Lenkijos Gdansko greitosios medicinos pagalbos dispečerinėje kartais pasitaiko budėjimų, kai nėra nė vieno dirbančio dispečerio. Tokiais atvejais gyventojų skambučiai peradresuojami į kitus šalies regionus, o tai, pasak specialistų, gali kainuoti brangų laiką.
Apie problemos mastą praneša portalas Wirtualna Polska: nors Gdansko dispečerinėje numatytos septynios darbo vietos, realybėje ne kartą fiksuota, kad jos likdavo neužimtos. Sistema skambučius nukreipia kitiems dispečeriams, pavyzdžiui, iš Olsztyno ar Liublino.
Pagrindinis pavojus – atstumas ir vietos situacijos nežinojimas. Dispečeris, dirbantis už kelių šimtų kilometrų, gali neturėti informacijos apie remontus, uždarytus tiltus ar kitus eismo ribojimus, kurie lemia, kiek realiai užtruks greitosios atvykimas.
Gdansko vaivadijos administracijos Sveikatos skyriaus vadovas dr. Jerzy Karpińskis įspėja, kad tokioje sistemoje klaidos ir vėlavimai tampa daug labiau tikėtini, ypač per masines nelaimes, kai vienu metu prireikia koordinuoti daug ekipažų.
Skambučiai iš Gdansko keliauja į kitus miestus
Dispečerinės „tuštuma“ nereiškia, kad niekas neatsiliepia – skambučiai perskirstomi kitų vaivadijų darbuotojams. Tačiau problema ta, kad tie patys dispečeriai tuo pat metu turi aptarnauti ir savo regioną, todėl didėja krūvis bei rizika uždelsti sprendimus.
Kaip pavyzdį dr. J. Karpińskis pateikia situaciją, kai žemėlapyje iki paciento atrodo vos keli kilometrai, bet dėl uždaryto kelio greitoji realiai turi važiuoti gerokai toliau. Tokiais atvejais laikas, kuris kritinėse būklėse gali būti lemiamas, pailgėja.
Krizė apima ir kitus Lenkijos miestus
Pasak straipsnyje pateiktos informacijos, panašių situacijų esą pasitaiko ir kituose miestuose: minimi budėjimai be dispečerių Ščecine, taip pat atvejai, kai Varšuvoje dirbo tik keli dispečeriai, o Vroclave – vos vienas.
Dr. J. Karpińskio vertinimu, didmiesčiuose budėjimo metu turėtų dirbti bent keliolika dispečerių, o nacionaliniu mastu poreikis siekia daugiau nei šimtą darbuotojų kiekvienam budėjimui. Tuo pat metu realus skaičius, pasak jo, buvo mažesnis.
Problema, kaip teigiama, kaupėsi ne vienerius metus. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, neužimtų etatų dalis nuo 2021 metų augo, o kai kuriuose regionuose trūkumas siekia kelias dešimtis procentų.
Darbas „ant ribos“ ir 24 valandų pamainos
Didžiulį krūvį rodo ir dispečerių darbo statistika: optimaliu atveju per 12 valandų pamainą vienas žmogus turėtų aptarnauti kelias dešimtis skambučių. Tačiau realybėje, kaip nurodoma, pasitaiko, kad vienam darbuotojui tenka šimtai skambučių.
Dispečeris turi ne tik išsiųsti ekipažą, bet ir įvertinti situacijos skubumą, o kartais – telefonu instruktuoti, kaip atlikti gaivinimą ar kitus pirmosios pagalbos veiksmus. Kai skambučių srautas per didelis, didėja ir perdegimo bei klaidų rizika.
Prie darbuotojų trūkumo prisideda ir darbo sąlygos: straipsnyje minima, kad po teisinių pokyčių dispečeriai perkelti į vaivadijų administracijų struktūras ir neteko dalies priedų už naktinį darbą, savaitgalius ir šventes. Be to, galioja galimybė dirbti net 24 valandų pamainomis.
Ieškoma sprendimų, bet naujokams reikia laiko
Lenkijos sveikatos apsaugos ministerija, kaip skelbiama, apie problemą informuota ir kreipėsi į vaivadas dėl trūkstamų darbuotojų pritraukimo, darbo organizavimo gerinimo ir biudžetų planavimo.
Pamario regione, kuriam priklauso Gdanskas, per kelis mėnesius esą įdarbinta daugiau naujų dispečerių, dar keli baigė atranką, tačiau dirbti pradės vėliau, nes pirmiausia privalo baigti mokymus. Mokymų terminų, kaip teigiama, kartais tenka laukti savaites.
Tuo metu skubios pagalbos skambučiai niekur nedingsta: žmonės patiria infarktus, įvyksta avarijos, prireikia skubios pagalbos vaikams ir senjorams. Tokiose situacijose net ir kelių minučių delsimas gali turėti skaudžių pasekmių.
Leave a Reply