Ukrainos atstatymas gali kainuoti šimtus milijardų JAV dolerių, o Lenkijos verslas siekia kuo anksčiau įsitraukti į būsimus projektus. Didžiausios galimybės įvardijamos energetikos, žemės ūkio ir maisto pramonės srityse, taip pat mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Apie tai skelbiama po Varšuvoje vykusios „Rebuild Ukraine“ konferencijos, kurioje Ukrainos ekonomikos ir aplinkos ministras Oleksandras Krawčenka teigė, kad viešasis sektorius vienas tokio masto darbų nepatemps. Todėl, jo teigimu, būtinas privataus kapitalo įsitraukimas.
Ministras pabrėžė, kad Ukrainai tai gali tapti didžiausiu investiciniu projektu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Pasak jo, jau dabar matomas investuotojų pasirengimas įgyvendinti projektus, kurių bendra vertė siekia beveik 100 mlrd. dolerių.
Lenkijos pusė taip pat signalizuoja norą aktyviai dalyvauti šiame procese: anot Varšuvoje kalbėjusio valstybės sekretoriaus Lenkijos fondų ir regioninės politikos ministerijoje Jaceko Karnowskio, dvišalį bendradarbiavimą remia dešimtys skirtingų instrumentų, įskaitant ir ES paramos mechanizmus.
Sektoriai, kuriuose Lenkija mato šansus
Diskusijose akcentuota, kad Ukrainos rinka ypač patraukli Lenkijos mažoms ir vidutinėms įmonėms. Kaip viena priežasčių įvardyta tai, kad mažiau prisotintoje rinkoje konkurencija gali būti mažesnė nei Vakarų Europoje, o paklausa – didelė.
Perspektyviausi sektoriai, kuriuos mini verslo atstovai, – žemės ūkis, maisto pramonė ir energetika. Taip pat pabrėžta Ukrainos verslo specialistų, dirbančių Lenkijoje, reikšmė – jie gali tapti svarbiais partneriais įmonėms, svarstančioms apie plėtrą į Ukrainą.
Energetikoje konkretūs planai jau skamba viešai: konferencijoje minėta, kad Lenkijos bendrovė „E-HUB Energy“ deklaravo norą prisidėti prie Ukrainos energetikos infrastruktūros plėtros. Taip pat užsiminta apie vykstančias Lenkijos ir Ukrainos derybas kuro sektoriuje.
Kas trukdo investicijoms: siena, biurokratija ir viešieji pirkimai
Nors galimybės vertinamos kaip didelės, verslo atstovai įvardija ir konkrečias kliūtis. Tarp jų – neišspręstos problemos pasienyje, administraciniai barjerai bei ribotas priėjimas prie Ukrainos viešųjų pirkimų.
Lenkijos ir Ukrainos prekybos rūmų atstovas Jacekas Piechota atkreipė dėmesį, kad Ukraina naudoja viešųjų pirkimų sistemą „Prozorro“, tačiau Lenkijos įmonėms nepalanku tai, jog projekto dokumentacija turi būti parengta ukrainiečių kalba.
Jo teigimu, investicinį klimatą lemia ne tik naujų investuotojų pritraukimas, bet ir dėmesys toms įmonėms, kurios jau dirba Ukrainoje. Būtent jos, anot jo, gali tapti geriausiais rinkos „ambasadoriais“ – arba atvirkščiai, atbaidyti kitus, jei susidurs su per didele rizika ir sunkumais.
Siūlymas: institucija, kuri koordinuotų Ukrainos atstatymą
Verslo bendruomenė kelia ir koordinavimo klausimą. Business Centre Club vadovas Jacekas Goliszewskis paragino sukurti instituciją, kuri koordinuotų veiksmus, susijusius su Ukrainos atstatymu, kad šalys turėtų aiškesnius „instrumentus“ dalyvauti procese.
Kaip viena idėjų paminėta speciali Europos Sąjungos agentūra, kuri būtų atsakinga už pokario Ukrainos atstatymo koordinavimą, o jos būstinė galėtų būti, pavyzdžiui, Liubline ar Žešuve. Tokia struktūra, iniciatorių teigimu, galėtų padėti verslui lengviau orientuotis projektuose ir sumažinti dalį administracinių kliūčių.
Leave a Reply