Category: Sveikata ir grožis

  • Pėdų specialistai pataria avėti avalynę ir namuose: patogūs modeliai kainuoja nuo 13 dolerių

    Daugeliui šlepetės yra tik šilumos klausimas, tačiau pėdų gydytojai primena: avalynė namuose gali būti svarbi ir pėdų atramai. Jų teigimu, palaikantys „namų batai“ suteikia struktūrą, amortizuoja smūgius ir padeda mažinti kūnui tenkantį krūvį.

    Apie tai rašo „EatingWell“, pristatydamas kelis jų išbandytus, medikų rekomenduojamus namų avalynės variantus. Anot publikacijos, nebūtina mokėti daugiau nei 100 dolerių – sąraše yra pasirinkimų iki 40 dolerių, o pigiausi prasideda nuo 13 dolerių.

    Idėja paprasta: net ir namuose nemažai vaikštome – tvarkomės, gaminame, judame po kambarius, o pėdos visą dieną atlaiko kūno svorį. Todėl papildomas pėdos skliauto palaikymas ar tvirtesnis padas kai kuriems žmonėms gali būti naudingas.

    Tai ypač aktualu šaltuoju metų laiku, kai norisi šiltų, bet kartu ir stabilių, neslystančių šlepečių. Tekste pabrėžiama, kad renkantis verta atkreipti dėmesį į pado tvirtumą, sukibimą ir tai, ar avalynė nėra per ankšta pirštų srityje.

    Modeliai iki 40 dolerių ir nuo 13 dolerių

    Publikacijoje minimi keli konkretūs variantai, kurių kaina neviršija 40 dolerių. Tarp jų – „Dearfoams“ atviros įsispiriamos šlepetės su atminties putų padu, kainuojančios 17 dolerių.

    Aktyvesniems žmonėms kaip „atsistatymo“ tipo namų avalynė išskiriamos „Cushionare Feather Eva“ įsispiriamos šlepetės – jų kaina nurodoma 26 doleriai (anksčiau 40 dolerių). Tekste pabrėžiama lengva konstrukcija ir amortizuojanti bazė.

    Platesnei pėdai siūlomi „Crocs“ pašiltinti „Classic Lined Clog“, kainuojantys 35 dolerius (anksčiau 60 dolerių). Teigiama, kad toks modelis leidžia pėdai „išsiskleisti“, o tai siejama su didesniu stabilumu ir atrama.

    Dar vienas paminėtas pasirinkimas – „Dearfoams Rebecca“ uždaros šlepetės su atminties putomis, kainuojančios 18 dolerių. Publikacijoje nurodoma, kad jos turi tvirtesnį padą ir yra sulaukusios daug aukščiausių įvertinimų.

    Pigiausias sąraše – „HomeTop“ mokasino tipo šlepetės su atminties putomis ir pašiltinimu, kurių kaina nurodoma 13 dolerių (anksčiau 22 doleriai). Teigiama, kad jos sulaukė dešimčių tūkstančių pirkėjų atsiliepimų.

    Į ką siūloma atkreipti dėmesį renkantis

    Tekste kartojama pagrindinė mintis: namuose avima avalynė turėtų suteikti atramą, o ne būti tik minkšta. Dėl to akcentuojamas tvirtesnis padas, pėdos skliauto palaikymas ir neslystanti išorė.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į dydį – šlepetės neturėtų spausti pirštų. Viename pirkėjų atsiliepime minėta, kad svarbu, jog avalynė nebūtų ankšta priekinėje dalyje, jei jaučiamas skausmas pirštų ar pėdos priekyje.

    Kituose atsiliepimuose žmonės rašo, kad gydytojas jiems rekomendavo namuose nevaikščioti be atramos, ypač turint pėdų skausmų ar diskomfortą. Vis dėlto tai – individualios patirtys, o ne universali medicininė rekomendacija visiems.

    Jei namuose dažniausiai avite plonas šlepetes ar vaikštote basomis ir jaučiate pėdų nuovargį, tokia avalynė gali būti vienas iš sprendimų, kurį verta apsvarstyti. O esant nuolatiniam skausmui, saugiausia – pasitarti su sveikatos specialistu.

  • 6 populiarūs gėrimai, kuriuose cukraus daugiau nei spurgyje: nuo arbatos iki limonado

    Daugelis saldintų gėrimų gali turėti daugiau pridėtinio cukraus nei glazūruota spurga – ir tai dažnai lieka nepastebėta. Nuo saldintos arbatos iki kai kurių kavos gėrimų: keli gurkšniai gali greitai „suvalgyti“ dienos cukraus normą.

    Apie tai rašoma „EatingWell“ apžvalgoje, kurioje primenama, kad per didelis pridėtinio cukraus kiekis siejamas su svorio augimu ir didesne lėtinių ligų rizika.

    Amerikos širdies asociacija rekomenduoja vyrams neviršyti 36 gramų pridėtinio cukraus per dieną, o moterims – 25 gramų. Tuo metu JAV mitybos gairėse teigiama, kad viename patiekale pridėtinio cukraus neturėtų būti daugiau nei 10 gramų.

    Svarbu atskirti natūraliai produktuose esantį cukrų (pavyzdžiui, vaisiuose ar pieno produktuose) nuo pridėtinio – kai į gėrimus ar maistą įdedama cukraus, sirupų ar medaus. Būtent saldinti gėrimai dažnai tampa pagrindiniu „slaptu“ pridėtinio cukraus šaltiniu.

    Gėrimai, kuriuose cukraus – daugiau nei atrodo

    1) Saldinta arbata. Nors paprasta šviežiai užplikyta šalta arbata gali būti be cukraus, saldintos arbatos situacija kita: vienoje 8 uncijų (apie 240 ml) porcijoje gali būti 19 gramų ar daugiau pridėtinių cukrų. Rekomenduojama tikrinti etiketes, nes skirtingi gamintojai naudoja įvairius saldiklius.

    2) Arbatos „saldintos medumi“. Užrašas „saldinta medumi“ neretai sukuria sveikesnio pasirinkimo įspūdį, tačiau medus vis tiek laikomas pridėtiniu cukrumi. Minima, kad populiariose komercinėse medumi saldintose arbatose 8 uncijų porcijoje gali būti apie 18 gramų pridėtinių cukrų.

    3) Gazuoti gaivieji gėrimai. Viena 8 uncijų porcija gali suteikti apie 15 gramų pridėtinio cukraus – kartu ir papildomų kalorijų, bet be juntamos maistinės naudos. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad net „dietiniai“ gėrimai, nors dažniau saldinami dirbtiniais saldikliais, tyrimuose siejami su nepageidaujamomis sveikatos sąsajomis, todėl juos taip pat siūloma riboti.

    4) Limonadas. Nepriklausomai nuo to, ar jis šviežias, iš koncentrato, miltelių, ar pirktas skardinėje ar butelyje, dažnai tokio gėrimo porcijoje būna daugiau nei 13 gramų pridėtinio cukraus. Pateikiami pavyzdžiai: 8 uncijų skardinėje gali būti 28 gramai, o iš šaldyto koncentrato paruoštame – 25 gramai pridėtinių cukrų.

    5) Sportiniai ir elektrolitų gėrimai. Nors jie sukurti situacijoms, kai reikia atsatyti skysčius ir energiją (pavyzdžiui, ištvermės treniruočių metu), daugelyje jų yra nemažai pridėtinio cukraus. Nurodoma, kad 8 uncijų porcija gali turėti 15 gramų cukraus ar daugiau – problema kyla, kai tokie gėrimai geriami nesportuojant intensyviai.

    6) Kai kurie kavos gėrimai. Juoda kava pati savaime neturi pridėtinio cukraus, tačiau saldinti sirupai, saldi „cold foam“ puta ar plakta grietinėlė jo kiekį greitai padidina. Pavyzdžiui, keturi vanilės sirupo „paspaudimai“ (apie 2 valg. šaukštai) gali pridėti daugiau nei 20 gramų cukraus.

    Ką rinktis vietoje saldintų gėrimų

    Kaip alternatyvos minimi keli paprasti sprendimai: gazuotas vanduo su trupučiu 100 proc. vaisių sulčių, nesaldintos žolelių arbatos, vaisių pagrindu paruošti glotnučiai (ypač namuose), mažiau cukraus turintys gėrimai su natūraliais saldikliais bei natūraliai aromatizuotas gazuotas vanduo be pridėtinių cukrų.

    Jei norisi kavos, cukraus kiekį galima mažinti paprašius mažiau sirupo ar saldiklio. Paprastas įprotis – perskaityti etiketę ir atkreipti dėmesį į pridėtinio cukraus gramus – dažnai padeda greitai suprasti, kiek saldumo iš tiesų yra stiklinėje.

  • Pėdų gydytojai įvardijo kasdienius sportbačius: patogūs ir stilingi modeliai

    Stilingi laisvalaikio sportbačiai nebūtinai turi baigtis nuospaudomis ar pavargusiomis pėdomis – podiatrai sako, kad svarbiausia atkreipti dėmesį į kelias konstrukcines detales.

    Portalo „EatingWell“ parengtame sąraše keli pėdų priežiūros specialistai įvardijo sportbačių modelius, kuriuos patys mielai avėtų kasdien, nes jie dera prie įvairių drabužių ir yra patogūs.

    Pasak podiatro Bobo Baravarian, kasdieniams batams verta ieškoti minkštesnio viršaus, tvirtesnio pado, lengvo „supimo“ (rocker) efekto pade ir gero sukibimo.

    Kitas podiatras Bobby Pourziaee pabrėžė, kad geri laisvalaikio sportbačiai turi suderinti stilių, komfortą ir funkcionalumą – pasirinkimas dabar daug platesnis nei anksčiau.

    Podiatrų išskirti modeliai

    Tarp specialistų paminėtų pasirinkimų – „Adidas“ klasika: „Gazelle Indoor“ ir „Samba OG“. Podiatrai akcentuoja lengvumą, stabilų kontaktą su danga, patikimą suvarstymą bei tvirtą guminį padą.

    Ieškantiems daugiau amortizacijos į sąrašą pateko „New Balance 574 Core“, kurio konstrukcijoje išskiriamas minkštesnis paminkštinimas ir stabilesnis pagrindas, taip pat „New Balance 327“, kuris, kaip teigiama, gali tikti ir prie kiek puošnesnių drabužių.

    Podiatrė Samantha Landau gerai atsiliepė apie „Vivaia“ – ypač dėl modelių su kvadratine pirštų dėžute, kuri gali mažiau dirginti mažąjį kojos pirštą. Ji taip pat paminėjo „Vivaia Carol Square-Toe Jogger Sneakerina“ kaip žaismingesnį variantą.

    Į sąrašą pateko ir „Alo Recovery Mode Sneaker“, kurį podiatrė Anne Sharkey įvardijo kaip patogų kasdienį pasirinkimą, taip pat „Ecco Soft 7 Lace-Up Sneaker“, apibūdintas kaip gerai pagamintas „vidutinės kainos“ variantas.

    Į ką atkreipti dėmesį renkantis kasdienius sportbačius

    Specialistų įvardytos gairės gana paprastos: minkštesnė batviršio medžiaga gali būti komfortiškesnė, o tvirtesnis padas ir sukibimas su danga – svarbūs stabilumui.

    Dar viena detalė – suvarstymas ar kita fiksacija, leidžianti prisitaikyti batą prie pėdos formos. Tai aktualu, jei pėdos skiriasi ar norisi tikslesnio prigludimo.

    Galiausiai, jei nemėgstate „plokštesnių“ batų, verta paieškoti modelių su didesne amortizacija, o jei norisi lengvesnio silueto – rinktis mažiau „masyvius“ sportbačius, bet nepamiršti stabilumo.

  • Iš apdoroto žmogaus šlapimo pagamintos trąšos „Aurin“ pateko į „Time“ geriausių 2026 metų išradimų sąrašą

    Žmogaus šlapimas gali virsti sertifikuotomis, naudoti saugiomis trąšomis – ir būtent toks produktas ką tik įvertintas tarptautiniu mastu. Žurnalas „Time“ į geriausių 2026 metų išradimų sąrašą įtraukė skystas trąšas „Aurin“, pagamintas iš apdoroto žmogaus šlapimo.

    Šį sprendimą sukūrė Šveicarijos bendrovė „VunaNexus“, kuri specializuojasi šlapimo apdorojime ir atliekų vertės didinime. Trąšos pristatomos kaip maistingos ir saugios naudoti sode ar auginant augalus namuose.

    Projektas pradėtas įgyvendinti 2023 metais Europos kosmoso agentūros (ESA) būstinėje Paryžiuje. Tuomet pastate įrengta apie 70 naujų tualetų, kurie šlapimą nukreipia į rūsyje esančią apdorojimo sistemą, kur žaliava perdirbama į trąšas.

    Kūrėjai pabrėžia, kad šlapimas sudaro tik nedidelę dalį visų nuotekų, kurios apdorojamos ESA rūsyje – minima, kad tai yra apie 1 proc. Tačiau būtent ši dalis, tinkamai apdorota, gali tapti koncentruotu azoto šaltiniu augalams.

    Kaip siūloma naudoti „Aurin“

    Instrukcijos, pateikiamos straipsnyje, gana konkrečios: kambariniams augalams ir prieskoninėms žolelėms rekomenduojama vieną arbatinį šaukštelį trąšų sumaišyti su dviem puodeliais vandens ir tręšti kartą per mėnesį.

    Lauko augalams nurodoma kita proporcija – šeši valgomieji šaukštai trąšų dviem galonams vandens, o tręšimo dažnis siūlomas kas dvi–tris savaites. Teigiama, kad dėl skiedimo neturėtų likti aitraus kvapo.

    Plėtra Paryžiuje ir planuojami pajėgumai

    „VunaNexus“ vadovas Davidas de Chambrier žurnalui „Time“ sakė, kad bendrovė tikisi pasiekti maždaug 8 000 litrų šlapimo per dieną apdorojimo pajėgumą. Tam šį pavasarį Paryžiaus Saint-Vincent-de-Paul rajone planuojama įrengti daugiau apdorojimo įrenginių, o rajone jau veikia šimtai šlapimą atskiriančių tualetų.

    Tokie projektai dažniausiai pristatomi kaip tvaresnis būdas panaudoti dalį buitinių atliekų, ypač atsižvelgiant į trąšų gamybos išteklių sąnaudas. Vis dėlto straipsnyje akcentuojama, kad galutinis produktas yra apdorotas, saugus ir sertifikuotas, o ne tiesiogiai naudojamas šlapimas.

    Kiek kainuoja ir kur parduodama

    Norintys išbandyti šias trąšas gali jų įsigyti iš JAV platintojo internetu: nurodoma 14 JAV dolerių kaina už 535 gramų buteliuką. Straipsnyje daugiau detalių apie prekybą kitose rinkose nepateikiama.

  • Urologas perspėja: vandens negeriant ryte gali didėti inkstų akmenų rizika

    Jei ryto rutinoje praleidžiate stiklinę vandens, galite nepastebimai didinti inkstų akmenų riziką. Urologai pabrėžia, kad vienas paprasčiausių įpročių, galinčių padėti mažinti šią riziką, yra pradėti dieną nuo vandens.

    Apie tai rašo sveikatos ir mitybos portalas „EatingWell“, kalbinęs urologus. Jų teigimu, vanduo ryte padeda papildyti skysčių atsargas po nakties ir „atskiesti“ šlapimą.

    Mechanizmas gana paprastas: kai organizmui trūksta skysčių, jis stengiasi juos taupyti, todėl šlapimo išsiskiria mažiau. Dėl to šlapimas tampa labiau koncentruotas, o įvairios medžiagos jame lengviau sudaro kristalus, iš kurių gali formuotis inkstų akmenys.

    Specialistai pabrėžia, kad vien tik ryto stiklinės neužtenka – svarbu pakankamai gerti visą dieną. Vis dėlto rytinis vanduo gali tapti patogiu startu nuoseklesnei hidratacijai.

    Kodėl ryte svarbu nepamiršti vandens

    Urologai atkreipia dėmesį, kad po nakties organizmas natūraliai būna labiau dehidratuotas, nes kelias valandas nevartojami skysčiai. Jei ir dieną skysčių geriama per mažai, šlapime didėja medžiagų, siejamų su akmenų susidarymu, koncentracija.

    Įvardijama, kad tarp tokių medžiagų gali būti kalcis, oksalatas ir šlapimo rūgštis. Kai jų koncentracija didesnė, didėja tikimybė, kad jos ims kristalizuotis ir ilgainiui susiformuos akmenys.

    Ryte išgertas vanduo padeda pradėti skysčių „atkūrimą“ po nakties. Tačiau esminis principas išlieka tas pats – skysčius verta paskirstyti per visą dieną, o ne „atsigriebti“ vienu kartu.

    Kiti ryto įpročiai, galintys padėti inkstams

    Be vandens, urologai išskiria ir pusryčių pasirinkimus, kurie gali turėti reikšmės inkstų akmenų rizikai. Vienas jų – per didelis druskos kiekis: sūri mityba gali didinti su šlapimu pašalinamo kalcio kiekį, o tai siejama su kalcio pagrindo akmenų rizika.

    Dar vienas paprastas žingsnis – ryte įtraukti daugiau vandeningų vaisių ir daržovių, kurie prisideda prie bendro skysčių kiekio. Vis dėlto pabrėžiama, kad tokie produktai nepakeičia įpročio reguliariai gerti vandenį.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į kalcį maiste: pakankamas jo kiekis gali mažinti oksalato įsisavinimą virškinamajame trakte, todėl mažiau jo patenka į šlapimą. Kaip pavyzdžiai minimi jogurtas, varškė, pienas ar kalciu papildytos augalinės alternatyvos.

    Specialistai priduria, kad skysčių poreikis gali skirtis priklausomai nuo žmogaus, ypač jei inkstų akmenų jau yra buvę. Tokiais atvejais verta individualiai pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Demencija gali išsivystyti ir augintiniams: veterinarų patarimai, kaip sumažinti riziką

    Demencija gali išsivystyti ne tik žmonėms – su amžiumi panašūs kognityviniai sutrikimai pasitaiko ir šunims bei katėms. Šeimininkai dažnai pirmiausia pastebi elgesio pokyčius: augintinis ima atrodyti sutrikęs, keičiasi miego ritmas, o katė gali įstrigti kampe ar ilgai spoksoti į sieną.

    Tokie požymiai siejami su kognityvinės disfunkcijos sindromu (KDS) – būkle, kuri laikoma panašia į žmonių demenciją. Apie tai rašo „EatingWell“, remdamasis veterinarų įžvalgomis ir moksliniais tyrimais.

    Specialistai pabrėžia, kad dalis pokyčių senstant yra tikėtini, tačiau sumišimas, sutrikęs miegas ar pasikeitę švaros įpročiai neturėtų būti automatiškai nurašomi „paprastam senėjimui“. Tokiais atvejais verta stebėti situaciją ir pasitarti su veterinaru.

    Nors garantuoto būdo užkirsti kelią KDS nėra, kasdieniai įpročiai gali padėti palaikyti augintinio smegenų sveikatą. Veterinarai išskiria keturias kryptis: judėjimą, protinę veiklą, subalansuotą mitybą ir tinkamą socialinį kontaktą.

    Judėjimas gali būti svarbus ir smegenims

    Reguliarus fizinis aktyvumas siejamas ne tik su geresne bendra savijauta, bet ir su lėtesniu kognityvinių gebėjimų silpnėjimu. Viename „Dog Aging Project“ tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 15 000 šunų, pastebėtas ryšys tarp didesnio aktyvumo ir geresnės kognityvinės būklės.

    Tyrime nurodoma, kad neaktyvūs šunys turėjo daugiau nei šešis kartus didesnę tikimybę patirti kognityvinės disfunkcijos požymius nei labai aktyvūs. Vis dėlto pabrėžiama, kad tokie stebėjimo duomenys neįrodo, jog būtent sportas „apsaugo“ nuo demencijos.

    Veterinarai pataria senjorams šunims rinktis trumpesnius, bet dažnesnius pasivaikščiojimus, o veiklą pritaikyti pagal amžių ir sąnarių būklę. Vyresnėms katėms gali tikti švelnūs žaidimai ant grindų, kad nereikėtų šokinėti ir pernelyg apkrauti sąnarių.

    Protinė stimuliacija: žaidimai ir trumpos treniruotės

    Protinė veikla laikoma vienu svarbiausių būdų palaikyti kognityvinę sveikatą. Tyrimas, publikuotas „Journal of the American Veterinary Medical Association“, parodė, kad vyresni šunys, dalyvavę keturių savaičių mokymo ir užimtumo programoje, per kitus metus patyrė mažesnį KDS simptomų blogėjimą nei nedalyvavę.

    Veterinarai rekomenduoja paprastus sprendimus: maisto galvosūkius, uoslės žaidimus, trumpas dresūros sesijas. Svarbu, kad užduotys būtų įveikiamos – per sudėtinga veikla gali kelti frustraciją, todėl geriau rinktis trumpesnius, „sėkmę garantuojančius“ užsiėmimus.

    Mityba: omega-3, antioksidantai ir MCT

    Pasak veterinarų, tai, ką augintinis ėda, taip pat gali turėti reikšmės senstant. Tyrimai rodo, kad tam tikros maistinės medžiagos – omega-3 riebalų rūgštys, antioksidantai ir vidutinės grandinės trigliceridai (MCT) – gali būti naudingos vyresnių šunų kognityvinei funkcijai palaikyti.

    Aiškinama, kad MCT gali tapti alternatyviu energijos šaltiniu smegenims, o omega-3 ir antioksidantai siejami su mažesniu uždegimu bei oksidacine žala ląstelėms. Kai kurios specialiai suformuluotos dietos tyrimuose buvo susijusios su geresniais kognityviniais rezultatais ir tam tikrų elgesio simptomų mažėjimu vyresniems šunims.

    Kartu pabrėžiama, kad universalaus sprendimo nėra: tinkamai subalansuota mityba turi atitikti amžių, sveikatos būklę ir padėti palaikyti normalų svorį. Dėl pašaro ar papildų pokyčių rekomenduojama tartis su veterinaru.

    Socialinis kontaktas ir kasdienė rutina

    Laikas kartu su šeimininku gali būti svarbus ne tik emocinei savijautai – tyrime „Frontiers in Veterinary Science“ teigiama, kad šunys, kurie reguliariai užsiėmė veiklomis su šeimininkais, turėjo mažiau kognityvinio silpnėjimo požymių. Vis dėlto ir čia akcentuojama: toks ryšys neįrodo, kad socialinis aktyvumas apsaugo nuo demencijos.

    Veterinarai pataria siekti pusiausvyros: ne kiekvienam vyresniam gyvūnui tiks triukšmingos vietos, minios ar ilgi susitikimai su nepažįstamais gyvūnais. Dažnai naudingiausia – ramus, pažįstamas bendravimas, kurį pats augintinis gali „dozuoti“ pagal savijautą.

    Prie papildomų rekomendacijų priskiriama ir mažo streso rutina namuose, reguliarūs profilaktiniai patikrinimai bei dėmesys subtiliems elgesio pokyčiams. Taip pat svarbu nepamiršti, kad kai kurios ligos (pavyzdžiui, artritas, dantų problemos, inkstų ligos ar regėjimo ir klausos silpnėjimas) gali imituoti „demencijos“ simptomus, todėl tikslią priežastį gali nustatyti tik veterinarinis įvertinimas.

    Jei pastebite, kad augintinis keistai elgiasi naktimis, dažniau pasiklysta pažįstamoje aplinkoje ar atsiranda naujų švaros problemų, pravartu užsirašyti detales arba nufilmuoti trumpą vaizdo įrašą. Tokia informacija gali padėti veterinarui greičiau suprasti situaciją ir atmesti kitas, gydomas priežastis.

  • Moterų prieglaudos įvardijo 4 kasdienius daiktus, kurių nuolat trūksta labdarai

    Moterų prieglaudoms nuolat reikia ne tik maisto ar laikinų nakvynės vietų – didelis poreikis išlieka ir kasdieniams daiktams, kurie padeda išlaikyti orumą bei bent šiek tiek komforto. Prieglaudų atstovai įvardija keturias paramos rūšis, kurių dažniausiai pritrūksta.

    Kaip rašoma „EatingWell“, moterys ir mergaitės sudaro apie 39 proc. benamystę patiriančių žmonių, o apie 57 proc. benamystę patiriančių moterų teigia, kad prie būsto nestabilumo prisidėjo smurtas artimoje aplinkoje. Tokiose situacijose prieglaudos tampa saugia vieta, kur suteikiamas stogas virš galvos, maistas ir kitos bazinės paslaugos.

    Prieglaudų atstovai pabrėžia, kad parama nėra vien „būtiniausių“ daiktų rinkinys. Kartais smulkūs, bet kokybiški dalykai – pavyzdžiui, tinkamos plaukų priežiūros priemonės – žmogui gali reikšti galimybę vėl jaustis pasirūpintam.

    Prieš atnešant daiktų svarbu susisiekti su konkrečia prieglauda: vienur priimami tik nauji, kitur – ir švelniai naudoti daiktai, taip pat gali skirtis reikalingi dydžiai ar prioritetai.

    Viso dydžio higienos priemonės

    Prieglaudoms ypač trūksta pilno dydžio asmens higienos priemonių – šampūno, kondicionieriaus, kūno losjono. Taip pat dažnai prašoma dušo želės ir dezodoranto.

    Akcentuojama, kad poreikiai skiriasi: praverčia įvairiems plaukų tipams tinkantys produktai, taip pat odos priežiūros priemonės. Tarp didelio poreikio pavyzdžių minimos ir priemonės skirtingų tekstūrų plaukams bei plaukų gaubtai (bonnet).

    Šilti drabužiai

    Artėjant šaltiems orams, labai reikalingi šilti aksesuarai: kepurės, pirštinės, šalikai. Kai kur praverčia ir rankų šildyklės.

    Jei dovanojami dėvėti drabužiai, prašoma atnešti švarius ir geros būklės – be dėmių, skylių ar akivaizdaus nusidėvėjimo. Taip pat raginama rinktis patogius ir funkcionalius drabužius, kurie leistų jaustis gerai kasdienybėje.

    Dovanų kortelės

    Dar viena pagalbos forma – dovanų kortelės. Prieglaudų atstovai sako, kad jos suteikia daugiau savarankiškumo: žmogus pats gali išsirinkti tai, ko labiausiai reikia jam ar vaikams.

    Ypač išskiriamos maisto prekių parduotuvių dovanų kortelės. Vis dėlto prieš perkant rekomenduojama pasiteirauti prieglaudos, kokių parduotuvių kortelės būtų tinkamiausios ir ar jos apskritai priimamos.

    Patalynė

    Prieglaudos dažnai priima paklodes, antklodes ir pagalves – tiek naudojimui apsistojimo metu, tiek išsinešti išvykstant. Pabrėžiama, kad smurtą patyrę žmonės neretai atvyksta neturėdami beveik nieko.

    Prieš dovanojant patalynę verta pasitikslinti, ar priimami tik nauji daiktai, ar tinka ir švelniai naudoti, taip pat – kokių dydžių labiausiai reikia.

  • Daugiau energijos ryte: specialistai pataria 30–60 min. prieš miegą vengti ekranų

    Jei rytais nuolat trūksta energijos, specialistai siūlo paprastą įprotį, kuris nieko nekainuoja: paskutinę pusvalandį ar valandą prieš miegą atsisakyti ekranų.

    Kaip rašoma „EatingWell“, toks „nurimimo“ be telefono, planšetės ar televizoriaus ritualas gali padėti miegoti kokybiškiau ir kitą dieną jaustis žvaliau.

    Ekranų skleidžiama šviesa gali slopinti melatonino – hormono, signalizuojančio organizmui, kad metas miegoti – išsiskyrimą. Dėl to užmigimas gali vėluoti, o poilsis būti prastesnis.

    Be to, turinys ekranuose dažnai išlaiko smegenis budrumo būsenoje: socialiniai tinklai, naujienos ar darbo laiškai gali kelti įtampą ir trukdyti natūraliai „išjungti“ dienos režimą.

    Kaip veikia vakaras be ekranų

    Specialistai pabrėžia, kad ekranų atsisakymas prieš miegą padeda organizmui sklandžiau pereiti iš budrumo į miego būseną. Taip sudaromos sąlygos melatonino lygiui kilti natūraliai.

    Nuosekli rutina taip pat gali sumažinti naktinių prabudimų ir lengvo, fragmentuoto miego tikimybę – o būtent tai dažnai ir lemia, kad ryte jaučiamės nepailsėję, net jei lovoje praleidome pakankamai valandų.

    Dar viena priežastis – emocinis krūvis. Vakare perskaitę įtemptas naujienas ar įsitraukę į diskusijas socialiniuose tinkluose, žmonės neretai ilgiau „neatsijungia“ ir sunkiau nurimsta.

    Ką veikti vietoj telefono

    Vietoj naršymo rekomenduojama pasirinkti raminančias veiklas: paskaityti knygą, atlikti meditacijos ar kvėpavimo pratimus, pritemdyti šviesas ir laikytis panašaus miego grafiko.

    Minima ir paprasta praktika – trumpas rašymas prieš miegą. Užrašyti rytdienos darbus ar galvoje besisukančias mintis gali padėti sukurti „psichologinį uždarymą“ ir sumažinti užsisukantį nerimą.

    Kiti įpročiai, padedantys jaustis žvaliau

    Be vakaro be ekranų, kaip pagalba geresnei savijautai įvardijami ir kiti įpročiai: dienos režimo pastovumas, judėjimas bei ryto šviesa – buvimas lauke per pirmą valandą po pabudimo.

    Taip pat primenama, kad alkoholis, nors ir gali atrodyti kaip atsipalaidavimo priemonė, dažnai blogina miego kokybę, todėl kitą dieną energijos gali būti mažiau.

    Jei net ir laikantis gerų miego įpročių nuovargis nepraeina ar tęsiasi ilgai, verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Rudeninė melancholija nėra liga: psichologai paaiškina, kodėl smegenims to reikia

    Rudeninė melancholija nėra liga: psichologai paaiškina, kodėl smegenims to reikia

    Spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje daugeliui natūraliai sustiprėja jautrumas, nostalgija ir noras sulėtinti tempą. Tai sutampa su senomis tradicijomis, kai bendruomenės skirdavo laiką mirusiųjų atminimui ir apmąstymams apie laikinumą. Psichologai pabrėžia, kad tokia rudeninė užsisklendimo banga dažnai yra ne sutrikimas, o prisitaikymo mechanizmas.

    Ilgą laiką žmogaus kasdienybę reguliavo metų ciklas: šiltuoju sezonu reikėdavo dirbti intensyviausiai, o sutrumpėjus dienoms daugiau veiklų persikeldavo į namus. Mažiau šviesos ir daugiau laiko uždarose erdvėse keičia savijautą, miegą bei energijos lygį. Dėl to rudenį dažniau norisi peržvelgti prioritetus ir rinktis ramesnį ritmą.

    Kas vyksta smegenyse, kai nutylame

    Tyla ir sąmoningas atsitraukimas nėra laiko švaistymas. Neuromokslai sieja ramybės būseną su vadinamuoju numatytojo režimo tinklu, kai smegenys apdoroja patirtis, jungia prisiminimus ir padeda kurti nuoseklų savo gyvenimo pasakojimą. Tokiais momentais lengviau įvardyti emocijas ir suprasti, kas iš tiesų vargina.

    Tyrimai rodo, kad net trumpi tylos intervalai gali mažinti fiziologinio streso rodiklius, pavyzdžiui, širdies ritmą ir įtampą. Kai kurie darbai sieja tylą ir su geresne emocijų reguliacija, nes sumažėja nuolatinis dirgiklių srautas. Tai ypač aktualu žmonėms, kuriems ramybė kelia nerimą ir iškart norisi griebtis telefono ar fono triukšmo.

    Kodėl liūdesys kartais padeda

    Šiuolaikinė kultūra dažnai skatina visada būti produktyviems ir geros nuotaikos, tačiau psichologai primena, kad psichinė sveikata nėra nuolatinė euforija. Liūdesys ir gedulas atlieka funkciją: jie padeda pripažinti praradimą, persitvarkyti vidinius lūkesčius ir susigrąžinti dėmesį į tai, kas svarbu. Sunkios emocijos neretai tampa signalu, kad reikia poilsio, ribų ir pokyčių.

    Vis daugiau dėmesio skiriama emocijų priėmimo strategijoms. Tyrimai su kasdieniu emocijų fiksavimu rodo, kad priėmimas gali būti viena naudingesnių savireguliacijos taktikų tiek patiriant nemalonius jausmus, tiek tvarkantis su stresu. Bandymas skubiai taisyti kiekvieną blogą savijautos epizodą ne visada duoda geresnį rezultatą.

    Refleksija apie mirtį nebūtinai gąsdina

    Viena dažniausių temų, nuo kurių bėgame, yra mirtis ir senėjimas. Specialistai pastebi, kad vengimas gali stiprinti įtampą, nes tema tampa dar labiau nepažini. Tuo tarpu psichologiniai tyrimai rodo, kad apmąstymai apie laikinumą nebūtinai blogina savijautą, ypač kai žmogus turi prasmingų tikslų, artimų ryšių ir jaučia daugiau vidinės kontrolės.

    „Psichinė sveikata nėra nuolatinė gera nuotaika, o gebėjimas išbūti su visu emocijų spektru“, – sako psichologai, primindami, kad rudenį natūraliai daugiau erdvės užima tylos ir apmąstymų poreikis.

    Jei rudeninė melancholija netampa nuolatine, neatsiranda ryškių miego, apetito ar kasdienio funkcionavimo sutrikimų, ji dažnai gali būti vertinama kaip signalas sulėtinti tempą. Vis dėlto užsitęsęs liūdesys, beviltiškumas ar stiprėjantis nerimas yra priežastis pasitarti su šeimos gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. Sezoniniai pokyčiai gali išryškinti tai, kas vasarą būna užgožta.

  • Depresija ir tamsus sezonas: mokslininkai rodo į terapiją šviesa – ką verta žinoti dabar

    Depresija ir tamsus sezonas: mokslininkai rodo į terapiją šviesa – ką verta žinoti dabar

    Kaip šviesa veikia nuotaiką?

    Ryški dienos šviesa padeda sinchronizuoti vidinį biologinį laikrodį, kuris reguliuoja miegą, budrumą ir kai kurių hormonų išsiskyrimą. Šviesos signalai, patekę į akis, perduodami smegenų sritims, atsakingoms už paros ritmo derinimą prie dienos ir nakties ciklo.

    Kai natūralios šviesos trūksta, ypač rudenį ir žiemą, paros ritmas daliai žmonių išsibalansuoja. Tai gali pasireikšti prastesne nuotaika, energijos stoka, mieguistumu dieną ir miego kokybės suprastėjimu naktį.

    Specialistai pabrėžia, kad nuotaikos pokyčius dažnai sustiprina ir gyvenimo būdas: mažesnis fizinis aktyvumas, daugiau laiko patalpose, netaisyklingas miego režimas. Dėl to kai kuriems žmonėms vien pasistengti daugiau būti lauke nepakanka.

    Kas yra šviesos terapija?

    Šviesos terapija, dar vadinama fototerapija, yra metodas, kai žmogus reguliariai būna veikiamas intensyvios šviesos, siekiant stabilizuoti biologinį laikrodį. Manoma, kad tai gali turėti įtakos su miegu ir nuotaika susijusiems procesams, įskaitant melatonino ritmą ir serotonino sistemos aktyvumą.

    Dažniausiai šis metodas taikomas sezoniniam afektiniam sutrikimui, kai depresijos simptomai kartojasi šaltuoju metų laiku ir palengvėja pavasarį. Klinikinė praktika rodo, kad daliai žmonių jis gali būti naudingas ir esant nesezoninei depresijai, tačiau rezultatai nėra vienodi.

    Tipinis režimas dažnai siejamas su 10 000 liuksų šviesos šaltiniu ir maždaug 20–30 minučių trukmės seansais ryte, geriausia per pirmą valandą po pabudimo. Tiesiai į lempą žiūrėti nereikia, svarbu, kad šviesa pasiektų atmerktas akis iš rekomenduojamo atstumo.

    Ką rodo tyrimai ir kam reikia atsargumo?

    Mokslinėje literatūroje geriausiai pagrįstas šviesos terapijos efektyvumas sezoninės depresijos atvejais. Tyrimai rodo, kad reguliari ryški šviesa gali sumažinti simptomų intensyvumą, pagerinti savijautą ir padidinti energijos lygį, nors poveikio stiprumas skiriasi.

    Naujesnėse apžvalgose pabrėžiama, kad nesezoninės depresijos atvejais šviesos terapija kai kuriems pacientams gali būti veiksminga kaip papildoma priemonė, ypač derinant ją su antidepresantais. Vis dėlto tyrimų rezultatai nevienalyčiai, o metodika skiriasi, todėl šviesos terapija ne visada laikoma universaliu sprendimu.

    Šalutiniai poveikiai dažniausiai būna lengvi ir trumpalaikiai: galvos skausmas, akių nuovargis, dirglumas, pykinimas ar miego sutrikimai. Jei simptomai kartojasi, paprastai rekomenduojama koreguoti seanso trukmę, laiką arba intensyvumą.

    Ypač atsargiai šviesos terapija vertinama žmonėms, turintiems akių ligų, pavyzdžiui, tinklainės pažeidimų, glaukomą ar diabetinę retinopatiją. Tokiais atvejais prieš pradedant kursą pravartu pasitarti su gydytoju ir, jei reikia, su oftalmologu.

    Gydytojo konsultacija svarbi ir vartojantiems vaistus, didinančius jautrumą šviesai, nes gali padidėti nepageidaujamų reakcijų rizika. Taip pat akcentuojama, kad sergant bipoliniu sutrikimu reikalinga psichiatro priežiūra, nes netinkamai parinktas režimas gali išprovokuoti hipomanijos ar manijos simptomus.

    Specialistai pabrėžia, kad šviesos terapija neturėtų būti laikoma savarankišku psichoterapijos ar paskirtų vaistų pakaitalu. Jei depresijos simptomai ryškėja, atsiranda minčių apie savižalą ar prastėja kasdienis funkcionavimas, būtina kreiptis profesionalios pagalbos.