CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Gydytojas įspėja: 5 rytiniai įpročiai, kurie tyliai sekina organizmą kasdien

    Rytas daugeliui prasideda automatiškai, tačiau būtent pirmosios valandos po pabudimo gali turėti didelę įtaką savijautai, energijai ir net sprendimams dienos eigoje. Šeimos gydytojas Davidas Weinsteinas atkreipia dėmesį į kelis dažnus įpročius, kurie ilgainiui gali didinti nuovargį, skatinti persivalgymą ir trikdyti hidrataciją.

    Pasak gydytojo, viena dažniausių klaidų yra rytą pradėti nuo kavos, neatsigėrus vandens. Po nakties organizmas natūraliai būna praradęs skysčių, todėl pirmiausia rekomenduojama išgerti iki 0,5 litro vandens, o tik tada rinktis kofeiną.

    „Kofeinas tuščiu skrandžiu kai kuriems žmonėms gali sustiprinti galvos skausmą ir prisidėti prie dehidratacijos dienos metu“, – sakė Davidas Weinsteinas.

    Kita dažna praktika yra pusryčiams rinktis saldintus dribsnius ar panašius greitus angliavandenius. Nors jie neretai pristatomi kaip patogus sprendimas, toks pasirinkimas gali lemti staigius cukraus kiekio kraujyje svyravimus, po kurių alkis sugrįžta greičiau ir didėja noras užkandžiauti.

    Gydytojas siūlo alternatyvą, kuri ilgiau palaiko sotumą: daugiau baltymų ir gerųjų riebalų turintį maistą, pavyzdžiui, graikišką jogurtą su uogomis ir riešutais. Toks derinys gali padėti išvengti energijos kritimo ir sumažinti poreikį saldumynams vėliau.

    Ne mažiau svarbus įprotis yra visiškai praleisti pusryčius, ypač jei dieną planuojamas intensyvesnis darbas. Tokiu atveju alkis dažnai sustiprėja vėlyvą rytą, o tuomet lengviau renkamasi greiti ir mažiau maistingi užkandžiai.

    „Kai ryte ilgai nevalgoma, apie 10 ar 11 valandą dažnai atsiranda stiprus noras greitai užkąsti, o tuomet pirmiausia pasirenkami saldūs ar stipriai perdirbti produktai“, – sakė Davidas Weinsteinas.

    Dar vienas aspektas, kurį gydytojas įvardija kaip žalingą, yra stresas iškart po pabudimo, kai pirmas veiksmas būna naujienų ar žinučių tikrinimas telefone. Rekomenduojama bent 15 minučių po atsikėlimo vengti ekranų, o telefoną laikyti ne prie lovos, kad rytas prasidėtų ramiau.

    Galiausiai, skubėjimas iškart sėsti prie darbo ar į automobilį taip pat gali pabloginti savijautą. Trumpa 15 minučių mankšta, tempimo pratimai ar pasivaikščiojimas gryname ore padeda suaktyvinti kraujotaką, sumažinti sustingimą po miego ir aiškiau susidėlioti dienos ritmą.

  • Kardiologas įvardijo 4 vaisius, galinčius mažinti infarkto riziką: ką rinktis kasdien

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių Europoje, o riziką didina padidėjęs kraujospūdis, aukštas MTL cholesterolis, rūkymas, cukrinis diabetas ir antsvoris. Specialistai pabrėžia, kad kasdieniai mitybos įpročiai gali reikšmingai prisidėti prie rizikos mažinimo.

    Gydytojai dažnai akcentuoja paprastą taisyklę: kuo daugiau augalinio, kuo mažiau perdirbto maisto. Vaisiai ir uogos siejami su geresniais širdies rodikliais, nes juose gausu skaidulų, kalio ir antioksidantų, kurie padeda reguliuoti kraujospūdį bei uždegiminius procesus.

    Obuoliai: skaidulos cholesterolio kontrolei

    Obuoliai dažnai išskiriami dėl tirpių skaidulų, ypač pektino. Šios medžiagos gali padėti mažinti MTL cholesterolio kiekį, nes žarnyne suriša dalį tulžies rūgščių ir skatina organizmą naudoti cholesterolį jų atstatymui.

    Be to, obuoliuose esantys polifenoliai siejami su kraujagyslių funkcijos gerėjimu. Didžiausią naudą duoda ne sultys, o visas vaisius, nes skaidulos „neišspaudžiamos“ kartu su skysčiu.

    Avokadai: naudingų riebalų šaltinis

    Avokadai vertinami dėl mononesočiųjų riebalų, kurie siejami su palankesniu lipidų profiliu. Tokie riebalai gali padėti mažinti MTL cholesterolį, ypač kai jie pakeičia sočiuosius riebalus racione.

    Avokadai taip pat turi kalio ir skaidulų, o tai svarbu kraujospūdžio kontrolei ir sotumo jausmui. Vis dėlto tai kaloringas produktas, todėl svarbus porcijos dydis ir bendras dienos energijos balansas.

    Mėlynės ir apelsinai: antioksidantai bei kraujagyslių apsauga

    Mėlynės ir kitos tamsios uogos išsiskiria antocianinais, kurie siejami su geresne kraujagyslių elastingumo funkcija ir mažesniu uždegimo aktyvumu. Uogos taip pat yra geras skaidulų šaltinis, o tai svarbu tiek cholesterolio, tiek gliukozės kontrolei.

    Apelsinai vertinami ne tik dėl vitamino C, bet ir dėl flavanonų, kurie siejami su palankiais kraujospūdžio ir kraujagyslių funkcijos pokyčiais. Naudingiausia rinktis visą vaisių, nes sultyse dažnai gaunama daugiau cukrų ir mažiau skaidulų.

    Gydytojai primena, kad vienas produktas širdies „neišgelbės“, tačiau reguliarus vaisių ir uogų vartojimas, pakankamas fizinis aktyvumas, miegas ir rūkymo atsisakymas kartu duoda apčiuopiamą efektą. Jei vartojate kraujospūdį ar cholesterolį mažinančius vaistus, mitybos pokyčius verta aptarti su šeimos gydytoju ar gydytoju kardiologu.

  • Sveikesnės už braškes? Po miškines žemuoges vėl medžioja visi – štai kuo jos išsiskiria

    Sveikesnės už braškes? Po miškines žemuoges vėl medžioja visi – štai kuo jos išsiskiria

    Miškinės žemuogės šią vasarą vėl grįžta į populiarumo viršūnę: jos sparčiai dingsta iš turgų ir parduotuvių, o kavinės jas kelia į sezoninių desertų centrą. Tačiau mitybos specialistai primena, kad tai ne tik skonis ir aromatas, bet ir koncentruotas biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis.

    Žemuogės artimos braškėms, tačiau laukinėse uogose dažnai aptinkamas didesnis polifenolių ir kitų antioksidantų kiekis, vertinant tą patį 100 gramų kiekį. Tokie junginiai siejami su ląstelių apsauga nuo oksidacinio streso ir uždegiminių procesų mažinimu, o tai svarbu širdies ir kraujagyslių sveikatai.

    Tarp labiausiai nagrinėjamų žemuogių junginių minimi antocianinai, flavonoidai, elago rūgštis ir elagitaninai. Mokslinėje literatūroje jie dažnai aptariami kaip medžiagos, kurios gali prisidėti prie palankesnių kraujagyslių funkcijos rodiklių ir ilgalaikės lėtinių ligų rizikos mažinimo, kai jų gaunama su įvairia, augalinio maisto turtinga mityba.

    Dar vienas žemuogių privalumas yra vitaminas C, svarbus imuninei sistemai ir kolageno gamybai, taip pat padedantis geriau įsisavinti geležį iš augalinių produktų. Dėl to žemuogės gali būti naudingas pasirinkimas žmonėms, kurie nori sustiprinti mitybą vitaminais ir mikroelementais vasaros sezonu.

    Žemuogėse yra ir maistinių skaidulų, kurios palaiko žarnyno veiklą bei padeda ilgiau jaustis sotiems. Uogos paprastai pasižymi žemu energiniu tankiu ir palankesniu poveikiu gliukozės kontrolei, todėl gali tikti svorį ir cukraus kiekį kraujyje stebintiems žmonėms, jei bendras racionas subalansuotas.

    Žemuogės taip pat vertinamos dėl kalio, kuris svarbus normaliai kraujospūdžio kontrolei, ypač kai mityboje ribojamas druskos kiekis. Vis dėlto vienas produktas savaime nepakeičia gyvenimo būdo, todėl didžiausią naudą duoda nuosekli mitybos ir fizinio aktyvumo visuma.

    Svarbu prisiminti ir atsargumo aspektus: kaip ir kitos uogos, žemuogės gali sukelti alergines reakcijas, ypač jautriems žmonėms. Jei po uogų atsiranda bėrimas, niežėjimas, burnos dilgčiojimas ar virškinimo sutrikimai, vertėtų jų atsisakyti ir pasitarti su gydytoju.

    Atsargiai reikėtų vertinti ir žemuogių lapų arbatą: nėštumo ir žindymo laikotarpiu vaistažolių užpilai ne visada tinkami, todėl geriausia pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu. O renkant uogas miške verta rinktis švarias vietas, atokiau nuo intensyvaus eismo kelių, ir uogas namuose kruopščiai nuplauti.

  • Karščiai jau praėjo, bet vis dar bloga? Gydytojai paaiškino, kodėl kūnas atsigauna ne iškart

    Karščiai jau praėjo, bet vis dar bloga? Gydytojai paaiškino, kodėl kūnas atsigauna ne iškart

    Net ir pasibaigus karščių bangai dalis žmonių dar kelias dienas jaučiasi išsekę, mieguisti ar prasčiau susikaupia. Gydytojai aiškina, kad aukšta temperatūra organizmui yra stresas, o atsigavimas priklauso nuo skysčių, elektrolitų ir miego kokybės.

    Karštomis dienomis kūnas nuolat stengiasi išlaikyti pastovią temperatūrą: išsiplečia kraujagyslės, daugiau kraujo nukreipiama į odą, suintensyvėja prakaitavimas. Tai veiksminga apsauga nuo perkaitimo, tačiau kartu didina širdies darbą ir skysčių bei mineralų netekimą.

    Su prakaitu netenkama ne tik vandens, bet ir natrio, kalio bei kitų elektrolitų, svarbių nervų sistemai ir raumenims. Net nedideli šių medžiagų disbalansai gali pasireikšti silpnumu, galvos svaigimu, raumenų mėšlungiu ar širdies plakimo pojūčiu.

    Ilgiau užsitęsus karščiams organizmo energijos atsargos senka palaipsniui, todėl atvėsus orams savijauta ne visuomet pagerėja tą pačią dieną. Jei per karščius buvo vartojama daugiau alkoholio, kavos ar saldžių gėrimų, atsistatymas gali trukti dar ilgiau, nes jie apsunkina skysčių pusiausvyrą.

    Kodėl po karščių nukenčia miegas?

    Vienas dažniausių nusiskundimų po karštų naktų yra prastesnė miego kokybė. Vakare kūno temperatūra natūraliai turėtų kristi, kad būtų lengviau užmigti, tačiau šiltame miegamajame šis mechanizmas veikia prasčiau.

    Dėl to miegas tampa paviršutiniškesnis, dažniau prabundama, o ryte išlieka nuovargis net ir išmiegojus įprastą valandų skaičių. Kai organizmas kelias naktis iš eilės neatsigauna, dieną dažniau jaučiama irzlumas, sumažėja darbingumas.

    Kai perkaitimas veikia smegenis

    Po karščių dalis žmonių pastebi, kad sunkiau susikaupti, lėčiau mąsto ar dažniau pamiršta paprastus dalykus. Tokius pojūčius gali sustiprinti net lengvas dehidratacijos laipsnis ir perkaitimas, nes jie blogina reakcijos laiką ir didina nuovargį.

    Dėl to karštomis dienomis ir iškart po jų padidėja klaidų darbe bei nelaimingų atsitikimų rizika, ypač jei dirbama fiziškai arba vairuojama. Specialistai ragina ypač atsargiai vertinti savijautą, jei tenka priimti greitus sprendimus ar dirbti su mechanizmais.

    Kas labiausiai rizikuoja ir kada kreiptis pagalbos?

    Didžiausią riziką patiria vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, nėščiosios, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis ar turintys aukštą kraujospūdį. Jų organizmas lėčiau prisitaiko prie temperatūros pokyčių, o skysčių ir elektrolitų pusiausvyra sutrinka greičiau.

    Jei silpnumas užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, stiprėja galvos svaigimas, atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, alpimas, itin retas šlapinimasis ar išlieka aukšta kūno temperatūra, delsti nereikėtų. Tokie požymiai gali rodyti ne tik karščio pasekmes, bet ir būkles, kurioms reikia gydytojo įvertinimo.

    Gydytojai pabrėžia, kad svarbiausia po karščių yra ramus tempas ir nuosekli rehidratacija: gerti vandenį reguliariai, atstatyti elektrolitus su maistu, rinktis lengvesnius patiekalus. Į intensyvų sportą patariama grįžti palaipsniui, ypač jei kelias dienas jautėsi silpnumas.

    Pastaraisiais metais Europoje dažnėjant karščio bangoms, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik oro temperatūrai, bet ir drėgmei bei vadinamajai juntamajai temperatūrai. Kuo drėgmė didesnė, tuo prasčiau garuoja prakaitas, o organizmui sunkiau atvėsti, todėl ir pasekmės gali būti ryškesnės.

    Prieš kitą karščio bangą verta pasirūpinti prevencija: pakankamu miegu, pastovia hidratacija, vėsesnėmis patalpomis naktį ir saikingu fiziniu krūviu. Jei vartojami vaistai nuo kraujospūdžio ar širdies ligų, saugiausia su gydytoju aptarti, kaip karštomis dienomis stebėti savijautą ir kada ieškoti pagalbos.

  • Vasarą užklumpa sinusų bėdos: kada padeda jūros oras, o kada maudynės tik pablogina?

    Vasarą užklumpa sinusų bėdos: kada padeda jūros oras, o kada maudynės tik pablogina?

    Kaip atpažinti sinusų uždegimą

    Prienosinių ančių uždegimas dažnai prasideda kaip įprastas peršalimas, tačiau po kelių dienų išryškėja būdingi požymiai. Be slogos, užgulusios nosies ir sekreto tekėjimo į gerklę atsiranda spaudimas veido srityje.

    Spaudimas ar skausmas dažniausiai jaučiamas kaktoje, skruostuose arba ties nosies šaknimi ir sustiprėja pasilenkus. Taip nutinka todėl, kad patinusi nosies ir ančių gleivinė trukdo nutekėti sekretui, o ančiuose didėja spaudimas.

    Kodėl sinusai vargina ir vasarą

    Nors dažniau apie sinusus prisimenama šaltuoju metų laiku, vasarą rizika taip pat išlieka. Viena dažniausių priežasčių yra alergijos, kai augalų žiedadulkės sukelia gleivinės paburkimą ir nosis prasčiau „ventiliuojasi“.

    Situaciją apsunkina ir dideli temperatūrų skirtumai, kai kaitra lauke nuolat keičiama stipriai vėsinamu patalpų oru. Sausas kondicionierių oras gali džiovinti gleivinę, o prastai prižiūrimos sistemos kartais tampa papildomu dirgiklių ir mikroorganizmų šaltiniu.

    Ką iš tiesų daro druskos tirpalai ir jūros oras

    Daugeliu atvejų ūminį sinusų uždegimą sukelia virusai, todėl liga dažnai praeina savaime per maždaug 10 dienų. Gydymo tikslas paprastai yra palengvinti simptomus, sumažinti gleivinės paburkimą ir atkurti nosies praeinamumą.

    Kasdienė nosies priežiūra druskos tirpalais dažnai padeda sumažinti užgulimą, suskystina sekretą ir palengvina jo pasišalinimą. Tokiam poveikiui svarbus reguliarumas, o tirpalai naudojami kaip pagalbinė priemonė šalia kitų simptominių priemonių.

    Poilsiaujant prie jūros neretai palengvėja kvėpavimas, tačiau tai labiau susiję su jūros aerozoliu, o ne pačiomis maudynėmis. Smulkios druskos dalelės ore gali padėti palaikyti gleivinės drėgmę ir pagerinti natūralų nosies apsivalymą.

    Kada maudynės gali pakenkti

    Jei sinusai smarkiai uždegti, nardymas ar staigus galvos panardinimas gali sukelti stiprų spaudimą ir skausmą dėl slėgio pokyčių. Be to, jūros vanduo nėra sterilus, todėl patekęs į nosį jis gali atnešti papildomų dirgiklių ar mikroorganizmų ir pabloginti savijautą.

    Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei simptomai tęsiasi ilgiau nei 10 dienų, po laikino pagerėjimo vėl ryškiai sustiprėja arba atsiranda aukšta temperatūra. Tokiais atvejais gali prireikti įvertinti, ar neprisidėjo bakterinė infekcija, ir parinkti tikslesnį gydymą.

  • Ne obuoliai: štai mažiausiai kalorijų turintys vaisiai, padedantys suvaldyti apetitą

    Ne obuoliai: štai mažiausiai kalorijų turintys vaisiai, padedantys suvaldyti apetitą

    Vaisiai dažnai atsiduria lieknėjimo racione, nes yra saldūs, patogūs užkandžiui ir aprūpina organizmą vitaminais, mineralais bei antioksidantais. Svarbiausias jų privalumas – skaidulos, kurios lėtina virškinimą ir ilgiau palaiko sotumo jausmą, todėl suvaldyti apetitą tampa lengviau.

    Vis dėlto vaisiai nėra produktas be ribų: juose yra natūralių cukrų, o bendra dienos energijos ir maistinių medžiagų pusiausvyra išlieka svarbiausia. Dietologai dažniausiai pataria vaisius valgyti kaip dalį valgymo arba kaip saldumynų pakaitalą, o ne nuolat ką nors užkandžiauti tarp patiekalų.

    Kas iš tiesų „lengviausia“?

    Obuolys laikomas klasika, tačiau pagal energinę vertę jis nėra pats „lengviausias“: 100 gramų obuolio paprastai turi apie 52 kilokalorijas. Tuo tarpu dalis sezoninių vaisių turi gerokai mažiau energijos, nes juose daug vandens ir santykinai nemažai skaidulų.

    Tarp mažiausiai kaloringų pasirinkimų dažnai minimos braškės – apie 32 kilokalorijos 100 gramų. Jos taip pat yra vitamino C šaltinis, o dėl ryškaus skonio neretai padeda sumažinti norą rinktis kaloringus desertus.

    Dar vienas populiarus pasirinkimas – arbūzas, kurio 100 gramų dažniausiai sudaro apie 30 kilokalorijų. Kadangi tai daug vandens turintis vaisius, jis ypač tinka šiltuoju sezonu, kai norisi lengvo ir gaivinančio užkandžio.

    Panašiai vertinami ir melionai – priklausomai nuo rūšies, 100 gramų paprastai turi apie 34–36 kilokalorijas. Jie gali būti gera alternatyva saldumynams, tačiau svarbu nepamiršti porcijų, nes suvalgyti didelį kiekį labai lengva.

    Uogos ir sotumo efektas

    Uogos lieknėjimo racione vertinamos dėl skaidulų ir antioksidantų, o jų skonis dažnai leidžia apsieiti be papildomo cukraus. Pavyzdžiui, gervuogės turi apie 43 kilokalorijas 100 gramų, avietės – apie 52, o šilauogės – apie 57 kilokalorijas.

    Didelis uogų pranašumas – skaidulos, kurios gali mažinti norą užkandžiauti. Sotumo efektas dar labiau sustiprėja, jei uogas derinsite su baltymų šaltiniu, pavyzdžiui, natūraliu jogurtu, varške ar skyru.

    Sezono metu verta prisiminti ir serbentus: jų kaloringumas paprastai išlieka vidutinis, o rūgštesnis skonis gerai „nukerpa“ potraukį saldumynams. Jie tinka pusryčiams, kokteiliams ar naminiams desertams, kuriuose nenaudojama daug pridėtinio cukraus.

    Greipfrutas ir svarbi išimtis

    Greipfrutas jau seniai siejamas su mažesnio kaloringumo mityba: 100 gramų dažniausiai turi apie 30–40 kilokalorijų. Jis sultingas, o kartesnės natos kai kuriems žmonėms padeda lengviau atsispirti saldiems užkandžiams.

    Tačiau greipfrutas turi svarbią išimtį – jis gali sąveikauti su dalimi vaistų, įskaitant kai kuriuos preparatus širdies ligoms, kraujospūdžiui ar lipidų apykaitos sutrikimams. Jei vartojate vaistus nuolat, verta pasitikrinti informacinį lapelį arba pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Lengvesni pasirinkimai taip pat yra persikai ir nektarinai – maždaug 39–44 kilokalorijos 100 gramų. Geriausia rinktis šviežius vaisius, nes konservuoti sirupe dažnai turi gerokai daugiau cukraus ir didesnį kaloringumą.

    Svarbu prisiminti, kad net ir mažiausiai kaloringi vaisiai greitai tampa desertu, jei jie patiekiami su cukrumi, medumi, saldžiais padažais, plakta grietinėle ar saldinta granola. Taip pat atsargumo reikia su džiovintais vaisiais: dėl mažesnio vandens kiekio energija juose gerokai labiau koncentruota, o suvalgyti per daug – labai paprasta.

    Dėmesio verta ir sulčių bei kokteilių tema: juos išgerti lengviau nei suvalgyti, o vienoje stiklinėje neretai atsiduria keli vaisiai. Jei norisi gėrimo, praktiškas sprendimas – paprastas kokteilis, kuriame be vaisių yra ir baltymų šaltinis, pavyzdžiui, natūralus jogurtas.

    Mažiau kaloringi vaisiai gali padėti mesti svorį, kai jie pakeičia kaloringus užkandžius ir yra subalansuotos mitybos dalis. Geriausi rezultatai paprastai pasiekiami derinant protingas porcijas, daržovių gausą, pakankamą baltymų kiekį ir reguliarų fizinį aktyvumą.

  • Įspėja vairuotojus: atviri langai greitkelyje per 15 minučių gali alinti smegenis ir klausą

    Vasarą daugelis vairuotojų nuo kaitros gelbstisi paprastai – atsidaro automobilio langus. Tačiau specialistai įspėja, kad važiuojant didesniu greičiu toks įprotis gali sukelti labai didelį triukšmą salone ir greitai varginti organizmą.

    Garso poveikis ypač išauga važiuojant užmiestyje, kai oro srautas per atvirus langus sukelia stiprų aerodinaminį ūžesį. Ekspertai pabrėžia, kad toks foninis triukšmas gali tapti ne tik nemaloniu, bet ir potencialiai žalingu klausai.

    Pasak audiologijos srities atstovų, esant maždaug 110 kilometrų per valandą greičiui triukšmo lygis salone gali priartėti prie 90–100 decibelų. Toks garsumas dažnai lyginamas su labai triukšminga aplinka, kai ausims tenka nuolatinė didelė apkrova.

    Specialistai akcentuoja, kad žmogus prie garso pripranta palaipsniui, todėl rizikos gali neįvertinti. Vis dėlto darbo saugos ir visuomenės sveikatos rekomendacijos rodo, kad ilgiau trunkantis stipraus triukšmo poveikis didina klausos pažeidimų tikimybę, o trumpesnėse situacijose gali pasireikšti laikinas spengimas ar nuovargis.

    Ne mažiau svarbus ir dėmesio aspektas: smegenys, bandydamos „atsijoti“ vėjo ūžesį, skiria daugiau resursų garsų apdorojimui. Dėl to gali atsirasti vadinamoji klausos nuovargio būsena, kai sunkiau susikoncentruoti, pastebėti subtilius garsinius signalus ar greitai reaguoti į kintančią eismo situaciją.

    „Triukšmas kabinoje ne tik vargina – jis gali užgožti svarbius įspėjamuosius garsus ir didinti klaidų tikimybę“, – sako kelių saugos rizikas vertinantys specialistai.

    Dėl šios priežasties rekomenduojama važiuojant didesniu greičiu langus laikyti uždarytus, o vėsinimui naudoti kondicionierių arba klimato kontrolę. Taip pat patariama nekelti muzikos garso vien tam, kad ji „perrėktų“ vėją, nes bendras akustinis krūvis tik didėja.

    Jei po ilgesnių kelionių atsiranda spengimas ausyse, jaučiamas neįprastas galvos nuovargis ar darosi sunkiau suprasti kalbą triukšmingoje aplinkoje, specialistai ragina neatidėlioti ir pasitarti su gydytoju. Ankstyvas įvertinimas gali padėti laiku koreguoti įpročius ir sumažinti rizikas.

  • Gydytojas įspėja: 5 ryto įpročiai, tyliai alinantys organizmą ir gadinantys visą dieną

    Rytas dažnai nulemia ne tik nuotaiką, bet ir tai, kaip laikysis organizmas visą dieną. Šeimos gydytojai ir miego bei mitybos specialistai pabrėžia, kad kai kurie įprasti rytiniai veiksmai gali didinti streso hormonų šuolius, bloginti energijos lygį ir skatinti persivalgymą vėliau.

    Šeimos gydytojas Davidas Weinstein atkreipia dėmesį į penkis ypač dažnus įpročius, kurių verta atsisakyti arba bent koreguoti. Dalis jų atrodo nekalti, tačiau ilgainiui gali prisidėti prie prastesnės savijautos, galvos skausmų, mieguistumo ir sutrikusio apetito.

    Kava iškart pabudus

    Vienas dažniausių scenarijų ryte yra kava dar neatsigėrus vandens ir net nepavalgius. Po nakties organizmas būna netekęs skysčių, todėl pirmiausia rekomenduojama atkurti skysčių balansą ir tik tuomet rinktis kofeiną.

    „Prieš kavą verta išgerti iki pusės litro vandens, kad organizmas atsigautų po nakties“, – sakė D. Weinstein.

    Kofeinas tuščiu skrandžiu kai kuriems žmonėms gali sustiprinti nerimą, išprovokuoti skrandžio dirginimą ar galvos skausmus. Jei rytais kamuoja širdies permušimai ar drebulys, verta pabandyti kavą atidėti vėlesniam laikui ir ją derinti su pusryčiais.

    Saldūs dribsniai vietoj pusryčių

    Nors dribsniai neretai pristatomi kaip patogus pusryčių variantas, daug jų turi nemažai pridėtinio cukraus, o sotumas trunka trumpai. Staigus gliukozės šuolis gali greitai baigtis energijos kritimu ir noru užkandžiauti dar iki pietų.

    Gydytojo teigimu, praktiškesnis pasirinkimas yra baltymų ir gerųjų riebalų turintys pusryčiai, pavyzdžiui, graikiškas jogurtas su uogomis ir riešutais. Tokie pusryčiai dažniau padeda stabilizuoti apetitą ir palaikyti tolygesnį energijos lygį.

    Pusryčių praleidimas

    Kai kuriems žmonėms pusryčių atsisakymas tinka, tačiau nemažai atvejų tai baigiasi stipriu alkiu vėliau ryte. Tuomet dažniau pasirenkami greiti užkandžiai, saldumynai ar itin kaloringi produktai, kurie trumpam pakelia energiją, bet nepadeda išlaikyti stabilios savijautos.

    „Praleidus pusryčius, dažnai apie 10 ar 11 valandą atsiranda stiprus noras nesveikai užkandžiauti“, – sakė D. Weinstein.

    Jei ryte nesinori valgyti, gali padėti mažesnė porcija ir aiški struktūra, pavyzdžiui, varškė, kiaušiniai ar sumuštinis su baltyminiu produktu. Svarbiausia, kad maistas suteiktų sotumo, o ne tik trumpą cukraus impulsą.

    Stresas vos atsimerkus

    Įprotis iškart tikrinti naujienas, socialinius tinklus ar darbinius pranešimus ryte gali staigiai pakelti įtampą. Toks startas dažnai formuoja skubos jausmą ir išblaško, o vėliau tampa sunkiau susitelkti į prioritetus.

    Specialistai dažnai siūlo pirmas 10–15 minučių skirti kūnui ir rutinai be ekrano: atsistoti, atitraukti užuolaidas, kelias minutes ramiai pakvėpuoti, nusiprausti. Dar geriau, jei telefonas naktį laikomas ne prie lovos, kad rytas neprasidėtų nuo pranešimų.

    Skubus perėjimas prie sėdėjimo

    Daugelis iškart po pabudimo sėda prie kompiuterio arba skuba į automobilį, nors kūnui reikia švelnaus įsijungimo. Net trumpas judesys ryte gali padėti sumažinti sustingimą, pagerinti kraujotaką ir subalansuoti energiją.

    Gydytojas pataria po pabudimo skirti bent 15 minučių lengvam judėjimui, pavyzdžiui, tempimo pratimams ar trumpam pasivaikščiojimui lauke. Tokia rutina dažnai padeda aiškiau mąstyti, gerina nuotaiką ir lengvina perėjimą į darbinį režimą.

    Ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia ne tobuli ritualai, o nuoseklūs, realiai įgyvendinami pokyčiai. Jei rytais dažnai trūksta energijos, kamuoja dirglumas ar nuolatinis noras saldumynų, verta peržiūrėti būtent pirmąsias valandas po pabudimo.

  • Išbandžiau dešimtis SPF: šiuos tris kremus perku kasmet – kas labiausiai pasiteisino vasarą

    Išbandžiau dešimtis SPF: šiuos tris kremus perku kasmet – kas labiausiai pasiteisino vasarą

    Kasdienis kremas su SPF vasarą daugeliui tampa svarbiausiu žingsniu odos rutinoje: jis saugo ne tik nuo nudegimų, bet ir nuo ilgalaikės UV žalos, kuri kaupiasi net trumpai būnant lauke. Dermatologai pabrėžia, kad UVA spinduliai siejami su priešlaikiniu odos senėjimu, o UVB dažniau sukelia nudegimus, todėl patikima plataus spektro apsauga aktuali visą sezoną.

    Nuoseklus SPF naudojimas siejamas su mažesne pigmentinių dėmių rizika, ypač jei oda linkusi į hiperpigmentaciją arba naudojamos aktyvios medžiagos, didinančios jautrumą saulei. Praktikoje tai reiškia, kad apsaugos reikia ne tik paplūdimyje, bet ir kasdienėje miesto rutinoje, kai saulė pasiekia odą pakeliui į darbą ar per pietų pertrauką.

    Per kelerius metus išbandžius daug skirtingų produktų, nuo masinės rinkos iki dermokosmetikos, ryškiausiai išsiskiria trys pasirinkimai, kuriuos norisi kartoti kiekvieną vasarą. Juos vienija aukšta deklaruojama apsauga, patogus nešiojimas dienos eigoje ir tai, kad oda atrodo tvarkingai net su makiažu.

    Kasdieniam naudojimui ir makiažui

    Pirmasis pasirinkimas – „Beauty of Joseon“ „Relief Sun“ SPF 50+. Šis kremas vertinamas dėl komfortiškos, greitai įsigeriančios tekstūros ir to, kad nepalieka ryškaus balto šydo, todėl patogus kaip kasdienė bazė.

    Po aplikacijos oda dažnai atrodo natūraliai gaivi ir lengvai švytinti, tad priemonė ypač tinka normaliai ar sausai odai. Vis dėlto riebesnės odos savininkams toks finišas gali pasirodyti per blizgus, todėl verta pasitikrinti, kaip jis elgiasi dienos eigoje.

    Jautriai odai ir stipriai UVA apsaugai

    Antrasis variantas – „La Roche-Posay“ „Anthelios“ „UVMune 400 Invisible Fluid“ SPF 50+. Šis fluidas dažnai pasirenkamas tada, kai oda yra sudirgusi ar itin jautri, nes lengva konsistencija paprastai nedidina diskomforto ir greitai susigeria.

    Didžiausias šios priemonės akcentas – stipri UVA apsauga, svarbi siekiant mažinti fotosenėjimo ir pigmentacijos riziką. Kasdienybėje svarbu prisiminti, kad vien rytinės aplikacijos ne visada pakanka, todėl efektyvumą labiausiai lemia ir reguliari pakartotinė apsauga dienos metu.

    Kai reikia daugiau drėkinimo

    Trečiasis pasirinkimas – „Revox“ „Just Daily Sun Shield“ SPF 50+. Jis labiau praverčia tuomet, kai odai norisi papildomo komforto ir drėkinimo, pavyzdžiui, kelionėse, kai veikia saulė, vėjas, sūrus vanduo ar kondicionierius.

    Kremas yra sodresnės tekstūros, tačiau, tinkamai paskirsčius, gali nepalikti nemaloniai riebios plėvelės ir tikti kaip makiažo pagrindas. Patogu ir tai, kad 30 mililitrų pakuotę lengva įsidėti į rankinę, todėl ją paprasčiau naudoti pakartotinei aplikacijai.

    Nors kiekviena iš šių priemonių skirtingai atrodo ant odos, renkantis svarbiausia įvertinti savo odos tipą, norimą finišą ir tai, ar produktą realiai naudosite kasdien. Patikimiausi rezultatai pasiekiami ne vien renkantis SPF 50, bet ir naudojant pakankamą kiekį bei atnaujinant apsaugą, kai to reikia.

  • Tyrėjai nustebino: ši rūgšti vyšnia gali palengvinti nemigą ir podagros simptomus

    Tyrėjai nustebino: ši rūgšti vyšnia gali palengvinti nemigą ir podagros simptomus

    Kuo išsiskiria rūgščios vyšnios?

    Rūgščiosios vyšnios, dažniausiai siejamos su Montmorency veisle, išsiskiria didesniu antocianinų kiekiu nei įprastos saldžios vyšnios. Antocianinai suteikia tamsiai raudoną spalvą ir būdingą rūgštoką skonį, bet kartu veikia kaip stiprūs antioksidantai.

    Moksliniuose tyrimuose dėmesys sutelkiamas į polifenolius ir kitus bioaktyvius junginius, kurie gali slopinti uždegiminius procesus organizme. Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad tai nėra vaistas, o poveikis labiausiai tikėtinas kaip pagalbinė priemonė, derinama su gydytojo rekomendacijomis.

    Uždegimas, skausmas ir atsigavimas po krūvio

    Laboratoriniai ir klinikiniai darbai rodo, kad rūgščių vyšnių junginiai gali veikti panašiais biocheminiais keliais kaip kai kurie nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Tyrimuose minimas ciklooksigenazių COX-1 ir COX-2 aktyvumo slopinimas, kuris siejamas su mažesne prostaglandinų gamyba ir silpnesniu skausmo signalu.

    Sporto medicinos kontekste rūgščių vyšnių sultys dažniausiai siejamos su raumenų skausmo po intensyvaus krūvio mažėjimu ir greitesniu atsistatymu. Kai kuriuose tyrimuose, atliktuose su ištvermės sportininkais, fiksuotas mažesnis subjektyviai vertinamas skausmas ir palankesni uždegimo bei raumenų pažeidimo žymenys kraujyje, pavyzdžiui, C reaktyvusis baltymas ir kreatinkinazė.

    Svarbu atkreipti dėmesį, kad tyrimų rezultatai nėra vienodi: poveikis priklauso nuo vartojimo trukmės, sulčių koncentracijos, bendros mitybos ir fizinio krūvio. Be to, sultys yra cukrų šaltinis, todėl sergantiems diabetu ar siekiantiems mažinti svorį verta rinktis porcijas atsakingai.

    Podagra ir šlapimo rūgštis: ką rodo duomenys?

    Podagra siejama su padidėjusia šlapimo rūgšties koncentracija ir jos kristalų kaupimusi sąnariuose, dėl to kyla stiprūs uždegimo priepuoliai. Kai kuriuose tyrimuose rūgščių vyšnių produktai siejami su retesniais ar lengvesniais simptomų paūmėjimais, o galimi mechanizmai apima tiek uždegimo slopinimą, tiek poveikį šlapimo rūgšties apykaitai.

    Mokslinėje literatūroje aptariamas ir ksantino oksidazės aktyvumo mažinimas, nes šis fermentas dalyvauja šlapimo rūgšties susidaryme. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad rūgščios vyšnios nepakeičia receptinių vaistų, ypač kai podagra kartojasi ar jau yra sąnarių pažeidimų.

    Nemiga ir melatoninas: kodėl tai siejama?

    Rūgščios vyšnios natūraliai turi melatonino, hormono, kuris dalyvauja reguliuojant paros ritmą ir miego pradžią. Dėl to jos dažnai minimos kaip maisto produktas, galintis prisidėti prie geresnės miego kokybės, ypač žmonėms, kurių ritmas išsiderinęs.

    Klinikiniuose tyrimuose su žmonėmis, turinčiais lėtinės nemigos požymių, vertintas sulčių vartojimas kelias savaites, o rezultatai kai kuriais atvejais rodė greitesnį užmigimą ir ilgesnę bendrą miego trukmę. Mokslininkai taip pat kelia hipotezę, kad svarbus ne vien melatoninas, bet ir polifenolių poveikis uždegimui bei streso biologijai.

    „Jei miego sutrikimai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, verta ieškoti priežasties ir kreiptis į gydytoją, o ne pasikliauti vien maisto produktais“, – pabrėžia miego medicinos ekspertai.

    Nors rūgščios vyšnios turi perspektyvių savybių, jų poveikis labiausiai tikėtinas kaip kompleksinės strategijos dalis: reguliari miego higiena, subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir individualiai parinktas gydymas. Žmonėms, vartojantiems vaistus ar turintiems lėtinių ligų, prieš reguliariai geriant koncentruotas sultis verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.