2009 metais viename Anglijos lauke aptiktas Stafordšyro lobis tapo vienu svarbiausių pastarųjų dešimtmečių radinių: iš žemės iškelta beveik 4 000 aukso ir sidabro fragmentų, kurie privertė iš naujo įvertinti anglosaksų karo elitą.
Iš pradžių atrodė, kad tai gali būti tiesiog brangūs papuošalai ar sukauptas turtas, tačiau valant radinius išryškėjo visai kita kryptis – didžioji dalis detalių susijusi su ginklais ir karo įranga. Apie šį radinį pasakoja portalas „The Collector“.
Įdomiausia tai, kad lobyje beveik nėra kasdienio gyvenimo daiktų: nerasta aiškių papuošalų ar įprastų segių, o taip pat – objektų, kurie būtų siejami su moterų apranga. Vietoj to čia dominuoja kalavijų apkaustai, šalmo detalės ir kiti karybos atributai.
Toks turinys kelia esminį klausimą: kodėl vienoje vietoje atsidūrė tokia didelė, bet kartu labai specifinė karo grobio kolekcija? Archeologai ir istorikai svarsto, kad tai galėjo būti sąmoningai paslėptas dinastijos turtas, susijęs su politiniu ir kariniu nestabilumu tuo laikotarpiu.
Kas tiksliai rasta lobyje
Stafordšyro lobį sudaro daugiau kaip 4 000 fragmentų, kurių didžioji dalis yra auksiniai. Sidabro dalis gerokai mažesnė – minima apie 1,4 kilogramo sidabro, palyginti su maždaug 5,1 kilogramo aukso.
Be tauriųjų metalų, rasta ir granatais dekoruotų elementų. Skaičiuojama, kad visi fragmentai sudaro apie 700 atskirų objektų, tarp kurių – maždaug 100 su ginklais susijusių radinių, dažniausiai kalavijų detalės.
Lobyje aptikta ir religinių objektų: kryžių bei puošybos elementų, galėjusių priklausyti knygoms ar relikvijoriams. Šie radiniai rodo, kad šalia karinės simbolikos egzistavo ir krikščioniško pasaulio ženklai.
Šalmo fragmentai ir datavimas
Vienas iš išskirtinių radinių – vieno šalmo fragmentai. Aprašoma, kad jis priminė romėnišką šalmą su skruostų apsaugomis ir keterą primenančia detale viršuje, tačiau puošyba buvo gerokai sudėtingesnė – su žmonių ir gyvūnų motyvais.
Pagal stilių ir medžiagas radiniai priskiriami keliems laikotarpiams: nuo 6 amžiaus iki maždaug 660 metų. Tarp jų išskiriamas etapas, kai paplito ankstyvasis salų (angl. Early Insular) meno stilius – sidabro detalės, papildomai dekoruotos auksu.
Manoma, kad lobis buvo užkastas vienu metu, maždaug 650–675 metais, o ne kauptas ir slėptas palaipsniui. Toks scenarijus sustiprina prielaidą, kad tai buvo staigus ir apgalvotas sprendimas konkrečiomis aplinkybėmis.
Mercija, karai ir galimos lobio slėpimo priežastys
Tuo metu šiandieninio Stafordšyro teritorija priklausė Mersijos (Mercia) karalystei – vienai galingiausių anglosaksų valstybių 7 amžiuje. Tekste minimas valdovas Penda, laikomas paskutiniu dideliu pagonių karaliumi, žuvusiu mūšyje 655 metais.
Po jo mirties Mersijai teko patirti politinį sukrėtimą ir spaudimą iš Nortumbrijos. Atsižvelgiant į tai, keliama versija, kad lobis galėjo būti paslėptas būtent neramumų laikotarpiu, kai grėsė praradimai ar grobimas.
Dar viena svarbi detalė – lobyje nerasta ištisų ginklų, tik nuo jų nuimti ir išardyti brangūs apkaustai. Tai leidžia svarstyti, kad tai ne „atsitiktinai sukaupti“ vertingi daiktai, o tiksliai atrinktos prestižinės detalės, galėjusios priklausyti valdovų sluoksniui.
Kaip viena iš hipotezių aptariama ir idėja, kad tai galėjo būti mūšiuose paimtas grobis, atiduodamas valdovui, o vėliau – paslėptas kaip savotiška auka ar atsarga sunkmečiui. Tačiau galutinio atsakymo, kodėl šie daiktai atsidūrė žemėje, greičiausiai nebebus.
Vis dėlto pats radinys pakeitė požiūrį į vadinamuosius „tamsiuosius amžius“: sudėtinga filigraninė puošyba ir brangių metalų gausa rodo ne primityvią, o techniškai pažangią ir turtingą visuomenę.
Leave a Reply