Japonų ilgaamžiškumo paslaptys: 14 įpročių, kurie padeda sulaukti 100 metų

Written by

in

Japonijoje gyvenimo trukmė yra viena ilgiausių pasaulyje, o nemaža dalis žmonių sulaukia 100 metų išlaikydami gerą savijautą ir aiškų protą. Ieškant „stebuklingo recepto“ dažnai paaiškėja paprasta taisyklė: svarbiausia – kasdieniai įpročiai, o ne viena tabletė.

Kaip rašo „Vogue“, japonų ilgaamžiškumas siejamas su kelių dalykų deriniu – mityba, aktyviu gyvenimo būdu ir požiūriu į kasdienybę. Dalis veiksnių, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sistema, priklauso nuo valstybės, tačiau nemažą dalį įpročių galima pritaikyti bet kur.

Įpročiai, kurie dažniausiai minimi kalbant apie ilgesnį gyvenimą, nėra sudėtingi: saikas prie stalo, daugiau judėjimo, kokybiškesnis poilsis ir mažesnis stresas. Tai veikiau nuoseklus, ilgalaikis pasirinkimas, o ne trumpas „projektas“.

Lietuvos skaitytojams ši tema aktuali tuo, kad dauguma išvardytų principų nereikalauja brangių priemonių: jie labiau remiasi rutina – ką valgome, kaip pradedame dieną, kaip ilsimės ir kaip kuriame emocinę pusiausvyrą.

Saikas prie stalo ir rytinė rutina

Vienas dažniausiai minimų japonų mitybos principų – vadinamasis 80 proc. taisyklės laikymasis. Tai reiškia, kad valgoma ne „iki pilno sotumo“, o sustojama anksčiau, taip mažinant persivalgymo riziką.

Kitas įprotis – ankstesnis kėlimasis ir dienos ritmo derinimas prie šviesos. Ši idėja siejama su tuo, kad rytinė šviesa padeda stabilizuoti paros ritmą, o nuoseklus režimas daugeliui žmonių siejasi su geresne savijauta.

Prie kasdienės rutinos dažnai priskiriama ir žalioji arbata, kuri Japonijoje geriama kelis kartus per dieną. Straipsnyje ji minima kaip gėrimas, siejamas su širdies sveikata, smegenų veikla ir virškinimu.

Dar vienas pavyzdys – tradicinės pusryčių idėjos, kai vietoj vieno didelio patiekalo valgomi keli mažesni. Minimi ryžiai, miso sriuba, daržovės, žuvis ir marinuoti produktai – tai padeda gauti įvairių maistinių medžiagų ir energijos dienos pradžiai.

Judėjimas, poilsis ir kūno priežiūra

Kasdienis fizinis aktyvumas Japonijoje laikomas norma – žmonės daugiau vaikšto pėsčiomis ar mina dviratį, ir tai daro net vyresniame amžiuje. Taip pat minimos rytinės mankštos tradicijos pagal programą „Radio Taiso“.

Įdomus kultūrinis aspektas – miego įpročiai: dalyje namų vietoj įprastos lovos naudojami futonai, tiesiami ant grindų. Teigiama, kad miegas vėdinamoje patalpoje ir tvirtesnis pagrindas gali prisidėti prie gilesnio poilsio ir laikysenos.

Tarp kasdienių detalių minimos ir tabi kojinės – tradicinės kojinės su atskiru nykščiu. Straipsnyje pažymima, kad toks dizainas siejamas su geresne kraujotaka ir mažesniu pėdų skausmu.

Prie geresnio poilsio rutinos priskiriama ir šilta vonia prieš miegą – ji minima kaip būdas mažinti per dieną susikaupusią įtampą ir lengviau užmigti.

Mažiau streso ir daugiau prasmės kasdienybėje

Tekste išskiriama meditacija – nebūtinai sudėtinga praktika, o paprastas įprotis nurimti ir įsiklausyti į kūno pojūčius. Ji įvardijama kaip vienas iš būdų palaikyti emocinę pusiausvyrą.

Dar vienas elementas – miso vartojimas. Miso yra fermentuota sojų pupelių pasta, siejama su žarnyno sveikata ir imunine sistema, tačiau pabrėžiama, kad ją galima keisti ir kitais fermentuotais produktais, pavyzdžiui, raugintomis daržovėmis.

Vyresniame amžiuje Japonijoje neretai išlieka aktyvus ryšys su gamta – minima sodininkystė, augalų auginimas, kuris gali tapti ir lengva kasdiene fizine veikla, ir atsipalaidavimo forma.

Galiausiai išskiriamos dvi sąvokos, kurios labiau susijusios su požiūriu: „kanša“ – kasdienė dėkingumo praktika, ir „ikigai“ – asmeninis gyvenimo tikslas ar priežastis keltis ryte. Straipsnyje pabrėžiama, kad tai gali būti hobis, rūpestis artimaisiais ar noras padėti kitiems.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *