų jauni augalai, kuriuos galima lengvai pridengti eglišakėmis ar sausais lapais.
Papildomai tręšti dažniausiai nereikia, nebent dirva itin skurdi – tuomet pavasarį galima duoti vieną komposto „dozę“. Dvokiantis čemerys tinka auginti ir vazonuose.
Leave a Reply