Category: Energetika

Jungtinės Valstijos pratęsė specialią veiklos licenciją Serbijos naftos bendrovei NIS, leidžiančią įmonei tęsti darbus iki 2026 metų birželio 16 dienos. Licenciją išdavė JAV Iždo departamentas, kuris tokiais sprendimais paprastai apibrėžia, kokios operacijos leidžiamos sankcijų ar ribojimų kontekste.

Naujasis leidimas apima NIS ir jos veikiančių dukterinių įmonių kasdienę veiklą, susijusią su galiojančiomis sutartimis bei kitais susitarimais. Tai reiškia, kad įmonė gali tęsti naftos perdirbimą, žaliavinės naftos importą, vykdyti sandorius, reikalingus tiekimo saugumui, ir atlikti techninę priežiūrą bei būtinus atsiskaitymus.

Pratęsimas priimtas pasibaigus ankstesnei licencijai, kuri galiojo iki 2026 metų balandžio 17 dienos. Toks tęstinumas rinkai svarbus todėl, kad naftos perdirbimo ir tiekimo grandinėse net ir trumpi teisinio neapibrėžtumo laikotarpiai gali didinti logistikos kaštus, apsunkinti apmokėjimus ir kelti riziką degalų tiekimo stabilumui.

Kodėl licencija svarbi regionui?

NIS yra viena kertinių Serbijos energetikos įmonių, todėl jos operacijų tęstinumas turi įtakos tiek vietinei degalų rinkai, tiek platesniam regiono tiekimo saugumui. Praktikoje specialios licencijos dažnai reikalingos tam, kad būtų galima užtikrinti pagrindines ūkines funkcijas, išvengiant staigių sutrikimų kritinėje infrastruktūroje.

Leidimas taip pat suteikia teisinį aiškumą įmonės partneriams, bankams ir tiekėjams, nes aiškiai apibrėžia, kokie mokėjimai ir operacijos yra leidžiami. Tai ypač aktualu energetikos sektoriuje, kur atsiskaitymai ir draudimas glaudžiai susiję su atitikties reikalavimais ir rizikos vertinimu.

Derybos su „MOL“ tęsiasi

Pranešama, kad tuo pat metu toliau vyksta NIS ir Vengrijos naftos bendrovės „MOL“ derybos. Nors licencijos pratęsimas pats savaime nėra komercinis sandoris, jis gali būti reikšmingas fonas deryboms, nes sumažina trumpalaikę veiklos sustabdymo riziką ir suteikia daugiau laiko sprendimams dėl bendradarbiavimo formų.

Artimiausiu metu rinkos dėmesys greičiausiai kryps į tai, ar bus skelbiamas papildomas licencijos sąlygų detalizavimas ir kaip tai paveiks NIS importo, perdirbimo bei finansinių srautų planavimą. Energetikos įmonėms tokio tipo leidimai yra ne tik formalumas, bet ir praktinis instrumentas, leidžiantis palaikyti stabilų tiekimą bei investicinių sprendimų tęstinumą.

Šaltiniai:

Nova posebna licenca NIS-u do 16.juna

https://ceenergynews.com/oil-gas/nis-extension-licence/

https://ceenergynews.com/oil-gas/talks-mol-nis-extension/

Slovakijos valstybinis energijos tiekėjas „SPP“ prijungė prie elektros tinklo naują baterijų energijos kaupimo įrenginį Spišská Belá mieste. Įmonė skelbia, kad oficialus objekto paleidimas numatomas artimiausiomis dienomis, o jo pagrindinė funkcija bus ne vartotojų aprūpinimas, bet tinklo stabilizavimas.

Įrenginį sudaro du „Huawei“ baterijų moduliai „Luna 2000“, kurių kiekvieno talpa siekia 2 MWh. Bendra sistemos talpa sudaro 4 MWh, o maksimali momentinė galia – 4 MW, todėl kaupiklis gali greitai reaguoti į elektros sistemos svyravimus ir padėti balansavimui.

„SPP“ vertinimu, tokios talpos teoriškai pakaktų vidutiniam Slovakijos namų ūkiui aprūpinti elektrine energija maždaug ketvirtį metų. Vis dėlto praktikoje baterija projektuojama tam, kad būtų galima sugerti perteklinę gamybą, o prireikus akimirksniu grąžinti energiją į tinklą, taip mažinant dažnio ir įtampos svyravimų riziką.

Pasirinkta LFP technologija

Kaupiklyje naudojama ličio geležies fosfato (LFP) technologija. Ji paprastai pasižymi mažesniu energijos tankiu nei kai kurios kitos ličio jonų chemijos, tačiau laikoma atsparesne šiluminiam nestabilumui ir tinkama didelio galingumo bei dažnų ciklų sprendimams, kokių reikia elektros tinklo reguliavimui.

Tokie kaupikliai tampa vis svarbesni plečiantis atsinaujinančiai energetikai, kai elektros gamyba labiau priklauso nuo oro sąlygų. Baterijos leidžia greičiau subalansuoti sistemą, trumpinti piko apkrovas ir mažinti poreikį įjungti lėtesnius, brangesnius rezervinius pajėgumus.

Finansavimas ir tolesni planai

Projektas gavo 506 000 eurų valstybės paramos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano. „SPP“ nurodo, kad bendra investicija viršijo 1 000 000 eurų, o tai rodo augantį valstybės valdomų energetikos bendrovių dėmesį kaupimo sprendimams.

Įmonė taip pat planuoja panašų energijos kaupimo projektą Bratislavoje, kuris būtų derinamas su atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Toks modelis dažnai taikomas siekiant didinti vietinės gamybos savivartą ir sumažinti tinklo apkrovas didžiausio vartojimo metu.

„SPP“ pranešė, kad naujasis kaupiklis pirmiausia skirtas elektros tinklo stabilumui ir lankstumui didinti.

Šaltiniai:

SPP spúšťa veľké batériové úložisko v Spišskej Belej

https://ceenergynews.com/renewables/spp-launches-a-new-battery-storage-in-slovakia/

Ukrainos Vyriausybė patvirtino biometano plėtros programą iki 2035 metų. Šalies tikslas – iki 2030 metų pasiekti 1 mlrd. kub. metrų biometano gamybą per metus, o vėliau apimtis didinti iki 2,1 mlrd. kub. metrų.

Programa numato statyti naujas biometano gamyklas ir modernizuoti jau veikiančias biodujų jėgaines. Taip pat planuojama įdiegti investicines paskatas ir supaprastinti prisijungimą prie dujų tinklų, kad sektorius augtų greičiau.

Kas numatyta pirmajame etape

Pirmajame etape Ukraina planuoja pradėti aštuonių biometano gamyklų veiklą ir sukurti institucinius pagrindus biometano rinkai. Kartu patvirtintas ir veiksmų planas, o viena pagrindinių vykdytojų įvardijama Energetikos ministerija.

Biometanas laikomas strategiškai svarbiu dėl kelių priežasčių: jis gali pakeisti dalį importuojamų iškastinių dujų, suteikti papildomų pajamų žemės ūkiui ir sumažinti atliekų poveikį aplinkai. Europoje jis vis dažniau vertinamas kaip praktinis būdas mažinti emisijas sektoriuose, kuriuose elektrifikacija vyksta lėčiau.

Eksporto į ES kryptis

Ukraina taip pat siekia tapti reikšminga biodujų ir biometano eksportuotoja į Europos Sąjungą. Tam svarbiausia sąlyga – aiški kilmės ir tvarumo apskaita, nes ES rinkoje atsinaujinančių dujų tiekimas remiasi kilmės garantijomis ir bendrais sertifikavimo standartais.

Šiais metais Ukraina planuoja gauti prieigą prie ES atsinaujinančiųjų degalų duomenų bazės ir inicijuoti susitarimą su Europos Sąjunga dėl abipusio biometano kilmės garantijų pripažinimo. Be to, numatyta patvirtinti taisykles, pagal kurias būtų nustatoma gamtinių dujų kokybė, tai aktualu ir biometano įmaišymui bei tiekimui į tinklus.

Rinkos dalyviams tai signalas, kad valstybė siekia mažinti administracines kliūtis ir kurti aiškesnę reguliacinę aplinką, kuri būtina pritraukiant kapitalą. Jei planas bus įgyvendintas pagal grafiką, Ukraina gali tapti vienu iš sparčiausiai augančių biometano gamintojų regione, o ES – svarbiausia šio kuro realizavimo rinka.

Šaltiniai:
https://unn.ua/en/news/government-approves-biomethane-production-development-program-until-2035-shmyhal
https://ceenergynews.com/renewables/ukraine-approves-biomethane-programme-until-2035/

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) naujausioje 2026 metų antrojo ketvirčio dujų rinkos apžvalgoje teigia, kad karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose tapo vienu didžiausių pastarojo meto sukrėtimų tarptautinėse gamtinių dujų rinkose. Pagrindinis smūgis siejamas su laivybos trikdžiais Hormūzo sąsiauryje ir išpuoliais prieš regiono energetikos infrastruktūrą.

Pasak TEA, dėl faktiško sąsiaurio uždarymo trumpuoju laikotarpiu iš rinkos dingo beveik 20 proc. pasaulinės suskystintų gamtinių dujų (SGD) pasiūlos. Toks staigus pasiūlos sumažėjimas iškreipė įprastą rinkos balansą ir padidino kainų svyravimus tiek Europoje, tiek Azijoje.

Kainos kovą šoktelėjo

TEA duomenimis, nuo spalio iki vasario Azijoje ir Europoje dujų kainos buvo linkusios mažėti, nes pagerėjo SGD pasiūlos prieinamumas. Europoje TTF kainos 2026 metų sausio–vasario laikotarpiu buvo 24 proc. mažesnės nei prieš metus, o Azijoje JKM indeksas krito 27 proc.

Vis dėlto 2026 metų kovą situacija apsivertė: neatidėliotinų sandorių kainos pašoko iki aukščiausio mėnesio vidurkio nuo 2023 metų sausio. TEA nurodo, kad Europoje TTF kito mėnesio pristatymo kaina kovą vidutiniškai siekė apie 18 JAV dolerių už MBtu, o Azijoje JKM artėjo prie 21 JAV dolerio už MBtu.

Perskaičiavus pagal dažniausiai taikomą energetinę konversiją, tai atitinka maždaug 48 eurus už megavatvalandę Europoje ir apie 56 eurus už megavatvalandę Azijoje. Kainų šuolis sutapo su rinkos netikrumu dėl staigaus pasiūlos praradimo ir išaugusios rizikos laivybos maršrutuose.

TEA taip pat fiksuoja rekordiškai aukštą kainų nepastovumą: TTF kito mėnesio kainų volatilumas 2026 metų kovą pakilo iki 160 proc., o JKM volatilumas priartėjo prie 300 proc. Tai buvo didžiausi svyravimai atitinkamai nuo 2023 metų rugsėjo ir 2022 metų kovo.

Kovo mėnesį pasikeitė ir kainų skirtumas tarp regionų: jei metų pradžioje Europa mokėjo brangiau, tai kovą susiformavo Azijos priemoka. TEA skaičiuoja, kad skirtumas apsivertė nuo maždaug 0,9 JAV dolerio už MBtu Europos priemokos iki vidutiniškai 2,8 JAV dolerio už MBtu Azijos priemokos, o tai skatino lanksčius SGD krovinius nukreipti iš Europos į Aziją.

Balandį kainos pradėjo slopti, o iki balandžio vidurio buvo nukritusios iki žemiausio lygio nuo konflikto pradžios. TEA tai sieja su Irano ir Jungtinių Valstijų pasiektu paliaubų susitarimu, kuris sumažino trumpalaikę laivybos ir tiekimo riziką.

Europa mažino vartojimą, bet importas augo

Preliminarūs TEA vertinimai rodo, kad 2026 metų kovą Europos gamtinių dujų vartojimas sumažėjo apie 4 proc., arba maždaug 2 mlrd. kubinių metrų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Svarbiausia priežastis buvo mažesnis dujų naudojimas elektros gamyboje, nes išaugo vėjo ir hidroenergijos gamyba.

Per visą 2025–2026 metų šildymo sezoną EBPO Europos regione dujų vartojimas, TEA vertinimu, sumažėjo apie 0,5 proc., arba 1 mlrd. kubinių metrų. Pastatuose dujų poreikis smuko, o atsinaujinančių išteklių generacijos augimas mažino dujų deginimą elektrinėse, nors pramonėje spalio–vasario mėnesiais paklausą iš dalies palaikė žemesnės kainos.

Tuo pat metu SGD importas į Europą pasiekė rekordą. TEA nurodo, kad 2025–2026 metų šildymo sezoną SGD įvežimas į Europą išaugo beveik 20 proc., arba 17 mlrd. kubinių metrų, ir pasiekė 104 mlrd. kubinių metrų, o didžiausias augimas fiksuotas spalio–vasario laikotarpiu.

Rusiškų dujų dalis toliau mažėja

TEA apžvalgoje pažymima, kad rusiškų dujų tiekimas vamzdynais į Europos Sąjungą šildymo sezoną sumenko daugiau nei 20 proc., arba 2,5 mlrd. kubinių metrų. Didžiausias kritimas teko 2025 metų ketvirtajam ketvirčiui, kai išryškėjo ankstesnių metų palyginamojo laikotarpio efektas po dujų tranzito per Ukrainą pabaigos.

Eksportas į Turkiją spalio–vasario mėnesiais, TEA vertinimu, smuko 30 proc., arba 3,7 mlrd. kubinių metrų. Dėl to rusiškų vamzdynais tiekiamų dujų dalis Europos paklausoje sumažėjo iki maždaug 7 proc., kai ankstesnę žiemą sudarė apie 8,5 proc.

Kiti srautai keitėsi nevienodai: vamzdynais iš Šiaurės Afrikos tiekiamų dujų apimtys sumažėjo 5,5 proc., arba 0,9 mlrd. kubinių metrų, o Azerbaidžano eksportas į Europos Sąjungą padidėjo apie 0,5 proc., arba 0,05 mlrd. kubinių metrų. TEA pabrėžia, kad bendrą balansą lemia ne vien pasiūla, bet ir paklausos prisitaikymas, ypač Azijoje, kur ryškėja kuro keitimas ir energijos taupymo priemonės.

Vidutiniu laikotarpiu rizika išlieka dėl galimų pažeidimų SGD gamybos infrastruktūroje Artimuosiuose Rytuose. TEA įspėja, kad konfliktas gali atidėti dalies naujų SGD pajėgumų įvedimą, kurie turėjo pradėti veikti antroje šio dešimtmečio pusėje, todėl rinkos įtampa gali užsitęsti ilgiau nei vieną sezoną.

Šaltiniai:

https://www.iea.org/reports/gas-market-report-q2-2026

Jūriniai vėjo parkai ilgą laiką buvo laikomi rizika jūros ekosistemoms: triukšmas statybų metu, intensyvus laivų judėjimas ir dugno darbai kėlė klausimų dėl žuvų, ruonių bei kitų migruojančių gyvūnų elgsenos. Tačiau naujesni stebėjimai rodo ir kitą pusę: dalyje vietovių prie turbinų pamatų ima telktis žuvys, o konstrukcijos veikia panašiai kaip dirbtiniai rifai.

Didžiausi trumpalaikiai poveikiai dažniausiai siejami su įrengimo etapu, kai naudojamas polių kalimas ir kiti didelio garso darbai. Tokie impulsiniai garsai gali laikinai išbaidyti ar dezorientuoti kai kurias rūšis, todėl poveikis migruojantiems gyvūnams vertinamas atskirai kiekviename projekte. Vis dėlto dalis tyrimų Šiaurės jūroje ir Baltijos regiono sąsiauriuose rodo, kad eksploatacijos laikotarpiu aplink pamatus gali atsirasti naujų buveinių požymių.

Kas vyksta po vandeniu?

Daugelyje jūrinių teritorijų dugnas yra smėlingas ir gana vienodas, todėl ten trūksta kietų paviršių, prie kurių galėtų prisitvirtinti organizmai. Turbinų pamatai ir apsauginiai akmenų sluoksniai sukuria vertikalią, stabilią struktūrą, kuri kai kuriose vietose tampa tarsi atrama naujai bendrijai formuotis.

Pirmiausia ant paviršių įsikuria smulkūs organizmai ir dumbliai, vėliau atsiranda daugiau bestuburių, o šie pritraukia smulkias žuvis. Ilgainiui tokia mitybos grandinė gali vilioti ir plėšresnes rūšis, todėl vietovė ima veikti kaip maitinimosi ir slėptuvių zona.

Kodėl aplink turbinas gali daugėti gyvybės?

Vienas iš paaiškinimų vadinamas rifo efektu: dirbtinė konstrukcija padidina buveinių įvairovę ir suteikia pavėsį, slėptuves bei atokvėpį nuo srovių. Turbinų pamatai taip pat gali sudaryti ramesnes vandens kišenes, kuriose žuvims lengviau taupyti energiją.

Kitas svarbus veiksnys yra žmogaus veiklos apribojimai. Dėl navigacijos ir saugos reikalavimų aplink vėjo jėgainių parkus dažnai ribojama intensyvi dugninė trauka, o dideli laivai ir traleriai vengia artimų manevrų šalia konstrukcijų. Kai kur tai reiškia mažiau trikdomą jūros dugną ir mažesnį tiesioginį žvejybos spaudimą, todėl ekosistema gali atsigauti greičiau.

Nauda nereiškia, kad rizikos išnyksta

Ekspertai pabrėžia, kad teigiami pokyčiai vienoje grandyje nereiškia vienareikšmės naudos visai ekosistemai. Statybų triukšmas ir dugno drumstimas išlieka jautriausios fazės, o poveikis gali skirtis priklausomai nuo vietos gylio, srovių, dugno tipo ir rūšių sudėties.

Be to, moksliškai svarbu atskirti, ar prie turbinų iš tiesų didėja žuvų populiacijos, ar žuvys tiesiog persiskirsto ir susitelkia naujose struktūrose. Todėl vis dažniau akcentuojama ilgalaikė stebėsena, palyginimai su kontrolinėmis teritorijomis ir bendras jūrų erdvės planavimas, kad energetikos plėtra vyktų kuo mažiau kenkiant biologinei įvairovei.

Vis dėlto bendra tendencija aiški: kai kurios jūrinės vėjo energetikos konstrukcijos gali netikėtai sukurti sąlygas formuotis dirbtinių rifų tipo buveinėms. Tai keičia ankstesnį požiūrį, kad tokie parkai po vandeniu yra tik pramoninės dykros, ir skatina diskusiją, kaip projektuoti infrastruktūrą, kuri būtų palankesnė ir gamtai.

Šaltiniai:
https://www.unep-wcmc.org/en/news/how-offshore-wind-projects-can-affect-marine-migratory-species
https://www.frontiersin.org/journals/marine-science/articles/10.3389/fmars.2023.1145922/full

Saulės elektrinės Anglijos kaime keičia kraštovaizdį ne vien vizualiai. Naujausi stebėjimai ir tyrimai rodo, kad dalis tokių teritorijų ima veikti kaip netikėtos buveinės, pritraukiančios paukščius, įskaitant nykstančias rūšis, kurios kai kur buvo tapusios retos ar net beveik nebesutinkamos.

Diskusijose apie saulės parkus dažniausiai akcentuojama žemės ūkio paskirties žemės naudojimas ir poveikis vaizdui. Tačiau gamtininkų duomenys vis dažniau pabrėžia kitą pusę: tinkamai prižiūrimos saulės elektrinių teritorijos gali sukurti palankesnes sąlygas biologinei įvairovei nei intensyviai dirbami laukai šalia.

Kaip saulės parkai tampa buveinėmis?

Esminis veiksnys yra žemės naudojimo intensyvumas. Teritorijose po moduliais ir tarp jų dažnai rečiau ariama, mažiau purškiama herbicidais, o dirvožemis lieka mažiau trikdomas, todėl lengviau įsitvirtina pievų augalai ir laukinės gėlės.

Tokia augalija didina vabzdžių gausą, o tai reiškia daugiau maisto paukščiams. Be to, kai kur saulės parkai aptveriami, sumažėja nuolatinis žmonių, technikos ar augintinių trikdymas, todėl atsiranda saugesnės perėjimo ir maitinimosi vietos.

Tyrimai: daugiau paukščių ir didesnė įvairovė

Kembridžo universiteto energetikos ir aplinkos tyrėjai, apžvelgę gamtai palankiai tvarkomus saulės parkus, pabrėžė, kad būtent valdymo praktika lemia rezultatą. Ten, kur paliekamos ar atkuriamos pievos, įrengiamos žydinčių augalų juostos, o šienavimas derinamas su perėjimo sezonu, fiksuojamas didesnis paukščių gausumas ir rūšių įvairovė.

Panašias išvadas pateikė ir Karališkoji paukščių apsaugos draugija, vertinusi saulės parkų, tvarkomų biologinei įvairovei, poveikį. Organizacija akcentuoja, kad tokios teritorijos gali prisidėti prie vadinamųjų raudonojo sąrašo rūšių gausėjimo, jei vietoje vien tik „žolės nupjovimo“ taikomos kryptingos gamtotvarkos priemonės.

Tarp minimų rūšių įvardijami vieversiai, paprastieji čivyliai, geltonosios startos ir kitos atvirų buveinių paukščių rūšys, kurioms ypač kenkia intensyvi žemdirbystė ir buveinių nykimas. Tyrėjai pabrėžia, kad saulės parkai savaime nėra „stebuklinga“ priemonė, tačiau gali tapti dalimi sprendimo, kai energijos gamyba derinama su gamtosaugos tikslais.

Ką lemia valdymas ir ką tai reiškia Europai?

Pagrindinė išvada paprasta: saulės parkų poveikis gamtai priklauso nuo to, kaip prižiūrima žemė. Monotoniškai trumpai pjaunama veja ar dažnas dirvos trikdymas biologinei įvairovei padeda mažiau, o pievų atkūrimas, žydinčių augalų mozaika ir ribotas chemikalų naudojimas rezultatą keičia iš esmės.

Tendencija aktuali ne tik Jungtinei Karalystei. Augant atsinaujinančios energetikos projektų apimtims Europoje, vis daugiau dėmesio skiriama „gamtai palankios“ infrastruktūros principams, kai energijos gamyba derinama su buveinių atkūrimu. Praktikoje tai gali reikšti ganymo sprendimus, šienavimo kalendoriaus keitimą, vietinių augalų sėją ir planavimą, kad teritorijos netaptų ekologinėmis dykromis.

Gamtininkai ir energetikos planuotojai vis dažniau sutaria, kad konfliktas tarp švarios energijos ir biologinės įvairovės nėra neišvengiamas. Tačiau tam reikia aiškių standartų, stebėsenos ir ilgalaikio teritorijų valdymo, o ne vien greito projekto įgyvendinimo.

Šaltiniai:

https://www.energy.cam.ac.uk/blog/research-highlight-birdlife-soars-nature-friendly-solar-farms

https://www.rspb.org.uk/whats-happening/news/solar-farms-managed-for-nature-boost-bird-numbers-and-biodiversity

Jungtinės Karalystės Šiaurės jūroje, viename didžiausių jūrinių vėjo energetikos projektų, pradėtas netipiškas gamtosaugos eksperimentas: šalia jėgainių įrengti dirbtiniai lizdaviečių bokštai. Tikslas buvo konkretus – grąžinti nykstančius juodakojus kirasprandžius (kittiwake), kuriems įprastų lizdaviečių pakrantės skardžiuose vis mažėja.

Ši rūšis per pastaruosius dešimtmečius patiria spaudimą dėl maisto bazės pokyčių jūroje, klimato kaitos, buveinių nykimo ir žmogaus veiklos pakrantėse. Jungtinėje Karalystėje kirasprandžiai įtraukti į raudonąjį sąrašą, o tai reiškia aukštesnę išnykimo riziką, jei sąlygos ir toliau prastės.

Kaip veikia socialinė trauka?

Vien pastatyti dirbtines lentynėles lizdams neužtenka, nes kirasprandžiai yra kolonijiniai paukščiai. Jie renkasi vietas, kur jau mato kitų paukščių aktyvumą, nes tai signalizuoja saugumą ir tinkamas sąlygas perėjimui.

Todėl projekte pritaikytas socialinės traukos metodas: ant dirbtinių atbrailų pastatytos tikroviškos paukščių muliažų figūros, o aplinkoje leisti įrašyti kolonijos garsai. Taip kuriama įspūdžio, kad vieta jau apgyvendinta, o praskrendantys paukščiai greičiau nusileidžia, apsipranta ir lieka.

Nuo bandymo iki pirmo jauniklio

Projekto vystytojai skelbia, kad dirbtinėje lizdavietėje užfiksuotas lūžis – išperėtas pirmasis jauniklis. Tai svarbus indikatorius, nes sėkmingas perėjimas reiškia ne tik trumpalaikį paukščių apsilankymą, bet ir realiai veikiančią buveinę.

Po pirmųjų sėkmės ženklų kolonija pradėjo augti, o paukščių daugėjo dėl įprasto kolonijinio efekto: kuo daugiau individų įsikuria, tuo patrauklesnė vieta tampa kitiems. Tokiu būdu anksčiau paukščiams „tuščia“ jūrinė infrastruktūros zona ėmė virsti funkcionuojančia perėjimo teritorija.

Ką tai reiškia jūrinei vėjo energetikai?

Diskusijose apie jūrinius vėjo parkus dažnai keliama dilema, kaip suderinti atsinaujinančios energijos plėtrą su biologinės įvairovės apsauga. Šis atvejis rodo, kad poveikį galima mažinti ne vien kompensacinėmis priemonėmis po statybų, bet integruojant ekologinius sprendimus dar projektavimo etape.

Vis dėlto tai nėra universalus receptas visoms rūšims ar visiems parkams: poveikis paukščiams priklauso nuo migracijos kelių, maitinimosi vietų, statybų ir eksploatacijos ypatybių. Tačiau dirbtinių lizdaviečių ir socialinės traukos derinys tampa praktišku pavyzdžiu, kaip technologinė infrastruktūra gali būti pritaikyta ne tik energijos gamybai, bet ir tiksliniam rūšių išsaugojimui.

Ekspertai pažymi, kad ilgalaikei sėkmei būtinas nuoseklus monitoringas: svarbu vertinti jauniklių išgyvenamumą, suaugusių paukščių grįžtamumą kitais metais, taip pat galimus šalutinius veiksnius, pavyzdžiui, plėšrūnų poveikį ar konkurenciją su kitomis rūšimis. Tik tokie duomenys leis patikimai pasakyti, ar dirbtinės kolonijos gali tapti reikšminga priemone stabdant kirasprandžių nykimą.

Šaltiniai:

https://hornseaproject3.co.uk/news/2024/08/first-kittiwake-chick-hatches-at-orsted-artificial-nesting-site

https://www.bto.org.uk/understanding-birds/birdfacts/black-legged-kittiwake

https://www.iucnredlist.org/species/22694505/132596360

Organizacija Clean Air Task Force (CATF) pratęsė paraiškų teikimo terminą į antrąją Vidurio ir Rytų Europos (CEE) stipendijos programos laidą. Aštuonių savaičių trukmės programa skirta ankstyvos karjeros energetikos ir klimato srities specialistams, siekiantiems prisidėti prie švaresnės energetikos pertvarkos regione.

CATF pabrėžia, kad Vidurio ir Rytų Europa yra svarbi tiek Europos energetinio saugumo, tiek dekarbonizacijos tikslų įgyvendinimui. Po pirmosios 2025 metais vykusios laidos, subūrusios 10 dalyvių iš skirtingų regiono valstybių, iniciatyva tęsiama, siekiant stiprinti bendradarbiavimą ir praktiniais įrodymais grįstus sprendimus.

„CEE regionas atlieka esminį vaidmenį Europos energetinio saugumo ir dekarbonizacijos pastangose. Šia stipendija suburiame perspektyviausius regiono profesionalus keistis idėjomis, gilinti kompetencijas ir bendradarbiauti kuriant praktinius sprendimus, galinčius sustiprinti tiek švarios energijos diegimą, tiek Europos ekonominį atsparumą“, – sakė CATF Vidurio ir Rytų Europos direktorė Tamara Lagurashvili.

Kaip vyks programa

Stipendija derina nuotolinį mokymąsi su kontaktiniu susitikimu Briuselyje. Pirmąsias septynias savaites dalyviai du kartus per savaitę dalyvaus virtualiuose moduliuose, kuriuos ves CATF ekspertai ir kviestiniai pranešėjai.

Mokymų temos apims švarios energijos technologijas, klimato politiką, taip pat advokaciją, komunikaciją ir veiksmingą argumentų pateikimą viešojoje erdvėje. Programos pabaigoje numatytas dviejų dienų gyvas seminaras Briuselyje, orientuotas į lyderystę, viešąjį kalbėjimą ir darbą su suinteresuotosiomis šalimis.

„Be techninio turinio, vienas svarbiausių rezultatų yra dalyvių sukurtas tinklas. Šie ryšiai tarp skirtingų šalių ir sektorių tęsiasi gerokai ilgiau nei pati programa ir padeda palaikyti ilgalaikį bendradarbiavimą regione“, – sakė CATF Europos regiono vadovė Sara Albares.

Kas gali pretenduoti ir iki kada

2026 metų laidai planuojama atrinkti iki 10 stipendininkų. Kandidatai turi turėti 2–5 metų patirtį klimato arba energetikos sektoriuje ir būti susiję su organizacijomis, veikiančiomis Vidurio ir Rytų Europoje arba dirbančiomis su šio regiono klausimais.

Tarp šalių, kurioms taikoma programa, įvardijamos Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Vengrija, Lietuva, Latvija, Moldova, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija ir Ukraina. Programa vyks nuo rugsėjo 7 dienos savaitės iki spalio 26 dienos savaitės 2026 metais.

Galutinis kontaktinis seminaras Briuselyje numatytas paskutinę programos savaitę, o kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas padengs CATF. Paraiškų teikimas pratęstas iki 2026 metų balandžio 26 dienos, o atrinkti kandidatai po pokalbių bus informuoti 2026 metų balandžio–gegužės mėnesiais.

Programa išlieka aktuali tuo metu, kai Europos Sąjunga spartina energetikos sistemos pertvarką, o regionui tenka spręsti ir investicijų, ir infrastruktūros, ir visuomenės palaikymo klausimus. CATF stipendija orientuota į gebėjimų stiprinimą, kad jaunosios kartos specialistai galėtų efektyviau dalyvauti formuojant sprendimus nacionaliniu ir europiniu lygmeniu.

Šaltiniai:

Central and Eastern Europe Fellowship

https://ceenergynews.com/climate/applications-open-for-second-catf-cee-fellowship-for-next-generation-of-climate-leaders/

Europos Komisija balandžio 2 dieną pateikė pasiūlymą koreguoti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS), daugiausia dėmesio skirdama rinkos stabilumo rezervui. Tikslas – pakeisti dabar galiojančią taisyklę, pagal kurią dalis perteklinių taršos leidimų yra galutinai anuliuojama.

Komisija siūlo atsisakyti nuostatos, kad kai rezervą viršija 400 mln. taršos leidimų, viršijanti dalis būtų panaikinama. Vietoje to šie leidimai liktų rinkos stabilumo rezerve ir, Komisijos vertinimu, galėtų padėti stabilizuoti kainų svyravimus bei geriau pasirengti ateities rinkos pokyčiams.

Kas yra rinkos stabilumo rezervas?

Rinkos stabilumo rezervas veikia kaip taisyklėmis paremtas ETS „amortizatorius“: kai rinkoje susikaupia per didelis taršos leidimų perteklius, dalis jų laikinai „išimama“ iš apyvartos, o kai pasiūla tampa per menka – mechanizmas gali sušvelninti trūkumą. Tokia sistema sukurta tam, kad ETS išliktų nuspėjamas ir atsparus staigiems paklausos bei pasiūlos pokyčiams.

Komisija aiškina, kad siūloma korekcija turėtų suteikti daugiau lankstumo laikotarpiu, kai, griežtėjant klimato politikai, taršos leidimų pasiūla gali tapti itin įtempta. Kitaip tariant, rezervas būtų naudojamas kaip ilgiau veikianti stabilizavimo priemonė, o ne kaip mechanizmas, automatiškai „sudeginantis“ dalį pertekliaus.

Ką rodo iki šiol skelbti duomenys?

Europos Sąjungos duomenimis, per laikotarpį nuo 1990 iki 2024 metų ES vidaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėjo 39 proc., o ekonomika tuo pat metu išaugo 71 proc. Šie skaičiai dažnai pateikiami kaip argumentas, kad griežtesnė klimato politika gali būti suderinama su ekonomikos augimu.

Rinkos stabilumo rezervas, kaip taisyklėmis paremtas instrumentas, veikia nuo 2019 metų ir buvo svarbi priemonė valdant taršos leidimų perteklių, susiformavusį po 2008 metų finansų krizės. Iki 2024 metų pabaigos iš apyvartos, taikant šį mechanizmą, buvo išimta 3,2 mlrd. taršos leidimų vienetų.

Kokie tolesni žingsniai?

Pasiūlymą svarstys Europos Parlamentas ir Taryba. Nuo šių institucijų derybų priklausys galutinė nuostatos formuluotė ir tai, ar bus pasirinktas Komisijos siūlomas kelias – atsisakyti automatinio perteklinių leidimų anuliavimo virš 400 mln. ribos.

Komisija taip pat nurodo, kad išsami ETS peržiūra numatoma 2026 metų liepos mėnesį. Tikėtina, kad joje bus vertinamas visos sistemos veikimas, rinkos stabilumo rezervo vaidmuo ir tai, kaip ETS prisitaiko prie spartėjančių energetikos ir pramonės pokyčių.

Šaltiniai:
https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_26_666

Lietuvoje pradedama planuojamo anglies dioksido (CO2) perkrovos terminalo Klaipėdoje poveikio aplinkai vertinimo procedūra. Terminalo operatorė KN Energies pranešė, kad Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė poveikio aplinkai vertinimo programą ir inicijavo viešą konsultacijų etapą.

Gyventojai ir suinteresuotos organizacijos kviečiami susipažinti su programos apimtimi, planuojamais tyrimais bei vertinimo kryptimis ir teikti pastabas iki 2026 metų balandžio 23 dienos. Poveikio aplinkai vertinimas šiame etape yra vienas svarbiausių filtro mechanizmų, nuo kurio priklausys tolesni sprendimai dėl projekto įgyvendinimo sąlygų.

Kam skirtas terminalas?

Numatoma, kad Klaipėdos terminale būtų priimamas pramonėje surinktas CO2, jis būtų suskystinamas ir perkraunamas į laivus. Toliau CO2 būtų gabenamas į nuolatinio saugojimo vietas, planuojamas po Šiaurės jūros dugnu, kur tokio tipo geologinis saugojimas vystomas jau kelis dešimtmečius.

Projektas siejamas su platesne anglies dioksido surinkimo ir saugojimo grandine, kuri laikoma vienu iš realistiškų kelių mažinti sunkiai dekarbonizuojamų sektorių, tokių kaip cemento pramonė, emisijas. Europoje būtent tokiai pramonei skiriama vis daugiau dėmesio, nes vien energijos vartojimo efektyvumas ar elektrifikacija ne visada leidžia panaikinti procesines emisijas.

Regioninis projektas ir ES prioritetai

Terminalą vysto KN Energies, o projektas įvardijamas kaip CCS Baltic Consortium dalis. Konsorciume dalyvauja cemento gamintojai Akmenės cementas ir SCHWENK Latvia, taip pat laivybos bendrovės „Mitsui O.S.K. Lines“ ir Larvik Shipping.

2024 metais Europos Komisija CCS Baltic Consortium įtraukė į bendro intereso projektų sąrašą, pabrėždama jo svarbą Europos Sąjungos klimato tikslams ir tarpvalstybiniam poveikiui. Taip pat nurodoma, kad iniciatyva iš dalies finansuojama per Europos Sąjungos Connecting Europe Facility programą, kuri paprastai remia strateginius energetikos ir transporto infrastruktūros projektus.

Kada terminalas galėtų pradėti veikti?

Skelbiama, kad terminalo statybas tikimasi užbaigti iki 2030 metų. Projekto vystytojai jį pristato kaip būsimą regioninį sprendimą Baltijos valstybėms, galintį sudaryti sąlygas pramonės įmonėms realiai planuoti emisijų mažinimą, kai vien vietiniais sprendimais pasiekti reikalavimų nebeužtenka.

„Tai bus pirmoji tokio tipo infrastruktūra Baltijos šalyse, sukurianti sąlygas sparčiai mažinti pramonės išmetimus Lietuvoje ir platesniame regione“, – sakė KN Energies Naujųjų energijų vadovė Rūta Tumėnienė.

Ji taip pat akcentavo, kad projektas, vystytojų vertinimu, gali prisidėti prie regiono konkurencingumo, darbo vietų kūrimo ir investicijų pritraukimo, kartu padedant Lietuvai ir Latvijai siekti klimato neutralumo tikslų. Tuo pat metu galutinį projekto kelią lems poveikio aplinkai vertinimo išvados, institucijų sprendimai ir realus pramonės poreikis naudotis CO2 logistikos grandine.

Viešas poveikio aplinkai vertinimo etapas reiškia, kad artimiausiais mėnesiais bus nagrinėjama, kaip planuojama veikla galėtų paveikti aplinką, visuomenės sveikatą, triukšmo ir kvapų foną, transporto srautus bei jūrinę aplinką. Tokie vertinimai įprastai apima alternatyvų analizę ir poveikio mažinimo priemones, kurias vėliau gali tekti įtvirtinti projekto sąlygose.

Šaltiniai:
https://knenergies.lt/paskelbta-planuojamo-co2-perkrovos-terminalo-klaipedoje-pav-programa/
https://ceenergynews.com/climate/klaipeda-co2-terminal-moves-forward-with-environmental-impact-assessment/
https://ceenergynews.com/climate/contractor-appointed-for-klaipeda-co2-terminal/