Category: Sveikata ir grožis

  • Rėmuo graužia ne tik nuo refliukso: gydytojai įvardijo 3 ligas, kurias painioja daugelis

    Rėmuo graužia ne tik nuo refliukso: gydytojai įvardijo 3 ligas, kurias painioja daugelis

    Rėmuo dažniausiai apibūdinamas kaip deginantis pojūtis už krūtinkaulio, galintis kilti iki gerklės. Jį neretai lydi rūgštus ar kartus skonis burnoje ir jausmas, tarsi skrandžio turinys grįžtų į stemplę.

    Tokie simptomai dažnai sustiprėja po gausesnio valgio, pasilenkus ar atsigulus. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad ne kiekvienas deginimas krūtinėje ar viršutinėje pilvo dalyje reiškia refliuksą, nes panašiai gali pasireikšti ir kitos būklės.

    Tulžies pūslės akmenys

    Tulžies pūslės akmenligė gali sukelti skausmą, kurį žmonės neretai palaiko skrandžio problemomis ar rėmeniu. Daugeliu atvejų jis prasideda po valgio, ypač suvalgius riebesnio ar gausesnio maisto.

    Skausmas gali būti jaučiamas ne tik dešinėje viršutinėje pilvo dalyje, bet ir per vidurį, kur kai kuriems atsiranda deginimas. Skirtingai nei įprastas rėmuo, akmenligės skausmas gali būti labai stiprus, trukti ilgiau ir plisti į nugarą ar dešinę mentę.

    Vien iš skausmo vietos tikslios priežasties nustatyti neįmanoma, todėl pasikartojant epizodams po valgio rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Diagnostikoje dažnai naudojamas pilvo organų ultragarsinis tyrimas.

    Skubios pagalbos reikia, jei skausmas labai stiprus ir nepraeina, ypač jei kartu kyla temperatūra, pagelsta oda ar akys, vargina nuolatinis vėmimas.

    Skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa

    Opaligė yra būklė, kai skrandžio arba dvylikapirštės žarnos gleivinėje atsiranda pažeidimų. Vienas dažnesnių simptomų gali būti deginantis arba bukas skausmas viršutinėje pilvo dalyje, kuris klaidingai palaikomas rėmeniu.

    Negalavimai gali pasireikšti nevalgius, naktį arba po valgio, o pojūčių pobūdis priklauso ir nuo opos vietos. Kai kuriems žmonėms prisideda pykinimas, pilvo pūtimas ar ankstyvas sotumo jausmas.

    Dažnos opaligės priežastys yra infekcija bakterija Helicobacter pylori ir kai kurių vaistų nuo skausmo ar uždegimo vartojimas, pavyzdžiui, ibuprofeno. Gydymas parenkamas pagal priežastį ir gali apimti rūgštingumą mažinančius vaistus, antibiotikus bei vaistų vartojimo peržiūrą prižiūrint gydytojui.

    Ypač pavojingi požymiai yra virškinamojo trakto kraujavimas, pavyzdžiui, vėmimas krauju ar tamsiomis masėmis, primenančiomis kavos tirščius, taip pat juodos, deguto spalvos išmatos. Tokiais atvejais būtina skubi medicinos pagalba, o diagnozei patikslinti gali būti skiriama gastroskopija.

    Krūtinės angina ir širdies priepuolis

    Krūtinės angina gali pasireikšti spaudimu, deginimu ar skausmu krūtinėje, kuris kartais klaidingai palaikomas rėmeniu ar virškinimo sutrikimu. Taip nutinka, kai širdies raumuo negauna pakankamai deguonies dėl sutrikusios kraujotakos.

    Simptomai dažniau atsiranda fizinio krūvio metu, greitai einant, lipant laiptais ar patiriant stiprų stresą, ir gali sumažėti pailsėjus. Vis dėlto vien tai, kad skausmas atlėgo, nereiškia, jog situacija nepavojinga.

    Skausmas gali plisti į ranką, nugarą, kaklą, žandikaulį ar viršutinę pilvo dalį, o kartu pasireikšti dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, silpnumas ar galvos svaigimas. Širdies priepuolis ne visada sukelia staigų stiprų skausmą, kartais jis primena virškinimo bėdas.

    Jei atsiranda naujas, stiprus ar nepraeinantis krūtinės skausmas, ypač kartu su dusuliu, šaltu prakaitu ar skausmu, plintančiu į ranką arba žandikaulį, reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Tokiais atvejais negalima laukti ir savarankiškai nuspręsti, kad tai tik refliuksas.

    Pavienis rėmuo po gausaus valgio nebūtinai reiškia ligą, tačiau pasikartojantys, stiprėjantys ar naktį pažadinantys simptomai yra signalas pasitikrinti. Gydytojai taip pat ragina neatidėlioti konsultacijos, jei atsiranda skausmas ryjant, nepaaiškinamas svorio kritimas, kartojasi vėmimas ar įtariama mažakraujystė.

    Priklausomai nuo situacijos, gali būti skiriami kraujo tyrimai, pilvo organų echoskopija, gastroskopija arba kardiologiniai tyrimai. Svarbiausia rėmens nevertinti vienareikšmiškai, nes skirtingų ligų simptomai gali persidengti, o tiksliai atskirti priežastį dažnai įmanoma tik atlikus tyrimus.

  • Rudens ir žiemos odos priežiūroje nepamirškite šių ingredientų: pavasarį švytėsite

    Rudens ir žiemos odos priežiūroje nepamirškite šių ingredientų: pavasarį švytėsite

    Veido oda kasdien patiria stiprų aplinkos poveikį, nes ją retai dengiame drabužiais. Ultravioletiniai spinduliai, oro tarša, vėjas, šaltis ir sausa patalpų oro kondicionavimo ar šildymo aplinka silpnina apsauginį barjerą ir skatina sudirgimą.

    Šie veiksniai veikia kartu, todėl oda greičiau praranda elastingumą, tampa jautresnė, gali išryškėti smulkios raukšlelės. Dažna problema yra ir pigmentinės dėmės, kurios neretai suintensyvėja po vasaros, kai oda patyrė daugiau UVA spinduliuotės.

    Ruduo ir žiema dažnai laikomi palankiu metu koreguojančiai priežiūrai, nes saulės intensyvumas mažesnis, tačiau UV poveikis niekur nedingsta. Todėl, įtraukiant šviesinančius ar šveičiančius ingredientus, būtina kasdienė plataus spektro apsauga, ypač veidui.

    Ko odai labiausiai reikia šaltuoju sezonu

    Šaltuoju laikotarpiu svarbiausia yra drėkinimas, barjero atstatymas ir raminimas. Praktikoje tai reiškia, kad verta rinktis priemones su barjerą stiprinančiais lipidais ir drėgmę surišančiais komponentais, o agresyvų šveitimą taikyti atsargiai.

    Daugeliui pasiteisina paprasta schema: švelnus prausiklis, po jo lengvesnė koncentruota priemonė ir galiausiai kremas, kuris sumažina drėgmės netekimą. Vakare oda dažnai geriau toleruoja aktyviąsias medžiagas, tačiau tai nereiškia, kad galima ignoruoti sudirgimo signalus.

    Ingredientai, padedantys lyginti atspalvį

    Jei tikslas yra tolygesnė spalva ir mažiau matomos dėmės, dažniausiai pasirenkamos švelniai šveičiamosios rūgštys arba kitos šviesinančios veikliosios medžiagos. Jos gali padėti greičiau pasišalinti suragėjusiam sluoksniui ir sumažinti nelygumų ryškumą, bet naudojamos per dažnai sukelia paraudimą.

    Renkantis tokią priežiūrą svarbu derinti ją su atstatomaisiais ingredientais, kurie palaiko hidrolipidinį barjerą. Jei oda pradeda perštėti, pleiskanoti ar tampa itin jautri, tai ženklas mažinti aktyvių priemonių dažnį ir grįžti prie bazinio drėkinimo.

    SPF kasdien, net kai debesuota

    Naudojant šveičiamuosius ar šviesinančius ingredientus, dienos metu reikalinga aukšta apsauga nuo saulės. Praktikoje dažnai rekomenduojamas SPF 50, nes taip mažinama rizika, kad pigmentacija sugrįš arba taps ryškesnė.

    Net ir rudenį ar žiemą UV spinduliai veikia per debesis, o UVA prisideda prie fotosenėjimo ir dėmių atsiradimo. Todėl nuoseklumas yra svarbiausias veiksnys, jei norite pavasarį matyti realų rezultatą: lygesnę, ramesnę ir labiau švytinčią odą.

  • Pilateso „krabas“ vietoj atsilenkimų: sunkesnis, nei atrodo, bet pilvą įdarbina maksimaliai

    Pilateso „krabas“ vietoj atsilenkimų: sunkesnis, nei atrodo, bet pilvą įdarbina maksimaliai

    Plokščio pilvo dažnas ieško darydamas atsilenkimus ar laikydamas lentą, tačiau pilateso logika kitokia: svarbiausia ne pakartojimų kiekis, o judesio kokybė, kontrolė ir kvėpavimas. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra pažangesnis klasikinio pilateso pratimas, dažnai vadinamas pilateso krabu.

    Šio pratimo esmė yra ridenimasis atgal ir į priekį su suapvalinta nugara, išlaikant sukryžiuotas kojas ir stabilų liemenį. Iš šalies judesys gali pasirodyti paprastas, tačiau realybėje jis reikalauja tikslaus kūno valdymo, pusiausvyros ir pakankamos liemens raumenų jėgos.

    Pilvo presas dirba kitaip

    Atliekant pilateso krabą intensyviai dirba gilieji liemens raumenys, ypač skersinis pilvo raumuo ir įstrižiniai pilvo raumenys, atsakingi už stabilizaciją. Į darbą įsitraukia ir nugaros bei klubų sritis, todėl pratimas lavina ne tik jėgą, bet ir kūno padėties suvokimą.

    Skirtingai nei tradiciniai atsilenkimai, čia nereikia kartoti staigaus liemens kėlimo, kuris daliai žmonių gali didinti įtampą juosmens srityje. Pagrindinis tikslas yra išlaikyti apvalią nugarą, kontroliuoti ridenimosi trajektoriją ir judėti tolygiai, be inercijos.

    Saugumas svarbiau už ambicijas

    Atliekant pratimą itin svarbu neperkelti kūno svorio į kaklą ir vengti staigių, trūkčiojančių judesių. Pilna versija, kurioje tam tikru momentu gali atsirasti galvos kontaktas su kilimėliu, turėtų būti mokomasi prižiūrint kvalifikuotam instruktoriui, o prireikus verta rinktis paprastesnį variantą.

    Didžiausia šio pratimo nauda yra liemens stabilumo gerinimas, kuris tiesiogiai susijęs su stuburo ir dubens kontrole kasdienėje veikloje. Tvirtesnis liemens raumenynas padeda lengviau kelti daiktus, ilgiau išlaikyti taisyklingą laikyseną ir sumažinti nereikalingą apkrovą nugarai.

    Kada verta pristabdyti?

    Pilateso krabas nėra geriausias pasirinkimas pradedantiesiems, nes jam reikia ir stuburo paslankumo, ir pakankamos pilvo raumenų jėgos, ir pusiausvyros. Dažnai rekomenduojama pirmiausia įvaldyti paprastesnį ridenimosi pratimą, kai kūnas ridenamas atgal ir grįžtama į sėdimą padėtį be sudėtingų padėčių.

    Daugiau atsargumo turėtų laikytis žmonės, jaučiantys kaklo skausmus, turintys stuburo traumų, ryškių pusiausvyros sutrikimų ar kitų medicininių apribojimų. Jei pratimas sukelia skausmą, verčiau sustoti ir pasitarti su kineziterapeutu ar treneriu, kad būtų parinkta saugi alternatyva.

    Taip pat svarbu suprasti, kad vien šis pratimas nesudegins riebalų tik apatinėje pilvo dalyje, nes vietinė riebalų redukcija nėra įmanoma. Kūno pokyčius labiausiai lemia bendras fizinis aktyvumas, mityba, miegas, streso lygis ir individualios organizmo savybės.

  • Po 50-iesiems raumenys tirpsta kasmet: ekspertai paaiškino, kiek baltymų išties reikia

    Po 50-iesiems raumenys tirpsta kasmet: ekspertai paaiškino, kiek baltymų išties reikia

    Kas yra sarkopenija?

    Su amžiumi raumenų masė ir jėga natūraliai mažėja, o šis procesas vadinamas sarkopenija. Tyrimai rodo, kad po 50 metų žmogus vidutiniškai kasmet netenka apie 0,5–1 proc. raumenų masės, o sergant lėtinėmis ligomis nykimas gali greitėti.

    Ilgainiui raumeninį audinį dalinai pakeičia riebalinis ir skaidulinis audinys, todėl krenta jėga ir blogėja judėjimo funkcija. Dėl to kasdieniai veiksmai, tokie kaip lipimas laiptais ar atsistojimas nuo kėdės, tampa vis sunkesni.

    Silpnesni raumenys reiškia greitesnį nuovargį, prastesnę pusiausvyrą ir didesnę griuvimų riziką. Būtent todėl sarkopenija siejama su dažnesnėmis traumomis, kaulų lūžiais, hospitalizacijomis ir didesniu ilgalaikės priežiūros poreikiu.

    Kodėl baltymai tampa kritiški?

    Baltymai yra ne tik raumenų, bet ir visų organizmo ląstelių statybinė medžiaga, svarbi audinių atsinaujinimui ir imuninės sistemos veiklai. Problema ta, kad senstant organizmo gebėjimas efektyviai skatinti raumenų baltymų sintezę mažėja, todėl vien įprastų įpročių dažnai nebeužtenka.

    Sarkopenijos riziką didina sėslus gyvenimo būdas, per mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas ir prastai subalansuota mityba. Ypač reikšmingas veiksnys yra per mažas baltymų ir vitamino D kiekis racione.

    Nepakankama mityba gali slėptis

    Vyresniame amžiuje neretai greičiau atsiranda sotumo jausmas, pakinta skonio ir kvapo pojūčiai, dažnėja dantų bei kramtymo problemos. Prie to prisideda ir lėtinės ligos, vaistai, sumažėjusi motyvacija gamintis maistą, todėl suvartojama mažiau energijos ir baltymų.

    Svarbu tai, kad nepakankama mityba ne visada reiškia per mažą svorį. Ji gali pasireikšti ir turint antsvorį ar nutukimą, nes riebalinis audinys kurį laiką maskuoja mažėjančią raumenų masę, o vien svarstyklės raumenų būklės neparodo.

    Kiek baltymų rekomenduoja ekspertai?

    Tarptautinės ekspertų grupės PROT-AGE ir Europos klinikinės mitybos ir metabolizmo draugijos ESPEN rekomendacijose pabrėžiama, kad vyresniems žmonėms baltymų poreikis dažniausiai yra didesnis nei jaunesniems suaugusiesiems. Sveikiems vyresniems nei 65 metų žmonėms dažnai siūloma siekti apie 1,0–1,2 gramo baltymų kilogramui kūno masės per dieną, atsižvelgiant į aktyvumą ir sveikatą.

    Praktiškai tai reiškia, kad 70 kilogramų sveriančiam žmogui per parą gali reikėti maždaug 70–84 gramų baltymų. Sergant, sveikstant po ligos, po operacijų ar esant nepakankamai mitybai šis poreikis gali būti dar didesnis, todėl saugiausia jį aptarti su gydytoju arba dietologu.

    „Žmonėms, turintiems inkstų ligų, savarankiškai didinti baltymų kiekio nereikėtų, nes kai kuriais atvejais tai gali būti žalinga“, – pabrėžia specialistai, vertinantys mitybą klinikinėje praktikoje.

    Kokius šaltinius rinktis kasdien?

    Visavertės kilmės baltymų šaltiniais laikomi kiaušiniai, pienas ir pieno produktai, mėsa bei žuvis. Augalinės kilmės baltymų daug turi ankštiniai, pavyzdžiui, lęšiai, avinžirniai, pupelės, žirniai, soja ir pupos.

    Vertinant augalinius baltymus svarbu žinoti, kad daliai produktų gali trūkti kai kurių nepakeičiamų aminorūgščių, todėl naudinga derinti skirtingus šaltinius. Pavyzdžiui, grūdinių produktų ir ankštinių derinimas padeda sudaryti palankesnį aminorūgščių profilį, o grūdai su pieno produktais gali papildyti vieni kitus.

    Specialistai pabrėžia, kad baltymai yra tik viena dėlionės dalis: raumenų masei išlaikyti ypač svarbi ir reguliari jėgos bei pusiausvyros lavinimo veikla. Mityba ir fizinis aktyvumas kartu laikomi pagrindinėmis priemonėmis, kurios gali lėtinti raumenų nykimą ir padėti ilgiau išlaikyti savarankiškumą.

  • Fizioterapeutė įspėja: didžiausia klaida pajutus nugaros skausmą – poilsis ir gulėjimas

    Fizioterapeutė įspėja: didžiausia klaida pajutus nugaros skausmą – poilsis ir gulėjimas

    Kodėl gulėjimas dažnai kenkia?

    Pajutus nugaros skausmą daugelis instinktyviai stengiasi kuo mažiau judėti ir laukia, kol praeis. Fizioterapeutai pabrėžia, kad tai viena dažniausių klaidų, nes stuburui paprastai palankesnis yra saikingas judėjimas, o ne ilgas nejudrumas.

    Tarptautinėse gairėse ūmaus apatinės nugaros dalies skausmo atvejais dažnai kartojama ta pati žinutė: jei nėra pavojingų simptomų, žmogų verta raminti dėl geros prognozės ir skatinti išlikti kiek įmanoma aktyvų pagal skausmo ribas. Daugeliu atvejų būklė per kelias savaites akivaizdžiai pagerėja.

    Fizioterapeutai akcentuoja, kad pirmas tikslas yra rasti padėtį ir judesį, kurie mažina simptomus. Dažnai saugiausia pradžia būna trumpi pasivaikščiojimai, švelnūs judesiai ir laipsniškas grįžimas prie įprasto ritmo, o ne bandymas iškart „atsigriebti“ sporto salėje.

    Kaip suprasti, ar judėjimas padeda?

    Pats paprasčiausias kriterijus – savijauta po judesio. Jei po švelnaus aktyvumo skausmas mažėja, judėti darosi lengviau, o kasdieniai veiksmai ne blogėja, tai dažnai ženklas, kad pasirinkta kryptis tinkama.

    Jeigu skausmas aiškiai stiprėja, atsiranda vis didesni judėjimo apribojimai, sutrinka miegas dėl skausmo arba kiekviena diena akivaizdžiai blogesnė, savarankiškų eksperimentų tęsti nereikėtų. Tokiais atvejais geriau kreiptis į šeimos gydytoją ar kineziterapeutą, kad būtų parinkta saugi taktika.

    Specialistai pabrėžia ir tai, kad nereikia tikėtis, jog vien judėjimas „stebuklingai išgydys“ stuburą per kelias dienas. Efektą dažniausiai duoda nuoseklus procesas: dozuotas krūvis, kryptingas raumenų stiprinimas, mobilumo gerinimas ir poilsio režimas.

    Kada būtina skubi pagalba?

    Yra simptomų, kurių ignoruoti negalima, net jei skausmas prasidėjo „įprastai“. Ypač pavojingi požymiai yra staigus kojų silpnumas, pėdos „nusileidimas“, ryškūs jutimo sutrikimai tarpvietės srityje, taip pat šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės sutrikimai.

    Tokiais atvejais delsti nereikėtų, nes tai gali būti rimto nervinių struktūrų pažeidimo požymiai, kuriems reikalingas skubus ištyrimas ligoninėje. Taip pat verta kuo greičiau pasitikrinti, jei skausmas atsirado po traumos arba jei nepavyksta rasti nė vienos padėties, kurioje skausmas bent trumpam atlėgtų.

    Dėl vaizdinių tyrimų specialistų pozicija dažnai sutampa: jei nėra vadinamųjų raudonųjų vėliavų, rutininis magnetinio rezonanso tyrimas iškart paprastai nerekomenduojamas. Tyrimas dažniau svarstomas tuomet, kai simptomai užsitęsia ir rezultatas realiai galėtų pakeisti gydymo planą.

    Kasdienėje prevencijoje daugiausia lemia ne viena „stebuklinga“ mankšta, o įpročiai: dažnas padėties keitimas, pertraukos sėdint, daugiau vaikščiojimo ir reguliarus raumenų stiprinimas. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę surinkti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo ir mažinti laiką, praleidžiamą sėdint.

    Po skausmo sumažėjimo dažna klaida yra staigus grįžimas prie ankstesnių krūvių. Specialistai pataria krūvį didinti palaipsniui ir vertinti ne tik treniruotę, bet ir atsigavimą, miego kokybę bei bendrą nuovargį, nes nugaros skausmą dažnai sustiprina stresas, miego trūkumas ir per didelis skubėjimas.

  • Mirtingumas iki 70 proc.: JAV plinta retas grybelis, galintis pažeisti smegenis

    JAV medikai fiksuoja augantį itin retos grybelinės infekcijos atvejų skaičių: tamsiai pigmentuotas pelėsinis grybelis Cladophialophora bantiana siejamas su galvos smegenų abscesais ir labai didele mirties rizika. Pastaraisiais metais nustatomų atvejų skaičius, kaip nurodoma medicininėse apžvalgose, išaugo kelis kartus, o priežastys iki galo nėra aiškios.

    Šis sukėlėjas laikomas išskirtinai pavojingu dėl to, kad dažniausiai pažeidžia centrinę nervų sistemą. Infekcija neretai nustatoma jau susiformavus pūliniams smegenų audinyje, o tai apsunkina gydymą ir didina komplikacijų tikimybę.

    Klinikinių atvejų analizėse minima, kad mirtingumas gali siekti 60–70 proc., net ir taikant intensyvią terapiją. Specialistai pabrėžia, kad prognozė priklauso nuo to, kaip greitai nustatoma diagnozė, kurioje vietoje susiformuoja abscesas ir ar įmanomas chirurginis židinio pašalinimas.

    Svarbu tai, kad ši infekcija nebūtinai apsiriboja žmonėmis su nusilpusiu imunitetu. Medicininėje literatūroje aprašomi atvejai, kai sunkios eigos liga išsivystė ir anksčiau sveikiems pacientams, todėl gydytojai ragina neignoruoti užsitęsusių ar neįprastų neurologinių simptomų.

    Manoma, kad grybelis į organizmą dažniausiai patenka įkvėpus aplinkoje esančių sporų, o vėliau, retais atvejais, gali išplisti į smegenis. Dėl itin retų susirgimų dalis atvejų gali būti neatpažįstami laiku, ypač jei pradžioje simptomai primena kitas neurologines ar infekcines ligas.

    Ekspertai tarp galimų augimo priežasčių aptaria kelis veiksnius: gerėjančią diagnostiką, didesnį budrumą, taip pat ir aplinkos pokyčius. Vis dažniau keliama hipotezė, kad šylantis klimatas gali sudaryti palankesnes sąlygas kai kurių grybų išlikimui ir plitimui, tačiau tiesioginių, vienareikšmių įrodymų konkrečiai šiam sukėlėjui kol kas trūksta.

    Papildomą iššūkį kelia tai, kad tokios retos infekcijos ne visur yra sistemingai registruojamos, todėl tiksliai įvertinti paplitimą ir tendencijas sudėtinga. Medikai pabrėžia, kad riziką mažina ankstyvas ištyrimas, tikslus sukėlėjo nustatymas laboratorijoje ir kompleksinis gydymas, dažniausiai derinant chirurgiją bei priešgrybelinius vaistus.

  • Močiutės triukas nuo plaukų slinkimo grįžta į madą: užtenka 2 ingredientų ir 10 minučių

    Močiutės triukas nuo plaukų slinkimo grįžta į madą: užtenka 2 ingredientų ir 10 minučių

    Pastaraisiais metais į madą grįžta paprastos, namuose paruošiamos galvos odos priemonės, o viena dažniausiai minima – ožragės sėklų antpilas. Šį būdą daugelis prisimena iš mamų ir močiučių pasakojimų, kai plaukai imdavo slinkti, retėti ar prarasdavo blizgesį.

    Ožragė, dar vadinama fenugreku, tradiciškai naudojama kaip prieskonis ir augalinė žaliava. Jos sėklose aptinkama baltymų, skaidulų ir įvairių mikroelementų, o kosmetikoje ji vertinama dėl gleivingų medžiagų, kurios sudaro slidų, plauką apgaubiantį sluoksnį.

    Dermatologai primena, kad plaukų slinkimas dažnai turi aiškių priežasčių: stresas, geležies ar vitamino D stoka, hormonų pokyčiai po nėštumo, skydliaukės sutrikimai, kai kurie vaistai ar sezoninis slinkimas. Todėl namų priemonės gali būti tik pagalbinė dalis, o ne diagnozės pakaitalas.

    Kaip pasigaminti ožragės antpilą?

    Šiai priemonei paprastai reikia dviejų ingredientų: ožragės sėklų ir vandens. Patogiausia rinktis smulkintas sėklas, tačiau tinka ir nesmulkintos, tik tuomet užplikytą skystį būtina labai kruopščiai perkošti.

    Į puodelį suberkite ožragę ir užpilkite stikline verdančio vandens, tuomet uždenkite ir palikite, kol atvės. Atvėsusį antpilą perkoškite per tankų sietelį, marlę ar kavos filtrą, kad dalelės neliktų plaukuose.

    Skystį patogu supilti į švarią talpą su purkštuku, kad priemonę būtų lengviau paskirstyti per sklastymus. Svarbu naudoti švarius indus, nes vandens pagrindo mišiniai greitai genda, ypač laikomi šilumoje.

    Kaip naudoti ir ko nepamiršti?

    Priemonę rekomenduojama tepti ant galvos odos, o ne per visą plauko ilgį, ir švelniai įmasažuoti pirštų pagalvėlėmis kelias minutes. Kai kurie renkasi tepti prieš plovimą, kiti – po plovimo, tačiau svarbiausia stebėti, kaip reaguoja oda.

    Jei tik pradedate, dažnumą verta riboti iki kelių kartų per savaitę. Per dažnas naudojimas gali suerzinti jautrią odą, o diskomfortas dažniausiai pasireiškia perštėjimu, paraudimu ar niežėjimu.

    „Jeigu atsiranda deginimas, stiprus niežėjimas ar bėrimas, priemonę reikia nedelsiant nuplauti ir jos atsisakyti“, – pabrėžia specialistai, kalbėdami apie augalinių mišinių naudojimą ant galvos odos.

    Taip pat verta prisiminti, kad ryškus, staigus plaukų slinkimas, židiniai be plaukų ar plonėjimas viršugalvyje gali rodyti būkles, kurioms reikalinga gydytojo konsultacija. Tokiais atvejais efektyviausia pradėti nuo priežasties paieškos ir tik tuomet rinktis papildomas priežiūros priemones.

    Kodėl ši priemonė tapo tokia populiari?

    Socialiniuose tinkluose dažnai dalijamasi įspūdžiais, kad plaukai tampa stipresni, o ties kaktos linija ar sklastymu atsiranda trumpi nauji plaukeliai. Vis dėlto tokie rezultatai gali sutapti su natūraliu plaukų ciklu, ypač jei slinkimas buvo laikinas.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad plaukų būklę smarkiai lemia ir kasdieniai įpročiai: švelnesnis galvos odos plovimas, mažesnė karščio žala, subalansuota mityba bei pakankamas baltymų kiekis. Namų priemonės dažniausiai veikia geriausiai tuomet, kai tampa bendros, nuoseklios rutinos dalimi.

  • Šias klaidas plaunant galvą daro daugelis: plaukai suplokštėja ir atrodo gerokai retesni

    Šias klaidas plaunant galvą daro daugelis: plaukai suplokštėja ir atrodo gerokai retesni

    Každienis galvos plovimas atrodo paprastas, tačiau būtent čia dažnai slepiasi klaidos, dėl kurių plaukai greitai praranda purumą, ima greičiau riebaluotis ir atrodo plonesni. Specialistai pabrėžia, kad rezultatą lemia ne tik šampūnas, bet ir tai, kaip naudojamos kaukės, kondicionieriai bei kokia vandens temperatūra.

    Viena dažniausių klaidų yra kondicionieriaus ar kaukės tepimas tiesiai ant galvos odos ir prie pat šaknų. Dalis šių priemonių sukurta „apsunkinti“ plauką, kad jis būtų glotnesnis, todėl patekusios ant šaknų jos sumažina pakėlimą ir plaukai greičiau praranda apimtį.

    Praktiškas sprendimas paprastas: kondicionierių geriausia tepti tik per plaukų ilgį, pradedant maždaug nuo ausų linijos ir leidžiantis žemyn iki galiukų. Taip išlaikomas glotnumas, bet viršugalvyje neatsiranda sunkumo pojūtis, o šukuosena atrodo puresnė.

    Karštas vanduo ir skubėjimas

    Dar viena klaida, kuri greitai „suvalgo“ apimtį, yra per karštas vanduo. Karštis gali paskatinti intensyvesnę riebalinių liaukų veiklą, todėl galvos oda riebaluojasi greičiau, o plaukai prie šaknų sukrenta.

    Be to, karštas vanduo labiau praveria plauko kutikulę, todėl plaukai gali atrodyti matiniai ir būti labiau pažeidžiami. Dažnai rekomenduojama plauti drungnu vandeniu, o pabaigoje trumpai perlieti vėsesniu, kad kutikulė geriau priglustų ir plaukai atrodytų lygesni.

    Ne mažiau svarbu kruopščiai išskalauti priemones. Ant plaukų likusios šampūno, kaukės ar kondicionieriaus liekanos juos aplipina, sruogos sulimpa, o bendrai šukuosena atrodo retesnė ir apsunkusi.

    Galvos odai reikia masažo

    Skubant galvos plovimas kartais virsta tik greitu putų užtepimu ir nuskalavimu, tačiau plaukų būklė prasideda nuo galvos odos. Jei oda nepakankamai išvaloma, gali kauptis nešvarumai ir negyvos odos ląstelės, o tai apsunkina šaknų pakėlimą.

    Šampūną verta įmasažuoti pirštų pagalvėlėmis apie porą minučių, švelniai, nesibraižant nagais. Toks masažas padeda tolygiau nuvalyti odą ir gali pagerinti mikrocilkuliaciją, todėl plaukai atrodo gyvybingesni.

    Miegas drėgnais plaukais

    Daugelis neįvertina, kaip kenkia įprotis gulti miegoti drėgnais plaukais. Drėgni plaukai yra elastingesni ir lengviau deformuojasi, todėl trintis į pagalvę naktį gali didinti lūžinėjimą, o ryte sruogos būna suplotos ir sunkiai suvaldomos.

    Dar viena problema yra šilta ir drėgna aplinka, kuri susidaro audiniuose, kai plaukai neišdžiūvę. Tokios sąlygos gali didinti galvos odos sudirginimo, pleiskanų ir uždegiminių reakcijų riziką, todėl prieš miegą geriau plaukus nusausinti ir leisti jiems išdžiūti.

  • Sezamkos laikomos sveikesnėmis už batonėlį: ką iš tiesų duoda kalcis ir magnis, o kada geriau vengti?

    Sezamkos laikomos sveikesnėmis už batonėlį: ką iš tiesų duoda kalcis ir magnis, o kada geriau vengti?

    Sezamkos dažnai pristatomos kaip saldumynas, kuris yra geresnis pasirinkimas nei įprastas šokoladinis batonėlis. Pagrindą čia sudaro sezamo sėklos, suklijuotos cukrumi, gliukozės sirupu arba medumi, todėl užkandis turi ir maistinių medžiagų, ir nemažai energijos.

    Sezamo sėklose daug riebalų, įskaitant nesočiąsias riebalų rūgštis, taip pat yra augalinių baltymų ir skaidulų. Jose randama ir mineralų, tokių kaip magnis, kalcis, fosforas, cinkas bei geležis, svarbūs raumenų, nervų sistemos veiklai ir kaulų būklei.

    Sezamas išsiskiria ir lignanais, ypač sezaminu bei sezamolinu, kurie siejami su antioksidaciniu poveikiu. Pastaraisiais metais publikuotos klinikinių tyrimų apžvalgos rodo, kad sezamo produktai kai kuriems žmonėms gali būti susiję su palankesniais atskirais širdies ir kraujagyslių rizikos rodikliais, pavyzdžiui, trigliceridais ar kraujospūdžiu.

    Vis dėlto moksliniai duomenys nėra tokie vienareikšmiai, kad sezamą ar sezamkas būtų galima laikyti priemone cholesterolio mažinimui ar apsauga nuo širdies ligų. Tyrimų rezultatai nevienodi, o įrodymai ne visada yra aukštos kokybės, todėl lemiamą vaidmenį turi ne vienas produktas, o visa mitybos visuma.

    Kodėl sezamkos greitai prideda kalorijų

    Didžiausia problema paprasta: daugelyje parduodamų sezamkų yra nemažai pridėtinių cukrų. Be to, pats sezamas yra kaloringas, nes natūraliai turi daug riebalų, todėl net nedidelė porcija gali turėti netikėtai daug kalorijų.

    Dėl to sezamkas verta vertinti kaip saldumyną su kiek įdomesne maistine verte, o ne kaip riešutų, sėklų ar nesaldintų užkandžių pakaitalą. Retkarčiais suvalgytos viena ar dvi nedidelės sezamkos paprastai yra visai kas kita nei įprotis ištuštinti visą pakuotę.

    Kaip išsirinkti ir kam būtinas atsargumas

    Renkantis sezamkas pravartu pasižiūrėti į sudėtį: kuo trumpesnis ingredientų sąrašas, tuo geriau. Taip pat svarbu, kad sezamas sąraše būtų kuo aukščiau, nes tai dažniausiai reiškia didesnę sėklų dalį ir santykinai mažiau saldiklių.

    Ypatingą dėmesį turėtų skirti žmonės, alergiški sezamui, nes jis priskiriamas prie alergenų, kurių buvimas maiste Europos Sąjungoje turi būti aiškiai nurodomas. Sezamkų kiekį taip pat verta riboti tiems, kurie kontroliuoja pridėtinio cukraus vartojimą ar bendrą kalorijų kiekį, o sergant diabetu ar esant atsparumui insulinui svarbiausia yra konkretaus produkto sudėtis ir porcija.

    Namų gamybos sezamkos leidžia geriau kontroliuoti, kiek naudojama sezamo ir kiek saldiklių. Tačiau net ir tokia versija išlieka saldi ir kaloringa, todėl pagrindinis principas nesikeičia: svarbiausia saikas ir bendras mitybos kontekstas.

  • Mokslininkai nustatė: vos 40 g graikinių riešutų per dieną gali veikti nuotaiką ir apetitą

    Vos 40 gramų graikinių riešutų per dieną gali būti siejami su pokyčiais, susijusiais su nuotaika ir medžiagų apykaita, rodo pastaruoju metu aptariami moksliniai tyrimai. Mokslininkai pabrėžia, kad poveikis nėra stebuklingas, tačiau produktas turi sudėtį, kuri teoriškai gali paveikti savijautą.

    Graikiniuose riešutuose gausu omega-3 riebalų rūgščių, skaidulų ir triptofano. Triptofanas yra nepakeičiama aminorūgštis, kuri organizme naudojama serotonino sintezei, o šis neuromediatorius siejamas su nuotaikos, miego ir apetito reguliavimu.

    Vis dėlto vien tai, kad maiste yra triptofano, dar nereiškia, jog serotonino kiekis smegenyse būtinai padidės taip, kad žmogus aiškiai pajustų nuotaikos pagerėjimą. Nuotaiką lemia daugybė veiksnių, įskaitant miegą, stresą, fizinį aktyvumą, bendrą mitybos kokybę ir sveikatos būklę.

    Kodėl dėmesys krypsta į žarnyną?

    Tyrėjai taip pat išskiria graikiniuose riešutuose esančius polifenolius, ypač elagitaninus, kurie žarnyne gali būti paverčiami urolitinais. Šios medžiagos pastaraisiais metais aktyviai tiriamos dėl galimo poveikio uždegiminiams procesams ir ląstelių energijos apykaitai.

    Tema glaudžiai siejama su žarnyno ir smegenų ašimi, nes žarnyno mikrobiota dalyvauja daugybėje fiziologinių procesų. Skaidulos, augalinės kilmės junginiai ir riebalų rūgštys gali veikti žarnyno bakterijų sudėtį, o tai kai kuriais atvejais siejama su savijautos pokyčiais.

    Ką verta prisiminti prieš darant išvadas?

    Specialistai pabrėžia, kad šių duomenų negalima interpretuoti kaip pažado, jog kasdien suvalgomi 40 gramų riešutų garantuotai pagerins nuotaiką. Tam reikėtų daugiau didelės apimties, ilgalaikių tyrimų su skirtingomis žmonių grupėmis ir aiškiai apibrėžtais vertinimo kriterijais.

    Graikiniai riešutai taip pat nėra depresijos ar kitų psichikos sutrikimų gydymo priemonė. Esant užsitęsusiems nuotaikos sutrikimams, tikslinga kreiptis į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistus, o mitybą vertinti kaip vieną iš bendros sveikatos dalių.

    Vis dėlto kaip subalansuotos mitybos dalis riešutai gali būti naudingi: tai maistingas produktas, suteikiantis nesočiųjų riebalų, skaidulų ir mikroelementų. Svarbiausia laikytis saiko, įvertinti individualius poreikius ir nepamiršti bendro kalorijų balanso.