CP v2

Category: Kultūra

  • Oasis plečia 2027 metų pasaulinį turą: 38 nauji koncertai ir įspėjimas dėl bilietų kainų

    Oasis plečia 2027 metų pasaulinį turą: 38 nauji koncertai ir įspėjimas dėl bilietų kainų

    Britų roko grupė Oasis paskelbė apie 38 papildomus koncertus 2027 metais ir taip dar labiau išplėtė sugrįžimo turą, kuris po ilgos pertraukos vėl sutelkė gerbėjus stadionuose. Naujos datos skirtos tiems, kurie neįsigijo bilietų į ankstesnį etapą, ir klausytojams žemyninėje Europoje.

    Turnė startuos 2027 metų gegužę Glazge, kur numatytos penkios naktys „Celtic Park“ stadione. Po jų grupė persikels į Mančesterį ir surengs net vienuolika pasirodymų „Etihad Stadium“, o toks grafikas primena beveik rezidenciją viename mieste.

    Vėliau Oasis planuoja didžiuosius koncertus žemyninėje Europoje: numatytos kelios datos Miunchene, Barselonoje, Amsterdame, Romoje ir Paryžiuje. Pastarasis miestas fanams simboliškas, nes būtent Paryžiuje 2009 metais grupė nutraukė veiklą po konflikto užkulisiuose festivalyje.

    2027 metų turo finalas numatytas Jungtinėje Karalystėje, sugrįžtant į Knebvortą, siejamą su legendiniais didelio masto koncertais devintajame dešimtmetyje. Organizatoriai pabrėžia, kad bilietų prekyba vyks etapais, o norint dalyvauti išankstinėje prekyboje reikės registruotis iki 2026 metų rugsėjo 17 dienos vakaro Vidurio Europos laiku.

    „Pradedame šventę. Po apmąstymų nusprendėme, kad esame pasiruošę ir vėl grįžtame kelti žmonėms nuotaikos“, – teigiama Oasis pranešime.

    „Ateikite pamatyti, kaip atrodome scenoje dabar, tai bus reginys“, – pridūrė grupė.

    Bilietų tema gerbėjams išlieka jautri, nes ankstesnio turo metu nemažai pirkėjų viešai skundėsi staigiai kintančiomis kainomis. Tokiais atvejais kainos gali augti dėl didelės paklausos, o galutinė suma neretai smarkiai viršija pradines reklamuotas kainas, todėl pirkėjams patariama atidžiai tikrinti mokėjimo langą prieš patvirtinant pirkimą.

    Pastaraisiais metais stadionų turai tapo viena pelningiausių muzikos industrijos formų, o didelė paklausa dažnai lemia ne tik greitai išperkamus bilietus, bet ir suaktyvėjusią antrinę rinką. Dėl to vis dažniau kalbama apie skaidresnes kainodaros taisykles, aiškesnį mokesčių atskleidimą ir didesnę pirkėjų apsaugą, ypač kai pardavimas vyksta tarptautinėse platformose.

    Naujieną apie papildomas datas lydėjo ir sustiprėjęs dėmesys grupei po neseniai pristatyto dokumentinio filmo apie sugrįžimą. Kūrinyje pasirodo ir bendri Noelio bei Liamo Gallagherių interviu, kurie viešumoje ilgą laiką buvo itin reti, todėl turinys tapo svarbia dalimi Oasis sugrįžimo pasakojimo.

    Kol kas skelbiama, kad 2027 metų vasarą ir rudenį turas apims ir JAV bei Airiją, o paskutiniai pasirodymai vėl vyks Jungtinėje Karalystėje. Tikslus bilietų platinimo grafikas ir kainų rėžiai priklausys nuo šalies, miesto ir pasirinktos prekybos platformos.

  • „Apple TV+“ komedija Widow’s Bay sumušė „Emmy“ rekordą, o Matthew Rhys namo išsinešė tris statulėles

    „Apple TV+“ komedija Widow’s Bay sumušė „Emmy“ rekordą, o Matthew Rhys namo išsinešė tris statulėles

    78-ojoje „Emmy“ apdovanojimų ceremonijoje ryškiausiai sužibo „Apple TV+“ komedijos ir siaubo elementų turintis serialas Widow’s Bay. Pirmasis sezonas per vienerius metus surinko rekordinį skaičių apdovanojimų komedijų kategorijose ir tapo vakaro ašimi.

    Didžiausiu asmeniniu laimėtoju tapo Velso aktorius Matthew Rhys. Jis laimėjo geriausio komedijos serialo aktoriaus prizą už vaidmenį Widow’s Bay ir dar vieną pagrindinio aktoriaus apdovanojimą ribotos serijos kategorijoje už The Beast in Me, taip pasiekdamas retą dvigubą rezultatą per tuos pačius metus.

    Rhys trofėjų kolekciją papildė ir kaip vykdomasis prodiuseris, prisidėjęs prie Widow’s Bay sėkmės užkulisiuose. Toks derinys pabrėžia šiuolaikinę televizijos industrijos tendenciją, kai pagrindiniai kūrėjai vis dažniau vienu metu yra ir ekrano veidai, ir projekto varomieji varikliai.

    „Šventimas bus ilgas, įvairus ir, tikiuosi, kartais pašėlęs“, – užkulisiuose sakė Matthew Rhys.

    Serialą Widow’s Bay sukūrė Katie Dippold, o istorija pasakoja apie Naujosios Anglijos salos bendruomenę, priverstą susidurti su šimtmečius menančiu prakeiksmu. Tonas sąmoningai balansuojamas tarp komedijos ir siaubo, o būtent tokie žanrų deriniai pastaraisiais metais dažnai sulaukia išskirtinio kritikų ir akademijos dėmesio.

    Apdovanojimų kraitį papildė ir kūrybinės komandos pripažinimas: įvertinti režisūriniai sprendimai, taip pat scenarijus, už kurį Dippold pelnė svarbų karjeros laimėjimą. Šis rezultatas sustiprino „Apple TV+“ reputaciją kaip vienos iš platformų, agresyviausiai investuojančių į autorinius, rizikingesnius komedijos projektus.

    Kitose vakaro kategorijose dėmesio sulaukė ir drama The Pitt, kuri antrus metus iš eilės laimėjo geriausio dramos serialo titulą. Serialo žvaigždė Noah Wyle vėl buvo pripažintas geriausiu dramos aktoriumi, tačiau bendras apdovanojimų skaičius buvo mažesnis, nei tikėtasi pagal nominacijų gausą.

    Komedijos aktorystės fronte dar vieną ryškų įrašą sukūrė Jean Smart, laimėjusi penktąjį geriausios komedijos aktorės prizą už penktąjį ir finalinį sezoną. Toks nuoseklus pripažinimas per visą serialo trukmę yra reta išimtis, pabrėžianti tiek aktorės stabilumą, tiek projekto ilgalaikį poveikį.

    Tarp debiutinių pergalių išsiskyrė Rhea Seehorn, pelniusi pirmąjį „Emmy“ už pagrindinį vaidmenį seriale Pluribus. Tuo pat metu kūrėjas Vince Gilligan papildė savo kolekciją dar vienu apdovanojimu už scenarijų, dar kartą primindamas, kad televizijos autoriaus vardas šiandien dažnai yra toks pat svarbus kaip ir žvaigždžių pavardės titruose.

    Ribotos serijos kategorijoje geriausiu pripažintas DTF St. Louis, o dalis techninių ir vaidybinių apdovanojimų buvo įteikti dar iki pagrindinės transliacijos. Toks formatas tapo įprastas, siekiant sutrumpinti tiesioginio eterio trukmę, tačiau kartu jis keičia ir tai, kaip auditorija realiu laiku seka svarbiausius vakaro laimėjimus.

  • Netanyahu stojo prieš Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kaltina kurstančiu antisemitizmą

    Netanyahu stojo prieš Venecijoje apdovanotą dokumentiką NAZA: kaltina kurstančiu antisemitizmą

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu viešai sukritikavo dokumentinį filmą „NAZA“, Venecijos kino festivalyje pelniusį specialųjį žiuri prizą. Premjeras teigė, kad kūrinys prisideda prie antisemitizmo kurstymo pasaulyje ir menkina Izraelio kariuomenę.

    Filmas „NAZA“ pasakoja apie taikinių parinkimo praktiką Gazos Ruože ir kelia klausimą, kaip planuojant smūgius vertinama civilių žūčių rizika. Kūrinyje remiamasi liudijimais apie sprendimų grandinę, kurioje, autorių teigimu, numatomas galimas civilių skaičius tampa planavimo dalimi.

    Kas yra dokumentika „NAZA“?

    Maždaug 80 minučių trukmės dokumentika buvo filmuojama slapta, daugiausia naktimis, o joje kalbinami 24 Izraelio karinės žvalgybos pareigūnai, kariai ir pranešėjai. Jų tapatybės, pasak kūrėjų, apsaugotos skaitmeniniu balsų ir veidų pakeitimu.

    Pavadinimas siejamas su kariuomenėje vartojamu terminu, nusakančiu prognozuojamą šalutinę žalą, kai planuojami oro smūgiai. Filmo autoriai tvirtina siekiantys, kad diskusija vyktų pirmiausia Izraelio viduje, o ne tik tarptautinėje erdvėje.

    Politikų reakcija ir grasinimai

    Benjaminas Netanyahu savo pasisakyme akcentavo, kad kova su antisemitizmu tampa sudėtingesnė, kai, jo vertinimu, panašios žinutės sklinda iš Izraelio kūrėjų. Premjeras taip pat kritikavo tai, kad festivalyje režisieriams buvo plojama, nors, jo teigimu, filme Izraelio gynybos pajėgos vaizduojamos kaip nusikaltėliai.

    „Mes kovojame su antisemitizmo kurstymu pasaulyje, o kai tai ateina iš vidaus, tai nepriimtina“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Prie kritikos prisidėjo ir kultūros ministras Miki Zohar, filmą pavadinęs žalingu valstybei bei pareiškęs ketinantis siekti griežtų priemonių kūrėjų atžvilgiu. Nacionalinio saugumo ministras Itamar Ben-Gvir režisierius viešai išvadino gėda ir paragino juos palikti šalį.

    Kontekstas: karas Gazoje ir tarptautiniai vertinimai

    Karas Gazoje tęsiasi nuo 2023 metų spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė ataką prieš Izraelį. Vėliau sekė plataus masto Izraelio karinė operacija, sukėlusi didelę humanitarinę krizę, o civilių aukų skaičiai ir karo metodai tapo nuolatinių tarptautinių ginčų objektu.

    Įvairios tarptautinės organizacijos, įskaitant Jungtines Tautas, ne kartą ragino užtikrinti civilių apsaugą ir laikytis tarptautinės humanitarinės teisės. Tuo pat metu Izraelis savo veiksmus grindžia būtinybe neutralizuoti „Hamas“ infrastruktūrą ir išlaisvinti įkaitus, paimtus per 2023 metų spalio 7 dienos išpuolį.

    Filmo kūrėjai pristatymuose pabrėžė, kad dokumentika remiasi žurnalistiniais tyrimais ir liudijimais, o jų tikslas yra viešas atsakomybės klausimų svarstymas. Kol kas nepranešta apie oficialią „NAZA“ premjeros kino teatruose datą, tačiau filmas jau planuojamas rodyti kituose tarptautiniuose festivaliuose.

  • Praėjus 30 metų po French Touch: kas liko iš prancūzų elektronikos fenomeno ir jo palikimo?

    Praėjus 30 metų po French Touch: kas liko iš prancūzų elektronikos fenomeno ir jo palikimo?

    Judėjimas, tapęs nacionaliniu pasididžiavimu

    French Touch kadaise buvo klubų ir nedidelių leidybinių kompanijų scena, o šiandien apie ją kalbama kaip apie Prancūzijos kultūros dalį. Per tris dešimtmečius 1990–2000-ųjų prancūzų elektronika iš nišos virto reiškiniu, kurį atpažįsta ir tie, kurie niekada nebuvo reive.

    Pastaraisiais metais šis virsmas įgavo ir institucinį pavidalą: Prancūzijos Kultūros ministerija pripažino elektroninę muziką nematerialaus kultūros paveldo dalimi. Dossier minimi tokie vardai kaip Daft Punk, AIR ir Laurent Garnier, kurių darbai padėjo suformuoti atpažįstamą skambesį ir tarptautinę reputaciją.

    Pripažinimas ir ginčai: kas turi teisę į palikimą?

    Valstybinis pripažinimas elektronikai ne visus džiugina vienodai. Scenos dalyviai ir žurnalistai primena senas diskusijas: ar pogrindinės kultūros dvasia suderinama su apdovanojimais, institucijų globojama atmintimi ir politinių lyderių kalbomis apie pasididžiavimą.

    Prancūzijos radijo France Inter žurnalistas Stéphane Jourdain, rašęs apie French Touch istoriją, atkreipia dėmesį į paradoksą, kai valstybė viešai pagerbia didžėjus, bet tuo pat metu griežtina požiūrį į nelegalius renginius.

    „Yra kažkas paradoksalaus, kai Respublikos prezidentas pagerbia didžėjų, o Vidaus reikalų ministerija tuo pat metu griežtai tramdo reivus“, – sakė Stéphane Jourdain.

    Ar French Touch vis dar gyvas?

    Vienas ryškiausių argumentų, kad judėjimas neprapuolė, yra jo muzikinis ilgaamžiškumas. Tokie atlikėjai kaip David Guetta ar Bob Sinclar ir toliau išlieka matomi pasaulinėje rinkoje, o senesni kūriniai dėl srautinių platformų logikos išgyvena naujas bangas ir pasiekia naują auditoriją.

    Vis dėlto patys scenos stebėtojai pripažįsta, kad French Touch nebėra naujovės sinonimas. Skambesys, paremtas trumpais disco ir soul kilpų semplais, filtrais ir aiškiai „šlifuotu“ šokio formatu, tapo atpažįstamas, bet popmuzikos dinamika remiasi nuolatine kaita.

    „Tipinis French Touch skambesys vis dar egzistuoja, bet nebeturi naujumo jausmo. Tai nebėra tai, ko dabar klauso jaunimas“, – sakė didžėjus Sven Løve.

    Nauja karta: pavardės padeda, bet neužtenka

    Pastaraisiais metais vis dažniau matoma ir tiesioginė „paveldėtojų“ karta: didžėjauti pradeda žinomų scenos vardų vaikai. Tarp aptariamų pavyzdžių minima, kad Bob Sinclar vaikai Paloma ir Raphaël Le Friant bei David Guetta sūnus Elvis vis dažniau pasirodo renginiuose ir festivaliuose.

    Festivalio organizatorius JC Murray, rengiantis „Isabelle“ festivalį netoli Sen Tropez, pabrėžia, kad klausytojai į tokius vardus žiūri dvejopai: viena vertus, veikia pavardės svoris, kita vertus, išlikti scenoje padeda tik realūs įgūdžiai.

    „Jei jie yra programoje, tai pirmiausia dėl to, kuo jie tampa, o ne dėl pavardės“, – sakė JC Murray.

    Kodėl apie French Touch vis dar kalbama?

    French Touch istorija šiandien veikia kaip kolektyvinės atminties dalis: tai laikotarpis, kai Prancūzija elektroninėje muzikoje tapo pasauliniu centru. Šį pasakojimą sustiprina ir simboliniai momentai, tokie kaip French Touch kūrinių skambėjimas didžiausiuose valstybiniuose renginiuose, taip pat netektys, kurios neretai sugrąžina visuomenės dėmesį į sceną.

    Tačiau esminis klausimas lieka atviras: ar palikimas yra garsiai minimas todėl, kad scena šiandien iš tiesų formuoja ateitį, ar todėl, kad ji tapo patogiu pasididžiavimo ženklu. Viena aišku: French Touch kaip kultūrinis kodas neišnyko, net jei jo „naujumo“ etapas jau seniai praeityje.

  • Mirė „Les Rita Mitsouko“ dainininkė Catherine Ringer: prancūzų roko ikonos neteko būdama 68-erių

    Mirė „Les Rita Mitsouko“ dainininkė Catherine Ringer: prancūzų roko ikonos neteko būdama 68-erių

    Prancūzijos muzikos pasaulis neteko vienos ryškiausių savo figūrų: mirė dainininkė Catherine Ringer, plačiai žinoma kaip dueto „Les Rita Mitsouko“ balsas ir bendraįkūrėja. Jai buvo 68 metai.

    Apie atlikėjos mirtį pranešė jos artimieji, nurodę, kad liga progresavo labai greitai. Pasak šeimos, Catherine Ringer mirė 2026 metų rugsėjo 14 dieną.

    Duetas, pakeitęs prancūzų poproką

    Catherine Ringer 1979 metais susipažino su muzikantu Fredu Chichinu, ir ši kūrybinė partnerystė netrukus virto vienu savičiausių prancūzų muzikos projektų. „Les Rita Mitsouko“ išsiskyrė tuo, kad drąsiai jungė roką, popmuziką, fanką, elektroniką ir prancūziškos dainos tradiciją.

    Dueto proveržis siejamas su 9-ojo dešimtmečio viduriu, kai plačiai nuskambėjo kūrinys „Marcia Baïla“. Vėliau sekė ir kiti hitai, tarp jų „Andy“, „C’est comme ça“ bei „Les Histoires d’A“, įtvirtinę grupės statusą kaip reiškinio, peržengusio įprastas roko ribas.

    Scenos laisvė ir išskirtinė estetika

    „Les Rita Mitsouko“ buvo žinomi ne tik dėl dainų, bet ir dėl stiprios vizualinės krypties: muzikinius vaizdo klipus bei sceninį įvaizdį lydėjo teatrališkumas, ironija ir ryškus stiliaus pojūtis. Catherine Ringer scenoje buvo vertinama dėl drąsos ir ekspresijos, o jos vokalas tapo lengvai atpažįstamu dueto ženklu.

    Atlikėja ne kartą akcentavo asmeninę šeimos istoriją: jos tėvas Samas Ringeris buvo Lenkijoje gimęs aškenazių žydas, Antrojo pasaulinio karo metais ištremtas į koncentracijos stovyklas. Ši patirtis atsispindėjo ir kūryboje, įskaitant dainą „C’était un homme“ albume „Cool Frénésie“.

    Po partnerio mirties karjera nesustojo

    2007 metais mirus Fredui Chichinui, kuriam buvo 53 metai, dueto veikla galėjo baigtis, tačiau Catherine Ringer pasirinko tęsti kelią. Ji ėmėsi solinių projektų ir nuolat grįždavo į sceną atlikti „Les Rita Mitsouko“ repertuaro, taip išlaikydama gyvą grupės palikimą.

    Iki pat 2026 metų Catherine Ringer išliko aktyvi: koncertavo, pasirodė Paryžiuje ir planavo toliau pristatyti kūrybą, gimusią kartu su ilgamečiu bendražygiu. Jos mirtis Prancūzijos kultūros bendruomenei žymi išskirtinės epochos pabaigą.

  • Sydney Sweeney reklama „Novig“ sukėlė sportininkių pyktį: kaltinama moterų sporto seksualizavimu

    Sydney Sweeney reklama „Novig“ sukėlė sportininkių pyktį: kaltinama moterų sporto seksualizavimu

    Aktorė Sydney Sweeney atsidūrė naujos kritikos bangos centre po reklamos kampanijos JAV sporto prekybos ir lažybų programėlei „Novig“. Socialiniuose tinkluose įsiplieskė diskusija, ar provokuojantis klipas iš tiesų reklamuoja sportą, ar tiesiog parduoda dėmesį per nuogumą.

    Reklamoje S. Sweeney beveik nuoga pozuoja su sporto inventoriumi, o žinutė formuluojama kaip pažadas apie „tik sportą“ be politikos ar kitų temų. Kritikai tvirtina, kad vizualinis sprendimas užgožia turinį ir siunčia signalą, jog sporto auditorija pirmiausia viliojama seksualizuotu moters kūnu.

    „Negaliu apibūdinti, kaip įsiutau tai žiūrėdama. Tai spyris į veidą kiekvienai moteriai, kuri visą gyvenimą skyrė savo meistriškumui“, – sakė australų plaukikė Ariarne Titmus.

    Sportininkės ir moterų sporto bendruomenės atstovės pabrėžia, kad tokios reklamos prisideda prie seniai kritikuojamos tendencijos: moterų sportas matomas ne per pasiekimus, o per kūno vertinimą. Jų teigimu, tai ypač jautru laikotarpiu, kai moterų sportas daugelyje šalių aktyviai siekia didesnio matomumo, rėmėjų ir lygiaverčio žiniasklaidos dėmesio.

    „Yra didelis skirtumas tarp to, kai atrodai seksualiai dėl sporto, ir kai seksas naudojamas parduoti sportą“, – sakė boksininkė Skye Nicolson.

    Kritika kliuvo ir dėl to, kad reklama siejama su lažybų verslu. Pastaraisiais metais sporto lažybų rinkodara tapo viena agresyviausių reklamos krypčių, o įžymybių įtraukimas padeda pasiekti platesnę auditoriją. Dėl to vis dažniau keliami klausimai apie socialinę atsakomybę, ypač kai komunikacija gali pasiekti jaunesnius vartotojus.

    Diskusijoje pasigirdo ir kita pozicija: dalis komentatorių teigė, kad atsakomybė turėtų tekti reklamos kūrėjams bei užsakovams, o ne vien aktorei. Taip pat akcentuojama, jog provokacija reklamoje dažnai sąmoningai pasirenkama kaip greičiausias kelias į viešumą.

    „Kai norime jaunoms merginoms rodyti pavyzdį, turime kalbėti apie tai, ką kūnas gali padaryti, o ne kaip jis atrodo“, – sakė britų sprinterė Amy Hunt.

    Po reklamos pasirodymo socialiniuose tinkluose pastebėtas ir dalies auditorijos nusivylimas: viešai aptariamas masinis sekėjų mažėjimas aktorės paskyrose. Kol kas nei „Novig“, nei S. Sweeney viešai neatsitraukė nuo kampanijos idėjos, tačiau kilęs triukšmas dar kartą išryškino ribą, kur profesionalus marketingas virsta moterų sporto nuvertinimu.

  • Ed Sheerano turą JAV krečia permainos: apšildantys atlikėjai pasitraukė po „Macklemore“ išbraukimo

    Ed Sheerano turą JAV krečia permainos: apšildantys atlikėjai pasitraukė po „Macklemore“ išbraukimo

    Kas įvyko Ed Sheerano ture?

    Britų popmuzikos žvaigždės Ed Sheerano koncertinis turas JAV susidūrė su nenumatytu sukrėtimu: iš programos pasitraukė visi apšildantys atlikėjai. Sprendimas priimtas po to, kai iš turo sudėties buvo išbrauktas reperis „Macklemore“, viešai scenoje išsakęs palestiniečius palaikančius pareiškimus.

    Situacija įgavo pagreitį socialiniuose tinkluose, kur ėmė plisti tiek paties Ed Sheerano paaiškinimai, tiek pasitraukusių muzikantų pozicijos. Dėl to daliai gerbėjų kilo klausimų, ar turas bus tęsiamas pagal planą ir kaip bus sprendžiamas apšildančių atlikėjų trūkumas.

    Sheeranas: sprendimą priėmė organizatoriai

    Ed Sheeranas viešai pabrėžė, kad „Macklemore“ pašalinimas nebuvo jo asmeninis sprendimas. Pasak atlikėjo, už tokius programos pakeitimus atsakingi turo rengėjai ir organizatoriai, o jis pats esą siekia išlaikyti koncertus kaip saugią erdvę visiems klausytojams.

    Atlikėjas taip pat akcentavo, kad nenori nuvilti gerbėjų, kurie jau suplanavo keliones, ir nenori palikti be darbo turo komandos bei kitų muzikantų, kurių pajamos priklauso nuo koncertų. Kartu jis pripažino gerbiantis kolegų teisę reikšti įsitikinimus, nors pats renkasi labiau diplomatinę laikyseną.

    „Macklemore pašalinimas iš turo buvo organizatorių sprendimas, o ne mano“, – rašė Ed Sheeranas.

    „Tikiu, kad į taiką galima eiti skirtingais keliais: aš renkuosi dialogą ir erdvę, kur pokalbiai lieka atviri“, – pridūrė jis.

    Kas pasitraukė ir kodėl?

    Po „Macklemore“ išbraukimo apie pasitraukimą pranešė keli apšildantys atlikėjai, tarp jų airių muzikantai Aaronas Rowe ir „Beoga“, danų grupė „Lukas Graham“ bei Finneas, žinomas kaip Billie Eilish brolis ir kūrybinis partneris. Dalis jų viešai pareiškė, kad nenori dalyvauti ture, jei, jų vertinimu, menininkų balsai dėl politinių temų yra ribojami.

    Finneas socialiniuose tinkluose akcentavo, kad atlikėjai neturėtų būti nutildomi, kai kalba apie priespaudą, ir pareiškė palaikymą Palestinai. Airių atlikėjai savo sprendimą siejo su šalies istorine patirtimi, pabrėždami jautrumą okupacijos, prievartos ir kolonializmo temoms.

    Šie pasitraukimai sustiprino spaudimą pačiam Ed Sheeranui, kuris ilgą laiką stengėsi vengti politinių debatų koncertuose. Vis dėlto praktinis iššūkis išlieka: turui prireiks skubiai rasti alternatyvių apšildančių atlikėjų arba keisti pasirodymų struktūrą.

    Kur čia įsikišo arenos ir rėmėjai?

    Pats „Macklemore“ teigė, kad keli JAV koncertų rengimo partneriai ir arenos informavo organizatorius, jog neleis jam pasirodyti kaip apšildančiam atlikėjui. Viešojoje erdvėje minėta ir verslo bei sporto pasaulio įtaka, kai kuriais atvejais akcentuojant arenų savininkų bei rėmėjų poziciją dėl atlikėjo pasisakymų.

    Tuo pat metu kritikai priminė ankstesnius „Macklemore“ kontroversiškus epizodus, kurie, jų teigimu, prisidėjo prie sprendimo riboti pasirodymus. Ši istorija dar kartą parodė, kad didelio masto turuose sprendimus lemia ne tik meninė kryptis, bet ir komerciniai susitarimai, reputacijos rizikos valdymas bei arenų politika.

    Pastaraisiais metais JAV ir Europoje ryškėja tendencija, kai koncertų organizatoriai vis dažniau vertina ne tik bilietų pardavimus, bet ir galimas reakcijas socialiniuose tinkluose. Dėl to politiniai pareiškimai scenoje neretai tampa ne tik asmeninės nuomonės klausimu, bet ir sutartinių santykių bei renginių saugumo tema.

  • Oktoberfest įpusėjo: Miunchenas per „itališkąjį savaitgalį“ stiprina kontrolę, ar gresia uždarymas?

    Oktoberfest įpusėjo: Miunchenas per „itališkąjį savaitgalį“ stiprina kontrolę, ar gresia uždarymas?

    Didžiausias išbandymas – „itališkasis savaitgalis“

    Miuncheno Oktoberfestui pasiekus vidurį, organizatoriai didžiausią dėmesį sutelkė į artėjantį vadinamąjį itališkąjį savaitgalį. Rugsėjo 26 ir 27 dienomis šventės teritorija tradiciškai pritraukia dešimtis tūkstančių svečių, o lankytojų srautai staigiai išauga.

    Miesto tarnybos pripažįsta, kad būtent šis savaitgalis neretai tampa didžiausiu logistikos ir saugumo išbandymu. Po ankstesnių metų patirčių, kai kai kuriose vietose susidarydavo kritinės grūstys, šiemet imamasi papildomų priemonių.

    Kodėl teritorija anksčiau buvo trumpam užverta?

    Praėjusiais metais vieną iš šventės šeštadienių Theresienwiese aikštėje teko laikinai riboti patekimą, kai buvo pasiektos maksimalios talpos ribos. Sprendimas buvo priimtas siekiant suvaldyti pavojingą perpildymą ir sumažinti incidentų riziką.

    Tuomet dalyje pagrindinių takų susidarė tokios minios, kad žmonės praktiškai nebegalėjo judėti nei pirmyn, nei atgal. Socialiniuose tinkluose plito vaizdo įrašai, kuriuose lankytojai situaciją vadino košmariška ir perspėjo apie galimą masinės panikos grėsmę.

    DI ir kameros: kaip bus valdoma minia

    Siekdama iš anksto pastebėti pavojingus srautų susigrūdimus, Miuncheno savivaldybė vis labiau remiasi stebėjimo kamerų tinklu ir DI pagrįsta minios stebėsenos programine įranga. Tokios sistemos padeda realiu laiku matyti, kur formuojasi „kamščiai“, ir nukreipti srautus dar prieš situacijai tampant kritinei.

    Pareigūnai pabrėžia, kad tikslas nėra trikdyti šventę, o greičiau ją apsaugoti: laiku riboti įėjimus, paskirstyti žmones per alternatyvius įėjimo taškus ir neleisti susidaryti pavojingoms sankaupoms. Organizatoriai taip pat tikisi, kad lankytojai aktyviau laikysis nurodymų, o esant poreikiui rinksis atvykimą ne piko valandomis.

    Papildomo planavimo reikalauja ir tai, kad dalis atvykstančiųjų į Oktoberfestą šventės teritorijoje lieka ilgiau nei anksčiau. Mobiliojo ryšio duomenų analizė parodė, kad lankytojų buvimo trukmė vidutiniškai pailgėjo apie 15 minučių, o ryškiausias pikas pirmąją savaitę fiksuotas kasdien tarp 17.00 ir 18.00 valandos.

    Miesto tarnybos neatmeta, kad esant ekstremaliam perpildymui gali būti vėl taikomi laikini ribojimai, tačiau tikina, kad tai būtų kraštutinė priemonė. Daugiausia vilčių dedama į ankstyvą srautų valdymą ir realiu laiku atnaujinamą situacijos stebėseną, kad Oktoberfesto įpusėjimas nevirstų saugumo krizės kartojimu.

  • Skausmas ir judėjimas: tyrimas rodo, kad lengvi pratimai kai kada prilygsta nuskausminamiesiems

    Skausmas ir judėjimas: tyrimas rodo, kad lengvi pratimai kai kada prilygsta nuskausminamiesiems

    Migrena, menstruacijų skausmai ar lėtinis nugaros maudimas dažnam tampa kasdienybe, o pirmoji pagalba neretai būna vaistai. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad kai kuriais atvejais skausmą sumažinti gali ir fizinis aktyvumas, ypač jei jis parinktas tikslingai.

    Adelaidės universiteto mokslininkai apžvelgė didelės apimties duomenis ir padarė išvadą, kad mankšta įvairiomis būklėmis gali reikšmingai mažinti tiek ūmų, tiek lėtinį skausmą. Analizėje buvo įvertintos 157 sisteminės apžvalgos, apimančios 2 736 atsitiktinių imčių klinikinius tyrimus ir daugiau nei 220 000 dalyvių.

    „Kai ieškome saugių ir veiksmingų būdų valdyti skausmą ne vien vaistais, šie rezultatai suteikia tvirtų įrodymų, kad judėjimas turėtų tapti įprastesne skausmo priežiūros dalimi“, – sakė Adelaidės universiteto tyrėja Carol Maher.

    Mokslininkai vertino, kaip skausmo pokyčius veikia skirtinga pratimų rūšis, intensyvumas ir programos trukmė. Bendras rezultatas siekė apie 1,1 balo sumažėjimą nuo 0 iki 10 skalėje, o tai, tyrėjų teigimu, yra maždaug 60 proc. didesnis poveikis nei vidutiniškai fiksuojamas kai kuriuose atskiruose lėtinio skausmo vaistų tyrimuose.

    Netikėta išvada ta, kad mažesnio intensyvumo aktyvumas dažnai veikė geriau nei vidutinis ar didelis krūvis. Didžiausias efektas pastebėtas trumpesnėse programose, trunkančiose apie 12 savaičių, o savaitinis krūvis, neviršijantis 120 minučių, daugeliui atvejų buvo susijęs su geresniais rezultatais nei ilgesnės treniruotės.

    „Svarbu tai, kad daugiau nebūtinai reiškia geriau. Trumpesnės trukmės ir mažesnio intensyvumo programos parodė didesnį skausmo sumažėjimą, tad žmonėms nebūtina sportuoti sunkiau ar ilgiau, kad pajustų apčiuopiamą naudą“, – sakė pagrindinis autorius Ben Singh.

    Tyrėjai aiškina, kad judant organizmas išskiria medžiagas, tarp jų endorfinus ir serotoniną, kurios gali keisti skausmo suvokimą ir didinti toleranciją. Be to, fizinis aktyvumas gali padėti slopinti uždegiminius procesus, gerinti miegą ir nuotaiką, o tai netiesiogiai prisideda prie skausmo kontrolės.

    Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad judėjimas neturėtų būti laikomas universaliu sprendimu, galinčiu panaikinti skausmą visiems. Poveikis priklauso nuo skausmo priežasties, žmogaus fizinio pasirengimo, gretutinių ligų, taip pat nuo to, ar pavyksta nuosekliai laikytis programos.

    Kita problema, kurią išryškino apžvalga, yra tai, kad fizinis aktyvumas skausmo gydyme vis dar naudojamas per retai ir per miglotai. Žmonės dažnai girdi bendrą patarimą būti aktyvesni, tačiau negauna konkrečių, įrodymais grįstų rekomendacijų, kokius pratimus rinktis, kokiu intensyvumu ir kiek laiko.

    Ekspertai akcentuoja, kad saugiausias kelias yra individualizuotas planas, ypač jei skausmas yra ilgalaikis ar susijęs su rimtesnėmis būklėmis. Tokiais atvejais verta tartis su šeimos gydytoju ar kineziterapeutu, kad pratimai neprovokuotų paūmėjimų ir būtų pritaikyti realioms galimybėms.

  • Rudeniop triukas su kiaušinių dėžute: tulpės sužydi idealia tvarka ir be vargo

    Rudeniop triukas su kiaušinių dėžute: tulpės sužydi idealia tvarka ir be vargo

    Rudenį sodinant tulpes svarbiausia ne tik pasirinkti tinkamą laiką, bet ir išlaikyti vienodus atstumus tarp svogūnėlių. Kai jų daug, lysvėje lengva pasimesti, o pavasarį gėlynas atrodo netvarkingai. Paprastas sprendimas tam gali būti kartoninė kiaušinių dėžutė.

    Šios dėžutės įdubos veikia kaip šablonas, leidžiantis greitai sužymėti, kur tiksliai keliaus kiekvienas svogūnėlis. Taip iš anksto suplanuojamas gėlyno raštas ir sumažėja rizika, kad dalis tulpių bus pasodintos per tankiai arba netolygiai.

    Kaip paruošti dėžutę

    Sodinimui tinka švari, kartoninė kiaušinių dėžutė, o reikalinga tik jos apatinė dalis su įdubomis. Dangtelį galima nupjauti arba atskirti, kad liktų patogus, stabilus „tinklelis“ svogūnėliams.

    Prieš kasant duobę verta dėžutę tiesiog pridėti prie pasirinktos vietos gėlyne ir įvertinti, kiek ploto užims planuojama kompozicija. Tai ypač patogu, jei norisi tikslių eilių, aiškių grupių ar simetriško rašto.

    Sodinimo eiga žingsnis po žingsnio

    Pažymėtoje vietoje iškasama duobė, kurios gylis atitinka tulpių svogūnėlių sodinimo taisykles. Praktikoje dažniausiai taikomas principas, kad sodinimo gylis būna maždaug 2–3 svogūnėlių aukščiai, o lengvesnėje dirvoje sodinama kiek giliau.

    Duobės dugne padedama dėžutės apatinė dalis, o į kiekvieną įdubą įstatomas svogūnėlis. Svogūnėliai dedami padu žemyn, o smailesne dalimi į viršų, kad augalas lengvai įsišaknytų ir teisingai formuotų stiebą.

    Kai visas išdėstymas matomas, dar galima pakoreguoti raštą, kol viskas neužberta žemėmis. Vėliau dėžutė kartu su svogūnėliais užpilama žeme, jos išimti nereikia, o pasodintą vietą pakanka švelniai palaistyti.

    Kodėl šis būdas gali pasiteisinti

    Kartoninė pakuotė padeda greitai išlaikyti vienodą tinklelį, todėl gėlynas atrodo tvarkingesnis, o žydėjimas pasiskirsto tolygiau. Be to, tai praktiškas būdas, kai norima iš anksto suformuoti aiškią tulpių grupę ir išvengti atsitiktinio „išsimėtymo“ lysvėje.

    Svarbu sodinti tik į purią, gerai drenuojamą dirvą, nes tulpėms ypač kenkia užmirkimas ir ilgai stovinti drėgmė. Jei dirva sunki, dažnai padeda struktūros gerinimas, o pačią vietą verta rinktis saulėtą arba pusiau saulėtą, apsaugotą nuo stiprių vėjų.