Category: Sveikata ir grožis

  • Ką valgyti ir gerti prieš gripo skiepą ir po jo: gydytojų bei dietologų patarimai

    Tinkamai pasirinktas maistas ir gėrimai prieš skiepą nuo gripo ir po jo gali padėti geriau jaustis bei lengviau ištverti galimus nedidelius šalutinius pojūčius. Medikai primena, kad itin svarbu pasirūpinti skysčiais ir neiti skiepytis visiškai nevalgius.

    Apie tai rašo „EatingWell“, kalbinęs gydytojus, slaugytojus ir dietologus. Jie sutaria: staigių mitybos eksperimentų prieš skiepą nereikia, tačiau keli paprasti įpročiai gali būti naudingi.

    Specialistai pabrėžia, kad gripo sezonui artėjant skiepytis dažniausiai rekomenduojama rudenį, kad organizmas spėtų suformuoti apsaugą dar prieš aktyviausią virusų plitimą. Taip pat primenama, jog gripo vakcina negali „sukelti gripo“ – tai vienas dažniausių mitų.

    Kita svarbi detalė – skiepai rekomenduojami visiems nuo 6 mėnesių amžiaus kasmet. Skiepydamiesi žmonės saugo ne tik save, bet ir aplinkinius: šeimos narius, kolegas, bendramokslius bei tuos, su kuriais susiduria kasdien.

    Patarimai prieš gripo skiepą

    Viena dažniausių rekomendacijų – šiek tiek padidinti suvartojamo vandens kiekį. Medikai pataria kelias dienas iki skiepo sąmoningai išgerti papildomą stiklinę ar dvi vandens per dieną.

    Pakankamas skysčių kiekis padeda organizmui palaikyti įprastą temperatūrą, o tai gali būti aktualu, nes karščiavimas įvardijamas kaip galimas (nors dažniausiai nestiprus) šalutinis poveikis.

    Taip pat siūloma daugiau dėmesio skirti maistui, kuris siejamas su mažesniu uždegiminiu atsaku organizme. Nors nėra vieno ingrediento ar vitamino, galinčio apsaugoti nuo ligų, subalansuota ir maistingų produktų gausi mityba palaiko imuninės sistemos darbą.

    Dietologai ragina rinktis „spalvingesnę“ lėkštę – įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, kad kasdienėje mityboje netrūktų vitaminų, mineralų ir antioksidantų. Be to, vaisiai ir daržovės prisideda ir prie papildomos hidratacijos.

    Dar vienas praktiškas patarimas prieš skiepą – turėti užkandį. Slaugytojų teigimu, daliai žmonių skiepijimas sukelia nerimą, o kartais dėl jo gali pasitaikyti ir apalpimas. Nedidelis užkandis ir vanduo prieš procedūrą kai kuriais atvejais padeda to išvengti.

    Patarimai po gripo skiepo

    Po skiepo specialistai rekomenduoja ir toliau gerti pakankamai vandens – ypač skiepijimo dieną, taip pat dieną prieš ir po jos. Teigiama, kad dehidratacija gali sustiprinti galvos skausmą, kuris kartais pasireiškia po skiepo.

    Kalbant apie mitybą po vakcinos, pažymima, kad griežtų draudimų paprastai nėra. Vis dėlto, jei žmogus pajunta pykinimą (jis įvardijamas kaip retas ir dažniausiai lengvas šalutinis poveikis), gali praversti paprastesni, lengviau virškinami produktai.

    Tarp tokių paminimi įprasti „sandėliuko“ pasirinkimai – ryžiai ar makaronai, taip pat sūrūs sausainiai. Kaip lengvai toleruojami variantai išskiriami ir bananai bei avokadai.

    Ko tikėtis ir ką svarbu prisiminti

    Specialistai primena, kad lengvi pojūčiai po skiepo paprastai praeina per kelias dienas. Jei prieš skiepą pradėjote gerti daugiau vandens ar rinktis daugiau maistingų produktų, rekomenduojama šiuos įpročius tęsti ir toliau – jie naudingi ne tik gripo sezono metu.

    Kartu akcentuojama, kad skiepas nėra „stebuklinga kulka“: be vakcinacijos, svarbios ir kitos priemonės – rankų higiena, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir bendra subalansuota mityba.

  • 3 dažniausios klaidos darant pratimus su savo kūno svoriu ir kaip jas ištaisyti

    Pratimai su savo kūno svoriu dažnai laikomi paprastu būdu pradėti sportuoti, tačiau net ir elementarūs atsispaudimai, pritūpimai ar „lenta“ gali baigtis skausmu, jei judesiai atliekami netaisyklingai.

    Specialistai pabrėžia, kad klaidinga manyti, jog forma nėra svarbi vien todėl, kad nekilnojate papildomų svorių. Netinkama laikysena ir sąnarių padėtis gali perkelti krūvį ten, kur jo neturėtų būti.

    Portalo „EatingWell“ publikuotame tekste treneriai ir kineziterapijos ekspertai išskiria kelias pasikartojančias klaidas, dėl kurių žmonės ne tik neprogresuoja, bet ir nusivilia bei meta treniruotes.

    Dažniausiai problemos prasideda tada, kai per greitai pasirenkamas per sudėtingas pratimo variantas, nesukontroliuojama technika arba „lentos“ pratimas atliekamas pasyviai – tarsi tiesiog išbūtumėte laiką.

    Per sunkus startas – greitas kelias į nusivylimą

    Viena didžiausių klaidų – pradėti nuo tokio lygio, kuriam kūnas dar nepasiruošęs. Pavyzdžiui, bandyti daryti pilnus atsispaudimus, prisitraukimus ar gilius pritūpimus dar nesukūrus bazinės jėgos ir judesio kontrolės.

    Treneriai pastebi, kad taip dažniau nutinka ne dėl ambicijų, o dėl klaidingo įsivaizdavimo, jog „jei kiti gali, turiu ir aš“. Rezultatas – technika „subyra“, progresas sustoja, o žmogus ima galvoti, kad jam „tiesiog nepavyksta“.

    Siūloma išeitis – pasirinkti lengvesnę pratimo versiją, kuri leidžia išlaikyti gerą formą nuo pradžios iki pabaigos. Atsispaudimų progresija gali prasidėti nuo atsispaudimų į sieną, vėliau – į stalviršį ar suoliuką, tuomet nuo kelių ir tik tada pereiti prie pilnų.

    Netaisyklinga technika: dažniausiai „nukenčia“ pritūpimai ir atsispaudimai

    Netaisyklingai atliekami pratimai priverčia kūną kompensuoti – į darbą įsijungia raumenys, kurie neturėtų perimti pagrindinės apkrovos. Tai didina pertempimų ir skausmų riziką.

    Kalbant apie pritūpimus, specialistai akcentuoja kelis bazinius principus: neutralų stuburą, stabilias pėdas ir kelių kontrolę. Jei nepavyksta saugiai pasiekti reikiamo gylio nenukeliant kulnų nuo žemės ir neišlenkiant nugaros, verta rinktis pritūpimą iki dėžės ar kitos atramos, kad išmoktumėte judesio.

    Atsispaudimuose dažna problema – „krentantys“ klubai ir į šonus išsiskleidžiantys alkūnių kampai. Rekomenduojama rankas statyti maždaug pečių plotyje, įtempti liemenį ir išlaikyti stabilų kūną viso judesio metu.

    Pasyvi „lenta“: išbūti lengva, padaryti teisingai – sunkiau

    „Lentos“ pratimas atrodo paprastas, nes jame nėra judesio, tačiau būtent dėl to jis neretai daromas klaidingai. Jei alkūnės atsiduria per toli į priekį, papildomas krūvis tenka pečiams ir kaklui.

    Specialistai pataria alkūnes statyti tiesiai po pečiais, o kūną laikyti tiesia linija nuo galvos iki kojų. Ne mažiau svarbu – aktyvus raumenų darbas: įtempti sėdmenis, „užrakinti“ liemenį ir išlaikyti įtampą kojose.

    Trenerių teigimu, gerai atlikta „lenta“ neturėtų būti pasyvus laukimas. Jei pratimas atliekamas teisingai, net 30 sekundžių daugeliui gali pasirodyti rimtu iššūkiu.

    Kodėl jėgos treniruotės vertos dėmesio

    Pratimai su savo kūno svoriu yra prieinami – nereikia nei treniruoklių salės, nei inventoriaus, o daugumą judesių galima pritaikyti pagal turimą pasirengimą. Dėl to tai dažnas pasirinkimas pradedantiesiems.

    Specialistai taip pat primena, kad jėgos treniruotės siejamos su geresne pusiausvyra, kasdienės fizinės funkcijos palaikymu ir mažesne traumų rizika. Svarbiausia taisyklė – pirmiausia išmokti teisingą techniką, o tik tada didinti sunkumą.

    Jei kyla abejonių, nuo ko pradėti arba kodėl nuolat skauda tam tikras vietas, verta pasitarti su kineziterapeutu ar asmeniniu treneriu, kurie įvertintų judėjimą ir padėtų susidėlioti tinkamą progresiją.

  • 6 prieskoniai, kuriuos verta valgyti kas savaitę: gali padėti mažinti uždegimą ir saugoti širdį

    Lėtinis uždegimas siejamas su prastesne širdies ir kraujagyslių sveikata, todėl mityboje vis dažniau ieškoma paprastų būdų jį mažinti. Vienas jų – prieskoniai: jie ne tik suteikia patiekalams skonio, bet ir gali papildyti racioną antioksidantais bei kitais biologiškai aktyviais junginiais.

    Kaip rašo „EatingWell“, dietistai išskiria šešis prieskonius, kuriuos verta įtraukti į savaitės meniu dėl jų priešuždegiminių savybių ir galimos naudos širdžiai. Tarp jų – ir Lietuvoje gerai pažįstami produktai, kurių nereikia ieškoti specializuotose parduotuvėse.

    Prieskonių privalumas – jie gali padėti sumažinti druskos poreikį, o tai svarbu kraujospūdžio kontrolei. Be to, daugelis jų tinka tiek saldiems, tiek sūriems patiekalams, todėl įtraukti kasdienėje mityboje paprasčiau, nei gali pasirodyti.

    Vis dėlto straipsnyje akcentuojama ir atsarga: kai kurių prieskonių didelės dozės papilduose gali sąveikauti su vaistais. Įprasti kiekiai maiste paprastai laikomi mažos rizikos, tačiau vartojant kraują skystinančius, nuo diabeto ar kraujospūdžio skirtus vaistus, verta pasitarti su gydytoju.

    Šeši prieskoniai, kuriuos išskiria dietistai

    1) Cinamonas. Minima, kad cinamonas siejamas su kraujospūdžio, cukraus kiekio kraujyje, cholesterolio ir uždegimo žymenų rodiklių gerėjimu. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tyrimuose dažnai nagrinėjami didesni kiekiai, būdingi papildams, todėl saugesnis kelias – naudoti jį kaip prieskonį kasdieniuose patiekaluose.

    2) Gvazdikėliai. Jie turi eugenolio ir kitų veikliųjų medžiagų, kurios gali prisidėti prie uždegimo mažinimo ir kraujagyslių apsaugos nuo oksidacinio streso. Siūloma naudoti mažus kiekius – pavyzdžiui, arbatose ar pabarstant ant patiekalo.

    3) Česnakas. Pabrėžiama alicino reikšmė – jis susidaro česnaką smulkinant ar kapojant. Straipsnyje nurodoma, kad česnakas gali būti siejamas su kraujospūdžio mažėjimu, palankesniais cholesterolio rodikliais ir uždegimo mažinimu, o vartoti jį maiste dažniausiai saugu.

    4) Imbieras. Nors moksliniai duomenys įvardijami kaip nevienareikšmiai, imbieras vertinamas dėl savo potencialo: jame esantys gingeroliai ir šogaoliai gali būti susiję su priešuždegiminiu poveikiu, taip pat su kraujotakos ir trigliceridų rodikliais.

    5) Džiovintų aitriųjų paprikų dribsniai. Jie turi kapsaicino – junginio, suteikiančio aštrumą, kuris gali turėti priešuždegiminį poveikį. Taip pat minimas ryšys tarp reguliaraus čili vartojimo ir mažesnės mirties nuo širdies ligų rizikos, nors tai nėra tiesioginis priežasties įrodymas.

    6) Ciberžolė. Joje esantis kurkuminas apibūdinamas kaip turintis stiprių priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad kurkuminas prastai pasisavinamas, todėl derinimas su juodaisiais pipirais (piperinu) gali padidinti biologinį prieinamumą.

    Kaip laikyti prieskonius, kad neprarastų poveikio

    Vien prieskonių įsigyti neužtenka – svarbu juos ir tinkamai laikyti. Straipsnyje patariama atkreipti dėmesį į „geriausias iki“ datą: pasibaigus terminui prieskoniai paprastai išlieka saugūs, tačiau gali prarasti aromatą ir „stiprumą“.

    Taip pat rekomenduojama prieskonius laikyti sandariai uždarytuose induose – kad jų neveiktų oras ir drėgmė. Ne mažiau svarbu vengti šviesos ir karščio, todėl geriausia vieta – vėsi, tamsi spintelė.

    Jei yra galimybė, siūloma rinktis nesmulkintus prieskonius: jie dažnai ilgiau išlaiko skonį nei malti. O sumalus prieš pat naudojimą, patiekale juntamas ryškesnis aromatas.

    Kada verta būti atsargesniems

    Nors prieskoniai gali būti paprastas žingsnis širdžiai palankesnės mitybos link, straipsnyje išskiriama viena svarbi išimtis: didelės dozės, būdingos papildams, gali turėti sąveikų su vaistais. Pavyzdžiui, minimos galimos sąveikos su kraują skystinančiais vaistais, kai kuriais vaistais nuo diabeto ar kraujospūdžio.

    Dėl to didžiausia praktinė rekomendacija paprasta – dažniau gardinti maistą prieskoniais, o ne eksperimentuoti su didelėmis papildų dozėmis be gydytojo ar vaistininko patarimo.

  • Dietologai nuramino: jogurtą žarnyno sveikatai galima valgyti bet kuriuo paros metu

    Jogurtas dažnai siejamas su geresne virškinimo sistemos savijauta, tačiau dietologai sako, kad „tobulo“ paros meto jam nėra – jį galima valgyti kada patogiausia.

    Kaip rašoma „EatingWell“, svarbiausia ne laikrodis, o tai, ar jogurtas turi gyvų ir aktyvių bakterijų kultūrų, taip pat kaip dažnai jis įtraukiamas į mitybą.

    Jogurto nauda žarnynui siejama su probiotikais – naudingomis bakterijomis. Jos gali prisidėti prie mikrobiotos pusiausvyros, konkuruodamos su mažiau palankiais mikroorganizmais.

    Straipsnyje pabrėžiama, kad jogurte esantis pieno „maistinių medžiagų pagrindas“ padeda probiotikams geriau atlaikyti rūgščią skrandžio aplinką, todėl vartojimo laikas tampa mažiau reikšmingas.

    Nuo ko priklauso jogurto nauda žarnynui

    Dietologai atkreipia dėmesį, kad skirtingų gamintojų produktuose gyvų bakterijų kiekis ir rūšys gali gerokai skirtis. Dėl to vien tik „jogurtas“ etiketėje dar nereiškia vienodos sudėties.

    Norint lengviau atsirinkti, siūloma ieškoti žymos „Live & Active Cultures“ (gyvos ir aktyvios kultūros). Tai savanoriška sertifikacija, rodanti, kad gamybos metu produkte buvo pakankamas kultūrų kiekis.

    Taip pat pabrėžiama, kad probiotikų poveikis yra „padermėms specifiškas“ – skirtingos bakterijų rūšys gali veikti nevienodai, todėl kai kurie jogurtai gali būti labiau orientuoti į tam tikrus virškinimo poreikius.

    Kodėl svarbiau reguliarumas, o ne valanda

    Pasak dietologų, probiotinės bakterijos žarnyne neužsibūna ilgai – jos tiesiog keliauja virškinamuoju traktu. Todėl vienkartinė porcija nebūtinai suteiks ilgalaikį efektą.

    Dėl šios priežasties didesnę reikšmę turi nuoseklus jogurto vartojimas kaip subalansuotos mitybos dalis, o ne tai, ar jį suvalgysite ryte, per pietus ar vakare.

    Su kuo derinti, kad „pamaitintumėte“ gerąsias bakterijas

    Jogurtas suteikia naudingų mikroorganizmų, bet jų „darbo“ sąlygos priklauso ir nuo to, ką valgome kartu. Dietologai primena apie prebiotikus – skaidulas, kurios tampa maistu gerosioms bakterijoms.

    Prie jogurto siūloma rinktis prebiotikų turinčius produktus, pavyzdžiui, uogas, bananus ar avižas. Minimi ir kiti pasirinkimai, tokie kaip linų sėmenys ar kviečių gemalai.

    Dar vienas patarimas – atkreipti dėmesį į pridėtinį cukrų. Paprastas, nesaldintas jogurtas su vaisiais dažnai laikomas palankesniu pasirinkimu nei stipriai saldinti variantai.

    Taip pat išskiriamas graikiško tipo (nusunktas) jogurtas: jis labiau koncentruotas ir gali suteikti daugiau baltymų, o kai kuriais atvejais – ir daugiau probiotikų vienoje porcijoje.

  • 3 kasdieniai įpročiai, kurie nepastebimai veikia cukraus kiekį kraujyje

    Cukraus kiekis kraujyje (gliukozė) nėra „tiesi linija“ – natūralu, kad jis per dieną kyla ir krenta. Tačiau tam tikri kasdieniai įpročiai gali nepastebimai pastumti rodiklius nepageidaujama kryptimi, ypač jei žmogus turi prediabetą ar diabetą.

    Apie tai rašo „EatingWell“, remdamasis dietologų ir diabeto priežiūros specialistų įžvalgomis: įtakos gali turėti ne tik tai, ką valgome, bet ir miegas ar net tai, kiek laiko sėdime nejudėdami.

    Per mažas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija) siejamas su tokiais simptomais kaip drebulys, prakaitavimas, alkis, galvos svaigimas, širdies plakimas ar nuotaikos pokyčiai. Sunkiais atvejais hipoglikemija gali būti pavojinga ir reikalauti skubios pagalbos.

    Per didelis cukraus kiekis kraujyje (hiperglikemija) ne visada iš karto sukelia aiškius simptomus, bet gali pasireikšti dideliu troškuliu, dažnu šlapinimusi, alkiu ar svorio kritimu. Ilgainiui padidėję rodikliai siejami su didesne diabeto komplikacijų rizika.

    Rytinė kava – svarbu ne tik ką įdedate

    Kava dažnai siejama su mažesne diabeto rizika, tačiau svarbu, kada ją geriate ir kuo ją gardinate. Specialistai atkreipia dėmesį, kad kava gali paskatinti greitą cukraus šuolį, ypač jei joje daug pridėtinio cukraus (sirupai, saldūs grietinėlės pakaitalai).

    Minima ir tai, kad net juoda kava kai kuriems žmonėms gali pakelti cukraus kiekį, nes kofeinas gali mažinti ląstelių jautrumą insulinui. Jei pastebite tokį poveikį, siūloma kavą gerti su pusryčiais, o ne tuščiu skrandžiu, ir atsisakyti saldžių priedų.

    Norint suprasti individualią reakciją, gali padėti gliukozės matuoklis ar nuolatinis gliukozės stebėjimo prietaisas (CGM) – svarbu stebėti tendencijas, o ne vieną pavienį matavimą.

    Miegas – dažnai nuvertinama grandis

    Nors daug dėmesio skiriama mitybai ir fiziniam aktyvumui, miegas neretai lieka paraštėse. Teigiama, kad sutrikęs ar per trumpas miegas gali mažinti jautrumą insulinui ir apsunkinti gliukozės kontrolę.

    Apžvalgose ir tyrimuose aptariama, jog miego trūkumas (dažnai siejamas su mažiau nei 6 valandomis per naktį) ir vėlesnis ėjimas miegoti gali būti susijęs su didesniu atsparumu insulinui. Be to, neišsimiegojus dažniau mažėja aktyvumas ir didėja polinkis rinktis mažiau palankų maistą.

    Praktinis patarimas paprastas – siekti pastovaus miego režimo. Jei miego trūksta, siūloma pradėti nuo mažo žingsnio, pavyzdžiui, kas vakarą atsigulti 15 minučių anksčiau.

    Ilgas sėdėjimas, ypač po valgio

    Ilgos kelionės, susitikimai ar darbas prie kompiuterio dažnai reiškia daug sėdėjimo. Kuo mažiau judame, tuo mažiau kūnas naudoja gliukozę kaip kurą, o tai gali atsispindėti ir cukraus kreivėje.

    Pabrėžiama, kad po valgio raumenų darbas ypač naudingas, nes aktyvūs raumenys „sunaudoja“ gliukozę. Dėl to rekomenduojamas trumpas 10–15 minučių pasivaikščiojimas po valgymo.

    Dar vienas praktiškas principas – judėti dažniau, bet trumpai: kas 30 minučių atsistoti ir padaryti pertrauką. Tai gali būti keli pritūpimai, ėjimas vietoje ar trumpas ratas aplink biurą.

    Kas padeda valdyti cukraus kiekį kraujyje

    Specialistai akcentuoja, kad svarbiausia – nuoseklumas ir dėmesys bendram vaizdui, o ne „tobuli“ vienkartiniai rezultatai. Cukraus kiekio valdymas dažnai prasideda nuo įpročių, kuriuos realu išlaikyti ilgą laiką.

    Siūloma rinktis subalansuotus patiekalus, kuriuose netrūksta skaidulų, baltymų ir sveikųjų riebalų, daugiau judėti po valgio ir miegą laikyti svarbia cukraus kontrolės plano dalimi. Taip pat gali padėti paprastas savistabos žurnalas ar CGM, leidžiantys pamatyti, kas konkrečiai veikia jūsų organizmą.

  • Dietologai įvardijo 4 papildus, kurie gali nepadėti mažinti kortizolio ir net jį didinti

    Socialiniuose tinkluose kortizolis dažnai kaltinamas dėl visko – nuo pilvo riebalų iki „smegenų miglos“. Tačiau dietologai primena: nors kortizolis yra natūralus ir būtinas hormonas, bandymai jį „numušti“ papildais gali būti ne tokie veiksmingi, kaip tikimasi.

    Kortizolį gamina antinksčiai – jis išsiskiria reaguojant į stresą ir dalyvauja reguliuojant cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį bei imuninį atsaką. Hormono lygis taip pat turi natūralų paros ritmą: ryte jis paprastai būna aukštesnis, o vakare – mažėja.

    Trumpalaikiai kortizolio šuoliai yra normalūs ir net naudingi. Problemos prasideda tada, kai jo lygis ilgą laiką išlieka padidėjęs – tuomet gali pasireikšti miego sutrikimai, nuotaikų kaita, aukštesnis kraujospūdis ar pakilęs gliukozės kiekis.

    Kaip rašo „EatingWell“, kai kurie populiarūs papildai, vartojami energijai, miegui ar „bendrai savijautai“, gali veikti kortizolį ne taip, kaip tikimasi. Dietologai išskiria keturias grupes, kurių, siekiant mažinti kortizolio lygį, verta vengti.

    Saldymedžio šaknis gali prailginti kortizolio poveikį

    Saldymedžio šaknis dažnai randama arbatose ir žolelių mišiniuose, reklamuojamuose stresui ar „antinksčių sveikatai“. Dietologės teigimu, joje esantis junginys glicirizinas gali slopinti fermentą, padedantį organizmui „išjungti“ kortizolį, todėl hormonas gali išlikti aktyvus ilgiau.

    Toks poveikis kai kuriems žmonėms siejamas su skysčių kaupimu, padidėjusiu kraujospūdžiu ir sumažėjusiu kalio kiekiu. Jei saldymedis vartojamas dėl virškinimo, minima, kad galima ieškoti DGL formos (be glicirizino), tačiau dėl vartojimo vis tiek verta pasitarti su specialistu.

    Didelės kofeino dozės prieš treniruotę – papildomas „streso signalas“

    Dietologai taip pat atkreipia dėmesį į kofeino turinčius prieštreniruotinius miltelius. Juose vienoje porcijoje gali būti 150–300 miligramų kofeino, o kai kuriuose – ir daugiau.

    Minima, kad kofeinas gali didinti kortizolio lygį, ypač žmonėms, kurie jo nevartoja reguliariai. Be to, intensyvus fizinis krūvis trumpam taip pat kelia kortizolį, todėl kofeino ir sunkios treniruotės derinys gali sustiprinti šią reakciją.

    „Antinksčių palaikymo“ papildai ir paslėpti hormonai

    Rinkoje netrūksta produktų, žadančių padėti nuo vadinamojo „antinksčių nuovargio“. Tačiau pabrėžiama, kad tai nėra pripažinta medicininė diagnozė, o kai kurių papildų sudėtis gali kelti papildomų rizikų.

    Tekste cituojama 2018 metų analizė, kurioje, tiriant nereceptinius „antinksčių palaikymo“ papildus, nustatyta, jog visuose buvo tam tikrų skydliaukės hormonų, o daugelyje – ir bent vienas steroidinis hormonas, neįrašytas etiketėje. Tokie paslėpti hormonai gali būti pavojingi, ypač jei žmogus nežino, ką tiksliai vartoja.

    Melatoninas ne visada reiškia mažesnį kortizolį

    Melatoninas plačiai vartojamas kaip priemonė miegui gerinti, o prastas miegas siejamas su didesniu kortizoliu. Vis dėlto straipsnyje pažymima, kad ryšys nėra toks paprastas: apžvalgos duomenimis, įrodymų, kad melatoninas reikšmingai mažintų kortizolį sveikiems suaugusiesiems, trūksta.

    Kai kurie tyrimai net rodo priešingą tendenciją – tam tikromis aplinkybėmis, ypač vartojant didesnes dozes, melatonino papildai gali būti susiję su didesne kortizolio sekrecija.

    Ką rinktis vietoje „greitų sprendimų“

    Dietologai pabrėžia, kad jei kyla įtarimų dėl ilgalaikio padidėjusio kortizolio, pirmiausia verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą – prireikus gali būti paskirti tyrimai ir ieškoma tikrosios priežasties.

    Taip pat akcentuojama, kad gyvenimo būdo įpročiai neretai būna efektyvesni už papildus: reguliarus miegas (bent 7 valandos), streso valdymo praktikos (pavyzdžiui, dėmesingumas, kvėpavimo pratimai ar joga), nuosaikus fizinis aktyvumas ir atsargus kofeino vartojimas, ypač antroje dienos pusėje.

    Tekste minimi ir keli papildai, kurių tyrimų rezultatai vertinami kaip „žadantys, bet riboti“ (pavyzdžiui, ašvaganda, omega-3 ir L-teaninas). Vis dėlto pabrėžiama, kad prieš pradedant vartoti bet kuriuos papildus – ypač nėštumo metu, žindant ar vartojant receptinius vaistus – reikėtų pasitarti su gydytoju.

  • Kiek kiaušinių galima suvalgyti per dieną? Tyrimai griauna mitą apie cholesterolį

    Kiek kiaušinių galima suvalgyti per dieną? Tyrimai griauna mitą apie cholesterolį

    Kiaušiniai ilgus metus buvo laikomi maistu, kurį dėl cholesterolio reikėtų riboti. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad ryšys tarp kiaušinių vartojimo ir „blogojo“ cholesterolio ar širdies ligų rizikos nėra toks tiesmukas, kaip manyta anksčiau.

    Kiaušiniai vertinami dėl maistinės sudėties: juose yra visavertis baltymas su devyniomis nepakeičiamomis aminorūgštimis. Taip pat jie suteikia vitaminų A, D ir B12 bei seleno.

    Išskiriama ir cholino reikšmė – ši medžiaga svarbi nervų sistemos veiklai bei riebalų apykaitai. Be to, trynyje yra liuteino ir zeaksantino – karotenoidų, siejamų su akių sveikata.

    Vis dėlto didžiausios diskusijos kilo dėl cholesterolio: viename didesniame kiaušinyje jo yra apie 185 mg. Ilgą laiką manyta, kad su maistu gaunamas cholesterolis tiesiogiai didina cholesterolio kiekį kraujyje, bet šiandien pabrėžiama, kad svarbūs ir kiti mitybos bei gyvenimo būdo veiksniai.

    Ką rodo didelės apimties duomenys

    2020 metais žurnale „The BMJ“ publikuota analizė vertino ryšį tarp kiaušinių vartojimo ir širdies bei kraujagyslių ligų. Tyrėjai apžvelgė trijų didelių JAV tyrimų duomenis ir atliko metaanalizę, kurioje iš viso dalyvavo daugiau nei 1,7 mln. žmonių.

    Rezultatai parodė, kad iki vieno kiaušinio per dieną vartojimas bendroje tiriamųjų populiacijoje nebuvo susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Panašios tendencijos fiksuotos vertinant ir koronarinę širdies ligą bei insultą.

    Tyrėjai kartu pabrėžė svarbų niuansą: stebimieji tyrimai neįrodo, kad kiaušiniai patys savaime saugo nuo ligų. Rezultatus gali lemti ir bendras mitybos modelis, fizinis aktyvumas bei kiti gyvenimo būdo veiksniai.

    Ne tik cholesterolis: svarbus ir sočiųjų riebalų kiekis

    Papildomų įžvalgų pateikė 2025 metų liepą „The American Journal of Clinical Nutrition“ paskelbtas tyrimas, kuriame lygintas su maistu gaunamo cholesterolio ir sočiųjų riebalų poveikis MTL (LDL) cholesterolio koncentracijai.

    Eksperimente dalyvavo 61 suaugęs žmogus, o daliai jų buvo taikoma mityba, kurioje kasdien buvo po du kiaušinius, tačiau sočiųjų riebalų kiekis buvo mažas.

    Tyrimo išvadose nurodyta, kad didesnis sočiųjų riebalų vartojimas siejosi su aukštesniu LDL kiekiu, o tokios pačios sąsajos su vien cholesteroliu maiste nenustatyta. Dieta su dviem kiaušiniais per dieną ir mažai sočiųjų riebalų net buvo susijusi su mažesnėmis LDL reikšmėmis nei kontrolinė mityba.

    Kiek kiaušinių rekomenduojama ir kam reikėtų atsargumo

    American Heart Association pozicija – sveiki žmonės kasdienėje mityboje gali numatyti po vieną visą kiaušinį. Sveikiems vyresnio amžiaus žmonėms kai kuriais atvejais nurodoma, kad galima ir iki dviejų, jei bendra mityba išlieka subalansuota.

    Panašiai vertinama ir Lenkijos nacionalinio mitybos švietimo centro informacija: saikingas vartojimas, iki vieno kiaušinio per dieną, paprastai nerodo reikšmingos sąsajos su koronarinės širdies ligos rizika.

    Daugiau atsargumo gali reikėti žmonėms, turintiems lipidų apykaitos sutrikimų ar sergantiems cukriniu diabetu. Svarbu ir tai, su kuo kiaušiniai valgomi: patiekalas su daržovėmis ir pilno grūdo produktais nėra tas pats, kas kiaušinienė su daug sviesto ir šoninės.

    Bendras naujesnių tyrimų akcentas – kiaušiniai nebūtinai yra „sveikos širdies priešas“, o didesnę reikšmę dažnai turi visas mitybos paveikslas ir sočiųjų riebalų kiekis.

  • 4 dalykai, dėl kurių net švari virtuvė atrodo netvarkinga – ir kaip tai sutvarkyti

    Net ir ką tik nuvalius stalviršius bei išplovus indus virtuvė kartais vis tiek atrodo chaotiška. Dažniausiai problemą sukuria ne nešvara, o daiktai, kurie užima daug vizualios ir fizinės erdvės.

    Kaip rašo „EatingWell“, tvarkos įspūdį dažnai „suvalgo“ keli pasikartojantys įpročiai: ant paviršių paliekami daiktai, virtuvei nepriklausantys rakandai ar perteklinis dekoras.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad virtuvė ypač greitai virsta „visko sandėliu“: čia nusėda smulkūs prietaisai, paštas, raktai, pirkinių maišeliai, o kartais ir atsargos, kurios nebetelpa spintelėse.

    Gera žinia ta, kad dažniausiai pakanka kelių paprastų sprendimų – aiškesnių laikymo zonų ir kelių kasdienių taisyklių, kad virtuvė atrodytų ramesnė ir tvarkingesnė.

    Perkrauti stalviršiai

    Net švari virtuvė atrodys netvarkinga, jei stalviršiai nukrauti smulkia buitine technika ir gaminimo įrankiais. Vizualinį triukšmą kuria ir stambūs prieskonių stovai, keli aliejaus buteliukai, indai mentelėms ar sukrautos pjaustymo lentelės.

    Sprendimas paprastas: ant stalviršio palikti tik tai, kas naudojama kasdien. Rečiau naudojamus daiktus verta perkelti į spintelę ar sandėliuką, o dažniausiai naudojamus sugrupuoti į aiškias zonas, pavyzdžiui, kavos kampelį.

    Paštas, krepšiai ir kiti „ne virtuvės“ daiktai

    Virtuvės paviršiai dažnai tampa vieta „padėti trumpam“: laiškams, mokyklos popieriams, raktams, siuntiniams ar pirkinių maišeliams. Taip net ir nedidelė krūvelė greitai sukuria nuolatinės netvarkos jausmą.

    Vienas iš principų, siūlomų tvarkos specialistų – ne padėti, o iškart padėti į vietą. Pavyzdžiui, indus dėti tiesiai į indaplovę, o užkandžiams numatyti atskirą dubenį ar lentyną, kad jie nesimėtytų ant stalviršio.

    Paštą taip pat verta tvarkyti kuo greičiau: ką galima – perdirbti, ką reikia – susegti ir laikyti tam skirtoje vietoje. Padeda ir „iškrovimo“ zonos ne virtuvėje: dėžutė laiškams, kabliukai raktams ar kampelis daiktams, kuriuos reikia išsinešti.

    Per daug dekoro

    Jauki virtuvė nebūtinai turi būti sterili, tačiau dekoras, kurio per daug, ima konkuruoti dėl dėmesio. Sezoninės dekoracijos, kelios žvakės, keli augalai, dekoratyvūs aksesuarai ar „gražios“ lentelės ant stalviršio gali padaryti erdvę vizualiai ankštą.

    Čia padeda „redagavimas“: geriau keli ryškesni akcentai nei daug smulkmenų. Dažnai pakanka vienos vazos su gėlėmis, mėgstamos žvakės ar vieno dailaus indo, kad būtų jauku, bet ne perkrauta.

    Tvarkingesnį įspūdį kuria ir nuoseklesnė spalvų paletė – kai matomi daiktai tarpusavyje dera, virtuvė atrodo vientisesnė net ir palikus kelis elementus ant akių.

    Pergrūstos spintelės ir sandėliukai

    Kartais netvarka slypi ten, kur jos nesimato iš karto: spintelėse ir sandėliuke. Jei ten prikaupta pasibaigusio galiojimo produktų, dubliuojančių pakuočių ar retai naudojamų daiktų, kasdieniams daiktams nebelieka vietos – ir jie galiausiai atsiduria ant stalviršio.

    Tvarkos specialistai siūlo neapsiriboti vienu „pavasariniu tvarkymusi“ per metus, o daryti reguliarias sezonines peržiūras. Tai proga patikrinti kruopas, prieskonius ir kitus užmirštus produktus bei išmesti tai, kas nebetinkama.

    Pašalinus nebereikalingus daiktus atsiranda ne tik daugiau vietos, bet ir lengviau matyti, ką jau turite – taip sumažėja ir impulsyvių pirkinių, kurie vėl apkrauna spinteles.

    Keli paprasti įpročiai, kurie veikia

    Kai pagrindiniai „kaltininkai“ pašalinti, virtuvei gali padėti keli nedideli patobulinimai. Pavyzdžiui, sukurti aiškias zonas dažniausiai naudojamiems daiktams, supaprastinti dekorą ir stengtis, kad ant paviršių liktų tik tai, kas turi funkciją.

    Dar vienas praktiškas sprendimas – vakarinis „stalviršių perkrovimas“: prieš miegą greitai nuvalyti ir nuo paviršių nuimti susikaupusius daiktus. Toks įprotis padeda mažoms krūvelėms nevirsti nuolatine netvarka.

    Virtuvei nebūtina atrodyti kaip iš katalogo – svarbiausia, kad ji būtų funkcionali, patogi ir vizualiai neperkrauta.

  • Pirkėjai giria ketinę „Victoria“ keptuvę: teigia, kad ji „geresnė už Lodge“

    Ketaus keptuvės dažnai vadinamos virtuvės „darbiniais arkliais“, o vienas „Amazon“ hitas sulaukia ypač daug pagyrų. Pirkėjai teigia, kad 10 colių „Victoria“ ketaus keptuvė kai kuriais atvejais veikia net geriau nei gerai žinomas „Lodge“ prekės ženklas.

    Kaip rašo „EatingWell“, dalis pirkėjų atsiliepimuose išskiria būtent „Victoria Cast-Iron 10-Inch Round Skillet“ modelį, kurio kaina publikavimo metu buvo 22 JAV doleriai. Keptuvė išsiskiria dviem patogiomis rankenomis, kurios, anot pirkėjų, praverčia kasdienėje virtuvėje.

    Straipsnyje primenama, kad viena didžiausių ketaus keptuvių stiprybių – ilgaamžiškumas. Skirtingai nei kai kurios nelimpančios keptuvės su trapesnėmis dangomis, ketaus paviršius neturi tokios dangos, kuri lengvai skilinėtų ar braižytųsi nuo metalinių įrankių.

    Be to, dauguma ketaus keptuvių būna iš anksto „užgrūdintos“ aliejumi, o naudojant jos gali tapti vis labiau nelimpančios. Tai vienas iš argumentų, kodėl tokio tipo indai dažnai perkami ilgus metus naudojimui, o ne „vienam sezonui“.

    Kas išskiria „Victoria“ keptuvę

    Nors ir „Lodge“, ir „Victoria“ yra ketaus keptuvės, jų skirtumus pirkėjai dažniausiai sieja su dizainu. Minimas „Victoria“ modelis turi dvi rankenas ir švelniau nuo dugno kylantį pagrindą, o tai gali būti patogu įvairiems gaminimo būdams.

    Straipsnyje taip pat nurodoma, kad „Victoria“ keptuvės gylis yra 1,5 colio, kai tuo metu „Lodge“ keptuvės – 2 coliai. Tokie skirtumai gali lemti, kaip patogu kepti, skrudinti, trumpai apkepti ar gaminti orkaitėje.

    Pirkėjų atsiliepimuose minimi konkretūs patiekalai: vieni giria formą, tinkančią „Dutch baby“ blynams, kiti – kad joje gražiai iškepa kukurūzų duona. Taip pat teigiama, kad keptuvė praverčia kepant kepsnius, mėsainius, šoninę ar net kiaušinius.

    Kur galima naudoti ketaus keptuvę

    Publikacijoje pabrėžiama, kad tokio tipo keptuvė yra universali: ji tinka naudoti orkaitėje, ant grilio ar net stovyklaujant, taip pat gali būti naudojama ant dujinių, elektrinių ar indukcinių viryklių.

    Autoriai pažymi, kad „Victoria“ keptuvė tuo metu buvo pasiekusi žemiausią kainą per 90 dienų. Vis dėlto kainos internetinėse parduotuvėse keičiasi, todėl prieš perkant verta pasitikrinti aktualų pasiūlymą.

  • Savaitę kasdien išgėrė po 8 stiklines vandens: kas pasikeitė, o kas – ne

    Gerti rekomenduojamą vandens kiekį skamba kaip paprastas įprotis, galintis pagerinti savijautą, tačiau realybėje poveikis ne visada būna toks, kokio tikimasi. Viena autorė savaitę kasdien stengėsi išgerti bent po 8 stiklines vandens ir stebėjo, kas nutiks.

    Kaip rašo „EatingWell“, vanduo siejamas su įvairiomis naudomis – nuo didesnės energijos ir geresnio miego iki retesnių galvos skausmų, geresnės fizinės formos ir smegenų veiklos. Tuo metu nepakankamas skysčių vartojimas gali pasireikšti nuovargiu, „migla“ galvoje, prastesne nuotaika ir silpnesniu sportiniu rezultatu.

    Autorė pripažino, kad vandens mėgsta, bet dažnai jo tiesiog neprisiverčia išgerti pakankamai. Nors darbe prie stalo laikydavo puodelį vandens, o į treniruotes pasiimdavo gertuvę, iki šio bandymo savo suvartojamo kiekio ji neskaičiavo.

    Prieš pradėdama ji susipažino su rekomendacijomis: Medicinos institutas nurodo, kad moterims per dieną reikėtų apie 11 puodelių, o vyrams – apie 16. Tačiau dalį skysčių gauname ir su maistu (apie 20–30 proc.), todėl autorė pasirinko praktiškesnį tikslą – savaitę kasdien išgerti bent 8 stiklines vandens.

    Kas pasikeitė per savaitę

    Pirmasis ir labiausiai pastebimas pokytis buvo visai nuspėjamas – dažnesni apsilankymai tualete. Visgi pirmosiomis dienomis jų nebuvo tiek daug, kiek autorė tikėjosi, ir tai jai pasirodė kaip signalas, kad savaitės pradžioje ji galėjo būti šiek tiek dehidratavusi.

    Dirbant iš namų toks pokytis nebuvo labai nepatogus – pertraukos net suteikė daugiau judėjimo ir trumpų pauzių nuo kompiuterio ekrano.

    Sunkiau buvo savaitgalį, kai diena tapo mažiau struktūruota, o laikas praleistas ne namuose. Vieną šeštadienį autorė pradėjo nuo didelės ledinės latės ir pastebėjo, kad skysčių derinys paskatino nuolat ieškoti artimiausio tualeto.

    Dar vienas netikėtas pokytis – bandymo metu ji natūraliai ėmė vengti kavos ir alkoholio. Autorė pastebėjo, kad tomis dienomis, kai jų vis dėlto išgėrė, poreikis dažniau šlapintis tik dar labiau išaugo.

    Ko autorė nepastebėjo

    Nors tikslas buvo aiškus, ne kiekvieną dieną pavyko išgerti po 8 stiklines. Lengviausia tai padaryti buvo darbo dienomis, kai vanduo visada stovėjo šalia, o savaitgaliais – sunkiausia dėl išvykų ir nenoro visą laiką galvoti apie artimiausią tualetą.

    Norėdama priartėti prie tikslo, autorė stengėsi išgerti kelias stiklines prieš išeidama iš namų, su savimi nuolat turėjo vandens buteliuką, o grįžusi bandydavo „pasivyti“ trūkstamą kiekį – kartais jau visai prieš miegą.

    Vandens gėrimo eksperimentas taip pat nepadėjo numesti svorio. Autorė pasisvėrė pirmą ir septintą dieną ryte, prieš valgį, ir svarstyklės rodė tą patį skaičių.

    Tekste primenama, kad nors vanduo kartais gali padėti kontroliuoti užkandžiavimą (pavyzdžiui, kai troškulys supainiojamas su alkiu), vien didesnis vandens kiekis nebūtinai reikšmingai sumažina suvartojamo maisto kiekį. Minimas 2019 metais žurnale „Physiology Behavior“ publikuotas tyrimas, kuriame nurodyta, kad vandens vartojimo didinimas reikšmingai nesumažino suvalgomo kiekio.

    Išvada: paprasta, bet ne stebuklinga

    Autorė pripažino, kad savaitė buvo per trumpa, jog pajustų didelius pokyčius, ir kad vandens gėrimas „nepakeitė gyvenimo“. Vis dėlto ji įvardijo vieną aiškų pliusą – pasiekti tikslą buvo paprasčiau, nei atrodė, ypač kai vanduo visada šalia.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį į praktišką dalyką: didesnė gertuvė padėjo lengviau sekti išgertą kiekį. Pati ji per dieną kelis kartus papildydavo 16 uncijų talpos buteliuką, o jos vyrui, dalyvavusiam iššūkyje, pakakdavo vieną kartą pripildyti 32 uncijų gertuvę.

    Nors didžiausias akivaizdus pokytis buvo dažnesni apsilankymai tualete, autorė teigė, kad šis įprotis ją paskatino ir kitiems mažiems pokyčiams – pavyzdžiui, kasdienei meditacijai ar mažesniam saldumynų kiekiui.