CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Karščiai gali smogti širdžiai: gydytojai įvardijo simptomus, kurių ignoruoti negalima

    Karštomis dienomis organizmas patiria didesnį krūvį, o širdies ir kraujagyslių sistema turi dirbti intensyviau, kad atvėsintų kūną. Kylant temperatūrai, kraujagyslės plečiasi, širdis ima plakti dažniau, o su prakaitu netenkama skysčių ir svarbių elektrolitų.

    Dėl to daliai žmonių karštis gali sukelti ne tik silpnumą ar galvos svaigimą, bet ir rimtesnius širdies sutrikimus. Didžiausia rizika dažniausiai tenka vyresnio amžiaus asmenims, sergantiems širdies ligomis, turintiems aukštą kraujospūdį ar diabetą, taip pat vartojantiems šlapimą varančius ar kraujospūdį veikiančius vaistus.

    Vienas svarbiausių įspėjamųjų signalų yra krūtinės skausmas ar spaudimas, ypač jei pojūtis nepraeina pailsėjus. Medikai pabrėžia, kad diskomforto krūtinėje nereikėtų nurašyti vien karščiui, nes tai gali būti susiję su sutrikusiu širdies aprūpinimu deguonimi.

    Taip pat dėmesį reikėtų atkreipti į staiga atsiradusį dažną, stiprų ar nereguliarų širdies plakimą. Širdies ritmo sutrikimai karštyje gali paūmėti dėl skysčių trūkumo, elektrolitų disbalanso ir didesnės organizmo apkrovos, ypač jei žmogus yra dehidratavęs.

    Dar vienas pavojingas požymis yra dusulys, atsirandantis net ir esant minimaliam fiziniam krūviui arba ramybės metu. Jei kartu pasireiškia silpnumas, šaltas prakaitas, pykinimas ar staigus išsekimas, tai gali rodyti, kad organizmas nebesusitvarko su karščio sukeltais pokyčiais.

    Ypač neraminantys simptomai – sąmonės aptemimas, sumišimas ar alpimas. Tokios būklės gali signalizuoti, kad smegenys gauna per mažai deguonies arba staigiai kinta kraujospūdis, todėl būtina kuo greičiau įvertinti situaciją ir, jei reikia, kviesti skubią pagalbą.

    „Jei karštyje atsiranda krūtinės skausmas, staigus dusulys, alpimas ar neįprastai nereguliarus širdies plakimas, delsti negalima“, – pabrėžia gydytojai.

    Specialistai primena paprastas, bet veiksmingas prevencines taisykles: vengti tiesioginės saulės per kaitriausias valandas, dažniau būti vėsesnėse patalpose, dėvėti lengvus, kvėpuojančius drabužius. Taip pat svarbu reguliariai gerti vandenį ir stebėti, ar neatsiranda dehidratacijos požymių, ypač jei gausiai prakaituojama.

    Karštomis dienomis rekomenduojama riboti alkoholį, nes jis skatina skysčių netekimą ir gali pabloginti savijautą. Žmonėms, turintiems lėtinių ligų ar vartojantiems receptinius vaistus, verta pasitarti su gydytoju, kaip saugiai elgtis per karščius ir kada kreiptis pagalbos.

  • Tofu gali pakeisti mėsą: kodėl ši kukli sojų „kaladėlė“ vis dažniau atsiduria lėkštėje

    Tofu gali pakeisti mėsą: kodėl ši kukli sojų „kaladėlė“ vis dažniau atsiduria lėkštėje

    Kas yra tofu ir kaip jis gaminamas

    Tofu gaminamas iš sojų gėrimo: į jį įdedama baltymus sutraukianti medžiaga, o susidariusi masė nusunkiama ir supresuojama į blokus. Procesas panašus į sūrio gamybą, todėl tofu kartais vadinamas sojų sūriu, nors tai nėra pieno produktas.

    Parduotuvėse galima rasti šilkinį, minkštą, natūralų, rūkytą ir kietą tofu. Kuo mažiau vandens produkte, tuo tvirtesnė konsistencija ir dažnai didesnė baltymų koncentracija, todėl verta rinktis pagal planuojamą patiekalą.

    Maistinė vertė ir reali nauda

    Didžiausias tofu privalumas yra sojų baltymai, kuriuose yra visos devynios nepakeičiamos aminorūgštys. Maistinė vertė priklauso nuo gamintojo, tačiau 100 gramų tofu dažnai gali turėti apie 12 gramų baltymų, todėl jis tampa patogiu mėsos dalies pakaitalu.

    Tofu taip pat suteikia nesočiųjų riebalų rūgščių, geležies, magnio ir kalio. Kalcio kiekis labai skiriasi, nes jis priklauso nuo gamyboje naudoto koagulianto, todėl verta perskaityti sudėtį ir maistingumo lentelę ant pakuotės.

    Natūralus tofu paprastai nėra patikimas vitamino B12 šaltinis, nebent produktas specialiai juo praturtintas. Jei B12 trūkumo rizika didesnė, vien tofu šio klausimo neišspręs.

    Cholesterolis, širdis ir dažni mitai

    Tofu neturi cholesterolio ir dažniausiai pasižymi mažu sočiųjų riebalų kiekiu, todėl ypač naudingas tada, kai juo pakeičiama riebi ar stipriai perdirbta mėsa. Tyrimai rodo, kad sojų baltymai gali prisidėti prie nedidelio MTL cholesterolio mažėjimo, tačiau tai nėra greitas sprendimas ar gydymas.

    Sojų produktuose yra izoflavonų, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, o jų vartojimas tyrimuose siejamas su potencialiai palankiais širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais. Vis dėlto poveikis nėra vienodas visiems, todėl tofu geriausia vertinti kaip subalansuotos mitybos dalį, o ne stebuklingą produktą.

    Izoflavonų veikimas nėra tiesioginis estrogenų atitikmuo, o tyrimų apie menopauzės simptomus ar kaulų masę rezultatai nevienareikšmiai. Dėl to nederėtų žadėti, kad tofu panaikins karščio bangas ar apsaugos nuo osteoporozės, nors daliai žmonių poveikis gali būti švelniai palankus.

    Kalbant apie onkologines rizikas, sukaupti duomenys nepatvirtina, kad saikingas tradicinių sojų produktų vartojimas didintų krūties vėžio riziką. Svarbu atskirti įprastą maistą nuo koncentruotų izoflavonų papildų, kurių nereikėtų vartoti savarankiškai.

    Kada reikalingas atsargumas

    Pagrindinė aiški kontraindikacija yra alergija sojai: tuomet gali pasireikšti odos reakcijos, pilvo skausmas, tinimas ar kvėpavimo sutrikimai. Staigi stipri reakcija yra priežastis nedelsiant kreiptis skubios pagalbos.

    Žmonėms, kurių skydliaukė veikia normaliai ir kurie gauna pakankamai jodo, tofu dažniausiai nėra problema. Tačiau vartojantiems levotiroksiną svarbus laiko tarpas, nes sojų produktai gali mažinti vaisto pasisavinimą, todėl režimą reikėtų suderinti su gydytoju ar vaistininku.

    Kaip paruošti, kad būtų skanu

    Dažna klaida yra kepti nepagardintą tofu iškart iš pakuotės. Kietą tofu verta nusausinti, švelniai paslėgti ir pamarinuoti, nes jis puikiai sugeria skonius, pavyzdžiui, sojų padažą, česnaką, imbierą, papriką, kario prieskonius ar žoleles.

    Traškią plutelę padeda sukurti nedidelis krakmolo sluoksnis ir kepimas aukštoje temperatūroje. Susmulkintas tofu tinka įdarams ar augalinei kiaušinienės alternatyvai, o šilkinis tofu gali tapti padažų, kremų ar desertų pagrindu.

    „Tofu nėra beskonis produktas: tai neutrali bazė, kurios skonį sukuria marinatas ir gaminimo būdas“, – sako mitybos specialistai.

  • Jei dievinate svogūnus, mokslininkai turi netikėtą žinią: ryšys su spaudimu ir diabetu

    Jei dievinate svogūnus, mokslininkai turi netikėtą žinią: ryšys su spaudimu ir diabetu

    Vieniems svogūnai yra nepakeičiamas priedas virtuvėje, kiti jų kvapą ar skonį pajunta iškart ir patiekalo nebevalgo. Naujesni tyrimai rodo, kad tai gali būti ne vien įprotis ar vaikystėje susiformavęs skonis: dalį mūsų pasirinkimų gali lemti genai, susiję su skonio ir kvapo receptoriais.

    Moksliniame žurnale BMC Medicine publikuotame darbe tyrėjai nagrinėjo, kaip skonio ir uoslės genų variacijos siejasi su pomėgiu konkretiems produktams ir su kai kuriais sveikatos rodikliais. Dėmesį patraukė svogūnai: žmonės, kuriems jų skonis ir kvapas buvo malonus, dažniau turėjo palankesnius širdies ir medžiagų apykaitos rodiklius.

    Didelė imtis ir genetinė analizė

    Tyrime panaudoti UK Biobank duomenys: išanalizuota daugiau nei 160 000 37–73 metų suaugusiųjų informacija. Mokslininkai vertino daugiau nei 1 000 genetinių variantų 325 genuose, susijusiuose su skonio ir kvapo jutimu, ir jų sąsajas su 140 maisto produktų preferencijomis.

    Rezultatai papildomai tikrinti nepriklausomoje jaunesnių suaugusiųjų grupėje iš kito britų populiacinio tyrimo. Toks patvirtinimas laikomas svarbiu žingsniu, nes sumažina tikimybę, kad ryšiai atsirado atsitiktinai.

    Ką iš tiesų reiškia ryšys?

    Esminis niuansas tas, kad tyrimas nerodo paprastos taisyklės, jog kasdien valgant svogūnus bus išvengta hipertenzijos ar antro tipo diabeto. Fiksuota sąsaja tarp genetinio polinkio mėgti svogūnų skonį ir kvapą bei palankesnių rodiklių, o tai nėra tas pats, kas įrodytas priežastinis poveikis.

    „Šie rezultatai veikiau rodo, kad mūsų skonio ir uoslės biologija gali būti susijusi su ilgalaikiais sveikatos rodikliais, o ne tai, kad vienas produktas veikia kaip vaistas“, – pažymėtų tokio tipo tyrimų autoriai, apibendrindami išvadas.

    Mitybos tyrimuose dažnai sunku atskirti, kas yra priežastis, o kas tik kartu pasitaikantis įprotis. Žmonės ne visada tiksliai prisimena, ką valgė, keičia mitybą dėl ligų ar rekomendacijų, o vienas produktas beveik niekada neveikia atskirai nuo viso gyvenimo būdo.

    Kodėl svogūnai vis tiek svarbūs

    Nors tyrimas nėra raginimas gydytis svogūnais, ši daržovė gali būti vertinga subalansuotos mitybos dalis. Svogūnai mažai kaloringi, suteikia patiekalams sodresnį skonį ir gali padėti mažinti druskos kiekį, nes sustiprina aromatą.

    Juose taip pat yra augalinių junginių, kurie domina mitybos ir lėtinių ligų prevencijos tyrėjus. Vis dėlto didžiausią reikšmę paprastai turi ne vienas ingredientas, o bendras racionas: daugiau daržovių, ankštinių, viso grūdo produktų ir mažiau stipriai perdirbto maisto.

    Visuomenės sveikatos duomenys nuosekliai rodo, kad netinkama mityba siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo diabeto ir dalies onkologinių susirgimų rizika. Tačiau tokios būklės kaip hipertenzija ar diabetas reikalauja gydytojo priežiūros, tyrimų ir kompleksinių sprendimų, o ne vieno produkto sureikšminimo.

    Šio tipo genetika paremti darbai mokslui svarbūs tuo, kad padeda geriau suprasti, kaip biologiniai skirtumai formuoja mitybos pasirinkimus. Ilgainiui tai gali prisidėti prie tikslesnių, individualizuotų mitybos rekomendacijų, kurios atsižvelgtų į tai, ką žmogui iš tiesų lengva ir realu valgyti kasdien.

  • Socialinis „jet lag“: kodėl savaitgalio išsimiegojimas didina stresą ir net skatina priaugti svorio

    Socialinis „jet lag“: kodėl savaitgalio išsimiegojimas didina stresą ir net skatina priaugti svorio

    Kas yra socialinis jet lag

    Socialinis jet lag vadinamas neatitikimas tarp žmogaus biologinio laikrodžio ir socialinio grafiko, kurį diktuoja darbas, mokykla ar šeimos įsipareigojimai. Sąvoką moksle išpopuliarino vokiečių chronobiologas Till Roenneberg, tyrinėjantis cirkadinius ritmus ir jų įtaką sveikatai.

    Kitaip tariant, kūnas nori miegoti ir keltis vienu metu, o gyvenimas verčia kitaip. Dėl to dalis žmonių darbo dienomis nuolat keliasi per anksti, o savaitgalį bando kompensuoti miego trūkumą.

    Kodėl savaitgalio režimas kenkia

    Tipinis scenarijus daugeliui pažįstamas: nuo pirmadienio iki penktadienio žadintuvas skamba anksti, o savaitgalį einama miegoti gerokai vėliau ir keliama iki vėlyvo ryto ar net pietų. Tokie staigūs pokyčiai organizmui primena kelionę per kelias laiko juostas pirmyn ir atgal per 48 valandas.

    Žmogaus cirkadinį ritmą koordinuoja smegenyse esantis virškryžminis branduolys, kuris padeda „suderinti“ hormonų išsiskyrimą. Miego hormono melatonino ir budrumą skatinančio kortizolio svyravimai yra jautrūs šviesai ir pastoviam režimui, todėl dideli savaitgalio nukrypimai gali išbalansuoti įprastą ritmą.

    Tuomet dažniau jaučiamas vadinamasis biologinis pagiriojimas: atsikeliama mieguistam, sunkiau susikaupti, o energija atsistato lėčiau. Nors atrodo, kad miego buvo daug, jo struktūra ir laikas ne visada sutampa su tuo, ko labiausiai reikia organizmui.

    Rizikos: svoris, nuotaika ir medžiagų apykaita

    Mokslinėje literatūroje socialinis jet lag siejamas su didesne antsvorio ir metabolinių sutrikimų rizika. Plačiai cituojamuose tyrimuose buvo rodoma, kad kiekviena socialinio jet lago valanda statistiškai siejasi su maždaug 33 proc. didesne antsvorio tikimybe, nors tai nereiškia tiesioginės priežasties kiekvienam žmogui.

    Vienas mechanizmų siejamas su tuo, kad išsiderinus ritmui dažniau norisi kaloringo maisto, ypač vėlyvą vakarą, o valgymo laikas tampa chaotiškas. Be to, miego trūkumas ir nereguliarumas gali paveikti sotumo ir alkio signalus, todėl lengviau persivalgyti net nepastebint.

    Chronobiologai taip pat pabrėžia, kad cirkadinė desinchronizacija organizmui yra papildomas stresas. Ilgainiui tai gali sietis su didesniu kraujospūdžiu, prastesniu gliukozės toleravimu, nuotaikos svyravimais ir didesniu nerimo simptomų dažniu, ypač jei nereguliarus miegas tampa nuolatine rutina.

    „Savaitgalio išsimiegojimas gali atrodyti kaip sprendimas, tačiau staigūs režimo pokyčiai dažnai palaiko nuolatinį nuovargio ratą“, – aiškina miego ir cirkadinių ritmų tyrėjai, apibendrindami socialinio jet lago tyrimų kryptį.

    Problema ypač ryški vadinamosioms pelėdoms, kurių chronotipas natūraliai vėlyvas. Jei tokie žmonės priversti kasdien pradėti darbą anksti, nuo pirmadienio iki penktadienio kaupiasi miego skola, o savaitgalį ji kompensuojama taip, kad sekmadienio vakarą vėl tampa sunku laiku užmigti.

    Kaip sumažinti žalą kasdienybėje

    Specialistai dažniausiai rekomenduoja stabilizuoti kėlimosi laiką visomis savaitės dienomis. Praktinis principas paprastas: jei darbo dienomis keliatės 7.00 valandą, savaitgalį saugiausia riboti nukrypimą iki maždaug 60 minučių.

    Ryto šviesa yra vienas svarbiausių signalų biologiniam laikrodžiui, todėl verta kuo anksčiau išeiti į dienos šviesą, net jei oras apniukęs. Jei šeštadienį jaučiamas didelis nuovargis, dažniau rekomenduojama ne miegoti iki pietų, o rinktis trumpą, iki 20 minučių trunkantį pogulį ankstyvą popietę.

    Jei režimo keisti nepavyksta dėl darbo grafiko ar šeimos įsipareigojimų, miego specialistai pataria bent jau vengti staigių šuolių ir didelio vėlavimo sekmadienį. Kuo mažesnis skirtumas tarp darbo dienų ir savaitgalio, tuo mažesnė tikimybė, kad pirmadienis prasidės lėtai ir su nuolatiniu nuovargiu.

  • Suplementai ryte tuščiu skrandžiu? Šių vitaminų ir mineralų taip nevartokite

    Suplementai ryte tuščiu skrandžiu? Šių vitaminų ir mineralų taip nevartokite

    Ryte, dar prieš pusryčius, nemaža dalis žmonių griebiasi vitaminų ar mineralų, tačiau tai ne visada geriausias pasirinkimas. Kai kurie papildai tuščiu skrandžiu prasčiau pasisavinami, kiti gali sudirginti virškinamąjį traktą ar net sąveikauti su vaistais.

    Riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E ir K dažniausiai efektyviau pasisavinami vartojant kartu su maistu, kuriame yra bent šiek tiek riebalų. Tam nereikia riebių pusryčių, dažnai pakanka jogurto, kiaušinių, avokado, riešutų ar sumuštinio su alyvuogių aliejumi.

    Daugiavitaminiai papildai, kuriuose būna ir riebaluose, ir vandenyje tirpių vitaminų, taip pat neretai geriau toleruojami valgant. Maistas gali sumažinti pykinimo riziką, ypač jautresnį skrandį turintiems žmonėms.

    Kita dažna klaida yra kelių panašios sudėties produktų derinimas vienu metu. Taip lengva nepastebimai viršyti rekomenduojamas paros normas, o tai ypač aktualu riebaluose tirpiems vitaminams, kurie organizme gali kauptis.

    Omega-3 riebalų rūgščių papildus daugeliui patogiau vartoti su maistu, nes taip dažnai sumažėja atsirūgimo ir nemalonaus žuvies poskonio tikimybė. Be to, riebalai maiste gali pagerinti kai kurių omega-3 formų pasisavinimą.

    Kalcio papildų atveju svarbi jų forma. Kalcio karbonatas paprastai geriau pasisavinamas valgant, nes jam palankesnė rūgštesnė skrandžio terpė, o kalcio citratas dažnai gali būti vartojamas ir be maisto.

    Jei kalcio dozė didesnė, ją verta dalyti į kelis kartus per dieną, nes organizmas efektyviausiai panaudoja mažesnes vienkartines porcijas. Praktikoje dažnai minima riba yra apie 500 miligramų vienu kartu, nors tikslus poreikis priklauso nuo žmogaus situacijos ir mitybos.

    Magnio papildai, ypač didesnėmis dozėmis, gali sukelti viduriavimą, pykinimą ar pilvo spazmus. Tokie pojūčiai dažniau siejami su tam tikromis magnio formomis, todėl pasireiškus dirginimui dažnai rekomenduojama vartoti su maistu ir neviršyti gamintojo nurodytos dozės.

    Panašiai ir cinkas kai kuriems žmonėms tuščiu skrandžiu gali sukelti pykinimą, pilvo skausmą ar vėmimą. Ilgą laiką vartojant per dideles cinko dozes, gali sutrikti vario pasisavinimas, todėl papildus svarbu rinktis atsakingai.

    Išimtis dažnai būna geležis, kuri paprastai geriausiai pasisavinama tuščiu skrandžiu, pavyzdžiui, apie 30–60 minučių prieš valgį arba praėjus maždaug dviem valandoms po jo. Vis dėlto ji gali sukelti virškinimo diskomfortą, todėl daliai žmonių tenka vartoti su maistu, susitaikant su mažesniu pasisavinimu.

    Geležies nerekomenduojama tuo pačiu metu vartoti kartu su kalciu, pieno produktais, kava ar arbata, nes tai gali mažinti pasisavinimą. Taip pat svarbu nepradėti geležies vartoti vien dėl nuovargio ar išblyškusios odos, nes perteklius gali pakenkti, o tiksliausias kelias yra kraujo tyrimai ir gydytojo rekomendacija.

    Vartojant kelis papildus ar kartu geriant vaistus, išauga sąveikų rizika. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, vartojantys skydliaukės vaistus, antikoaguliantus, antibiotikus ar gydantys lėtines ligas, todėl saugiausia papildų planą suderinti su gydytoju arba vaistininku.

    Galiausiai, maisto papildai skirti papildyti mitybą, o ne pakeisti įvairų racioną. Jei kyla abejonių, kada tiksliai vartoti konkretų produktą, verta vadovautis pakuotės instrukcija ir įvertinti individualias sveikatos aplinkybes.

  • Atrodo nekaltas priedas, bet poveikis stebina: kodėl verta kasdien valgyti daigus?

    Atrodo nekaltas priedas, bet poveikis stebina: kodėl verta kasdien valgyti daigus?

    Daigai yra jauni augalai ankstyviausioje augimo stadijoje, todėl juose koncentruojasi daug biologiškai aktyvių medžiagų. Mitybos požiūriu tai patogus būdas papildyti racioną skaidulomis, vitaminais, mineralais ir įvairiais augaliniais junginiais.

    Specialistai pabrėžia, kad daigai nėra stebuklingas vaistas ir nepakeičia subalansuotos mitybos, tačiau gali padėti lengviau didinti daržovių kiekį lėkštėje. Ypač vertinga tai, kad jie dažniausiai valgomi be papildomo gaminimo, tad tinka greitiems patiekalams.

    Kas daiguose vertingiausia?

    Daiguose, priklausomai nuo rūšies, gali būti daugiau vitamino C, folio rūgšties ir kitų mikroelementų, taip pat fermentų bei antioksidantų. Daigumas keičia sėklos sudėtį: dalis krakmolo ir kitų atsarginių medžiagų paverčiama lengviau pasisavinamais junginiais.

    Dėl šios priežasties daigai dažnai vertinami kaip maistingas, bet mažai kalorijų turintis priedas prie kasdienio maisto. Be to, skaidulos prisideda prie sotumo jausmo ir padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą.

    Brokolio daigai ir sulforafanas

    Tarp populiariausių išsiskiria brokolio daigai, kuriuose randama gliukorafanino. Organizme iš jo gali susidaryti sulforafanas – junginys, dažnai tiriamas dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių.

    Mokslinėje literatūroje sulforafanas siejamas su organizmo apsaugos nuo oksidacinio streso mechanizmais ir detoksikacijos procesuose dalyvaujančių fermentų aktyvumu. Vis dėlto tai nereiškia, kad daigai gydo ligas, todėl jie turėtų būti vertinami kaip bendros mitybos dalis, o ne gydymo pakaitalas.

    Kaip valgyti ir ką svarbu žinoti?

    Daigus lengviausia dėti į patiekalus prieš pat valgant, kad išliktų traškumas ir skonis. Jie tinka sumuštiniams, varškės užtepėlėms, salotoms, omletams, košių dubenėliams ar trintoms sriuboms, jei užberiami jau patiekiant.

    Skirtingos rūšys suteikia skirtingą skonį: ridikėlių daigai būna aštresni, liucernos – švelnesni, saulėgrąžų – sotesnio, riešutinio poskonio. Tai leidžia lengvai pasirinkti pagal įpročius ir derinti su įvairiais patiekalais.

    Kadangi daigai dažnai valgomi žali, svarbiausia yra higiena ir saugus laikymas. Drėgna ir šilta dygimo aplinka gali būti palanki mikroorganizmams, todėl daigus verta pirkti iš patikimų tiekėjų, laikyti šaldytuve ir suvartoti kuo greičiau po pakuotės atidarymo.

    Prieš valgant daigus galima perplauti po tekančiu vandeniu, tačiau geriau to nedaryti iš anksto, nes papildoma drėgmė trumpina galiojimą. Jei atsirado nemalonus kvapas, gleivėtumas ar akivaizdūs gedimo požymiai, jų vartoti nereikėtų.

    Didesnį atsargumą turėtų taikyti nėščiosios, maži vaikai, senjorai ir žmonės su nusilpusia imunine sistema. Tokiais atvejais saugesnis pasirinkimas gali būti termiškai apdoroti daigai arba jų atsisakymas, jei kyla abejonių dėl produkto šviežumo.

  • Vietoj dar vienos kavos – kvėpavimo espresso: 1 minutė ir kūnas pabunda, sako specialistai

    Vietoj dar vienos kavos – kvėpavimo espresso: 1 minutė ir kūnas pabunda, sako specialistai

    Kas yra kvėpavimo espresso?

    Kava daugeliui yra kasdienis energijos mygtukas, ypač ryte ar per popietinį nuovargį. Tačiau specialistai primena, kad trumpas, kryptingas kvėpavimas gali greitai padidinti budrumą ir pagerinti dėmesio koncentraciją be kofeino.

    Vadinamasis kvėpavimo espresso siejamas su dinamiškesniu kvėpavimo ritmu, kuris trumpam suaktyvina organizmą. Kvėpavimas yra viena iš nedaugelio kūno funkcijų, kurią galime sąmoningai valdyti, todėl jis daro įtaką autonominei nervų sistemai.

    Kaip atlikti pratimą per minutę

    Pratimas paprastas ir nereikalauja jokios įrangos, todėl tinka namuose ar darbe. Svarbiausia – patogi padėtis ir atpalaiduoti pečiai, kad kvėpavimas būtų laisvas, o ne „užspaustas“.

    Rekomenduojama atlikti keturis energingus įkvėpimus ir iškvėpimus per nosį. Tuomet penktasis kvėpavimas daromas lėtesnis ir ilgesnis: apie 10 sekundžių trunkantis tolygus įkvėpimas ir ramus iškvėpimas.

    Visa seka laikoma viena serija, o jų siūloma atlikti 3–4. Po pratimų verta grįžti į natūralų kvėpavimo ritmą ir trumpai stebėti pojūčius, nes dalis žmonių pastebi energijos antplūdį ir aiškesnį dėmesį.

    „Kvėpavimo espresso gali padėti, kai norisi greitai „persijungti“ į darbinį režimą, bet nenorite dar vienos kavos“, – sakė kvėpavimo terapeutė Katarzyna Kachel.

    Kada verta būti atsargiems?

    Nors sąmoningo kvėpavimo praktikos daugeliui yra saugios, intensyvesni metodai ne visada tinka kiekvienam. Jei pratimų metu atsiranda galvos svaigimas, pykinimas ar aiškus diskomfortas, pratimą reikia nutraukti ir grįžti prie lėto, ramaus kvėpavimo.

    Specialistai taip pat pabrėžia, kad dinamiškų kvėpavimo technikų reikėtų vengti arba jas taikyti tik pasitarus su gydytoju, jei yra nekontroliuojamas padidėjęs kraujospūdis, sunkios širdies ligos, epilepsija, ūmi infekcija. Atsargumas rekomenduojamas ir nėštumo metu.

    Šis metodas nepakeičia miego ir poilsio, todėl užsitęsusio nuovargio atveju svarbiausia ieškoti priežasčių ir atkurti regeneraciją. Vis dėlto trumpa kvėpavimo serija gali būti greitas, nemokamas būdas laikinai padidinti budrumą prieš darbą, mokslus, treniruotę ar svarbų susitikimą.

  • Duszna naktis be kondicionieriaus? 7 gudrūs triukai, kurie iš tiesų padeda užmigti per karštį

    Duszna naktis be kondicionieriaus? 7 gudrūs triukai, kurie iš tiesų padeda užmigti per karštį

    Kodėl karštį sunku ištverti naktį?

    Karštomis naktimis organizmui tampa sunkiau natūraliai atvėsti, todėl pailgėja užmigimo laikas, o miegas dažniau nutrūksta. Miego kokybę ypač blogina didelė patalpos temperatūra ir prasta oro apykaita, nes kūnas mažiau efektyviai atiduoda šilumą per odą.

    Ekspertai pabrėžia, kad miegui palankiausia vėsesnė aplinka, todėl net ir neturint kondicionieriaus verta išnaudoti paprastus fizikos principus. Vienas veiksmingiausių yra garavimo sukeliamas vėsinimas, kai vandeniui garuojant sugeriama šiluma iš aplinkos.

    Egiptietiškas triukas su drėgna paklode

    Paprasčiausias būdas – sudrėkinti didelę medvilninę paklodę ar rankšluostį šaltu vandeniu ir labai gerai išgręžti. Audinys turi likti vėsus ir aiškiai drėgnas, bet nuo jo neturi varvėti vanduo, kad nesugadintumėte čiužinio.

    Tokį audinį galima naudoti kaip antklodę prieš pat miegą. Vandeniui lėtai garuojant, šiluma nuo kūno ir audinio bus „paimama“ palaipsniui, todėl pojūtis dažnai būna švelniai vėsinantis ir padedantis greičiau nurimti.

    Jei neramu dėl drėgmės, po savimi patieskite ploną sausą rankšluostį. Taip sumažinsite riziką, kad drėgmė pasieks čiužinį, o vėsinimo efektas vis tiek išliks.

    Šaldiklis, ventiliatorius ir vakaro rutina

    Jei mintis apie drėgną paklodę nevilioja, galima kelioms valandoms prieš miegą į šaldiklį įdėti pagalvės užvalkalą ar paklodę, sandariai supakuotą į švarų maišelį. Tai kambario neatvėsins, bet gali suteikti trumpą komforto „langą“, kuris palengvina užmigimą.

    Dar vienas praktiškas triukas – ventiliatorius ir šaltis prieš oro srautą. Pastatykite prieš ventiliatorių dubenį su ledu ar užšaldytais vandens buteliais: judantis oras paskleis vėsesnį srautą po miegamąjį, o subjektyvus komfortas dažnai pagerėja iškart.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kada vėdinate patalpas. Dieną, kai lauke karščiau nei namuose, langus geriau laikyti uždarytus ir užtraukti užuolaidas ar nuleisti žaliuzes, o vėdinti pradėti vakare, kai lauko temperatūra ima kristi ir galima sukurti skersvėjį.

    Verta peržiūrėti ir patalynę: sintetiniai audiniai dažnai sulaiko šilumą ir drėgmę, o natūrali medvilnė, linas ar šilkas geriau „kvėpuoja“. Karščio bangų metu lengvesnė, natūralaus pluošto patalynė dažnai tampa paprastu, bet juntamu pokyčiu.

    Prieš miegą svarbi ir rutina. Ledinis dušas gali sukelti staigų termoreguliacijos atsaką, todėl daliai žmonių po kelių minučių gali pasidaryti dar karščiau, o drungnas dušas neretai padeda kūnui tolygiau atiduoti šilumą.

    Vakarienei rinkitės lengvesnį maistą, nes sunkus virškinimas kelia kūno temperatūrą ir gali trukdyti užmigti. Taip pat pravartu nepiktnaudžiauti alkoholiu, nes jis skatina dehidrataciją ir gali suprastinti miego kokybę, ypač per karštį.

  • Šis prieskonis ant arbūzo veikia kaip natūralus izotonikas: naudinga ne tik per karščius

    Šis prieskonis ant arbūzo veikia kaip natūralus izotonikas: naudinga ne tik per karščius

    Kodėl per karščius neužtenka vandens?

    Karštomis dienomis organizmas vėsinasi prakaituodamas, o kartu netenka ne tik vandens, bet ir elektrolitų, ypač natrio bei chloridų. Vien vanduo troškulį numalšina, tačiau didesnio prakaitavimo metu jis ne visada padeda greitai atkurti skysčių pusiausvyrą.

    Tuomet svarbūs gėrimai ar maistas, kurie padeda papildyti prarastas medžiagas ir palaikyti normalų raumenų bei nervų sistemos darbą. Būtent todėl sporto gėrimuose dažnai yra druskų ir angliavandenių.

    Arbūzas ir žiupsnelis druskos

    Arbūzas yra vienas vandeningiausių vaisių, todėl tinka kaip skysčių šaltinis, ypač kai norisi lengvesnio, gaivaus pasirinkimo. Jame taip pat yra kalio, kuris kartu su natriu prisideda prie normalios raumenų funkcijos ir skysčių pasiskirstymo organizme.

    Žiupsnelis druskos gali papildyti natrio atsargas, kurios mažėja prakaituojant. Tai ypač aktualu, jei daug judate lauke, sportuojate ar ilgesnį laiką praleidžiate saulėje.

    Kodėl verta įdėti citrusų?

    Į arbūzo gėrimą dažnai siūloma įspausti laimo ar citrinos sulčių, nes jos suteikia rūgštumo ir gaivumo. Be to, citrusai papildo skonį ir gali paskatinti gerti daugiau, o tai karštyje svarbu.

    Praktiškai veikia ir paprasta logika: arbūze esantys natūralūs cukrūs kartu su nedideliu natrio kiekiu gali padėti skysčiams greičiau pasisavinti. Dėl to toks derinys neretai lyginamas su paprastu naminiu izotoniku.

    Paprastas receptas namuose

    Sumaišykite trintuve supjaustytą arbūzą su trupučiu vandens, įspauskite laimo arba citrinos sulčių ir įdėkite mažą žiupsnelį druskos. Viską suplakite iki vientisos konsistencijos ir patiekite atvėsintą, prireikus su ledukais.

    Svarbu nepadauginti druskos, kad gėrimas išliktų malonus ir tinkamas kasdieniam vartojimui. Jei turite aukštą kraujospūdį ar ribojate natrį, dėl tokio pasirinkimo verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

    Kada reikalingas atsargumas?

    Jei pasireiškia stiprus silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas, sumišimas ar mėšlungis, vien naminių gėrimų gali nepakakti. Tai gali būti perkaitimo ar didesnio skysčių ir druskų disbalanso požymiai.

    Tokiais atvejais svarbu atvėsti, gerti skysčius mažais gurkšniais ir prireikus kreiptis į medikus. Karščio bangų metu rizika didėja vyresniems žmonėms, vaikams ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

  • Praėjo metai po Joannos Kołaczkowskos mirties: atskleista, kokia agresyvi buvo jos liga

    Praėjo metai po Joannos Kołaczkowskos mirties: atskleista, kokia agresyvi buvo jos liga

    Praėjo metai nuo kabareto aktorės Joannos Kołaczkowskos mirties. Artimieji viešai prisiminė paskutinius jos gyvenimo mėnesius ir pabrėžė, kad net tikėjimas ne visada palengvina netektį, kai ilgesys nesiderina nei su protu, nei su kalendoriumi.

    Apie menininkės ligą viešai prabilta 2025 metų balandžio pabaigoje, kai pranešta, kad ji stabdo kūrybinę veiklą ir nevyks į planuotą turą. Tuomet kolegos nurodė, kad ji susidūrė su onkologine liga, tačiau detalių ilgą laiką nebuvo atskleidžiama.

    Žinia apie jos mirtį pasklido 2025 metų liepos 17 dieną. Vėliau artima bičiulė patvirtino, kad aktorė sirgo smegenų naviku, o situacija sparčiai komplikavosi, nepaisant skubios medikų pagalbos ir atliktos operacijos.

    „Ji labai greitai pateko į ligoninę ir buvo patikimose gydytojų rankose. Operacija įvyko nedelsiant, padaryta viskas, ką tuo metu galėjo medicina, bet to neužteko“, – sakė Beata Harasimowicz.

    Smegenų navikai skirstomi į gerybinius ir piktybinius. Gerybiniai dažniausiai auga lėčiau, neįsiskverbia į aplinkinius audinius ir po chirurginio pašalinimo neretai nebeatsinaujina, o piktybiniai linkę greitai augti ir pažeisti gretimas smegenų struktūras.

    Medikai taip pat skiria pirminius smegenų navikus, kurie prasideda pačiose smegenyse, ir antrinius, kai į smegenis metastazuoja kito organo vėžys. Viena agresyviausių pirminių formų yra glijomos, ypač aukšto laipsnio, kurioms būdinga sudėtinga gydymo taktika ir ribotos visiško pašalinimo galimybės.

    Glijomų gydymas paprastai pradedamas neurochirurgine operacija, jei ją įmanoma atlikti saugiai. Vėliau dažnai taikoma spindulinė terapija ir chemoterapija, o sprendimai priimami įvertinus naviko vietą, paciento būklę ir galimą neurologinių funkcijų pažeidimo riziką.

    Pastaraisiais metais kai kuriose šalyse papildomai naudojami ir vadinamieji naviko gydymo elektriniais laukais metodai, kai specialus prietaisas su elektrodais gali slopinti vėžinių ląstelių dauginimąsi. Tačiau tokios terapijos prieinamumas ir kompensavimas skiriasi, o pacientams tai neretai tampa didele finansine našta.

    Smegenų navikai ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, ypač jei auga lėtai. Vis dėlto gydytojai ragina neatidėlioti konsultacijos, jei kartojasi stiprūs galvos skausmai, ypač rytais, atsiranda pykinimas, vėmimas, pusiausvyros sutrikimai, traukuliai ar staigūs kalbos, regos bei elgesio pokyčiai.