Jacqueline Kennedy Onassis iki šiol laikoma viena ryškiausių JAV pirmųjų ponių – ji išgarsėjo elegancija, kultūrine įtaka ir ambicingu Baltųjų rūmų interjero atkūrimu.
Kaip rašoma tekste, ji pirmąja ponia buvo 1961–1963 metais, kai jos vyras Johnas F. Kennedy ėjo JAV prezidento pareigas. Visuomenė ją greitai pamilo dėl dėmesio šeimai ir istorijos bei meno paveldo puoselėjimo.
Jacqueline Lee Bouvier gimė 1929 metų liepos 28 dieną Southamptone, Niujorko valstijoje. Nuo mažens ją traukė jodinėjimas, baletas, literatūra, menas ir užsienio kalbos – prancūzų, ispanų, italų.
Studijos ir darbas formavo jos viešąjį paveikslą: ji mokėsi Vassar koledže, vėliau metus praleido Prancūzijoje, o bakalauro laipsnį įgijo George’o Washingtono universitete, studijuodama prancūzų literatūrą.
Nuo „Washington Times-Herald“ iki prezidento žmonos
1952 metais, dirbdama reporterė-fotografė laikraštyje „Washington Times-Herald“, ji susipažino su tuometiniu senatoriumi Johnu F. Kennedy. Pora susižadėjo 1953 metais ir tų pačių metų rugsėjo 12 dieną susituokė.
Po vedybų jos rašymo karjera iš esmės pasisuko kita kryptimi – Jacqueline vis aktyviau talkino vyrui: padėjo su korespondencija, vertimais, kalbų rengimu, minima ir jos redakcinė pagalba knygai „Profiles In Courage“.
1960 metais prasidėjus prezidentinei kampanijai, Jacqueline buvo nėščia ir viešumoje rodėsi mažiau, tačiau prisidėjo rašydama asmeninę kampanijos skiltį „Campaign Wife“ ir padėdama rengti kalbas.
Baltųjų rūmų atkūrimas ir diplomatinės kelionės
Tapusi pirmąja ponia, Jacqueline pabrėžė privatumą dėl mažų vaikų, bet kartu ėmėsi didelio masto projekto – Baltųjų rūmų istorinių erdvių ir interjero atkūrimo.
Tekste nurodoma, kad ji subūrė patarėjų komitetą ir meno, knygų bei baldų srities specialistus, o vertingų eksponatų ieškota net valstybiniuose sandėliuose. Taip pat buvo skatinamos istorinę vertę turinčių daiktų dovanos.
Jos iniciatyvoms įtvirtinti buvo sukurta Baltųjų rūmų istorinė asociacija, o taip pat įsteigta Baltųjų rūmų kuratoriaus pareigybė, skirta užtikrinti rezidencijos istorinį vientisumą.
Jacqueline Kennedy lydėjo vyrą ir užsienio kelionėse – minima, kad ji surengė daugiau tarptautinių vizitų nei pirmtakės. Tokiose išvykose ji užmezgė ryšius su įvairių šalių lyderiais ir išsiskyrė prancūzų kalbos mokėjimu.
1963 metų tragedija ir gyvenimas po jos
1963 metų lapkričio 22 dieną Dalase, važiuojant per Dealey Plaza, prezidentas Johnas F. Kennedy buvo mirtinai pašautas sėdėdamas greta Jacqueline.
Po vyro nužudymo ji ėmėsi rūpintis prezidento palikimo įamžinimu: 1964 metų pavasarį, padedant istorikui Arthurui Schlesingeriui jaunesniajam, buvo įrašytas išsamus oralinės istorijos pasakojimas apie gyvenimą Baltuosiuose rūmuose ir svarbiausius laikotarpio įvykius.
1968 metų spalio 20 dieną Jacqueline ištekėjo už graikų laivybos magnato Aristotelio Onassio. Tekste pabrėžiama, kad ši santuoka jai siejosi su saugumu sau ir vaikams, o visuomenėje sukėlė daug kritikos.
Santuoka truko beveik dešimtmetį – Aristotelis Onassis mirė 1975 metų kovo 15 dieną. Vėliau Jacqueline grįžo į JAV, dirbo leidybos srityje – „Viking Press“, o vėliau „Doubleday“, tęsdama redaktorės karjerą.
Ji ir toliau rėmė kultūros paveldo išsaugojimą – minima jos veikla Niujorke, siekiant apsaugoti istorinius pastatus nuo griovimo, taip pat įsitraukimas į įvairias meno ir kultūros iniciatyvas.
1990-ųjų pradžioje Jacqueline diagnozuota ne Hodžkino limfoma. Ji mirė 1994 metų gegužės 19 dieną, būdama 64-erių, ir buvo palaidota šalia Johno F. Kennedy Arlingtono nacionalinėse kapinėse.
Tekste pabrėžiama, kad Jacqueline Kennedy Onassis išliko viena labiausiai žavėjimą kėlusių XX amžiaus figūrų, palikusi ryškų pėdsaką kultūros diplomatijoje, mene ir visuomenės estetikoje.
Leave a Reply