Category: Energetika

Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) naujoje apžvalgoje pabrėžia, kad Europa turi išskirtinai geras prielaidas tapti viena svarbiausių retųjų žemių perdirbimo grandžių pasaulyje. Šie 17 cheminių elementų yra būtini technologijoms nuo elektromobilių ir vėjo jėgainių iki duomenų centrų bei gynybos sistemų, o ypač svarbūs tapo nuolatinių magnetų gamybai.

IEA skaičiuoja, kad magnetams reikalingų retųjų žemių, tokių kaip neodimis, prazeodimis, disprozis ir terbis, paklausa nuo 2015 metų jau padvigubėjo. Iki 2030 metų ji, prognozuojama, dar augs apie 30 proc., o didžiausia augimo dalis siejama su elektromobilių traukos varikliais ir didėjančiomis jų pardavimų apimtimis.

Rinka priklausoma nuo Kinijos

IEA pabrėžia, kad iš visų analizuotų kritinių mineralų retosios žemės yra labiausiai geografiškai koncentruotos visoje vertės grandinėje. Šiuo metu Kinija užtikrina apie 60 proc. pasaulinės magnetams reikalingų retųjų žemių gavybos ir daugiau kaip 90 proc. jų rafinavimo.

Dar ryškesnė koncentracija matoma galutiniuose etapuose: Kinijoje pagaminama beveik 95 proc. nuolatinių magnetų. IEA primena, kad prieš du dešimtmečius Kinijos dalis magnetų gamyboje buvo gerokai mažesnė, tačiau per laiką ji išaugo iki beveik monopolinių mastų.

Eksporto ribojimai parodė, kur silpnos vietos

Ataskaitoje pažymima, kad 2025 metais Kinijos įvestos eksporto kontrolės priemonės sukėlė trumpalaikių sutrikimų, o daliai gamintojų už Kinijos ribų tapo sunku užsitikrinti žaliavas. Kai kuriais atvejais tai reiškė ir priverstinį gamybos apimčių mažinimą, nors vėliau tiekimo srautai dalinai atsistatė.

IEA vertinimu, jei panašūs apribojimai būtų įgyvendinti pilnu mastu, už Kinijos ribų rizikuotų atsidurti iki maždaug 6,0 trilijonų eurų metinės ekonominės veiklos. Didžiausias pažeidžiamumas siejamas su automobilių pramone, elektronika ir kitomis transporto šakomis, kurioms magnetai yra kritiškai svarbūs komponentai.

Europa matoma kaip perdirbimo lyderė

IEA akcentuoja, kad perdirbimas ir technologinės inovacijos gali reikšmingai sumažinti spaudimą pirminiam tiekimui. Vien perdirbimas iki 2050 metų, agentūros vertinimu, galėtų sumažinti pirminės pasiūlos poreikį iki 35 proc., o pakaitalų paieška ir gamybos efektyvinimas labiausiai padėtų elementams, kurių trūkumo rizika didžiausia.

Europa šiame paveiksle išskiriama kaip regionas, galintis greitai auginti perdirbimo apimtis, nes iki 2030 metų čia, prognozuojama, susidarys apie pusė pasaulinio magnetų laužo iš vėjo energetikos įrangos ir apie ketvirtadalis iš elektromobilių. Tai reiškia, kad žaliava perdirbimui bus arčiau vartotojų pramonės, o tai trumpina tiekimo grandines ir mažina priklausomybę nuo importo.

Prie prielaidų prisideda ir reguliacinė kryptis: Europos Sąjunga, priimdama Kritinių žaliavų aktą, yra nustačiusi tikslus, susijusius su kritinių žaliavų perdirbimu, įskaitant 25 proc. siekį. IEA pabrėžia, kad vien tik tikslų neužtenka, reikės kryptingų veiksmų didinant surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo apimtis bei mažinant investicijų riziką.

Agentūra taip pat nurodo, kad vien planuojami magnetų projektai už Kinijos ribų kol kas sudaro tik apie trečdalį reikalingų gavybos pajėgumų, todėl tiekimo diversifikavimui per artimiausią dešimtmetį būtinos reikšmingos investicijos. IEA šį poreikį vertina maždaug 55 milijardais eurų, jei siekiama sukurti tvaresnę ir atsparesnę tiekimo sistemą.

IEA rekomenduoja aštuonias praktines kryptis, kurios padėtų mažinti rizikas: stiprinti pasirengimą tiekimo sutrikimams, didinti investicijas visoje vertės grandinėje, spartinti inovacijas tiek pasiūlos, tiek paklausos pusėje ir gerinti kainų skaidrumą. Europa, remiantis ataskaita, turi progą sujungti pramonės politiką ir žiedinės ekonomikos priemones taip, kad perdirbimas taptų ne niša, o strategine tiekimo alternatyva.

Šaltiniai:

https://www.iea.org/news/new-projects-partnerships-and-policies-are-needed-to-address-supply-chain-risks-for-rare-earth-elements

https://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2024/03/18/critical-raw-materials-act-council-adopts-new-rules-to-make-the-eu-supply-more-secure-and-sustainable/

Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (EU ETS) apimamos emisijos 2025 metais sumažėjo 1,3 proc. Tai tęsia ilgalaikę mažėjimo kreivę: nuo 2005 metų šių sektorių bendras anglies pėdsakas sumažėjo maždaug perpus.

Europos Komisijos paskelbti duomenys rodo, kad šis kritimas iš esmės atitinka ES tikslą iki 2030 metų sumažinti emisijas 62 proc. Pagrindinis veiksnys buvo energetiškai imli pramonė, kurioje emisijos smuko sparčiau nei energetikos sektoriuje.

Pramonė mažina greičiau

Daugiausia prisidėjo cemento, geležies ir plieno gamyba: jų bendros emisijos 2025 metais sumažėjo 2,5 proc. Komisija pažymi, kad pokytį lėmė ir technologinė transformacija, ir vangesnė statybų sektoriaus paklausa, mažinusi produkcijos apimtis.

Tai svarbu ir platesniame kontekste, nes būtent šie sektoriai laikomi vienais sudėtingiausių dekarbonizuoti. Emisijų mažėjimas čia dažniausiai siejamas ne tik su efektyvumo didinimu, bet ir su investicijomis į alternatyvius kurus, elektrifikaciją bei procesų pertvarką.

Saulė aplenkė hidro

Elektros gamybos sektoriuje iškastinio kuro emisijos sumažėjo tik 0,4 proc., nors bendra elektros generacija augo 1,7 proc. Atsinaujinančios energijos dalis elektros balanse nežymiai pakilo iki 47,3 proc.

Ryškiausias pokytis fiksuotas saulės energetikoje: jos gamyba augo beveik 25 proc. ir pirmą kartą ES tapo antru pagal dydį atsinaujinančiu šaltiniu, aplenkusiu hidroenergiją. Spartesnį saulės šuolį sustiprino ir tai, kad dėl orų sąlygų Šiaurės Europoje mažėjo vėjo ir hidroelektrinių gamyba.

Tuo pat metu anglies emisijos traukėsi beveik 7 proc., tačiau gamtinių dujų generacija augo 11,4 proc. Tokia kombinacija signalizuoja, kad dalis sistemos lankstumo vis dar remiasi dujomis, ypač kai svyruoja vėjo ir vandens ištekliai.

Transporto kryptys išsiskiria

Ataskaitoje išryškėjo skirtingos tendencijos transporte. Laivybos emisijos mažėjo maždaug 3 proc., tačiau aviacijos emisijos šiek tiek padidėjo, augant keleivių ir skrydžių srautams.

Komisija taip pat nurodo, kad nors dabartiniai skaičiai apima didžiąją dalį operatorių, galutiniai aviacijos ir laivybos duomenys dar tikslinami. Tai reiškia, kad galutinė metų statistika šiuose sektoriuose gali nežymiai keistis.

EU ETS rodikliai dažnai laikomi vienu svarbiausių signalų rinkai, nes emisijų mažėjimas paprastai reiškia struktūrinius pokyčius energetikoje ir pramonėje. 2025 metų rezultatai rodo, kad saulės energetika tampa vis reikšmingesne ES energetikos transformacijos ašimi, tačiau perėjimo laikotarpiu dujų vaidmuo dar išlieka juntamas.

Šaltiniai:

https://climate.ec.europa.eu/news-other-reads/news/eu-emissions-trading-system-sustains-downward-trend-covered-emissions-2026-04-10_en

Lenkijoje, Pamario vaivadijoje, prie nacionalinio elektros tinklo prijungta 39,9 megavato galios Łosienice saulės elektrinė. Apie prijungimo užbaigimą pranešė „Energa“ grupė, priklausanti didžiajai Lenkijos energetikos bendrovei „Orlen“.

Projektą vystė „Energa“ dukterinė įmonė „Energa Green Development“, o pagrindiniu rangovu tapo „Electrum“. Elektrinėje įrengta beveik 65 000 saulės modulių, užimančių apie 43 hektarus.

Nurodoma, kad elektrinė per metus turėtų pagaminti tiek elektros, kiek vidutiniškai pakaktų daugiau nei 20 000 namų ūkių. Vis dėlto pilnas komercinis veikimas numatomas vėliau šiais metais, kai bus baigti visi techniniai ir administraciniai etapai.

Kas keičiasi po prijungimo

Užbaigtas elektros prijungimas prie Kościerzyna pagrindinio maitinimo punkto leidžia pradėti galutinius bandomuosius paleidimus ir techninius bandymus. Tai įprasta procedūra prieš gaunant galutinius leidimus eksploatacijai ir oficialią elektros gamybos licenciją.

Toks etapas svarbus ne tik pačiam objektui: tinklo pajėgumai ir prijungimo terminai Lenkijoje pastaraisiais metais tapo viena pagrindinių atsinaujinančios energetikos plėtros „butelio kaklelio“ vietų. Todėl kiekvienas naujas prijungtas objektas rodo, kad projektas perėjo rizikingiausią įgyvendinimo dalį.

„Energa“ planai: šimtai megavatų

Łosienice elektrinė yra dalis platesnio „Energa“ atsinaujinančių išteklių plėtros paketo. Bendrovė nurodo, kad šiuo metu vystomi projektai bendrai sudaro apie 300 megavatų galios.

„Energa Green Development“ portfelyje taip pat yra maždaug 1 gigavato galios projektų įvairiuose vystymo etapuose. Daugumą jų sudaro saulės elektrinės, tačiau numatoma ir vėjo elektrinių plėtra, kurios bendra planuojama galia siekia apie 46 megavatus.

Bendrovė taip pat skelbia, kad „Energa“ žaliosios energijos įrengtoji galia jau viršijo 1 gigavatą. Tokie skaičiai atspindi bendrą tendenciją regione: didžiosios energetikos grupės vis aktyviau kelia atsinaujinančios generacijos dalį, kad mažintų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stabilizuotų ilgalaikes gamybos sąnaudas.

Vietos rinkai tai reiškia didesnę saulės generacijos dalį, kuri labiausiai auga šviesiuoju metų laiku ir dienos valandomis. Kartu didėja poreikis lankstesniems tinklo sprendimams, balansavimo paslaugoms ir kaupimo projektams, kad kintanti generacija būtų patikimai integruota.

Kol kas Łosienice projektui svarbiausias artimiausias žingsnis yra bandymai ir formalumai, nuo kurių priklausys, kada elektrinė pradės pilnai tiekti elektrą į tinklą komercinėmis apimtimis.

Šaltiniai:

https://media.energa.pl/pr/868004/farma-fotowoltaiczna-losienice-przylaczona-do-sieci

Energa Group expands renewable energy portfolio with new PV farm

Energa reaches one gigawatt in renewable energy capacity

Energa completes new wind farm in Szybowice

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) suteiks Serbijai 66 mln. eurų valstybės paskolą daugiafunkcei Pambukovicos užtvankai ir vandens saugyklai statyti bei eksploatuoti. Projektas planuojamas netoli Pambukovicos kaimo, Kolubaros upės baseine, kuris laikomas vienu labiausiai potvyniams pažeidžiamų šalies regionų.

Pasak ERPB, pagrindinis šio etapo tikslas – sumažinti potvynių riziką, sulaikant perteklinį vandens kiekį ir reguliuojant upės debitą ekstremalių kritulių metu. Kolubaros baseinas pastarąjį dešimtmetį ne kartą susidūrė su stichiniais reiškiniais, o 2014 metais Serbiją nuniokoję potvyniai tapo vienu ryškiausių klimato rizikų pavyzdžių regione.

Užtvanka projektuojama ir drėkinimui

Nors pradinis užtvankos vaidmuo bus potvynių valdymas, objektas nuo pat projektavimo numatomas kaip daugiafunkcis. ERPB nurodo, kad infrastruktūra bus pritaikyta ateityje plėsti drėkinimo sprendimus, kai bus diegiamos susijusios sistemos.

Prognozuojama, kad rezervuaras sudarys sąlygas vystyti drėkinimą daugiau kaip 2 200 hektarų žemės ūkio naudmenų. Tai svarbu ir žemės ūkiui, nes Balkanų regione vis dažniau fiksuojami ilgiau trunkantys sausrų periodai, o investicijos į vandens kaupimą ir paskirstymą laikomos viena efektyviausių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių.

ERPB vaidmuo Serbijoje

ERPB yra vienas didžiausių institucinių investuotojų Serbijoje. Banko duomenimis, iki šiol jis šalyje investavo daugiau kaip 10,8 mlrd. eurų į 407 projektus, apimančius infrastruktūrą, energetiką, verslo plėtrą ir viešojo sektoriaus modernizavimą.

Naujasis finansavimas Pambukovicos užtvankai įvardijamas kaip dalis platesnių pastangų stiprinti klimato atsparumą, ypač ten, kur didžiausią žalą kelia ekstremalūs krituliai ir staigūs potvyniai. Tokie projektai paprastai vertinami ne tik pagal statybos apimtis, bet ir pagal ilgalaikį poveikį rizikų valdymui, vandens išteklių planavimui bei regiono ekonominiam stabilumui.

Numatoma, kad užtvanka ir rezervuaras taps vienu iš pagrindinių Kolubaros baseino apsaugos nuo potvynių elementų, o ateityje galės prisidėti ir prie produktyvesnio žemės ūkio, jei bus įgyvendinti drėkinimo tinklų plėtros sprendimai.

Šaltiniai:

https://www.ebrd.com/home/news-and-events/news/2026/ebrd-strengthens-climate-resilience-in-serbia.html

„Rolls-Royce SMR“ ir ČEZ grupė pasirašė sutartį, leidžiančią pradėti parengiamuosius darbus Čekijos pirmajam mažajam moduliniam reaktoriui, vadinamam SMR. Šis žingsnis žengtas po geologinių tyrimų, kurie sudaro pagrindą vėliau teikti aikštelės paraišką Temelíne.

Įmonės skelbia siekiančios strateginės partnerystės, kuri ilgainiui leistų šalyje įdiegti iki 3 GW elektros gamybos pajėgumų. Pagal ankstyvųjų darbų sutartį pradedamas konkrečiai vietovei pritaikytas projektavimas, taip pat rengiami leidimų ir licencijavimo dokumentai bei planuojama infrastruktūra.

Kas numatyta Temelíne

Temelínas yra viena iš ČEZ veikiančių branduolinių elektrinių aikštelių, todėl čia jau vyksta pradiniai infrastruktūros parengimo darbai. Sutartis apima techninio projekto ir licencijavimo dokumentacijos rengimą, reikalingą statybos leidimams gauti, o realus statybų grafikas priklausys nuo reguliuotojų sprendimų.

ČEZ vadovas Danielis Benešas pabrėžė, kad svarbi bus ir valstybės parama, ypač sprendžiant investuotojo modelio ir finansavimo klausimus. Tai siejama ir su Čekijos planais statyti naujus branduolinius blokus Dukovanuose, kurie yra atskira šalies branduolinės energetikos plėtros kryptis.

Europos SMR lenktynės

„Rolls-Royce SMR“ generalinis direktorius Chrisas Cholertonas teigė, kad įsipareigojimai Jungtinėje Karalystėje ir Čekijoje leidžia bendrovei išsiskirti kaip turinčiai kelis privalomus susitarimus dėl SMR diegimo Europoje. Pasak jo, vienas iš tikslų yra susieti Čekijos ir Jungtinės Karalystės tiekimo grandines, kad būtų paprasčiau diegti kelis vienodus reaktorius ir greičiau pasiekti masto ekonomiją.

Plėtros programai paremti „Rolls-Royce SMR“ atidarė pirmąjį biurą Čekijoje, Prahoje. Bendrovė nurodo, kad vienas SMR blokas turėtų tiekti stabilią elektros gamybą, kurios pakaktų maždaug 1 000 000 namų ūkių poreikiams, o numatoma eksploatacijos trukmė viršytų 60 metų.

SMR projektai Europoje vertinami kaip būdas greičiau didinti žemų emisijų generaciją ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, tačiau jų sėkmė priklausys nuo licencijavimo tempo, standartizacijos ir aiškių finansavimo sprendimų. Čekijos atvejis rodo, kad šalys vis dažniau juda nuo politinių deklaracijų prie konkrečių projektavimo ir leidimų parengimo etapų.

Šaltiniai:
https://www.rolls-royce-smr.com/press/rolls-royce-smr-secures-czech-contract-to-deliver-small-modular-reactor-programme
https://ceenergynews.com/nuclear/rolls-royce-can-begin-work-on-czechias-first-smr/

Serbija derasi su Azerbaidžano valstybine energetikos bendrove „SOCAR“ dėl iki 0,9 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų tiekimo per metus. Apie tai interviu žiniasklaidai kalbėjo Serbijos kasybos ir energetikos ministrė Dubravka Đedović-Handanović.

Galimas susitarimas reikštų ryškų bendradarbiavimo plėtimą: per pastaruosius trejus metus kasdieniai tiekimo kiekiai jau buvo padvigubėję. Ministerijos vertinimu, įgyvendinus planus, metinis importas ateityje galėtų dar augti.

Pasak ministrės, po 2030 metais numatomo dujomis kūrenamos elektrinės Niše užbaigimo metiniai kiekiai galėtų siekti iki 1,4 mlrd. kubinių metrų. Šis projektas įvardijamas kaip bendras „SOCAR“ ir Serbijos valstybinių energetikos įmonių sumanymas.

Belgradas šiuos žingsnius sieja su platesne strategija diversifikuoti energijos šaltinius ir mažinti priklausomybę nuo rusiškų tiekimų. Serbijos metinis dujų poreikis, remiantis viešai skelbiamais šalies vertinimais, svyruoja apie 2,8–3,1 mlrd. kubinių metrų.

Vienas svarbiausių planuojamų infrastruktūros elementų yra nauja dujų jungtis su Šiaurės Makedonija, kurią Serbija tikisi užbaigti iki 2027 metų pabaigos. Taip šalis gautų papildomą priėjimą prie Pietinio dujų koridoriaus greta jau veikiančios jungties su Bulgarija.

Serbijos tikslas yra turėti daugiau alternatyvių įėjimo taškų ir didesnį derybinį lankstumą, įskaitant galimybę pasiekti suskystintųjų gamtinių dujų terminalus Graikijoje. Tokia prieiga pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių Europos energetinio saugumo priemonių, kai šalys ieško alternatyvų vamzdyninėms dujoms iš Rusijos.

Vidaus tinklų stiprinimui Serbija taip pat derasi dėl kelių etapų paskolų programos su Pasaulio banku, kurios vertė, pasak ministrės, galėtų siekti apie 1 mlrd. eurų. Šios investicijos būtų nukreiptos į dujų perdavimo infrastruktūrą, kad šalis galėtų priimti ir efektyviai paskirstyti didesnius importo srautus.

Ministrė nurodė, kad galutinės 500 megavatų galios Nišo elektrinės komercinės sąlygos turėtų būti įtvirtintos artimiausiu metu. Projektas svarbus ne tik energetikos balansui, bet ir kaip praktinis Serbijos bei Azerbaidžano partnerystės testas ilgesniam laikotarpiui.

„Partnerystė su Azerbaidžanu energetikos sektoriuje Serbijai yra ilgalaikės ir strateginės svarbos, nes tai pirmas reikšmingas žingsnis diversifikuojant dujų tiekimą po kelių dešimtmečių“, – sakė Dubravka Đedović-Handanović.

„Įgyvendinus planuojamas jungtis su Šiaurės Makedonija ir Graikija, Serbija su Pietiniu dujų koridoriumi bus sujungta dviem kryptimis, o tai išplės galimybes tiekti azerbaidžanietiškas dujas“, – pridūrė ministrė.

Europos mastu tokie planai dera su bendra kryptimi didinti tiekimo įvairovę ir plėsti tarpvalstybinius sujungimus. Europos Sąjunga pastaraisiais metais nuosekliai stiprina energetinį saugumą, skatindama alternatyvius dujų srautus, infrastruktūros atsparumą ir regioninių rinkų integraciją.

Serbijos atveju papildomas importas iš Azerbaidžano ir naujos jungtys gali tapti reikšmingu veiksniu, mažinančiu tiekimo rizikas ir kainų šokų poveikį. Vis dėlto galutinį rezultatą lems sutarties sąlygos, realūs infrastruktūros terminai ir tai, kiek greitai Serbija pajėgs modernizuoti savo vidaus perdavimo sistemą.

Šaltiniai:
https://ceenergynews.com/oil-gas/serbia-targets-increased-azerbaijani-gas-imports/
https://commission.europa.eu/energy-security-and-infrastructure/energy-security_en
https://www.worldbank.org/en/topic/energy

Slovėnija įvedė laikiną energijos kainų kontrolės mechanizmą, kuriuo siekiama užkirsti kelią staigiems ir neproporcingiems elektros bei gamtinių dujų kainų didinimams. Pagal naują reglamentą tiekėjai tam tikroms vartotojų grupėms kainas galės kelti tik gavę išankstinį Vyriausybės pritarimą.

Priemonė taikoma šešiems mėnesiams ir įsigaliojo balandžio 10 dieną. Valdžia pabrėžia, kad tai nėra nuolatinė kainų „įšaldymo“ schema, o laikinas įrankis, leidžiantis reaguoti, kai rinkos sąlygos gali sukelti rimtus sutrikimus arba kelti grėsmę socialiniam saugumui.

Kam taikomas reguliavimas?

Elektros rinkoje reglamentas apima buitinius vartotojus ir smulkųjį verslą, taip pat elektros suvartojimą bendro naudojimo patalpose daugiabučiuose ir mišriuose daugiabučiuose su komercinėmis patalpomis. Tokiose erdvėse suvartojimas dažnai priskiriamas pastato administravimui, todėl kainų pokyčiai gali paveikti plačią gyventojų dalį.

Gamtinių dujų rinkoje mechanizmas nukreiptas į buitinius vartotojus, bendrų šildymo sistemų naudotojus ir pagrindines socialines paslaugas. Į sąrašą įtraukti darželiai, pradinės mokyklos, sveikatos centrai, dalis smulkiojo verslo klientų bei šilumos skirstymo tiekėjai.

Kodėl imamasi šio žingsnio?

Slovėnijos valdžia remiasi Kainų kontrolės įstatymu, kuris leidžia laikinai įsikišti į kainodaros formavimą išskirtinėmis aplinkybėmis. Tokios priemonės paprastai taikomos tuomet, kai kainų šuoliai gali paveikti pažeidžiamiausias grupes arba sukelti grandininį efektą viešosioms paslaugoms, šildymui ir smulkiajam verslui.

Reglamentas numato ir galimybę situaciją peržiūrėti dar nepasibaigus terminui. Vyriausybė pasilieka teisę vertinti energijos rinkų dinamiką ir spręsti, ar priemonę tęsti, koreguoti, ar nutraukti, atsižvelgiant į rinkos ir socialines sąlygas.

Dujos ir tiekimo saugumas

Šis sprendimas priimtas tuo metu, kai valstybė taip pat ragina gamtinių dujų tiekėjus pradėti pildyti saugyklas. Europoje dujų saugyklų užpildymas prieš šildymo sezoną laikomas vienu svarbiausių tiekimo saugumo veiksnių, nes mažina priklausomybę nuo trumpalaikių kainų šuolių ir padeda stabilizuoti rinką.

Energetikos rinkoms išliekant jautrioms geopolitikai, tiekimo grandinių sutrikimams ir sezoniškumui, Slovėnijos pasirinktas modelis leidžia greičiau amortizuoti rizikas vartotojams. Kartu tai signalas tiekėjams, kad kainodaros sprendimai šiuo laikotarpiu bus vertinami per viešojo intereso ir socialinio atsparumo prizmę.

Šaltiniai:

https://www.energetika-portal.si/nc/novica/n/za-dvig-cen-elektrike-in-plina-bo-potrebno-soglasje-vlade/

https://ceenergynews.com/oil-gas/slovenia-is-introducing-a-temporary-mechanism-to-control-energy-prices/

Slovenia calls on gas suppliers to begin filling storage facilities

Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) vadovas Fatihas Birolis perspėja, kad Europoje gali būti likę tik apie šešias savaites reaktyvinių degalų atsargų. Pasak jo, užsitęsus tiekimo trikdžiams, reali rizika būtų skrydžių atšaukimai ir dar didesnis spaudimas aviacijos kainoms.

Šis vertinimas siejamas su ribotais naftos ir naftos produktų srautais per Hormūzo sąsiaurį, kuris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos koridorių. IEA teigimu, trikdžiai šiame maršrute jau dabar kelia įtampą pasaulinėse rinkose ir gali greitai persiduoti į transporto sektorių.

Hormūzo sąsiauris ir aviacijos degalai

Reaktyviniai degalai dažnai tampa vienu pirmųjų produktų, kurio trūkumą pajunta rinka, nes aviacijos paklausa jautriai reaguoja į kainas ir logistiką. Kai sutrinka naftos tiekimas, rafinavimo ir produktų gabenimo grandinė gali susiaurėti, o tai skatina tiek kainų šuolius, tiek ir fizinio prieinamumo problemą.

„Tai didžiausia energetikos krizė, kokią esame matę“, – sakė Fatihas Birolis.

IEA vadovas pabrėžė, kad ilgesnė krizė gali reikšti ne tik brangesnius degalus, bet ir platesnes pasekmes ekonomikai: silpnesnį augimą, didesnę infliaciją, o labiausiai nukentėtų mažesnes pajamas turinčios valstybės Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.

Ką daro IEA ir valstybės

Agentūra praneša koordinavusi didžiausią istorijoje avarinių naftos atsargų išleidimą į rinką, siekiant sumažinti staigių kainų šuolių riziką ir stabilizuoti tiekimą. Tokios priemonės paprastai naudojamos kaip laikinas amortizatorius, kol rinka prisitaiko prie pasikeitusių srautų.

Be to, IEA skelbė rekomendacijas, kaip trumpuoju laikotarpiu mažinti paklausą ir taip švelninti kainų spaudimą vartotojams. Nors šios priemonės dažniausiai orientuotos į kelių transportą ir energijos vartojimo efektyvumą, netiesioginis efektas gali būti juntamas ir aviacijoje, jei sumažėja bendras naftos produktų deficitas.

Kokios rizikos Europai artimiausiu metu

Europos aviacijos rinkai svarbiausia rizika yra ne vien degalų kaina, o jų prieinamumas konkrečiuose regionuose ir oro uostuose. Jei logistika ar rafinavimo grandinė stringa, problemos gali pasireikšti net ir tada, kai bendras atsargų lygis kai kuriose šalyse atrodo pakankamas.

Pramonė ir valdžios institucijos tokiu metu paprastai peržiūri tiekimo sutartis, didina atsargų valdymo discipliną ir ieško alternatyvių tiekimo kelių. Vis dėlto, jei trikdžiai per Hormūzo sąsiaurį užsitęstų, spaudimas skrydžių tvarkaraščiams, ypač kainoms jautriuose maršrutuose, galėtų didėti.

Šaltiniai:
https://apnews.com/article/iran-war-europe-jet-fuel-flight-cancellations-birol-6e67fafd493861b3858de5548aa77703
https://www.iea.org/news/new-iea-report-highlights-options-to-ease-oil-price-pressures-on-consumers-in-response-to-middle-east-supply-disruptions

Specialūs „Route 2“ ir „Route 3“ pajėgumų produktai, skirti dujų transportui Vertikaliuoju koridoriumi, pratęsti iki 2026 metų rugsėjo. Tai reiškia, kad išlieka galimybė tiesiogiai gabenti dujas iš Graikijos į Ukrainą, pasitelkiant kelių šalių perdavimo sistemų jungtis ir atvirkštinio srauto sprendimus.

Tokie pajėgumų produktai svarbūs rinkai tuo, kad sudaro aiškesnes sąlygas planuoti tiekimą iš Pietų krypties, ypač kai Europoje didėja suskystintų gamtinių dujų vaidmuo. Graikijos infrastruktūra, įskaitant SGD priėmimo pajėgumus ir prekybos taškus, tampa reikšminga alternatyva tradiciniams maršrutams į Vidurio ir Rytų Europą.

Aukcionai, kuriais paskirstomi šie pajėgumai, vyksta trečią pirmadienį sekančios savaitės trečiadienį kiekvieną mėnesį. Tokia tvarka rinkos dalyviams leidžia iš anksto planuoti mėnesinius srautus, atsižvelgiant į paklausą, kainų skirtumus regionuose ir sandėliavimo poreikius.

„Route 3“ maršrutas numato, kad dujos, pristatytos per DESFA sistemą, gali pasiekti Ukrainą, pasitelkiant atvirkštinį srautą nuo Nea Mesimvria kryptimi per TAP. Į šį kelią įtraukiamas ir Hellenic Virtual Trading Point, taip pat Revithoussa SGD terminalas, iš kurio dujos gali būti nukreipiamos į tolimesnes sistemas.

Maršruto veikimui reikalingi keli tarpusavyje suderinti pajėgumų elementai: mėnesinis pertraukiamas išėjimo pajėgumas Nea Mesimvria taške, komercinis atvirkštinio srauto pajėgumas TAP ruože Nea Mesimvria–Komotini kryptimi ir atskiras „Route 3“ pajėgumo produktas, siūlomas regioninėse platformose. Praktikoje tai leidžia sujungti atskirus pajėgumus į vientisą tiekimo grandinę iki Ukrainos.

Vertikaliajame koridoriuje dalyvaujantys perdavimo sistemos operatoriai DESFA, Bulgartransgaz, Transgaz, Vestmoldtransgaz ir GTSOU, taip pat nepriklausomas operatorius ICGB, pastaruoju metu suderino su Europos Komisija naują kainodaros principų paketą. Tikslas – palengvinti maršruto naudojimą ir paskatinti komercinį srautų augimą, kad pietinė kryptis taptų stabilesne alternatyva regiono tiekimui.

Energetinio saugumo požiūriu sprendimas pratęsti šiuos produktus siunčia signalą, kad ES remia infrastruktūrą, galinčią diversifikuoti dujų tiekimą į Ukrainą ir platesnį regioną. Dujų srautų patikimumas priklausys nuo komercinio pajėgumų įsigijimo, techninių galimybių palaikyti atvirkštinį srautą ir nuo to, kaip rinkos dalyviai įvertins kainų konkurencingumą, palyginti su kitais maršrutais.

Šaltiniai:
https://ceenergynews.com/oil-gas/route-2-and-route-3-special-capacity-products-have-been-extended/
https://ceenergynews.com/oil-gas/vertical-corridor-tariff-product-eu/

Šveicarijoje įsikūrusi, vengriškų šaknų turinti energetikos bendrovė „MET Group“ skelbia 2025 metais sustiprinusi komercinius ir finansinius rezultatus, didindama apimtis dujų, elektros ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) segmentuose. Bendrovė nurodo, kad per metus sudarė sandorių dėl 242 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, tai yra 73 proc. daugiau nei 2024 metais, kai apimtys siekė 140 mlrd. kubinių metrų.

Elektros prekybos apimtys taip pat augo sparčiai: 2025 metais „MET Group“ fiksavo 160 TWh, arba 111 proc. daugiau nei metais anksčiau, kai buvo 76 TWh. Tokie pokyčiai atspindi pastaraisiais metais Europoje sustiprėjusį poreikį lanksčiai valdyti energijos tiekimą ir kainų riziką, ypač esant dideliems svyravimams didmeninėje rinkoje.

Didžiausią dėmesį bendrovė skyrė SGD krypčiai: „MET Group“ teigia 2025 metais patrigubinusi SGD veiklą ir pristatė 5,42 mln. tonų per metus į 17 rinkų. Tarp Europos šalių minimos Belgija, Kroatija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė, o už Europos ribų įvardijamos Indija, Kinija, Japonija ir Pietų Korėja.

SGD vaidmuo Europos energetikoje pastaraisiais metais išaugo dėl siekio diversifikuoti tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo vamzdynais tiekiamų dujų, todėl tokio tipo portfeliai tampa strategiškai svarbūs. „MET Group“ pabrėžia sukūrusi vieną geografiškai įvairiausių SGD importo portfelių Europoje ir deklaruoja ambiciją tapti vienu iš pagrindinių SGD partnerių žemyne.

Finansiniai rezultatai ir finansavimas

Po komercinio augimo bendrovė skelbia ir finansinius rodiklius: konsoliduotos pajamos 2025 metais siekė 28,5 mlrd. eurų, tai yra 59 proc. daugiau nei 2024 metais. Pajamų augimą energetikos įmonės dažnai sieja ne tik su apimtimis, bet ir su kainų lygiu bei portfelio valdymu skirtinguose segmentuose.

„MET Group“ taip pat praneša sustiprinusi finansinį profilį, pratęsdama 1,1 mlrd. eurų skolinimosi bazės (Borrowing Base) finansavimo priemonę, skirtą pardavimų ir prekybos segmentui. Priemonėje numatyta galimybė didinti bendrą sumą iki 1,7 mlrd. eurų, jei to reikėtų verslo apimčių augimui.

Plėtra Europoje ir vartotojų rinka

Bendrovė nurodo, kad 2025 metais rezultatams didžiausią įtaką turėjo pardavimų ir turto (Assets) veiklos, kurios sudarė didžiąją dalį bendrojo pelningumo. Tai siejama su augančia klientų baze ir naujais įėjimais į rinkas Europoje.

Belgijoje ir Nyderlanduose „MET Group“ įsigijo 68,5 proc. energetikos mažmenininko Mega akcijų paketą ir taip išplėtė veiklą B2C segmente. Nurodoma, kad ši bazė viršija 500 000 namų ūkių, o toks mastas leidžia didinti pardavimų stabilumą, ypač derinant mažmeninę tiekimo veiklą su didmeninės prekybos rizikos valdymu.

Be to, bendrovė praneša įžengusi į Portugalijos rinką ir įsteigusi dukterines įmones Lenkijoje, Čekijoje ir Albanijoje. Energetikos sektoriuje tokia plėtra paprastai siejama su poreikiu turėti vietinę struktūrą tiek reguliacinei atitikčiai, tiek klientų aptarnavimui, tiek prekybos operacijoms.

Infrastruktūra, atsinaujinanti energetika ir baterijos

„MET Group“ teigia 2025 metais tęsusi investicijas į infrastruktūrą ir įsigijusi dar vieną dujų saugyklą Vokietijoje. Po šio sandorio bendras valdomas dujų saugojimo portfelis, kaip skelbiama, pasiekė 5,2 TWh, o tai padeda lanksčiau reaguoti į sezoniškumą ir rinkos kainų svyravimus.

Atsinaujinančios energetikos segmente bendrovė nurodo Europoje eksploatuojanti 435 MW saulės ir sausumos vėjo elektrinių. Kartu į portfelį įtraukti ir nauji baterijų energijos kaupimo sistemų projektai, kurie vis dažniau naudojami balansavimui, pikinių apkrovų valdymui ir tinklų stabilumui didėjant nepastovios generacijos daliai.

„2025 metais „MET Group“ išplėtė dujų ir elektros pardavimų veiklą iki 23 Europos šalių“, – sakė „MET Group“ generalinis direktorius Huibert Vigeveno.

„Mūsų išskirtinumas yra dėmesys klientui, tikrai paneuropinis mastas ir nepriklausomumas, o tai leidžia veikti dujų, SGD, elektros ir atsinaujinančios energetikos srityse su tokiu klientų ir šalių skaičiumi“, – pridūrė jis.

Vadovo teigimu, bendrovės misija išlieka orientuota į energijos tiekimo Europai stiprinimą ir klientų poreikių prioritetą planuojant tiekimo grandinę. „MET Group“ taip pat deklaruoja siekį ilgainiui sukurti stiprų Europos energetikos žaidėją, remiantis prekybos, infrastruktūros ir pereinamojo laikotarpio technologijų portfeliu.

Šaltiniai:

https://ceenergynews.com/oil-gas/met-group-reports-strong-2025-performance-triples-its-lng-activity/