Category: Energetika

Europos Komisija paskelbė Europos tvarios energetikos savaitės EUSEW 2026 programą ir atvėrė registraciją į renginį, kuris Briuselyje vyks birželio 9–11 dienomis. Šių metų forumas žymi 20 metų sukaktį ir akcentuoja temą apie švarią, saugią ir konkurencingą Europos energetikos sąjungą.

Vienas ryškiausių programos akcentų numatytas birželio 9 dieną: diskusijoje kartu dalyvaus dabartinis už energetiką ir būstą atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas ir buvę energetikos politiką formavę eurokomisarai Andris Piebalgs, Güntheris Oettingeris ir Kadri Simson. Jie aptars, kaip per du dešimtmečius pasikeitė Europos prioritetai ir kokių sprendimų reikės toliau, atsižvelgiant į geopolitinius ir ekonominius pokyčius.

Konferencija, apdovanojimai ir mugė

Pagrindinė renginio dalis yra EUSEW politikos konferencija, vyksianti hibridiniu formatu Briuselyje ir internetu. Organizatoriai skelbia, kad trijų dienų programoje numatytos aukšto lygio diskusijos ir apie 50 teminių sesijų, kurias rengia energetikos bendruomenės atstovai bei Europos Komisija.

Atidarymo dieną vyks ir EUSEW apdovanojimų ceremonija, skirta įvertinti išskirtinius projektus bei iniciatyvas. Šalia įprastų kategorijų, tokių kaip vietos energijos veiksmai ir moterys energetikoje, 2026 metais pristatoma nauja kryptis, skirta mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios diegia energijos vartojimo efektyvumo sprendimus.

Renginyje taip pat numatytos tinklaveikos galimybės bei energijos mugė, kurioje organizacijos ir įmonės galės pristatyti savo iniciatyvas. Skelbiama, kad šį kartą visa mugės veikla bus sutelkta vienoje vietoje, Charlemagne pastate, taip siekiant dalyviams palengvinti kontaktų mezgimą ir praktinių sprendimų paiešką.

Jaunieji ambasadoriai ir vietos renginiai

EUSEW programoje dalyvaus ir jaunieji energetikos ambasadoriai: iš viso 60 atrinktų jaunuolių, atstovaujančių išeinančiai ir naujai kartai. Jų tikslas – į energetikos politikos diskusijas įnešti kartų perspektyvą ir stiprinti jaunimo balsą teisingos bei švarios transformacijos temose.

Be pagrindinių renginių Briuselyje, EUSEW tradiciškai plečiasi per Tvarios energetikos dienas, kurias įvairiose šalyse organizuoja vietos bendruomenės, įstaigos ir organizacijos. Tokie renginiai vyksta prieš pagrindinę savaitę ir yra skirti praktiniams veiksmams bei gerajai patirčiai viešinti.

Praktinė informacija dalyviams ir žiniasklaidai

EUSEW 2026 vyks hibridiniu formatu: dalyviai galės prisijungti nuotoliu arba atvykti į Briuselį, į Europos Komisijos konferencijų centrą Charlemagne ir viešbutį NH Brussels EU Berlaymont. Organizatoriai pabrėžia, kad vietų dalyvavimui gyvai skaičius ribotas, o sesijos bus transliuojamos per renginio platformą.

Žiniasklaidai numatyti riboti spaudos leidimai dalyvauti renginyje vietoje, taip pat planuojama atskira erdvė darbui. Registruojantis nurodoma pasirinkti žiniasklaidos atstovo statusą, o dėl interviu ir kitų užklausų kreiptis į renginio organizatorių kontaktus.

Šaltiniai:

https://sustainable-energy-week.ec.europa.eu/index_en

https://sustainable-energy-week.ec.europa.eu/policy-conference_en

https://sustainable-energy-week.ec.europa.eu/awards_en

https://sustainable-energy-week.ec.europa.eu/energy-fair_en

https://sustainable-energy-week.ec.europa.eu/sustainable-energy-days_en

Kretingos rajonas tapo pirmąja savivaldybe Lietuvoje, kurioje visos pagrindines komunalines paslaugas teikiančios savivaldybės valdomos įmonės prisijungė prie nacionalinių energijos taupymo tikslų. Energetikos ministerija pranešė, kad su ministerija energijos vartojimo efektyvumo susitarimus pasirašė trys Kretingos rajono įmonės.

Susitarimai apima „Kretingos komunalininką“, „Kretingos vandenis“ ir „Kretingos šilumos tinklus“. Pagal įsipareigojimus šios įmonės iki 2030 metų ketina sumažinti galutinės energijos suvartojimą iš viso 3,38 gigavatvalandės.

Šie susitarimai įgyvendinami pagal Energijos vartojimo efektyvumo teisinį reguliavimą, kuriuo siekiama sistemingai mažinti energijos poreikį skirtinguose ekonomikos sektoriuose. Praktinis tikslas yra dvejopas: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir kartu mažinti priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių, ypač kainų svyravimų laikotarpiais.

Energetikos ministerija nurodo, kad visoje šalyje jau yra sudaryta 36 tokio tipo susitarimai su valstybės ir savivaldybių valdomomis įmonėmis. Kretingos atvejis išsiskiria tuo, kad vienoje savivaldybėje vienu metu įsipareigojo visos pagrindinės komunalinių paslaugų grandys, todėl sutaupymo priemones galima planuoti nuosekliai, suderinant šilumos, vandens ir kitų ūkio procesų modernizavimą.

„Savivaldybių įmonių įsitraukimas yra itin svarbus siekiant nacionalinių energijos taupymo tikslų ir prisideda prie tvaresnės bei efektyvesnės energetikos sistemos kūrimo“, – sakė energetikos viceministrė Edita Gudauskienė.

Pasak ministerijos, tokie susitarimai padeda pereiti nuo pavienių taupymo iniciatyvų prie ilgalaikio planavimo, kai energijos vartojimo mažinimas tampa kasdiene ūkine praktika. Nacionaliniu mastu Lietuva iki dešimtmečio pabaigos yra išsikėlusi tikslą sutaupyti ne mažiau kaip 39,3 teravatvalandės energijos, o savivaldybių įmonės laikomos vienu svarbiausių instrumentų šiam tikslui pasiekti.

Šaltiniai:
https://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/energetikos-ministerija-skatina-efektyvesni-energijos-vartojima-kretingos-imones-iki-2030-m-sutaupys-daugiau-kaip-3-gwh-energijos-Ta9J/

Europos investicijų bankas (EIB) kartu su Europos Komisija sutaria dėl 3 mlrd. eurų išankstinio finansavimo, skirto investicijoms sektoriuose, kuriuos apims naujoji ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ETS2. Pagrindinis tikslas – paspartinti pastatų ir kelių transporto dekarbonizaciją dar iki ETS2 pradžios.

Priemonė sukurta taip, kad valstybės narės, kurios į nacionalinę teisę perkėlė ETS2 taisykles, galėtų gauti išankstines lėšas prieš sistemai pradedant veikti 2028 metais. Tai reiškia, kad investicijos galėtų startuoti nelaukiant, kol bus pradėtos rinkti ETS2 pajamos iš aukcionų.

Kam bus skiriamos lėšos?

EIB ir Europos Komisija akcentuoja, kad finansavimas pirmiausia orientuotas į švaresnį šildymą ir vėsinimą bei energijos vartojimo efektyvumo didinimą. Praktikoje tai gali reikšti spartesnį pastatų renovacijos, šilumos siurblių diegimo, efektyvesnių šildymo sistemų ir susijusių energijos taupymo sprendimų įgyvendinimą.

Ypatingas dėmesys numatomas mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams. Priemonė siejama su Socialinio klimato fondo kryptimis ir nacionaliniais socialinio klimato planais, kurių paskirtis – mažinti socialinę naštą, atsirandančią dėl klimato politikos priemonių diegimo.

Transportas, e. mobilumas ir infrastruktūra

Kita reikšminga finansavimo kryptis – perėjimo prie viešojo ir dalijimosi transporto skatinimas, multimodalumo gerinimas ir e. mobilumo priemonių plėtra. Tai apima sprendimus, kurie mažina priklausomybę nuo individualių iškastiniu kuru varomų automobilių, ypač miestuose ir priemiesčiuose.

Taip pat numatoma parama nulinės emisijos transporto priemonių įsisavinimui, įskaitant elektrines transporto priemones ir elektrinius dviračius, bei įkrovimo ir alternatyvių degalų papildymo infrastruktūros diegimui. Šios investicijos laikomos būtina sąlyga, kad transporto sektoriuje mažėtų tarša ir didėtų patogių alternatyvų prieinamumas.

Priemonė gali augti

EIB ir Europos Komisija nurodo, kad ši iniciatyva yra platesnio tikslinių priemonių paketo dalis, kuriuo siekiama sklandžiai įdiegti ETS2. Taip pat pažymima, kad finansavimo apimtis ateityje galėtų būti didinama, priklausomai nuo poreikio ir pasirengimo investicijas įgyvendinti.

Išankstinis finansavimas šiuo atveju veikia kaip tiltas iki 2028 metais numatytos ETS2 pradžios, kai bus pradėtos generuoti sistemos pajamos. Politikos formuotojai tikisi, kad ankstesnės investicijos padės greičiau sumažinti išmetimus, o daliai gyventojų ir mažinti energijos sąskaitas per efektyvumo priemones.

ETS2 numatytas kaip atskiras ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos elementas, taikomas degalų tiekėjams pastatų šildymo ir kelių transporto sektoriuose. Dėl galimo poveikio kainoms socialinė apsauga ir tikslinės investicijos tampa esmine įgyvendinimo dalimi, todėl Socialinio klimato fondo ir nacionalinių planų vaidmuo čia yra kritinis.

Valstybėms narėms išlieka užduotis užtikrinti teisės aktų perkėlimą, parengti investicijų portfelius ir sukurti aiškius mechanizmus, kad parama pasiektų tikslines grupes. Nuo šių sprendimų priklausys, kaip greitai 3 mlrd. eurų bus paversti realiais projektais pastatuose ir transporte.

Šaltiniai:

https://climate.ec.europa.eu/news-other-reads/news/unlocking-eu3-billion-investment-opportunities-decarbonisation-buildings-and-road-transport-2026-02-04_en

https://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2023/959/oj

https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2023/955/oj

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) suteikia iki 34 mln. eurų vyresniojo užtikrinto kredito trims Rumunijos saulės energetikos įmonėms, kurios pietų Rumunijoje statys ir eksploatuos dvi saulės elektrines. Finansavimas skirtas bendrovėms „Solar World“, „RB Solar Energy“ ir „Energie Soleil“.

Prie projekto prisideda ir kiti kreditoriai: Europos investicijų bankas (EIB) numato iki 34 mln. eurų bendrą finansavimą, o „Banca Comercială Română“ (BCR) skirs iki 17,5 mln. eurų. Toks modelis rodo didėjantį tarptautinių finansuotojų aktyvumą Rumunijos atsinaujinančios energetikos rinkoje.

Naujai įsteigtos projekto įmonės 65 proc. priklauso Norvegijos atsinaujinančios energetikos vystytojai „Scatec ASA“, dar 35 proc. valdo Turkijos inžinerinių paslaugų bendrovė „Defic Globe Energji“. Šis sandoris žymi „Scatec ASA“ įėjimą į Rumunijos atsinaujinančios energetikos sektorių.

Kaip bus paskirstytas finansavimas?

ERPB paskola padalinta į dvi dalis, atitinkančias skirtingus pajamų užtikrinimo modelius. Iki 28 mln. eurų bus skirta 61,9 megavato (MW) saulės elektrinei, kuri veiks vadinamuoju merchant principu, kai pajamos priklauso nuo elektros kainų rinkoje.

Likusi iki 6 mln. eurų dalis tenka 127,8 MW elektrinei, kurią rems 15 metų trukmės Contract for Difference (CfD) schema. Šis mechanizmas paprastai stabilizuoja projekto pinigų srautus, nes nustato kainos atskaitą, pagal kurią kompensuojamas skirtumas, kai rinka svyruoja.

Merchant daliai papildomą apsaugą suteiks Europos Sąjungos pirmojo nuostolio garantija pagal InvestEU programą. Tokia garantija mažina riziką ir paprastai palengvina privačiojo kapitalo pritraukimą, nes dalis galimų nuostolių pirmiausia tenka garantijos mechanizmui.

Apimtis ir klimato nauda

Abiejų elektrinių bendra įrengtoji galia sieks 189,7 MW. Skaičiuojama, kad jos kasmet pagamins apie 286,9 gigavatvalandės (GWh) žaliosios elektros energijos.

Prognozuojama ir aplinkosauginė nauda: projektas turėtų padėti išvengti apie 118 600 tonų anglies dioksido emisijų per metus. Tokie rodikliai svarbūs ne tik nacionaliniams klimato tikslams, bet ir pramonės bei paslaugų įmonėms, kurios ieško ilgalaikių žaliųjų elektros tiekimo sprendimų.

InvestEU ir CfD vaidmuo Rumunijoje

ERPB pabrėžia esantis vienas pagrindinių InvestEU programos įgyvendinimo partnerių. Programos tikslas yra 2021–2027 metais paskatinti daugiau kaip 372 mlrd. eurų papildomų investicijų, o ERPB plane numatytos InvestEU garantijos turėtų būti naudojamos didesniam privačiam finansavimui mobilizuoti.

Rumunijoje ERPB vaidmuo siejamas ir su CfD schemos vystymu, kuri laikoma vienu svarbiausių instrumentų, padedančių atsinaujinančios energetikos projektams gauti pigesnį finansavimą. Kartu tai signalizuoja rinkai, kad didelės apimties saulės projektai vis dažniau derins rinkos kainų riziką su ilgalaikiais pajamų stabilizavimo mechanizmais.

Tokios struktūros projektai išryškina bendrą tendenciją regione: finansuotojai ir vystytojai siekia balansą tarp lankstumo rinkoje ir apsaugos nuo kainų šuolių. Rumunijos atveju tai gali paspartinti naujų saulės elektrinių plėtrą ir didinti šalies elektros gamybą iš vietinių atsinaujinančių šaltinių.

Šaltiniai:
https://www.ebrd.com/home/news-and-events/news/2026/ebrd-finances–34-million-for-major-solar-projects-in-romania.html

Latvijos Vyriausybė patvirtino 26,8 mln. eurų vertės paramos programą, skirtą išplėsti atsinaujinančios energijos sprendimų diegimą daugiabučiuose, energijos bendrijose ir viešajame sektoriuje. Apie tai pranešė Latvijos Klimato ir energetikos ministerija.

Programa finansuojama iš Europos Sąjungos Modernizavimo fondo. Ji iš esmės papildo ankstesnes subsidijas, kurios daugiausia buvo orientuotos į individualius namų ūkius, ir atveria kelią bendrai investicijai ten, kur energijos sąnaudos dažnai didžiausios.

Naujosios taisyklės numato, kad daugiabučių gyventojai ar jų įgalioti atstovai, energijos bendrijos, savivaldybės ir valstybės institucijos galės kreiptis dėl dalinio finansavimo. Parama apims saulės elektrinių įrengimą, elektros energijos kaupimo sistemas bei šilumos siurblių diegimą.

Numatytas finansavimo intensyvumas sieks iki 70 proc. daugiabučių butų savininkams ir energijos bendrijoms. Valstybės ir savivaldybių institucijoms kompensavimo dalis galės sudaryti iki 80 proc., taip skatinant viešojo sektoriaus pastatų energetinį modernizavimą.

Latvija yra deklaravusi tikslą iki 2030 metų pastatų sektoriuje atsinaujinančios energijos dalį padidinti iki 65 proc. Toks kursas atliepia platesnes Europos Sąjungos kryptis: spartinti elektrifikaciją, mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių išteklių ir stabilizuoti energijos kainas per vietinę gamybą.

„Saulės modulių, saulės kolektorių ir šilumos siurblių diegimo paramos programos individualiuose namų ūkiuose jau kelerius metus sulaukia didelio susidomėjimo“, – sakė Latvijos klimato ir energetikos ministras Kaspars Melnis.

„Dabar galimybė pasinaudoti bendrafinansavimu diegiant klimatui palankią įrangą bus prieinama ir daugiabučių gyventojams ar jų įgaliotiems atstovams. Ši programa leis gyventojams, energijos bendrijoms, savivaldybėms ir valstybės institucijoms investuoti į tvarius sprendimus“, – pridūrė jis.

Ekspertai pažymi, kad tokio tipo schemos dažniausiai duoda didžiausią efektą ten, kur vienas projektas aptarnauja daug vartotojų: daugiabučiuose ar viešuosiuose pastatuose. Saulės elektrinių derinimas su kaupimo baterijomis gali padėti didinti savos elektros vartojimą vietoje, o šilumos siurbliai mažina priklausomybę nuo brangstančių kuro rūšių.

Programos startas taip pat gali stiprinti energijos bendrijų modelį, kai gyventojai ar organizacijos kartu investuoja į gamybą ir dalijasi pagaminta energija. Tai viena iš tendencijų, kuri Baltijos regione sparčiai įgauna pagreitį, ypač ieškant būdų, kaip greičiau dekarbonizuoti pastatus.

Konkrečios paraiškų teikimo sąlygos ir terminai bus aktualūs pareiškėjams planuojant projektus, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu bus skelbiama išsamesnė praktinė informacija apie kvietimus, tinkamas išlaidas ir reikalavimus įrangai.

Šaltiniai:
https://www.kem.gov.lv/lv/jaunums/apstiprinata-atbalsta-programma-videi-draudzigas-energijas-razosanas-iekartu-iegadei-daudzdzivoklu-maju-ipasniekiem-energokopienam-pasvaldibam-un-valsts-iestadem
https://climate.ec.europa.eu/eu-action/funding-climate-action/modernisation-fund_en

Europos Komisija pristatė tris naujas energetikos iniciatyvas, kuriomis siekiama paspartinti švarios energijos plėtrą ir sumažinti priklausomybę nuo importuojamų išteklių. Paketas apima Švarios energijos investicijų strategiją, Piliečių energetikos paketą ir Mažųjų modulinių reaktorių (SMR) strategiją.

Komisija pabrėžia, kad priemonės yra susietos su Įperkamos energijos veiksmų planu: prioritetas teikiamas konkurencingumui, energetiniam saugumui ir sąskaitų už energiją mažinimui. Briuselis teigia, kad papildomos priemonės bus pristatytos vėliau, įvertinus rinkos situaciją ir valstybių narių įgyvendinimo tempą.

Investicijos: tikslas pritraukti privatų kapitalą

Švarios energijos investicijų strategija orientuota į finansavimo spragą, kuri, Komisijos vertinimu, lėtina tinklų modernizavimą, atsinaujinančių išteklių integraciją ir pramonės elektrifikaciją. Pagrindinė kryptis yra sutelkti daugiau privataus kapitalo, kad projektai greičiau pasiektų statybos ir eksploatacijos etapą.

Europos investicijų bankas planuoja per ateinančius trejus metus skirti daugiau kaip 75 milijardus eurų finansavimo švarios energijos projektams. Taip pat numatoma galimybė iki 500 milijonų eurų investuoti į Strateginės infrastruktūros investicijų fondą kaip pradinį kapitalą, skirtą stiprinti elektros tinklų plėtros ir atsparumo tikslus.

Piliečių energetikos paketas: greitesnis tiekėjo keitimas ir aiškesnės sąskaitos

Piliečių energetikos paketas orientuotas į buitinius vartotojus ir mažas įmones: siekiama mažinti galutines sąskaitas ir stiprinti vartotojų derybinę galią rinkoje. Komisija akcentuoja, kad didesnis skaidrumas ir paprastesnės procedūros gali sumažinti administracines kliūtis ir padėti žmonėms aktyviau rinktis palankesnius planus.

Tarp siūlomų krypčių minimas greitesnis tiekėjo keitimas, mokesčių ir reguliuojamų dedamųjų peržiūra, taip pat aiškesnė informacija sąskaitose bei sutartyse. Kartu siekiama sudaryti daugiau galimybių patiems gaminti ir dalintis švaria energija, pavyzdžiui, per bendruomeninius projektus ar pasidalijimo modelius.

SMR strategija: parama naujos kartos branduolinei energetikai

Trečioji iniciatyva skirta mažiesiems moduliniams reaktoriams, kurie pasaulyje vertinami kaip galimas būdas greičiau ir moduliškiau diegti branduolinę generaciją šalia pramonės vartotojų ar ten, kur trūksta stabilios generacijos. Komisija nurodo, kad strategijos tikslas yra padėti pramonei greitinti technologijų kūrimą ir diegimą, kartu stiprinant europinę tiekimo grandinę.

Numatoma, kad svarbų vaidmenį atliks Europos pramonės aljansas SMR srityje, o finansavimo pusėje svarstoma papildomai iki 200 milijonų eurų skirti iš Inovacijų fondo pagal InvestEU iki 2028 metų. Komisija pabrėžia, kad tolesni žingsniai priklausys nuo valstybių narių sprendimų, reguliavimo suderinamumo ir projektų brandos.

Bendra paketo kryptis aiški: daugiau investicijų į tinklus ir švarią generaciją, didesnės vartotojų galimybės rinkoje ir technologijų portfelio plėtra, įtraukiant SMR. Komisija teigia, kad tai turėtų padėti mažinti kainų svyravimų poveikį ir didinti Europos energetikos sistemos atsparumą.

„Šiomis iniciatyvomis siekiame paspartinti švarios energijos perėjimą, mažinti sąskaitas ir stiprinti Europos konkurencingumą“, – teigia Europos Komisija.

Šaltiniai:
https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_26_555
https://www.eib.org/en/press/all

Rumunija siekia paspartinti strateginius energetikos projektus, todėl į derybas dėl finansavimo ir partnerystės įtraukė JAV institucijas bei tarptautinius kreditorius. Apie susitikimus su Pasaulio banko, JAV Energetikos departamento, JAV eksporto ir importo banko bei JAV tarptautinės plėtros finansų korporacijos atstovais pranešė šalies energetikos ministras Bogdanas Ivanas.

Pagrindinis tikslas – užsitikrinti ilgalaikį kapitalą ir technologinę paramą projektams, kurie turi įtakos tiek šalies energetiniam saugumui, tiek regioniniam tiekimo patikimumui. Pastaraisiais metais Europa daug dėmesio skiria infrastruktūrai ir diversifikacijai, ypač po dujų rinkos sukrėtimų ir spartėjančios elektros paklausos.

3 mlrd. eurų Černavodos modernizacijai

Pasak Rumunijos energetikos ministerijos, šalis užsitikrino iki 3 milijardų eurų finansavimą Černavodos atominės elektrinės 1-ojo bloko modernizacijai. Toks projektas paprastai siejamas su ilgesniu eksploatacijos laikotarpiu ir didesniu veiklos patikimumu, todėl gali tapti svarbiu stabilios elektros generacijos ramščiu.

Kartu tęsiamos diskusijos dėl Černavodos 3-iojo ir 4-ojo blokų finansavimo. Šie dar statomi pajėgumai, Rumunijos vertinimu, ateityje galėtų sudaryti apie 33 proc. šalies branduolinės elektros gamybos, o prie finansavimo galėtų prisidėti ir JAV eksporto ir importo bankas.

Juodosios jūros kryptis ir dujų tinklai

Be branduolinės energetikos, Rumunija akcentuoja Juodosios jūros regiono projektus, tarp jų – dujų perdavimo infrastruktūrą. Ministerija nurodo, kad šiai krypčiai suteikta tiesioginė parama, o dujų perdavimo tinklo plėtrai ir regioninėms jungtims numatytas apie 495 milijonų JAV dolerių finansavimas.

Perskaičiavus apytikriu 0,92 euro už 1 JAV dolerį kursu, tai sudaro apie 455 milijonus eurų. Tokios investicijos svarbios ne tik vidaus rinkai, bet ir tarpvalstybinėms jungtims, kurios leidžia lanksčiau valdyti tiekimo srautus ir gerinti sistemos atsparumą.

Leidimo išimtis Petrotel: ką tai keistų degalų rinkoje

Ministerija taip pat pranešė gavusi JAV Užsienio turto kontrolės biuro leidimo išimtį Petrotel naftos perdirbimo gamyklai, galiosiančią iki 2026 metų spalio 29 dienos. Petrotel, Rumunijos institucijų teigimu, sudaro apie 21 proc. nacionalinės gamybos, todėl jos veiklos atnaujinimas būtų reikšmingas tiekimo grandinei.

Skelbiama, kad gamyklos paleidimas galėtų pilnai padengti vidaus benzino poreikį, daugiau kaip 60 proc. dyzelino suvartojimo ir reikšmingą aviacinių degalų paklausos dalį. Tai mažintų priklausomybę nuo importo ir gali turėti įtakos kainų stabilumui, nors galutinis efektas priklauso nuo žaliavos, logistikos ir regioninės paklausos.

Ekspertai pabrėžia, kad finansavimo paketai energetikai dažnai vertinami kaip signalas rinkai: valstybė siekia sumažinti rizikas, užtikrinti projektų tęstinumą ir pritraukti privačius partnerius. Rumunijos atveju akcentuojama branduolinė bazinė generacija ir infrastruktūra, kuri išlieka kritiška net spartėjant atsinaujinančių išteklių plėtrai.

Šaltiniai:

https://ceenergynews.com/finance/romania-secures-us-financing-for-major-energy-projects/

https://www.exim.gov/

https://home.treasury.gov/policy-issues/financial-sanctions/sanctions-programs-and-country-information

Estijoje įsikūrusi vandenilio technologijų bendrovė „Stargate Hydrogen“ paskelbė sudariusi pirmąją partnerystę Jungtinėje Karalystėje su „Seacht Group“. Įmonė teigia, kad šis susitarimas žymi formalų jos įėjimą į britų vandenilio rinką.

„Stargate Hydrogen“ vysto keramikos pagrindu sukurtą elektrolizės technologiją, skirtą vandeniliui gaminti naudojant elektros energiją. Tuo metu „Seacht Group“ yra Jungtinėje Karalystėje veikianti energetikos ir inžinerijos grupė, dirbanti su pramoniniais energetikos projektais.

Pasak bendrovių, partnerystės tikslas yra kartu plėtoti mažo anglies dioksido pėdsako energijos sprendimus ir didinti dalį augančiame sektoriuje. Dėmesys skiriamas projektų vystymui ir įgyvendinimui, kur svarbi vietinė inžinerinė kompetencija bei ryšiai su užsakovais.

„Stargate Hydrogen“ taip pat nurodo planuojanti artimiausiais metais Jungtinėje Karalystėje megzti daugiau strateginių aljansų su inžinerijos bendrovėmis ir EPC rangovais. Tai įvardijama kaip platesnės Europos augimo strategijos dalis, siekiant greičiau įsitvirtinti pagrindinėse rinkose.

Bendrovės pranešime Jungtinė Karalystė apibūdinama kaip rinka, turinti didelį potencialą dekarbonizacijai per žaliąjį vandenilį, ypač pramonėje ir energetikos sistemose. Pastaraisiais metais vandenilis vis dažniau svarstomas kaip sprendimas ten, kur tiesioginė elektrifikacija yra sudėtinga, pavyzdžiui, kai kuriuose aukštos temperatūros procesuose.

„Ši partnerystė sustiprina „Stargate Hydrogen“. Jungtinė Karalystė mums yra strateginė rinka, o projektų vystymui reikalingi stiprūs vietiniai partneriai, turintys reikiamos patirties. Šis susitarimas rodo mūsų ketinimą ilgalaikiai komerciškai įsitvirtinti Jungtinėje Karalystėje“, – sakė „Stargate Hydrogen“ vadovas Marko Virkebau.

Rinkos dalyviai pastaruoju metu aktyviau ieško tiekimo grandinių ir partnerių, galinčių užtikrinti ne tik technologiją, bet ir projektų parengimą, integraciją bei eksploataciją. Tokie susitarimai dažnai tampa pagrindu vėlesniems pilotiniams projektams ar didesnės apimties komerciniams diegimams.

„Stargate Hydrogen“ ir „Seacht Group“ kol kas neatskleidė nei konkrečių projektų apimties, nei terminų. Vis dėlto abi pusės pabrėžia, kad tikslas yra nuosekliai auginti bendrą veiklą JK žemo anglies dioksido pėdsako energetikos sprendimų segmente.

Šaltiniai:

Stargate Hydrogen partners with Seacht Group

Pirmasis elektrolizatoriaus modulis, skirtas žaliajam vandeniliui gaminti, pristatytas į „OMV Petrom“ Petrobrazi naftos perdirbimo gamyklą Rumunijoje. Modulis bus sumontuotas ir prijungtas prie elektros tinklo, o tai žymi svarbų naujos gamybos grandies įgyvendinimo etapą.

Projektas yra dalis planuojamo 20 megavatų galios įrenginio, kuris turėtų padėti didinti mažiau taršių degalų gamybą. Bendrovė sieja žaliąjį vandenilį su tvaresnių degalų, įskaitant tvarius aviacinius degalus ir atsinaujinantį dyzeliną, gamybos plėtra Petrobrazi aikštelėje.

20 megavatų projektas ir rangovai

Numatyta, kad į Petrobrazi bus pristatyti dar trys tokie moduliai, kurie kartu sudarys 20 megavatų galios elektrolizės įrenginį. Įrangos tiekėju įvardijama „Neuman & Esser“, o statybos darbai, modulių iškrovimas, konstrukcinių elementų gamyba ir integravimas patikėti „Kraftanlagen Romania“.

Tokio tipo moduliniai sprendimai pramonėje pasirenkami siekiant pagreitinti montavimą ir sumažinti projekto rizikas vietoje, nes dalis darbų atliekama dar prieš įrangai atvykstant į statybvietę. Vis dėlto galutiniai terminai dažnai priklauso nuo tinklo prijungimo, leidimų ir tiekimo grandinių stabilumo.

Kiek vandenilio planuojama pagaminti?

Skelbiama, kad įrenginys galės pagaminti apie 3 000 tonų žaliojo vandenilio per metus. Šis vandenilis turėtų būti naudojamas biofuelų gamybos procesuose Petrobrazi gamykloje, kur vandenilis yra svarbi žaliava hidroapdorojimo technologijose.

Projektui numatytas apie 21 milijono eurų negrąžintinas finansavimas pagal Rumunijos nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą. Tokios paramos priemonės Europos Sąjungoje dažnai taikomos tam, kad būtų paspartintos investicijos į pramonės dekarbonizaciją ir sumažinta „žalios“ gamybos savikaina ankstyvame etape.

Platesnė programa: iki 55 megavatų

Statybos, kaip nurodoma, pradėtos praėjusiais metais, o gamybos pradžia planuojama 2028 metais. Kartu su dar vienu žaliojo vandenilio projektu bendra įdiegta galia turėtų siekti 55 megavatus, o metinė gamyba – apie 8 000 tonų.

Energetikos rinkoje žaliojo vandenilio projektai vertinami kaip vienas iš instrumentų mažinant iškastinio kuro naudojimą sektoriuose, kuriuose elektrifikacija sudėtinga. Tačiau galutinis tokios gamybos konkurencingumas priklausys nuo atsinaujinančios elektros kainos, tinklo pralaidumo, reguliavimo stabilumo ir paklausos tvariems degalams augimo.

Petrobrazi atvejis rodo, kad pramoniniai vandenilio sprendimai regione pereina iš planavimo į įgyvendinimo fazę: modulių pristatymas yra apčiuopiamas signalas, kad projektas juda į montavimo ir integracijos etapą, po kurio seks testavimas ir paleidimo darbai.

Šaltiniai:

https://www.omvpetrom.com/en/media/latest-news/2026/first-module-for-the-20-mw-green-hydrogen-project-has-been-delivered

First electrolyser module arrives at Petrobrazi

Estija oficialiai pradėjo valstybės specialųjį teritorijų planavimo procesą, kuriuo siekiama suplanuoti šalies atkarpą Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridoriuje. Tai tarptautinis projektas, numatantis vandenilio jungtį nuo Suomijos iki Vokietijos, kertant Baltijos šalis ir Lenkiją.

Planavimo etapas turėtų trukti apie trejus metus. Jo metu bus vertinama, ar realu Estijoje įrengti maždaug 250–300 kilometrų požeminio vandenilio vamzdyno ir kokia trasa būtų tinkamiausia.

Numatoma trasa ir poveikis aplinkai

Preliminariai maršrutas būtų formuojamas nuo Latvijos sienos iki šiaurinės Estijos pakrantės, apimant 24 savivaldybes septyniose apskrityse. Projekto rengėjai pabrėžia, kad vandenilio vamzdynas savo principu panašus į požeminius gamtinių dujų vamzdynus.

Po statybos didžioji dalis infrastruktūros liktų po žeme, todėl vizualinis poveikis kraštovaizdžiui būtų ribotas. Taip pat planuojama kiek įmanoma laikytis esamų elektros ir dujų infrastruktūros koridorių, kad naujų žemės paėmimų ir poveikio gamtai būtų mažiau.

Kas įgyvendina projektą ir kokie tikslai

Paraišką teritorijų planui ir strateginiam poveikio aplinkai vertinimui pateikė Estijos perdavimo sistemos operatorius „Elering“. Projektas įtrauktas į Europos Sąjungos prioritetinių energetikos projektų sąrašą, todėl gali pretenduoti į reikšmingą finansinę paramą.

Skelbiama, kad šiuo metu projektui numatytas 50 proc. bendras finansavimas. Galutinis koridorius planuojamas taip, kad jis galėtų pradėti veikti iki 2040 metų.

Ką reikštų koridorius regionui?

Pasiekus pilną pajėgumą, sistema galėtų per metus transportuoti iki 90 teravatvalandžių vandenilio. Toks mastas svarbus ne tik pramonės dekarbonizacijai, bet ir platesniam Europos energetikos saugumui, ypač siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.

Estijos institucijos taip pat akcentuoja, kad vertinimo laikotarpiu bus tiesiogiai bendraujama su žemės savininkais ir kitomis suinteresuotomis pusėmis, siekiant suderinti trasą ir mažinti konfliktų riziką. Galutiniai sprendimai dėl konkrečių atkarpų priklausys nuo teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai procedūrų rezultatų.

„Vandenilis tampa ateities energetikos dalimi, o per Estiją einantis koridorius yra galimybė būti Europos sistemos dalimi ir taip stiprinti regiono energetinį saugumą bei tiekimo patikimumą“, – sakė ekonomikos ir pramonės ministras Erkki Keldo.

„Estijai svarbu būti kuo labiau susietai su draugais ir sąjungininkais, nesvarbu, ar tai būtų energetikos, geležinkelių, jūrų ar oro jungtys“, – pridūrė jis.

Šaltiniai:
https://www.mkm.ee/uudised/riik-algatas-planeeringu-vesinikukoridori-rajamiseks
https://ceenergynews.com/hydrogen/nordic-baltic-hydrogen-corridor-enters-feasibility-phase/
https://ceenergynews.com/hydrogen/nordic-baltic-hydrogen-corridor-granted-pci-status-in-eu/