Category: Sveikata ir grožis

  • Rudenį ir žiemą sergate dažniau? Gydytojas įvardijo produktus, kurie gali sustiprinti imunitetą

    Rudenį ir žiemą daugėja peršalimo ir kitų sezoninių infekcijų, o didesnė rizika dažnai siejama su mažesniu saulės kiekiu, uždaromis patalpomis ir didesniu stresu. Gydytojai pabrėžia, kad imunitetą labiausiai veikia ne vienas stebuklingas produktas, o bendras gyvenimo būdas ir mitybos kokybė.

    Amerikiečių gydytojas Markas Hymanas viešai akcentuoja kelias kryptis, kurios, jo teigimu, realiai prisideda prie organizmo atsparumo: pakankamą miegą, mažiau pridėtinio cukraus, daugiau visaverčio maisto ir dėmesį svarbiausioms maistinėms medžiagoms. Jis primena, kad lėtinis stresas ir nuolatinis neišsimiegojimas gali silpninti organizmo apsaugines reakcijas.

    Produktai, kuriuos lengva įtraukti

    Pasak gydytojo, kasdienėje virtuvėje verta dažniau rinktis imbierą ir ciberžolę, siejamas su uždegiminių procesų mažinimu. Šie prieskoniai dažnai naudojami arbatoms, sriuboms ar troškiniams, todėl jų įtraukimas paprastas ir nereikalauja didelių pokyčių.

    Taip pat išskiriamas česnakas, kuris tradiciškai vertinamas dėl antimikrobinių savybių. Nors česnakas nėra vaistas, jis gali būti naudinga subalansuotos mitybos dalis, ypač kai racione trūksta augalinio maisto ir skaidulų.

    Žarnyno mikrobiomui palaikyti dažnai minimi fermentuoti produktai, pavyzdžiui, rauginti kopūstai ar miso. Vis daugiau tyrimų rodo, kad žarnyno mikrobiota susijusi su imuninės sistemos veikla, todėl skaidulų ir fermentuotų produktų derinys gali būti reikšmingas ilgalaikiame kontekste.

    Gydytojas taip pat atkreipia dėmesį į artišokus kaip prebiotinės ląstelienos šaltinį ir ragina valgyti daugiau skirtingų spalvų daržovių. Tokie produktai suteikia vitaminų, mineralų ir augalinių junginių, o jų įvairovė dažnai siejama su geresne mitybos kokybe.

    Vitaminas D ir saulės trūkumas

    Šaltuoju sezonu dažnai akcentuojamas vitaminas D, nes mažiau saulės spindulių reiškia, kad organizmui sunkiau jo pasigaminti natūraliai. Markas Hymanas rekomenduoja pasitikrinti vitamino D lygį, ypač jei jaučiamas nuovargis ar bendra savijauta prastėja.

    Sveikatos specialistai dažnai pabrėžia, kad papildai turėtų būti vartojami atsakingai, įvertinus individualią situaciją ir rizikas. Jei nusprendžiama vartoti vitaminą D, svarbu laikytis nurodytų dozių ir, esant poreikiui, pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Imunitetas prasideda ne nuo papildų

    Gydytojai sutaria, kad imuniteto stiprinimas nesibaigia vien produktais ar vitaminais. Reguliarus miegas, saikingas fizinis aktyvumas, streso valdymas ir mažesnis itin perdirbto maisto kiekis kasdienybėje dažnai duoda daugiau naudos nei trumpalaikės priemonės.

    Jei peršalimai kartojasi dažnai, užsitęsia ar pasireiškia sunkesniais simptomais, verta įvertinti bendrą sveikatos būklę ir lėtines ligas. Tokiais atvejais saugiausias kelias yra pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu ir ieškoti priežasčių, o ne vien slopinti pasekmes.

  • Šios sėklytės turi daugiau kalcio nei pienas: svarbu, kokias perkate ir kaip valgote

    Šios sėklytės turi daugiau kalcio nei pienas: svarbu, kokias perkate ir kaip valgote

    Kalcio dažniausiai ieškome piene, jogurte ar sūryje, tačiau dalį jo galima gauti ir iš augalinių produktų. Vienas dažniausiai minimų pavyzdžių yra sezamo sėklos, kurios maistinėmis medžiagomis išsiskiria ne tik kaulams, bet ir širdžiai palankiu riebalų profiliu.

    JAV žemės ūkio departamento duomenys rodo, kad 100 gramų džiovintų, neskaldytų sezamo sėklų gali turėti apie 975 miligramus kalcio. Palyginimui, 100 mililitrų karvės pieno dažniausiai turi apie 120 miligramų kalcio, tačiau tai nereiškia, kad sezamas turėtų tiesiogiai pakeisti pieną.

    Praktikoje porcijos skiriasi: pieno išgeriama stiklinėmis, o sezamo dažniausiai suvalgoma po vieną ar dvi valgomuosius šaukštus. Dėl to realiai gaunamas kalcio kiekis iš sezamo dažnai būna mažesnis, nebent sėklos vartojamos reguliariai ir sąmoningai.

    Didžiausias skirtumas slypi produkto formoje: daugiau kalcio paprastai turi nelukštentos sėklos, nes nemaža dalis šio mineralo yra išorinėje luobelėje. Lukštentame sezame kalcio gali būti gerokai mažiau, todėl perkant verta atkreipti dėmesį, ar sėklos nelukštentos, ar lukštentos.

    Kalcio kiekis etiketėje dar ne viskas, nes svarbi ir jo įsisavinimo dalis. Pieno produktuose kalcis dažnai pasisavinamas efektyviau, o sezame esantys fitatai ir oksalatai gali surišti mineralus ir sumažinti jų pasisavinimą.

    „Svarbu ne tik tai, kiek kalcio yra produkte, bet ir kiek jo organizmas realiai pasisavina“, – pabrėžia mitybos specialistai, kalbėdami apie augalinius kalcio šaltinius.

    Tyrimai rodo, kad tam tikras apdorojimas gali sumažinti antimaistinių medžiagų poveikį. Sezamo mirkymas, daiginimas ar terminis apdorojimas kai kuriais atvejais siejamas su mažesniu fitatų kiekiu, o tai gali pagerinti mineralų panaudojimą.

    Kasdienėje mityboje patogus pasirinkimas yra ir tahini, tai yra sezamo pasta. Sumalimas padeda lengviau panaudoti sėklose esančias medžiagas, nes sveikos sėklos ne visada būna pakankamai sukramtomos.

    Be kalcio, sezamas suteikia ir kitų vertingų medžiagų, įskaitant magnį, cinką, geležį, skaidulas ir nesočiąsias riebalų rūgštis. JAV žemės ūkio departamento duomenimis, 100 gramų sezamo gali būti apie 18 gramų baltymų ir apie 12 gramų skaidulų, tačiau tokios porcijos kasdien dažniausiai nereikia.

    Mokslinėje literatūroje dėmesio sulaukia ir sezamo lignanai, pavyzdžiui, sezaminas. Metaanalizė, apėmusi 16 tyrimų ir daugiau nei 900 dalyvių, siejo sezamo ar jo produktų vartojimą su mažesniu trigliceridų kiekiu ir žemesniu kraujospūdžiu, nors autoriai pabrėžė, kad išvadoms sustiprinti reikia didesnių tyrimų.

    Kartu specialistai ragina sezamo nevertinti kaip vaisto nuo cholesterolio ar greito sprendimo širdžiai. Naujesnės apžvalgos taip pat rodo potencialią naudą kai kuriems lipidų ir medžiagų apykaitos rodikliams, tačiau rezultatai nėra vienodi visiems vertinamiems parametrams.

    Reikia prisiminti ir energinę vertę: 100 gramų sezamo turi apie 573 kilokalorijas, todėl saikas čia itin svarbus. Dažniausiai pakanka mažų, bet reguliarių kiekių, pavyzdžiui, pabarstyti salotas, košę, daržovių patiekalus ar įmaišyti į padažą.

    Renkantis produktus verta įvertinti ir sudėtį: chalva ar sezamo saldainiai gali turėti sezamo, bet dažnai būna su daug pridėtinio cukraus. Paprasčiausias pasirinkimas paprastai yra natūralios sėklos arba tahini be nereikalingų priedų.

    Dar vienas svarbus aspektas, sezamas yra vienas stipresnių alergenų. Jei alergija patvirtinta, jo reikėtų visiškai vengti, o naujus sezamo produktus jautresniems žmonėms verta ragauti atsargiai.

    Keli šaukšteliai sezamo nekompensuos visos mitybos ir nebūtinai padengs visą paros kalcio poreikį. Vis dėlto tai gali būti paprastas būdas praturtinti racioną mineralais, skaidulomis ir nesočiaisiais riebalais, ypač kai sezamas pakeičia labiau perdirbtus priedus.

  • Grybai ir mirtinas pavojus: trumpa „pagerėjimo“ fazė gali slėpti kepenų žlugimą

    Grybai ir mirtinas pavojus: trumpa „pagerėjimo“ fazė gali slėpti kepenų žlugimą

    Kodėl simptomai klaidina?

    Apsinuodijus grybais nėra vieno aiškaus simptomų rinkinio, nes viską lemia suvalgytas grybas, jame esančios toksinės medžiagos ir jų kiekis. Svarbi ir individuali organizmo reakcija, amžius bei gretutinės ligos.

    Dažniausiai pirmieji požymiai būna pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ir viduriavimas. Būtent dėl to apsinuodijimą lengva supainioti su paprastu skrandžio negalavimu ar virusine žarnyno infekcija.

    Pavojingiausia situacija: „pagerėjo“, bet blogėja

    Medikai pabrėžia, kad ypač klastingi apsinuodijimai grybais, kuriuose yra amatoksinų, dažniausiai siejamų su žalsvuoju musmiriu. Tokių toksinų poveikis neretai pasireiškia vėliau, todėl ryšį su suvalgytu patiekalu žmonės gali praleisti.

    Pirmieji simptomai gali atsirasti tik po 6–24 valandų: prasideda smarkus vėmimas, vandeningas viduriavimas, pilvo skausmai, greitai vystosi silpnumas ir dehidratacija. Vėliau daliai žmonių savijauta trumpam palengvėja, bet tai nėra pasveikimo ženklas.

    „Laikinas simptomų susilpnėjimas nereiškia, kad pavojus praėjo, nes tuo metu toksinai gali intensyviai žaloti kepenis“, – pabrėžia toksikologai.

    Po keliolikos valandų ar per kelias dienas gali ryškėti kepenų pažeidimo požymiai, blogėti krešėjimo rodikliai, atsirasti inkstų funkcijos sutrikimų. Sunkiausiais atvejais per 2–6 dienas gali išsivystyti ūminis kepenų nepakankamumas ir dauginis organų nepakankamumas, o kartais prireikia kepenų transplantacijos.

    Kuo skiriasi kiti apsinuodijimai

    Ne visi apsinuodijimai grybais vystosi vienodai. Pavyzdžiui, musmirių, turinčių iboteno rūgšties ir muskimolio, poveikis dažnai pasireiškia greičiau, per 30 minučių ar kelias valandas.

    Be virškinimo sutrikimų, gali dominuoti neurologiniai simptomai: svaigimas, dezorientacija, koordinacijos sutrikimai, mieguistumas, o kai kada ir traukuliai. Esant sunkiai būklei galimi sąmonės sutrikimai ir kvėpavimo nepakankamumas, todėl būtina skubi medicinos pagalba.

    Jeigu negalavimai prasidėjo po grybų, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją arba vykti į priėmimo skyrių. Ypač svarbu tai padaryti, jei grybai buvo rinkti savarankiškai arba jei simptomai stiprūs, kartojasi, atsiranda alpimas, traukuliai ar sąmonės sutrikimų.

    Medikai taip pat pataria, kad dėl saugumo turėtų pasitikrinti ir tie, kurie valgė tą patį patiekalą, net jeigu dar nejaučia simptomų. Kai kurių toksinų poveikis gali pasireikšti vėluodamas.

    Įtariant apsinuodijimą, nereikėtų bandyti „neutralizuoti“ toksinų namų metodais, pavyzdžiui, alkoholiu ar pienu. Taip pat nerekomenduojama savarankiškai sukelti vėmimo, nebent taip nurodo medikai ar greitosios pagalbos dispečeris.

    Jei įmanoma, verta išsaugoti patiekalo likučius ar grybų fragmentus: tai gali padėti specialistams greičiau nustatyti tikėtiną apsinuodijimo tipą. Ligoninėje paprastai stebimi kepenų ir inkstų rodikliai, koreguojami skysčiai bei elektrolitai, o įtariant amatoksinus ypač svarbi skubi toksikologo konsultacija.

    Prevencija išlieka paprasčiausia: nevalgyti ir nerinkti grybų, kurių neįmanoma vienareikšmiškai atpažinti. Specialistai primena, kad terminis apdorojimas ne visada sunaikina pavojingas toksines medžiagas, todėl vien ilgas virimas ar kepimas saugumo negarantuoja.

  • Kraujospūdį gali mažinti be vaistų: mokslininkai įvardijo paprastą pratimą namuose

    Padidėjęs arterinis kraujospūdis laikomas vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, siejamu su didesne infarkto, insulto ir inkstų pažeidimų tikimybe. Naujesni tyrimai rodo, kad daliai žmonių reikšmingai padėti gali ne tik vaistai ar mityba, bet ir specifinės izometrinės pratybos.

    Viena paprasčiausių tokių pratimų formų yra vadinamosios sieninės pritūpimų atramos, kai nugara remiamasi į sieną, keliai sulenkiami maždaug 90 laipsnių kampu ir ši padėtis išlaikoma. Esmė ta, kad raumenys ilgiau išlieka įtempti, o organizmas prisitaikydamas gali gerinti kraujagyslių funkciją.

    Dažniausiai minimame protokole siūloma atlikti keturis priėjimus po dvi minutes, tarp jų darant dviejų minučių pertraukas, o treniruotes kartoti tris kartus per savaitę. Jei išlaikyti padėtį dvi minutes iš karto per sunku, rekomenduojama pradėti nuo 20–30 sekundžių ir trukmę didinti palaipsniui.

    „Ilgiau trunkanti raumenų įtampa laikui bėgant padeda kraujagyslėms efektyviau atsipalaiduoti“, – sakė fizinio aktyvumo ekspertas, komentuodamas izometrinių pratimų poveikio mechanizmą.

    Specialistai pabrėžia, kad atliekant izometrines pratybas svarbu kvėpuoti tolygiai ir nesulaikyti kvėpavimo, nes tai gali trumpam padidinti spaudimą. Izometrinių pratimų pavyzdys yra ir lenta, kai kūnas laikomas stabilioje padėtyje įtraukiant liemens, nugaros, pečių, klubų ir kojų raumenis.

    Gydytojai primena, kad aukštas kraujospūdis ne visada sukelia aiškius simptomus, todėl ypač svarbus reguliarus matavimas ir bendras gyvenimo būdo koregavimas. Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs, jau vartojate vaistus ar turite širdies ligų, dėl treniruočių plano saugumo verta pasitarti su gydytoju.

  • Triukas be naujų priemonių: atvirkštinis plaukų plovimas žada mažiau sausumo ir lūžinėjimo

    Triukas be naujų priemonių: atvirkštinis plaukų plovimas žada mažiau sausumo ir lūžinėjimo

    Atvirkštinis plaukų plovimas, dar vadinamas pre-shampoo metodu, pastaruoju metu vėl atsidūrė grožio tendencijų centre. Esmė paprasta: pirmiausia ant plaukų ilgio ir galiukų tepamas kondicionierius arba kaukė, o tik po to šampūnu plaunama galvos oda.

    Toks eiliškumo pakeitimas svarbus dėl to, kad šampūnuose esančios paviršiaus aktyviosios medžiagos, ypač stipresni detergentai, gali labiau sausinti plauko paviršių. Kondicionierius ar kaukė prieš šampūną sukuria slydimo ir apsauginį sluoksnį, todėl ilgi ir galiukai gali patirti mažiau streso.

    Kam ši technika gali tikti?

    Šis metodas dažniausiai rekomenduojamas tiems, kurių plaukai linkę prarasti drėgmę: yra šiurkštūs, sausi, porėti, dažyti ar banguoti. Tokie plaukai dažnai greičiau veliasi, o sausumas gali sustiprinti lūžinėjimą ir galiukų skilinėjimą.

    Atvirkštinis plovimas gali pasiteisinti ir tada, kai po įprasto kondicionieriaus naudojimo plaukai atrodo apsunkę. Kadangi kondicionierius vėliau išskalaujamas kartu su šampūnu, ant plaukų jo gali likti mažiau, o apimtis kartais išlieka didesnė.

    Kaip atlikti atvirkštinį plovimą?

    Sudrėkinkite plaukus ir paskirstykite kondicionierių arba kaukę tik per ilgį ir ant galiukų, vengdami galvos odos. Tuomet, nenuskalavę priemonės, šampūnu plaukite galvos odą ir perteklių švelniai paskirstykite per ilgį, o galiausiai viską kruopščiai nuskalaukite.

    Norint išvengti apsunkinimo, verta pradėti nuo mažesnio kondicionieriaus kiekio ir trumpesnio palaikymo laiko. Jei po kelių plovimų plaukai atrodo prigludę ar greičiau riebaluojasi, šią techniką geriau taikyti rečiau arba rinktis lengvesnės sudėties kondicionierių.

    Ką verta žinoti apie rezultatą?

    Plaukų būklė paprastai nepasikeičia per vieną kartą, nes ją lemia ne tik plovimo technika, bet ir dažymas, karštis, mechaninis trynimas, šukavimas bei aplinkos poveikis. Vis dėlto daliai žmonių, ypač turintiems sausus ilgius, atvirkštinis plovimas padeda sumažinti šiaušimąsi ir palengvina iššukavimą.

    Šiam metodui nereikia jokių naujų produktų: pakanka kasdien naudojamo kondicionieriaus ar kaukės ir šampūno, pritaikyto galvos odai. Svarbiausia stebėti, kaip reaguoja plaukai, ir pasirinkti tokį dažnį, kuris duoda geriausią balansą tarp švaros, apimties ir minkštumo.

  • Dieta pagal kraujo grupę vėl madinga, bet mokslas sako kitaip: štai ką rodo tyrimai

    Dieta pagal kraujo grupę vėl madinga, bet mokslas sako kitaip: štai ką rodo tyrimai

    Dieta pagal kraujo grupę nėra naujas reiškinys, tačiau socialiniuose tinkluose ir savipagalbos literatūroje ji vėl išgyvena populiarumo bangą. Koncepcija teigia, kad kraujo grupė A, B, AB ar 0 turėtų nulemti, kokie produktai žmogui tinka labiausiai, o kokių reikėtų vengti.

    Ši idėja išpopuliarėjo 1990-aisiais, kai dėmesio sulaukė Peterio D’Adamo siūlytas modelis. Pagal jį 0 grupė siejama su daug baltymų turinčia mityba, A su labiau augaliniu racionu, B su įvairesniu, o AB laikoma tarpine.

    Ką parodė didesni tyrimai

    Didelės apimties analizės, kuriose vertinti tūkstančių žmonių mitybos įpročiai ir sveikatos rodikliai, rodo kitą vaizdą. Kai kurių „A tipo“ mitybos principų besilaikantys žmonės vidutiniškai turėjo palankesnius metabolinius rodiklius, tačiau tai nebuvo susiję su jų faktine ABO kraujo grupe.

    Kitaip tariant, geresni rezultatai dažniausiai buvo paaiškinami pačia mitybos sudėtimi, o ne kraujo grupe. Augalinis racionas, daugiau daržovių ir vaisių, mažiau perdirbtos mėsos ir sočiųjų riebalų gali gerinti savijautą nepriklausomai nuo to, kokia raidė įrašyta medicininiuose dokumentuose.

    Panaši išvada kartojasi ir intervenciniuose tyrimuose, kuriuose žmonės tam tikrą laiką laikėsi konkretaus mitybos modelio, o mokslininkai stebėjo svorio ir biocheminių rodiklių pokyčius. Skirtumai pagal kraujo grupę dažniausiai nebuvo statistiškai reikšmingi.

    Kodėl kraujo grupė nėra mitybos kompasas

    ABO sistema svarbi medicinoje, ypač kraujo perpylimų, nėštumo ir kai kurių klinikinių situacijų kontekste. Tačiau mitybos rekomendacijoms to nepakanka, nes maisto apykaitą lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių.

    Žmogaus reakciją į mitybą gali keisti amžius, lytis, kūno sudėtis, fizinis aktyvumas, miego kokybė, vartojami vaistai, gretutinės ligos ir individualūs metaboliniai rodikliai. Vis daugiau dėmesio skiriama ir žarnyno mikrobiotai, kuri gali daryti įtaką gliukozės svyravimams, sotumui ir uždegiminiams procesams.

    „Turimi duomenys nerodo, kad mitybos pritaikymas pagal ABO kraujo grupę suteiktų papildomos, išmatuojamos naudos sveikatai“, – teigiama mokslinėse apžvalgose, vertinusiose šios dietos pagrįstumą.

    Kas veikia geriau už mitybą pagal ABO

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią naudą dažniausiai duoda ne kraujo grupės „taisyklių“ laikymasis, o bendras raciono kokybės gerinimas. Kai žmonės pradeda planuoti mitybą, neretai automatiškai sumažina itin perdirbto maisto, saldintų gėrimų ir užkandžių, todėl gerėja ir svoris, ir laboratoriniai rodikliai.

    Praktiškesnis kelias yra remtis įrodymais grįsta mityba ir individualiais poreikiais. Jei tikslas yra svorio kontrolė, svarbūs energijos balansas ir ilgalaikis plano tvarumas, o jei yra sveikatos sutrikimų, sprendimus reikėtų sieti su diagnozėmis ir tyrimų rezultatais, o ne su kraujo grupės raide.

    Pastaraisiais metais daug kalbama apie precizinę mitybą, kai rekomendacijos gali būti personalizuojamos pagal platesnį duomenų rinkinį, įskaitant metabolinius rodiklius. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai yra gerokai sudėtingesnė sritis nei visuomenės skirstymas į keturias kategorijas, ir dar reikia daugiau aukštos kokybės tyrimų.

    Jei kyla noras išbandyti bet kokią ribojančią dietą, verta įvertinti riziką: griežtas produktų eliminavimas gali baigtis skaidulų, geležies, kalcio, vitamino D ar kitų maistinių medžiagų stoka. Saugiausia mitybos pokyčius aptarti su gydytoju ar dietologu, ypač sergant lėtinėmis ligomis.

  • Užtenka 3 kartų per savaitę: vienas paprastas pratimas gali pastebimai mažinti kraujospūdį

    Užtenka 3 kartų per savaitę: vienas paprastas pratimas gali pastebimai mažinti kraujospūdį

    Kas yra sieninis pritūpimas?

    Reguliari fizinė veikla laikoma vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos veiksnių, tačiau ne visi randa laiko treniruotėms. Dėl to mokslininkai vis dažniau tikrina, ar trumpi, paprasti pratimai gali duoti apčiuopiamos naudos sveikatai.

    Vienas iš tokių metodų yra izometriniai pratimai, kai raumenys įtempiami, bet kūnas beveik nejuda. Klasikinis pavyzdys yra sieninis pritūpimas, kai nugara remiama į sieną ir laikoma pritūpimo padėtis.

    Ką rodo tyrimo rezultatai?

    Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime dalyvavo 100 suaugusiųjų, kurių vidutinis amžius siekė 37 metus. Tai buvo žmonės, kurie neatitiko minimalių fizinio aktyvumo rekomendacijų, o sistolinis kraujospūdis svyravo nuo 120 iki 140 milimetrų gyvsidabrio stulpelio.

    Pirmąsias keturias savaites 80 dalyvių tris kartus per savaitę atliko po keturis sieninius pritūpimus, o 20 žmonių sudarė kontrolinę grupę. Vėliau daliai dalyvių pratimų dažnis buvo sumažintas iki dviejų arba vieno karto per savaitę, o dalis jų pratimus visai nutraukė.

    Po keturių savaičių pratimų grupėje sistolinis kraujospūdis vidutiniškai buvo 9,45 milimetro gyvsidabrio stulpelio mažesnis nei kontrolinėje grupėje. Didžiausias efektas užfiksuotas tiems, kurie visą aštuonių savaičių laikotarpį mankštinosi tris kartus per savaitę, jų vidutinis sumažėjimas siekė 13,73 milimetro gyvsidabrio stulpelio.

    Tiems, kurie treniruotes sumažino iki dviejų ar vieno karto per savaitę, po aštuonių savaičių fiksuotas maždaug 6,5–7 milimetrų gyvsidabrio stulpelio kritimas. Tuo metu žmonėms, kurie po keturių savaičių pratimus nutraukė, nauda neišliko ir rodikliai grįžo arčiau pradinio lygio.

    Kaip atlikti ir kam tinka?

    Sieninis pritūpimas atliekamas paprastai: nugarą priglauskite prie sienos, lėtai leiskitės žemyn iki pritūpimo padėties ir išlaikykite ją sutartą laiką. Daugiausia dirba šlaunų ir sėdmenų raumenys, o būtent nejudrumas ir įtampa išskiria šį pratimą iš dinaminio pritūpimo.

    Ankstesni tyrimai taip pat siejo izometrinį treniravimą su kraujospūdžio mažėjimu, o ypač dažnai išskiriami būtent sieniniai pritūpimai. Vis dėlto vienas pratimas nepakeičia gydymo, todėl sergant hipertenzija ar vartojant vaistus svarbu sprendimus derinti su gydytoju.

    Specialistai pabrėžia ir bendrą taisyklę: kraujospūdžiui palankiausia yra reguliarumas. Net ir trumpa, bet nuosekliai į kasdienybę įtraukta veikla kai kuriems žmonėms gali būti realesnė nei ilgos treniruotės sporto salėje, o tai didina tikimybę išlaikyti įprotį.

  • Vitaminas C peršalimui – mitas ar pagalba? Mokslas po Paulingo parodė netikėtą tiesą

    Vitaminas C peršalimui – mitas ar pagalba? Mokslas po Paulingo parodė netikėtą tiesą

    Paulingas ir didelis pažadas

    XX amžiaus mokslininkas Linusas Paulingas, chemijos Nobelio premijos laureatas, 1970 metais išpopuliarino idėją, kad didelės vitamino C dozės gali ne tik palengvinti peršalimą, bet ir sumažinti riziką susirgti. Jis rėmėsi tuo metu turėtais klinikiniais duomenimis ir savo knygoje teigė, kad poveikis gali būti reikšmingas daugeliui žmonių.

    Vienas dažniausiai cituojamų ankstyvų tyrimų buvo atliktas specifinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, vaikų grupėse fiziškai aktyvioje aplinkoje. Dalyviai gaudavo apie 1 gramą vitamino C per dieną, o rezultatai rodė kiek retesnius ir trumpesnius peršalimus, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tokias išvadas sudėtinga taikyti visai populiacijai.

    Ką rodo dideli tyrimai šiandien?

    Per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė įrodymų vertinimo standartai: mokslininkai daug dažniau remiasi sisteminėmis apžvalgomis ir metaanalizėmis, kurios apjungia daugelį atsitiktinių imčių tyrimų. Tokie vertinimai leidžia tiksliau atskirti realų poveikį nuo atsitiktinių rezultatų ar išskirtinių aplinkybių.

    Vienoje plačiai cituojamoje Cochrane apžvalgoje buvo įvertinta 29 palyginimai, apimantys daugiau nei 11 000 dalyvių. Išvada buvo aiški: reguliariai vartojamas vitaminas C reikšmingai nesumažino peršalimo rizikos bendroje populiacijoje, todėl nuolatinė profilaktika vien tam, kad nesusirgtumėte, neturi tvirtos mokslinės atramos.

    Nauda vis dėlto yra, bet ribota

    Tie patys duomenys rodo kitą, realesnį poveikį: vitaminas C gali šiek tiek sutrumpinti peršalimo trukmę. Suaugusiesiems vidutiniškai fiksuotas apie 8 proc. trumpesnis sirgimo laikas, vaikams – apie 14 proc., o kai kuriuose vaikų tyrimuose, vartojant 1–2 gramus per parą, poveikis siekė apie 18 proc.

    Praktiškai tai reiškia, kad jei peršalimas trunka 7 dienas, 8 proc. sutrumpėjimas vidutiniškai būtų maždaug puse dienos. Tai nėra staigus pasveikimas, tačiau daliai žmonių toks skirtumas gali būti juntamas, ypač jei svarbu greičiau grįžti į įprastą ritmą.

    Išimtis, kuri dažnai minima ir mokslinėje literatūroje, yra žmonės, patiriantys trumpalaikį, labai intensyvų fizinį krūvį ar šaltį. Tarp jų minimi ištvermės sportininkai, slidininkai ar kariai pratybose, kai reguliari vitamino C papildų vartojimo praktika kai kuriais atvejais buvo siejama su maždaug perpus mažesne peršalimo rizika.

    Ar verta pradėti vartoti susirgus?

    Svarbus niuansas yra laikas: šiuolaikinės institucijų apžvalgos pabrėžia, kad vitaminas C gali būti naudingesnis vartojamas reguliariai, o ne tik pajutus pirmuosius simptomus. Vien tik pradėjus gerti vitaminą C peršalus, įtikinamų įrodymų apie ryškų poveikį ligos trukmei ar sunkumui dažnai nepakanka.

    Naujesnės analizės vis dažniau vertina ne tik sirgimo trukmę, bet ir simptomų intensyvumą. 2023 metais paskelbtoje metaanalizėje, apėmusioje 10 atsitiktinių imčių tyrimų ir 15 palyginimų, nustatyta, kad vartojant ne mažiau kaip 1 gramą per dieną simptomų sunkumas vidutiniškai mažėjo apie 15 proc.

    Kur riba ir ko vengti

    Idėja, kad daugiau visada reiškia geriau, vitamino C atveju nėra pagrįsta. Organizmas ribotai pasisavina dideles dozes, o perteklius paprastai pašalinamas, todėl itin dideli kiekiai nebūtinai suteikia papildomos naudos.

    Taip pat svarbu atskirti mokslu pagrįstą, ribotą naudą nuo nepagrįstų teiginių apie sunkių ligų gydymą labai didelėmis dozėmis. Šiuolaikiniai klinikiniai duomenys nepatvirtina, kad vitaminas C būtų priemonė, galinti „išgydyti“ virusinę infekciją ar pakeisti įrodymais pagrįstą gydymą.

    Realistiškas atsakymas į klausimą, ar verta vartoti, yra toks: vitaminas C nėra patikima priemonė apsisaugoti nuo peršalimo, tačiau gali šiek tiek palengvinti ligos eigą, ypač vartojant reguliariai. Daugeliui žmonių praktiškiausia pradėti nuo mitybos, nes vitamino C gausu vaisiuose ir daržovėse, o papildus vertinti kaip pagalbinę priemonę, o ne stebuklingą sprendimą.

  • Miegate daugiau nei 8 valandas? Mokslininkai atskleidė, ką tai gali rodyti apie sveikatą

    Miegate daugiau nei 8 valandas? Mokslininkai atskleidė, ką tai gali rodyti apie sveikatą

    Kas nustatyta dideliame tyrime

    Kolumbijos universiteto mokslininkai, analizuodami UK Biobank duomenis, vertino 37–84 metų žmonių miegą ir jo sąsajas su biologiniu senėjimu. Tyrime buvo pasitelkti 23 biologinio senėjimo rodikliai, sudaryti iš vaizdinimo tyrimų, kraujo plazmos baltymų ir metabolitų duomenų.

    Rezultatai parodė U formos ryšį: prastesni sveikatos rodikliai dažniau fiksuoti tiek miegant per trumpai, tiek per ilgai. Mažiausi biologinio senėjimo įverčiai dažniausiai siejosi su maždaug 6,4–7,8 valandos miegu, nors skirtingiems organams ir lyčiai šis intervalas šiek tiek kito.

    Kodėl ilgesnis miegas gali kelti klausimų

    Mokslininkai pabrėžė, kad miego trukmės sąsajos neapsiribojo vien smegenimis. Ryšiai matyti ir vertinant širdies bei kraujagyslių sistemą, plaučius, medžiagų apykaitą ir imunitetą, todėl miegas gali atspindėti bendrą organizmo būklę.

    „Mūsų analizė rodo, kad tiek per mažas, tiek per didelis miego kiekis siejasi su spartesniu beveik kiekvieno organo senėjimu“, – sakė tyrimui vadovavęs Junhao Wen iš Kolumbijos universiteto.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad peržengus 8 valandas miegas staiga tampa žalingas. Tokie tyrimai dažniausiai parodo ryšius, bet neįrodo priežasties, o ilgesnis miegas neretai gali būti ne problema, o simptomas.

    Kada verta sunerimti ir ką pataria ekspertai

    Vienas svarbiausių paaiškinimų yra vadinamoji atvirkštinė priežastis: blogėjanti sveikata, uždegiminiai procesai, depresija ar kitos būklės gali didinti nuovargį ir poreikį ilgiau būti lovoje. Reikšmę turi ir miego kokybė, nes žmogus gali lovoje praleisti 9 valandas, bet dėl dažnų prabudimų realiai negauna pakankamai gilaus poilsio.

    American Academy of Sleep Medicine suaugusiesiems rekomenduoja reguliariai miegoti bent 7 valandas per parą. Kartu pabrėžiama, kad iki 9 valandų ir daugiau kartais gali būti pagrįsta, pavyzdžiui, jauniems suaugusiesiems, atsigaunant po miego trūkumo ar sergant.

    Rimtesnis signalas gali būti staigus pokytis, kai anksčiau pakakdavo apie 7 valandų, o dabar prireikia 9–10 valandų ir vis tiek išlieka mieguistumas dieną. Tokiu atveju verta įvertinti miego higieną, stresą, vartojamus vaistus ir, jei reikia, pasitarti su gydytoju.

  • Esi lieknas? Šis cholesterolio mitas gali pavojingai užmigdyti budrumą – ką rodo tyrimai

    Esi lieknas? Šis cholesterolio mitas gali pavojingai užmigdyti budrumą – ką rodo tyrimai

    Daugelis vis dar mano, kad padidėjęs cholesterolis yra tik antsvorio, riebaus maisto ir sėdimo gyvenimo būdo problema. Iš tiesų didesnė kūno masė gali didinti riziką, tačiau iš to dažnai padaroma klaidinga išvada, kad lieknas žmogus automatiškai yra saugus. Gydytojai pabrėžia, jog tokios garantijos nėra.

    Padidėjęs cholesterolis priklauso ne vien nuo figūros, bet ir nuo amžiaus, paveldimumo bei kai kurių ligų. Daliai žmonių genetiškai nulemtas polinkis didesniam mažo tankio lipoproteinų kiekiui kraujyje pasireiškia nepriklausomai nuo svorio ar fizinio aktyvumo. Dėl to net sportuojantis ir subalansuotai besimaitinantis žmogus gali turėti rizikingus rodiklius.

    Kodėl svarbiausias rodiklis yra LDL

    Cholesterolis pats savaime organizmui būtinas, nes dalyvauja ląstelių veikloje ir hormonų sintezėje. Problema atsiranda tuomet, kai ilgą laiką išlieka per didelė aterosklerozę skatinančių dalelių koncentracija, ypač LDL. Tokiu atveju cholesterolis linkęs kauptis arterijų sienelėse ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

    Vertinant riziką, vien bendrojo cholesterolio skaičiaus neužtenka. Lipidogramoje paprastai pateikiami bendras cholesterolis, LDL, didelio tankio lipoproteinai, ne HDL cholesterolis ir trigliceridai, todėl pilnas tyrimas leidžia tiksliau suprasti situaciją. Praktikoje būtent LDL dažniausiai tampa pagrindiniu gydymo tikslu.

    Simptomų dažniausiai nebūna

    Viena didžiausių problemų ta, kad padidėjęs cholesterolis dažniausiai nesukelia jokių aiškių simptomų. Jis nebūtinai keičia kūno svorį, savijautą ar fizinę formą, todėl žmogus gali jaustis puikiai ir metų metus nežinoti apie riziką. Dėl to profilaktiniai kraujo tyrimai išlieka patikimiausias būdas problemą pastebėti laiku.

    Ypač svarbu nepraleisti genetinių atvejų, kai LDL būna padidėjęs nuo pat gimimo. Tokiose situacijose cholesterolis gali tyliai kauptis kraujagyslėse ilgą laiką, o pirmasis ženklas kartais tampa ankstyvas infarktas ar insultas šeimoje. Jei artimiesiems yra buvę širdies ligų jauname amžiuje, rizika vertinama griežčiau.

    Kada verta pasitikrinti ir ką keisti

    Net jei svoris normalus, mityba vis tiek gali kelti LDL rodiklius, jei joje gausu sočiųjų riebalų. Jų daugiau būna riebioje mėsoje, svieste, dalyje riebių pieno produktų, taip pat kokosų ar palmių aliejuje ir kai kuriuose stipriai perdirbtuose produktuose. Dažnai rekomenduojama juos keisti nesočiųjų riebalų šaltiniais, pavyzdžiui, alyvuogių ar rapsų aliejumi, riešutais, sėklomis.

    Jei šeimoje pasitaikė labai aukšto cholesterolio atvejų arba ankstyvų infarktų, verta su šeimos gydytoju aptarti ne tik įprastą lipidogramą, bet ir papildomus rizikos žymenis. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad daliai žmonių reikšmingas gali būti lipoproteino(a) tyrimas, kurio rodikliai daugiausia nulemti genetiškai. Esmė paprasta: vien veidrodis ar svarstyklės nėra diagnostikos priemonė.