Vyrams kai kurie onkologiniai susirgimai diagnozuojami dažniau nei moterims – ir tai susiję ne vien su prostatos ar sėklidžių vėžiu. Urologas Mateuszas Szopa pabrėžia, kad vieno universalaus atsakymo nėra: didesnę riziką greičiausiai lemia kelių veiksnių derinys.
Tarp jų – gyvenimo būdas ir kontaktas su kancerogenais, biologiniai ir hormoniniai skirtumai, taip pat skirtingi vyrų ir moterų sveikatos priežiūros įpročiai. Kaip nurodoma Lenkijos portale „Onet“, įtaką gali turėti tiek rūkymas ar alkoholis, tiek tai, kaip organizmas apdoroja kenksmingas medžiagas.
Svarbu atskirti du dalykus: faktas, kad vyrai dažniau suserga tam tikrais vėžiais, nereiškia, jog liga būtinai bus agresyvesnė ar prognozė – blogesnė. Tai atskiros temos, kurias lemia skirtingi veiksniai.
Vis dėlto daugelio dažniau vyrams nustatomų vėžio formų fone kartojasi tie patys rizikos veiksniai – ypač rūkymas ir profesinės ekspozicijos. Kai kuriais atvejais svarbūs ir su amžiumi susiję organizmo pokyčiai bei lėtinės ligos.
Rūkymas – bendras vardiklis kelioms vėžio rūšims
Rūkymas įvardijamas kaip vienas svarbiausių veiksnių, siejamų su vėžiais, kurie dažniau diagnozuojami vyrams: šlapimo pūslės, inkstų, gerklų ar stemplės. Istoriškai mūsų kultūroje rūkymas ilgai buvo labiau paplitęs tarp vyrų, todėl ir su tabaku siejamų susirgimų dalis vyrams – didesnė.
Pateikiamas pavyzdys rodo ryškų skirtumą: gerklų vėžio atveju apie 65 proc. vyrų susirgimų sieta su rūkymu, o moterų – apie 33 proc. Stemplės vėžio atveju nurodoma atitinkamai apie 42 proc. ir 18 proc.
Tačiau vien teiginio „vyrai daugiau rūko“ nepakanka. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad svarbu ir tai, kaip organizmas metabolizuoja kancerogenus – t. y. kaip juos apdoroja ir neutralizuoja.
Hormonai, metabolizmas ir skirtingas organizmo atsakas
Tyrimų kryptis, kuri sulaukia vis daugiau dėmesio, – galimi lyčių skirtumai metabolizuojant tabako dūmuose ar darbo aplinkoje esančius cheminius junginius. Teigiama, kad lytiniai hormonai gali veikti fermentus, atsakingus už šių medžiagų apykaitą.
Pavyzdžiui, minima, kad moterys vidutiniškai greičiau metabolizuoja nikotiną – tai iš dalies siejama su moteriškų hormonų poveikiu tam tikriems fermentams. Taip pat aptariami tyrimai, kurie leidžia manyti, kad androgenai (vyriški lytiniai hormonai) gali turėti įtakos fermentams, dalyvaujantiems neutralizuojant kai kurias kancerogenines medžiagas.
Kartu pabrėžiama, kad tai nereiškia, jog testosteronas „atsakingas“ už didesnį vyrų sergamumą. Mechanizmai sudėtingi, jų reikšmė vertinama kompleksiškai, o daliai išvadų dar reikia daugiau duomenų.
Profesinės ekspozicijos, lėtinės ligos ir profilaktikos įpročiai
Šlapimo pūslės vėžio atveju didelę reikšmę turi rūkymas ir kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis darbe. Papildomu galimu veiksniu vyresniems vyrams įvardijamas šlapimo susilaikymas, kuris gali atsirasti didėjant prostatą ir apsunkėjant šlapimo pūslės išsituštinimui.
Gydytojas mini, kad yra siejamas ryšys tarp lėtinio šlapimo užsilaikymo ir didesnės šlapimo pūslės vėžio rizikos, ypač rūkantiems, nes dalis tabako dūmų kancerogenų šalinami su šlapimu. Vis dėlto pabrėžiama: tai nėra pagrindas manyti, jog kiekvienas vyras, turintis padidėjusią prostatą, būtinai susirgs.
Inkstų vėžys taip pat dažniau nustatomas vyrams, o tarp reikšmingų rizikos veiksnių įvardijamas arterinis hipertenzija. Taip pat minimi rūkymas, nutukimas ir profesinė ekspozicija tam tikroms cheminėms medžiagoms.
Kalbant apie gaubtinės žarnos vėžį, aptariami hormonų veiksniai: kai kurie tyrimai rodo, kad estrogenai (ypač vartojami pakaitinėje hormonų terapijoje) gali būti siejami su mažesne šios ligos rizika moterims. Kartu pažymima, kad svarbūs ir metaboliniai veiksniai, pavyzdžiui, dažniau vyrams pasitaikantis viscerinis (pilvinis) nutukimas ir su juo siejamas lėtinis uždegimas.
Ne mažiau svarbūs ir sveikatos priežiūros įpročiai. Pateikiami duomenys rodo, kad moterys profilaktinėmis patikromis ir gydytojų konsultacijomis naudojasi dažniau, o vyrai į gydytojus neretai kreipiasi tik tuomet, kai atsiranda aiškių nusiskundimų – tai onkologijoje gali reikšti vėlesnę diagnostiką.
Galiausiai primenama, kad prevencija nėra „kuo daugiau tyrimų“ principas. Esmė – tinkami tyrimai tinkamu metu, atsižvelgiant į amžių, šeimos istoriją, individualius rizikos veiksnius ir simptomus, o taip pat rūkymo mažinimas, alkoholio ribojimas, svorio kontrolė ir lėtinių ligų priežiūra.
Leave a Reply