Category: Sveikata ir grožis

  • Po 30-ies: du įpročiai, kurie tyliai didina krūties vėžio riziką – ką pataria gydytojai

    Po 30-ies: du įpročiai, kurie tyliai didina krūties vėžio riziką – ką pataria gydytojai

    Kodėl rizika didėja su amžiumi?

    Krūties vėžys yra viena dažniausiai moterims diagnozuojamų onkologinių ligų, o riziką lemia ne vienas veiksnys. Įtakos turi genetika, hormonų pokyčiai, aplinka ir kasdieniai įpročiai, todėl vieno universalaus paaiškinimo nėra.

    Vienas svarbiausių rizikos veiksnių išlieka amžius: daugiausia atvejų nustatoma vyresnėms nei 50 metų moterims, tačiau liga pasitaiko ir jaunesnėms. Dėl to profilaktika ir dėmesys pokyčiams organizme aktualūs dar iki menopauzės.

    Du veiksniai, kuriuos verta suvaldyti

    Naujausiose tarptautinėse rekomendacijose ir epidemiologiniuose tyrimuose dažniausiai kartojasi du modifikuojami rizikos veiksniai: alkoholio vartojimas ir antsvoris. Abu jie siejami su didesne krūties vėžio tikimybe, nors tai nereiškia, kad liga išsivystys kiekvienai moteriai, turinčiai šiuos įpročius.

    Didelė dalis atvejų nustatoma ir toms moterims, kurioms nepavyksta identifikuoti aiškių keičiamų rizikos veiksnių, išskyrus lytį ir amžių. Tai svarbus priminimas, kad prevencija mažina riziką, bet jos visiškai nepašalina.

    Alkoholis laikomas kancerogenu, o ryšys su krūties vėžiu vertinamas kaip priklausomas nuo suvartojamo kiekio. Specialistai pabrėžia, kad nėra tokio alkoholio vartojimo lygio, kurį būtų galima laikyti visiškai saugiu onkologiniu požiūriu.

    Alkoholio žala siejama su biologiniais mechanizmais: organizme jis virsta junginiais, galinčiais pažeisti ląstelių DNR, taip pat gali keisti hormonų pusiausvyrą. Krūties audiniui ypač svarbūs estrogenai, todėl hormoniniai pokyčiai laikomi viena iš galimų grandžių.

    Svoris ir menopauzė: kodėl tai svarbu?

    Antras svarbus veiksnys yra didesnė kūno masė ir nutukimas, ypač po menopauzės. Riebalinis audinys nėra vien energijos atsarga: jis dalyvauja hormonų apykaitoje ir gali didinti estrogenų kiekį, o tai siejama su kai kurių krūties vėžio formų rizika.

    Praktikoje tai dažnai reiškia, kad rizika gali augti palaipsniui, kai su amžiumi didėja kūno masės indeksas. Gydytojai pabrėžia, kad net nuosaikūs, ilgalaikiai pokyčiai dažnai duoda didesnę naudą nei trumpalaikės griežtos dietos.

    Fizinis aktyvumas svarbus ne tik dėl svorio kontrolės. Reguliarus judėjimas siejamas su geresniu medžiagų apykaitos profiliu, mažesniu uždegiminių procesų fonu ir palankesne hormonų pusiausvyra, todėl rekomenduojamas kaip viena iš prevencijos krypčių.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į gyvenimo etapų skirtumus: įpročiai dažnai susiformuoja ankstyvoje ir vidurinėje suaugystėje, maždaug nuo 30 iki 50 metų. Šis laikotarpis laikomas patogiu laiku peržiūrėti alkoholio vartojimą, mitybą, miegą ir fizinį krūvį.

    Ne visus rizikos veiksnius įmanoma pakeisti, pavyzdžiui, amžių, dalį genetinių priežasčių ar šeimos ligų istoriją. Vis dėlto gydytojai ragina sutelkti dėmesį į tai, ką galima kontroliuoti, ir nepamiršti ankstyvos diagnostikos bei reguliarių patikrų pagal amžių ir individualią riziką.

    Atsiradus naujiems simptomams, pavyzdžiui, apčiuopiamam guzeliui, odos ar spenelio pakitimams, neįprastoms išskyroms ar ilgiau trunkančiam skausmui, patariama nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Ankstyvas nustatymas išlieka vienas svarbiausių veiksnių, gerinančių gydymo rezultatus.

  • Parkinsoną nustatys iš kraujo? Gdansko mokslininkų atradimas žada proveržį net po 20 metų

    Parkinsoną nustatys iš kraujo? Gdansko mokslininkų atradimas žada proveržį net po 20 metų

    Gdansko medicinos universiteto ir Gdansko universiteto mokslininkai paskelbė apie kraujo analizės metodą, kuris ateityje galėtų padėti anksčiau įtarti Parkinsono ligą. Tyrėjų komanda nagrinėjo, ar kraujyje aptinkami tam tikri biocheminiai pokyčiai gali tapti patikimu ankstyvos diagnostikos signalu.

    Pagrindinis dėmesys sutelktas į 2-metoksiestradiolį, natūralų estrogenų apykaitos produktą, randamą tiek moterų, tiek vyrų organizme. Mokslininkai nustatė, kad tam tikromis sąlygomis šios medžiagos pokyčiai gali būti susiję su nervinių ląstelių pažeidimais ir oksidaciniu stresu.

    Analizuojant Parkinsono liga sergančių pacientų mėginius, tyrime pastebėtas padidėjęs 2-metoksiestradiolio ir vandenilio peroksido kiekis, taip pat pakitę kitų estrogenų darinių santykiai. Būtent toks medžiagų profilis, kaip teigiama, ateityje galėtų būti panaudotas kaip ligos riziką rodantis žymuo.

    Kodėl ankstyvas nustatymas toks svarbus?

    Parkinsono liga yra progresuojantis neurodegeneracinis sutrikimas, susijęs su dopaminą gaminančių nervinių ląstelių nykimu. Dopaminas yra būtinas judesių kontrolei, todėl ligai pažengus dažnėja motoriniai simptomai ir prastėja kasdienė savijauta.

    Dažniausiai atpažįstami požymiai yra ramybės tremoras, judesių sulėtėjimas ir raumenų sustingimas. Problema ta, kad šie simptomai paprastai išryškėja tik tada, kai patologiniai procesai smegenyse jau kurį laiką vyksta.

    „Kai pasirodo tipiniai motoriniai simptomai, liga dažnai jau būna įsisenėjusi, todėl ankstyvų biologinių signalų paieška yra itin svarbi“, – sakė tyrimui vadovavusi prof. Magdalena Górska-Ponikowska.

    Dar iki motorinių simptomų daliai žmonių pasireiškia mažiau specifiniai požymiai, pavyzdžiui, susilpnėjusi uoslė, lėtiniai vidurių užkietėjimai ar elgesio pokyčiai REM miego metu. Vis dėlto šie simptomai patys savaime nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs Parkinsono liga.

    Kaip Parkinsonas diagnozuojamas šiandien?

    Šiuo metu Parkinsono ligos diagnostikos pagrindas yra neurologo apžiūra ir paciento apklausa, vertinant judesius, raumenų tonusą ir specifinių simptomų visumą. Diagnozė dažniausiai nustatoma klinikiniu pagrindu, o tyrimai parenkami individualiai, kai reikia patikslinti situaciją.

    Esant neaiškumų, gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, SPECT tyrimas dopaminerginės sistemos pokyčiams įvertinti. Taip pat taikomas magnetinis rezonansas, dažniausiai siekiant atmesti kitas galimas simptomų priežastis.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama ir alfa-sinukleino tyrimams, nes netaisyklingos šio baltymo formos siejamos su ligos mechanizmais. Vis dėlto tokie metodai ne visur prieinami, gali būti invazyvūs ir šiandien dar nepakeičia standartinės neurologinės diagnostikos.

    Kas toliau: kada tai galėtų tapti testu?

    Tyrėjai pabrėžia, kad kraujo testas dar nėra parengtas plačiam naudojimui, o gauti rezultatai turi būti patvirtinti didesnėse ir įvairesnėse pacientų grupėse. Praktikoje tai reiškia, kad reikės įvertinti metodo tikslumą, pakartojamumą ir tai, kaip jis veikia skirtingo amžiaus bei gretutinių ligų turinčių žmonių populiacijose.

    Komandos tikslas yra sukurti paprastesnį ir pigesnį tyrimą, kuris leistų atrinkti žmones, kuriems verta taikyti atidesnę neurologinę stebėseną. Tokia atranka galėtų būti svarbi ir klinikiniams tyrimams, kuriuose siekiama rasti gydymą, galintį realiai sulėtinti ligos progresavimą.

    Šiuo metu Parkinsono ligos gydymas daugiausia orientuotas į simptomų kontrolę, dažniausiai vaistais, veikiančiais dopamino sistemą. Pažengusiais atvejais taikomos ir pažangios priemonės, pavyzdžiui, gilioji smegenų stimuliacija ar vaistų pompos, tačiau ligos eigos sustabdymas išlieka vienu didžiausių medicinos iššūkių.

  • Popežiui Leonui XIV diagnozuotas plaučių vėžys, brolį ištiko ligos atkrytis: ką tai reiškia

    Popežiui Leonui XIV diagnozuotas plaučių vėžys, brolį ištiko ligos atkrytis: ką tai reiškia

    Vatikanas pranešė, kad popiežiui Leonui XIV atlikta operacija Romoje esančioje Gemelli ligoninėje, o po jos histologinis tyrimas patvirtino plaučių adenokarcinomą. Tai vienas dažniausių plaučių vėžio tipų, priklausantis nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio grupei. Ligos eiga ir gydymo taktika labiausiai priklauso nuo stadijos ir to, ar navikas išplitęs.

    Pasak pranešimų, gydytojai anksčiau dešiniajame plautyje buvo aptikę pakitimą, todėl nuspręsta šalinti dalį plaučio. Operacija atlikta minimaliai invaziniu būdu, o po jos popiežiaus būklė įvardyta kaip stabili. Vatikanas taip pat nurodė, kad pradėta kvėpavimo kineziterapija ir atlikti kontroliniai tyrimai.

    Kas yra plaučių adenokarcinoma

    Plaučių adenokarcinoma sudaro reikšmingą dalį visų plaučių vėžio atvejų ir dažnai formuojasi plaučio periferijoje. Šis tipas neretai diagnozuojamas ir žmonėms, kurie niekada nerūkė, tačiau riziką didina ir pasyvus rūkymas, oro tarša, radono poveikis, profesiniai veiksniai bei genetiniai pokyčiai. Vis dėlto kiekvienu atveju priežastys gali būti skirtingos.

    Prognozei lemiami keli kriterijai, įskaitant naviko dydį, limfmazgių būklę ir tai, ar aptinkama metastazių. Jei navikas lokalus ir pašalinamas radikaliai, operacija gali būti gydomoji, tačiau daliai pacientų po jos vis tiek prireikia papildomo gydymo. Toks sprendimas paprastai priimamas įvertinus galutinius pašalinto audinio tyrimo rezultatus.

    Koks gydymas taikomas šiandien

    Šiuolaikinis nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio gydymas dažnai remiasi ne viena priemone, o jų deriniais. Be operacijos, taikoma spindulinė terapija ir medikamentinis gydymas, kuris gali apimti chemoterapiją, imunoterapiją ar taikinių terapiją. Pastarosios parinkimas priklauso nuo molekulinių žymenų, todėl vis dažniau atliekami išsamūs genetiniai naviko tyrimai.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama ankstyvam nustatymui ir rizikos grupių patikrai, nes anksti aptiktas plaučių vėžys dažniau būna išgydomas. Vis dėlto vien žinia apie sėkmingą operaciją dar neleidžia daryti tvirtų išvadų dėl visiško pasveikimo. Klinikinę situaciją galutinai apibrėžia stadija ir papildomų tyrimų atsakymai.

    Popiežiaus brolio liga ir atkrytis

    Tuo pat metu paaiškėjo, kad su onkologine liga susiduria ir popiežiaus vyresnysis brolis Louis Prevost. Jo šeima nurodė, kad vyras serga daugybine mieloma, tai yra kraujodaros sistemos piktybine liga, susijusia su plazminėmis ląstelėmis kaulų čiulpuose. Ši liga gali sukelti kaulų pažeidimus, mažakraujystę, inkstų veiklos sutrikimus ir didesnę infekcijų riziką.

    Skelbiama, kad Louis Prevost diagnozę išgirdo 2017 metais, vėliau buvo taikytas intensyvus gydymas ir pasiekta remisija. Maždaug prieš tris mėnesius, pasak artimųjų, fiksuotas ligos atkrytis, todėl pradėtas naujas gydymo etapas ir svarstomas dalyvavimas klinikiniame tyrime. Daugybinė mieloma daugeliui pacientų laikoma lėtine liga, kuri gali kartotis, tačiau atkrytis savaime nereiškia, kad baigėsi gydymo galimybės.

    „Stengiamės išlaikyti viltį ir palaikyti abu brolius, jie nuolat bendrauja“, – sakė Louis Prevost žmona Deborah Prevost.

    Medikai pabrėžia, kad tiek plaučių vėžio, tiek daugybinės mielomos prognozės yra individualios ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, o be detalių klinikinių duomenų jų tiksliai įvertinti neįmanoma. Vatikanas kol kas nėra pateikęs išsamaus popiežiaus tolesnio onkologinio gydymo plano.

  • Mokslininkai įspėja: ne tik miego trukmė – ši fazė siejama su net 83 ligų rizika

    Mokslininkai įspėja: ne tik miego trukmė – ši fazė siejama su net 83 ligų rizika

    Ką parodė UK Biobank analizė

    Apie miego svarbą sveikatai kalbama seniai, tačiau daugelis tyrimų daugiausia vertino miego trukmę. Naujesnės analizės vis dažniau rodo, kad reikšmę gali turėti ir miego struktūra, tai yra, kaip per naktį pasiskirsto skirtingos miego fazės.

    Didelio masto tyrime buvo analizuojami 95 559 UK Biobank dalyvių duomenys. Savaitę jie ant riešo nešiojo aktyvumą fiksuojantį įrenginį, o vėliau beveik devynerius metus buvo stebima jų sveikatos būklė ir naujai diagnozuojamos ligos.

    Remiantis surinktais rodmenimis ir algoritmu, buvo įvertintas miego fazių pasiskirstymas, miego reguliarumas ir naktinių prabudimų trukmė. Tyrimo rezultatai 2026 metų rugsėjo 17 dieną paskelbti moksliniame žurnale PLOS Medicine.

    REM fazė ir ryšys su ligų rizika

    Ryškiausios sąsajos nustatytos vertinant REM fazę, kuri pasižymi greitais akių judesiais ir didesniu smegenų aktyvumu. Ši miego dalis siejama su emocijų apdorojimu ir atminties įtvirtinimu, o intensyviausi sapnai dažniausiai pasireiškia būtent tada.

    Tyrėjai pastebėjo, kad ilgesnis laikas REM fazėje statistiškai siejosi su mažesne net 83 ligų rizika. Pabrėžiama, kad tai yra asociacija, o ne įrodymas, kad ilgesnė REM fazė tiesiogiai apsaugo nuo ligų.

    Analizėje nurodoma, jog maždaug 47,6 minutės skirtumas REM fazėje tarp lyginamų grupių siejosi su 26 proc. mažesne širdies nepakankamumo rizika, 46 proc. mažesne demencijos rizika ir iki 80 proc. mažesne parkinsonizmo rizika.

    Parkinsonizmas reiškia judesių simptomų rinkinį, kuris gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių, įskaitant Parkinsono ligą. Mokslininkai pabrėžia, kad iš šių duomenų negalima daryti išvados, jog pakanka prailginti REM miegą ir rizika automatiškai sumažės.

    Gilus miegas, reguliarumas ir praktiški signalai

    Nors daugiausia dėmesio sulaukė REM fazė, tyrime reikšmingas buvo ir gilus miegas, per kurį organizmas intensyviai atsistato. Didesnė gilaus miego dalis siejosi su mažesne kelių ligų, įskaitant 2 tipo diabetą, depresiją ir Parkinsono ligą, rizika.

    Ne mažiau svarbus pasirodė miego reguliarumas. Žmonės, kurių miego trukmė ryškiai svyravo skirtingomis naktimis, vėliau dažniau susidurdavo su sveikatos problemomis, tarp jų ir nerimo bei depresijos simptomais.

    Vertinant bendrą miego trukmę, mažiausia rizika daugeliui stebėtų būklių dažniau fiksuota miegantiems apie 6–8 valandas. Ypač nepalankiai išsiskyrė miegas trumpesnis nei 5 valandos, siejęsis su didesne 37 ligų rizika.

    Vis dėlto šešios valandos nėra universali norma. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai daugumai suaugusiųjų rekomenduoja miegoti bent 7 valandas, nes individualus poreikis gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos ir gyvenimo būdo.

    Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį į ribotumus: miego fazės buvo vertinamos pagal ant riešo nešiojamus įrenginius, o ne pagal išsamų polisomnografijos tyrimą. Dėl to rezultatus reikėtų vertinti kaip svarbų signalą, kad sveikatai reikšminga ne tik miego trukmė, bet ir jo kokybė bei reguliarumas.

    Praktikoje specialistai dažniausiai pataria laikytis pastovaus užmigimo ir kėlimosi ritmo, vakare riboti kofeiną ir alkoholį bei pasirūpinti vėsiu, tamsiu ir tyliu miegamuoju. Jei vargina nuolatinis mieguistumas dieną, garsus knarkimas ar dažni prabudimai, verta pasitarti su gydytoju.

  • Pastebėjote ataugas ant kaklo ar pažastyse? Dermatologai įspėja: tai gali rodyti diabeto riziką

    Pastebėjote ataugas ant kaklo ar pažastyse? Dermatologai įspėja: tai gali rodyti diabeto riziką

    Minkštos odos ataugos, dar vadinamos fibromomis arba odos „kabliukais“, dažniausiai yra nepavojingi gerybiniai dariniai. Jos paprastai atrodo kaip maži, minkšti odos spalvos ar kiek tamsesni mazgeliai, neretai prisitvirtinę plona „kojyte“.

    Dažniausiai šios ataugos išryškėja kaklo srityje, pažastyse, kirkšnyse ar ant vokų. Jos linkusios formuotis ten, kur oda trinasi į drabužius, papuošalus arba į gretimas odos raukšles.

    Daugeliu atvejų ataugos nesukelia jokių simptomų, tačiau kartais gali būti sudirginamos, parausti ar net kraujuoti. Dermatologai pabrėžia, kad vien pagal išvaizdą savarankiškai diagnozuoti nereikėtų, nes kiti odos dariniai gali atrodyti panašiai.

    Kada tai gali būti signalas?

    Nors pavienė atauga paprastai nieko nereiškia, didesnis jų kiekis kai kuriems žmonėms siejamas su metabolinės sveikatos problemomis. Medicinos literatūroje aprašoma sąsaja su nutukimu, atsparumu insulinui, nepalankiu lipidų profiliu ir 2 tipo diabeto rizika.

    Vienas aiškinimų susijęs su insulino ir į insuliną panašaus augimo faktoriaus poveikiu, galinčiu skatinti odos ląstelių dauginimąsi. Tyrimuose taip pat pastebėta, kad žmonėms, turintiems daug tokių ataugų, dažniau nustatomi padidėję gliukozės rodikliai bei pakitę cholesterolio ir trigliceridų kiekiai.

    Vis dėlto specialistai akcentuoja, kad tai nėra diagnostinis diabeto požymis. Tokie odos pakitimai gali būti tik papildoma užuomina, ypač jei kartu pasireiškia kiti rizikos veiksniai, pavyzdžiui, pilvinis nutukimas ar padidėjęs kraujospūdis.

    Ką verta pasitikrinti?

    Jeigu ataugų daugėja, jos atsiranda per trumpą laiką arba kartu vargina troškulys, dažnas šlapinimasis, nuovargis ar neryškus matymas, verta pasitarti su gydytoju. Prireikus gali būti rekomenduojami gliukozės nevalgius, glikuoto hemoglobino ir lipidų tyrimai.

    Taip pat svarbu įvertinti bendrą metabolinę riziką, nes padidėjusi gliukozė, sutrikę riebalų rodikliai, arterinė hipertenzija ir pilvinis nutukimas dažnai eina kartu. Kuo anksčiau nustatomi pakitimai, tuo daugiau galimybių juos koreguoti gyvenimo būdu ar gydymu.

    Kada būtina kreiptis į dermatologą?

    Jei odos darinys greitai didėja, keičia spalvą ar formą, savaime kraujuoja arba skauda, rekomenduojama neatidėlioti dermatologo konsultacijos. Tokiais atvejais svarbu atmesti kitas būkles, įskaitant karpas ar kitus odos navikinius pakitimus.

    Ataugų šalinti nebūtina, jei jos netrukdo, tačiau tai gali būti svarstoma, kai dariniai nuolat traumuojami skutant, trinasi į drabužius ar papuošalus. Gydymo įstaigose dažniausiai taikomas šalinimas šalčiu, elektrokoaguliacija, lazeris arba nedidelis chirurginis pašalinimas.

    Gydytojai įspėja nebandyti darinių nusikirpti, nudeginti ar persirišti namuose, nes tai gali sukelti kraujavimą, infekciją ir randėjimą. Be to, kyla rizika pašalinti darinį, kuris tik atrodo kaip nepavojinga odos atauga, bet reikalauja visai kito įvertinimo.

  • Nustebsite, ką daro bazilikų sėklos: sotumas, žarnynas ir širdis – bet yra viena taisyklė

    Nustebsite, ką daro bazilikų sėklos: sotumas, žarnynas ir širdis – bet yra viena taisyklė

    Pastaraisiais metais bazilikų sėklos vis dažniau atsiduria sveikatai palankių produktų sąrašuose, o pagrindinė priežastis paprasta: jos išsiskiria dideliu skaidulų kiekiu. Užmerkus sėklas vandenyje, jos greitai išbrinksta ir apsitraukia geliu, kuris keičia jų poveikį virškinimui.

    Skaidulos padeda žarnynui dirbti sklandžiau, didina išmatų tūrį ir gali palengvinti reguliarų tuštinimąsi. Be to, skaidulomis turtinga mityba dažniausiai siejama su ilgesniu sotumu, todėl bazilikų sėklos gali būti naudingas priedas tiems, kurie nori lengviau kontroliuoti apetitą.

    Vis dėlto vienas svarbus niuansas dažnai pamirštamas: jei įprastai skaidulų vartojate mažai, jų kiekį didinti verta palaipsniui. Staigus pokytis kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ar nemalonų diskomfortą.

    Galimas poveikis širdžiai

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad skaidulos gali prisidėti prie palankesnių kraujo riebalų rodiklių. Mechanizmas aiškinamas tuo, kad tirpiosios skaidulos virškinamajame trakte gali sumažinti cholesterolio pasisavinimą, o tai ilgainiui gali padėti palaikyti sveikesnį jo lygį.

    Nedidelio masto tyrimuose, kuriuose dalyvavo žmonės, turintys padidėjusį cholesterolį, kasdien vartojant bazilikų sėklų buvo fiksuojami palankūs lipidogramos pokyčiai. Tokie rezultatai dar nereiškia, kad sėklos pakeičia gydymą ar gydytojo rekomendacijas, tačiau rodo potencialią naudą kaip mitybos dalį.

    Bazilikų sėklose taip pat yra kalio, kuris laikomas svarbiu elementu širdies ir kraujagyslių sistemai. Kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį, o mitybos rekomendacijose jis dažnai minimas kaip vienas iš mineralų, kurių verta gauti pakankamai su kasdieniu maistu.

    Sotumo jausmas ir svorio kontrolė

    Užmerkus sėklas, jų tūris pastebimai padidėja, o susidaręs gelis kartu su skaidulomis gali prisidėti prie lėtesnio maisto slinkimo virškinamajame trakte. Praktikoje tai reiškia, kad jogurtas, košė ar kokteilis su bazilikų sėklomis kai kuriems žmonėms gali tapti sotesnis.

    Vis dėlto bazilikų sėklos nėra riebalus deginantis produktas ir nėra stebuklingas lieknėjimo sprendimas. Svorio pokyčius pirmiausia lemia bendras energijos balansas, mitybos kokybė, judėjimas ir miego režimas, o sėklos tėra vienas iš galimų pagalbinių įpročių.

    Kaip vartoti saugiai

    Svarbiausia taisyklė vartojant bazilikų sėklas yra jų nevalgyti sausų. Sėklas rekomenduojama iš anksto užmerkti vandenyje, kol jos išbrinks ir susiformuos būdingas gelinis sluoksnis, nes taip jas lengviau nuryti ir virškinti.

    Dažniausiai pakanka maždaug vieno šaukšto sėklų ir stiklinės vandens, o brinkimo laikas paprastai siekia apie 15 minučių. Paruoštas sėklas galima įmaišyti į jogurtą, avižinę košę, kokteilį, pudingą ar gaiviuosius gėrimus, taip pat naudoti desertuose ir kepiniuose.

    Perkant verta įsitikinti, kad tai maistui skirtos bazilikų sėklos. Sėklos, parduodamos kaip sėklos sėjai, nebūtinai atitinka maisto saugos reikalavimus, todėl jos nėra tinkamas pasirinkimas vartojimui.

  • Skausmas gali būti nepakeliamas: inkstų akmenligė dažnai prasideda nepastebimai

    Skausmas gali būti nepakeliamas: inkstų akmenligė dažnai prasideda nepastebimai

    Kas yra inkstų akmenligė?

    Inkstų akmenligė prasideda tada, kai šlapime susidaro kristalai, o jų koncentracija tampa per didelė. Iš pradžių jie būna labai smulkūs, todėl žmonės neretai tai vadina inkstų smėliu, tačiau laikui bėgant kristalai gali sulipti į didesnius akmenis.

    Šie akmenys, judėdami šlapimo takuose, gali sukelti itin stiprų skausmą ir kitus simptomus. Liga klastinga tuo, kad daliai žmonių ilgą laiką jokių aiškių požymių nebūna, kol akmuo nepradeda slinkti ir neužkemša šlapimo nutekėjimo.

    Kokie simptomai įspėja?

    Dažniausias signalas yra staigus, labai stiprus skausmas juosmens srityje, kuris gali plisti į apatinę pilvo dalį ar kirkšnį. Tokia inkstų kolika dažnai užklumpa netikėtai, o skausmas gali būti toks intensyvus, kad žmogus neranda patogios padėties.

    Ne visada skausmas būna tipiškas: kartais pasireiškia bukas maudimas nugaroje ar juosmenyje, kurį lengva supainioti su stuburo problemomis. Kartu gali atsirasti deginimas šlapinantis, dažnesnis noras šlapintis, šlapimo spalvos pakitimai ar matomas kraujas.

    Inkstų koliką neretai lydi pykinimas ir vėmimas. Ypač pavojinga situacija, kai akmuo blokuoja šlapimo nutekėjimą ir tuo pačiu prisideda infekcija, tuomet rizika sveikatai sparčiai didėja.

    Kada būtina skubi pagalba?

    Skubiai kreiptis į medikus reikėtų, jei kartu su skausmu atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis, ryškus silpnumas arba žmogus negali pasišlapinti. Taip pat pavojingas nuolat stiprėjantis ar nepraeinantis skausmas, ypač jei jis derinasi su infekcijos požymiais.

    Tokiais atvejais delsimas gali būti pavojingas, nes užsilaikęs šlapimas ir infekcija gali greitai komplikuotis. Gydymo taktika priklauso nuo akmens dydžio, vietos, inkstų funkcijos ir bendros paciento būklės.

    Kas didina riziką?

    Dažniausiai akmenys sudaryti iš kalcio oksalato arba kalcio fosfato, rečiau iš šlapimo rūgšties ar struvito, o itin retai iš cistino. Ne visada pavyksta rasti vieną konkrečią priežastį, tačiau žinoma, kad įtakos turi šlapimo sudėtis, genetika ir kasdieniai įpročiai.

    Riziką gali didinti sutrikęs šlapimo nutekėjimas, per mažas natūralių „stabdžių“, tokių kaip citratai, kiekis šlapime, taip pat kai kurios ligos. Tarp jų minimi prieskydinių liaukų veiklos sutrikimai ar uždegiminės žarnyno ligos, o kai kuriais atvejais reikšmę turi ir plonosios žarnos operacijos.

    Prie akmenligės gali prisidėti ir netinkamai vartojami papildai, ypač kai savarankiškai pasirenkamos per didelės vitamino C dozės. Atsargumo reikia ir dėl kalcio bei vitamino D papildų, jei jie vartojami be aiškių medicininių indikacijų ir kontrolės.

    Kaip nustatoma diagnozė?

    Įtarus inkstų akmenligę, dažniausiai pradedama nuo gydytojo konsultacijos ir simptomų įvertinimo. Dažnas pirmasis žingsnis yra šlapimo takų echoskopija, kuri gali parodyti dalį akmenų bei užsilaikiusio šlapimo požymius.

    Jei situacija ūmi arba reikia tikslesnio įvertinimo, dažnai pasirenkama kompiuterinė tomografija be kontrasto. Papildomai atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, kurie padeda įvertinti inkstų funkciją, uždegimą ir galimus rizikos veiksnius.

    Pasikartojančios akmenligės atvejais gydytojai neretai rekomenduoja išsamesnį ištyrimą, įskaitant paros šlapimo surinkimą. Tai leidžia įvertinti, kiek išsiskiria oksalatų, natrio, citratų ir kitų medžiagų, kurios susijusios su akmenų formavimusi.

    Ką daryti, kad nepasikartotų?

    Pašalintas akmuo dar nereiškia, kad problema negrįš, nes akmenligė dažnai linkusi kartotis. Vienas svarbiausių prevencijos veiksnių yra pakankamas skysčių vartojimas, kad šlapimas nebūtų pernelyg koncentruotas.

    Urologijos gairėse dažnai akcentuojamas tikslas pasiekti didesnį paros šlapimo kiekį, todėl daugeliui žmonių tai reiškia įprotį per dieną reguliariai išgerti apie 2,5–3 litrus skysčių, dažniausiai vandens. Kiekis turėtų būti derinamas individualiai, ypač jei yra širdies ar inkstų ligų, kai skysčiai ribojami.

    Svarbu ne išgerti daug vienu kartu, o gerti tolygiai visos dienos metu, ypač per karščius ar sportuojant. Dehidratacija didina kristalų susidarymo riziką, todėl skysčių režimas yra viena praktiškiausių ir veiksmingiausių priemonių.

    Mitas, kad dėl kalcio akmenų reikia visiškai atsisakyti pieno produktų, dažnai nepasitvirtina. Esant dažniausiems kalcio oksalato akmenims, pakankamas kalcio kiekis su maistu gali net padėti, nes žarnyne suriša oksalatus ir mažina jų pasisavinimą.

    Tuo pačiu atsargiau vertinami papildai, nes perteklinis kalcio ar vitamino D vartojimas kai kuriais atvejais gali didinti akmenų riziką. Mitybos rekomendacijos paprastai derinamos pagal akmenų sudėtį, todėl svarbu žinoti, kokio tipo akmenys susidarė.

    Kasdienėje mityboje dažnai rekomenduojama daugiau daržovių, vaisių ir pilno grūdo produktų, o druskos perteklių riboti, nes didelis natrio kiekis gali didinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu. Individualiai gali būti aptariamas ir oksalatų gausių produktų kiekis, tačiau universali vienoda dieta tinka ne visiems.

    Geriausias kelias mažinti pasikartojimo tikimybę yra gydytojo parinkta prevencijos strategija, paremta tyrimais. Jei akmenligė kartojasi, svarbu ne tik malšinti simptomus, bet ir ieškoti priežasties, kuri skatina akmenų susidarymą.

  • Netikėtas proveržis gydant artritą: vaistas nuo epilepsijos gali padėti atkurti kremzlę

    JAV mokslininkai praneša apie netikėtą kryptį osteoartrito gydyme: epilepsijai skirtas vaistas lakosamidas laboratorijoje parodė gebėjimą ne tik slopinti skausmą, bet ir skatinti kremzlės audinio atsikūrimą. Kol kas rezultatai gauti eksperimentuose su pelėmis ir žmogaus kremzlės ląstelėmis, todėl iki realaus gydymo dar reikės laiko.

    Osteoartritas vystosi tuomet, kai sąnario kremzlė, mažinanti trintį tarp kaulų, palaipsniui dėvisi ir nyksta. Dabartinės priemonės dažniausiai orientuotos į simptomų kontrolę, o pažengusiais atvejais prireikia invazinių sprendimų, įskaitant sąnario keitimo operacijas.

    Tyrėjai daug dėmesio skyrė baltymui Nav1.7, kuris siejamas su skausmo signalų perdavimu ir kremzlės ląstelių veiklos reguliavimu. Esant osteoartritui šio mechanizmo pusiausvyra gali sutrikti, o tai, mokslininkų vertinimu, prisideda ir prie didesnio skausmo, ir prie greitesnio audinio irimo.

    Lakosamidas veikia natrio kanalus, susijusius su šiuo keliu, todėl tyrimuose buvo stebimas dvilypis efektas: lėtesnis kremzlės nykimas ir signalai, rodantys atsikūrimo procesų aktyvėjimą. Svarbi detalė ta, kad tai dar nereiškia, jog vaistas automatiškai taps nauju standartu žmonėms, nes reikalingi klinikiniai tyrimai.

    Eksperimentuose taip pat lygintas vaisto suleidimo būdas. Pelėms injekcija tiesiai į pažeistą sąnarį pasirodė veiksmingesnė nei vartojimas per burną, net ir naudojant mažesnę dozę, nes veiklioji medžiaga tiksliau pasiekia probleminę vietą.

    Kad lakosamidas iš sąnario nepasišalintų per greitai, jis buvo įterptas į hidrogelį, kuris vaistą atpalaiduoja palaipsniui. Tyrėjų vertinimu, toks sprendimas potencialiai galėtų užtikrinti poveikį mėnesį ar ilgiau, o tai būtų reikšminga siekiant retesnių procedūrų ir stabilesnio efekto.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad apie paruoštą gydymą kalbėti anksti: būtina patikrinti veiksmingumą ir saugumą žmonėms, nustatyti tinkamas dozes bei įvertinti galimą šalutinį poveikį skirtingoms pacientų grupėms. Privalumas tas, kad lakosamidas jau yra patvirtintas epilepsijai gydyti, todėl kelias į klinikinius tyrimus naujai indikacijai kai kuriais atvejais gali būti trumpesnis.

  • Lieknėjimo vaistai GLP-1 turi netikėtą šalutinį poveikį: žmonės mini plaukus ir nagus

    GLP-1 grupės vaistai, plačiai naudojami 2 tipo diabetui gydyti ir kūno svoriui mažinti, daugeliui padeda efektyviai kontroliuoti apetitą. Vis dėlto pastarojo meto duomenys kelia papildomų klausimų dėl rečiau aptariamų nepageidaujamų reiškinių, susijusių su plaukais ir nagais.

    Naujuose stebėjimuose dalis žmonių, vartojusių tokias veikliąsias medžiagas kaip semagliutidas, nurodė pastebėję nagų sluoksniavimąsi ar atsiskyrimą, taip pat pakitusią jų spalvą. Kiti dalyviai minėjo neįprastą plaukų slinkimą, kartais lydimą galvos odos sudirgimo.

    Tyrimuose aprašomas ryšys dar nereiškia, kad būtent vaistai tiesiogiai sukelia šiuos pokyčius. Mokslininkai pabrėžia, kad dalis dalyvių nagų problemų turėjo ir iki gydymo, o patys rezultatai dažnai remiasi žmonių savarankiškai pateiktais simptomų aprašymais.

    Viena iš labiausiai tikėtinų hipotezių sieja šiuos pokyčius su staigiu svorio kritimu ir organizmo patiriamu stresu, kai per trumpą laiką sumažėja kalorijų suvartojimas. Tokiais atvejais gali pritrūkti baltymų, geležies, cinko ar kitų medžiagų, svarbių normaliai plaukų ir nagų būklei.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad staigus plaukų slinkimas gali būti laikinas ir susijęs su fiziologiniu atsaku į pokyčius, o ne su negrįžtamu pažeidimu. Vis dėlto stiprėjantys simptomai, nagų atsiskyrimas, skausmas ar infekcijos požymiai yra signalas neatidėliojant pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Specialistai ragina savarankiškai nenutraukti GLP-1 vaistų ir nekeisti dozės, net jei atsiranda nerimą keliančių pokyčių. Saugiausia išeitis yra aptarti situaciją su gydytoju, įvertinti bendrą sveikatos būklę, mitybą, tyrimų rezultatus ir, jei reikia, koreguoti gydymo planą.

  • Kardiologai įspėja: 4 kasdieniai produktai gali didinti širdies ligų riziką – ką rinktis vietoj jų

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių ankstyvų mirčių priežasčių Europoje, o riziką lemia ne tik genetika ar fizinio aktyvumo stoka. Didelę įtaką daro kasdieniai pasirinkimai parduotuvėje, ypač produktai, kuriuose gausu druskos, pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų.

    Gydytojai pabrėžia, kad pavojus dažniausiai kyla ne dėl vieno suvalgyto kepinio ar sumuštinio, o dėl nuolat pasikartojančio raciono. Ilgainiui tai gali prisidėti prie padidėjusio kraujospūdžio, prastesnių cholesterolio rodiklių, antsvorio ir uždegiminių procesų.

    Kasdieniai produktai, kurie kenkia tyliai

    Vienas dažnai nuvertinamų pasirinkimų yra balta duona ir kiti gaminiai iš rafinuotų miltų. Tokie produktai paprastai turi mažiau skaidulų, greičiau pakelia gliukozės kiekį kraujyje ir gali nesuteikti ilgalaikio sotumo, todėl lengviau persivalgyti.

    Be to, pramoniniu būdu gaminami kepiniai neretai yra reikšmingas natrio šaltinis. Per didelis druskos kiekis siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu, o ilgalaikis padidėjęs kraujospūdis didina infarkto ir insulto tikimybę.

    Kitas produktas, dėl kurio specialistai pataria būti atidesniems, yra margarinas ir kiti tepamieji riebalai. Sudėtis gali labai skirtis, tačiau didesnis sočiųjų riebalų kiekis dažniau siejamas su padidėjusiu mažo tankio cholesteroliu, o tai laikoma vienu svarbiausių aterosklerozės rizikos veiksnių.

    Renkantis tepamuosius riebalus svarbu skaityti etiketes ir vengti gaminių, kurių sudėtyje yra iš dalies hidrintų aliejų. Tokiuose produktuose gali būti pramoninių transriebalų, kurių poveikis širdžiai vertinamas kaip ypač nepalankus.

    Trečias dažnai aptariamas pasirinkimas yra liesas karvės pienas. Pats produktas nėra savaime žalingas, tačiau žmonėms, turintiems padidėjusį cholesterolį ar sergantiems metaboliniais sutrikimais, medikai pataria vertinti bendrą sočiųjų riebalų kiekį visame racione.

    Praktikoje tai reiškia, kad vienam žmogui liesesni pieno produktai gali būti naudingi, kitam skirtumo nebus, jei didžiausia problema slypi kituose kasdieniuose įpročiuose. Svarbiausia yra bendras mitybos balansas ir porcijų kontrolė.

    Ketvirtas dažnas rizikos šaltinis yra kepti saldūs kepiniai, pavyzdžiui, spurgos. Juose paprastai gausu cukraus, rafinuotų miltų ir riebalų, o reguliarus tokių produktų vartojimas siejamas su didesne antsvorio, atsparumo insulinui ir dislipidemijos rizika.

    Didžiausia problema ta, kad tokie gaminiai dažnai tampa įpročiu prie kavos ar kaip greitas užkandis. Kai tai kartojasi kasdien, bendras kalorijų perteklius ir prastesnė maistinė vertė pradeda daryti apčiuopiamą poveikį savijautai ir kraujo tyrimams.

    Ką geriau dėti į lėkštę?

    Širdžiai palankesnė mityba dažniausiai remiasi daugiau skaidulų turinčiais produktais. Ankštiniai, tokie kaip lęšiai, avinžirniai ir pupelės, suteikia augalinių baltymų, ilgiau išlaiko sotumą ir gali padėti gerinti cholesterolio rodiklius.

    Naudingu pasirinkimu laikomi ir riešutai bei sėklos, pavyzdžiui, migdolai ar linų sėmenys. Juose yra nesočiųjų riebalų ir kitų medžiagų, kurios siejamos su palankesniais širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais, jei vartojama saikingai.

    Kasdienėje mityboje verta dažniau rinktis pilno grūdo produktus, pavyzdžiui, kruopas ir pilno grūdo duoną. Jie suteikia daugiau skaidulų ir mikroelementų, o tai svarbu tiek cukraus, tiek cholesterolio kontrolei.

    Kada verta pasitikrinti?

    Medikai primena, kad mitybos pokyčiai efektyviausi, kai derinami su reguliariais sveikatos rodiklių patikrinimais. Ypač svarbu stebėti kraujospūdį, gliukozės ir cholesterolio rodiklius, o esant rizikos veiksnių pasitarti su šeimos gydytoju.

    Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs, atsiranda spaudimo jausmas krūtinėje, dusulys, neįprastas nuovargis ar staigus fizinio pajėgumo kritimas, delsti nereikėtų. Ankstyvas įvertinimas dažnai padeda išvengti rimtų komplikacijų.