Category: Kultūra

  • Ispanų kalba Kinijoje sparčiai populiarėja: studentų daugėja, o mokytojų vis labiau trūksta

    Ispanų kalba Kinijoje sparčiai populiarėja: studentų daugėja, o mokytojų vis labiau trūksta

    Kinijoje vis daugiau vaikų ir jaunimo renkasi mokytis ispanų kalbos, tačiau švietimo įstaigos vis dažniau susiduria su kita problema – trūksta mokytojų. Tai rodo „Instituto Cervantes“ pateikti duomenys ir institucijos atstovų vertinimai, pristatyti Pekine.

    Skaičiuojama, kad nuo 2023 iki 2025 metais stojančiųjų į filologijos studijas, pasirenkamuosius dalykus ir ispanų kalbos kaip užsienio kalbos kursus padaugėjo 12,6 proc. Toks šuolis siejamas su po pandemijos atsigavusiu tarptautiniu mobilumu ir išaugusiu susidomėjimu Ispanija bei Lotynų Amerika.

    „Mokytojai mums sako, kad po pandemijos ispanų kalbos paklausa nuolat auga, todėl mokytojų rengimą laikome prioritetu: paprasčiausiai reikia daugiau mokytojų“, – sakė „Instituto Cervantes“ direktorius Luisas García Montero.

    Ispanų kalbos plėtra Kinijoje buvo aptarta pristatant metraštį „El español en el mundo 2026“ ir minint „Instituto Cervantes“ veiklos Pekine 20-metį. Renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip per du dešimtmečius pasikeitė ispanų kalbos vieta Kinijos švietimo sistemoje ir kokios naujos kryptys ryškėja dabar.

    Tarp rinkos poreikių ir humanitarikos

    „Instituto Cervantes“ ir su juo siejami tyrėjai teigia, kad Kinijoje artėjama prie maždaug 98 000 galimų ispanų kalbos vartotojų. Šią grupę sudaro tiek šalyje gyvenantys gimtakalbiai, tiek besimokantys studentai, o ispanų kalba siūloma dešimtyse miestų.

    Institucijos vadovas atkreipė dėmesį į įtampą tarp praktinių rinkos poreikių ir humanitarinių studijų. Pasak jo, ispanų kalba vis dažniau pasirenkama dėl karjeros tarptautiniame versle, inžinerijoje ar moksle, tačiau filologija kai kur praranda svorį.

    Šanchajaus tarptautinių studijų universiteto atstovai renginyje akcentavo, kad darbo rinka nebenori vien vertėjų ar gidų. Vis dažniau ieškoma specialistų, kurie ispanų kalbą derintų su teise, apskaita, verslo vadyba ar tarptautine prekyba, todėl universitetams tenka pertvarkyti programas.

    Ispanų kalba pasaulyje auga

    Metraštyje pabrėžiama, kad pasaulyje ispanų kalba išlieka viena įtakingiausių: ja skirtingu lygiu naudojasi apie 640 mln. žmonių. Per pastaruosius metus šis skaičius, vertinama, paaugo apie 1,5 proc., o tai reikštų maždaug 10 mln. papildomų vartotojų.

    Taip pat išskiriamas migracijos poveikis: vis didesnė dalis gimtakalbių gyvena šalyse, kur ispanų kalba nėra valstybinė. Dėl to auga švietimo paklausa, ypač ten, kur formuojasi didesnės ispanakalbės bendruomenės ir plečiasi ekonominiai ryšiai.

    Metraštis aptaria ir skaitmeninę aplinką, kurioje ispanų kalba išlaiko stiprias pozicijas, o nuotolinės mokymosi platformos padeda greitai didinti besimokančiųjų skaičių. Kartu akcentuojama, kad technologijos nepakeičia gyvo mokytojo, ypač pradiniame etape, kai svarbiausia tartis, kalbėjimo praktika ir sisteminga gramatika.

    DI ateina į klases

    Švietimo bendruomenė vis aktyviau diskutuoja apie DI įrankių taikymą kalbų mokyme, tačiau Kinijos pavyzdys rodo ir ribas. Net jei dalį užduočių perima skaitmeninės priemonės, mokytojų trūkumas išlieka, nes auga auditorija ir daugėja mokymo formų nuo universitetų iki privačių kursų.

    Renginyje Pekine aptartos metodikos, vadovėlių atnaujinimo klausimai ir tai, kaip DI galėtų padėti individualizuoti mokymą, įvertinti pažangą ar pasiūlyti papildomos praktikos. Vis dėlto pagrindinis tikslas įvardytas aiškiai: parengti daugiau kvalifikuotų mokytojų, kad paklausa neaplenktų pasiūlos.

    Ekspertų vertinimu, ispanų kalbos bumas Kinijoje yra ilgalaikė tendencija, kurią palaiko ir ekonominiai ryšiai su ispaniškai kalbančiais regionais, ir augantis jaunimo susidomėjimas studijomis užsienyje. Tačiau artimiausiais metais šio augimo tempą labiausiai lems tai, ar šaliai pavyks greitai išplėsti mokytojų rengimą ir užtikrinti kokybišką mokymą skirtinguose regionuose.

  • Mirė Star Trek Čekovo aktorius Walteris Koenigas: jam buvo 90, kolegos prisimena vaidmenis ir palikimą

    Mirė Star Trek Čekovo aktorius Walteris Koenigas: jam buvo 90, kolegos prisimena vaidmenis ir palikimą

    JAV aktorius Walteris Koenigas, daugeliui geriausiai pažįstamas kaip Pavelas Čekovas iš serialo Star Trek, mirė sulaukęs 90 metų. Aktoriaus mirtį patvirtino jo atstovai, pranešę, kad jis užgeso namuose Šiaurės Holivude dėl garbaus amžiaus.

    Koenigas prie originalaus Star Trek prisijungė antrajame sezone ir seriale vaidino 1967–1969 metais. Vėliau jis grįžo į tą patį vaidmenį ir kino ekranuose, pasirodydamas šešiuose filmuose su originaliąja aktorių komanda 1979–1991 metais.

    Atstovų teigimu, Koenigą gerbėjai vertino ne tik dėl atpažįstamo Čekovo įvaizdžio, bet ir dėl šilto bendravimo su bendruomene renginiuose bei suvažiavimuose. Pareiškime pabrėžta, kad aktorius iki vėlyvų metų išliko aktyvus ir filmavosi, o jo darbas buvo įvertintas nepriklausomų apdovanojimų kontekste.

    Koenigo mirtis reiškia, kad iš pagrindinių originaliojo Star Trek aktorių sudėties narių gyvi liko tik Williamas Shatneris ir George’as Takei. Abu aktoriai seriale kūrė ryškiausius personažus, o gerbėjams jų trio su Koenigu ilgus metus simbolizavo pradinę franšizės dvasią.

    „Mano širdis sunki. Walteris buvo daugiau nei Čekovas. Jis buvo rašytojas, mokytojas, mąslus žmogus ir ištikimas draugas“, – sakė George’as Takei.

    Už Star Trek ribų Koenigas turėjo plačią televizijos karjerą: dar 1960-aisiais jis vaidino keliuose populiariuose serialuose, o vėliau dirbo ir kaip scenaristas. Jis rašė scenarijus televizijos projektams, dėstė aktorystę, o 1990-aisiais pasirodė ir kitame mokslinės fantastikos seriale Babylon 5.

    Aktorius buvo vedęs aktorę Judy Levitt, su kuria gyveno nuo 1965 metų iki jos mirties 2022 metais. Jį pergyveno dukra Danielle Koenig, dirbanti aktorės ir scenaristės srityse.

  • Nyderlandai apsisuko ir traukiasi iš „Eurovizijos“ 2027: dalyvauti neleidžia įtampa dėl Izraelio

    Nyderlandai apsisuko ir traukiasi iš „Eurovizijos“ 2027: dalyvauti neleidžia įtampa dėl Izraelio

    Nyderlandai nusprendė nedalyvauti „Eurovizijos“ dainų konkurse 2027 metais, nors dar visai neseniai buvo pranešta apie sugrįžimą. Sprendimą patvirtino šalies visuomeninių transliuotojų skėtine organizacija NPO, argumentuodama, kad dėl jautrios situacijos nepavyko sutelkti pakankamo palaikymo dalyvavimui.

    Šis posūkis užbaigė kelis mėnesius trukusią vidaus diskusiją Nyderlandų visuomeninėje žiniasklaidoje. Anksčiau transliuotojas AVROTROS buvo signalizavęs apie pasitraukimą, kritiką siejant su Izraelio dalyvavimu konkurse, tačiau vėliau NPO buvo paskelbusi, kad grįžimas vis dėlto svarstomas.

    Kas nulėmė sprendimą?

    NPO teigimu, koordinuojant procesą buvo kalbamasi su įvairiais transliuotojais ir ieškota partnerio, galinčio organizuoti Nyderlandų atstovo atranką bei pasirengimą. Vis dėlto galutinai konstatuota, kad šiuo metu neatsirado transliuotojo, pasirengusio prisiimti atsakomybę už dalyvavimą.

    „Atlikdami koordinavimo vaidmenį kalbėjomės su transliuotojais, ar kuris nors jų galėtų užtikrinti Nyderlandų atlikėjo dalyvavimą. Iš pradžių atrodė, kad palaikymo pakanka, tačiau dabar matome, jog 2027 metams dar per anksti“, – sakė NPO vadovė Jet de Ranitz.

    NPO pabrėžė, kad „Eurovizijos“ transliacijos šalyje nenutrauks ir konkursą rodys, kaip įprasta. Tai reiškia, kad auditorija Nyderlanduose išliks viena iš konkurso rinkų, tačiau šalis neturės savo atlikėjo.

    Platesnė boikotų banga Europoje

    Nyderlandų sprendimas nėra pavienis: 2027 metais apie nedalyvavimą jau buvo paskelbusi Airija, o Ispanijoje viešojo transliuotojo vadovybė viešai rėmė boikoto kryptį. Tuo metu Čekija pasitraukimą siejo su biudžeto ribojimais, pabrėždama išlaidų mažinimo būtinybę.

    Pastaraisiais metais „Eurovizija“ vis dažniau atsiduria politinių ir reputacinių ginčų epicentre, o diskusijos dėl Izraelio dalyvavimo dalyje šalių tapo principiniu klausimu. Visuomeniniai transliuotojai, priklausantys Europos transliuotojų sąjungai, tokius sprendimus dažnai grindžia pareiga atsižvelgti į auditorijos nuotaikas ir vidines redakcijų bendruomenes.

    „Labai apgailestaujame, kad Nyderlandai nedalyvaus, tačiau suprantame jų sprendimą ir gerbiame už jo slypinčius jausmus“, – sakė „Eurovizijos“ vadovas Martin Green.

    Jis taip pat pabrėžė, kad konkurso organizatoriai mato „Euroviziją“ kaip retą progą europiečiams susiburti bendram kultūriniam įvykiui, tačiau pripažino, jog nuomonės dėl konkurso šiandien ryškiai išsiskiria tiek šalių viduje, tiek tarp pačių valstybių.

    Organizatorių duomenimis, 2026 metų konkursą stebėjo apie 131 mln. žiūrovų, tai yra mažiau nei ankstesniais metais. „Eurovizija“ 2027 metais numatyta Burgase, Bulgarijoje, o renginio finalas planuojamas gegužės 15 dieną.

  • Jeruzalės Šventojo Kapo bažnyčioje po grindimis aptikti senoviniai kapai: ką rodo kasinėjimai

    Jeruzalės Šventojo Kapo bažnyčioje po grindimis aptikti senoviniai kapai: ką rodo kasinėjimai

    Ką rado po bažnyčios grindimis

    Jeruzalėje, Šventojo Kapo bažnyčioje, italų archeologų komanda restauravimo darbų metu po grindimis aptiko senovinį laidojimo kraštovaizdį. Tyrėjai skelbia radę uolose iškirstų kapų, buvusio akmens karjero ir žemdirbystės plotų pėdsakų.

    Pasak archeologų, po šventove identifikuotas ir sodo fragmentas, o taip pat augalinių liekanų, siejamų su alyvmedžiais bei vynmedžiais. Šie atradimai, tyrėjų vertinimu, atitinka biblinį pasakojimą, kad netoli nukryžiavimo vietos buvo sodas ir kapas.

    Istorinė vieta ir jos rekonstrukcijos

    Šventojo Kapo bažnyčia laikoma viena svarbiausių krikščionybės šventovių, nes tradicija ją sieja su Jėzaus nukryžiavimo, palaidojimo ir prisikėlimo vieta. Dabartinio komplekso ištakos siejamos su Romos imperatoriumi Konstantinu Didžiuoju, kurio iniciatyva ketvirtajame amžiuje čia buvo pastatyta pirmoji bažnyčia.

    Per šimtmečius pastatas ne kartą buvo niokotas ir perstatomas, todėl šiandieninis vaizdas yra kelių statybos ir restauravimo etapų rezultatas. Dėl skirtingų krikščioniškų konfesijų dalijamos atsakomybės už šventovę ilgą laiką didesni struktūriniai pakeitimai, įskaitant kasinėjimus, buvo sunkiai suderinami.

    2016 metais prasidėję didesni restauravimo darbai tapo proga išsamiau ištirti požeminius sluoksnius. Iš pradžių planuotas grindų atnaujinimas palaipsniui virto platesnio masto archeologiniu projektu, leidusiu pažvelgti į tai, kas šioje vietoje buvo dar prieš bažnyčios statybas.

    Ką tai reiškia Jėzaus kapo klausimui

    Kasydami po bažnyčia tyrėjai fiksavo uolose iškirstus kapus, būdingus senovės Jeruzalės apylinkėms. Evangelijose Jėzaus kapas taip pat aprašomas kaip uoloje iškirsta laidojimo vieta, todėl pats kontekstas, archeologų teigimu, dera su rašytiniais pasakojimais.

    Komandos vadovė Francesca Romana Stasolla, dirbanti Romos universitete „La Sapienza“, radinius aiškina kaip laidojimo vietovės požymius. Jos vertinimu, duomenys leidžia manyti, kad tarp Golgotos ir kapų galėjo būti dirbama žemė, o ne vientisas užstatymas.

    Vis dėlto patys tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra galutinis įrodymas, jog po Šventojo Kapo bažnyčia yra būtent Jėzaus palaidojimo vieta. Nėra rasta užrašų ar kitų tiesioginių ženklų, kurie vienareikšmiškai susietų konkretų kapą su istoriniu asmeniu, o dalies radinių datavimas dar tikslinamas.

    Atradimai greičiau sustiprina bendrą vaizdą, kad vieta, kurią krikščionys garbina šimtmečius, atitinka Naujojo Testamento aprašomą geografinį ir archeologinį kontekstą. Artimiausiu metu laukiama detalesnių publikacijų, kurios turėtų paaiškinti datavimo metodus ir tikslesnę radinių interpretaciją.

  • Neil Young vėl kreipėsi į teismą prieš Trumpo komitetą: dėl dainos naudojimo mitinguose

    Neil Young vėl kreipėsi į teismą prieš Trumpo komitetą: dėl dainos naudojimo mitinguose

    Kanados roko legenda Neil Young dar kartą pateikė ieškinį dėl autorių teisių pažeidimo, šįkart nukreiptą prieš Donaldo Trumpo politinį komitetą Trump 47 Committee Inc. Muzikantas teigia, kad jo daina Rockin’ in the Free World ir toliau skamba politiniuose renginiuose be leidimo.

    Ieškinyje prašoma priteisti apie 8 900 000 eurų žalos atlyginimą ir uždrausti komitetui viešuose politiniuose renginiuose naudoti kūrinį. Dokumentuose taip pat akcentuojama, kad daina esą tapo nuolatine Trumpo pasirodymų pradžios muzika, todėl pažeidimas kartojasi sistemingai.

    Ši byla nėra pirmoji: Neil Young ir jo leidybos bendrovė Silver Fiddle Music jau buvo kreipęsi į teismą 2020 metais, kai daina buvo naudojama prezidento rinkimų kampanijos renginiuose. Tuomet byla buvo nutraukta pasiekus susitarimą, kuriame, pasak ieškinio, buvo numatyta, kad kūrinys nebus naudojamas be aiškaus leidimo.

    „Komitetas neturėjo ir neturi nei licencijos, nei Neil Young leidimo naudoti dainą jokiuose viešuose politiniuose renginiuose“, – teigiama ieškinyje.

    Ieškinyje pabrėžiama ir reputacinė žala: atlikėjas teigia patiriantis nuostolių dėl įspūdžio, jog jis galėtų remti Donaldą Trumpą. Neil Young viešai ne kartą kritikavo Trumpą ir jo politiką, todėl, pasak muzikanto komandos, tokia asociacija jam ypač žalinga.

    Ginčas atkreipia dėmesį į platesnę problemą, su kuria JAV politinėse kampanijose susiduria daugelis atlikėjų: muzikos naudojimas mitinguose neretai remiasi bendromis renginių vietų licencijomis, tačiau jos ne visada apima politinių renginių specifiką ar kūrinių naudojimą kampanijų komunikacijoje. Dėl to menininkai vis dažniau renkasi teisinius veiksmus, siekdami sustabdyti nepageidaujamą kūrinių siejimą su politika.

    Pastaraisiais metais su panašiomis situacijomis viešai konfliktavo ir kiti ryškūs vardai, o kai kuriais atvejais buvo grasinama ieškiniais ar reikalauta nedelsiant nutraukti kūrinių naudojimą. Tai rodo, kad autorių teisių ir įvaizdžio kontrolės klausimai politinių kampanijų kontekste tampa vis jautresni, ypač artėjant svarbiems rinkimams ir augant renginių bei turinio sklaidai socialiniuose tinkluose.

    2026 metų JAV kadencijos vidurio rinkimai numatyti lapkričio 3 dieną, o kampanijų renginių intensyvumas tradiciškai didėja likus keliems mėnesiams iki balsavimo. Dėl to tokie ginčai, kaip Neil Young ir Trumpo komiteto, gali tapti precedentiniais, sprendžiant, kur baigiasi bendros licencijos ir prasideda konkretaus atlikėjo teisė neleisti savo kūrinių naudoti politinei žinutei.

  • Brazilijos policija aiškinasi, ar Flávio Bolsonaro po rinkimų pralaimėjimo pasitraukė per Argentiną

    Brazilijos policija aiškinasi, ar Flávio Bolsonaro po rinkimų pralaimėjimo pasitraukė per Argentiną

    Brazilijos federalinė policija tikrina informaciją, ar Flávio Bolsonaro po prezidento rinkimų pralaimėjimo galėjo išvykti iš šalies per Argentiną. Tyrėjai dėl to palaiko ryšį su Argentinos pareigūnais ir aiškinasi galimus jo judėjimo maršrutus.

    Brazilijos žiniasklaidoje cituojami pareigūnų šaltiniai teigia, kad pastarosiomis valandomis politikas esą nebuvo fiksuotas oficialiuose Brazilijos pasienio patikros punktuose. Kartu pabrėžiama, kad teoriškai įmanomi ir alternatyvūs, mažiau kontroliuojami kirtimo būdai.

    Argentinos leidinys „Infobae“ skelbė, kad Flávio Bolsonaro antradienį apie 2 valandą galėjo atvykti į Puerto Iguazú, esą pateikęs nacionalinę tapatybės kortelę. Pranešime taip pat teigiama, kad jis galėjo ruoštis tęsti kelionę į JAV privačiu skrydžiu.

    Pasak publikacijoje minimų duomenų, privačiam lėktuvui buvo prašyta muitinės leidimo keturiems keleiviams ir trijų asmenų įgulai. Nurodoma, kad orlaivis pirmadienio vakarą iš Buenos Airių buvo išskridęs į Puerto Iguazú, tačiau oficialaus patvirtinimo dėl keleivių sudėties nepateikiama.

    Tuo metu Brazilijoje pasirodė ir kitų, vieni kitus paneigiančių signalų. Flávio Bolsonaro kampanijos koordinatorius Rogério Marinho viešai neigė, kad politikas būtų palikęs šalį, o Argentinos vyriausybė taip pat atmetė žiniasklaidoje paskelbtą versiją.

    Pasų klausimas ir teismo sprendimas

    Šis epizodas siejamas su Brazilijos Aukščiausiojo federalinio teismo teisėjo Alexandre de Moraes sprendimu, kuriuo Flávio Bolsonaro buvo nurodyta perduoti pasus federalinei policijai. Pranešama, kad politikas su teisininkais buvo sutaręs vykdyti sprendimą ir dokumentus pristatyti antradienio rytą, tačiau viešo patvirtinimo, kad tai įvyko, nebuvo.

    Viešojoje erdvėje sklindant gandams, Flávio Bolsonaro pirmadienį socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame teigė, kad jam uždrausta išvykti iš Brazilijos. Jis taip pat sakė gavęs oficialų pranešimą, jog privalo atiduoti savo pasus.

    „Man pranešta, kad negaliu išvykti iš Brazilijos, ir įteiktas nurodymas perduoti pasus“, – sakė Flávio Bolsonaro.

    Įtampa po rinkimų

    Situacija rutuliojasi po įtemptų prezidento rinkimų, kuriuose kairiųjų kandidatas Luiz Inácio Lula da Silva įveikė Liberalų partijos atstovą. Po balsavimo šalyje kilo politinė įtampa, o dalis buvusio prezidento Jair Bolsonaro aplinkos ėmė viešai kalbėti apie galimus tolesnius scenarijus.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį viešai pareiškė, kad Brazilijos rinkimai jam atrodė neskaidrūs, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Tokie pareiškimai dar labiau didina tarptautinį dėmesį Brazilijos vidaus politiniams procesams ir teisinių institucijų sprendimams.

    Kol kas nėra pateikta oficialių dokumentų ar patvirtinimų, kurie galutinai įrodytų, ar Flávio Bolsonaro iš tiesų kirto sieną ir kur šiuo metu yra. Federalinė policija tęsia patikrinimą, o skirtingi pranešimai viešojoje erdvėje išlieka prieštaringi.

  • Ebola protrūkis plečiasi: ECDC siunčia ekspertus į Nigeriją, Konge fiksuojama per 10 000 atvejų

    Ebola protrūkis plečiasi: ECDC siunčia ekspertus į Nigeriją, Konge fiksuojama per 10 000 atvejų

    ECDC komanda vyksta į Nigeriją

    Europinis ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) šią savaitę į Nigeriją išsiuntė ekspertų komandą, kai Ebolos viruso protrūkis plečiasi už pagrindinio židinio ribų Afrikoje. Agentūra nurodo, kad daugiausia atvejų fiksuojama Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur jų skaičius perkopė 10 000.

    ECDC teigimu, Nigerija tapo ketvirtąja Afrikos valstybe, kurioje per šį protrūkį patvirtintas Ebolos atvejis. Apie naujus susirgimus taip pat pranešta Kenijoje, o regione sustiprintos epidemiologinės priežiūros priemonės.

    ECDC komandos tikslas – konsultuoti ir teikti techninę pagalbą Europos Sąjungos delegacijai Abujoje bei pasiūlyti paramą Nigerijos institucijoms. Dėmesys skiriamas ligos stebėsenai, kontaktų atsekimui, infekcijų prevencijai ir kontrolei bei pasirengimui galimiems papildomiems atvejams.

    Ko ieško epidemiologai?

    Tokiose situacijose daugiausia dėmesio skiriama kuo ankstesniam atvejų nustatymui ir izoliavimui, taip pat kontaktų stebėsenai, kad būtų nutrauktos perdavimo grandinės. Ebolos virusas plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais, todėl sveikatos priežiūros įstaigose ypač svarbios apsaugos priemonės ir griežtos infekcijų kontrolės procedūros.

    Specialistai taip pat vertina laboratorinių tyrimų pajėgumus, gydymo centrų parengtį ir visuomenės informavimo efektyvumą. Patirtis rodo, kad aiški komunikacija ir pasitikėjimas sveikatos sistema yra vieni svarbiausių veiksnių, padedančių suvaldyti protrūkius.

    Protrūkis peržengė Kongo ribas

    Protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje prasidėjo šių metų gegužę ir laikomas didžiausiu, su kuriuo šalis susidūrė per pastaruosius metus. Plintant infekcijai, atvejai registruoti ir kaimyninėse bei regiono valstybėse, tarp jų Ugandoje, Kenijoje ir Nigerijoje.

    Kenija apie pirmąjį Ebolos atvejį savo istorijoje pranešė spalio 6 dieną. Jungtinės Tautos nurodė, kad daliai patvirtintų atvejų kontaktų išsivystė simptomai ir laboratoriniai tyrimai patvirtino užsikrėtimą, o kiti kontaktai po stebėjimo laikotarpio buvo išleisti iš karantino.

    ECDC pažymi, kad užsikrėtimo tikimybė Europoje vertinama kaip labai maža. Vis dėlto žmonėms, gyvenantiems protrūkio paveiktose teritorijose arba į jas keliaujantiems, rekomenduojama laikytis vietos institucijų nurodymų, vengti kontakto su galimai užsikrėtusių asmenų kūno skysčiais ir nedelsiant kreiptis į medikus pajutus simptomus.

    ECDC primena, kad tai nėra pirmas kartas, kai šio protrūkio metu agentūra siunčia ekspertus į Afrikos šalis. Anksčiau komandos buvo deleguotos bendradarbiauti su Africa CDC, taip pat vertinti išvykimo patikros priemones oro uostuose Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje, o dalis ekspertų dirbo Pietų Sudane.

  • Skandinaviškas skilimas dėl skambučio Putinui: Danija ir Švedija kritikuoja Suomiją bei Norvegiją

    Skandinaviškas skilimas dėl skambučio Putinui: Danija ir Švedija kritikuoja Suomiją bei Norvegiją

    Netikėtas skambutis sukėlė įtampą

    Šiaurės šalių vienybė dėl Rusijos karo Ukrainoje šįkart susvyravo, kai Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre surengė netikėtą, maždaug 90 minučių trukusį pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Iniciatyva išprovokavo atvirą Danijos ir Švedijos lyderių kritiką.

    Suomija ir Norvegija teigė, kad pokalbio tikslas buvo paraginti Kremlių stabdyti plataus masto invaziją ir grįžti prie prasmingų derybų. Vis dėlto kaimynai suabejojo, ar tokie kontaktai nėra diplomatiškai rizikingi ir ar jie neardo bendros Europos pozicijos.

    Suomija ir Norvegija: reikia kalbėtis tiesiogiai

    Po skambučio Helsinkis ir Oslas akcentavo, kad bendravimas vyko nacionaliniu, o ne visos Europos vardu. Taip buvo siekta iš anksto atsiriboti nuo interpretacijų, jog tai galėtų reikšti platesnį politikos posūkį ar bandymą kalbėti už sąjungininkus.

    „Pokalbis buvo atviras ir dalykiškas“, – sakė Alexanderis Stubbas.

    Suomijos prezidentas pabrėžė, kad karo baigtis turės tiesioginį poveikį Europos saugumui, o stabdymui, jo žodžiais, reikia ir tiesioginio dialogo. Jonas Gahras Støre savo ruožtu teigė, kad buvo akcentuota deeskalacijos svarba.

    Abu lyderiai po kontakto su Putinu taip pat susisiekė su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tai turėjo parodyti, kad skambutis nėra alternatyva paramai Kyjivui ir kad Ukraina išlieka pagrindinė adresatė kalbant apie taikos sąlygas.

    Danija ir Švedija: nekoordintuota ir rizikinga

    Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen reagavo griežčiausiai ir viešai sukritikavo iniciatyvą kaip nekoordintuotą. Jos vertinimu, Rusijos veiksmai Ukrainoje ir kasdienės hibridinės atakos prieš Europą nerodo pasirengimo sąžiningai diplomatijai.

    „Esu labai skeptiška dėl šios savarankiškos Norvegijos ir Suomijos iniciatyvos. Ji nebuvo suderinta nė su vienu iš mūsų“, – sakė Mette Frederiksen.

    Danijos vadovė kėlė klausimą, ko realiai galima tikėtis iš tokio formato, kai Maskva viešai išlaiko maksimalistinius tikslus. Ji taip pat priminė ankstesnius pavienius bandymus ieškoti kontaktų su Kremliumi, kurie Europoje buvo vertinti kaip skaldantys bendrą poziciją.

    Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas kalbėjo atsargiau, tačiau taip pat perspėjo apie riziką, kai derybos ar kontaktai gali būti suprasti kaip skirtingi signalai iš Europos. Jis sakė turintis menkų lūkesčių dėl tokio tiesioginio pokalbio efekto, nors pripažino, kad bet koks formatas, kuris realiai artintų taiką Ukrainos sąlygomis, būtų teigiamas.

    Įtampa išryškėjo ypač jautriu momentu, kai Europos valstybės siekia išlaikyti nuoseklią sankcijų politiką ir ilgalaikį paramos Ukrainai planavimą. Tokiose situacijose net ir simboliniai žingsniai gali būti interpretuojami kaip bandymas ieškoti atskiro kelio.

    Kodėl šis ginčas svarbus?

    Skilimas pastebimas todėl, kad Danija, Švedija, Suomija ir Norvegija pastaraisiais metais dažniausiai laikėsi labai panašios linijos Rusijos atžvilgiu. Jos yra tarp aktyviausių Ukrainos rėmėjų Europoje ir nuosekliai pasisako už griežtesnes priemones Maskvai.

    Šių šalių lyderiai tą pačią dieną buvo susirinkę Helsinkyje į Šiaurės Tarybos lyderių lygio susitikimą, tad nesutarimas tapo viešas ir tiesioginis. Tai sustiprino signalą, kad net artimiausi sąjungininkai gali skirtingai vertinti, kur baigiasi pragmatiška diplomatija ir kur prasideda pavojus bendram frontui.

    Suomija ir Norvegija, atsakydamos į kritiką, pabrėžė, kad kontaktas su Rusija gali papildyti žinutes, kurias Maskvai siunčia kiti tarptautiniai veikėjai, ypač kai skiriasi požiūriai į karo užbaigimo kelią. Vis dėlto Danija ir Švedija aiškiai leido suprasti: bet kokios iniciatyvos turi būti maksimaliai derinamos, kad Rusija negalėtų jų išnaudoti Europos vienybei silpninti.

  • Rudens klaida sode, kuri brangiai kainuoja pavasarį: ką pamiršta net patyrę sodininkai

    Rudens klaida sode, kuri brangiai kainuoja pavasarį: ką pamiršta net patyrę sodininkai

    Rudenį, kai nuimamas derlius ir sodas pamažu nurimsta, darbai prie vaismedžių nesibaigia. Būtent šiuo metu priimti sprendimai dažnai nulemia, ar pavasarį medžiai startuos sveiki, ar taps lengvu taikiniu ligoms. Specialistai pabrėžia, kad didžiausios rizikos kyla dėl netinkamai atliktų purškimų ir po medžiais paliekamų užkrėstų lapų.

    Rudeniniai purškimai dažniausiai skirti sumažinti peržiemojančių ligų sukėlėjų kiekį, tačiau jie veiksmingi tik tada, kai atliekami tinkamomis sąlygomis. Jei procedūros daromos paskubomis, neįvertinus oro, pavasarį gali tekti kovoti su gerokai didesniu infekcijų spaudimu. Tai ypač aktualu obelims, kurios jautrios rauplėms, o drėgni sezonai riziką dar labiau padidina.

    Purškimas per lietų ir vėją

    Viena dažniausių klaidų yra purkšti, kai lyja arba netrukus prognozuojami krituliai. Lietus gali nuplauti priemonę nuo šakų ir kamieno dar prieš jai suveikiant, todėl apsauga tampa tik formali. Dėl to pavasarį, atšilus orams ir padidėjus drėgmei, ligų sukėlėjai gali sparčiau plisti.

    Ne mažiau svarbus ir vėjas. Stipriau pučiant smulkūs lašeliai nusinešami nuo purškiamo medžio, dalis tirpalo nusėda ant žemės ar kaimyninių augalų, o šakos lieka nepadengtos. Praktikoje tai reiškia ne tik prastesnį rezultatą, bet ir didesnę riziką nupurkšti tai, ko nereikėtų.

    Temperatūra lemia rezultatą

    Vėlyvą rudenį temperatūra kinta greitai: ryte pasitaiko šalnų, o dieną oras sušyla. Ne kiekviena diena tinkama apsaugos priemonėms, nes jų veiksmingumas priklauso nuo temperatūros ir nuo to, ar paviršius sausas. Jei šakos šlapios nuo lietaus, rūko ar rasos, dalis priemonės gali tiesiog nubėgti.

    Dalis rudeninių purškimų paprastai planuojami, kai laikosi keli laipsniai šilumos, tačiau tikslus intervalas priklauso nuo naudojamos priemonės ir jos etiketėje nurodytų sąlygų. Atliekant darbus per šalnas ar kai temperatūra greitai krenta, tikimybė gauti silpną efektą išauga. Todėl prieš purškiant svarbu įvertinti ne tik dienos šilumą, bet ir nakties prognozę.

    Po obelimis palikti lapai

    Dar viena klaida, kuri dažnai nuvertinama, yra po vaismedžiais paliekami ligoti lapai. Ypač pavojinga, jei rudenį ant obels lapų matėsi rauplėms būdingos tamsios, netaisyklingos dėmės. Tokie lapai gali tapti židiniu, iš kurio pavasarį infekcija vėl sugrįžta į sodą.

    Rauplės sukėlėjas gali peržiemoti nukritusiuose lapuose, o pavasarį, atsiradus drėgmei ir vėjui, sporos pasklinda ant jaunų lapų ir ūglių. Dėl to rekomenduojama lapus kruopščiai sugrėbti ir pašalinti, kad infekcijos „rezervuaras“ sode būtų kuo mažesnis. Kai kuriais atvejais taikomi ir rudeniniai lapų irimo skatinimo sprendimai, tačiau svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: užkrėstų lapų palikimas iki pavasario didina ligų riziką.

    Planuojant rudeninius darbus verta vadovautis paprasta logika: geriau vienas tiksliai parinktas, tinkamomis sąlygomis atliktas veiksmas nei keli skuboti bandymai. Sausas, ramus oras ir tvarkinga pomedžio zona dažnai duoda daugiau naudos nei papildomos priemonės, panaudotos ne laiku. Toks pasiruošimas paprastai atsiperka pavasarį, kai vaismedžiai pradeda vegetaciją be papildomo streso.

  • Ne laiku nustoję laisty vaismedžius rudenį galite pakenkti šaknims: 2 signalai, kada stabdyti

    Ne laiku nustoję laisty vaismedžius rudenį galite pakenkti šaknims: 2 signalai, kada stabdyti

    Rudenį sode darbų mažėja, tačiau klausimas, ar dar laistyti vaismedžius, išlieka aktualus. Drėgmė dirvoje padeda medžiams pasiruošti žiemai, bet netinkamu metu papildomas vanduo gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Sodininkai pabrėžia, kad svarbiausia vadovautis ne kalendoriumi, o dirvos būkle ir temperatūra.

    Vaismedžiai drėgmę naudoja ir numetę lapus, nes šaknys išlieka aktyvios, kol dirva nėra įšalusi. Vis dėlto perlaistymas rudenį gali susilpninti šaknų sistemą, o vėliau šalčiai ir permainingi orai tik padidina pažeidimų riziką. Dėl to verta žinoti aiškius signalus, kada laistymą nutraukti.

    Kada sustabdyti laistymą?

    Pirmas signalas yra įšalas dirvos paviršiuje. Jei aplink medį susiformuoja kieta, neperšlampanti pluta, vanduo nebesusigeria į gilesnius sluoksnius, kur yra dauguma aktyvių šaknų. Tokiu atveju laistymas tampa beprasmis, o vanduo gali kauptis paviršiuje.

    Atšalus orams ant paviršiaus likęs vanduo vėliau lengvai virsta ledu, o tai didina nepalankias sąlygas šaknų zonai. Naktinis trumpas šaltukas dar nėra lemiamas, jei dieną dirva atitirpsta ir išlieka sausa. Tačiau kai įšalas ima laikytis ilgiau, laistymą verta nutraukti.

    Antras signalas yra per didelė drėgmė dirvoje. Rudenį dažnesni krituliai ir vėsesnė temperatūra sumažina garavimą, todėl sunkesnėse, molingose dirvose vanduo gali užsilaikyti ilgiau. Kai dirva nuolat šlapia, papildomas laistymas didina šaknų dusimo ir puvinio riziką.

    Kaip greitai patikrinti dirvą?

    Prieš laistant verta patikrinti dirvą kelių centimetrų gylyje. Jei žemė akivaizdžiai drėgna, limpa prie pirštų, o įdubose laikosi vanduo, papildomos drėgmės vaismedžiui nereikia. Tokiose sąlygose dirvoje sumažėja oro tarpų, todėl šaknims ima trūkti deguonies.

    Ypač atsargiai reikėtų elgtis vietose, kur vanduo linkęs užsistovėti, pavyzdžiui, žemesnėse sklypo dalyse. Jei pastebite, kad po lietaus dirva ilgai neišdžiūsta, laistymas rudenį dažniausiai tik pablogins situaciją. Tokiu atveju svarbiau pasirūpinti, kad vanduo galėtų nutekėti.

    Kodėl rudeninė drėgmė vis tiek svarbi?

    Laistymas gali būti naudingas sauso rudens metu, kai kelias savaites kritulių beveik nėra. Pakankamai drėgna dirva prieš šalčius sumažina riziką, kad žiemą šaknys nukentės nuo išdžiūvimo, ypač kai vyrauja šaltis ir vėjai. Tačiau laistyti reikėtų rečiau, bet taip, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius.

    Praktikoje svarbu drėkinti ne tik prie kamieno, nes šaknys dažnai driekiasi plačiau, po visa lajos projekcija. Taip pat verta atsižvelgti į medžio amžių: jauni vaismedžiai paprastai jautresni drėgmės svyravimams, o senesni dažniau ištveria trumpą sausrą, nes jų šaknys gali siekti giliau.

    Sprendžiant, ar dar laistyti, svarbiausi du kriterijai išlieka tie patys: dirvos drėgnumas ir temperatūra. Jei dirva įšalusi arba aiškiai šlapia, laistymą geriau atidėti, kad neatsirastų šaknų pažeidimų ir nereikalingo užmirkimo. Taip vaismedžiai į žiemą eis stipresni ir atsparesni.