CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Šis vakaro įprotis pažadina tarp 2 ir 5 ryto: ekspertai sako, ką daryti prieš miegą

    Daugelis žmonių bent kartą yra patyrę situaciją, kai naktį netikėtai prabunda tarp 2 ir 5 valandos ir ilgai nebegali užmigti. Nors dažnai kaltinamas stresas ar įprotis prieš miegą naršyti telefone, miego specialistai atkreipia dėmesį į dar vieną dažną priežastį.

    Pasak gydytojų ir miego medicinos ekspertų, tokį prabudimą gali išprovokuoti per dideli gliukozės svyravimai organizme. Jei dieną valgoma nereguliariai, praleidžiami valgiai, o vakare pasirenkama daug greitųjų angliavandenių turinti vakarienė ar užkandžiai, naktį gliukozės kiekis kraujyje gali kristi staigiau.

    Organizmas į tai reaguoja kaip į signalą, kad reikia skubiai mobilizuoti energijos atsargas. Tuomet gali padidėti kortizolio, dažnai vadinamo pagrindiniu streso hormonu, išsiskyrimas, o tai kai kuriems žmonėms pasireiškia staigiu prabudimu ir vidiniu nerimu, nors realaus pavojaus nėra.

    „Kai cukraus kiekis kraujyje krenta, kūnas bando jį greitai stabilizuoti, todėl suaktyvėja streso reakcija, o miegas nutrūksta“, – aiškina miego specialistai, pabrėždami, kad svarbus ne tik maisto kiekis, bet ir jo sudėtis.

    Norint sumažinti naktinių prabudimų tikimybę, dažnai rekomenduojama stabilizuoti vakaro mitybą. Kai kuriems žmonėms gali padėti nedidelis, lengvas užkandis likus maždaug 1–2 valandoms iki miego, ypač jei vakarienė buvo anksti arba dieną trūko maisto.

    Specialistai pabrėžia, kad geriau rinktis lėtai virškinamus produktus ir vengti cukraus bei itin perdirbtų užkandžių. Pavyzdžiui, nedidelė porcija riešutų, keli avokado gabalėliai ar šaukštelis riešutų sviesto be pridėtinio cukraus gali suteikti sotumo ir padėti išvengti staigių energijos šuolių.

    Kita vertus, sunkus ir riebus maistas vėlai vakare gali pabloginti miego kokybę dėl lėtesnio virškinimo, rėmens ar diskomforto. Ilguoju laikotarpiu nuolatinis persivalgymas vakare siejamas ir su prastesne gliukozės kontrole, todėl medikai pataria laikytis aiškaus ritmo ir paskutinį didesnį valgį planuoti ne vėliau kaip likus maždaug 2–3 valandoms iki miego.

    Jei naktiniai prabudimai kartojasi dažnai, juos lydi stiprus prakaitavimas, drebulys, širdies permušimai ar ryškus dieninis mieguistumas, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Tokie simptomai kartais gali būti susiję ne tik su mityba, bet ir su nerimo sutrikimais, miego apnėja, hormoniniais pokyčiais ar gliukozės reguliavimo problemomis.

  • Alkoholis siejamas su 7 vėžio rūšimis: medikai įspėja – riziką didina net mažos dozės

    Alkoholis priskiriamas prie veiksnių, didinančių riziką susirgti keliomis onkologinėmis ligomis, o saugios jo dozės, vertinant vėžio prevenciją, nėra. Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad rizika gali augti net vartojant nedidelius kiekius, nepriklausomai nuo to, ar renkamasi alus, vynas, ar stiprieji gėrimai.

    Tarptautinės sveikatos institucijos alkoholį sieja su mažiausiai septynių rūšių vėžiu: krūties, storosios žarnos ir tiesiosios žarnos, burnos ertmės, ryklės, gerklų, stemplės ir kepenų. Rizika nėra vienoda visiems, ją lemia vartojimo dažnis, kiekiai, genetika, bendra sveikatos būklė ir kiti įpročiai.

    Vienas pagrindinių mechanizmų – alkoholiui organizme skylant susidarantis acetaldehidas, laikomas toksiška ir kancerogenine medžiaga. Jis gali pažeisti ląstelių DNR ir trikdyti natūralius DNR taisymo procesus, o tai ilgainiui didina piktybinių pakitimų tikimybę.

    Alkoholis taip pat siejamas su hormonų pusiausvyros pokyčiais: pavyzdžiui, gali didėti estrogenų koncentracija, o tai svarbu vertinant krūties vėžio riziką. Be to, vartojant alkoholį silpnėja gleivinių apsauginės funkcijos, todėl burnos ertmės ir gerklės audiniai gali tapti jautresni kitiems kancerogenams.

    Gydytojai atkreipia dėmesį į ypač pavojingą derinį, kai alkoholis vartojamas kartu su tabaku. Tokiu atveju reikšmingai didėja burnos ertmės, ryklės ir stemplės vėžio rizika, nes tabako dūmų kancerogenai lengviau pažeidžia audinius, o alkoholis sustiprina jų poveikį.

    Be onkologinių ligų, reguliarus ir gausus alkoholio vartojimas siejamas su kepenų pažeidimu, padidėjusiu kraujospūdžiu, širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei kitais sveikatos sutrikimais. Specialistai pabrėžia, kad rizikos mažinimas prasideda nuo vartojimo mažinimo, o žmonėms, kurie jau turi padidėjusią riziką, gali būti rekomenduojama alkoholio atsisakyti visiškai.

  • Juodoji ar žalioji arbata pėdoms? Ši paprasta vonelė gali sumažinti prakaitą ir kvapą

    Juodoji ar žalioji arbata pėdoms? Ši paprasta vonelė gali sumažinti prakaitą ir kvapą

    Vasarą pėdos dažniau prakaituoja, oda greičiau sausėja, o uždarose avalynėse atsiranda nemalonus kvapas. Nors pirmas impulsas būna griebtis stiprių dezodorantų ar brangių kremų, kai kuriais atvejais gali padėti paprasta namų priemonė – pėdų vonelė su arbata.

    Arbatoje natūraliai yra augalinių junginių, ypač polifenolių ir taninų, kurie gali veikti odą sutraukiančiai ir raminamai. Dėl to ji kartais pasirenkama kaip papildoma priemonė, kai vargina drėgmės perteklius, nemalonus kvapas ar išsausėjusi, sudirgusi pėdų oda.

    Kaip veikia juodoji arbata?

    Juodoji arbata dažniausiai siejama su taninais, kurie turi sutraukiantį poveikį. Praktikoje tai reiškia, kad trumpam gali sumažėti odos drėgnumas ir prakaito išsiskyrimo intensyvumas, ypač jei pėdos prakaituoja fiziologiškai, be kitų simptomų.

    Svarbu suprasti, kad pėdų kvapas kyla ne iš paties prakaito, o iš bakterijų, kurios skaido ant odos ir kojinėse esančias medžiagas. Dėl to vien vonelės nepakanka, jei avalynė prastai vėdinama, ilgai nedžiūsta ar yra susikaupę nešvarumai.

    Kuo naudinga žalioji arbata?

    Žalioji arbata vertinama dėl didesnės antioksidantų koncentracijos, ypač katechinų, kurie siejami su raminamuoju ir odos būklę gerinančiu poveikiu. Ji gali būti tinkamesnė, kai pėdų oda sausa, šerpetojanti, sudirgusi ar po ilgos dienos jaučiamas tempimas.

    Reguliariai atliekamos vonelės gali suminkštinti suragėjusį epidermį, padėti palaikyti komfortą ir palengvinti kasdienę pėdų priežiūrą. Vis dėlto ryškiems nuospaudų, įtrūkimų ar uždegimo atvejams dažniausiai prireikia tikslingesnių priemonių.

    Kaip paruošti pėdų vonelę?

    Pėdas įprastai mirkoma šiltame, bet ne karštame užpyle apie 10–15 minučių, o po to kruopščiai nusausinama, ypač tarpupirščiai. Vėliau verta patepti drėkinamuoju kremu, nes net ir sutraukianti vonelė gali papildomai sausinti odą.

    Jei pėdos prakaituoja ir sklinda kvapas, dažnai pasirenkama juodoji arbata, o jei labiau vargina sausumas ir sudirgimas – žalioji. Abu variantus galima kaitalioti, tačiau svarbiausia laikytis higienos: kasdien keisti kojines, leisti batams išdžiūti ir rinktis kvėpuojančias medžiagas.

    Jei kvapas atsirado staiga, yra labai intensyvus, juntamas niežėjimas, paraudimas, pleiskanojimas, odos įtrūkimai ar skausmas, vien namų priemonių nepakanka. Tokiais atvejais verta kreiptis į gydytoją arba podologą, nes simptomai gali rodyti grybelinę ar bakterinę infekciją.

  • Kiek sekundžių išlaikysite kabodami ant skersinio? Paprastas testas gali daug pasakyti

    Kiek sekundžių išlaikysite kabodami ant skersinio? Paprastas testas gali daug pasakyti

    Kabėjimas ant skersinio ištiestomis rankomis, vadinamasis dead hang, iš pirmo žvilgsnio atrodo elementarus: suimkite skersinį ir laikykite savo kūno svorį. Tačiau jau po keliolikos sekundžių pradeda intensyviai dirbti plaštakų, dilbių, pečių ir nugaros raumenys bei liemens stabilizatoriai.

    Būtent todėl treneriai ir kineziterapeutai šį pratimą dažnai naudoja kaip greitą bendro fizinio pasirengimo įvertinimą. Jis parodo ne tik rankų jėgą, bet ir tai, kaip kūnas sugeba išlaikyti stabilumą, kai tenka kontroliuoti visą savo svorį.

    Pastaraisiais metais moksliniuose tyrimuose vis dažniau akcentuojama plaštakos suėmimo jėga, kuri siejama su bendra funkcine būkle. Didesnė suėmimo jėga statistiškai dažniau sutampa su geresniu mobilumu, savarankiškumu vyresniame amžiuje ir mažesne trapumo rizika.

    Kiek laiko turėtumėte iškabėti?

    Oficialių medicininių normų, kiek tiksliai reikia iškabėti, nėra, nes rezultatą lemia amžius, kūno masė, treniruotumas, taip pat peties sąnario būklė. Vis dėlto sporto specialistai dažnai remiasi orientaciniais intervalais, kurie padeda suprasti, ar verta kryptingai stiprinti viršutinę kūno dalį.

    Jei iškabate apie 10–20 sekundžių, tai daugeliui pradedančiųjų yra įprastas rezultatas, ypač jei kasdienis gyvenimas sėslus. 30–60 sekundžių dažniau pasiekia reguliariai sportuojantys, o ilgesnis nei 60 sekundžių kabėjimas paprastai rodo labai gerą suėmimo ištvermę ir gerą pečių juostos kontrolę.

    Svarbu suprasti, kad vien šis testas nediagnozuoja ligų ir nepasako visos tiesos apie sveikatą. Tačiau itin trumpas kabėjimas gali būti signalas, kad verta daugiau dėmesio skirti raumenų jėgai ir ištvermei, ypač jei jaučiate diskomfortą atliekant kasdienes užduotis.

    Ką iš tiesų parodo šis pratimas?

    Kabėjimo laiką lemia ne vien plaštakų stiprumas: svarbūs pečių stabilizatoriai, nugaros raumenys, mentės kontrolė ir liemens įtempimas. Didelę įtaką daro ir nuovargis, todėl po intensyvios treniruotės rezultatas gali būti akivaizdžiai prastesnis.

    Reguliariai atliekamas dead hang gali padėti stiprinti suėmimo jėgą, gerinti pečių juostos stabilumą ir didinti viršutinės kūno dalies ištvermę. Kai kuriems žmonėms jis taip pat padeda geriau jausti kūno padėtį ir judesio kontrolę, o tai svarbu tiek sporte, tiek kasdienybėje.

    Vis dėlto kabėjimas nėra gydymo metodas ir neturėtų būti pateikiamas kaip būdas spręsti nugaros skausmus ar „atlaisvinti stuburą“. Jei pratimo metu atsiranda aštrus skausmas, tirpimas, silpnumas ar svaigimas, jį reikia nutraukti.

    Kam verta būti atsargiems?

    Jei turite ūmų peties skausmą, neseniai patirtą viršutinių galūnių traumą, sąnarių nestabilumą arba esate po operacijos, prieš bandant pratimą verta pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu. Atsargumo reikia ir tuomet, kai yra pažengę peties sąnario degeneraciniai pakitimai.

    Saugesnė pradžia daugeliui yra trumpesnės, techniškai tvarkingos serijos, kai pečiai nekelia į ausis, o mentės išlaikomos kontroliuojamai. Nuoseklumas dažnai svarbesnis už rekordą: per kelias savaites dauguma žmonių pastebi aiškią pažangą, jei treniruojasi reguliariai ir be skausmo.

    Galiausiai šis paprastas testas gali tapti patogia motyvacija judėti daugiau ir stiprinti viršutinę kūno dalį. O stipresnis suėmimas ir geresnė pečių kontrolė dažnai atsiperka ne tik sporte, bet ir buityje.

  • Karščių gudrybė prieš valgį: kartus tonikas, kurį gersite dėl lengvesnio pilvo ir kepenų

    Karščių gudrybė prieš valgį: kartus tonikas, kurį gersite dėl lengvesnio pilvo ir kepenų

    Per karščius organizmas netenka daugiau skysčių, todėl nukenčia ne tik savijauta, bet ir virškinimas. Kai trūksta vandens, gali sulėtėti įprasti medžiagų apykaitos procesai, dažniau vargina sunkumo jausmas po valgio, o apetitas tampa nepastovus.

    Vienas paprastas sprendimas, kurį renkasi vis daugiau žmonių, yra naminis kartokas tonikas, geriamas maždaug 20 minučių prieš pagrindinį valgį. Toks gėrimas pirmiausia padeda didinti suvartojamų skysčių kiekį, o kartus skonis kai kuriems žmonėms siejamas ir su lengvesniu virškinimu.

    Kaip pasigaminti kartų toniką

    Pagrindą sudaro atvėsintas žolelių užpilas: galite rinktis kiaulpienės šaknį arba artišoką. Žaliavą užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite uždengtą apie 15 minučių, tuomet nukoškite ir visiškai atvėsinkite.

    Į ąsotį supilkite šaltą užpilą, įspauskite greipfruto sulčių, įpilkite gazuoto vandens ir įdėkite agurko griežinėlių. Gėrimą išmaišykite ir atšaldykite, o gerkite mažais gurkšniais prieš valgį.

    Kodėl pasirenkami artišokas ir kiaulpienė

    Artišokas dažnai minimas dėl jame esančių biologiškai aktyvių junginių, siejamų su tulžies gamybos ir riebalų virškinimo procesais. Tulžis reikalinga riebalams emulguoti, todėl jos veikla yra svarbi bendrai virškinimo savijautai.

    Kiaulpienės šaknyje yra karčiųjų augalinių medžiagų ir inulino, kuris laikomas prebiotiku. Kartus skonis gali skatinti virškinimo sulčių išsiskyrimą, o dėl lengvo šlapimo išsiskyrimą skatinančio poveikio kai kuriems žmonėms tai siejasi su mažesniu apsunkimo jausmu.

    Greipfrutas pridedamas ne vien dėl skonio: jame esantys flavonoidai tiriami dėl antioksidacinių savybių ir galimos įtakos medžiagų apykaitai. Vis dėlto toks gėrimas nėra gydymo priemonė ir nepakeičia subalansuotos mitybos, ypač jei jau yra kepenų ar virškinamojo trakto sutrikimų.

    Kam būtina atsargumas

    Svarbiausia rizika susijusi su greipfrutu, nes jis gali keisti kai kurių vaistų poveikį. Ypač atsargūs turėtų būti vartojantys dalį cholesterolio, kraujospūdžio, širdies ritmo, alergijos ar imunitetą slopinančių vaistų, todėl prieš įtraukiant greipfrutą verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

    Atsargumo reikia ir turint tulžies pūslės ar tulžies latakų problemų, tulžies akmenligę, taip pat jei esate alergiški astrinių šeimos augalams. Nėščiosioms, žindančioms ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms žolelių tonikus saugiausia vertinti kaip retkarčiais vartojamą mitybos priedą, o ne savarankišką terapiją.

    Per karščius didžiausią naudą dažniausiai duoda paprasti principai: reguliarus vandens gėrimas, lengvesni valgiai, mažiau saldintų gėrimų ir saikingas alkoholio vartojimas. Kartus tonikas gali tapti maloniu vasaros ritualu, jei jis derinamas su šiomis taisyklėmis ir vartojamas atsakingai.

  • Natūralus būdas mažinti blogąjį cholesterolį: kaip veikia fitosteroliai ir kur jų ieškoti

    Natūralus būdas mažinti blogąjį cholesterolį: kaip veikia fitosteroliai ir kur jų ieškoti

    Kas yra fitosteroliai?

    Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje yra vienas svarbiausių aterosklerozės, miokardo infarkto ir insulto rizikos veiksnių. Šalia fizinio aktyvumo, svorio kontrolės ir mitybos korekcijų vis daugiau dėmesio skiriama fitosteroliams, dar vadinamiems augaliniais steroliais.

    Fitosteroliai yra natūralios medžiagos, esančios augalų ląstelių membranose. Pagal cheminę sandarą jie panašūs į žmogaus organizmo cholesterolį, todėl gali veikti jo įsisavinimą virškinamajame trakte.

    Kaip jie mažina LDL cholesterolį?

    Pagrindinis mechanizmas paprastas: fitosteroliai žarnyne konkuruoja su cholesteroliu dėl įsisavinimo. Dėl to į kraują patenka mažiau cholesterolio iš maisto ir tulžies, o ilgainiui mažėja mažo tankio lipoproteinų, vadinamų bloguoju cholesteroliu, kiekis.

    Tyrimų apžvalgos rodo, kad kasdien suvartojant apie 1,5–3 gramus fitosterolių, LDL cholesterolio koncentracija gali sumažėti maždaug 7–12 proc. Svarbu tai, kad didinant dozę virš šio intervalo, poveikis dažniausiai nebesustiprėja, nes organizmas turi įsisavinimo ribas.

    „Fitosteroliai nėra stebuklinga priemonė, tačiau jie gali būti veiksminga pagalba šalia kitų gyvenimo būdo pokyčių, ypač žmonėms su vidutiniškai padidėjusiu cholesteroliu“, – pabrėžia gydytojai dietologai, vertinantys naujausias mitybos rekomendacijas.

    Kur jų rasti ir kaip vartoti saugiai?

    Nors fitosterolių yra daugelyje augalinių produktų, įprasta mityba dažnai suteikia tik apie 0,2–0,4 gramo per dieną. Daugiausia jų aptinkama augaliniuose aliejuose, riešutuose, sėklose, ankštiniuose augaluose, sėlenose ir pilno grūdo produktuose.

    Dėl to rinkoje paplito fitosteroliais praturtinti produktai, dažniausiai tepūs riebalai, jogurtai ar pieno gėrimai. Ant pakuočių paprastai nurodoma, kokia porcija suteikia rekomenduojamą fitosterolių kiekį, tačiau persistengti neverta, nes efektas pasiekus 2–3 gramus per dieną didėja minimaliai.

    Ne visiems fitosteroliai tinka vienodai. Jie dažniausiai nerekomenduojami vaikams iki 5 metų, nėščiosioms, žindančioms moterims ir žmonėms, kurių cholesterolio rodikliai normalūs, nes tuomet tikėtina nauda yra menka.

    Jei jau vartojate cholesterolį mažinančius vaistus, ypač statinus, fitosterolių papildomą vartojimą verta aptarti su gydytoju. Praktikoje jie kartais naudojami kaip papildoma priemonė, tačiau sprendimas turėtų remtis bendrais rizikos veiksniais ir laboratoriniais rodikliais.

    Tvariausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai fitosteroliai derinami su sveikatai palankia mityba, mažesniu sočiųjų riebalų kiekiu, didesniu skaidulų vartojimu ir reguliariu judėjimu. Tai nėra pakaitalas gydymui, kai jis būtinas, tačiau gali tapti papildomu, įrodymais paremtu pasirinkimu.

  • Mirė dainininkė Bonnie Tyler: po skubios žarnyno operacijos savaites laikėsi įtampa

    Mirė dainininkė Bonnie Tyler: po skubios žarnyno operacijos savaites laikėsi įtampa

    Mirė britų dainininkė Bonnie Tyler, jai buvo 75-eri. Pastarosiomis savaitėmis gerbėjus pasiekė nerimą keliantys pranešimai apie staigiai pablogėjusią atlikėjos sveikatą ir gydymą ligoninėje Portugalijoje.

    Skelbta, kad gegužės pradžioje Bonnie Tyler buvo paguldyta į gydymo įstaigą Faro mieste, netoli vietos, kur ji ne vienerius metus turėjo namus. Komandos išplatintame pranešime buvo teigiama, kad atlikėjai skubiai atlikta žarnyno operacija, po kurios prasidėjo reabilitacija.

    Vėliau artimųjų ir bendradarbių žinutės rodė, kad situacija buvo sudėtingesnė, nei manyta iš pradžių. Pranešta, jog dainininkė buvo labai nusilpusi ir jai reikėjo intensyvios terapijos, o tam tikrą laiką ji buvo sukelta į medikamentinį miegą, kad organizmas galėtų atsigauti po operacijos.

    Kas yra žarnyno perforacija?

    Žiniasklaidoje minėta, kad skubios operacijos priežastis galėjo būti žarnyno perforacija, tai yra virškinamojo trakto sienelės plyšimas. Tai ūmi būklė, reikalaujanti neatidėliotinos pagalbos, nes turinio patekimas į pilvo ertmę gali sukelti sunkią infekciją, pilvaplėvės uždegimą ar sepsį.

    Gydytojai pabrėžia, kad tokiais atvejais svarbiausias veiksnys yra laikas, nes kiekviena uždelsta valanda didina komplikacijų riziką. Vyresniame amžiuje po tokios apimties operacijų atsistatymas dažnai būna sunkesnis dėl gretutinių ligų, silpnesnio imuniteto ir didesnės uždegiminių komplikacijų tikimybės.

    Karjera ir išskirtinis balsas

    Bonnie Tyler buvo aktyvi scenoje daugiau nei penkis dešimtmečius ir iki pastarųjų metų tęsė koncertinę veiklą. Dėl pablogėjusios sveikatos, kaip skelbta anksčiau, planuoti vasaros pasirodymai buvo atšaukti arba perkelti.

    Atlikėjos karjeroje sveikata turėjo ir kitą, paradoksaliai jos sėkmę nulėmusį vaidmenį. Dar 1970-aisiais po balso stygų mazgelių šalinimo operacijos pasikeitė jos balso tembras, atsirado šiurkštus prikimimas, vėliau tapęs neatsiejamu dainininkės skambesio ženklu.

    Būtent šis išskirtinumas padėjo Bonnie Tyler tapti lengvai atpažįstamai visame pasaulyje, o jos dainos įsitvirtino populiariosios muzikos istorijoje. Per karjerą ji išleido daugybę įrašų ir išliko atlikėja, kurios balsą klausytojai atpažindavo nuo pirmų akordų.

  • Paprastas WHR testas namuose: vienas skaičius išduoda, ar pilvo riebalai kelia rimtą riziką

    Paprastas WHR testas namuose: vienas skaičius išduoda, ar pilvo riebalai kelia rimtą riziką

    Kas yra WHR ir kodėl svarbu

    WHR, arba liemens ir klubų santykis, parodo ne kūno svorį, o tai, kur kaupiami riebalai. Šis matas dažnai laikomas informatyvesniu už KMI, nes pilvo srityje susikaupę riebalai labiau siejami su metaboliniais sutrikimais.

    Medikai pabrėžia, kad vadinamieji visceraliniai riebalai, esantys aplink vidaus organus, aktyviai veikia hormonų ir medžiagų apykaitą. Dėl to didesnis WHR gali būti susijęs su didesne 2 tipo diabeto, padidėjusio kraujospūdžio ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    Kaip teisingai pasimatuoti

    WHR apskaičiuojamas liemens apimtį padalijus iš klubų apimties. Kad rezultatas būtų patikimas, matavimus verta atlikti ryte arba tuo pačiu paros metu, atsipalaidavus ir neįtraukus pilvo.

    Liemuo matuojamas per vidurį tarp apatinio šonkaulių lanko ir klubakaulio viršaus, o klubai matuojami plačiausioje sėdmenų vietoje. Matavimo juosta turi priglusti, bet nesuspausti, o dėl tikslumo abu matavimus geriausia pakartoti bent du kartus.

    Ką reiškia gautas skaičius

    Dažniausiai nurodoma, kad moterims palankus WHR yra mažesnis nei 0,8, o vyrams mažesnis nei 1,0. Tokie rodikliai paprastai siejami su mažesne pilvo riebalų dalimi ir santykinai mažesne metabolinių ligų rizika.

    Jei WHR viršija 0,8 moterims arba 1,0 vyrams, tai dažniau rodo riebalų kaupimąsi pilvo srityje. Šis riebalų pasiskirstymas klinikinėje praktikoje siejamas su didesne atsparumo insulinui, 2 tipo diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų tikimybe.

    „Jei liemens apimtis didėja greičiau nei klubų, tai dažnai yra signalas, kad auga sveikatai pavojingesni pilvo riebalai“, – sako gydytojai, vertinantys metabolinės rizikos rodiklius.

    Dar vienas rodiklis, kurį naudoja vis dažniau

    Kartu su WHR vis dažniau taikomas ir WHtR, arba liemens ir ūgio santykis. Jis skaičiuojamas liemens apimtį padalijus iš ūgio, abiem atvejais naudojant tuos pačius vienetus.

    Skirtingi šaltiniai pateikia nevienodas ribas, tačiau praktikoje dažnai kartojama paprasta taisyklė, kad liemens apimtis turėtų sudaryti mažiau nei pusę ūgio. Kuo didesnis šis santykis, tuo didesnė tikimybė, kad pilvo srityje kaupiasi per daug riebalų ir didėja metabolinė rizika.

    Vis dėlto vienas rodiklis diagnozės nepakeičia: svarbu vertinti ir kraujospūdį, gliukozę, lipidus, fizinį aktyvumą bei bendrą savijautą. Jei matavimai kelia įtarimų, dėl individualaus įvertinimo verta pasitarti su šeimos gydytoju.

  • Gydytojas įspėja: 5 rytiniai įpročiai, kurie tyliai sekina organizmą kasdien

    Rytas daugeliui prasideda automatiškai, tačiau būtent pirmosios valandos po pabudimo gali turėti didelę įtaką savijautai, energijai ir net sprendimams dienos eigoje. Šeimos gydytojas Davidas Weinsteinas atkreipia dėmesį į kelis dažnus įpročius, kurie ilgainiui gali didinti nuovargį, skatinti persivalgymą ir trikdyti hidrataciją.

    Pasak gydytojo, viena dažniausių klaidų yra rytą pradėti nuo kavos, neatsigėrus vandens. Po nakties organizmas natūraliai būna praradęs skysčių, todėl pirmiausia rekomenduojama išgerti iki 0,5 litro vandens, o tik tada rinktis kofeiną.

    „Kofeinas tuščiu skrandžiu kai kuriems žmonėms gali sustiprinti galvos skausmą ir prisidėti prie dehidratacijos dienos metu“, – sakė Davidas Weinsteinas.

    Kita dažna praktika yra pusryčiams rinktis saldintus dribsnius ar panašius greitus angliavandenius. Nors jie neretai pristatomi kaip patogus sprendimas, toks pasirinkimas gali lemti staigius cukraus kiekio kraujyje svyravimus, po kurių alkis sugrįžta greičiau ir didėja noras užkandžiauti.

    Gydytojas siūlo alternatyvą, kuri ilgiau palaiko sotumą: daugiau baltymų ir gerųjų riebalų turintį maistą, pavyzdžiui, graikišką jogurtą su uogomis ir riešutais. Toks derinys gali padėti išvengti energijos kritimo ir sumažinti poreikį saldumynams vėliau.

    Ne mažiau svarbus įprotis yra visiškai praleisti pusryčius, ypač jei dieną planuojamas intensyvesnis darbas. Tokiu atveju alkis dažnai sustiprėja vėlyvą rytą, o tuomet lengviau renkamasi greiti ir mažiau maistingi užkandžiai.

    „Kai ryte ilgai nevalgoma, apie 10 ar 11 valandą dažnai atsiranda stiprus noras greitai užkąsti, o tuomet pirmiausia pasirenkami saldūs ar stipriai perdirbti produktai“, – sakė Davidas Weinsteinas.

    Dar vienas aspektas, kurį gydytojas įvardija kaip žalingą, yra stresas iškart po pabudimo, kai pirmas veiksmas būna naujienų ar žinučių tikrinimas telefone. Rekomenduojama bent 15 minučių po atsikėlimo vengti ekranų, o telefoną laikyti ne prie lovos, kad rytas prasidėtų ramiau.

    Galiausiai, skubėjimas iškart sėsti prie darbo ar į automobilį taip pat gali pabloginti savijautą. Trumpa 15 minučių mankšta, tempimo pratimai ar pasivaikščiojimas gryname ore padeda suaktyvinti kraujotaką, sumažinti sustingimą po miego ir aiškiau susidėlioti dienos ritmą.

  • Kardiologas įvardijo 4 vaisius, galinčius mažinti infarkto riziką: ką rinktis kasdien

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių Europoje, o riziką didina padidėjęs kraujospūdis, aukštas MTL cholesterolis, rūkymas, cukrinis diabetas ir antsvoris. Specialistai pabrėžia, kad kasdieniai mitybos įpročiai gali reikšmingai prisidėti prie rizikos mažinimo.

    Gydytojai dažnai akcentuoja paprastą taisyklę: kuo daugiau augalinio, kuo mažiau perdirbto maisto. Vaisiai ir uogos siejami su geresniais širdies rodikliais, nes juose gausu skaidulų, kalio ir antioksidantų, kurie padeda reguliuoti kraujospūdį bei uždegiminius procesus.

    Obuoliai: skaidulos cholesterolio kontrolei

    Obuoliai dažnai išskiriami dėl tirpių skaidulų, ypač pektino. Šios medžiagos gali padėti mažinti MTL cholesterolio kiekį, nes žarnyne suriša dalį tulžies rūgščių ir skatina organizmą naudoti cholesterolį jų atstatymui.

    Be to, obuoliuose esantys polifenoliai siejami su kraujagyslių funkcijos gerėjimu. Didžiausią naudą duoda ne sultys, o visas vaisius, nes skaidulos „neišspaudžiamos“ kartu su skysčiu.

    Avokadai: naudingų riebalų šaltinis

    Avokadai vertinami dėl mononesočiųjų riebalų, kurie siejami su palankesniu lipidų profiliu. Tokie riebalai gali padėti mažinti MTL cholesterolį, ypač kai jie pakeičia sočiuosius riebalus racione.

    Avokadai taip pat turi kalio ir skaidulų, o tai svarbu kraujospūdžio kontrolei ir sotumo jausmui. Vis dėlto tai kaloringas produktas, todėl svarbus porcijos dydis ir bendras dienos energijos balansas.

    Mėlynės ir apelsinai: antioksidantai bei kraujagyslių apsauga

    Mėlynės ir kitos tamsios uogos išsiskiria antocianinais, kurie siejami su geresne kraujagyslių elastingumo funkcija ir mažesniu uždegimo aktyvumu. Uogos taip pat yra geras skaidulų šaltinis, o tai svarbu tiek cholesterolio, tiek gliukozės kontrolei.

    Apelsinai vertinami ne tik dėl vitamino C, bet ir dėl flavanonų, kurie siejami su palankiais kraujospūdžio ir kraujagyslių funkcijos pokyčiais. Naudingiausia rinktis visą vaisių, nes sultyse dažnai gaunama daugiau cukrų ir mažiau skaidulų.

    Gydytojai primena, kad vienas produktas širdies „neišgelbės“, tačiau reguliarus vaisių ir uogų vartojimas, pakankamas fizinis aktyvumas, miegas ir rūkymo atsisakymas kartu duoda apčiuopiamą efektą. Jei vartojate kraujospūdį ar cholesterolį mažinančius vaistus, mitybos pokyčius verta aptarti su šeimos gydytoju ar gydytoju kardiologu.