Jeruzalės Šventojo Kapo bažnyčioje po grindimis aptikti senoviniai kapai: ką rodo kasinėjimai

Ką rado po bažnyčios grindimis

Jeruzalėje, Šventojo Kapo bažnyčioje, italų archeologų komanda restauravimo darbų metu po grindimis aptiko senovinį laidojimo kraštovaizdį. Tyrėjai skelbia radę uolose iškirstų kapų, buvusio akmens karjero ir žemdirbystės plotų pėdsakų.

Pasak archeologų, po šventove identifikuotas ir sodo fragmentas, o taip pat augalinių liekanų, siejamų su alyvmedžiais bei vynmedžiais. Šie atradimai, tyrėjų vertinimu, atitinka biblinį pasakojimą, kad netoli nukryžiavimo vietos buvo sodas ir kapas.

Istorinė vieta ir jos rekonstrukcijos

Šventojo Kapo bažnyčia laikoma viena svarbiausių krikščionybės šventovių, nes tradicija ją sieja su Jėzaus nukryžiavimo, palaidojimo ir prisikėlimo vieta. Dabartinio komplekso ištakos siejamos su Romos imperatoriumi Konstantinu Didžiuoju, kurio iniciatyva ketvirtajame amžiuje čia buvo pastatyta pirmoji bažnyčia.

Per šimtmečius pastatas ne kartą buvo niokotas ir perstatomas, todėl šiandieninis vaizdas yra kelių statybos ir restauravimo etapų rezultatas. Dėl skirtingų krikščioniškų konfesijų dalijamos atsakomybės už šventovę ilgą laiką didesni struktūriniai pakeitimai, įskaitant kasinėjimus, buvo sunkiai suderinami.

2016 metais prasidėję didesni restauravimo darbai tapo proga išsamiau ištirti požeminius sluoksnius. Iš pradžių planuotas grindų atnaujinimas palaipsniui virto platesnio masto archeologiniu projektu, leidusiu pažvelgti į tai, kas šioje vietoje buvo dar prieš bažnyčios statybas.

Ką tai reiškia Jėzaus kapo klausimui

Kasydami po bažnyčia tyrėjai fiksavo uolose iškirstus kapus, būdingus senovės Jeruzalės apylinkėms. Evangelijose Jėzaus kapas taip pat aprašomas kaip uoloje iškirsta laidojimo vieta, todėl pats kontekstas, archeologų teigimu, dera su rašytiniais pasakojimais.

Komandos vadovė Francesca Romana Stasolla, dirbanti Romos universitete „La Sapienza“, radinius aiškina kaip laidojimo vietovės požymius. Jos vertinimu, duomenys leidžia manyti, kad tarp Golgotos ir kapų galėjo būti dirbama žemė, o ne vientisas užstatymas.

Vis dėlto patys tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra galutinis įrodymas, jog po Šventojo Kapo bažnyčia yra būtent Jėzaus palaidojimo vieta. Nėra rasta užrašų ar kitų tiesioginių ženklų, kurie vienareikšmiškai susietų konkretų kapą su istoriniu asmeniu, o dalies radinių datavimas dar tikslinamas.

Atradimai greičiau sustiprina bendrą vaizdą, kad vieta, kurią krikščionys garbina šimtmečius, atitinka Naujojo Testamento aprašomą geografinį ir archeologinį kontekstą. Artimiausiu metu laukiama detalesnių publikacijų, kurios turėtų paaiškinti datavimo metodus ir tikslesnę radinių interpretaciją.