CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Šiuos požymius lengva nurašyti stresui: taip gali prasidėti skydliaukės nepakankamumas

    Šiuos požymius lengva nurašyti stresui: taip gali prasidėti skydliaukės nepakankamumas

    Nuolatinis nuovargis, prastesnė koncentracija ar prislėgta nuotaika dažnai nurašomi įtampai ir pervargimui. Tačiau daliai žmonių tai gali būti ankstyvi skydliaukės nepakankamumo požymiai, ypač jei simptomai tęsiasi savaites ar mėnesius ir pamažu stiprėja.

    Skydliaukė, esanti kaklo priekyje, gamina hormonus tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3), kurie veikia energijos apykaitą, kūno temperatūrą, širdies ritmą, žarnyno veiklą ir nervų sistemą. Jų gamybą reguliuoja hipofizė, išskirdama tirotropinį hormoną TSH, todėl būtent šis rodiklis dažniausiai tampa pirmuoju žingsniu įtariant sutrikimą.

    Skydliaukės nepakankamumas vystosi tada, kai hormonų gaminama per mažai. Dažniausia priežastis yra autoimuninė Hashimoto liga, kai imuninė sistema palaipsniui pažeidžia skydliaukės audinį. Sutrikimą taip pat gali lemti skydliaukės operacijos, gydymas radioaktyviuoju jodu, uždegimai ar kai kurie vaistai.

    Vienas dažniausių signalų yra užsitęsęs silpnumas: žmogus gali miegoti pakankamai, bet vis tiek jaustis be energijos. Neretai atsiranda mieguistumas dieną, greitesnis nuvargimas fizinio krūvio metu, sulėtėję judesiai ar reakcijos.

    Kartu gali pasireikšti vadinamoji smegenų migla: sunkiau susikaupti, lėčiau apdorojama informacija, dažniau pamirštami žodžiai ar smulkios užduotys. Daliai žmonių ryškėja nuotaikos svyravimai ar prislėgtumas, tačiau vien šie simptomai dar nereiškia, kad problema tikrai skydliaukėje.

    Skydliaukės hormonai dalyvauja šilumos gamyboje, todėl jiems sumažėjus dažnas žmogus ima aiškiai labiau šalti nei aplinkiniai. Būdingas šaltų rankų ir pėdų pojūtis, poreikis rengtis šilčiau net įprastoje patalpos temperatūroje. Ypač reikėtų suklusti, jei tai naujas pojūtis ir jis sutampa su kitais negalavimais.

    Dar vienas dažnas klausimas yra svoris. Skydliaukės nepakankamumas gali prisidėti prie svorio augimo, tačiau paprastai tai nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios staiga atsiranda keliolika ar kelios dešimtys papildomų kilogramų. Dažnai dalį pokyčio lemia skysčių ir druskų susilaikymas, o ne vien riebalinio audinio didėjimas.

    Ant odos ir plaukų taip pat gali atsispindėti sulėtėjusi medžiagų apykaita: oda tampa sausesnė, šiurkštesnė ir vėsesnė, plaukai gali prarasti blizgesį, silpnėti ar slinkti, nagai dažniau lūžinėti. Kai kuriems žmonėms pasireiškia veido, ypač vokų, paburkimas.

    Sulėtėjus žarnyno veiklai gali varginti vidurių užkietėjimas, pilnumo jausmas, pūtimas, lėtesnis virškinimas. Vien šie simptomai dar nėra specifiniai, tačiau jų derinys su nuovargiu, šalimu ir odos pokyčiais yra priežastis pasitarti su gydytoju.

    Įtariant pirminį skydliaukės nepakankamumą, pagrindinis tyrimas yra TSH. Jei TSH padidėjęs, dažnai papildomai tiriamas laisvasis T4, o antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę (anti-TPO) gali padėti patvirtinti autoimuninę kilmę. Laisvasis T3 daugeliu atvejų nėra būtinas vien diagnozei nustatyti.

    Gydytojo konsultacija ypač svarbi, jei keli simptomai tęsiasi ilgiau, stiprėja arba ima trukdyti kasdienai. Jau gydomiems žmonėms svarbu savarankiškai nekeisti levotiroksino dozės, o, sugrįžus simptomams, atlikti tyrimus ir korekcijas aptarti su specialistu. Tinkamai parinktas gydymas dažniausiai leidžia ligą sėkmingai kontroliuoti, tačiau tam reikia reguliarumo.

  • Tėvams, auginantiems vaikus su autizmu: viena genetinė priežastis dažnai lieka nepastebėta

    Tėvams, auginantiems vaikus su autizmu: viena genetinė priežastis dažnai lieka nepastebėta

    Kas yra trapiojo X sindromas?

    Trapiojo X sindromas yra paveldima genetinė būklė, susijusi su FMR1 geno pokyčiu X chromosomoje. Šis genas įprastai padeda gaminti baltymą FMRP, svarbų nervų sistemos vystymuisi ir sinapsių veiklai.

    Esant trapiojo X sindromui, tam tikra DNR sekos dalis FMR1 gene per daug kartų pasikartoja, todėl genas „nutildomas“ ir organizmas pagamina per mažai FMRP. Dėl to sutrinka smegenų raida, o simptomai laikui bėgant tampa vis ryškesni.

    Kodėl tai svarbu vaikams su autizmo požymiais?

    Trapiojo X sindromas laikomas viena dažniausių paveldimų intelekto negalios priežasčių, o daliai vaikų jis pasireiškia ir autizmo spektro bruožais. Tyrimai rodo, kad apie 50–70 proc. berniukų, turinčių trapiojo X sindromą, atitinka autizmo spektro sutrikimų kriterijus.

    Ši būklė dažniausiai sunkiau pasireiškia berniukams, nes jie turi vieną X chromosomą. Mergaitėms simptomai neretai būna švelnesni, nes antra X chromosoma gali iš dalies kompensuoti genetinio pokyčio pasekmes.

    Manoma, kad trapiojo X sindromu serga maždaug 1 iš 4 000–7 000 berniukų ir 1 iš 6 000–11 000 mergaičių. Premutacijos, kuri gali būti perduodama vaikams, nešiotojų tarp moterų gali būti apie 1 iš 150–250, o tarp vyrų apie 1 iš 400–800.

    Įspėjamieji ženklai ir diagnostika

    Nors genetinis pokytis yra nuo pradėjimo momento, pirmus mėnesius trapiojo X sindromą atpažinti sunku. Dažniausiai nerimą keliantys signalai pastebimi nuo 6 iki 24 gyvenimo mėnesio, kai vaiko raida atrodo lėtesnė nei bendraamžių.

    Dažnesni požymiai apima raidos vėlavimą, kalbos sunkumus, mokymosi ir dėmesio problemas, padidėjusį nerimą, emocijų reguliavimo sunkumus, socialinį drovumą ar jautrumą pokyčiams. Kai kuriems vaikams pasitaiko ir elgesio bruožų, dėl kurių pirmiausia įtariamas autizmas.

    „Per penkerius metus ieškojome sūnaus diagnozės. Tyrimai ir specialistai buvo, bet atsakymo nebuvo, kol pediatrė paklausė, ar darėme genetinius tyrimus“, – sakė Marcin Bielawski, auginantis sūnų, kuriam nustatytas trapiojo X sindromas.

    Diagnozę patvirtina genetinis tyrimas iš kraujo mėginio, kuriuo nustatomas CGG pasikartojimų skaičius FMR1 gene. Vaikams, kuriems yra neaiškios kilmės intelekto raidos sutrikimas, ryškus raidos vėlavimas ar autizmo bruožai, toks tyrimas daugelyje šalių laikomas vienu esminių genetinės diagnostikos žingsnių.

    Ką keičia žinojimas ir kaip padėti vaikui?

    Specifinio, priežastį pašalinančio gydymo, kuris „sutaisytų“ FMR1 geną, šiuo metu nėra, tačiau tai nereiškia, kad pagalba ribota. Didžiausią reikšmę turi ankstyva ir kompleksinė pagalba, pasitelkiant raidos terapijas, logopedinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą, taip pat elgesio ir emocijų reguliavimo strategijas.

    Jei kartu pasireiškia dėmesio ir aktyvumo sutrikimas, epilepsija, ryškus nerimas ar depresijos simptomai, gydytojas gali svarstyti medikamentinį gydymą. Vaistai nepašalina genetinės priežasties, tačiau gali sumažinti labiausiai varginančius simptomus ir pagerinti kasdienį funkcionavimą.

    „Diagnozė mums buvo palengvėjimas, nes pagaliau supratome, su kuo susiduriame. Tai leidžia veikti dabar, kad ateityje vaikas galėtų kuo savarankiškiau gyventi“, – sakė Marcin Bielawski.

    Mokslininkai ieško tikslinių gydymo krypčių, kurios veiktų molekulinius mechanizmus, susijusius su sinapsių veikla, ir vertina genų inžinerijos potencialą. Kol kas tai nėra įprastas gydymo standartas, tačiau genetikos ir molekulinės biologijos pažanga didina viltį, kad ateityje atsiras veiksmingesni sprendimai.

    Kasmet liepos 22 dieną minima Pasaulinė trapiojo X sindromo diena, kai įvairiose šalyse simboliškai apšviečiami vieši objektai. Tokios iniciatyvos dažnai tampa proga priminti tėvams ir gydytojams, kad daliai vaikų, kuriems įtariamas autizmas ar fiksuojamas raidos vėlavimas, atsakymas gali slypėti genetiniuose tyrimuose.

  • Mokslininkai įspėja: antsvoris gali spartinti smegenų senėjimą ir bloginti atmintį

    Mokslininkai įspėja: antsvoris gali spartinti smegenų senėjimą ir bloginti atmintį

    Antsvoris ir nutukimas dažniausiai siejami su širdies ir kraujagyslių ligomis, 2 tipo cukriniu diabetu ar sąnarių problemomis. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad per didelė kūno masė gali paveikti ir smegenų veiklą, ypač atmintį bei mokymosi procesus.

    Virginia Tech neurobiologų komanda aiškinasi, ar nutukimas smegenyse gali suaktyvinti biologinius procesus, panašius į tuos, kurie būdingi natūraliam senėjimui. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog smegenys staiga „pasensta“, tačiau kai kurie mechanizmai gali pradėti veikti kitaip.

    „Matome požymių, kad nutukimas gali įjungti tuos pačius kelius, kurie vėliau siejami su amžiumi prastėjančia atmintimi“, – sakė Virginia Tech neurobiologas Timothy Jarome.

    Komanda remiasi daugiausia tyrimais su gyvūnais, todėl išvadų žmonėms dar negalima tiesiogiai taikyti. Vis dėlto rezultatai kelia klausimą, ar dalis kognityvinių sutrikimų, pastebimų esant nutukimui, gali būti susiję su bendrais molekuliniais pokyčiais.

    Kas vyksta hipokampe?

    Tyrėjai daug dėmesio skyrė hipokampui, smegenų sričiai, susijusiai su mokymusi ir prisiminimų formavimu. Ankstesniuose darbuose jie nustatė, kad prastėjant atminčiai kinta procesas, vadinamas K63 poliubikvitinacija, kai baltymai ląstelėse modifikuojami tam tikru būdu.

    Jaunose, normaliai funkcionuojančiose smegenyse mokantis K63 poliubikvitinacijos lygis hipokampe paprastai mažėja, o tai, mokslininkų vertinimu, gali padėti įtvirtinti naują informaciją. Senstančiose smegenyse šis mechanizmas, panašu, veikia kitaip, o padidėjęs modifikacijos lygis gali trukdyti atminties procesams.

    Eksperimentuose buvo pastebėta, kad sumažinus K63 poliubikvitinaciją tiksliniu molekuliniu įrankiu, vyresnių žiurkių atminties rodikliai pagerėjo. Ši detalė leidžia svarstyti, ar ateityje tai galėtų tapti vienu iš galimų terapinių taikinių, nors iki gydymo žmonėms dar labai toli.

    Kuo nutukimas primena senėjimą?

    Panašus vaizdas užfiksuotas ir jaunoms žiurkėms, kurios buvo šeriamos daug riebalų turinčia dieta ir nutuko. Jų K63 poliubikvitinacijos lygis buvo panašus į tą, kuris paprastai stebimas gerokai vyresniems gyvūnams, o atminties testuose rezultatai buvo prastesni.

    Tokie duomenys leidžia kelti hipotezę, kad nutukimo nulemtas atminties suprastėjimas ir su amžiumi susiję pokyčiai gali turėti bendrą biologinį pagrindą. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai dar reikia patikrinti papildomais bandymais ir ilgesnio laikotarpio stebėjimais.

    „Kol kas tai yra kryptis, kurią turime patvirtinti, nes skirtingi veiksniai gali suvesti į panašų rezultatą, bet veikti nevienodais keliais“, – sakė T. Jarome.

    Ką tyrėjai planuoja toliau?

    Kitas projekto etapas numato ilgalaikį stebėjimą: žiurkės bus auginamos nuo jauno amžiaus iki senatvės, lyginant standartinę ir daug riebalų turinčią mitybą. Tikslas yra įvertinti, kaip laikui bėgant kinta tie patys baltymai ir procesai, susiję su atmintimi.

    Komanda taip pat planuoja pasitelkti CRISPR technologija paremtą tikslinį įrankį, kad K63 poliubikvitinacija būtų sumažinta dar iki nutukimui išsivystant. Taip siekiama atsakyti, ar ankstyva intervencija galėtų apsaugoti nuo kognityvinių funkcijų blogėjimo, susijusio su ilgalaike kaloringa mityba.

    Nors tyrimas suteikia intriguojančių užuominų, ekspertai primena, kad demencija ar Alzheimerio liga yra daugiaveiksnės būklės. Riziką didina ne tik kūno masė, bet ir amžius, genetika, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, taip pat dažnas alkoholio vartojimas.

    Praktikoje smegenų sveikatai svarbiausi išlieka baziniai dalykai: reguliarus judėjimas, subalansuota mityba, kokybiškas miegas, streso valdymas ir protinė veikla. Tai nėra greitas sprendimas, tačiau tokie įpročiai mažina rizikos veiksnius, kurie ilgainiui gali atsiliepti ir pažinimo funkcijoms.

  • Kondicionierius gelbsti nuo karščio, bet kenkia sveikatai: gydytojai įspėja apie rizikas

    Karštomis vasaros dienomis kondicionierius daugeliui tampa greičiausiu būdu atvėsinti patalpas, tačiau specialistai primena, kad netinkamas jo naudojimas gali turėti nemalonių pasekmių savijautai. Dažniausios problemos siejamos su išsausėjusiu oru, staigiais temperatūros pokyčiais ir neprižiūrimais filtrais.

    Kondicionieriai vėsindami patalpą mažina santykinę oro drėgmę, todėl ilgiau būnant vėsiame kambaryje dažniau pasireiškia odos tempimas, sausumas, pleiskanojimas. Dėl išsausėjusių gleivinių gali sustiprėti ir akių dirginimas, perštėjimas, nosies sausumas, ypač jautresniems žmonėms.

    Dermatologai pabrėžia, kad sausesnis oras gali išprovokuoti lėtinių odos būklių paūmėjimą, tarp jų ir egzemą, o lūpoms dažniau atsiranda skausmingų įtrūkimų. Tokiais atvejais rekomenduojama reguliariai drėkinti odą, gerti pakankamai vandens ir, jei įmanoma, palaikyti komfortišką drėgmės lygį patalpose.

    Ne mažiau svarbi rizika siejama su neprižiūrimomis vėsinimo sistemomis. Užteršti filtrai ir drėgnos sistemos dalys gali kaupti dulkes, alergenus, pelėsius, o tai kai kuriems žmonėms sukelia kosulį, švokštimą, sustiprina alergijų simptomus ar apsunkina astmos kontrolę.

    Specialistai ragina kondicionierių prižiūrėti reguliariai: valyti ar keisti filtrus pagal gamintojo rekomendacijas ir periodiškai atlikti profesionalų techninį aptarnavimą. Taip pat verta vengti tiesioginio šalto oro srauto į veidą ar nugarą, nes ilgainiui tai gali prisidėti prie galvos skausmo, raumenų sustingimo ir bendro diskomforto.

    Dar viena dažna klaida – per didelis patalpų atšaldymas. Sveikatos ekspertai paprastai pataria vengti didelio skirtumo tarp lauko ir vidaus temperatūros, nes staigūs pokyčiai gali apsunkinti organizmo prisitaikymą, o jautresniems žmonėms sukelti peršalimą primenančius simptomus.

    Norint išvengti problemų, rekomenduojama nustatyti saikingą temperatūrą, vėsinti patalpas protarpiais, užtikrinti oro cirkuliaciją ir drėkinimą. Tinkamai prižiūrimas ir atsakingai naudojamas kondicionierius gali būti saugus sprendimas, tačiau ignoruojant priežiūrą ir komforto taisykles rizika sveikatai didėja.

  • Šie kasdieniai produktai tyliai kerta per širdį: mokslininkai įspėja dėl mirties rizikos

    Kasdienis pasirinkimas parduotuvėje dažnai priklauso nuo tempo: kai trūksta laiko, vilioja greitai suvalgomi ar tik pašildomi produktai. Tačiau būtent patogumas neretai reiškia ir didesnę riziką sveikatai, ypač širdžiai.

    Daugiausia klausimų kelia itin perdirbti, vadinamieji ultraapdoroti produktai. Tai pramoniniu būdu pagaminti gaminiai, kuriuose įprastai būna daug pridėtinio cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, taip pat įvairių priedų, skirtų skoniui ir galiojimo laikui.

    Į šią grupę dažniausiai patenka saldinti gazuoti gėrimai, pramoniniai užkandžiai, saldumynai, sausainiai, traškučiai, saldūs pusryčių dribsniai, parduotuviniai padažai, taip pat įvairūs stipriai perdirbti mėsos gaminiai. Tokie pasirinkimai lengvai tampa kasdienybe, nes yra pigūs, sotūs ir greitai prieinami.

    Ką rodo naujausi tyrimai

    Pastarųjų metų epidemiologiniai tyrimai vis dažniau sieja didesnį itin perdirbtų produktų vartojimą su prastesniais širdies ir kraujagyslių rodikliais. Didesnė rizika paprastai aiškinama ne vienu veiksniu: svarbus ir perteklinis kalorijų kiekis, ir menkesnė maistinė vertė, ir didesnis druskos bei cukraus kiekis, susijęs su aukštesniu kraujospūdžiu.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokia mityba gali prisidėti prie antsvorio, 2 tipo diabeto, dislipidemijos ir uždegiminių procesų, o šie veiksniai didina širdies smūgio bei insulto tikimybę. Nors ryšys dažnai nustatomas stebėjimo tyrimuose, tendencija nuosekli: kuo daugiau itin perdirbto maisto, tuo prastesni kardiometabolinės sveikatos rodikliai.

    Kodėl dėl priežasčių vis dar ginčijamasi

    Mokslinėje bendruomenėje diskutuojama, kas lemia didžiausią žalą: ar pats perdirbimo laipsnis, ar tai, kad tokie produktai paprastai turi daugiau cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų, o kartu mažiau skaidulų. Taip pat vertinamas ir labai geras skonis bei tekstūra, skatinantys persivalgymą.

    Kitaip tariant, ne visi sutaria dėl vienos pagrindinės priežasties, tačiau praktinė išvada dažnai panaši: dažnas itin perdirbtų produktų vartojimas paprastai reiškia prastesnę mitybos kokybę. Būtent todėl visuomenės sveikatos rekomendacijose vis dažniau akcentuojama mažinti tokių produktų dalį racione.

    Kaip sumažinti riziką kasdienybėje

    Specialistai ragina orientuotis į kuo paprastesnę sudėtį ir mažiau perdirbtą maistą: daržoves, vaisius, ankštines kultūras, pilno grūdo produktus, riešutus, žuvį, natūralius pieno produktus be perteklinių priedų. Net dalinis pakeitimas dažnai duoda apčiuopiamą naudą, ypač jei kartu mažėja pridėtinio cukraus ir druskos.

    Praktinis principas paprastas: jei produktas turi ilgą sudėtį, daug nežinomų priedų ir yra sukurtas būti maksimaliai patogus bei itin skanus, verta sustoti ir įvertinti, ar tai netaps kasdiene norma. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje didelę įtaką daro mažos, bet nuoseklios kasdienės korekcijos.

  • Įdėkite į vandenį citrinos: 15 minučių vonelė padeda nuo pėdų kvapo ir suragėjimų

    Įdėkite į vandenį citrinos: 15 minučių vonelė padeda nuo pėdų kvapo ir suragėjimų

    Citrusinė pėdų vonelė namuose dažnai minima kaip paprastas būdas sumažinti nemalonų pėdų kvapą ir suminkštinti suragėjusią odą. Pagrindinis jos privalumas tas, kad daugumai žmonių reikalingi ingredientai jau būna virtuvėje, o procedūra trunka apie 10–15 minučių.

    Citrinose ir kituose citrusiniuose vaisiuose yra citrinų ir obuolių rūgščių, priskiriamų AHA rūgštims. Šios rūgštys gali padėti švelniai atpalaiduoti ryšius tarp negyvų odos ląstelių, todėl suragėjęs sluoksnis suminkštėja ir vėliau lengviau pašalinamas, mažiau dirginant odą.

    Nemalonų pėdų kvapą dažniausiai lemia prakaito ir ant odos esančių bakterijų sąveika: mikroorganizmai skaido prakaito sudedamąsias dalis ir susidaro aitrūs kvapai. Rūgštesnė terpė odos paviršiuje bakterijoms paprastai mažiau palanki, todėl citrinos sultys, keisdamos pH, gali prisidėti prie kvapo mažinimo.

    Kitas dažnai minimas aspektas yra citrusų eteriniai aliejai, kuriuose yra limoneno ir kitų junginių. Laboratoriniuose tyrimuose jie siejami su antimikrobinėmis savybėmis, tačiau kasdienėje praktikoje poveikis labiausiai priklauso nuo koncentracijos ir individualios odos reakcijos.

    Kaip pasigaminti pėdų vonelę

    Į didesnį dubenį įpilkite šilto, bet ne karšto vandens, kad nekiltų odos sudirginimo ar perštėjimo rizika. Įspauskite citrinos sulčių arba įdėkite kelias citrinos ar apelsino skilteles, o jei norite, galite įmaišyti žiupsnį druskos.

    Pėdas mirkykite apie 10–15 minučių, o po to jas nusausinkite. Jei oda suminkštėjo, suragėjimus švelniai pašalinkite pemza ar dilde, nebraukdami iki skausmo, ir užbaikite procedūrą drėkinamuoju kremu.

    Kada geriau nerizikuoti

    Nors tokia vonelė daugeliui gali būti saugi, ji netinka, jei ant pėdų yra atvirų žaizdų, gilių įtrūkimų ar aktyvus uždegimas. Rūgštys ir druska gali sukelti perštėjimą, sudirginti pažeistą odą ir lėtinti gijimą.

    Taip pat atsargūs turėtų būti žmonės, turintys alergiją citrusams, nes gali pasireikšti paraudimas ar niežėjimas. Sergant diabetu ar turint diabetinės pėdos riziką, bet kokias procedūras, susijusias su odos šveitimu ar rūgštimis, verta aptarti su gydytoju arba podiatru.

    Jei nemalonus pėdų kvapas kartojasi nuolat, o oda pleiskanoja, parausta ar niežti, tai gali rodyti grybelinę infekciją. Tokiu atveju vien naminių priemonių gali nepakakti, o tiksliausią sprendimą parinks vaistininkas ar gydytojas.

  • Pamirkite varginantį formavimą: 4 vasaros kirpimai senjorėms atjaunina ir tinka karščiams

    Pamirkite varginantį formavimą: 4 vasaros kirpimai senjorėms atjaunina ir tinka karščiams

    Vasarą daug moterų ieško sprendimų, kurie leistų atrodyti tvarkingai be ilgo džiovinimo ar formavimo. Ypač tai aktualu vyresnio amžiaus moterims, kai plaukai dažnai tampa plonesni, sausesni, o karštis ir drėgmė greičiau sugadina šukuoseną.

    Kirpėjai pabrėžia, kad geriausiai pasiteisina kirpimai ir kirpčiukai, kurie dirba plaukų naudai: suteikia apimties, švelnina veido bruožus ir nereikalauja daug priemonių. Tarp populiariausių pasirinkimų šią vasarą minimi keturi variantai, kuriuos lengva pritaikyti skirtingam plaukų ilgiui ir tekstūrai.

    Švelnūs kirpčiukai, kurie formuoja veidą

    Vienas universaliausių pasirinkimų yra vadinamieji užuolaidiniai kirpčiukai, kai plaukai per vidurį natūraliai skiriami ir krenta į šonus. Tokia forma subtiliai apgaubia veidą, vizualiai sušvelnina bruožus ir tinka tiek ilgesniems, tiek iki ausų siekiantiems plaukams.

    Kasdieniam suformavimui dažniausiai pakanka sudrėkinti kirpčiukus, naudoti apsaugą nuo karščio ir išdžiovinti apvaliu šepečiu, nukreipiant sruogas nuo kaktos į viršų ir lengvai į šonus. Pabaigoje kirpčiukus galima perbraukti pirštais, kad rezultatas atrodytų natūraliai, o ne sustingęs.

    Dar vienas laiko patikrintas pasirinkimas yra kirpčiukai į šoną. Švelni asimetrija gali optiškai liekninti veidą, maskuoti aukštesnę kaktą ir sukurti tvarkingą įvaizdį net tada, kai visa šukuosena suformuota minimaliai.

    Tokius kirpčiukus patogu prižiūrėti kasdien: po plovimo pakanka pasirinkti kryptį ir džiovinant suteikti pakėlimą nuo šaknų. Jei galiukai linkę neprognozuojamai išsirieti, juos galima lengvai pataisyti tiesintuvu, tačiau svarbu nepadauginti temperatūros, kad plaukai neprarastų purumo.

    Trumpesni kirpimai vasaros patogumui

    Klasikinis bobas išlieka vienu praktiškiausių variantų bet kokiame amžiuje, nes jį lengva pritaikyti pagal veido formą ir plaukų tankį. Pavyzdžiui, bobas iki žandikaulio linijos neretai vizualiai suteikia daugiau apimties plonesniems plaukams, o vasarą patogus tuo, kad greičiau išdžiūsta.

    Formuojant bobą dažniausiai pakanka nedidelio kiekio apimties suteikiančių putų ir džiovinimo apvaliu šepečiu, švelniai užlenkiant galiukus į vidų. Toks sprendimas tinka ir tada, kai norisi atrodyti tvarkingai be sudėtingų sušukavimų.

    Dar vienas vasaros favoritas yra trumpas pixie kirpimas, sušukuotas atgal. Jis atrodo moderniai, išryškina veido bruožus ir kaklo liniją, o karštyje yra ypač praktiškas, nes plaukai nekliūva ir greitai išdžiūsta.

    Kasdieniam pixie suformavimui dažniausiai pakanka lengvo formavimo kremo ar putų. Džiovinant galima perbraukti plaukus pirštais arba šepečiu atgal, o norint daugiau apimties padeda džiovinimas palenkus galvą. Pabaigoje pakanka nedidelio kiekio vaško ar pastos, kad šukuosena laikytųsi ir atrodytų gyvybingai.

    Renkantis šukuoseną vasarai verta atsižvelgti ne tik į madas, bet ir į plaukų būklę bei kasdienius įpročius. Patikimiausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai kirpimas parenkamas pagal plauko struktūrą, o priežiūroje naudojamos švelnios, drėkinančios priemonės ir apsauga nuo karščio.

  • Nuolat jaučiatės išsekę? Tai gali būti anemija: gydytojai paaiškina, ką rodo tyrimai

    Nuolat jaučiatės išsekę? Tai gali būti anemija: gydytojai paaiškina, ką rodo tyrimai

    Anemija dažnai supaprastinama iki geležies trūkumo, tačiau mediciniškai tai yra būklė, kai kraujyje per mažai hemoglobino, eritrocitų arba per mažas hematokritas. Kadangi hemoglobinas perneša deguonį į audinius, jam sumažėjus organizmas pradeda „taupyti“ ir atsiranda įvairių, ne visuomet aiškiai atpažįstamų simptomų.

    Svarbu suprasti, kad anemija dažniausiai yra ne atskira liga, o signalas, kad organizme vyksta kitas procesas. Ji gali išsivystyti dėl geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties stokos, bet taip pat dėl lėtinių uždegimų, inkstų ligų, kaulų čiulpų sutrikimų, ilgalaikių kraujavimų ar pagreitėjusio eritrocitų irimo.

    Pagal eigą anemija skirstoma į ūminę ir lėtinę. Ūminė dažniausiai pasireiškia staiga, pavyzdžiui, netekus daug kraujo ar staigiai suirus eritrocitams, todėl simptomai gali būti ryškūs net ir esant vidutiniam hemoglobino kritimui.

    Lėtinė anemija vystosi pamažu, kartais per kelis mėnesius, todėl pradžioje žmogus gali tik jausti sumažėjusią ištvermę ar didesnį nuovargį. Tokiais atvejais organizmas iš dalies prisitaiko, o negalavimai ilgai priskiriami įtampai, miego trūkumui ar intensyviam gyvenimo ritmui.

    Kokie simptomai turėtų įspėti?

    Dažniausi požymiai yra nuolatinis nuovargis, mieguistumas, silpnumas, sumažėjusi fizinė ištvermė ir dusulys atliekant įprastas veiklas. Taip pat gali pasireikšti galvos svaigimas, galvos skausmai, šalčio jausmas, prastesnė koncentracija ir dirglumas.

    Kai organizmas bando kompensuoti deguonies trūkumą, širdis gali pradėti plakti greičiau, atsiranda permušimų ar neritmiško plakimo pojūtis. Jei kartu vargina krūtinės skausmas, apalpimas ar ryškus dusulys, tai jau gali būti pavojingas signalas, reikalaujantis skubios gydytojo konsultacijos.

    Kai kurios apraiškos labiau būdingos konkrečioms priežastims. Geležies trūkumo atveju neretai pastebimas nagų trapumas, plaukų slinkimas, sausa oda, įtrūkimai lūpų kampučiuose, o vitamino B12 stoką gali išduoti liežuvio perštėjimas, galūnių tirpimas, jutimų ar pusiausvyros sutrikimai.

    Vaikams anemija ne visada pasireiškia aiškiu silpnumu: kartais pirmieji ženklai būna suprastėjusi dėmesio koncentracija, dirglumas, sumažėjęs apetitas ar lėtesnis vystymosi tempas. Nėštumo metu anemijos rizika didėja, todėl tyrimų planą paprastai sudaro sveikatos priežiūros specialistas.

    Kokie tyrimai padeda nustatyti priežastį?

    Pirmasis žingsnis dažniausiai yra bendras kraujo tyrimas, kuriame vertinama hemoglobino koncentracija ir eritrocitų rodikliai. Ypač svarbūs MCV, MCH ir RDW, nes jie padeda suprasti, ar eritrocitai mažesni, didesni ar labai nevienodi, o tai nukreipia į galimas anemijos priežastis.

    Jei įtariamas geležies trūkumas, gydytojai dažniausiai vertina feritiną, geležies kiekį, transferiną ir transferino įsotinimą. Feritinas laikomas vienu jautriausių geležies atsargų rodiklių, tačiau esant uždegimui jis gali būti padidėjęs, todėl rezultatus būtina aiškintis kartu su kitais tyrimais.

    Esant padidėjusiam MCV, dažnai tiriamas vitaminas B12 ir folio rūgštis. Kartais papildomai atliekamas CRP tyrimas, padedantis įvertinti lėtinio uždegimo įtaką, o retikulocitų skaičius parodo, kaip aktyviai kaulų čiulpai gamina naujus eritrocitus.

    „Anemija yra simptomas, o ne galutinė diagnozė: svarbiausia rasti priežastį, o ne aklai gerti papildus“, – pabrėžia gydytojai.

    Gydymas: kodėl ne visada kalta geležis?

    Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Jei patvirtinamas geležies trūkumas, taikomi geležies preparatai, dažniausiai geriami, o kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, esant įsisavinimo sutrikimams ar netoleravimui, geležis gali būti skiriama į veną.

    Vitamino B12 ar folio rūgšties stoka koreguojama atitinkama terapija, o anemija, susijusi su lėtinėmis ligomis, inkstų veiklos nepakankamumu ar kaulų čiulpų sutrikimais, reikalauja pirmiausia gydyti pagrindinę būklę. Dėl to savarankiška geležies suplementacija be tyrimų gali būti neveiksminga ir uždelsti tikrąją diagnozę.

    Kasdienėje prevencijoje svarbi subalansuota mityba, pakankamas geležies, vitamino B12, folio rūgšties ir vitamino C kiekis, tačiau net ir gera dieta ne visada išsprendžia problemą, jei priežastis yra kraujavimas ar lėtinė liga. Jei nuovargis tęsiasi kelias savaites ir trukdo įprastam gyvenimui, dažniausiai racionaliausias kelias yra šeimos gydytojo konsultacija ir kryptingi tyrimai.

  • <penkios situacijos, kada hibridinis manikiūras draudžiamas: įspėja apie rimtas pasekmes

    <penkios situacijos, kada hibridinis manikiūras draudžiamas: įspėja apie rimtas pasekmes

    Hibridinis manikiūras daugeliui tapo kasdienybe, tačiau specialistai pabrėžia, kad ne visais atvejais jis saugus. Kai nagas ar aplinkinė oda jau yra pažeisti, lakai ir kitos dangos gali ne tik maskuoti problemą, bet ir ją pagilinti.

    Viena dažniausių būklių yra onicholizė, kai nago plokštelė atsiskiria nuo nago guolio. Dažniausiai tai prasideda nuo nago galiuko, o atsiskyrusi vieta paprastai pabąla ir vėliau gali pagelsti, paruduoti, pažaliuoti ar papilkėti, ypač jei prisideda infekcija.

    Onicholizę gali sukelti trauma, per dažnas nagų dengimas ir nuėmimas, agresyvūs tirpikliai ar net netinkama procedūros technika. Ji taip pat siejama su kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, psoriaze ar skydliaukės sutrikimais, todėl ilgiau trunkant simptomams verta pasitarti su gydytoju.

    Esant onicholizei rekomenduojama daryti pertrauką nuo lakavimo ir hibridinių dangų, nes nago plokštelei atsigauti palankesnės sąlygos be papildomos chemijos ir mechaninio dirginimo. Atsiskyrusi nago dalis tampa pažeidžiamesnė, o po danga lengviau susikaupia drėgmė.

    Kita dažna priežastis atsisakyti hibrido yra nagų grybelis. Jis gali apimti vieną ar kelis nagus, dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje, o požymiai neretai būna nago pageltimas, sustorėjimas, trupėjimas, deformacijos ir nemalonus kvapas net laikantis higienos.

    Gydant grybelį svarbu neuždengti nago įprastais lakais ar hibridu, nes taip gali būti sulaikoma drėgmė ir sudaroma palankesnė terpė mikroorganizmams. Specialistai atkreipia dėmesį, kad infekciją gali platinti ir užteršti įrankiai, todėl procedūros namuose ar salone turi būti atliekamos tik griežtai laikantis higienos.

    Dar viena rizika yra alerginė reakcija į hibridinių lakų sudedamąsias dalis ar pagalbines priemones, pavyzdžiui, bazę. Alergija gali pasireikšti ne tik po pirmos procedūros, bet ir po metų reguliaraus naudojimo, kai organizmas tampa jautresnis alergenams.

    Dažniausi požymiai yra paraudimas, niežėjimas, bėrimai ar pūslelės aplink nagus, odos pleiskanojimas, skausmas ir tinimas. Sunkesniais atvejais gali vystytis onicholizė ar net nago pažeidimai, todėl simptomams atsiradus dangą reikėtų kuo greičiau pašalinti ir kreiptis į dermatologą.

    Hibridinis manikiūras taip pat netinka situacijose, kai planuojama operacija ar atliekamos procedūros su nejautra. Gydymo įstaigose dažnai prašoma nuimti nagų dangas, nes ant piršto matuojamas kraujo prisotinimas deguonimi, o storas sluoksnis gali iškraipyti rodmenis.

    „Pirštai nejautros metu taip pat reikalingi stebėsenai, nes per nago plokštelę matuojamas kraujo prisotinimas deguonimi“, – aiškino gydytojas Pawełas Kabata.

    Dar vienas atvejis, kai rekomenduojamas atsargumas, yra vitiligo, kitaip dar vadinama baltme. Tai lėtinė depigmentacijos būklė, kai odoje atsiranda aiškiai apribotos šviesios dėmės, o ligos eiga gali kisti priklausomai nuo individualių veiksnių.

    Specialistai pažymi, kad klasikinius lakus dalis žmonių toleruoja geriau, tačiau hibridinės procedūros susijusios su lempų skleidžiama UVA spinduliuote. Jei žmogus serga baltme ar pastebi, kad UV poveikis dirgina odą, prieš procedūras patariama pasitarti su gydytoju ir apsvarstyti saugesnes alternatyvas.

    Dermatologai pabrėžia bendrą taisyklę: bet kokie akivaizdūs nago ar odos pakitimai yra signalas pirmiausia ieškoti priežasties, o ne ją slėpti danga. Laiku sureagavus dažnai pavyksta išvengti ilgalaikių nago pažeidimų ir pasikartojančių infekcijų.

  • Valgykite dabar, kol sezonas: abrikosai gali padėti širdžiai, akims ir žarnynui

    Valgykite dabar, kol sezonas: abrikosai gali padėti širdžiai, akims ir žarnynui

    Abrikosų sezonas trumpas, todėl mitybos specialistai primena, kad verta pasinaudoti proga juos įtraukti į racioną. Nors šie vaisiai nėra stebuklingas vaistas, jie gali prisidėti prie subalansuotos mitybos, ypač kai trūksta vaisių įvairovės.

    Vienas dažniausiai minimų abrikosų privalumų yra kalis: maždaug 100 gramų šviežių abrikosų jo turi apie 260 miligramų. Kalis svarbus nervinių impulsų perdavimui ir raumenų darbui, įskaitant širdies raumenį, o pakankamas jo kiekis kartu ribojant natrio perteklių siejamas su palankesniu kraujospūdžio palaikymu.

    Vis dėlto abrikosų nereikėtų pateikti kaip vieno sprendimo širdžiai. Kalis gaunamas iš daugybės produktų, o geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai kasdienėje mityboje reguliariai atsiranda ir daržovių, ankštinių, bulvių, riešutų bei pieno produktų.

    Ryški geltona ar oranžinė abrikosų spalva rodo karotenoidų gausą, tarp jų ir beta karoteną. Organizmas beta karoteną gali paversti vitaminu A, kuris reikalingas regėjimui, imuninės sistemos veiklai ir daugeliui organizmo funkcijų, o pats vaisius taip pat suteikia vitamino C ir kitų antioksidantų.

    Kasdieniam pasirinkimui svarbi ir energinė vertė: 100 gramų šviežių abrikosų dažniausiai turi mažiau nei 50 kilokalorijų. Dėl didelės vandens dalies ir skaidulų jie gali padėti ilgiau jaustis sočiai, o skaidulos yra reikšmingos normaliai žarnyno veiklai.

    Praktiškiausia abrikosus valgyti sveikus, su odele, tačiau prieš tai kruopščiai nuplautus. Sultys, tyrės ar kompotai dažnai suvartojami didesniais kiekiais, o pridėtinis cukrus padidina kaloringumą, todėl šios formos labiau tinka kaip retesnis pasirinkimas.

    Jautresnį virškinimą turintiems žmonėms didesnė vaisių porcija gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą, todėl verta stebėti individualią reakciją. Ypač atsargūs turėtų būti tie, kuriems dėl sveikatos būklės ribojamas kalio kiekis.

    Džiovinti abrikosai prieinami ištisus metus, tačiau juose maistinės medžiagos ir natūralūs cukrūs yra labiau koncentruoti. Tai reiškia, kad lengva nepastebimai suvalgyti per daug, todėl geriau juos naudoti kaip nedidelį priedą prie košės ar jogurto, o ne kaip lygiavertį šviežių vaisių pakaitalą.

    Norint išlaikyti įvairovę, abrikosus patogu derinti su natūraliu jogurtu, avižomis, varške ar riešutais, taip pat įmaišyti į salotas. Jei vaisių prisirpo per daug, juos galima užšaldyti ar išsikepti, o tyrę ruošti be didelio kiekio cukraus.

    Bendras principas išlieka tas pats: svarbiausia ne vienas produktas, o nuoseklūs įpročiai. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vyresniems nei 10 metų žmonėms per dieną suvartoti bent 400 gramų daržovių ir vaisių, o abrikosai gali būti viena iš tokių porcijų šalia kitų pasirinkimų.