Category: Maistas

Mėgstu skaniai pavalgyti, tačiau savo mityboje visada stengiuosi rasti „sveikesnių“ alternatyvų. Ne visada tai įmanoma, bet jei galima – kodėl tuo nepasinaudojus? Nors nepritariu tam, kai kai kurie desertai vadinami tuo, kuo jie nėra, ši pica iš varškės sūrelio (grūdėtos varškės) tikrai atrodo ir skamba viliojančiai. Ją galima valgyti net kasdien – taip, net metant svorį – o paruošimas užtruks apie 25 minutes.

Šį baltymų gausų receptą kadaise pamačiau „TikTok“. Po keliolikos bandymų jį ištobulinau taip, kad tapo tikra mano mažąja obsesija. Tešlą paruošite vos per porą minučių, o priedus galėsite keisti pagal skonį, tačiau tikrai verta išbandyti būtent šį derinį – jis puikiai pasiteisina.

Žemiau – gaminimo eiga, kurią lengva pritaikyti ir kasdienai, ir vakarienei po treniruotės.

Varškės sūrelį sumaišykite su miltais, kiaušiniu ir prieskoniais. Masę gerai išmaišykite, tuomet paskleiskite ant kepimo popieriaus, suformuodami picos pagrindą. Dėkite į iki 180 °C įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 20 minučių.

Kol kepa padas, paruoškite įdarą: svogūną apkepkite arbatiniame šaukštelyje alyvuogių aliejaus, o kai jis lengvai parus, sudėkite pjaustytus pievagrybius. Kepkite, kol išgaruos susikaupęs skystis.

Kai picos pagrindas lengvai apskrus, išimkite jį iš orkaitės ir dėkite priedus: pomidorų pastą, pievagrybių ir svogūnų mišinį, kalakutienos kumpį, mocarelą ir šiek tiek parmezano. Viską grąžinkite į orkaitę dar maždaug 5 minutėms.

Patiekiant picą galima pagardinti šviežiu baziliku.

Toks patiekalas puikiai tinka metantiems svorį: jis sotus, baltymingas ir dažniausiai gerokai lengvesnis už klasikinę picą. Naudojant įprastus ingredientus (apie 200 g grūdėtos varškės, 2 šaukštus miltų, 1 kiaušinį, pusę „light“ mocarelos, kalakutienos kumpį, pievagrybius, svogūną, pomidorų pastą ir šiek tiek parmezano) visa pica gaunasi maistinga ir palanki mitybai, kurioje siekiama daugiau baltymų.

Reikėtų prisiminti, kad tiksli maistinė vertė gali skirtis priklausomai nuo pasirinktų produktų, jų riebumo ir panaudotų kiekių.

Bulviniai blynai daugeliui asocijuojasi su sočiu, kaloringu patiekalu, kepamu gausiame aliejaus kiekyje. Dėl to metant svorį ar stengiantis palaikyti formą jie neretai atsiduria „draudžiamų“ patiekalų sąraše. Vis dėlto virtuvė – puiki vieta eksperimentams: mėgstamų skonių visiškai atsisakyti nebūtina, užtenka kelių sumanių pakeitimų, kad bulviniai blynai įgautų sveikesnį charakterį.

Bulvės lieknėjimo kontekste kartais be reikalo demonizuojamos. Visiškai jų atsisakyti dažniausiai nereikia – daug svarbiau, kaip jos paruošiamos. Svorio mažinimui palankesnės virtos bulvės, o ne keptos ar ruoštos dideliame riebalų kiekyje.

Žmonės, atidžiai planuojantys mitybą, dažnai vertina ir maistinių medžiagų balansą. Pačios bulvės nėra geras baltymų šaltinis – jų jose nedaug, todėl klasikiniai bulviniai blynai į aukštesnio baltymingumo mitybą paprastai neįsipaišo. Tačiau tai nereiškia, kad šio patiekalo reikia atsisakyti: viską lemia priedai, kurie gali reikšmingai padidinti patiekalo maistinę vertę.

Užtenka receptą papildyti baltymų gausiais produktais, kad tradiciniai bulviniai blynai taptų sotesni ir labiau subalansuoti. Ne mažiau svarbus ir gaminimo būdas – vietoj kepimo keptuvėje ant įkaitinto aliejaus verta rinktis orkaitę. Taip sumažinsite bendrą patiekalo kaloringumą, neprarasdami skonio.

Bulves nulupkite ir sutarkuokite smulkia tarka, tuomet gerai nuspauskite skysčio perteklių. Tofu taip pat sutarkuokite arba smulkiai sutrupinkite ir sudėkite prie bulvių kartu su smulkiai pjaustytu svogūnu. Įmuškite kiaušinį, suberkite miltus, pagardinkite prieskoniais ir viską kruopščiai išmaišykite.

Paruoštą masę šaukštu dėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos, formuodami nedidelius blynelius. Kepkite apie 200 laipsnių temperatūroje 20–25 minutes, kol išorė taps traški, o vidus išliks minkštas. Patiekite su natūraliu jogurtu ar varške – taip padidinsite baltymų kiekį, nepridėdami „tuščių“ kalorijų.

Traškūs, kvapnūs ir paruošiami beveik akimirksniu – pasirodžius pirmiesiems gruntiniams agurkams, jiems atsispirti sunku. Nors lengvai rauginti agurkai jau daugelį metų yra tikra stalo klasika, šiemet vis daugiau žmonių renkasi paprastą alternatyvą, stebinančią ir skoniu, ir paruošimo greičiu. Ar tai bus naujasis sezono hitas?

Prasidėjus gruntinių agurkų sezonui, išsiilgę pavasario ir vasaros skonių, dažnai pirmiausia ruošiame lengvai raugintus agurkus. Dėl švelnaus skonio jie puikiai tinka kaip priedas prie pietų, lengvas, mažai kaloringas užkandis tarp valgių ar gardus papildymas sumuštiniams.

Vis dėlto, jei iki šiol atrodė, kad iš šviežių agurkų pavasarį vargu ar galima sugalvoti ką nors geriau, dabar atsiranda rimtas konkurentas. Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose sparčiai populiarėja receptas, kurį dalis žmonių ima vertinti net labiau nei tradicinius lengvai raugintus agurkus.

Šie agurkai, kai kur vadinami „krokodiliukais“, ruošiami užpylus juos aromatingu marinatu. Populiari ir švelnesnio skonio versija, kurią šio užkandžio gerbėjai vadina vienu ryškiausių grilio sezono atradimų. Skelbiama, kad skaniausi jie būna jau kitą dieną po paruošimo, tačiau dažnai taip greitai suvalgomi, kad tiek net nesulaukia.

Jų privalumas – nereikia pasterizuoti: užtenka paprasto užpilo, kuris išryškina šviežių gruntinių agurkų traškumą ir švelnumą.

Verta išbandyti.

Skanaus!

Norite nustebinti šeimą ir draugus išskirtiniais skoniais? Išbandykite receptus žingsnis po žingsnio ir atraskite kulinarinių triukų, kurie palengvina gaminimą ir paverčia jį tikru malonumu.

Nėra paprastesnio darbo virtuvėje nei išvirti bulves? Vis dėlto net ir ši, atrodytų, elementari užduotis turi vieną dažną klaidą, dėl kurios daržovės gali prarasti dalį vertingų maistinių medžiagų. Svarbiausia – kada į vandenį suberti druską. Čia nepadės improvizacija ar metodas „iš akies“.

Virtos bulvės – vienas dažniausių naminio pietų garnyrų. Jos lengvai prieinamos, nebrangios ir itin universalios: tinka prie mėsos, žuvies ar vegetariškų patiekalų. Be to, bulvės yra vertingų maistinių medžiagų šaltinis – jose gausu kalio, yra vitamino C ir skaidulų.

Bulvių populiarumą lemia ir paprastas paruošimas – virimas vandenyje dažniausiai nesukelia sunkumų. Tačiau net ir atliekant bazinius kulinarinius veiksmus galima suklysti. Tokie netikslumai vėliau atsiliepia ne tik skoniui, bet ir patiekalo maistinei vertei.

Vieni druską suberia vos įjungę kaitlentę, kiti laukia iki pat pabaigos. Tinkamiausias momentas sūdyti bulves – tada, kai vanduo pradeda virti.

Jeigu druską įbersite pačioje virimo pradžioje, padidėja rizika, kad iš bulvių intensyviau išsiplaus mineralinės medžiagos, ypač kalis.

Sūdymas vandeniui užvirus turi ir daugiau privalumų. Pirmiausia, taip pagerinamas skonis: aukštoje temperatūroje druska greičiau ištirpsta ir tolygiau pasiskirsto. Svarbu nepersistengti – pakanka 2 nubrauktų arbatinių šaukštelių druskos 3 litrams vandens. Tuomet bulvės nebus nei prėskos, nei persūdytos.

Jei norite, kad bulvės lėkštėje atrodytų apetitiškai, verta prisiminti paprastą gudrybę: į verdančias bulves įpilkite du mažus arbatinius šaukštelius citrinų sulčių. Citrusinė nata rūgštaus poskonio nesuteiks, tačiau padės bulvėms neištižti ir išlaikyti formą.

Taip pat verta prisiminti, kad druska – ne vienintelis prieskonis, tinkantis virtoms bulvėms. Sodresnį skonį suteiks į puodą įdėta česnako skiltelė, mairūnas arba lauro lapas.

Trumpai tariant, tai tiesiog sveikas, sotus dubenėlis maisto. Kalbama apie pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusius vadinamuosius bowl’us – dubenėliuose patiekiamus patiekalus, kuriuose neturėtų trūkti maistingų ir skanių produktų. Kaip susikomponuoti idealų bowl’ą, kuris pasotintų ilgam ir aprūpintų organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis?

Norėdami pasigaminti bowl’ą su vištiena ir daržovėmis, pasiruoškite reikalingus ingredientus ir laikykitės kelių paprastų žingsnių.

Vištieną kruopščiai nuplaukite, nusausinkite popieriniu rankšluosčiu ir supjaustykite vidutinio dydžio kubeliais. Mėsą pagardinkite druska ir pipirais. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų, sudėkite vištieną ir kepkite kelias minutes, kol ji gražiai apskrus ir įgaus auksinę spalvą.

Tuomet į keptuvę sudėkite juostelėmis supjaustytą papriką, pusžiedžiais pjaustytą svogūną ir kubeliais supjaustytą cukiniją. Daržoves kepkite ant vidutinės kaitros, kol jos suminkštės, bet dar išliks traškios.

Kitas žingsnis – įdėti labai plonais šiaudeliais pjaustytą morką. Įpilkite arbatinį šaukštelį sojų padažo, išmaišykite ir dar trumpai pakepinkite. Jei reikia, patiekalą papildomai pasūdykite.

Į dubenėlio dugną dėkite mėgstamą salotų mišinį, ant viršaus – keptą vištieną su daržovėmis. Pabaigai, pagal skonį, galima pabarstyti sezamo sėklomis, anakardžių riešutais arba skrudintomis saulėgrąžomis.

Atsibodo klasikiniai bulviniai blynai? Išbandykite Ewa Wachowicz siūlomą svogūninių blynų variantą. Jie būna auksinės spalvos, išorėje traškūs, viduje minkšti, kupini svogūnų aromato ir lengvai pagaminami net pradedantiesiems.

Bulves šiame recepte pakeičia svogūnai. Geriausiai tinka įprasti geltonieji, tačiau puikiai pasiteisins ir raudonieji – jų skonis švelnesnis. Kad masė gerai laikytųsi, pakanka 1–2 kiaušinių. Miltų reikia nedaug – tinka kvietiniai. Kai kurie, norėdami suteikti daugiau traškumo, įdeda šiek tiek džiūvėsėlių ar krakmolo.

Nepamirškite česnako ir tinkamų prieskonių. Jei norite intensyvesnio skonio, sutarkuotus svogūnus su prieskoniais verta atidėti pastovėti keliolika minučių.

Prieš kepdami paruoškite lydytą sviestą. Jei jo neturite, galima naudoti rapsų aliejų. Svarbiausia, kad riebalai būtų gerai įkaitę, tačiau nepradėję rūkti – kitaip blynai prisigers riebalų ir taps sunkūs. Dar vienas patarimas: dėkite blynus keptuvėje palikdami tarpus, kad jie gražiai apskrustų ir nevirtų savo sultyse.

Svogūniniai blynai puikiai dera su grietine, česnakiniu jogurtu, česnakiniu ar krapų padažu. Juos galima patiekti ir su rūkyta lašiša arba keptu kiaušiniu.

Minkštas, drėgnas ir beveik visada pavykstantis – jogurtinis pyragas yra klasika, kuri ypač tinka pavasariui. Jam nereikia sudėtingų ingredientų ar didelės patirties, o rezultatas gali maloniai nustebinti. Puikus pasirinkimas prie kavos, savaitgaliui ar tada, kai svečiai praneša atvyksiantys paskutinę minutę.

Žemiau – aiškus gaminimo planas ir keli patarimai, kad pyragas nesukeltų rūpesčių.

1. Kiaušinių plakimas

Kiaušinius su cukrumi plakite apie 5 minutes. Masė turi pašviesėti, tapti puri ir pastebimai padidėti – tai vienas svarbiausių žingsnių, lemiantis lengvą pyrago struktūrą.

2. Skystų ingredientų įmaišymas

Į išplaktą masę supilkite jogurtą ir aliejų. Plakite trumpai – tik tiek, kad ingredientai susijungtų.

3. Sausų ingredientų įmaišymas

Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir po truputį berkite į tešlą. Maišykite mažesniu greičiu, kad tešla nebūtų per daug „perplakta“ ir neprarastų purumo.

4. Kepimas

Tešlą supilkite į pailgą kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi.

Kepkite 200 °C temperatūroje apie 45 minutes.

Svarbi pastaba

Jei viršus pradeda per greitai ruduoti, o vidus dar neiškepęs, išjunkite viršutinį kaitinimą ir kepkite tik iš apačios. Geriausiai padės medinio pagaliuko testas, tačiau verta prisiminti, kad šis pyragas linkęs greitai apskrusti viršuje. Saugiau kepti kiek ilgiau žemesnėje temperatūroje, nei ištraukti per anksti.

Dažniausios klaidos

Per trumpai plakti kiaušiniai su cukrumi – viena dažniausių priežasčių, kodėl tešla nesigauna pakankamai puri. Taip pat svarbu nepersistengti maišant miltus: per intensyvus maišymas gali apsunkinti tešlą. Problemų sukelia ir per aukšta temperatūra nuo pat pradžių – viršus greitai paruduoja, o vidus lieka žalias.

Vertėtų pyragą periodiškai patikrinti – neįvertintas iškepimas per vidurį yra viena dažniausių nepavykusio kepinio priežasčių.

Kaip paįvairinti jogurtinį pyragą

Jogurtinis pyragas lengvai prisitaiko prie sezono, šaldytuvo turinio ar jūsų skonio – užtenka vieno pokyčio ir kas kartą gausite vis kitą rezultatą.

Supjaustyti obuoliai pyragą padarys dar drėgnesnį ir gaivesnį, ypač jei juos pabarstysite cinamonu. Braškės suteiks lengvumo ir švelnios saldumos – puikiai tinka pavasariui ir vasarai. Taip pat tiks mėlynės, avietės ar kriaušės – rinkitės tai, ką turite po ranka.

Jei mėgstate tradiciškesnį variantą, viršų pabarstykite trupiniais – traški plutelė maloniai kontrastuoja su minkštu vidumi ir sukuria „namų konditerijos“ įspūdį.

Ryškesnių skonių gerbėjai į tešlą gali įmaišyti cinamono ar kakavos. Cinamonas suteiks šilto, prieskoninio aromato, o kakava paprastą kepinį pavers švelniu šokoladiniu pyragu. Norint, tešlą galima padalyti į dvi dalis ir išgauti marmurinį raštą.

Didžiausias šių blynelių privalumas – paprastas paruošimas ir lengvai randami ingredientai. Užtenka kelių pagrindinių produktų, kuriuos dažnai turime namuose, ir galima paruošti patiekalą, tinkantį pietums, vakarienei ar kaip šiltą užkandį.

Neįprasti daržovių ir migdolų blynai – puikus pasirinkimas tiems, kurie mėgsta tradicinius skonius, bet kartu nori į virtuvę įnešti šį tą naujo. Iš pirmo žvilgsnio jie gali priminti klasikinius bulvinius blynus, tačiau sudėtis ir aromatas daro juos kur kas įdomesnius: morkos suteikia švelnaus saldumo, migdolai – lengvo traškumo, o pats patiekalas maloniai pasotina.

Šie blynai skanūs tiek karšti, tiek atvėsę. Juos galima patiekti su klasikine daržovių salotų porcija, lengvomis rukolos salotomis ar net su šviežiais vaisiais, kurie įdomiai subalansuoja skonį. Taip pat puikiai tinka jogurtinis padažas su česnaku arba žolelėmis.

Jei norisi lengvesnės šio patiekalo versijos, verta pritaikyti kelis paprastus pakeitimus – rinktis mažiau riebalų, blynelius kepti ploniau ar patiekti su lengvesniais priedais.

Gali skambėti netikėtai, tačiau šiuos blynelius galima pagaminti ir desertinę jų versiją: tereikia atsisakyti pipirų, įdėti žiupsnelį cinamono ir daugiau cukraus arba medaus. Tuomet jie puikiai dera su natūraliu jogurtu, klevų sirupu ar obuolių tyre.

Kaip matyti, šis patiekalas suteikia daug galimybių improvizuoti ir eksperimentuoti virtuvėje. Nepriklausomai nuo pasirinktos versijos, blynai su migdolais, bulvėmis ir morkomis – įdomi alternatyva klasikiniams receptams: paprasta, skanu ir verta išbandyti.

Šviežiai spaustos salierų lapkočių sultys dažnai vadinamos natūralia pagalba sveikatai. Teigiama, kad jos gali padėti šalinti iš organizmo toksinus, gerinti virškinimą, o taip pat pasižymėti priešuždegiminiu poveikiu. Restoratorė Ewa Wachowicz siūlo žalią kokteilį, kuriame derinamos daržovės ir priedai, sustiprinantys šio gėrimo savybes ir galintys prisidėti prie svorio mažinimo.

Pirmas privalumas – paruošti itin paprasta. Antras – tai gėrimas, kuris, kaip teigiama, gali turėti teigiamos įtakos savijautai. Stiklinė šviežių salierų lapkočių sulčių, išgerta ryte ant tuščio skrandžio, gali padėti palaikyti lieknėjimo procesą, skatinti medžiagų apykaitą, o taip pat palengvinti vidurių užkietėjimo problemas.

Be to, žaliasis gėrimas siejamas ir su antioksidaciniu poveikiu. Manoma, kad jis gali prisidėti prie kraujospūdžio mažinimo, odos būklės gerinimo bei imuniteto stiprinimo. Kartais salierų sultys įvardijamos ir kaip natūralus afrodiziakas.

Kaip matyti, salierų lapkočiai turi nemažai vertinamų savybių. Juos galima vartoti vienus arba derinti su kitomis daržovėmis bei prieskoniais – taip praturtinamas skonis ir, tikėtina, sustiprinamas bendras poveikis. Ewa Wachowicz neseniai pasiūlė savo valančio kokteilio versiją.

„Norėčiau pasidalyti kokteilio receptu iš tokių ingredientų kaip lapinis kopūstas, obuolys, agurkas, ciberžolė ir salierų lapkočiai. Verta pridurti, kad ciberžolė, be kita ko, skatina tulžies ir kasos fermentų išsiskyrimą, veikia spazmus mažinančiai ir pasižymi antibakterinėmis savybėmis“, – pabrėžė Ewa Wachowicz, šį gėrimą pavadinusi tikra sveikatos esencija.

Šį gėrimą ji rekomenduoja gerti nevalgius. Pasak jos, norint „išvalyti“ organizmą nuo toksinų, gali pakakti savaitės kurso, o maždaug po mėnesio kai kurie žmonės gali pastebėti ir svorio pokyčių.

Pastaba: tekste minimi teiginiai apie poveikį sveikatai yra bendro pobūdžio. Jei turite sveikatos sutrikimų ar vartojate vaistus, prieš keičiant mitybą verta pasitarti su gydytoju.

Morkų salotos visai neprivalo būti nuobodžios ar nuspėjamos. Pakanka kelių paprastų priedų, kad įprasta daržovė virstų išties išskirtiniu garnyru. Šis receptas laužo įprastus stereotipus ir primena, kad net patys paprasčiausi produktai gali maloniai nustebinti skoniu.

Morkų salotos – klasikinis priedas prie pietų, pažįstamas daugeliui. Vis dėlto nuolat kartojamas skonis laikui bėgant gali pabosti. Tokiu atveju neverta atsisakyti vertingos daržovės – geriau ją atrasti iš naujo.

Morkos, patiekiamos prie antrojo patiekalo, yra tikra vitaminų saugykla. Jose esantys beta karotenai ypač palankūs regėjimui, antioksidantai padeda stiprinti imunitetą, o skaidulos prisideda prie geresnio virškinimo. Be to, morkos gali padėti reguliuoti kraujospūdį ir mažinti blogojo cholesterolio kiekį. Dar vienas privalumas – jos pigios, lengvai prieinamos ištisus metus ir, kas svarbu besirūpinantiems kūno linijomis, yra mažai kaloringos.

Jei pritrūkote idėjų, kaip jas paruošti, išbandykite azijietiško stiliaus morkų salotas – jos suteikia gaivumo, ryškesnio skonio ir puikiai dera prie įvairių patiekalų.

Paruošimas:

Tokios salotos ypač tiks prie klasikinio kepsnio su bulvių koše, taip pat prie įvairių troškinių ar guliašų.

Skanaus!

Norite patiekalų, kurie atrodytų lyg iš restorano, bet būtų lengvai pagaminami namuose? Išbandykite kulinarinius patarimus ir receptus, kurie gali atnaujinti jūsų kasdienę virtuvę.