Po kruvino išpuolio Krokuvos centre miestas planuoja skirti apie 6 mln zlotų nuolatiniams senamiesčio apsaugos sprendimams. Numatyta didinti fizines užtvaras ir riboti įvažiavimus į labiausiai lankomas vietas – tai dar vienas ženklas, kad miestų saugumas tampa brangia biudžetų eilute.
Kaip rašoma WNP, Krokuvoje nuolatinės apsaugos priemonės apimtų daugiau nei 20 lokacijų, o laikinos užtvaros turėtų atsirasti prie įvažiavimų į Pagrindinę ir Mažąją turgaus aikštes. Vėliau planuojami ir išvažiuojantys stulpeliai, taip pat daugiau patruliavimo.
Tokie sprendimai Europoje jau tapo įprasta praktika po pastarųjų dešimtmečių teroristinių atakų, kai transporto priemonėmis buvo rėžiamasi į žmonių minias. Miestų erdvėse daugėja plieninių stulpelių, betoninių blokų, vaizdo stebėjimo ir kontroliuojamų įvažiavimų – tai keičia ir kasdienį gyventojų judėjimą, ir miestų veidą.
Vis dėlto tai nėra tik „vieno miesto problema“: panašios investicijos kitur siekė dešimtis milijonų eurų ar dolerių. Be fizinių barjerų vis dažniau kalbama ir apie dar vieną grėsmę – dronus, kurių aptikimo ir neutralizavimo sistemos gali kainuoti nuo kelių tūkstančių iki kelių milijonų zlotų.
Barjerai, stulpeliai ir milijoninės sąskaitos
Kitų miestų patirtis rodo, kad po didelių incidentų apsaugos priemonės dažnai tampa ilgalaike infrastruktūros dalimi. Pavyzdžiui, Nicoje po 2016 metų liepos 14 dienos atakos pertvarkyta Promenade des Anglais atkarpa buvo apsaugota giliai įtvirtintais stulpeliais ir plieninėmis linomis – investicija kainavo apie 19 mln eurų.
Paryžiuje, saugant Eifelio bokšto teritoriją, įrengti kulkų nepraleidžiantys sprendimai ir plieninės užtvaros, o projekto kaina buvo vertinama 20–35 mln eurų. Niujorke planuota įrengti apie 1 500 nuolatinių stulpelių – pirmasis etapas turėjo kainuoti per 50 mln JAV dolerių.
Ekspertai pabrėžia, kad konkrečios priemonės turėtų būti parenkamos pagal rizikos analizę ir galimus scenarijus. Vienas taranavimo prevencijai skirtas stulpelis, atitinkantis tarptautinius standartus, gali kainuoti dešimtis tūkstančių zlotų – suma priklauso nuo to, ar jis stacionarus, ar išvažiuojantis, ir kokią apkrovą atlaiko.
Dronai: nauja grėsmė, naujos technologijos
Fizinės užtvaros gali padėti sustabdyti automobilį, tačiau jos neapsaugo nuo grėsmių iš oro. Dėl to miestams ir infrastruktūros valdytojams vis dažniau tenka svarstyti sprendimus, skirtus dronams aptikti, identifikuoti ir, prireikus, neutralizuoti.
Tekste pateikiami pavyzdžiai rodo, kad tokios sistemos gali būti brangios: Paryžiaus Orly oro uosto sprendimas kainavo 8,32 mln eurų, o Los Andželo uostas anti-dronų sprendimams skyrė 461 tūkst. JAV dolerių. Kartu pabrėžiama, kad vien aptikimas dažnai tėra pirmas žingsnis – toliau reikalingos priemonės grėsmei įvertinti ir sustabdyti.
Naujos taisyklės infrastruktūros operatoriams
Didėjančias saugumo išlaidas didina ir reguliavimas. Europos Sąjungos direktyva 2022/2557 (CER) numatė reikalavimus kritinių subjektų atsparumui, o Lenkija šiuos reikalavimus perkėlė į nacionalinį reguliavimą vėluodama – įstatymo pakeitimai įsigaliojo 2026 metų liepos 4 dieną.
Naujos nuostatos numato papildomas pareigas kritinės infrastruktūros operatoriams, susijusias su grėsmių vertinimu ir apsaugos stiprinimu. Tekste pažymima, kad vis dar laukiama Vyriausybės reglamento, kuris turėtų nustatyti minimalius reikalavimus, apimančius fizinį ir techninį saugumą, personalo patikimumą, kibernetinį saugumą bei veiklos tęstinumą.
Be to, planuojama, kad įrengtų apsaugos sprendimų priėmimas turėtų būti dokumentuojamas ir paremtas testais, o veikiančios sistemos vėliau būtų tikrinamos per auditus ar sertifikavimą kas trejus metus. Tai reiškia, kad saugumas tampa ne vienkartine investicija, o ilgalaikiu įsipareigojimu.
Auganti rinka – ir auganti našta
Tekste pateikiami „IndexBox“ vertinimai rodo, kad Lenkijos apsaugos įrangos, programinės įrangos, diegimo ir priežiūros rinka jau siekia 8–10 mlrd. zlotų ir gali augti 6–9 proc. per metus. Tai reiškia didesnę paklausą technologijoms ir paslaugoms, susijusioms su stebėjimu, aptikimu, duomenų analize, auditu ir sertifikavimu.
Tačiau miestams ir įmonėms tai pirmiausia yra sąnaudos: nuo įrangos pirkimo ir diegimo iki nuolatinio aptarnavimo, programinės įrangos atnaujinimų, mokymų ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Krokuvos sprendimas skirti milijonus po išpuolio gali tapti precedentu, po kurio panašių išlaidų banga neišvengiamai palies ir kitus miestus.
Leave a Reply