Category: Pasaulis

Serbijos institucijos netoli dujotiekio, jungiančio šalį su kaimynine Vengrija, aptiko, prezidento teigimu, „niokojamosios galios sprogmenį“. Šis pareiškimas nuskambėjo likus kelioms dienoms iki balandžio 12-ąją vyksiančių Vengrijos parlamento rinkimų ir gali tapti reikšmingu veiksniu paskutinėje kampanijos savaitėje.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius pranešė, kad apie incidentą ir pirminius tyrimo duomenis informavo savo artimą sąjungininką, Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbáną.

V. Orbánas teigė sušaukęs nepaprastąją gynybos tarybą. Vėliau jis taip pat paskelbė, kad Vengrijos teritorijoje esanti dujotiekio atkarpa perduota sustiprintai karinei stebėsenai ir apsaugai.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó pareiškė, jog „kažkas bandė susprogdinti „TurkStream“ dujotiekį“, kuriuo į Vengriją tiekiamos rusiškos gamtinės dujos. Pasak ministro, „kėsinimasis į mūsų energijos tiekimo saugumą yra išpuolis prieš mūsų suverenitetą“.

Vis dėlto šiuos teiginius skeptiškai įvertino pagrindinis V. Orbáno oponentas Péteris Magyaras, siekiantis per kitą sekmadienį vyksiančius rinkimus išstumti prorusiška laikomą ministrą pirmininką.

Energetinio saugumo tema tapo viena centrinių įtemptoje rinkimų kampanijoje. P. Magyaras pareiškė, kad A. Vučičiaus paskelbta informacija gali būti provokacija, surengta siekiant politinės naudos.

„Viktoras Orbánas, pasitelkęs serbų ir rusų veikėjus, nori peržengti naują ribą, nes „Fidesz“ palaikymas griūva“, – sekmadienio popietę paskelbė P. Magyaras. Pasak jo, esą jau kelias savaites buvo gaunama signalų, kad per Velykas, likus savaitei iki rinkimų Vengrijoje, Serbijoje prie dujotiekio gali „atsitiktinai“ nutikti incidentas.

P. Magyaras teigė paprašęs V. Orbáno nuolat informuoti apie situaciją ir pakviesti jį į gynybos tarybos posėdį. Jis taip pat pabrėžė, kad incidentas neturėtų tapti pretekstu atidėti kitą savaitę vyksiantį balsavimą ir taip „užkirsti kelią milijonams vengrų užbaigti korupcingiausius du dešimtmečius šalies istorijoje“.

„Jei Viktoras Orbánas ir jo propaganda šią provokaciją panaudos kampanijos tikslams, tai bus atviras prisipažinimas, kad tai iš anksto suplanuota provokacija“, – pridūrė P. Magyaras.

V. Orbánas savo ruožtu mėgina P. Magyarą vaizduoti kaip proukrainietišką kandidatą ir tvirtina, kad opozicijos pergalė įtrauktų Vengriją į karą su Rusija. Jis taip pat kaltino Ukrainą bandymu kištis į rinkimų kampaniją, o P. Magyaras dabartinį ministrą pirmininką apkaltino „atvira išdavyste“ dėl glaudžių ryšių su Rusija.

Vengrija nepritaria sankcijoms rusiškai naftai ir dujoms, argumentuodama, kad šie energijos ištekliai esą būtini šalies ekonomikai. Budapeštas taip pat yra blokavęs 90 mlrd. eurų Europos Sąjungos paskolą Ukrainai, teigdamas, kad Kyjivas sąmoningai stabdė rusiškos naftos tiekimą į Vengriją per „Družba“ naftotiekį. Tuo metu Ukrainos institucijos yra nurodžiusios, kad naftotiekis neveikia dėl Rusijos dronų smūgių.

Prie šios informacijos parengimo prisidėjo Joe Stanley-Smith.

Egiptas atsisakys pirkti rusiškas grūdų siuntas, kurios, pasak Ukrainos, yra atgabentos iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų. Apie tai penktadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Pasak jo, sprendimas aptartas pokalbio su Egipto prezidentu Abdel Fattah al-Sisi metu.

„Kalbėjausi su Egipto prezidentu Abdel Fattah al-Sisi. Jis man pasakė, kad Egiptas daugiau nebepriims grūdų, kuriuos Rusija eksportuoja iš mūsų laikinai okupuotų teritorijų“, – savo žinutėje nurodė V. Zelenskis, pridurdamas, kad Kairas taip pat išreiškė norą didinti grūdų importą iš Ukrainos.

Toks žingsnis reikštų reikšmingą posūkį Egipto politikoje. Šalis laikoma didžiausia kviečių importuotoja pasaulyje, o Rusijos ambasadorius Egipte neseniai teigė, kad 2025 metais Kairas iš Rusijos įsigijo daugiau nei 8 mln. tonų grūdų.

V. Zelenskio teigimu, pokalbio metu buvo aptartas ir besitęsiantis karas Artimuosiuose Rytuose bei jo poveikis pasaulinei naftos rinkai. Ukrainos prezidentas rašė, kad Kyjivas pasiūlė Kairui „karinį-techninį bendradarbiavimą“ ir sutarta tęsti diskusijas šiuo klausimu.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni netikėtai išvyko į Persijos įlankos arabų valstybes – vizito tikslas užsitikrinti, kad Italija ir toliau turėtų prieigą prie gyvybiškai svarbių energijos išteklių, Iranui vykdant karą.

Penktadienį prasidėjusi dviejų dienų kelionė startavo Džedoje, kur G. Meloni susitiko su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu. Šeštadienį ji ketina apsilankyti Katare ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Dėl saugumo sumetimų vizitas buvo laikomas paslaptyje. Pranešama, kad apie planus iš anksto buvo informuotas tik Italijos prezidentas Sergio Mattarella. Italijos žiniasklaida skelbia, jog šalies žvalgybos tarnybos griežtai nerekomendavo vykti į Persijos įlankos valstybes, o galiausiai įtikino premjerę atsisakyti planuoto sustojimo Kuveite.

Interviu televizijai TG1 G. Meloni teigė, kad į Persijos įlanką vyko „kaip solidarumo gestą“ regiono partneriams. Vis dėlto ji pripažino, kad kelionė turi ir labai pragmatišką tikslą – užtikrinti Italijai prieigą prie regiono naftos.

Didelę įtaką Italijai daro Hormūzo sąsiaurio uždarymas – per jį, skaičiuojama, keliauja apie 20 proc. pasaulio ekonomikai reikalingos naftos ir gamtinių dujų srautų. Persijos įlankos arabų valstybės Italijai tiekia maždaug 15 proc. jos suvartojamos naftos, o per pastarąjį mėnesį nuosekliai kylant kainoms G. Meloni vyriausybė skyrė beveik 900 mln. eurų degalų mokesčiams mažinti.

Ši regioninė kelionė atspindi Romos nenorą laukti, kol Briuselis pasiūlys atsaką į visą Europos Sąjungą apėmusią energetikos krizę. Penktadienį G. Meloni pareiškė, kad veiks savarankiškai, „kad garantuotų Italijai prieigą prie reikalingų energijos tiekimo šaltinių“.

Švedijos pareigūnai penktadienį prie šalies pietinės pakrantės įlipo į Europos Sąjungos sankcijų sąraše esantį naftos tanklaivį, kai buvo užfiksuotas galimas naftos išsiliejimas.

Kamerūno vėliava plaukiojantis laivas „Flora 1“ buvo stebimas nuo ketvirtadienio ryto, kai į rytus nuo Gotlando salos centrinėje Baltijos jūroje aptikta maždaug 12 kilometrų ilgio naftos dėmė. Laivą palydėjus į Švedijos uostą Ystadą, policijos ir pakrančių apsaugos pareigūnai penktadienį atliko patikrinimą. Šie veiksmai vykdomi pradėto ikiteisminio tyrimo dėl įtariamų aplinkosaugos pažeidimų rėmuose.

Duomenų bazės „Vesselfinder“ informacija, tanklaivis kovo 27 d. išplaukė iš Rusijos uosto Ust-Luga ir nurodė, kad plaukia į Brazilijos uostą Santusą. Vis dėlto Švedijos pakrančių apsaugos atstovas teigė, kad pareigūnai gavo prieštaringos informacijos apie tikrąją laivo kelionės kryptį.

Švedijos institucijos įtaria, kad „Flora 1“ gali būti vadinamojo Rusijos „šešėlinio laivyno“ dalis – tai slaptas, dažniausiai senesnių naftos tanklaivių tinklas, siejamas su sankcijų apėjimu po Maskvos invazijos į Ukrainą. Civilinės gynybos ministras Carl-Oskar Bohlin socialiniame tinkle „X“ pabrėžė, kad senesni ir nepakankamai apdrausti tanklaiviai, apeinantys sankcijas, kelia reikšmingą saugumo ir aplinkosaugos grėsmę Švedijai.

„Vyriausybė šį incidentą vertina labai rimtai, nors šį kartą nekalbame apie didelio masto naftos išsiliejimą“, – pridūrė ministras.

Šiemet tai jau trečias atvejis, kai Švedijos pareigūnai įlipa į įtartiną, galimai suklastotos vėliavos laivą. Praėjusių metų kovą Švedijos vandenyse netoli Trelleborgo buvo patikrintas krovininis laivas, plaukiojęs su Gvinėjos vėliava, kai pakrančių apsauga nustatė, jog pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę jis laikytinas neturinčiu valstybės.

Pakrančių apsauga nurodė, kad tai pirmas kartas, kai naftos išsiliejimas susietas su sankcionuotu laivu, ir pridūrė, jog kitu atveju tanklaivis nebūtų buvęs sulaikytas. Laivas „Flora 1“ liks prišvartuotas, kol Švedijos prokurorai užbaigs tyrimą.

Atėnai. Buvęs Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Margaritis Schinas turėtų perimti Graikijos žemės ūkio ministro pareigas. Šis sprendimas priimtas plečiantis ūkininkų paramos lėšų sukčiavimo skandalui, dėl kurio atsistatydino trys aukšto rango valdžios atstovai.

Penktadienį iš pareigų pasitraukė žemės ūkio ministras Konstantinos Tsiaras, civilinės saugos ministras Ioannis Kefalogiannis ir sveikatos viceministras Dimitris Vartzopoulos. Jie atsistatydino po to, kai šią savaitę Europos prokuratūra (EPPO) pateikė naujų įtarimų, susijusių su galimu piktnaudžiavimu Europos Sąjungos žemės ūkio parama.

Europos tyrimai vis labiau paliečia ministro pirmininko Kyriakoso Mitsotakio vadovaujamą centro dešinės partiją „Naujoji demokratija“. Tyrimų dėmesio centre – dešimtys atvejų, kai, kaip įtariama, Graikijos gyventojai gavo ES žemės ūkio lėšų už ganyklas, kurių nevaldė ir nenuomojosi, arba už žemės ūkio darbus, kurių neatliko. Dėl to paramos galėjo negauti tie ūkininkai, kuriems ji teisėtai priklausė. Skandalas tęsiasi ne vienus metus ir apima milijonus eurų.

Trečiadienį Europos prokuratūra kreipėsi į Graikijos parlamentą, prašydama panaikinti ministrų ir dar aštuonių pareigas einančių parlamentarų imunitetą. Ketvirtadienį prokurorai į įtariamųjų sąrašą papildomai įtraukė dar du aktyvius parlamentarus – visi jie yra iš „Naujosios demokratijos“ gretų.

Vyriausybės atstovas spaudai Pavlos Marinakis pranešė, kad M. Schinui perėmus žemės ūkio ministro portfelį, Evangelos Tournas, anksčiau ėjęs klimato krizės ir civilinės saugos viceministro pareigas, pakeis I. Kefalogiannį civilinės saugos ministro poste. Tuo metu D. Vartzopoulo kuruotos psichikos sveikatos srities atsakomybės bus perskirstytos Sveikatos apsaugos ministerijos viduje.

Skandalas nėra naujas – dar praėjusią vasarą jis sukėlė daugiau aukšto lygio atsistatydinimų. Šiuo metu įtarimų šešėlyje atsidūrė daugiau nei 20 parlamentarų. Teigiama, kad nagrinėjami atvejai susiję su 2021 metais galimai padarytais pažeidimais, o tyrimas gali tęstis dar ne vienerius metus.

„Vyriausybė muša rekordus po rekordo, kai ministrų kabinetas pertvarkomas ne Mitsotakio, o EPPO sprendimais“, – pareiškė pagrindinės opozicinės partijos „Pasok“ atstovas spaudai Kostas Tsoukalas.

„Joks pertvarkymas neišgelbės vyriausybės, kuri remiasi dauguma ministrų, esančių teisėsaugos akiratyje. Vienintelė išeitis – pirmalaikiai rinkimai, kad būtų pradėta nuo švaraus lapo“, – pridūrė jis.

Opozicija taip pat ragina ministrą pirmininką Kyriaką Mitsotakį imtis griežtesnių sprendimų ir šalinti atsakingus pareigūnus, skandalui toliau plečiantis.

Tuo pat metu pranešama ir apie kitus pokyčius Europos politinėje darbotvarkėje: buvęs Europos Komisijos narys Johannesas Hahnas pasitraukė iš su Kipru susijusio vaidmens.

„Dėl įvykių regione kilo sunkumų arba buvo atšaukti skrydžiai ne tik į Kiprą, bet ir į kitas regiono šalis, todėl turėjome būti lankstūs“, – teigė vienas Kipro pareigūnas.

Kipras siekia, kad Europos partneriai aktyviau prisidėtų prie Viduržemio jūros salos gynybos, regionui patiriant vis didesnę įtampą ir grėsmes, įskaitant ir Irano dronų keliamą pavojų.

Europos oro linijos įspėja: vasaros kelionės gali būti sutrikdytos, jei užsitęs Irano veiksmai, faktiškai paralyžiavę Hormūzo sąsiaurį. Kol kas plataus masto chaoso Europoje nefiksuojama, tačiau aviacijos ekspertai ir rinkos analitikai vis garsiau kalba apie riziką, kad piko sezono metu gali pritrūkti reaktyvinių degalų, o tai reikštų maršrutų karpymą, skrydžių atšaukimus ir bilietų brangimą.

Duomenų platformos „Kpler“ vyresnysis naftos analitikas George’as Shaw teigė, kad artimiausias laikotarpis bus ypač įtemptas.

„Gegužė bus labai sudėtinga, nes neturėsite galimybės pakeisti prarastų reaktyvinių degalų kiekių iš Hormūzo sąsiaurio“, – sakė jis.

JAV ir Izraelio karui su Iranu perkopus į antrą mėnesį, kai kurios Azijos oro bendrovės jau pradėjo mažinti skrydžių skaičių, o panašių sprendimų artimiausiomis savaitėmis gali imtis ir Europos vežėjai.

„Jei karas tęsis, gegužę ir birželį Europoje iš tiesų kyla tiekimo sutrikimų rizika“, – „Sky News“ sakė „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary, pridurdamas, kad daliai jų tiekimo gali kilti pavojus.

„Barclays“ Europos transporto sektoriaus akcijų tyrimų vadovas Andrew Lobbenberg savo apžvalgoje pažymėjo, kad tokio masto degalų apribojimai reikštų priverstinį skrydžių pajėgumų mažinimą maršrutuose Europoje, į Europą ir iš jos.

Tarptautinė energetikos agentūra ragina žmones, jei įmanoma, rinktis alternatyvas ir vengti kelionių lėktuvu.

Karas jau smogė aviacijai: pirmasis poveikis buvo skrydžių srautų sumažėjimas per svarbius Persijos įlankos mazgus, tokius kaip Dubajus ir Kataras. Dėl to tūkstančiai keleivių buvo įstrigę, o jungtys tarp Europos ir Azijos – sutrikdytos.

Vėliau, Iranui atsakius veiksmais Hormūzo sąsiauryje, reaktyvinių degalų kaina šoko į viršų ir, palyginti su laikotarpiu iki karo, esą padvigubėjo iki maždaug 1500 eurų už toną. Dabar pagrindinis nerimas – ne vien kaina, o reali degalų pasiūla.

Didžiausias susirūpinimas juntamas Heathrow oro uoste: Jungtinė Karalystė apie 50 proc. reaktyvinių degalų importuoja iš Persijos įlankos, o paskutinis tanklaivis, pakrautas dar prieš karo pradžią, jau plaukia į Britaniją.

Kiti Europos oro uostai taip pat atidžiai stebi situaciją, tačiau kol kas ekstremalios padėties neskelbiama. „Lufthansa“ atstovė Sandra Courant teigė, kad šiuo metu jų grupės centruose, įskaitant Frankfurtą, kerosino trūkumo požymių nėra.

Vis dėlto matyti pirmieji ženklai, kad oro linijos pradeda ruoštis blogiausiam scenarijui. Pranešama, kad „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras darbuotojams pristatė atsarginius planus: priklausomai nuo situacijos, bendrovė galėtų laikinai nuleisti ant žemės 20 arba 40 lėktuvų, tai sudarytų apie 5 proc. sėdimų vietų pasiūlos.

„SAS Scandinavian Airlines“ atšaukė apie tūkstantį skrydžių dėl išaugusių degalų kainų. „Air France-KLM“ pranešė apie papildomą mokestį už tolimuosius skrydžius, o „Finnair“ teigė, kad dėl karo kainos didės.

Antverpeno universiteto oro transporto ekonomistas Wouteris Dewulfas sakė, kad keleiviai jau dabar jaučia pasekmes.

„Keleiviai mato didesnes bilietų kainas ir papildomus degalų mokesčius, o kai kurie maršrutai koreguojami, kad būtų išvengta tam tikrų oro erdvių – tai dar labiau didina sąnaudas“, – teigė jis.

Pasak eksperto, kol kas fiksuojami tik pavieniai atšaukimai ir tvarkaraščių korekcijos, tačiau jei aukštos kainos ir logistiniai suvaržymai tęsis dar vieną ar du mėnesius, spaudimas stiprės: oro bendrovės gali pradėti mažinti skrydžių dažnį, atsisakyti mažiau pelningų maršrutų ir taikyti tikslingesnius atšaukimus.

Šiuo metu keleivius tam tikra prasme saugo Europos Sąjungos keleivių teisių taisyklės, kurios mažina oro linijų norą atšaukti skrydžius paskutinę minutę. Europos vartotojų organizacijos vyresnysis teisininkas Stevenas Bergeris atkreipė dėmesį, kad jei skrydžiai atšaukiami dėl išaugusių degalų kainų, tai laikoma komerciniu sprendimu, todėl keleiviai nepraranda teisės į kompensaciją.

Tokiais atvejais kompensacijos dydis siekia nuo 250 iki 600 eurų, o avialinijos turi ne tik grąžinti pinigus už bilietą, bet ir sumokėti kompensaciją, jei skrydis atšaukiamas likus nedaug laiko iki išvykimo. Vis dėlto S. Bergeris priminė, kad jei skrydis atšaukiamas likus bent 14 dienų iki išvykimo, kompensacijos mokėti nebereikia.

Hormūzo sąsiaurio blokada kuria pasaulinį spaudimą, kurio Europos oro linijoms išvengti itin sunku. Įprastai pasauliniai energijos srautai padeda sušvelninti vietinius trūkumus, o Europa piko metu neretai papildomai apsirūpina degalais iš Azijos. Tačiau dabar, anot G. Shaw, beveik visi regionai pradėjo „kaupti“ kerosiną.

„Kinija yra įvedusi naftos produktų eksporto draudimą“, – sakė jis, pridurdamas, kad Pietų Korėja ir kitos Rytų Azijos šalys taip pat ėmėsi labiau protekcionistinės politikos.

Analitikas pabrėžė, kad Europos aviacija praktiškai neturi lengvai pasiekiamų alternatyvių šaltinių. JAV, nauja naftos perdirbimo gamykla Nigerijoje ir kiti mažesni eksportuotojai teoriškai galėtų tiekti dalį reaktyvinių degalų, tačiau, tikėtina, to nepakaktų viso žemyno poreikiui patenkinti.

Rinkoje taip pat tikimasi, kad Donaldas Trumpas nutrauks karą ir krizė savaime atslūgs, tačiau net ir sustojus konfliktui degalų tiekimo atstatymas užtruktų. Pasak G. Shaw, net jei karas baigtųsi šiandien, normalūs srautai neatsinaujintų iš karto: vien tiekimui iš Kuveito į Europą grįžti į įprastas vėžes gali prireikti maždaug šešių savaičių.

W. Dewulfo teigimu, lūžio taškas ateitų tada, kai Europos oro uostuose realiai pasimatytų fizinis degalų trūkumas. Kol kas tai – rizika, o ne realybė, tačiau jei trūkumas materializuotųsi, jis greitai virstų plačiais sutrikimais.

Oro uostai kol kas tikina, kad krizės nejaučia. Europos oro uostų asociacijos „ACI Europe“ generalinis direktorius Olivier Jankovec sakė, jog dauguma oro uostų šiuo metu praneša apie normalias degalų atsargas, o kai kurie – net apie didesnes nei įprasta. Tačiau jis perspėjo, kad situacijoje išlieka didelis neapibrėžtumas.

Didėjant įtampai Artimuosiuose Rytuose, skrydžiai jau atšaukiami, o kainos kyla. Vokietijos Friedrichas Merzas įspėjo, kad ekonominės karo Irane pasekmės gali prilygti Covid pandemijos ar Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltam smūgiui.

Tuo metu sintetinių degalų gamintojai ragina Europą spartinti gamybą, kad žemynas mažintų priklausomybę nuo iškastinio kuro tiekimo iš Persijos įlankos.

Europos oro uostai artėja prie galimo reaktyvinių degalų trūkumo, kai į žemyną atsirita Irano sprendimo uždaryti Hormūzo sąsiaurį daugumai naftos krovinių pasekmės.

Didžiausia rizika šiuo metu tenka London Heathrow ir kitiems Jungtinės Karalystės oro uostams – čia jau fiksuojami skrydžių atšaukimai dėl degalų tiekimo ir kainų šuolio. Viena regioninė oro linijų bendrovė nutraukė vieną maršrutą, nurodydama išaugusias degalų kainas kaip pagrindinę priežastį.

Energetikos analizės bendrovės „Kpler“ vertinimu, toliau eilėje gali atsidurti Prancūzija.

„Prancūzija, pagal mūsų skaičiavimus, po Jungtinės Karalystės turi antrą didžiausią pasiūlos ir paklausos atotrūkį“, – teigė „Kpler“ vyresnysis naftos analitikas George’as Shaw. Kartu jis pabrėžė, kad Prancūzija turi palankesnes galimybes papildomai apsirūpinti degalais iš šaltinių, nesusijusių su Persijos įlanka.

Karinis konfliktas, į kurį įsitraukė Jungtinės Valstijos ir Izraelis, paskatino Teheraną apriboti laivybą Hormūzo sąsiauryje, o tai supurtė pasaulines energijos rinkas. Dar visai neseniai per šį vandens kelią keliaudavo apie penktadalis pasaulio žalios naftos tiekimo.

Specializuotas leidinys „Argus“ skelbia, kad Europos reaktyvinių degalų kainos ketvirtadienį pasiekė rekordą – 1900 JAV dolerių už metrinę toną.

Kol kas Europos oro uostų turimų atsargų pakanka, kad skrydžiai vyktų, tačiau „Argus“ perspėja dėl galimų trūkumų. Leidinio prognozėmis, Portugalijai reaktyvinių degalų gali pritrūkti per keturis mėnesius, Vengrijai – per penkis, Danijai – per šešis, Italijai ir Vokietijai – per septynis, o Prancūzijai ir Airijai – per aštuonis mėnesius. Lenkija, anot vertinimų, yra beveik savarankiška šioje srityje, tad krizė jai mažai tikėtina.

„Dabartinė situacija Artimuosiuose Rytuose ir neapibrėžtumas, kiek ji užsitęs, iš tiesų kelia nerimą dėl reaktyvinių degalų prieinamumo Europoje artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais“, – sakė oro linijų interesams atstovaujančios organizacijos „Airlines for Europe“ vadovė Ourania Georgoutsakou.

Oro linijos apie struktūrinį žibalo deficitą Europoje kalbėjo dar iki dabartinio karo eskalacijos. Priežasčių – ne viena: sankcijos rusiškai naftai, mažėjantys žemyno perdirbimo pajėgumai ir didelė priklausomybė nuo importuojamos žaliavos, daugiausia iš Artimųjų Rytų.

„Europa jau seniai yra grynoji reaktyvinių degalų importuotoja, o importas sudaro maždaug 30 proc. regiono paklausos“, – pernai perspėjo oro transporto sektoriaus asociacija „International Air Transport Association (IATA)“.

„Auganti priklausomybė nuo importo, kartu su netolygiu infrastruktūros vystymu, išryškina lokalizuoto trūkumo ir kainų svyravimų riziką, ypač jei geopolitiniai sukrėtimai ar sankcijos dar labiau apribotų pasaulinį reaktyvinių degalų prieinamumą“, – 2025 metų analizėje rašė „IATA“.

Nors „Kpler“ Prancūziją įvardija kaip antrą labiausiai pažeidžiamą šalį Europoje, G. Shaw mano, kad Paryžiui gali būti lengviau nei Londonui kompensuoti trūkstamus kiekius, net jei tiekimas iš Persijos įlankos išliktų sutrikęs.

„Ji gali gauti sausumos keliais atgabenamus kiekius iš Nyderlandų ar Belgijos“, – aiškino analitikas, šias šalis vadindamas pagrindiniais Europos naftos centrais dėl jų, kaip pagrindinio jūra gabenamos žaliavos įėjimo taško.

Vis dėlto, net artėjant galimam trūkumui, oro linijoms taupyti degalus darosi vis sunkiau. Nuo konflikto pradžios vežėjai dažniau priversti rinktis ilgesnius maršrutus, kad išvengtų Persijos įlankos zonos, o tai reiškia didesnes žibalo sąnaudas.

Europos oro eismo organizacija „Eurocontrol“ skaičiuoja, kad vasarą kasdien dėl maršrutų keitimų gali būti paveikta apie 1150 skrydžių – tiek, kiek tęsis konfliktas dabartine forma.

Greita karo pabaiga kol kas neatrodo tikėtina. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį perspėjo Iraną: „Per artimiausias dvi ar tris savaites smogsime jiems itin stipriai – sugrąžinsime juos į akmens amžių, kur jiems ir vieta.“

Tokia perspektyva oro uostams ir oro linijoms reiškia augantį nerimą dėl degalų prieigos.

„Kuo ilgiau tęsis karo veiksmai, tuo didesnis bus poveikis paklausai – degalų kainos augs, kai kuriose pasaulio vietose gali didėti degalų trūkumas. Tai gali paveikti tiek skrydžių apimtis, tiek bilietų kainas“, – įspėjo „Eurocontrol“.

Vis dėlto aviacijos ekspertas Wouteris Dewulfas pažymi, kad nors nerimas auga, kol kas „nėra nieko, kas rodytų plataus masto sutrikimus visoje Europoje“.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas įspėjo, kad ekonominės karo Irane pasekmės gali priartėti prie Covid pandemijos ar Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltų sukrėtimų masto.

Oro vežėjai jau reaguoja į reaktyvinių degalų kainų šuolį: atšaukia dalį skrydžių ir kelia kainas. Tuo pat metu sintetinį kurą gaminantys sektoriaus dalyviai ragina Europą didinti gamybą, kad žemynas mažintų priklausomybę nuo iš Persijos įlankos gaunamo iškastinio kuro.