CP v2

Category: Aplinka

  • „Mostostal Warszawa“ traukiasi iš S19 kelio atkarpos: GDDKiA įspėja dėl termino grįžti į statybas

    Lenkijoje kilo konfliktas dėl 12,5 kilometro ilgio kelio „Via Carpatia“ koridoriuje priklausančios S19 atkarpos: rangovas „Mostostal Warszawa“ balandžio pradžioje pranešė nutraukiantis sutartį. Valstybinė kelių direkcija GDDKiA šio sprendimo nepripažino ir pareikalavo grįžti į statybvietę per 30 dienų.

    Situacija svarbi ne tik konkrečiam ruožui, bet ir visai tarptautinei „Via Carpatia“ krypčiai, kuri Lenkijoje remiasi S19 keliu. Ilgalaikiai ginčai tokiuose projektuose paprastai reiškia ne vien vėlavimą, bet ir papildomus kaštus dėl perprojektavimo, naujų pirkimų bei darbų stabdymo.

    „Įmonė buvo pakviesta grįžti ir įgyvendinti investiciją, dėl kurios įsipareigojo. Norime, kad ji vykdytų savo pareigas, ir tikimės, jog nereikės iš naujo pradėti viešojo pirkimo procedūros“, – sakė infrastruktūros ministras Dariusz Klimczak.

    Rangovas tvirtina sutartį nutraukęs dėl priežasčių, kurios, jo teigimu, yra užsakovo pusėje, ir sprendimo keisti neketina. Pasak „Mostostal Warszawa“, projektą paveikė nenumatytos grunto sąlygos bei būtinybė koreguoti inžinerinių statinių sprendinius po aplinkosauginių institucijų sprendimų.

    Bendrovė teigia, kad dėl perprojektavimo dalis objektų pailgėjo daugiau nei 700 metrų, o papildomi darbai galėjo kainuoti apie 125 000 000 eurų. Sutartis buvo pasirašyta 2022 metais, o ji apėmė „projektuok ir statyk“ modelį; „Mostostal“ pasiūlymo vertė siekė apie 242 000 000 eurų.

    Vėlavimas jau laikomas neišvengiamu

    Infrastruktūros ministras pabrėžė, kad jei rangovas negrįš, GDDKiA planuoja pradėti naują rangovo parinkimo procedūrą dar 2026 metais. Tokiu atveju realus darbų atnaujinimo terminas priklausytų nuo pirkimų trukmės ir galimų teisminių ginčų, kurie infrastruktūros sektoriuje nėra reti.

    Pasak ministro, laiko atsargų praktiškai nebeliko, nors finansavimas, jo teigimu, yra užtikrintas. Kartu pripažįstama, kad šiame S19 ruože vėlavimas jau neišvengiamas: anksčiau užbaigimą planuota iki 2026 metų birželio pradžios, tačiau darbų pažanga šiuo metu siekia apie 5 proc.

    Reputacijos klausimas viešuosiuose pirkimuose

    GDDKiA atstovai viešai užsiminė, kad rangovo elgesys gali turėti įtakos būsimiems bendradarbiavimo vertinimams. Ministerija taip pat akcentuoja, jog pasitraukimas iš statybvietės gali atsiliepti įmonės patikimumui dalyvaujant kituose konkursuose, nes viešųjų užsakymų rinkoje svarbi ir finansinė, ir organizacinė drausmė.

    Praktikoje tokie ginčai dažniausiai sukasi apie rizikų pasidalijimą „projektuok ir statyk“ sutartyse, kai rangovas prisiima dalį projektavimo rizikos, o užsakovas tikisi aiškaus grafiko ir kainos. Kai papildomi reikalavimai atsiranda jau vykdant projektą, šalys neretai nesutaria, kas turi padengti išaugusias sąnaudas ir kaip perskaičiuoti terminus.

  • Benzinas JAV brangsta iki 4,52 dolerio už galoną: kas kelia kainas ir ką siūlo Donaldas Trumpas

    Jungtinėse Valstijose sparčiai brangsta benzinas, o kainos degalinėse vėl tampa vienu ryškiausių pragyvenimo brangimo simbolių. Automobilių asociacijos AAA skelbiamais duomenimis, vidutinė benzino kaina šalyje pakilo iki 4,52 dolerio už galoną, tai yra apie 1,11 euro už litrą.

    Palyginti su kovo pabaiga, kai buvo peržengta 4 dolerių riba, šuolis per maždaug mėnesį siekė 0,38 dolerio už galoną. Metinis pokytis dar ryškesnis: vidutinė kaina yra apie 1,38 dolerio didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Pagrindiniu veiksniu laikoma įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to brangstanti nafta, kuri pasaulinėse rinkose tiesiogiai veikia degalų kainas JAV. Net ir būdamos viena didžiausių naftos gavybos valstybių, JAV degalų kainomis iš esmės seka globalias tendencijas, o ne vien vietinę pasiūlą.

    Prie brangimo prisideda ir sezoniškumas. Artėjant vasarai JAV tradiciškai prasideda intensyvesnių kelionių laikotarpis, vadinamas driving season, kai smarkiau auga benzino paklausa ir spaudimas tiekimo grandinei.

    Rinkos stebėtojai taip pat atkreipia dėmesį į rafinavimo maržas: naftai brangstant ir rafinerijoms didinant antkainius, galutinis kainų šuolis degalinėse tampa dar labiau juntamas. Dalis valstijų prieš vasaros sezoną importuoja reikšmingus kiekius benzino, todėl kainos jautriai reaguoja į tarptautinę logistiką ir geopolitines rizikas.

    Kodėl nepadeda JAV naftos gavyba?

    Nors JAV yra tarp didžiausių pasaulio naftos gamintojų, tai nereiškia, kad šalies vairuotojai apsaugoti nuo pasaulinio kainų kilimo. Vidaus rinkoje kainas formuoja tarptautiniai etalonai, o degalų produktai yra aktyviai eksportuojami ir importuojami priklausomai nuo regiono poreikių bei infrastruktūros.

    Tokia padėtis gali veikti kaip saugumo buferis, jei grėstų fizinis naftos ar degalų trūkumas, tačiau ji nesuteikia „imuniteto“ kainų šuoliams, kai geopolitinė rizika didina naftos kainą visame pasaulyje.

    Trumpo idėja: laikinas mokesčio stabdymas

    Prezidentas Donaldas Trumpas viešai svarstė galimybę laikinai sustabdyti federalinį degalų mokestį, siekiant sumažinti vairuotojų patiriamas išlaidas. Administracijos atstovai signalizavo, kad ieško priemonių, galinčių trumpuoju laikotarpiu bent iš dalies amortizuoti kainų šuolį.

    „Manau, kad tai puiki idėja. Taip, laikinai panaikinsime degalų mokestį, o kai benzino kainos nukris, leisime jam palaipsniui sugrįžti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Vis dėlto rinkose išlieka baimė, kad vidutinė kaina gali priartėti prie 5 dolerių už galoną ribos, jei įtampa regione neslūgs ir tiekimo rizikos išliks. Degalų brangimas dažniausiai persiduoda ir į platesnę infliaciją, nes energijos kainos veikia transporto, logistikos ir daugelio vartojimo prekių savikainą.

    Naujausi infliacijos rodikliai JAV rodo, kad energijos kategorija per metus brango dviženkliu tempu, o bendras vartotojų kainų indeksas balandį pakilo iki 3,8 proc. Tokia dinamika apsunkina ir centrinių bankų pastangas stabilizuoti kainas, nes degalų šuoliai greitai „išsilieja“ į kitas ekonomikos sritis.

  • Elektromobilių projektas Lenkijoje gavo apie 1 mlrd. eurų iš KPO: ką žada „ElectroMobility Poland“

    Apie 1 mlrd. eurų investicijai

    „ElectroMobility Poland“ ir Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas pasirašė investicinę sutartį, kurios vertė siekia apie 1 mlrd. eurų. Lėšos skiriamos gamybos ir plėtros centro projektui Jaworzne, o finansavimas ateina iš Lenkijos ekonomikos gaivinimo plano lėšų.

    Sutartis žymi perėjimą nuo ilgai trukusių planavimo etapų prie praktinio įgyvendinimo. Valdžios atstovai pabrėžia, kad tikslas yra ne pavienė iniciatyva, o platesnis žingsnis stiprinant šalies pramoninį ir technologinį savarankiškumą.

    Ką ketinama statyti Jaworzne?

    Numatoma, kad Jaworzne turėtų atsirasti moderni automobilių gamykla, kurioje būtų ne tik galutinis surinkimas, bet ir kėbulų suvirinimo linija bei traukos baterijų surinkimas. Taip pat planuojamas mokslinių tyrimų ir plėtros padalinys, kuris, projekto vykdytojų teigimu, leistų kurti ir vėlesnius modelius.

    Skelbiama, kad gamykla reikšmingą dalį komponentų ketina pirkti iš vietinių tiekėjų, „vietiniais“ laikant Europos Sąjungos gamintojus. Akcentuojamas tiekimo grandinių atsparumas ir didesnė pridėtinė vertė, kuri liktų regione.

    „Tai diena, kurios laukėme dvejus metus, kad šį projektą įgyvendintume nauja formule“, – sakė klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska.

    Partnerystė su „Foxconn“ ir grafikas

    Praėjusią savaitę bendrovė pranešė apie partnerystę su „Foxconn“, o bendradarbiavimas turėtų apimti technologijų perdavimą ir didesnį vietinės tiekimo grandinės vaidmenį. Valstybės turto ministras Wojciech Balczun teigė, kad siekiama išvengti scenarijaus, kai projektas tampa tik licencine surinkimo aikštele.

    Pagal pristatytą grafiką tikimasi, kad pasirengimas statyboms turėtų įsibėgėti artimiausiais mėnesiais, o derybos dėl detalių su partneriais būtų užbaigtos rudenį. Skelbiama, kad pirmieji automobiliai iš Jaworzno galėtų pasirodyti 2029 metais, o pradiniu etapu jie būtų orientuoti į vietinę rinką ir vėliau į Europą.

    Įvardijama, kad 2029 metais gamybos apimtys galėtų siekti iki 100 000 automobilių per metus, o pats fabrikas būtų projektuojamas etapais, kad ateityje galėtų greitai didinti pajėgumus. Kokių konkrečiai modelių ir kokių techninių parametrų automobiliai bus gaminami, viešai kol kas neatskleidžiama.

    Kodėl tai svarbu ir kuo skiriasi nuo „Izera“?

    „ElectroMobility Poland“ įkurta 2016 metais keturių energetikos grupių iniciatyva: PGE Polska Grupa Energetyczna, Energa, Enea ir Tauron Polska Energia. 2020 metais pristatyti „Izera“ prototipų maketai, tačiau projektas ilgą laiką strigo, o viena pagrindinių problemų, kaip teigiama, buvo aiškaus finansavimo trūkumas.

    Dabar valdžios atstovai viešai pabrėžia, kad dabartinė iniciatyva nebėra „Izera“ tęsinys, o naujas projektas su kitokia struktūra ir prielaidomis. Taip pat užsimenama, kad naujas prekės ženklas galėtų būti parinktas konkurso būdu, siekiant tarptautinio atpažįstamumo Europos rinkoje.

    „Mes aiškiai pabrėžiame, kad tai nėra Izera. Tai visiškai kitas projektas, paremtas realiomis prielaidomis“, – sakė Wojciech Balczun.

    Elektromobilių rinka Europoje pastaraisiais metais patiria didelį spaudimą dėl kainų konkurencijos ir tiekimo grandinių rizikų, todėl tokio masto investicijos vertinamos kaip bandymas įsitvirtinti rinkoje ne vien importu, bet ir vietine gamyba. Kita vertus, sėkmę lems ne tik gamyklos pastatymas, bet ir gebėjimas sukurti konkurencingą produktą, užtikrinti baterijų tiekimą bei pasiūlyti patrauklią kainą vartotojams.

  • Lenkija toli nuo ES AFIR tikslų: problema ne lengvųjų, o elektrinių sunkvežimių įkrovime

    Lenkija kol kas atsilieka nuo Europos Sąjungos tikslų, numatytų AFIR reglamente, kuris apibrėžia alternatyvių degalų infrastruktūros plėtrą. Pagrindinis iššūkis siejamas ne su lengvųjų elektromobilių įkrovimu, o su infrastruktūra elektriniams sunkvežimiams.

    AFIR numato, kad viešai prieinamos įkrovimo infrastruktūros galia valstybėse narėse turi atitikti registruotų elektrinių transporto priemonių skaičių. Skaičiuojama, kad vienam visiškai elektriniam automobiliui turėtų tekti mažiausiai 1,3 kW viešos įkrovimo galios, o vienai įkraunamai hibridinei transporto priemonei – 0,8 kW.

    Ką reikalauja AFIR ir TEN-T

    Reglamentas taip pat nustato infrastruktūros išdėstymą pagrindiniame TEN-T tinkle. Lengviesiems automobiliams ir furgonams įkrovimo zonos turėtų būti įrengtos ne rečiau kaip kas 60 kilometrų pagrindiniuose transporto koridoriuose.

    Lenkijos alternatyvių degalų asociacijos vertinimu, TEN-T pagrindinio tinklo padengimas lengvųjų transporto priemonių infrastruktūra siekia 31 proc. nuo 2025 metų reikalavimų ir 21 proc. nuo 2027 metų reikalavimų.

    „TEN-T kompleksiniame tinkle lengvųjų transporto priemonių tikslų įgyvendinimas šiuo metu siekia kiek mažiau nei 6 proc.“, – sakė PSNM valdybos narys Aleksanderis Rajchas.

    Didžiausia spraga – elektriniai sunkvežimiai

    Dar sudėtingesnė situacija, pasak organizacijos, yra sunkiajam kelių transportui. Pagal AFIR, iki 2027 metų pabaigos palei pusę TEN-T pagrindinio tinklo turėtų veikti elektriniams sunkvežimiams skirtos įkrovimo zonos, kurių kiekvienos minimali galia siektų 2 800 kW.

    Šiuo metu viešai prieinami elektrinių sunkvežimių įkrovimo taškai Lenkijoje veikia tik septyniose vietose. Dėl to unijinių tikslų įgyvendinimas šiame segmente, vertinant pagal skirtingus rodiklius, svyruoja nuo 0 iki 1,5 proc.

    PSNM pabrėžia, kad be viešojo finansavimo reikalavimų įvykdymas sunkiajam transportui gali būti nepasiekiamas. Organizacija ragina sparčiau priimti sprendimus dėl paramos programų elektrinių sunkvežimių įkrovimo stotims ir elektros tinklo prijungimams, taip pat skelbti naujus kvietimus finansavimui gauti.

    Lengvųjų elektromobilių įkrovimas auga sparčiau

    Nors bendras TEN-T padengimas dar nepakankamas, Lenkijoje fiksuojamas ryškus viešų įkrovimo taškų augimas, ypač greitojo įkrovimo segmente. PSNM nurodo, kad vien per 2025 metus bendra infrastruktūros galia šalyje beveik padvigubėjo nuo maždaug 407 MW iki 770 MW.

    „Lenkijoje jau daug mėnesių matome didelį įkrovimo taškų skaičiaus augimą, ypač DC, o bendra infrastruktūros galia 2025 metais beveik padvigubėjo“, – sakė PSNM Centro tyrimų ir analizės direktorius Janas Wiśniewskis.

    Organizacijos skaičiavimu, pagal minimalios galios reikalavimą, tenkantį dabartiniam lengvųjų elektromobilių parkui, Lenkija AFIR kriterijų netgi viršija. 2026 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje šio rodiklio įgyvendinimas, PSNM vertinimu, siekė 230 proc.

    Todėl pagrindinė problema artimiausiais metais gali tapti ne vien tik įkroviklių skaičius, bet ir jų vieta bei pritaikymas sunkiajam transportui, kuriam reikia gerokai didesnės galios, patikimų tinklo prijungimų ir logistikai tinkamų aikštelių.

  • Lenkijos kelių projektams auga rizika: rangovai kalba apie gilius nuostolius ir kainų šuolius

    Lenkijos kelių statybų rinkoje daugėja nerimo, o rangovai vis garsiau kalba apie projektų pelningumo krizę. Naujausias EFL barometras rodo prasčiausias nuotaikas statybų sektoriuje per daugiau nei trejus metus: įmonės labiau rūpinasi apyvartinėmis lėšomis ir išlikimu nei investicijomis.

    Tyrime, vykdytame nuo kovo 15 dienos iki balandžio 15 dienos, dalyvavo 600 mikro, mažų ir vidutinių įmonių. Tai ir tie verslai, kurie tiekia darbus bei paslaugas generaliniams rangovams, įgyvendinantiems Generalinės kelių direkcijos GDDKiA užsakymus.

    Kas labiausiai spaudžia rangovus?

    Didžiausiu iššūkiu įvardijami staigūs statybinių medžiagų ir degalų kainų šuoliai, ypač kai jie atsiranda netikėtai ir nebuvo įskaičiuoti pateikiant pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose. Tokiose situacijose net ir laimėtas konkursas gali tapti nuostolingas, jei sutarties kaina nebeatitinka realių sąnaudų.

    GDDKiA sutarčių indeksavimas, vadinamoji kainų indeksacija, formaliai egzistuoja, tačiau rinka ilgai ginčijosi dėl jos ribų. Nuo 2023 metais indeksavimo riba siekė 15 proc., tačiau rangovai teigė, kad tokia riba nekompensuoja patirtų šuolių, ypač po karo Ukrainoje pradžios sukeltų žaliavų ir energijos brangimų.

    GDDKiA pranešė, kad pirmuosius sutarčių priedus su atnaujintomis indeksavimo sąlygomis planuoja pasirašyti vasarą. Tuo pat metu Lenkijos infrastruktūros ministerijos atstovai anksčiau buvo deklaravę siekį, kad riba ateityje augtų iki 21 proc., tačiau verslui svarbus ne tik dydis, bet ir pinigų išmokėjimo laikas.

    Gilių nuostolių problema

    Rangovų organizacijos perspėja, kad daliai įmonių nuostoliai jau tapo struktūriniai, o ne vienkartiniai. Kai projektai vykdomi ilgai, o sąnaudos kyla greičiau nei leidžia sutarties mechanizmai, atsiranda rizika stabdyti darbus, prašyti papildomų derybų ar net trauktis iš sutarčių.

    „Gilių nuostolių, kuriuos patiria GDDKiA projektus vykdančios įmonės po precedento neturinčio statybos sąnaudų šuolio, problema yra labai rimta“, – sakė Lenkijos statybos darbdavius vienijančios organizacijos PZPB viceprezidentas dr. Damian Kaźmierczak.

    „Jei reakcijos nebūtų, tai galėtų baigtis tolesniais pasitraukimais iš sutarčių, o kraštutiniais atvejais ir bankrotais“, – pridūrė jis.

    Rizikos realumą parodė vienas iš pastarojo meto konfliktų dėl greitkelio atkarpos, kur rangovas pareiškė, kad sutarties vertė turėtų būti reikšmingai didinama dėl papildomų aplinkybių, įskaitant grunto sąlygų pasikeitimus ir projektinių sprendinių korekcijas. GDDKiA savo ruožtu ginčijo argumentus ir reikalavo grįžti į statybvietę per nustatytą terminą.

    Ar indeksavimas nevėluoja?

    Rinka teigiamai vertina sprendimus didinti indeksavimo apimtį, tačiau kritiškai žiūri į tai, kad realūs mokėjimai nukeliami į vasarą. Rangovai akcentuoja, jog jie dažnai priversti finansuoti darbų tęstinumą savo lėšomis, o tai riboja galimybes iš anksto fiksuoti kainas ir užsitikrinti tiekimą.

    „Neramina, kad šios lėšos galėtų pasiekti įmones tik vasarą“, – sakė bendrovės PRD Nowogard viceprezidentė Katarzyna Łazarz-Brzezińska.

    „Esant dinamiškiems, sunkiai prognozuojamiems rinkos pokyčiams, kelių sektoriaus sąnaudos kyla praktiškai kas savaitę“, – teigė ji.

    Šalia ilgalaikių karo Ukrainoje pasekmių, rangovai mini ir platesnius veiksnius: geopolitines įtampas, tiekimo grandinių trikdžius, energijos žaliavų brangimą. Tai reiškia, kad net gautos indeksavimo lėšos gali būti greitai „suvalgytos“ naujų kainų bangų, jei jos atsiranda dar nepasibaigus projektui.

    Skaičiuojama, kad vien indeksavimui nuo 2022 metų skirta daugiau nei 1,2 mlrd. eurų. Tuo pat metu rinka tikina, kad realūs poreikiai vis dar siekia milijardus eurų, jei tikslas yra uždengti seniau pasirašytų sutarčių deficitus ir stabilizuoti sektorių.

    GDDKiA atkreipia dėmesį ir į kitą riziką: kai kuriuose konkursuose pasiūlymai būna gerokai mažesni už institucijos sąmatas, o tai rodo ypač agresyvią kainų konkurenciją. Direkcija ragina rangovus atsakingai vertinti rizikas ir realistiškai skaičiuoti sąnaudas, nes net ir geresnis indeksavimas nepakeis privalomos finansinės drausmės.

    Didžiausi rinkos žaidėjai taip pat signalizuoja apie galimą spaudimą maržoms ateinančiais metais. Jei įmonės konkursuose laimės siūlydamos per mažas kainas, o medžiagų kaštai vėl kils, sektoriuje gali pasikartoti nuostolingų projektų spiralė, kuri jau buvo išryškėjusi ankstesnėse krizėse.

  • Starmerio planas atkurti ryšius su ES braška: Britaniją drasko rinkėjai, o Briuselis laukia

    Starmerio planas atkurti ryšius su ES braška: Britaniją drasko rinkėjai, o Briuselis laukia

    Brexito šešėlis vis dar ilgas

    Artėjant dešimtmečiui nuo Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos, vidaus politika ir toliau sukasi aplink senąjį lūžį. Vietos rinkimai parodė, kad valdančiosios Leiboristų partijos parama skyla pagal panašias linijas kaip per referendumą.

    Didmiesčiuose, ypač Londone ir universitetiniuose miestuose, dalis jaunesnių leiboristų rinkėjų nusisuko į proeuropietiškai laikomą Žaliųjų partiją. Tuo pat metu socialiai konservatyvesni rinkėjai Velse, Škotijoje ir šiaurės Anglijoje vis dažniau renkasi Nigelio Farage’o įkurtą „Reform UK“.

    Pažadas Europai ir ribos namuose

    Ministras pirmininkas Keiras Starmeris žada liepą vyksiančiame susitikime su ES žymėti naują kryptį ir atkurti ryšius su Europa, daugiausia akcentuodamas ekonomiką, prekybą ir gynybą. Tačiau jo retorika kol kas sunkiai pasiekia tuos regionus, kuriuose leiboristai prarado pozicijas ir kur daug rinkėjų skeptiškai vertina bet kokį suartėjimą su Briuseliu.

    Starmeris taip pat signalizuoja apie jaunimui patrauklias iniciatyvas, įskaitant idėją sugrįžti prie tarptautinių studijų ir praktikos galimybių, panašių į Erasmus. Vis dėlto jis neparodė ženklų, kad ketintų atsisakyti įsipareigojimų, kurie riboja laisvą judėjimą ar grįžimą į ES bendrąją rinką bei muitų sąjungą.

    „Ankstesnė vyriausybė buvo apibrėžta tuo, kad nutraukė mūsų santykius su Europa, o ši vyriausybė bus apibrėžta tuo, kad juos atkurs“, – sakė Keiras Starmeris.

    Ką reiškia atsargus suartėjimas

    Praktiniu lygmeniu vyriausybė vis dažniau remia vadinamąjį dinaminį suderinamumą, kai Jungtinė Karalystė tam tikrose srityse artina taisykles prie ES standartų, siekdama sumažinti prekybos trintį. Viena iš krypčių yra susitarimai dėl augalinių ir gyvūninių produktų, kurie ateityje galėtų sumažinti dalį pasienio patikrų, jei būtų suderinti maisto saugos reikalavimai.

    Taip pat keliami lūkesčiai dėl pramonės konkurencingumo, nes eksporto procedūros po „Brexit“ išaugo, o reguliaciniai skirtumai brangina tiekimą. Atskiru klausimu išlieka ES anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje, kuris didina administracinę naštą į ES eksportuojančioms įmonėms, ypač taršesniuose sektoriuose.

    Politinis pavojus: puolami iš abiejų pusių

    Starmerio planas rizikingas politiškai, nes jį vienu metu atakuoja abi stovyklos. „Brexit“ šalininkai jautriai reaguoja į bet kokius žingsnius, kurie, jų nuomone, grąžina Londoną arčiau Briuselio, o daliai jaunesnių rinkėjų ir proeuropietiškų politikų toks laipsniškas kelias atrodo per lėtas.

    Spaudimą didina ir vidiniai nesutarimai: dalis Leiboristų partijos atstovų atviriau kalba apie būtinybę siekti gilesnės integracijos, net ir grįžimo į ES perspektyvos. Vis dėlto premjero pasirinktas atsargus kursas kol kas rodo, kad jis tikisi išlaviruoti tarp rinkėjų stovyklų ir išvengti temų, kurios galėtų sukelti naują „Brexit“ karą.

    Verslui ir investuotojams svarbiausias klausimas lieka ne politiniai šūkiai, o aiškus turinys: kiek konkrečiai bus sumažinta biurokratija pasienyje, ar pavyks pagerinti prieigą prie Europos rinkos ir kokią kainą už tai tektų mokėti reguliaciniais įsipareigojimais. Nuo šių atsakymų priklausys, ar planuojamas liepos mėnesio dialogas taps proveržiu, ar tik dar vienu atsargiu pažadu.

  • Trumpas paskelbė trijų dienų paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos: numatytas 2 000 belaisvių mainai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Rusija ir Ukraina sutaria dėl trijų dienų paliaubų gegužės 9–11 dienomis. Jo teigimu, iniciatyva siejama su Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių minėjimu ir turėtų apimti visų kovos veiksmų pristabdymą.

    Kartu, pasak D. Trumpo, planuojami plataus masto belaisvių mainai pagal formulę 1 000 už 1 000. Iš viso tai reikštų 2 000 žmonių apsikeitimą, o humanitarinis aspektas įvardijamas kaip vienas svarbiausių šio laikotarpio tikslų.

    Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvyn patvirtino, kad informacija apie paliaubas ir belaisvių mainus yra suderinta. Viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad tokio masto apsikeitimai paprastai reikalauja iš anksto parengtų sąrašų, patikros ir logistikos sprendimų.

    Kremlių atstovaujantis Rusijos vadovo Vladimiro Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas vėliau pareiškė, kad Rusija sutinka su trijų dienų ugnies nutraukimu. Jis akcentavo, kad esminis susitarimo punktas yra belaisvių mainai po 1 000 iš kiekvienos pusės.

    D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad pats siūlė tokį sprendimą ir išreiškė viltį, jog tai gali tapti platesnių derybų pradžia. Pasak jo, pokalbiai dėl karo užbaigimo tęsiasi, o paliaubos galėtų tapti praktiniu žingsniu į priekį.

    Šiame kontekste minimi ir ankstesni aukšto lygio kontaktai: Rusijos pareigūnai nurodė, kad sprendimas yra susijęs su neseniai vykusiu V. Putino ir D. Trumpo pokalbiu telefonu. Tokie pareiškimai paprastai skirti parodyti diplomatinį tęstinumą, nors realus įgyvendinimas priklauso nuo situacijos fronte ir kariuomenių įsakymų grandinės.

    Pranešimai apie paliaubas pasirodė po Ukrainos derybininkų susitikimų su D. Trumpo aplinkos atstovais JAV. Ukrainos pusė viešai pabrėžė, kad daugiausia dėmesio šiuose kontaktuose buvo skiriama humanitariniams klausimams, įskaitant belaisvių ir civilių sugrąžinimą.

    Tarptautinėje praktikoje trumpalaikės paliaubos dažnai vertinamos kaip rizikingos, bet kartais būtinos humanitarinėms operacijoms, ypač kai derinami belaisvių mainai. Tolesnė raida priklausys nuo to, ar abi pusės laikysis ugnies nutraukimo ir ar pavyks sklandžiai įgyvendinti mainų mechanizmą.

  • Lenkija artėja prie F-35 „Husarz“: 12-asis naikintuvas baigė bandymus, prasideda pristatymai

    Lenkija praneša žengusi dar vieną žingsnį link penktosios kartos naikintuvų F-35 įvedimo į rikiuotę. Šalies vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas informavo, kad 12-asis Lenkijai skirtas F-35 jau baigė bandymus ant žemės ir ore.

    Pasak ministro, dar keturi orlaiviai yra baigiamojoje gamybos stadijoje, o vėliau jų lauks testų procedūros. Po jų naikintuvai turėtų būti parengti atskristi į Lenkiją ir papildyti 32-ąją taktinės aviacijos bazę Łaske.

    Kas žinoma apie pristatymų grafiką?

    Lenkija yra užsakiusi 32 naikintuvus F-35A, kurie šalies kariuomenėje turi pavadinimą „Husarz“. Pirmoji eskadrilė, sudaryta iš 16 orlaivių, planuojama dislokuoti Łaske, kur aerodromas jau atliko sertifikavimo procedūras, reikalingas F-35 eksploatavimui.

    Kita 16 naikintuvų dalis numatyta 21-ajai taktinės aviacijos bazei Świdwine. Ši bazė siejama su anksčiau naudotais sovietinės kilmės Su-22, kurie pastaraisiais metais buvo nuosekliai išimami iš tarnybos.

    Mokymai JAV ir pasirengimas eksploatacijai

    Dar iki pirmųjų pristatymų Lenkijos pilotai ir technikai JAV dalyvauja F-35 mokymų programose. Skelbiama, kad dalis pilotų jau pasiekė instruktorių kvalifikacijos etapą, o mokymai apima ne tik skrydžius, bet ir modernių eksploatacijos bei logistinės paramos sistemų valdymą.

    Kartu rengiami ir techniniai specialistai bei inžinieriai, atsakingi už skirtingas orlaivio priežiūros sritis. Tai laikoma kritiniu elementu, nes F-35 eksploatacija remiasi griežtais aptarnavimo standartais, programinės įrangos atnaujinimais ir duomenų sauga.

    Vienas didžiausių Lenkijos gynybos sandorių

    Sutartis dėl F-35 įsigijimo buvo pasirašyta 2020 metais. Skelbiama, kad sandorio vertė siekė 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,2 mlrd. eurų pagal apytikrį to laikotarpio valiutų kursą.

    Lenkijos kariuomenės institucijos šį pirkimą yra įvardijusios kaip antrą didžiausią ginkluotės sandorį šalies istorijoje. Pirmojo orlaivio gamyba buvo užbaigta 2024 metų rugpjūtį, o visų 32 naikintuvų pristatymus numatyta užbaigti iki 2029 metų.

    Kuo F-35 keičia oro pajėgumus?

    F-35 laikomi vienu svarbiausių NATO standartų naikintuvų Europoje, nes juos renkasi vis daugiau Aljanso šalių. Penktosios kartos platforma išsiskiria mažesniu pastebimumu radarams ir plačiu jutiklių rinkiniu, kuris apjungia informaciją iš skirtingų šaltinių į vieną situacijos vaizdą.

    Tokio tipo orlaiviai skirti ne vien oro kovai, bet ir žvalgybai, taikinių nustatymui bei smūgiams, kai svarbi greita duomenų sklaida tarp pajėgų ore, jūroje ir sausumoje. Lenkijos atveju tai reikšminga ir dėl integracijos su turimomis priešlėktuvinės gynybos sistemomis bei jau eksploatuojamais F-16.

    32-oji bazė Łaske yra viena moderniausių Lenkijos oro pajėgų infrastruktūros vietų ir nuo 2008 metų naudoja F-16. F-35 atėjimas į šią bazę reiškia ne tik naujus orlaivius, bet ir papildomus infrastruktūros, ryšių bei saugumo reikalavimus, kurie tampa vis svarbesni šiuolaikinėje karo aviacijoje.

  • „Intel“ ir „Apple“ susitarimas dėl lustų gamybos: ką tai keičia tiekimo grandinėje ir kainose

    „Intel“ ir „Apple“ pasiekė preliminarų susitarimą, pagal kurį dalį „Apple“ įrenginiuose naudojamų lustų ateityje galėtų gaminti „Intel“, remdamasi „Reuters“ ir „The Wall Street Journal“ informacija skelbia tarptautinė žiniasklaida. Tai būtų reikšmingas postūmis „Intel“ siekiui atgaivinti sutartinės gamybos (foundry) verslą.

    Rinka į žinią sureagavo iškart: „Intel“ akcijos šoktelėjo maždaug 15 proc., o „Apple“ popieriai kilo apie 1,7 proc. Tokia dinamika atspindi investuotojų lūkestį, kad didelis ilgalaikis užsakymų srautas gali stabilizuoti „Intel“ gamybos planus.

    Kas svarbiausia „Intel“?

    Kontraktas su „Apple“ „Intel“ būtų ne tik pajamų, bet ir reputacijos klausimas, nes tai vienas reikliausių klientų vartotojų elektronikos rinkoje. Pastaraisiais metais „Intel“ gamybinė kryptis atsiliko nuo „TSMC“, o foundry strategijai reikėjo didelio, patikimo užsakovo.

    Jei bendradarbiavimas išsiplėstų, „Intel“ tai reikštų geresnį gamyklų apkrovimą, lengvesnį investicijų planavimą ir aiškesnį kelią į konkurenciją pažangiausių procesų segmente. Vis dėlto, technologinių procesų, našumo ir išeigos rodiklių detalės kol kas neskelbiamos.

    Ką laimi „Apple“?

    „Apple“ tokia partnerystė pirmiausia reikštų tiekimo diversifikavimą. Pastaraisiais metais lustų pramonėje matyti, kad net didžiausios bendrovės ieško papildomų pajėgumų ir alternatyvų, ypač kai paklausa ir gamybos grafikai tampa sunkiai prognozuojami.

    „Apple“ vadovas Timas Cookas anksčiau yra pripažinęs, kad „iPhone“ pardavimus ribojo tiekimo apribojimai pas sutartinius gamintojus. Papildomas gamintojas teoriškai galėtų sumažinti riziką, kad vieno partnerio pajėgumų trūkumas ar trikdžiai pristabdytų įrenginių tiekimą.

    Kas dar neaišku?

    Kol kas neatskleidžiama, kuriems konkretiems „Apple“ produktams „Intel“ galėtų gaminti lustus ir kokios apimtys būtų numatytos. Neaišku ir tai, ar kalbama apie pažangiausius procesus, ar apie mažiau rizikingas, brandesnes technologijas, kurios taip pat sudaro didelę elektronikos tiekimo dalį.

    „The Wall Street Journal“ taip pat nurodo, kad reikšmingą vaidmenį skatinant derybas galėjo turėti JAV valdžios institucijų interesas stiprinti vietinę puslaidininkių gamybą. Tokios krypties kontekste „Intel“ užsakymų portfelio didinimas būtų vertinamas kaip strateginis JAV pramonės politikos tikslas.

    Pramonės požiūriu, bet koks didelės apimties susitarimas tarp „Apple“ ir „Intel“ gali turėti platesnį efektą: jis signalizuotų, kad JAV gamintojas tampa patrauklesne alternatyva daliai užsakymų, o tai ilgainiui gali paveikti konkurenciją, tiekimo grandinės balansą ir investicijų srautus į naujas gamyklas.

  • S&P paliko Lenkijos reitingą A-: kokias rizikas mato dėl energijos kainų ir geopolitikos

    Tarptautinė reitingų agentūra S&P Global Ratings paliko Lenkijos ilgalaikį skolos reitingą užsienio valiuta ties A- lygiu ir išlaikė stabilią perspektyvą. Agentūra pabrėžė, kad vertinime susiduria palankesnės artimiausių metų augimo prielaidos ir didėjantys fiskaliniai bei išoriniai rizikos veiksniai.

    S&P sprendime atkreipė dėmesį, kad rizika ekonominėms perspektyvoms padidėjo dėl brangstančios energijos ir įtampos Artimuosiuose Rytuose. Agentūros vertinimu, tokie veiksniai gali didinti infliacijos ir sąnaudų spaudimą, o tai jautriai atsiliepia tiek namų ūkiams, tiek pramonei.

    „Stabili perspektyva atspindi pusiausvyrą tarp žadančių augimo perspektyvų ir didėjančio pažeidžiamumo dėl sparčiai augančios viešosios skolos“, – nurodė S&P Global Ratings.

    Agentūra taip pat įspėjo, kad reitingas galėtų būti mažinamas, jei vidutinio laikotarpio augimo perspektyvos reikšmingai suprastėtų arba atsinaujintų didesni makroekonominiai disbalansai. Papildomu neigiamu scenarijumi įvardyta galimų išorinių šokų grėsmė, susijusi su užsitęsusiais geopolitiniais konfliktais.

    „Reitingas galėtų būti sumažintas ir tuo atveju, jei eskaluotų Rusijos karas prieš Ukrainą, tai labiau paveiktų viešuosius finansus ir ekonomikos augimą bei didintų saugumo rizikas“, – teigiama agentūros vertinime.

    Kada reitingas galėtų kilti?

    S&P nurodė, kad reitingo didinimas būtų labiau tikėtinas, jei valdžia imtųsi aiškių veiksmų mažinti aukštą biudžeto deficitą ir stabilizuoti skolos trajektoriją. Agentūrų praktikoje tai paprastai reiškia ne vien trumpalaikes priemones, o nuoseklų fiskalinį planą, paremtą patikimomis pajamų ir išlaidų prielaidomis.

    Teigiama įtaka, pasak S&P, galėtų būti siejama ir su institucijų valdymo stiprinimu, atsargesne biudžeto politika bei stabiliu ES lėšų srautu. Reitingų agentūros taip pat vertina, ar šalis išlaiko investuotojų pasitikėjimą ir geba pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, kurios didina potencialų augimą.

    Augimo prognozės ir skolos rizika

    S&P vertinimu, Lenkijos ekonomika ir toliau turėtų augti tvirtu tempu, o reikšmingą vaidmenį čia vaidina investicijos, finansuojamos ES lėšomis. Agentūra prognozuoja, kad 2026 metais Lenkijos bendrasis vidaus produktas galėtų augti 3,3 proc.

    Kartu agentūra pabrėžė, kad politinės darbotvarkės poliarizacija gali apsunkinti sprendimų priėmimą dėl fiskalinės drausmės ir institucinių reformų. Tokia aplinka dažnai didina neapibrėžtumą dėl to, kaip greitai valstybė galėtų grįžti prie mažesnio deficito.

    Pagal S&P scenarijų, viešoji skola Lenkijoje artimiausiais metais gali didėti sparčiai, o grynoji skola iki 2029 metų priartėti prie 70 proc. bendrojo vidaus produkto. Agentūra taip pat prognozuoja, kad reikšmingesnės fiskalinės konsolidacijos prieš 2027 metų parlamento rinkimus gali nebūti, o deficitas 2026 metais gali siekti 6,9 proc., 2027 metais – 6,4 proc.

    Finansų ministro komentaras

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis sprendimą įvertino kaip signalą apie ekonomikos atsparumą. Jo teigimu, net ir esant geopolitinei įtampai bei brangstant energijos ištekliams, augimą palaiko investicijos ir vidaus paklausa.

    „Tai patvirtina mūsų ekonomikos atsparumą. Nepaisant geopolitinės įtampos, augančių naftos kainų ir silpnesnės Europos aplinkos, Lenkija išlaiko aukštą augimo tempą, kurį remia investicijos ir stipri vidaus paklausa“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Trys didžiosios reitingų agentūros Lenkiją vertina panašiai, tačiau skirtingais laipteliais. Pagal viešai skelbiamus vertinimus, „Moody’s“ Lenkijai yra suteikusi A2, o „Fitch“ ir S&P – A- reitingą.