Category: Sveikata ir grožis

  • Ilgaamžių mėgstamas gėrimas kasdien namuose: ką apie kavą sako tyrimai ir gydytojai

    Ilgaamžių mėgstamas gėrimas kasdien namuose: ką apie kavą sako tyrimai ir gydytojai

    Kava yra vienas dažniausiai geriamų gėrimų pasaulyje, o jos poveikis sveikatai jau seniai kelia diskusijas. Labiausiai žinomas kavos komponentas yra kofeinas, tačiau gėrime taip pat yra chlorogeninių rūgščių ir kitų polifenolių, siejamų su antioksidaciniu poveikiu.

    Didelės apimties mokslinių darbų apžvalgos rodo, kad daugelyje stebėjimo tyrimų kavos vartojimas dažniau siejamas su nauda nei žala. Dažniausiai palankiausios sąsajos fiksuojamos geriant maždaug 3–4 puodelius per dieną, tačiau tai nereiškia, kad būtent kava tiesiogiai pailgina gyvenimą.

    Vienas dažniausiai minimų ryšių yra su 2 tipo cukriniu diabetu: prospektyvinių tyrimų metaanalizės rodo statistiškai mažesnę riziką tarp reguliariai kavą geriančių žmonių. Įdomu tai, kad panašios tendencijos aptinkamos ir vartojant kavą be kofeino, todėl svarbūs gali būti ne vien kofeino, bet ir kitų junginių mechanizmai.

    Ilgą laiką buvo manoma, kad kava kenkia širdžiai, tačiau naujesni duomenys piešia sudėtingesnį vaizdą. Apžvalgos nurodo, kad daugumai sveikų žmonių reguliarus, saikingas vartojimas, dažnai įvardijamas kaip 2–3 puodeliai per dieną, paprastai nesiejamas su didesne aritmijų rizika, nors individualus jautrumas skiriasi.

    Per didelis kofeino kiekis kai kuriems žmonėms gali sukelti nerimą, rankų drebėjimą, miego sutrikimus ar širdies plakimą. JAV Maisto ir vaistų administracija nurodo, kad daugumai sveikų suaugusiųjų iki 400 miligramų kofeino per dieną paprastai laikoma riba, kuri dažniausiai nesukelia neigiamų pasekmių.

    Svarbus ne tik puodelių skaičius, bet ir paruošimo būdas. Espresso ir nefiltruota kava gali turėti daugiau diterpenų, ypač kafestolio ir kahveolio, o šie junginiai, vartojant daugiau, gali didinti bendrojo ir MTL cholesterolio rodiklius.

    Tai patvirtina ir dalis populiacinių tyrimų, kuriuose didesnis espresso kiekis siejamas su kiek aukštesnėmis cholesterolio reikšmėmis. Dėl to mitybos specialistai dažnai pabrėžia, kad kavą verta vertinti kaip kasdienį įprotį, kuriam galioja saiko taisyklė, o ne kaip gėrimą be ribų.

    Kalbant apie ilgaamžiškumą, dažnai minimos vadinamosios mėlynosios zonos, kuriose gyvena neįprastai daug garbaus amžiaus sulaukiančių žmonių. Kava tradiciškai geriama tokiose vietovėse kaip Ikaria Graikijoje, Sardinija Italijoje ar Nikojos regionas Kosta Rikoje, tačiau jų ilgaamžiškumas siejamas ir su aktyviu gyvenimu, stipriais socialiniais ryšiais bei mažiau perdirbtu maistu.

    Atskiruose tyrimuose, nagrinėjusiuose vyresnius Ikarijos gyventojus, tradicinė graikiška kava buvo siejama su geresniais kraujagyslių endotelio funkcijos rodikliais. Vis dėlto tokie rezultatai savaime neįrodo priežastinio ryšio ir negali būti laikomi garantu, kad kava apsaugo nuo ligų.

    Praktinė išvada paprasta: daugumai sveikų žmonių kava gali būti subalansuotos mitybos dalis, jei ji geriama saikingai ir nepadauginama cukraus ar kaloringų priedų. O turint širdies ritmo sutrikimų, nerimo ar miego problemų, dėl tinkamo kiekio verta pasitarti su gydytoju ir stebėti individualią organizmo reakciją.

  • Rudenį sąnarių skausmas dažnėja: kas iš tiesų padeda ir kokių klaidų vengti

    Rudenį sąnarių skausmas dažnėja: kas iš tiesų padeda ir kokių klaidų vengti

    Atvėsus orams dalis žmonių pastebi, kad sąnarių skausmas sustiprėja, o rytinis sustingimas užsitęsia. Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad sergant osteoartritu skausmo intensyvumas kai kuriems gali būti susijęs su temperatūros, drėgmės ir atmosferos slėgio pokyčiais. Vis dėlto šaltis pats savaime kremzlės nesunaikina ir nėra vienintelė skausmo priežastis.

    Rudens sezonu dažniausiai susideda keli veiksniai: mažiau judėjimo, daugiau sėdėjimo, trumpesnės dienos ir prastesnės nuotaikos. Ilgiau nejudant sąnariai linkę stingti, o raumenys, stabilizuojantys kelius, klubus ir stuburą, silpnėja. Dėl to pirmi žingsniai po poilsio ar atsistojimas nuo kėdės gali būti skausmingesni nei vasarą.

    Viena paprasčiausių priemonių kasdieniam diskomfortui mažinti yra šiluma, ypač kai vargina sustingimas. Šiltas dušas, vonia ar šildanti pagalvėlė gali atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir palengvinti judesio pradžią. Svarbu laikytis saugumo, šildyti trumpai ir neperkaitinti odos.

    Jei skausmas atsirado staiga po traumos, sąnarys aiškiai patino ar paraudo, šiluma tinka ne visada. Tokiais atvejais dažniau rekomenduojami šalti kompresai, kurie laikinai sumažina patinimą ir skausmą. Ledą reikia dėti per audinį, kad nepažeistumėte odos.

    Nors instinktyviai norisi ilsėtis, visiškas judėjimo ribojimas dažnai tik pablogina situaciją. Esant osteoartritui, reguliariai parinkta fizinė veikla laikoma vienu pagrindinių nemedikamentinių būdų mažinti skausmą ir gerinti funkciją. Praktikoje geriau judėti trumpiau, bet dažniau, nei kartą per savaitę persitempti.

    Rudenį nereikia intensyvių treniruočių, kad pajustumėte naudą. Dažniausiai tinka ramus ėjimas, mankšta namuose, važiavimas stacionariu dviračiu, plaukimas ar pratimai vandenyje. Pradėti verta nuo kelių minučių lengvo apšilimo, kad sąnariai ir raumenys palaipsniui pasiruoštų krūviui.

    Didelę reikšmę turi ir kasdieniai pasirinkimai, kurie mažina riziką patirti papildomą traumą. Stabilūs, patogūs batai su neslystančiu padu padeda išvengti paslydimo ant šlapių lapų ar pirmojo plikledžio. Apranga sluoksniais ir apsauga nuo drėgmės leidžia ilgiau išlaikyti komfortą, ypač jei jautresnės yra plaštakos.

    Jei skauda kelius ar klubus, svarbus ir mechaninis krūvis, tenkantis sąnariams. Turint antsvorio, net ir nuosaikus kūno masės mažinimas gali sumažinti simptomus ir palengvinti kasdienį judėjimą. Efektyviausia strategija paprastai yra ilgalaikė, apimanti tiek mitybos įpročius, tiek pastovų, sąnarius tausojantį aktyvumą.

    Kai namų priemonių neužtenka, dalis žmonių renkasi nereceptinius nuskausminamuosius ar priešuždegiminius vaistus. Tokie vaistai gali padėti, tačiau jie nėra neutralūs organizmui, ypač vartojant ilgiau ar turint lėtinių ligų. Dėl galimų nepageidaujamų poveikių virškinimo traktui, inkstams ar širdies ir kraujagyslių sistemai saugiausia jų vartojimą aptarti su gydytoju ar vaistininku.

    Svarbu prisiminti, kad sąnario skausmas yra simptomas, o ne diagnozė. Jį gali sukelti osteoartritas, perkrova, trauma, uždegiminės ligos ar, pavyzdžiui, podagra, todėl vien tik kaltinti orus gali būti klaidinanti strategija. Jei skausmas atsirado pirmą kartą, aiškiai pasikeitė arba kartojasi, verta išsiaiškinti priežastį.

    Skubiau kreiptis į medikus reikėtų, jei sąnarys staiga smarkiai patino, tapo karštas, paraudo, atsirado labai stiprus skausmas ar pakilo temperatūra. Konsultacijos taip pat prireikia, kai skausmas žadina naktį, greitai blogėja judrumas arba po traumos sunku priminti koją ar ranką. Ilgai trunkantis ryto sustingimas ar kelių sąnarių patinimas taip pat neturėtų būti nurašomas vien rudens orams.

    Patikimiausiai veikia ne vienas stebuklingas metodas, o kelių įpročių derinys. Šiluma, reguliarus švelnus judėjimas, raumenų stiprinimas, pertraukos nuo ilgo sėdėjimo ir saugi avalynė dažnai leidžia sumažinti rudens paūmėjimus. Jei simptomai vis tiek progresuoja, geriausias žingsnis yra tiksli diagnozė ir individualus gydymo planas.

  • ADHD suaugusiems: specialistai perspėja apie rizikas, bet dauguma vis dar lieka be diagnozės

    ADHD suaugusiems: specialistai perspėja apie rizikas, bet dauguma vis dar lieka be diagnozės

    ADHD vis dar dažnai klaidingai laikomas tik vaikystės sutrikimu, tačiau specialistai pabrėžia, kad jis neretai tęsiasi ir suaugus. Nors pastaraisiais metais daugėjo besikreipiančių dėl įvertinimo, reali diagnozė dažnai nustatoma tik nedidelei daliai žmonių, kuriems ji būtų reikalinga.

    Psichiatrai atkreipia dėmesį, kad suaugusiųjų ADHD paplitimas dažniausiai vertinamas apie 3–3,5 proc. populiacijos. Tai reiškia, kad didelėje šalyje tokių žmonių gali būti šimtai tūkstančių, o diagnostikos ir gydymo paslaugų poreikis auga greičiau nei sistemos pajėgumai.

    „Kalbėti apie medicinines diagnozes kaip apie madą yra rizikinga, nes taip nuvertinamos realios žmonių kovos“, – sakė psichiatrė Anna Szczegielniak.

    Kartu specialistai pripažįsta, kad didesnis viešumas padėjo daliai žmonių suprasti, jog nuolatiniai sunkumai nebūtinai yra tinginystė ar valios stoka. Vis dažniau į gydytojus kreipiasi suaugusieji, kuriems ilgą laiką buvo gydomi nerimo ar depresijos simptomai, nors pagrindinė problema galėjo būti neatpažintas ADHD.

    Vienas ryškiausių pokyčių yra tai, kad daugėja vėlyvų diagnozių, ypač tarp moterų. Vaikystėje jų simptomai neretai būna mažiau pastebimi: dominuoja neatidumas, išsiblaškymas, vidinė įtampa, o ne išorinis hiperaktyvumas, todėl pagalba nepasiekiama dešimtmečiais.

    Suaugusiesiems ADHD dažnai pasireiškia kitaip nei vaikams: vietoje atviro judrumo labiau matomas lėtinis chaosas, minčių šuoliavimas, prokrastinacija, laiko planavimo sunkumai ir emocijų reguliavimo problemos. Specialistai pabrėžia, kad sutrikimo vaizdas gali kisti skirtingais gyvenimo etapais, ypač didėjant atsakomybėms.

    Dažnas kelias iki įvertinimo prasideda tuomet, kai ankstesnės kompensavimo strategijos nebeveikia. Tai gali būti paaukštinimas darbe, perėjimas prie savarankiško darbo, nuosavo verslo kūrimas ar vaiko gimimas, kai staiga prireikia daugiau struktūros ir nuoseklaus planavimo.

    „Gyvenimo lūžiai neretai atskleidžia, kad žmogus ilgus metus funkcionavo milžiniškų pastangų kaina“, – sakė A. Szczegielniak.

    Specialistai pabrėžia, kad negydomas ADHD gali reikšmingai didinti gretutinių problemų riziką: depresijos, nerimo sutrikimų, priklausomybių, impulsyvių sprendimų ir nelaimingų atsitikimų. Mokslinėje literatūroje aptariamas ir didesnis traumų bei sužeidimų dažnis, ypač paauglystėje ir ankstyvoje pilnametystėje, kai impulsyvumas bei rizikos elgsena dažniausiai ryškiausi.

    „Tyrimai rodo, kad tinkamas gydymas gali mažinti nelaimingų atsitikimų riziką ir padėti saugiau funkcionuoti kasdienybėje“, – sakė psichiatras Tomasz M. Gondek.

    Gydymas paprastai apima kelias kryptis: psichoedukaciją, elgesio strategijas, psichoterapiją, o daliai pacientų ir medikamentinį gydymą, kai jis skiriamas pagal indikacijas. Specialistai akcentuoja, kad tikslas nėra pakeisti asmenybę, bet sumažinti simptomų įtaką mokslui, darbui, santykiams ir sveikatai.

    Kita auganti problema, anot psichiatrų, yra greitų diagnozių rinka. Trumpi, keliolikos ar keliasdešimties minučių įvertinimai, neįsigilinant į vaikystės anamnezę ir neatliekant diagnostikos skirtumų analizės, gali lemti klaidas ir netinkamą gydymą.

    „ADHD yra neuroraidos sutrikimas, todėl požymiai turi būti pasireiškę iki 12 metų. Jei simptomai atsiranda epizodiškai ar aiškiai priklauso nuo miego, perdegimo ar laikino streso, būtina plėsti diagnostiką“, – sakė A. Szczegielniak.

    Specialistai ragina nesiremti vien socialiniuose tinkluose plintančiais simptomų sąrašais ir vengti savidiagnostikos. Patikimas įvertinimas paprastai reikalauja laiko, išsamaus pokalbio, gyvenimo istorijos analizės bei gretutinių sutrikimų atmetimo, nes suaugusiesiems jie dažnai ne tik lydi, bet ir užmaskuoja ADHD.

  • Trys veido kremai rudeniui, kurių poveikį pamatysite greitai: ką rinktis sausai odai

    Trys veido kremai rudeniui, kurių poveikį pamatysite greitai: ką rinktis sausai odai

    Atvėsus orams, daugelis pastebi, kad veido oda ima sausėti, tempia, parausta ar greičiau reaguoja į vėją ir šildymo sezoną. Dermatologai tai sieja su mažesne oro drėgme, temperatūrų kaita ir susilpnėjusiu odos barjeru, todėl rudenį dažnai prireikia sodresnių, lipidus papildančių formulių.

    Tokiais mėnesiais geriausiai pasiteisina priemonės, kurios ne tik drėkina, bet ir atkuria apsauginį sluoksnį. Praktikoje tai reiškia, kad verta ieškoti ceramidų, riebalų rūgščių, glicerino, šlapalo ar raminančių komponentų, o pernelyg agresyvius aktyviuosius ingredientus naudoti atsargiau.

    „Avène“ XeraCalm A.D: kai oda tempia

    Viena iš priemonių, kuri dažnai minima jautriai ir labai sausai odai, yra „Avène“ XeraCalm A.D. Nors gamintojas šį produktą priskiria kūnui, dalis žmonių jį naudoja ir veido priežiūrai, ypač rudenį ir žiemą, kai norisi tankesnės, labiau apsaugančios tekstūros.

    Tokio tipo balzamai paprastai padeda sumažinti tempimo pojūtį ir atkurti komfortą, nes papildo lipidus ir sudaro apsauginį sluoksnį nuo išorinių veiksnių. Jei oda linkusi į atopiją ar niežėjimą, dažniausiai renkamasi būtent raminantys dermokosmetikos sprendimai.

    Kremas su ceramidais: barjerui stiprinti

    Kita kryptis, kuri ypač aktuali šaltuoju sezonu, yra ceramidais papildyti kremai. Ceramidai laikomi vienu svarbiausių odos barjero komponentų, todėl jų turinčios formulės dažnai rekomenduojamos tuomet, kai oda tampa jautresnė, šerpetoja ar ima reaguoti į įprastą kosmetiką.

    Tarp minimų variantų išskiriamas ir „PRRETI“ daugiafunkcis kremas su ceramidais. Tokios priemonės paprastai labiau tinka normaliai, sausai ar dehidratuotai odai, o labai riebiai odai rudenį neretai pasirenkamos lengvesnės tekstūros, kad neatsirastų sunkumo jausmas.

    „BasicLab“: kai reikia ir drėkinimo, ir raminimo

    Tiems, kas ieško dermokosmetikos su aiškiai įvardytais barjerą stiprinančiais ingredientais, dėmesį patraukia „BasicLab“ kremai, kurių sudėtyje dažnai sutinkami ceramidai, betainas ir šlapalas. Šlapalas kosmetikoje vertinamas dėl gebėjimo padėti sulaikyti drėgmę ir švelninti šerpetojimą, o betainas siejamas su odos komfortu ir elastingumu.

    Tokie kremai neretai turi ir minkštinančių priedų, pavyzdžiui, taukmedžio sviesto ar avokadų aliejaus, todėl rudenį gali būti patogūs vakare, kai oda po dienos tampa jautresnė. Dažnas sprendimas yra rinktis sodresnę versiją nakčiai, o ryte, jei oda linkusi blizgėti, pereiti prie lengvesnės tekstūros.

    Dermatologai primena, kad geriausią rezultatą dažniausiai duoda ne vienas stebuklingas produktas, o nuosekli rutina ir tinkamas priemonės parinkimas pagal odos tipą. Jei sausumas staiga stipriai paūmėja, atsiranda įtrūkimų, ryškus paraudimas ar deginimas, verta pasitarti su gydytoju dermatologu.

  • Sausi plaukai kaip šiaudai? 5 naminių kaukių receptai, kurie per kelias minutes juos atgaivina

    Sausi plaukai kaip šiaudai? 5 naminių kaukių receptai, kurie per kelias minutes juos atgaivina

    Sausi, šiurkštūs ir matiniai plaukai dažnai pradeda veltis, elektrintis, lūžinėti šukuojant, o jų galiukai praranda elastingumą. Būklę ypač pablogina dažymas ir šviesinimas, karštis iš tiesintuvo ar garbanojimo žnyplių, taip pat saulė ir vėjas.

    Specialistai pabrėžia, kad labiausiai nukenčia galiukai, nes tai seniausia plauko dalis, kuri patiria daugiausia mechaninės trinties. Dėl to vien kosmetinis „glotninimas“ problemos neišsprendžia, tačiau gali aiškiai pagerinti išvaizdą ir suvaldomumą.

    Ką realiai gali namų kaukė

    Namų kaukė nesuklijuos išsišakojusių galiukų visam laikui ir neatstatys gilių cheminių pažeidimų po agresyvaus šviesinimo. Vis dėlto ji gali sumažinti šiurkštumą, suteikti minkštumo ir palengvinti iššukavimą.

    Geras principas sausų plaukų priežiūrai yra derinti drėgmę pritraukiančius ingredientus su apsauginiais, kurie sudaro plėvelę ir mažina vandens netekimą. Būtent todėl receptuose dažnai kartojasi medus, aliejai, avokadas ar linų sėmenys.

    5 greitos kaukės namuose

    Bananas su medumi tinka, kai plaukai kieti, matiniai ir nemalonūs liesti. Bananą verta sutrinti iki visiškai vientisos masės, kad gabalėliai neliktų sruogose, o mišinį tepti ant drėgnų plaukų nuo vidurio iki galiukų.

    Tokį mišinį paprastai laikoma apie 30–40 minučių, tuomet kruopščiai nuskalaujama ir išplaunama švelniu šampūnu. Medus veikia kaip drėkinantis ingredientas, o nedidelis aliejaus kiekis padeda sulaikyti drėgmę.

    Avokado kaukė dažnai pasirenkama porėtiems, besipučiantiems plaukams, kuriuos sunku iššukuoti. Avokadą, medų ir kelis lašus aliejaus verta išplakti iki kremo, užtepti ant lengvai drėgnų plaukų ir palaikyti 20–40 minučių.

    Jei plaukai ploni, aliejaus kiekio geriau nepadauginti, nes šukuosena gali prarasti apimtį. Šis variantas ypač praverčia po atostogų saulėje ar laikotarpių, kai plaukai dažnai veikiami karščiu.

    Jogurto ir medaus kaukė yra viena paprasčiausių, kai reikia glotnumo ir švelnumo. Mišinį užtepkite ant sudrėkintų plaukų 15–30 minučių, po to nuskalaukite ir išplaukite galvą švelniu šampūnu.

    Jogurte yra baltymų, todėl tokios kaukės nereikėtų naudoti prie kiekvieno plovimo. Jei po jos plaukai ima kietėti ar labiau veliasi, verta daryti pertrauką ir rinktis labiau drėkinančius bei emolientinius variantus.

    Linų sėmenų gelis yra lengvesnė alternatyva tiems, kurie vengia riebių kaukių. Sėmenis užpilkite vandeniu ir kelias minutes pakaitinkite, kol skystis taps lengvo gelio konsistencijos, tuomet perkoškite ir atvėsinkite.

    Gelį tepkite ant švarių, drėgnų plaukų 20–30 minučių, po to gerai nuskalaukite. Kadangi naminis gelis neturi konservantų, patogiausia pasigaminti mažą porciją vienam kartui.

    Kiaušinio ir aliejaus kaukė labiau tinka kaip proginė, o ne kasdienė priemonė. Kiaušinis suteikia baltymų, aliejus padeda suminkštinti sruogas, tačiau mišinį būtina išplauti vėsiu ar drungnu vandeniu, kad kiaušinis nesukrešėtų.

    Dažniausiai pakanka tokios kaukės maždaug kartą per dvi savaites. Jei po baltyminių priemonių plaukai atrodo sausesni, geriau pereiti prie banano, avokado ar linų sėmenų pagrindo receptų.

    Kas svarbiausia tarp procedūrų

    Vienas saugiausių starto taškų yra viena kaukė per savaitę, o toliau verta stebėti rezultatą po išdžiovinimo. Storiems, garbanotiems plaukams dažniau reikia sodresnės priežiūros, o ploni plaukai lengvai apsunksta nuo aliejų pertekliaus.

    Jei problema yra tik sausi ilgiai ir galiukai, kaukės nereikia įtrinti į galvos odą. Jautriai odai ar turint polinkį į alergijas, naujus ingredientus verta išbandyti ant mažo odos ploto.

    Didžiausią skirtumą daro kasdieniai įpročiai: švelnus šampūnas, drungnas vanduo, plaukų nusausinimas ne trinant, o švelniai spaudžiant, ir kuo mažiau labai karšto džiovinimo. Karščio formavimui pravartu naudoti termoapsaugą, nes ji padeda sumažinti tolimesnį plauko išsausėjimą.

    Namų kaukės geriausiai veikia kaip papildymas, o ne stebuklingas vienkartinis sprendimas. Nuoseklumas ir recepto pritaikymas pagal tai, ko tuo metu labiausiai trūksta plaukams, paprastai duoda ryškiausią rezultatą.

  • Po 70-ies ne sporto salė: gydytojai atskleidė paprastą veiklą, nuo kurios verta pradėti šiandien

    Po 70-ies ne sporto salė: gydytojai atskleidė paprastą veiklą, nuo kurios verta pradėti šiandien

    Vyresniame amžiuje norint pagerinti savijautą nebūtina iškart eiti į sporto salę ar imtis intensyvių treniruočių. Specialistai pabrėžia, kad vienas paprasčiausių ir saugiausių startų daugeliui žmonių po 70-ies yra reguliarus ėjimas, pritaikytas pagal sveikatą ir dabartinį fizinį pasirengimą.

    Gydytojas Rafaelis Hidalgo vyresnio amžiaus žmonėms siūlo pradėti nuo 20–30 minučių ėjimo maždaug penkis kartus per savaitę. Gerėjant ištvermei, trukmę galima palaipsniui didinti iki 40–60 minučių, tačiau tempas turi išlikti toks, kad būtų komfortiška kvėpuoti ir kalbėti.

    Tokios rekomendacijos dera su Pasaulio sveikatos organizacijos gairėmis, kuriose suaugusiesiems, įskaitant senjorus, patariama per savaitę sukaupti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos. Svarbi detalė ta, kad akcentuojamas laipsniškumas: net ir mažesnis kiekis judėjimo yra geriau nei visiškas nejudrumas.

    Dažnai minimi 10 000 žingsnių nėra privalomas tikslas kiekvienam. Tyrimų apžvalgos rodo, kad 60 metų ir vyresniems žmonėms mirtingumo rizika mažėja didėjant žingsnių skaičiui, o ryškesnė nauda dažnai stabilizuojasi maždaug ties 6 000–8 000 žingsnių per dieną.

    Svarbiausias principas yra progresas nuo asmeninio starto taško. Jei žmogus iki šiol nueidavo 2 000–3 000 žingsnių per dieną, net vienas papildomas pasivaikščiojimas gali tapti reikšmingu pokyčiu ir realiai pagerinti bendrą savijautą.

    Reguliarus ėjimas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle, mažesne 2 tipo diabeto rizika, geresne nuotaika ir kognityvine funkcija. Tai taip pat padeda palaikyti judrumą kasdienėse veiklose, kurios su amžiumi neretai tampa sudėtingesnės.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien ėjimo gali nepakakti, jei tikslas yra ilgiau išlaikyti jėgą ir stabilumą. Senjorams dažnai rekomenduojama bent 2 dienas per savaitę įtraukti raumenis stiprinančius pratimus ir reguliariai lavinti pusiausvyrą, nes tai padeda mažinti griuvimų riziką.

    Tai nebūtinai reiškia darbą su svarmenimis. Pradžiai gali tikti pratimai su savo kūno svoriu, atsistojimai nuo kėdės, pasistiebimai ant pirštų ar paprasti pusiausvyros pratimai, atliekami laikantis stabilios atramos.

    Einant verta rinktis patogią avalynę su geru sukibimu ir maršrutą, atitinkantį galimybes. Pradžioje gali užtekti 15–20 minučių ramaus ėjimo, o vėliau didinti trukmę arba šiek tiek spartinti tempą, tačiau vengti staigių šuolių.

    Medikai taip pat ragina stebėti organizmo signalus. Jei fizinio krūvio metu atsiranda krūtinės skausmas, neįprastas dusulys, galvos svaigimas ar staigus silpnumas, krūvį reikia nutraukti ir pasitarti su gydytoju, ypač sergant lėtinėmis ligomis ar po ilgesnės pertraukos.

    Ilgalaikius rezultatus dažniausiai lemia ne maksimalus intensyvumas, o reguliarumas. Trumpesnis pasivaikščiojimas kelis kartus per savaitę daugeliui yra tvaresnis pasirinkimas nei per ambicingas planas, kurio greitai atsisakoma.

  • Rudenį visi prisimena obuolius, bet šis uoginis vaisius gali nustebinti: kuo ypatinga aronija

    Rudenį visi prisimena obuolius, bet šis uoginis vaisius gali nustebinti: kuo ypatinga aronija

    Rudenį ant stalo dažniausiai atsiduria obuoliai, kriaušės ar vėlyvos slyvos, tačiau aronija neretai lieka pamiršta. Nors jos skonis nėra saldus, tamsiose, kiek sutraukiančiose uogose gausu biologiškai aktyvių medžiagų, todėl jos vis dažniau vertinamos kaip naudingas kasdienės mitybos priedas.

    Aronijos spalva beveik juoda, su violetiniu atspalviu, o ją lemia antocianinai, priklausantys polifenolių grupei. Būtent polifenoliai siejami su antioksidaciniu poveikiu, kuris padeda saugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, o kartu skatina domėjimąsi uogomis kaip dalimi subalansuotos mitybos.

    Be polifenolių, aronijose yra vitamino C ir kai kurių B grupės vitaminų, taip pat mineralų, pavyzdžiui, kalio ir magnio, bei maistinių skaidulų. Dėl šios sudėties aronija dažnai minima tarp uoginių augalų, kurie gali papildyti racioną, ypač šaltuoju metų laiku, kai norisi daugiau sezoninių produktų.

    Pastaraisiais metais nemažai dėmesio skiriama galimam aronijos ryšiui su širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais, tokiais kaip kraujospūdis ar cholesterolio profilis. Klinikiniai tyrimai ir jų apžvalgos rodo, kad kai kuriose grupėse pastebėta palankių pokyčių, tačiau įrodymai nėra pakankamai vienareikšmiai, kad aronija būtų laikoma gydymo priemone.

    „Protingiausia aroniją vertinti kaip vertingą įvairios mitybos dalį, o ne kaip pakaitalą vaistams“, – pabrėžia mitybos specialistai, vertindami klinikinių tyrimų duomenų ribotumą.

    Dėl sutraukiančio skonio aronija dažniau vartojama ne šviežia, o perdirbta: spaudžiamos sultys, verdamos uogienės, gaminami tyrės ar mišrūs vaisių pagardai. Renkantis pirktines sultis verta atkreipti dėmesį į sudėtį ir prioritetą teikti produktams be didelio kiekio pridėtinio cukraus.

    Džiovinta aronija dažnai naudojama košėms, jogurtui ar užpilams, o uogas prieš plikant patariama šiek tiek susmulkinti, kad geriau atsiskleistų skonis. Taip aroniją lengviau įtraukti į kasdienį rudeninį meniu, net jei jos natūralus kartumas iš pradžių atrodo per ryškus.

  • Lenkai beveik visą dieną nejudėdami: mokslininkai paaiškino, kas tada vyksta smegenims

    Lenkai beveik visą dieną nejudėdami: mokslininkai paaiškino, kas tada vyksta smegenims

    Prieš Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, minimą spalio 10 dieną, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip kasdieniai įpročiai veikia emocinę būseną. Vienas svarbiausių veiksnių, apie kurį dažnai pamirštama, yra fizinis aktyvumas ir tai, kiek laiko per dieną praleidžiame sėdėdami.

    „ASICS“ užsakymu atliktas tarptautinis tyrimas parodė, kad Lenkijoje gyventojai net 85 proc. budrumo laiko praleidžia be judėjimo. Tyrime dalyvavo 34 000 žmonių iš 31 šalies, o pasaulio vidurkis siekė 86 proc., tad problema yra platesnė nei vienos valstybės kasdienybė.

    Kas skatina sėslumą?

    Tyrimo duomenys rodo, kad šiuolaikinis patogumas natūralias progas judėti mažina iki minimumo. Darbas prie kompiuterio, apsipirkimas internetu, nuotolinės paslaugos ir pramogos ekranuose leidžia visą dieną praleisti beveik neišeinant į lauką.

    Net 65 proc. apklaustųjų pripažino, kad dėl tokio gyvenimo ritmo lengva praleisti dieną beveik be jokio judesio. 40 proc. teigė, kad galėtų neišeiti iš namų bent tris dienas, o 18–24 metų grupėje šis skaičius tyrime kilo iki 60 proc.

    Sėslumas nebūtinai reiškia akivaizdžias svorio problemas, tačiau jis siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto rizika, blogesne miego kokybe ir didesniu bendru mirtingumu. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad fizinis neaktyvumas yra viena svarbiausių išvengiamų sveikatos rizikų, o sėdėjimą verta mažinti net ir tiems, kurie sportuoja.

    Judėjimas ir psichikos savijauta

    „ASICS“ 2024 metais skelbto „State of Mind“ tyrimo rezultatai parodė ryškų ryšį tarp aktyvumo ir savijautos. Vidutinis psichologinės savijautos įvertinimas buvo 65 balai iš 100, fiziškai aktyvių žmonių grupėje siekė 67, o neaktyvių krito iki 54.

    Šie skaičiai nerodo, kad judėjimas vienas pats paaiškina visą skirtumą, nes savijautą veikia miegas, socialiniai ryšiai, gyvenimo aplinkybės ir sveikatos būklė. Vis dėlto moksliniai vertinimai nuosekliai rodo, kad aktyvumas gali mažinti streso pojūtį, gerinti dėmesį ir emocijų reguliavimą, o kai kuriems žmonėms tampa svarbiu kasdieniu stabilumo ramsčiu.

    „Fizinis aktyvumas veikia ir smegenų veiklą, ir nuotaiką, nes daro įtaką neurocheminėms sistemoms, susijusioms su motyvacija, atlygio pojūčiu ir streso reguliavimu“, – sakė platformos „pleso“ specialistė Marlenа Raczuk.

    Dažnai minimos endorfinos, tačiau tyrimai rodo, kad geresnę savijautą po bėgimo ar treniruotės gali lemti ne vien jos. Prie poveikio prisideda ir kiti biologiniai mechanizmai, taip pat psichologiniai veiksniai, pavyzdžiui, saviveiksmingumo jausmas, rutinos atkūrimas ir socialinis kontaktas, kai judama kartu.

    Kiek judėti rekomenduoja PSO?

    Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę sukaupti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos arba 75–150 minučių didelio intensyvumo veiklos. Taip pat patariama bent dvi dienas per savaitę skirti raumenis stiprinantiems pratimams.

    Praktikoje tai nebūtinai reiškia sporto salę ar sudėtingą planą. Dažnai veiksmingiausia pradžia yra trumpi pasivaikščiojimai, važiavimas dviračiu, plaukimas ar šokis, o dar viena svarbi taisyklė yra pertraukti ilgą sėdėjimą bent kelioms minutėms kas valandą.

    Specialistai primena, kad judėjimas gali papildyti psichoterapiją ar medikamentinį gydymą, tačiau jų nepakeičia. Jei nerimas ar depresijos simptomai užsitęsia, trukdo kasdienybei ar stiprėja, verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.

  • Gripo sezonas startuoja anksčiau: specialistai įspėja dėl pakitusio A(H3N2) varianto

    Gripo sezonas startuoja anksčiau: specialistai įspėja dėl pakitusio A(H3N2) varianto

    Kas keičiasi naujame sezone?

    Ruduo tradiciškai žymi kvėpavimo takų infekcijų suaktyvėjimą, o kartu prasideda ir sezoninės gripo vakcinacijos etapas. Nors didžiausias sergamumas gripu dažniausiai fiksuojamas žiemą, pirmieji atvejai ir protrūkiai įprastai ima ryškėti dar rudenį.

    2026 metų spalio 1 dieną Lenkijos vyriausiasis sanitarijos inspektorius dr. Pawełas Grzesiowskis atkreipė dėmesį, kad epidemiologinė situacija keičiasi, o virusai plinta nevienodai skirtinguose regionuose. Pasak jo, ankstesnis pasirengimas sezonui padeda sumažinti hospitalizacijų ir komplikacijų riziką.

    „Gripo virusai kasmet kinta, todėl negalime remtis vien ankstesnių sezonų patirtimi“, – sakė dr. Pawełas Grzesiowskis.

    Pakito virusas, bet simptomai tie patys

    Pasaulio sveikatos organizacija pastaraisiais sezonais atidžiau stebi gripo A(H3N2) atmainas, įskaitant ir vadinamąją K pogrupio kryptį, apie kurią buvo pranešta 2025 metų vasarą. Tokie genetiniai pokyčiai gali lemti spartesnį plitimą arba mažesnį anksčiau susiformavusio imuniteto veiksmingumą.

    Vis dėlto vien viruso „pasikeitimas“ savaime nereiškia, kad liga bus sunkesnė. Turimi stebėsenos duomenys tarptautiniu mastu paprastai vertinami atsargiai, o ligos sunkumas priklauso ir nuo amžiaus, gretutinių ligų, skiepijimo bei to, kaip greitai pradedamas gydymas rizikos grupėms.

    Gripo simptomai iš esmės išlieka panašūs ir dažniausiai prasideda staiga: pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis, raumenų ir galvos skausmai, bendras silpnumas. Taip pat gali varginti sausas kosulys, gerklės skausmas, sloga, o kai kuriems žmonėms pasireiškia ir virškinimo sutrikimai.

    Ne visiems sergantiesiems pasireiškia visi požymiai, o vyresniems žmonėms gripas kartais gali vykti ir be labai aukštos temperatūros. Specialistai pabrėžia, kad vien pagal simptomus patikimai atskirti gripo nuo COVID-19 ar kitų ūminių kvėpavimo takų infekcijų dažnai neįmanoma.

    Skiepai ir apsauga: ką svarbu žinoti

    Sezoninės gripo vakcinos kasmet atnaujinamos pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, atsižvelgiant į pasaulinę virusų cirkuliaciją. 2026–2027 metų sezonui vakcinos sudėtis orientuota į apsaugą nuo gripo A(H1N1), A(H3N2) ir B tipo viruso iš Victoria linijos.

    Skiepijimas neužtikrina, kad žmogus tikrai nesusirgs, tačiau reikšmingai sumažina sunkios eigos, komplikacijų ir hospitalizacijos tikimybę. Tai ypač aktualu vyresniems žmonėms, nėščiosioms, mažiems vaikams ir sergantiems lėtinėmis širdies, plaučių ligomis ar turintiems imuniteto sutrikimų.

    Medikai primena, kad imunitetas po skiepo susiformuoja ne iš karto, dažniausiai per maždaug dvi savaites, todėl delsti iki didžiausio sergamumo piko nėra naudinga. Tačiau pasiskiepyti galima ir vėliau, nes vakcinacija rekomenduojama viso sezono metu.

    Gripas pavojingas ne vien kelioms dienoms iš lovos išguldančiais simptomais. Jis gali komplikuotis plaučių uždegimu, paūminti lėtines ligas, retesniais atvejais sukelti širdies raumens uždegimą ar neurologines komplikacijas.

    Įtariant gripą rizikos grupėse itin svarbus greitas kontaktas su gydytoju, nes antivirusiniai vaistai veiksmingiausi, kai pradedami vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų pradžios. Dusulys, stiprus krūtinės skausmas ar sąmonės sutrikimai laikomi signalais nedelsiant kreiptis skubios pagalbos.

    Be skiepų, sezonui pasiruošti padeda ir kasdienės priemonės: rankų higiena, patalpų vėdinimas, sergant likimas namuose bei kontaktų ribojimas. Šios priemonės mažina plitimą ne tik gripo, bet ir kitų kvėpavimo takų virusų.

  • Maras nie išnyko: kaip juo užsikrečiama, kokie simptomai išduoda ir kodėl gydymas veikia

    Maras nie išnyko: kaip juo užsikrečiama, kokie simptomai išduoda ir kodėl gydymas veikia

    Maras vis dar cirkuliuoja gamtoje

    Maras yra bakterinė zoonozė, kurią sukelia bakterija Yersinia pestis. Nors liga dažniausiai siejama su viduramžiais, ji nėra išnykusi ir iki šiol sporadiškai nustatoma įvairiuose pasaulio regionuose.

    Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, pastaraisiais metais valstybės ir toliau praneša apie įtariamus ir patvirtintus maro atvejus. Natūralūs ligos židiniai susiję su laukiniais graužikais ir jų parazitais, todėl liga gali atsinaujinti ten, kur cirkuliuoja bakterija.

    Kaip plinta maras ir kada rizika didžiausia

    Dažniausias užsikrėtimo kelias žmonėms yra užkrėstos blusos įkandimas, kai blusa prieš tai maitinosi sergančiu graužiku. Užsikrėsti galima ir tiesiogiai kontaktuojant su infekuotu gyvūnu, jo audiniais ar kūno skysčiais, pavyzdžiui, dorojant gaišeną.

    Pavojingiausia dėl plitimo tarp žmonių laikoma plaučių maro forma, kai bakterijos perduodamos oro lašeliniu būdu kosint ar čiaudint. Vis dėlto tokiai transmisijai paprastai reikia artimo ir užsitęsusio kontakto su jau simptomus turinčiu žmogumi.

    Pagrindinės formos ir simptomai

    Dažniausia yra buboninio maro forma, kuriai būdingi staiga padidėję, labai skausmingi limfmazgiai. Taip pat gali pasireikšti karščiavimas, šaltkrėtis, silpnumas ir galvos skausmas.

    Sepsinė maro forma išsivysto tada, kai bakterijos patenka į kraują, o plaučių maras pažeidžia kvėpavimo sistemą. Negydomos sepsinė ir plaučių formos yra itin pavojingos, todėl ankstyvas atpažinimas lemia gydymo sėkmę.

    „Net jei būtų patvirtinta, kad tai buvo maras, šiandien turime veiksmingų ir plačiai prieinamų antibiotikų, svarbiausia nepraleisti laiko“, – sakė infekcinių ligų specialistas dr. Michałas Chojnickis.

    Diagnostika, gydymas ir ką svarbu žinoti Europoje

    Maro įtarimas vertinamas pagal klinikinius simptomus, epidemiologinę anamnezę ir laboratorinius tyrimus. Diagnostikoje gali būti taikomi mikrobiologiniai metodai ir molekuliniai tyrimai, įskaitant PGR, o esant pagrįstam įtarimui gydymas antibiotikais pradedamas nedelsiant.

    Įtariant plaučių marą taikoma izoliacija, nes ši forma gali plisti per kvėpavimo takus. Artimą kontaktą turėjusiems asmenims gali būti rekomenduojamas stebėjimas ir profilaktika pagal medikų ir visuomenės sveikatos specialistų sprendimus.

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras yra pažymėjęs, kad šiuo metu nėra duomenų apie nuolatinį plaučių maro plitimą žmonių populiacijoje Europoje. Praktikoje tai reiškia, kad rizika atsitiktiniam protrūkiui išlieka labai maža, tačiau budrumas svarbus keliaujant ar dirbant su laukiniais gyvūnais endeminėse teritorijose.

    „Plaučių maras gali plisti tarp žmonių, bet jis nesklinda taip lengvai kaip gripas ar COVID-19, todėl epidemijos tikimybė paprastai vertinama kaip nedidelė“, – sakė dr. Michałas Chojnickis.

    Kur pasaulyje liga pasitaiko ir kodėl apie ją vėl kalbama

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad daugiausia susirgimų nuo 1990-ųjų fiksuojama Afrikoje, ypač Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Madagaskare, o tarp endeminių šalių minimas ir Peru. Pavieniai atvejai registruojami ir Azijoje.

    Maras nustatomas ir Jungtinėse Valstijose, kur kasmet vidutiniškai fiksuojama apie 5 atvejai, daugiausia kaimiškose Vakarų regionų teritorijose. Ekspertai pabrėžia, kad dėmesys šiai ligai išauga tuomet, kai pasirodo pranešimų apie įtariamus atvejus ar incidentus laboratorijose, tačiau realią riziką dažniausiai riboja greita diagnostika ir gydymas.

    Istorinis kontekstas ir realios grėsmės šiandien

    Istoriškai maras paliko ryškų pėdsaką ir dabartinės Lenkijos teritorijoje, ypač XVIII amžiaus pradžioje. Tuomet epidemijos galėjo nusinešti didelę dalį miestų gyventojų, o šaltiniuose minima, kad Poznanėje 1707–1710 metais mirė apie 65 proc. gyventojų, tai yra apie 9 000 žmonių.

    Šiandien situacija iš esmės kitokia: turimi antibiotikai ir infekcijų kontrolės priemonės leidžia efektyviai gydyti marą, jei liga atpažįstama laiku. Specialistai taip pat primena, kad kasdienėje praktikoje daug didesnę naštą sveikatos sistemoms sukelia sezoninės infekcijos, ypač gripas.

    Pasak dr. Michało Chojnickio, gripo našta gali būti neproporcingai didesnė už maro riziką, nes gripas kasmet sukelia masinį sergamumą ir hospitalizacijas. Dėl to visuomenės sveikatos požiūriu svarbios profilaktikos priemonės, įskaitant skiepijimąsi nuo gripo rizikos grupėms.