CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Menopauzės smegenų rūkas gąsdina: moterys bijo demencijos, bet dažnai kaltas visai kas kita

    Menopauzės smegenų rūkas gąsdina: moterys bijo demencijos, bet dažnai kaltas visai kas kita

    Užėjote į kambarį ir pamiršote, ko atėjote, o pokalbyje staiga pritrūko paprasto žodžio? Tokie epizodai dažnai apibūdinami kaip smegenų rūkas, tai nėra atskira liga, bet koncentracijos, dėmesio ir trumpalaikės atminties sutrikimų visuma. Menopauzės laikotarpiu šis pojūtis gali išgąsdinti, nes daliai moterų jis primena demencijos pradžią.

    Svarbu atskirti būdingą smegenų rūką nuo ženklų, kai silpnėja įprasti įgūdžiai ar nyksta seniai sukauptos žinios. Menopauzės metu dažniau pasitaiko trumpalaikis „minties siūlo pametimas“, lėtesnis informacijos apdorojimas, didesnis dirglumas ir nuovargis. Simptomai neretai svyruoja: vieną dieną beveik nepastebimi, kitą trukdo darbui ir bendravimui.

    Kas vyksta organizme?

    Vienas pagrindinių veiksnių yra hormonų svyravimai, ypač perimenopauzėje, kai pokyčiai būna dinamiškiausi. Estrogenai daro įtaką smegenų sritims, susijusioms su nuotaika, miegu, dėmesiu ir atmintimi, todėl jų mažėjimas gali paveikti kasdienį kognityvinį „aštrumą“. Tyrimai rodo, kad dalis pokyčių laikui bėgant sušvelnėja, nes organizmas prisitaiko prie naujų sąlygų.

    Smegenų rūką dažnai paaštrina ne tik hormoniniai pokyčiai, bet ir jų sukelti simptomai. Karščio bangos, naktinis prakaitavimas ir dažni prabudimai blogina miego kokybę, o prastas miegas tiesiogiai silpnina dėmesį ir atmintį. Prisidėjus ilgalaikiam stresui, emociniam išsekimui ar dideliam krūviui, pojūtis gali tapti ypač ryškus.

    Kada tai gali būti ne menopauzė?

    Ne visus atminties ir dėmesio sutrikimus verta nurašyti menopauzei, nes panašiai gali pasireikšti ir kitos būklės. Dažnos priežastys yra skydliaukės veiklos sutrikimai, mažakraujystė, geležies ar vitamino B12 trūkumas, depresija, miego apnėja, cukrinis diabetas. Kartais kaltos ir kai kurių vaistų nepageidaujamos reakcijos, todėl užsitęsus simptomams svarbi gydytojo konsultacija ir tiksliniai tyrimai.

    Ypač svarbu nepulti savarankiškai vartoti „atminčiai“ reklaminių papildų. Per didelės vitaminų ar mikroelementų dozės gali pakenkti, o augaliniai preparatai gali sąveikauti su receptiniais vaistais. Saugiausia strategija yra aiški priežasties paieška, o ne bandymai „užmaskuoti“ simptomus.

    Kas realiai padeda kasdien?

    Didžiausią efektą dažnai duoda miego kokybės gerinimas: pastovus miego režimas, vėsesnis miegamasis, mažiau alkoholio ir sunkaus maisto vakare, mažiau ekranų prieš miegą. Jei karščio bangos ir naktinis prakaitavimas reguliariai pažadina, verta aptarti gydymo galimybes su gydytoju, nes pagerėjęs miegas dažnai pagerina ir koncentraciją.

    Reguliarus judėjimas taip pat siejamas su geresne nuotaika, mažesniu stresu ir aiškesniu mąstymu. Dažniausiai svarbiausia ne „idealus“ sportas, o pastovumas, pavyzdžiui, beveik kasdienis 30 minučių pasivaikščiojimas ir keli trumpi jėgos pratimų užsiėmimai per savaitę. Kognityvinę savijautą gali palaikyti ir subalansuota mityba, kurioje gausu daržovių, pilno grūdo produktų, žuvies, riešutų, sėklų.

    Praktiškai padeda ir paprasti įpročiai: darbų sąrašai, kalendorius telefone, pastovi vieta raktams, vienos užduoties atlikimas vienu metu. Jei simptomai greitai stiprėja, trukdo darbui, saugiam vairavimui arba juos ima pastebėti artimieji, tai signalas neatidėlioti vizito pas gydytoją. Skubi pagalba būtina, jei staiga sutrinka kalba, nusvyra lūpos kampas, nusilpsta viena kūno pusė, atsiranda neįprastas stiprus galvos skausmas ar dezorientacija.

    Menopauzės hormonų terapija kai kurioms moterims sumažina karščio bangas ir naktinį prakaitavimą, todėl netiesiogiai gali pagerinti miegą ir savijautą dieną. Vis dėlto ji neturėtų būti pradedama vien kaip priemonė „atminčiai“ ar demencijos prevencijai. Sprendimas dėl gydymo priimamas individualiai, įvertinus simptomus, naudą ir galimas kontraindikacijas.

  • Mėgstate arbatą ir kavą itin karštas? Mokslininkai perspėja dėl stemplės vėžio rizikos

    Įprotis gerti itin karštą arbatą ar kavą gali būti siejamas su didesne stemplės vėžio rizika. Tokią išvadą pateikė Oksfordo universiteto tyrėjai, išanalizavę apie 980 000 Jungtinės Karalystės gyventojų duomenis.

    Tyrime žmonės patys įvertino, ar gėrimai jiems būna šilti, karšti ar labai karšti. Tie, kurie nurodė geriantys karštus gėrimus, turėjo maždaug 1,7 karto didesnę stemplės vėžio riziką, o pasirinkę „labai karštus“ – beveik tris kartus didesnę, palyginti su šiltus gėrimus mėgusiais dalyviais.

    Kokia vėžio forma siejama labiausiai?

    Tyrėjai pabrėžė, kad ryšys aiškiausiai matytas su plokščialąsteliniu stemplės vėžiu. Tuo metu aiškios sąsajos tarp gėrimų temperatūros ir stemplės adenokarcinomos rizikos šiame darbe nebuvo nustatyta.

    Svarbus buvo ne vien karštis. Didesnė rizika išryškėjo ir tiems, kurie per dieną išgerdavo šešis ar daugiau karštų gėrimų, palyginti su geriančiais rečiau.

    Kodėl temperatūra gali būti svarbi?

    Tyrime tiksliai nematuota, kokios temperatūros buvo dalyvių gėrimai, tačiau ankstesnės išvados leidžia orientuotis į aiškią ribą. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra yra nurodžiusi, kad gėrimai, karštesni nei 65 laipsniai Celsijaus, laikomi tikriausiai didinančiais stemplės vėžio riziką.

    Galimas paaiškinimas siejamas su terminiu pažeidimu. Itin karšti skysčiai gali nuolat dirginti ir žaloti stemplės gleivinę, o pasikartojantis audinių pažeidimas ir uždegimas ilgainiui gali didinti piktybinių pakitimų tikimybę.

    Ką pataria specialistai?

    Ekspertai neakcentuoja būtinybės atsisakyti arbatos ar kavos. Paprastas sprendimas – neskubėti ir leisti gėrimui atvėsti kelias minutes po užplikymo, ypač jei įprastai geriate „degina“ temperatūros gėrimus.

    Taip pat primenama, kad didžiausią stemplės vėžio riziką didinantys veiksniai išlieka rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas. Tyrėjų teigimu, reikia papildomų darbų, kad būtų tiksliau nustatyta temperatūra ir vartojimo įpročiai, nuo kurių rizika pradeda ryškiau augti.

    „Tai didžiausias Jungtinėje Karalystėje atliktas gyventojų tyrimas šiuo klausimu ir jis papildo įrodymus, kad itin karšti gėrimai gali didinti plokščialąstelinio stemplės vėžio riziką“, – sakė Oksfordo universiteto Oxford Population Health tyrėja dr. Keren Papier.

  • 5 raudoni ir violetiniai produktai, galintys mažinti kraujospūdį ir blogąjį cholesterolį

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, todėl mokslininkai nuolat ieško kasdienėje mityboje pritaikomų būdų, galinčių mažinti riziką. Naujesnės apžvalgos ir klinikiniai tyrimai vis dažniau akcentuoja augalinių junginių, ypač polifenolių, svarbą kraujagyslių sveikatai.

    Didžiausio dėmesio sulaukia raudonos, mėlynos ir violetinės spalvos vaisiai bei daržovės, nes jų atspalvį dažnai lemia antocianinai. Šie polifenoliai siejami su geresne endotelio, tai yra kraujagyslių vidinio sluoksnio, funkcija, o tai gali turėti reikšmės tiek kraujospūdžiui, tiek cholesterolio apykaitai.

    Kuo svarbūs antocianinai?

    Antocianinai laikomi antioksidantais, galinčiais padėti mažinti oksidacinį stresą ir uždegiminius procesus, kurie prisideda prie aterosklerozės. Tyrimuose jie siejami su nedideliais, bet statistiškai reikšmingais kraujospūdžio ir lipidų rodiklių pokyčiais, ypač kai tokie produktai vartojami reguliariai.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra gydymas ir nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų. Didžiausia nauda paprastai pasireiškia tada, kai spalvingi augaliniai produktai tampa viso sveikesnio mitybos modelio dalimi, kartu ribojant druską, itin perdirbtą maistą ir sočiuosius riebalus.

    Produktai, kuriuos verta įtraukti

    Viena dažniausiai minimų alternatyvų yra raudonosios vynuogės, kuriose aptinkama antocianinų, kitų polifenolių ir resveratrolio. Kai kuriuose nedideliuose tyrimuose kasdien vartojant didesnį kiekį raudonųjų vynuogių buvo fiksuotas bendrojo ir mažo tankio lipoproteinų, dažnai vadinamų bloguoju cholesteroliu, sumažėjimas.

    Ne mažiau dėmesio sulaukia mėlynės, gervuogės ir kitos tamsios uogos, kurios laikomos vienu patogiausių antocianinų šaltinių. Jas paprasta derinti su natūraliu jogurtu, avižomis ar varške, o pasirinkus šaldytas uogas galima išlaikyti įprotį visus metus.

    Iš daržovių dažnai išskiriami raudonieji svogūnai, kuriuose be antocianinų yra ir kvercetino, siejamo su kraujagyslių tonusu. Taip pat minima raudongūžė kopūstė, kurioje derinami antocianinai, vitaminas C ir skaidulos, svarbios cholesterolio mažinimui per tulžies rūgščių apykaitą.

    „Svarbiausia yra daryti viską, kas įmanoma, kad apsaugotume širdį, o raudoni ir violetiniai produktai gali būti paprasta ir praktiška mitybos dalis“, – sakė gydytoja Nisa Aslam.

    Kada verta pasitarti su gydytoju?

    Jei kraujospūdis ar cholesterolio rodikliai yra padidėję, vien mitybos pokyčių gali nepakakti, todėl svarbi individuali gydymo taktika. Ypač tai актуalu žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, turintiems inkstų ligų, patyrusiems infarktą ar insultą, taip pat vartojantiems kelis vaistus.

    Praktinis patarimas paprastas: siekite, kad lėkštėje kasdien atsirastų kuo daugiau natūralių augalinių spalvų, o raudoni ir violetiniai produktai būtų ne epizodas, o įprotis. Tokia strategija dažniausiai dera su bendromis kardiologinėmis rekomendacijomis dėl skaidulų, mažesnio druskos kiekio ir aktyvesnio gyvenimo būdo.

  • Telefoną naršote be sustojimo? Gydytojas įspėja: 5 pasekmės, kurios gali smogti tyliai

    Išmanusis telefonas daugeliui tapo kasdieniu įrankiu darbui, bendravimui ir laisvalaikiui, tačiau ilgos valandos prie ekrano turi kainą. Gydytojai vis dažniau pabrėžia, kad problema nėra vien pavargusios akys – ilgalaikis įprotis gali paveikti miegą, laikyseną, psichologinę savijautą ir fizinį aktyvumą.

    Britų gydytojas ir televizijos laidų vedėjas daktaras Amir Khan atkreipia dėmesį į penkias dažniausias pasekmes, kurias jis mato praktikoje. Nors atskiri simptomai gali pasirodyti menki, ilgainiui jie linkę kauptis ir tapti nuolatine savijautos problema.

    Akys ir galvos skausmai

    Ilgai žiūrint į ekraną žmonės dažniausiai rečiau mirksi, todėl akies paviršius greičiau išsausėja. Dėl to gali atsirasti akių perštėjimas, tempimo jausmas, neryškus matymas ir galvos skausmai, ypač po ilgo naršymo ar darbo telefonu.

    Specialistai primena, kad akis vargina ne vien ryškumas, bet ir nuolatinis fokusavimas į artimą atstumą. Padėti gali paprastas įprotis reguliariai nukreipti žvilgsnį į tolimesnius objektus, kad akys pakeistų fokusavimo režimą.

    Laikysenos problemos ir kaklo skausmas

    Vadinamoji technologinė kaklo problema atsiranda tuomet, kai galva ilgą laiką palenkta į priekį, o kaklo raumenys patiria nuolatinę apkrovą. Tai gali lemti maudimą, sustingimą, pečių įtampą ir ilgainiui prisidėti prie laikysenos pokyčių.

    Gydytojai pabrėžia, kad dažnai skausmas prasideda nepastebimai: iš pradžių juntamas tik nuovargis, tačiau vėliau diskomfortas gali kartotis kasdien. Padeda paprasti dalykai: telefono laikymas arčiau akių lygio ir trumpos pertraukos judesiui.

    Miegas, nerimas ir mažesnis judėjimas

    Ekranų skleidžiama šviesa ir įprotis naršyti prieš miegą gali trikdyti užmigimą, nes veikia organizmo pasiruošimą poilsiui. Net trumpas naršymas lovoje neretai prailgina laiką, per kurį žmogus užmiega, o miego kokybė tampa prastesnė.

    Dar viena problema – nuolatiniai pranešimai ir informacijos srautas, palaikantis įtampą. Tyrimuose per didelis ekranų laikas dažnai siejamas su didesniu nerimo lygiu ir depresiniais simptomais, ypač paaugliams ir jauniems suaugusiesiems.

    Galiausiai, kuo daugiau laiko praleidžiama sėdint su telefonu, tuo mažiau jo lieka judėjimui. Mažas fizinis aktyvumas yra susijęs su didesne antsvorio, širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo diabeto rizika, todėl net nedideli kasdieniai įpročių pokyčiai gali turėti realios naudos.

    „Kitą kartą, kai automatiškai imsite slinkti ekraną, duokite poilsio akims, kaklui ir protui. Jūsų ateities savijauta jums už tai padėkos“, – sakė daktaras Amir Khan.

  • Vienas pratimas, kuris alina pilvą: joga Navasana kai kam efektyvesnė už 6 Weiderio

    Vienas pratimas, kuris alina pilvą: joga Navasana kai kam efektyvesnė už 6 Weiderio

    Jogoje žinoma Navasana, dar vadinama boat pose, pastaraisiais metais tapo populiariu namų treniruočių pasirinkimu, nes nereikia jokios įrangos ir užtenka kelių minučių. Tai izometrinis pratimas, kai raumenys dirba įsitempę, nors nėra daug kartojamų judesių. Tačiau jis nėra stebuklingas sprendimas plokščiam pilvui ir negali pakeisti visos fizinės veiklos.

    Navasanos esmė paprasta: sėdima ant sėdimųjų kaulų, liemuo ir kojos pakeliami taip, kad kūnas primintų V raidę. Dėl to stipriai įsitraukia tiesusis, įstrižiniai ir gilieji pilvo raumenys, taip pat nugaros tiesiamieji bei klubų lenkiamieji. Dėl stabilizacijos darbo dažnai juntama ir įtampa šlaunyse, o rankos, ištiestos į priekį, padeda išlaikyti pusiausvyrą.

    Ar tai gali pakeisti 6 Weiderio?

    Nors Navasana kartais pristatoma kaip alternatyva 6 Weiderio programai, tiesioginių įrodymų, kad vienas pratimas būtų objektyviai veiksmingesnis už visą kompleksą, nėra. Skirtumas labiau praktinis: Navasana paprastesnė, lengviau išlaikyti reguliarumą, o tai daugeliui ir lemia geresnį rezultatą. Vis dėlto geriausią efektą dažniausiai duoda įvairi veikla, apimanti jėgą, ištvermę ir mobilumą.

    Stiprūs liemens raumenys svarbūs ne tik dėl išvaizdos: jie stabilizuoja kūną vaikštant, keliant daiktus, sportuojant ir padeda išlaikyti laikyseną. Dėl šios priežasties tokie pratimai kaip Navasana gali pagerinti kūno kontrolę ir pusiausvyrą, ypač jei derinami su kitais liemens stabilizavimo pratimais. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja visų pagrindinių raumenų grupių stiprinimą bent 2 kartus per savaitę.

    Kodėl pilvo riebalų ji nenuspalvina?

    Net jei Navasana stipriai „dega“ pilvą, vien ji lokaliai riebalų nuo liemens nenuima. Matomas pilvo reljefas labiausiai priklauso nuo bendro fizinio aktyvumo, mitybos, energijos balanso ir individualių kūno ypatybių. Todėl pratimai pilvui turėtų būti viso plano dalis, o ne vienintelis pasirinkimas.

    Kalbant apie nugaros skausmus, atsargumas būtinas: joga gali nežymiai gerinti funkciją ir mažinti lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą, tačiau tai nereiškia, kad konkreti asana tinka visiems. Netinkamai atlikta Navasana gali padidinti juosmens įtampą, ypač jei apvalinama nugara ar „laikomas“ kvėpavimas. Jei yra ūmus nugaros ar klubų skausmas, po operacijos ar nėštumo metu, pratimus verta aptarti su gydytoju arba kineziterapeutu.

    Kaip atlikti saugiai ir efektyviai

    Atsisėskite ant kilimėlio, sulenkite kelius ir pastatykite pėdas ant grindų. Ištieskite nugarą, pakelkite krūtinę ir lengvai atsiloškite per klubus, neapvalindami juosmens. Tada pakelkite pėdas, kad blauzdos būtų maždaug lygiagrečios kilimėliui, ir ištieskite rankas į priekį.

    Svorį laikykite ant sėdimųjų kaulų, o ne ant uodegikaulio, kvėpuokite ramiai ir nekiškite galvos į priekį. Pradžiai pakanka 10–15 sekundžių, po trumpo poilsio galima atlikti 2–3 serijas, vėliau laiką didinti iki 20–30 sekundžių. Jei per sunku, palikite kelius sulenktus ir prilaikykite šlaunų galą rankomis, o kojas tiesinkite tik įvaldę lengvesnę versiją.

    Nedidelis raumenų drebėjimas dėl nuovargio yra normalus, tačiau pratimą būtina nutraukti, jei atsiranda aštrus ar plintantis skausmas, tirpimas ar svaigimas. Šiame pratime svarbiausia ne rekordas, o taisyklinga technika ir reguliarumas. Būtent dėl to Navasana dažnai „laimi“ prieš sudėtingesnes programas tiems, kurie nori trumpo, bet intensyvaus pratimo namuose.

  • Valgykite reguliariai: 7 produktai, kurie padeda papildyti omega-3 atsargas

    Omega-3 riebalų rūgštys yra būtinos normaliai ląstelių veiklai, o tyrimai rodo jų svarbą širdies ir kraujagyslių sistemai, uždegiminių procesų reguliavimui bei normaliam trigliceridų kiekiui kraujyje. Kadangi žmogaus organizmas omega-3 pasigamina nepakankamai, jų reikia gauti su maistu.

    Dažniausiai išskiriamos trys omega-3 rūšys: EPA ir DHA, kurių daugiausia yra žuvyje bei jūros gėrybėse, ir ALA, būdinga augaliniams produktams. Organizmas gali dalį ALA paversti į EPA ir DHA, tačiau šis virsmas ribotas, todėl verta derinti skirtingus šaltinius.

    Vienas patikimiausių omega-3 šaltinių yra lašiša. Maždaug 85 gramai termiškai apdorotos laukinės lašišos gali turėti apie 0,35 gramo EPA ir 1,22 gramo DHA, todėl mitybos specialistai dažnai pataria riebią žuvį įtraukti į racioną 1–2 kartus per savaitę.

    Ne mažiau vertingos gali būti sardinės, ypač konservuotos. Apie 85 gramai sardinių pomidorų padaže gali suteikti maždaug 0,45 gramo EPA ir 0,74 gramo DHA, o tai patogu tiems, kurie ieško greito ir lengvai pasiekiamo varianto.

    Dar vienas pasirinkimas – austrės, nes jos gali turėti visų trijų rūšių omega-3. Nors jų kiekiai skiriasi pagal rūšį ir kilmę, jūros gėrybės išlieka geras būdas paįvairinti mitybą ir papildyti DHA bei EPA.

    Tiems, kurie renkasi augalinius šaltinius, naudingi gali būti čia sėklos, graikiniai riešutai ir linų sėmenys. Linų sėmenis dažniausiai rekomenduojama vartoti maltus, nes tuomet maistinės medžiagos įsisavinamos lengviau, o ALA kiekis būna geriau panaudojamas.

    Tarp augalinių produktų minimos ir edamamės, tai yra jaunos sojų pupelės, kurios taip pat gali prisidėti prie ALA gavimo. Praktikoje geriausi rezultatai pasiekiami derinant žuvį ar jūros gėrybes su augaliniais šaltiniais, kad omega-3 būtų gaunama nuosekliai ir įvairiai.

  • Mažai žinoma daržovė lenkia brokolius: okra turi daug magnio ir tinka sriuboms bei troškiniams

    Mažai žinoma daržovė lenkia brokolius: okra turi daug magnio ir tinka sriuboms bei troškiniams

    Valgomasis pižmianis, dažniau vadinamas okra, – tropikų augalas, kurio jaunos ankštys plačiai naudojamos Indijos, Afrikos, Artimųjų Rytų ir Karibų virtuvėse. Pietinėse JAV jis tapo vienu iš tradicinio patiekalo gumbo ingredientų, nes natūraliai sutirština sriubas ir troškinius.

    Valgymui dažniausiai pasirenkamos jaunos, dar nesukietėjusios ankštys. Jas pjaustant ir kaitinant išsiskiria augalinės gleivės, dėl kurių okra įgauna lengvai lipnią konsistenciją. Būtent ši savybė virtuvėje laikoma privalumu, kai norisi tirštesnio padažo be papildomų miltų.

    Maistine verte okra gali maloniai nustebinti: 100 gramų žalių ankščių turi apie 33 kilokalorijas ir maždaug 3,2 gramo skaidulų. Toje pačioje porcijoje yra apie 57 miligramai magnio, taip pat vitamino C, vitamino K ir folatų, nors tikslūs skaičiai gali skirtis pagal veislę ir paruošimą.

    Magnis svarbus normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai bei energijos apykaitai. Vitaminas C prisideda prie imuniteto ir kolageno sintezės, o vitaminas K reikalingas kraujo krešėjimui ir kaulų sveikatai. Folatai ypač svarbūs ląstelių dalijimuisi ir kraujodarai.

    Okroje aptinkami polifenoliai ir kiti antioksidacinėmis savybėmis pasižymintys junginiai, tačiau vienas produktas ligų neapsaugo. Didžiausią naudą duoda įvairi, augaliniais produktais paremta mityba, kurioje nuolat keičiasi daržovės, ankštiniai, vaisiai ir viso grūdo produktai.

    Skaidulos ir okrai būdingos gleivės gali padėti palaikyti reguliarų tuštinimąsi, o dalis tirpių skaidulų tampa maistu žarnyno mikrobiotai. Vis dėlto žmonėms, kurie iki šiol skaidulų vartojo mažai, kiekį vertėtų didinti palaipsniui, kad išvengtų pilvo pūtimo ar diskomforto.

    Mokslinėje literatūroje aptariami ir galimi okros preparatų ryšiai su gliukozės apykaitos rodikliais, tačiau įrodymai tebėra riboti. Okra negali pakeisti gydytojo paskirto gydymo, o sergantiesiems priešdiabetu ar 2 tipo cukriniu diabetu svarbiausia išlieka bendras mitybos planas ir medicininė priežiūra.

    Virtuvėje okra yra universali: ją galima virti, troškinti, kepti keptuvėje, orkaitėje ar ant grilio. Ji tinka prie kario patiekalų, ryžių, pomidorų padažų, daržovių troškinių, taip pat gali būti marinuojama. Nuplautas jaunas ankštis kai kurie naudoja ir salotoms.

    Norint sumažinti lipnumą, ankštis patariama gerai nusausinti ir kepti ar grilinti aukštoje temperatūroje trumpą laiką, paliekant didesnius gabalus. Taip pat gali padėti rūgštis, pavyzdžiui, citrinų sultys, actas ar pomidorai. Jei tikslas – sutirštinti sriubą, okrą galima smulkinti ir virti ilgiau.

    Jautresnį virškinamąjį traktą turintiems žmonėms didesnė okros porcija gali sukelti virškinimo nusiskundimų, todėl verta pradėti nuo mažesnio kiekio. Atsargumo reikėtų ir vartojantiems varfariną ar kitus vitamino K antagonistus: svarbiausia išlaikyti stabilų vitamino K suvartojimą ir didesnius mitybos pokyčius aptarti su gydytoju.

  • Didelės vitamino D dozės gali pristabdyti išsėtinę sklerozę: prancūzų tyrimas kelia viltį

    Didelės vitamino D dozės gali pristabdyti išsėtinę sklerozę: prancūzų tyrimas kelia viltį

    Išsėtinė sklerozė yra lėtinė centrinės nervų sistemos liga, kai imuninė sistema pažeidžia mieliną – nervinių skaidulų dangalą. Dėl to sutrinka nervinių impulsų perdavimas, atsiranda regos, jutimų, koordinacijos, jėgos ar nuovargio simptomai, o ligos eiga dažnai būna banginė.

    Ši liga dažniau nustatoma jauniems suaugusiesiems, o moterys serga dažniau nei vyrai. Nors priežastys nėra iki galo aiškios, riziką sieja genetiniai veiksniai, persirgtos infekcijos, rūkymas, taip pat vitamino D stoka ir mažesnė saulės šviesos ekspozicija.

    Vitamino D vaidmuo išsėtinės sklerozės kontekste tiriamas seniai: mažesnė jo koncentracija kraujyje siejama su didesne ligos rizika ir aktyvumu. Vis dėlto ankstesni klinikiniai bandymai dažnai davė prieštaringus rezultatus, todėl vien papildais pakeisti standartinio gydymo neįmanoma.

    Naujas tyrimas: D-Lay MS

    Daug dėmesio sulaukė prancūzų atsitiktinių imčių tyrimas D-Lay MS, kurio rezultatai pristatyti 2024 metais Europos išsėtinės sklerozės kongrese ECTRIMS. 2025 metų kovą tyrimo duomenys paskelbti medicinos žurnale „JAMA“.

    Į tyrimą įtraukti 316 žmonių nuo 18 iki 55 metų, neseniai patyrusių kliniškai izoliuotą sindromą. Tai pirmasis neurologinis epizodas, susijęs su demielinizacija, kuris daliai žmonių vėliau pereina į išsėtinę sklerozę.

    Pagrindinei analizei panaudoti 303 dalyvių duomenys, o amžiaus mediana siekė 34 metus. Apie 70 proc. tyrimo dalyvių buvo moterys, o vitamino D koncentracija jų kraujyje buvo mažesnė nei 100 nanomolių litre.

    Rezultatai: mažesnė ligos aktyvumo rizika

    Dalyviai dar nevartojo ligą modifikuojančių vaistų ir buvo atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes. Viena kas dvi savaites gaudavo 100 000 tarptautinių vienetų cholekalciferolio, kita – placebą, gydymas truko iki dvejų metų.

    Po 24 mėnesių ligos aktyvumas, apibrėžtas kaip paūmėjimas arba nauji ar aktyvūs pakitimai magnetinio rezonanso tyrime, nustatytas 60,3 proc. vartojusių vitamino D ir 74,1 proc. placebo grupėje. Tai atitiko 34 proc. santykinį ligos aktyvumo rizikos sumažėjimą.

    Skyrėsi ir laikas iki pirmųjų ligos aktyvumo požymių: vitamino D grupėje mediana siekė 432 dienas, o placebo grupėje – 224 dienas. Tyrėjai taip pat fiksavo mažiau naujų pažeidimų bei mažiau kontrastą kaupiančių pakitimų magnetinio rezonanso vaizduose.

    Ką tai reiškia pacientams

    Vis dėlto tyrimas neparodė statistiškai reikšmingo skirtumo vien paūmėjimų skaičiuje. Taip pat nefiksuota aiškios naudos dėl negalios progresavimo, nuovargio, pažintinių funkcijų, gyvenimo kokybės, nerimo ar depresijos rodiklių.

    Subanalizėse didesnis efektas matytas žmonėms, kurių vitamino D stoka buvo ryški, tai yra mažiau nei 30 nanomolių litre, ir tiems, kurie tyrimo pradžioje neturėjo pakitimų nugaros smegenyse. Autoriai pabrėžė, kad tokios subanalizės yra tiriamojo pobūdžio ir jų išvadas būtina patvirtinti kituose tyrimuose.

    Svarbu ir tai, kad tyrimas apėmė labai ankstyvą ligos etapą po pirmojo demielinizacijos epizodo, todėl rezultatų negalima automatiškai pritaikyti žmonėms, sergantiems daugelį metų ar turintiems progresuojančias išsėtinės sklerozės formas. Dalis dalyvių, vertinant pagal naujesnius diagnostikos kriterijus, tikėtina, jau atitiktų rzutuoju remituojančios išsėtinės sklerozės kriterijus.

    Ekspertai pabrėžia, kad didelės vitamino D dozės neturėtų būti laikomos savarankišku gydymu, nes pagrindą sudaro ligą modifikuojantys vaistai. Praktikoje ypač svarbu nevartoti didelių dozių savarankiškai, nes tai turi būti sprendžiama su gydytoju ir įvertinus 25(OH)D koncentraciją kraujyje.

    Tyrime naudota schema – 100 000 tarptautinių vienetų kas dvi savaites – nėra įprasta profilaktinė papildų vartojimo praktika. Įprastinės rekomendacijos suaugusiesiems paprastai yra gerokai mažesnės ir priklauso nuo metų laiko, kūno masės, mitybos bei saulės poveikio.

    D-Lay MS rodo, kad vitamino D reikšmė gali būti didesnė ankstyviausiuose išsėtinės sklerozės etapuose, nei leido manyti dalis ankstesnių darbų. Toliau svarbiausia patikrinti, ar panaši nauda išlieka, kai vitamino D vartojimas derinamas su šiuolaikinėmis ligą modifikuojančiomis terapijomis.

  • Tikrinate kraujospūdį? Tyrimai rodo: tai gali sumažinti ir demencijos riziką

    Tikrinate kraujospūdį? Tyrimai rodo: tai gali sumažinti ir demencijos riziką

    Padidėjęs kraujospūdis ilgai gali nekelti jokių aiškių simptomų, todėl žmogus jaučiasi gerai, tačiau kraujagyslės pamažu patiria žalą. Ilgainiui tai didina širdies infarkto, širdies nepakankamumo, inkstų ligų ir insulto tikimybę.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir kitai hipertenzijos pasekmei – smegenų sveikatai. Mokslininkai nagrinėja, kaip ilgus metus nekontroliuojamas kraujospūdis susijęs su kognityviniais sutrikimais ir demencija.

    Didelės apimties tyrimas Kinijoje

    Vienas reikšmingiausių pastarojo meto darbų – China Rural Hypertension Control Program, kuriame dalyvavo 33 995 žmonės iš 326 kaimo vietovių Kinijoje. Vidutinis dalyvių amžius siekė 63 metus, apie 61 proc. buvo moterys.

    Tyrime buvo lyginama intensyvesnė kraujospūdžio kontrolė ir įprasta priežiūra. Intensyvaus valdymo grupėje apmokyti sveikatos priežiūros darbuotojai, prižiūrimi šeimos gydytojų, pagal aiškų algoritmą pradėdavo ir koreguodavo gydymą, siekdami mažesnio nei 130/80 mmHg kraujospūdžio.

    Aktyvioji intervencijos dalis truko ketverius metus, o vėliau dalyviai stebėti dar trejus metus – iš viso septynerius. Tokia trukmė leido vertinti ne vien momentinį pagerėjimą, o ilgalaikį, nuoseklų spaudimo valdymą.

    Demencijos rizika sumažėjo

    Po septynerių metų demencija nustatyta 8,85 proc. intensyvios kontrolės grupėje ir 10,55 proc. įprastos priežiūros grupėje. Tai atitiko apie 15 proc. mažesnę santykinę demencijos riziką tarp tų, kurių kraujospūdis buvo kontroliuojamas aktyviau.

    Kognityvinių sutrikimų be demencijos rizika intensyvios kontrolės grupėje buvo apie 13 proc. mažesnė. Tyrimo duomenys taip pat parodė, kad intensyvi kontrolė realiai labiau sumažino sistolinį kraujospūdį: po septynerių metų jis vidutiniškai buvo mažesnis apie 17,6 mmHg, kai įprastos priežiūros grupėje sumažėjimas siekė apie 2,4 mmHg.

    Tokie rezultatai sustiprina idėją, kad smegenims svarbus ne pavienis geras matavimas, o ilgalaikis stabilumas. Būtent nuoseklus spaudimo mažinimas gali apsaugoti kraujagysles nuo progresuojančių pažeidimų.

    Ką rodo kiti duomenys apie smegenis?

    Kraujospūdis tiesiogiai veikia smegenų kraujotaką, o smegenys ypač jautrios deguonies ir maistinių medžiagų tiekimo sutrikimams. Ilgalaikė hipertenzija siejama su stambesnių ir smulkiųjų smegenų kraujagyslių pakitimais: kraujagyslės standėja, blogėja jų elastingumas, didėja mikropažeidimų tikimybė.

    Kitas svarbus tyrimas SPRINT-MIND vertino, ar intensyvesnis sistolinio kraujospūdžio mažinimas gali būti naudingas kognityvinei sveikatai. Šiame tyrime dalyvavo 9 361 žmogus, ne jaunesnis nei 50 metų, o tikslai skyrėsi: vienoje grupėje siekta mažesnio nei 120 mmHg, kitoje – mažesnio nei 140 mmHg sistolinio kraujospūdžio.

    SPRINT-MIND duomenys parodė, kad intensyvesnė kontrolė buvo susijusi su mažesne lengvų kognityvinių sutrikimų rizika ir mažesniu baltosios medžiagos pokyčių progresavimu galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimuose. Nors demencijos rodikliai ne visuomet pasiekė vienareikšmį statistinį užtikrintumą, bendra kryptis laikoma palankia intensyvesnei kontrolei.

    Gydytojai pabrėžia, kad hipertenzija neretai vystosi tyliai, todėl jos žala gali kauptis nepastebimai. Smulkūs smegenų kraujagyslių pažeidimai, vadinamieji tylieji infarktai ar baltosios medžiagos pokyčiai iš pradžių gali nesukelti akivaizdžių simptomų, tačiau ilgainiui gali atsiliepti atminčiai, dėmesio koncentracijai ir informacijos apdorojimo greičiui.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus, turintis hipertenziją, susirgs demencija. Kraujospūdis yra vienas iš modifikuojamų rizikos veiksnių, todėl jo kontrolė laikoma svarbia prevencijos dalimi.

    Specialistai primena, kad šalia gydymo vaistais reikšmę turi ir gyvenimo būdas: kūno svoris, fizinis aktyvumas, mityba, druskos vartojimas, rūkymas, alkoholio vartojimas bei miego kokybė. Demencijos riziką taip pat didina cukrinis diabetas, lipidų apykaitos sutrikimai, nutukimas, depresija, klausos suprastėjimas ir persirgtas insultas, todėl efektyviausia yra kompleksinė prevencija.

    Svarbiausia praktinė žinia paprasta: reguliarus kraujospūdžio matavimas ir nuoseklus gydymo plano laikymasis gali būti reikšmingi ne tik širdžiai, bet ir smegenims. Jei kraujospūdžio rodikliai nuolat viršija normą, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju dėl tikslesnio įvertinimo ir ilgalaikės kontrolės strategijos.

  • Jodas ir smegenys: gydytojai įspėja, kada trūkumas pavojingiausias ir kiek jo reikia iš tikrųjų

    Jodas ir smegenys: gydytojai įspėja, kada trūkumas pavojingiausias ir kiek jo reikia iš tikrųjų

    Kodėl jodas toks svarbus?

    Jodas dažnai prisimenamas tik tada, kai atsiranda problemų su skydliauke, tačiau jo organizmui reikia visą gyvenimą. Be jodo skydliaukė negali pagaminti hormonų, kurie daro įtaką medžiagų apykaitai, energijos naudojimui, kūno augimui ir brendimui.

    Esminė jodo funkcija – dalyvauti skydliaukės hormonų tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) gamyboje. Šie hormonai svarbūs ir termoreguliacijai, ir daugeliui procesų, nuo kurių priklauso kasdienė savijauta.

    Ką trūkumas daro kūnui ir protui?

    Kai jodo gaunama per mažai, skydliaukė turi dirbti intensyviau, kad palaikytų hormonų gamybą. Ilgainiui, ypač esant ryškiam ir užsitęsusiam trūkumui, gali didėti skydliaukė, vystytis struma ir hipotirozė.

    Jodo poveikis smegenims dažniausiai yra netiesioginis: trūkstant jodo mažėja skydliaukės hormonų gamyba, todėl lėtėja daugelis organizmo procesų. Žmonės gali jausti nuovargį, mieguistumą, sunkiau susikaupti ir greičiau pavargti nuo protinio darbo.

    „Jodas nėra tiesioginis smegenų kuras, tačiau be jo skydliaukė negamina hormonų, kurie būtini normaliai nervų sistemos veiklai“, – aiškina gydytojai, vertindami dažniausiai pasitaikančius nusiskundimus dėl suprastėjusios savijautos.

    Kiek jodo reikia ir kam rizika didžiausia?

    Žmogaus organizmas pats jodo nesintetina, todėl jo būtina gauti su maistu. Suaugusiam žmogui dažniausiai rekomenduojama apie 150 mikrogramų per parą, nėštumo metu poreikis didėja iki maždaug 220 mikrogramų, o žindant – iki maždaug 290 mikrogramų.

    Didžiausias dėmesys skiriamas nėščiosioms, žindančioms ir kūdikiams, nes ankstyvuoju laikotarpiu intensyviai vystosi nervų sistema. Jodo trūkumas šiuo metu siejamas su didesne rizika, kad sutriks skydliaukės hormonų pusiausvyra, o tai gali turėti įtakos vaisiaus ir vaiko raidai.

    Naujesni moksliniai vertinimai rodo, kad lengvas ar vidutinis jodo trūkumas ne visada tiesiogiai ir vienareikšmiškai atsispindi skydliaukės funkcijos rodikliuose visose grupėse. Vis dėlto tai nėra signalas numoti ranka, nes individuali rizika priklauso nuo amžiaus, mitybos, nėštumo, gretutinių ligų ir jodo šaltinių kasdienybėje.

    Praktikoje svarbu laikytis principo, kad jodo turi būti nei per mažai, nei per daug. Perteklinis jodo vartojimas, ypač savarankiškai pasirenkant dideles papildų dozes, taip pat gali išprovokuoti skydliaukės veiklos sutrikimus, todėl papildus saugiausia rinktis tik įvertinus situaciją su sveikatos priežiūros specialistu.

    Daugiausia jodo paprastai suteikia jūrinė žuvis ir kitos jūros gėrybės, taip pat pieno produktai ir kiaušiniai. Augalinės kilmės produktuose jodo kiekiai labiau svyruoja, nes stipriai priklauso nuo dirvožemio, kuriame augo augalai.

    Lietuvoje jodo profilaktikai svarbus sprendimas buvo valgomosios druskos jodavimas, taip pat jodu papildyti kūdikių maisto produktai ir rekomendacijos nėščiosioms. Gydytojai primena, kad pasivaikščiojimai prie jūros, nors ir malonūs, mitybos jodu nepakeičia, nes jodo aerozolių ore kiekiai paprastai per maži realiam poreikiui užtikrinti.