Category: Sveikata ir grožis

  • Pamirškite širdies ligas? Kardiologas įvardijo 5 vaisius, kuriuos verta valgyti kasdien

    Kalbant apie širdies sveikatą dažniausiai akcentuojama, ko reikėtų valgyti mažiau, tačiau ne mažiau svarbu, ką verta įtraukti į kasdienį racioną. Kardiologai ir mitybos specialistai primena, kad vaisiai gali būti vienas paprasčiausių būdų padidinti skaidulų ir antioksidantų kiekį.

    Širdies ir kraujagyslių ligos Europoje išlieka viena dažniausių mirties priežasčių, o riziką didina padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs MTL cholesterolis, rūkymas, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas. Mityba čia vaidina esminį vaidmenį, nes gali tiesiogiai veikti cholesterolio apykaitą, uždegiminius procesus ir kraujagyslių būklę.

    Murcijos Katalikiškojo universiteto profesorius Jose Abellán-Alemán, nagrinėjantis širdies ir kraujagyslių riziką, išskiria penkis vaisius, kuriuos, jo teigimu, verta valgyti dažniau. Jis pabrėžia, kad vaisiuose gausu skaidulų, vitaminų, mineralų ir polifenolių, siejamų su nauda širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Vienas iš jo minimų pasirinkimų yra raudonosios vynuogės, kuriose gausu antocianinų. Šie augaliniai pigmentai siejami su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, tačiau svarbu nepamiršti, kad didžiausią naudą dažniausiai rodo bendras mitybos modelis, o ne vienas produktas.

    Į sąrašą pateko ir obuoliai, ypač dėl tirpių skaidulų, tokių kaip pektinas. Tirpios skaidulos gali padėti mažinti cholesterolio pasisavinimą žarnyne, o kartu su tuo obuoliuose esantys flavonoidai siejami su palankesniais širdies rodikliais.

    Profesorius taip pat išskiria citrusinius vaisius, pavyzdžiui, apelsinus, citrinas ir greipfrutus. Jis akcentuoja, kad geriau rinktis visą vaisių, o ne sultis, nes taip gaunama daugiau skaidulų ir ilgiau išliekantis sotumas, o cukraus kiekis pasisavinamas lėčiau.

    Ketvirtasis pasirinkimas yra vyšnios, kuriose taip pat randama antocianinų ir kitų polifenolių. Naujesni tyrimai rodo galimą ryšį tarp vyšnių vartojimo, kraujospūdžio rodiklių ir kraujagyslių endotelio funkcijos, nors rezultatams įtakos gali turėti ir bendra mityba bei gyvenimo būdas.

    Penktuoju vaisiumi įvardijamas granatas, kurio sėklose gausu polifenolių ir antioksidantų. Kartu pažymima, kad daliai teiginių apie granato poveikį dar reikia daugiau aukštos kokybės klinikinių tyrimų, todėl jis turėtų būti vertinamas kaip subalansuotos mitybos dalis, o ne gydymo priemonė.

    „Nors tai yra penki mano mėgstamiausi širdžiai palankūs vaisiai, atminkite, kad visi vaisiai turi skirtingų maistinių medžiagų ir augalinių junginių, todėl svarbiausia yra įvairovė“, – sakė Jose Abellán-Alemán.

    Specialistai primena, kad didžiausią naudą širdžiai duoda ne pavieniai produktai, o nuoseklus modelis: daugiau daržovių, vaisių, ankštinių ir pilno grūdo produktų, mažiau perdirbtų gaminių, pakankamas fizinis aktyvumas ir miego režimas. Jei vartojate vaistus cholesterolio ar kraujospūdžio kontrolei, mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju, nes kai kurie vaisiai, pavyzdžiui, greipfrutai, gali sąveikauti su dalimi vaistų.

  • Ligoninėje per 6 metus užsikrėtė 40 pacientų: mokslininkai atskleidė šokiruojančią priežastį

    Ligoninių vandentiekio sistema, kuri pacientams ir personalui atrodo savaime suprantama kasdienybės dalis, gali tapti rimtų infekcijų šaltiniu. Tai parodė tyrimas, kuriame nagrinėtas užsikrėtimų protrūkis vienoje gydymo įstaigoje. Per šešerius metus ten fiksuota 40 su vandeniu siejamų infekcijos atvejų.

    Tyrėjai nustatė, kad protrūkį galėjo lemti bakterija Mycobacterium abscessus, galinti sukelti sunkias infekcijas. Didžiausia rizika kyla žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, taip pat pacientams po operacijų ar turintiems sunkių gretutinių ligų. Tokie sukėlėjai ypač pavojingi, kai infekcija įsivelia į kvėpavimo takus, žaizdas ar po invazinių procedūrų.

    Didelį susirūpinimą sukėlė tai, kad problema tęsėsi ilgai ir kartojosi banguojančiais epizodais. Genetinė analizė leido susieti pacientams nustatytas bakterijas su mikroorganizmais, aptiktais ligoninės vandens sistemoje. Tai sustiprino prielaidą, kad užsikrėtimai nebuvo pavieniai ar atsitiktiniai.

    Infekcija galėjo plisti ne vien geriant vandenį, bet ir per kontaktą su juo ar įkvėpus vandens aerozolio. Aerozolis susidaro, pavyzdžiui, prausiantis duše, naudojant čiaupus, kai kurią medicininę įrangą ar atliekant higienos procedūras. Ligoninėse, kur daug pažeidžiamų pacientų, toks perdavimo kelias tampa ypač svarbus.

    Mokslininkai pabrėžia, kad Mycobacterium abscessus geba formuoti bioplėveles ir išlikti vamzdynuose, filtrų ar maišytuvų viduje. Dėl to mikroorganizmas gali išvengti įprastų dezinfekcijos priemonių ir ilgai išlikti nepastebėtas. Įprastiniai vandens kokybės tyrimai ne visada yra pritaikyti laiku aptikti tokio tipo sukėlėjus.

    Protrūkis turėjo skaudžių pasekmių: du mirčių atvejai buvo siejami su infekcija. Dar viena mirtis buvo vertinta tyrimo metu, tačiau tyrėjai jos su protrūkiu nesusiejo. Šie duomenys pabrėžia, kad ligoninių infrastruktūros rizikos kartais gali būti ne mažiau svarbios nei tiesioginė pacientų priežiūra.

    Tyrimo autoriai ragina sveikatos priežiūros įstaigas nuosekliau vertinti vandens sistemų saugą, ypač ten, kur gydomi didelės rizikos pacientai. Pasak jų, būtina ne tik reaguoti į atvejus, bet ir taikyti prevenciją: stebėseną, tikslinius mikrobiologinius tyrimus, bioplėvelių kontrolę ir aiškias higienos procedūras. Tokie protrūkiai rodo, kad paslėptas infekcijos šaltinis gali veikti metų metus, jei neaptinkamas laiku.

  • Ši viena stiklinė per dieną gali padėti spaudimui ir blogajam cholesteroliui: svarbi detalė

    Ši viena stiklinė per dieną gali padėti spaudimui ir blogajam cholesteroliui: svarbi detalė

    Pomidorų sultys gali būti paprastas būdas paįvairinti kasdienę mitybą ir papildyti ją naudingomis medžiagomis. JAV žemės ūkio departamento duomenimis, 100 gramų nesūdytų pomidorų sulčių turi apie 17 kilokalorijų, o kartu suteikia kalio, vitamino C, B grupės vitaminų ir karotenoidų.

    Viena stiklinė gali reikšmingai prisidėti prie kalio suvartojimo, o šis mineralas svarbus normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai. Kalis taip pat siejamas su kraujospūdžio reguliavimu, todėl mitybos rekomendacijose žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, dažnai pabrėžiama kalio šaltinių svarba kartu ribojant natrio perteklių.

    Likopenas ir ką keičia perdirbimas

    Pomidorų produktuose išskiriamas likopenas, raudoną spalvą suteikiantis karotenoidas. Tyrimai rodo, kad termiškai apdorotuose pomidorų produktuose likopeno biologinis prieinamumas gali būti didesnis nei žaliuose pomidoruose.

    Likopenas tirpsta riebaluose, todėl jis geriau įsisavinamas, kai kartu valgomas nedidelis kiekis riebalų. Dėl šios priežasties pomidorų sultys ar kiti pomidorų produktai dažnai vertinami kaip patogus būdas gauti šio junginio, tačiau jie nėra gydymo priemonė.

    Ką parodė Japonijos tyrimas

    Pomidorų sulčių poveikis širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniams buvo vertintas Japonijoje atliktame stebėjimo pobūdžio tyrime, publikuotame 2019 metais mokslo žurnale Food Science and Nutrition. Jame dalyvavo 481 Kurijamos gyventojas, o tyrimo laikotarpiu jie turėjo prieigą prie nesūdytų pomidorų sulčių ir dažniausiai išgerdavo maždaug po 200 mililitrų per dieną.

    Tarp 94 dalyvių, turėjusių negydytą padidėjusį kraujospūdį ar hipertenziją, vidutinis sistolinis kraujospūdis sumažėjo nuo 141,2 iki 137 milimetrų gyvsidabrio stulpelio, o diastolinis nuo 83,3 iki 80,9. Tarp 125 dalyvių, turėjusių negydytų lipidų apykaitos sutrikimų, vidutinis MTL cholesterolio rodiklis sumažėjo nuo 155 iki 149,9 miligramo decilitre.

    Vis dėlto patys autoriai pabrėžė tyrimo ribotumus: nebuvo surinkta išsamių duomenų apie dalyvių mitybą, taip pat nebuvo galima tiksliai įvertinti ryšio tarp išgeriamo sulčių kiekio ir efekto. Tyrimas buvo finansiškai paremtas bendrovės „Kikkoman“, todėl rezultatus svarbu vertinti atsargiai ir jų nelaikyti medicinine rekomendacija.

    Esminė detalė parduotuvėje: druska

    Didžiausias praktinis skirtumas renkantis pomidorų sultis yra druskos kiekis. Tyrime buvo naudotos nesūdytos sultys, o tai svarbu, nes per didelis natrio kiekis mityboje gali apsunkinti kraujospūdžio kontrolę.

    USDA pateikiamuose duomenyse nesūdytose pomidorų sultyse yra apie 10 miligramų natrio 100 gramų, o sūdytame variante apie 253 miligramus. Išgėrus stiklinę, skirtumas tampa labai reikšmingas, todėl verta rinktis produktą be pridėtinės druskos ir cukraus, su kuo trumpesne sudėtimi.

    Kam pomidorų sultys tinka ne visada

    Pomidorai ir jų produktai daliai žmonių gali paaštrinti refliukso simptomus, ypač rėmenį ir deginimą už krūtinkaulio. Tokiu atveju pomidorų sultys gali būti netinkamas pasirinkimas kasdienai, net jei bendra jų maistinė vertė palanki.

    Didesnio atsargumo reikia ir tiems, kuriems gydytojas rekomendavo riboti kalį, pavyzdžiui, sergant kai kuriomis inkstų ligomis. Tokiais atvejais sulčių kiekį geriausia aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Daugumai sveikų žmonių stiklinė nesūdytų pomidorų sulčių gali būti patogus būdas papildyti racioną kaliu ir likopenu, tačiau tai turėtų likti subalansuotos mitybos dalimi, o ne gydymo pakaitalu.

  • Mokslininkai įvardijo netikėtą sąnarių dėvėjimosi riziką: kaltas gali būti padidėjęs kraujospūdis

    Mokslininkai įvardijo netikėtą sąnarių dėvėjimosi riziką: kaltas gali būti padidėjęs kraujospūdis

    Netikėta jungtis tarp kraujospūdžio ir sąnarių

    Nauji moksliniai duomenys rodo, kad osteoartritas gali būti susijęs ne tik su amžiumi, antsvoriu ar patirtomis traumomis, bet ir su padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu. Tyrėjai pastebi, kad hipertenzija gali būti vienas veiksnių, galinčių paspartinti sąnario kremzlės irimą.

    Pietų Korėjos Chonnam nacionalinio universiteto mokslininkai analizavo daugiau kaip 36 000 vyresnių nei 45 metų žmonių duomenis. Nustatyta, kad turintys hipertenziją dažniau sirgo osteoartritu, o ryšys buvo ryškesnis moterims ir esant pažengusiems kelio sąnario pokyčiams.

    Svarbu pabrėžti, kad toks ryšys dar nereiškia tiesioginės priežasties. Vis dėlto mokslininkai ieškojo biologinio paaiškinimo, kuris galėtų parodyti, kaip padidėjęs kraujospūdis potencialiai prisideda prie sąnarių pažeidimų.

    Kas yra vazopresinas ir kodėl jis svarbus

    Tyrime daug dėmesio skirta arginino vazopresinui, hormonui, susijusiam su skysčių pusiausvyra ir kraujospūdžio reguliavimu. Pasak autorių, tam tikromis sąlygomis jo aktyvumas gali būti reikšmingas ir sąnarių kremzlei.

    Raktiniu taikiniu laikomas receptorius AVPR1A. Sveikoje kremzlėje jo kiekiai paprastai yra nedideli, tačiau senstant arba po sąnario pažeidimo receptorių gali daugėti, todėl kremzlės ląstelės tampa jautresnės vazopresino signalams.

    Tokiu atveju, jei žmogus kartu turi ir hipertenziją, padidėjęs vazopresino aktyvumas gali skatinti procesus, susijusius su tolimesne kremzlės degradacija. Tyrėjai tai vertina kaip papildomą argumentą, kad osteoartritas ne visada yra vien mechaninio nusidėvėjimo pasekmė.

    Simptomai ir ką verta įsivertinti

    Osteoartritas dažniausiai pažeidžia kelius, klubus, plaštakų sąnarius ir stuburą, o simptomai paprastai stiprėja palaipsniui per mėnesius ar metus. Dažniausi požymiai yra skausmas judant ar po krūvio, sąnario sustingimas ir judesių amplitudės mažėjimas.

    Medikai atkreipia dėmesį į rytinio sustingimo trukmę: trumpas sustingimas labiau būdingas osteoartritui. Jei sustingimas užtrunka ilgiau, pavyzdžiui, apie 30–60 minučių ar dar ilgiau, tai gali rodyti uždegiminę sąnarių ligą ir yra signalas kreiptis į gydytoją.

    Kadangi hipertenzija ir osteoartritas dažnai pasitaiko kartu, specialistai pabrėžia ir bendrus rizikos veiksnius, ypač antsvorį. Didesnė kūno masė ne tik didina mechaninę apkrovą keliams ir klubams, bet ir siejama su sisteminiais uždegiminiais bei metaboliniais pokyčiais.

    Riziką galima mažinti kontroliuojant kūno svorį, reguliariai judant ir stiprinant raumenis, kurie stabilizuoja sąnarius. Tinka mažesnę apkrovą sukelianti veikla, pavyzdžiui, ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, taip pat saikingi jėgos pratimai, parinkti pagal fizinę būklę.

    Taip pat svarbu vengti traumų ir pasikartojančių perkrovų, laiku reabilituoti patempimus ar sąnarių sužalojimus, o sportuojant laikytis taisyklingos technikos. Mityboje rekomenduojama orientuotis į daržoves, vaisius, pilno grūdo produktus, ankštines kultūras ir nesočiuosius riebalus, nes tai padeda valdyti svorį ir bendrą uždegimo foną.

    Mokslininkų teigimu, tolesni tyrimai padės tiksliau įvertinti, ar kraujospūdžio kontrolė gali turėti tiesioginės naudos lėtinant osteoartrito progresavimą. Tačiau jau dabar aišku, kad širdies ir kraujagyslių sveikata bei sąnarių būklė dažnai yra glaudžiau susijusios, nei manyta anksčiau.

  • Hepatitas A plinta žaibiškai: atvejų šuolis stulbina, o apsisaugoti galima paprastai

    Hepatitas A plinta žaibiškai: atvejų šuolis stulbina, o apsisaugoti galima paprastai

    Atvejų daugėja: kas vyksta?

    Latvijoje, Liucyne (Latgalos regione), per pastarąsias dvi savaites užfiksuoti 22 nauji hepatito A atvejai, iš jų 20 siejami su viena savivaldybe. Vietos visuomenės sveikatos institucijos pradėjo epidemiologinį tyrimą ir nustatinėja galimus užsikrėtimo kelius.

    Kartu vykdoma kontaktų paieška: medicininė priežiūra taikoma žmonėms, kurie per maždaug 50 dienų turėjo artimą sąlytį su užsikrėtusiais. Toks ilgas laikotarpis siejamas su hepatito A inkubacija, kuri gali trukti kelias savaites.

    Panašios tendencijos fiksuojamos ir Lenkijoje, kur per kelerius pastaruosius metus hepatito A atvejų skaičius augo kelis kartus. Naujausi tarpiniai šių metų duomenys rodo, kad atvejų jau užregistruota daugiau nei per visus praėjusius metus.

    Kaip plinta hepatitas A?

    Hepatitas A dažniausiai plinta fekaliniu oraliniu keliu, kai virusas iš užsikrėtusio žmogaus organizmo per nešvarias rankas ar paviršius patenka į kito žmogaus virškinamąjį traktą. Praktikoje tai dažnai siejama su situacijomis, kai po tualeto nepakankamai kruopščiai nusiplaunamos rankos.

    Užsikrėsti galima ir per užterštą maistą ar vandenį, ypač jei nesilaikoma higienos gaminant, apdorojant ar laikant produktus. Virusas į maistą gali patekti įvairiuose etapuose, todėl protrūkiai kartais siejami su bendru maitinimu ar konkrečiais maisto tiekimo grandinės taškais.

    Infekcija gali plisti ir per artimą kontaktą su sergančiuoju, įskaitant lytinius santykius. Rizika ypač išauga šeimoje, kolektyvuose, kelionėse ar gyvenant sąlygomis, kur sudėtinga užtikrinti nuoseklią higieną.

    Simptomai, eiga ir kada kreiptis į medikus

    Mažiems vaikams liga neretai praeina beveik be simptomų, tačiau suaugusiesiems ji dažniau pasireiškia aiškiai. Būtent todėl virusas gali plisti nepastebimai, kai žmogus dar nežino, kad yra užkrečiamas.

    Inkubacinis laikotarpis dažniausiai trunka nuo 2 iki 7 savaičių, o vidutiniškai apie 28 dienas. Pradžia gali priminti įprastą virusinę infekciją: vargina silpnumas, prastesnė savijauta, kartais pakyla temperatūra, gali pykinti.

    Vėliau gali atsirasti požymių, susijusių su kepenų veikla: patamsėjęs šlapimas, pašviesėjusios išmatos, pilvo diskomfortas. Tipiškiausias simptomas yra gelta, tačiau ji pasireiškia ne visiems, todėl jos nebuvimas nereiškia, kad hepatito A nėra.

    Jeigu pasireiškia įtartini simptomai arba buvo kontaktas su sergančiuoju, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Diagnozė patvirtinama laboratoriniais tyrimais, įvertinant antikūnų prieš hepatito A virusą rodiklius.

    Gydymas ir svarbiausia prevencija

    Specifinio vaisto, kuris tiesiogiai sunaikintų hepatito A virusą, dažniausiai neskiriama, todėl taikomas palaikomasis gydymas. Daugeliui pacientų svarbiausia poilsis, pakankamas skysčių vartojimas ir subalansuota mityba, o būklė per kelias savaites palaipsniui gerėja.

    Ligai įsibėgėjus ypač svarbu nevartoti vaistų savarankiškai, nes dalis preparatų gali papildomai apkrauti kepenis. Net ir nereceptinius vaistus saugiausia rinktis pasitarus su gydytoju ar vaistininku.

    Gera žinia ta, kad hepatitas A netampa lėtine kepenų liga, tačiau vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems kitomis kepenų ligomis sunki eiga pasitaiko dažniau, todėl kartais prireikia gydymo ligoninėje. Būtent dėl to prevencija laikoma kritiškai svarbia.

    Patikimiausia apsauga nuo hepatito A yra skiepai, suteikiantys ilgalaikį imunitetą. Jie ypač rekomenduojami prieš keliones į regionus, kur hepatitas A paplitęs dažniau, taip pat žmonėms, kurių rizika didesnė dėl darbo ar gyvenimo sąlygų.

    Ne mažiau svarbi ir kasdienė higiena: rankas būtina kruopščiai plauti vandeniu su muilu po tualeto, prieš valgį ir prieš ruošiant maistą. Taip pat svarbu vartoti saugų vandenį ir užtikrinti švarą virtuvėje, nes būtent paprasti įpročiai dažnai sustabdo protrūkius.

  • Mokslininkai aptiko spermos mutacijų karą: rizika auga su amžiumi, bet ne viskas taip paprasta

    Spermatozoidų varžybos dėl išlikimo prasideda dar jiems nesusiformavus. Nauji duomenys rodo, kad vyro sėklidėse mutavusios kamieninės ląstelės gali įgyti pranašumą prieš kitas ir pamažu „užkariauti“ didesnę audinio dalį. Mokslininkų teigimu, šis paslėptas procesas gali būti gerokai platesnis, nei manyta anksčiau.

    Tyrėjai analizavo 24–75 metų vyrų spermos mėginius ir taikė itin tikslią DNR sekoskaitos metodiką „NanoSeq“. Jie ieškojo mutacijų, kurios pasitaiko dažniau, nei būtų tikėtina atsitiktinai, nes tai gali reikšti, kad tam tikros mutavusios ląstelių linijos sėklidėse išstumia kitas. Tokia konkurencija vadinama teigiama atranka, kai biologinį pranašumą turinčios ląstelės plinta sparčiau.

    Rezultatai parodė daugiau nei 35 000 mutacijų baltymus koduojančiose genų srityse. 40 genų aptikta teigiamos atrankos požymių, o 31 iš jų anksčiau nebuvo sieti su tokio tipo ląstelių konkurencija vyriškoje gemalinėje linijoje. Dalis naujai išryškėjusių genų siejami su paveldimomis ligomis, o dalis persidengia su žinomais su vėžiu susijusiais genais.

    Ypač išsiskyrė mutacijų, kurios anksčiau aptiktos vaikams, turintiems raidos sutrikimų, dažnis. Tyrimo duomenimis, spermos mėginiuose jos pasitaikė apie 66 kartus dažniau, nei būtų prognozuojama pagal įprastą mutacijų atsiradimo foną. Tai sustiprina prielaidą, kad dalis mutacijų ne šiaip atsiranda, bet ir yra „palaikomos“ ląstelių konkurencijos sėklidėse.

    Mokslininkai taip pat įvertino mutacijų kaupimosi spartą: vidutiniškai apie 1,67 mutacijos per metus. Pagal jų skaičiavimus, apie 30 metų amžiaus maždaug 2 proc. spermatozoidų galėtų turėti tikėtinai žalingą mutaciją, o apie 70 metų šis rodiklis galėtų didėti iki maždaug 4,5 proc. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra tiesioginė tikimybė susilaukti vaiko su genetiniu sutrikimu.

    Tam, kad mutacija turintis spermatozoidas paveiktų palikuonį, jis pirmiausia turi apvaisinti kiaušialąstę, o embrionas turi sėkmingai vystytis. Dalis mutacijų gali mažinti apvaisinimo tikimybę arba lemti ankstyvus nėštumo nutrūkimus, todėl realus ryšys tarp mutacijų spermoje ir genetinių sutrikimų dažnio naujagimiams išlieka ne iki galo aiškus. Tyrimo autoriai akcentuoja, kad svarbiausia žinia yra pati natūralios atrankos apimtis vyro gemalinėje linijoje ir tai, kaip ji gali keisti spermos genetinę sudėtį bėgant metams.

  • Šie tylūs ženklai gali įspėti apie plaučių vėžį: gydytojai ragina neatidėlioti

    Nuovargis, užsitęsęs kosulys ar dusulys neretai priskiriami peršalimui, alergijoms ar įtampai darbe. Vis dėlto medikai primena, kad kai kurie, iš pirmo žvilgsnio, menki simptomai gali būti rimtesnės ligos, įskaitant plaučių vėžį, pradžia.

    Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) ragina kreiptis į šeimos gydytoją, jei kelias savaites nepraeina arba stiprėja kvėpavimo sistemos nusiskundimai. Ankstyvas ištyrimas svarbus todėl, kad plaučių vėžys ilgą laiką gali progresuoti beveik nepastebimai.

    Dažniausiai minimi įspėjamieji požymiai yra kosulys, trunkantis tris savaites ar ilgiau, ir kosulys, kuris laikui bėgant ryškėja. Taip pat verta sunerimti, jei kartojasi krūtinės infekcijos arba atsiranda kraujo atkosėjimas.

    Gydytojai atkreipia dėmesį ir į kitus simptomus: krūtinės skausmą ar diskomfortą kvėpuojant bei kosint, nuolatinį dusulį ir užsitęsusį išsekimą. Įspėjamuoju signalu gali tapti ir apetito sumažėjimas bei nepaaiškinamas svorio kritimas.

    „Jei pastebėjote bet kurį iš šių požymių ar simptomų, kreipkitės į savo šeimos gydytoją“, – pabrėžia NHS.

    Specialistai primena, kad šiuos simptomus dažnai sukelia ne vėžys, o, pavyzdžiui, infekcijos, lėtinės plaučių ligos ar gastroezofaginis refliuksas. Tačiau būtent patikra ir tyrimai leidžia laiku atmesti pavojingiausias priežastis arba pradėti gydymą, kai jis efektyviausias.

    Didžiausias plaučių vėžio rizikos veiksnys išlieka rūkymas, tačiau susirgti gali ir niekada nerūkę žmonės. Riziką taip pat didina pasyvus rūkymas, ilgalaikis kenksmingų dalelių įkvėpimas darbe, oro tarša, radono poveikis ir amžius.

    Cancer Research UK duomenimis, Jungtinėje Karalystėje kasmet nustatoma apie 48 000–50 000 naujų plaučių vėžio atvejų, o maždaug 33 000–35 000 žmonių nuo šios ligos miršta. Organizacija taip pat nurodo, kad didelė dalis atvejų yra susiję su išvengiamais rizikos veiksniais, pirmiausia rūkymu.

    Medikai akcentuoja paprastą taisyklę: jei kosulys, dusulys, krūtinės skausmas ar nepaaiškinamas svorio kritimas užsitęsia ir nepraeina įprastais būdais, delsti nereikėtų. Šeimos gydytojas įvertins būklę ir, jei prireiks, paskirs kraujo tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą ar nukreips detalesniam ištyrimui.

  • Mažai kas renka, o vertė stebina: ežiukas geltonasis gali praturtinti rudeninį meniu

    Mažai kas renka, o vertė stebina: ežiukas geltonasis gali praturtinti rudeninį meniu

    Ežiukas geltonasis, dar vadinamas dygliuotuoju grybu, Lietuvos miškuose dažniausiai aptinkamas nuo vasaros iki vėlyvo rudens. Jis auga pavieniui arba grupėmis tiek lapuočių, tiek spygliuočių miškuose, dažnai samanotose vietose.

    Šį grybą lengviausia atpažinti apvertus kepurėlę: vietoj lakštelių ar vamzdelių apačioje matyti trapūs dygleliai. Kepurėlė paprastai būna šviesi, nuo kreminės iki gelsvai rusvos, neretai netaisyklingos formos.

    Pradedantiesiems grybautojams svarbiausia taisyklė nesikeičia: valgyti galima tik tuos grybus, kuriuos atpažįstate šimtu proc. Jei kyla abejonių, radinį geriau palikti miške arba pasitarti su grybų žinovu.

    Ežiukas geltonasis laikomas valgomu grybu, tačiau, kaip ir daugumą laukinių grybų, jį rekomenduojama vartoti tik termiškai apdorotą. Tai ypač aktualu jautresnį virškinimą turintiems žmonėms ir vaikams.

    Kuo jis vertingas mityboje?

    Grybai vertinami dėl baltymų, skaidulų ir mineralinių medžiagų, tačiau svarbu suprasti, kaip skaitomi tyrimų duomenys. Maistinės vertės analizėse rodikliai dažnai pateikiami pagal sausąją masę, todėl šviežiuose grybuose realūs kiekiai būna gerokai mažesni dėl didelio vandens kiekio.

    Tyrimuose ežiuke geltonajame identifikuojami įvairūs mineralai, tarp jų kalis, magnis, kalcis, geležis, cinkas, varis ir manganas. Vis dėlto jų kiekis gali skirtis priklausomai nuo augavietės, dirvožemio, oro sąlygų ir paties grybo brandos.

    Dėl to ežiuko geltonojo nereikėtų laikyti konkretaus mineralo trūkumo sprendimu. Kur kas tiksliau jį vertinti kaip sezoninį, maistinę įvairovę didinantį produktą.

    Interneto pažadai ir mokslo ribos

    Socialiniuose tinkluose ir forumuose kartais pasitaiko teiginių, esą šis grybas ar jo užpilai turi išskirtinių priešvėžinių savybių. Moksliniuose darbuose iš tiesų nagrinėjami ežiuko geltonojo bioaktyvūs junginiai, tačiau tai dar nereiškia, kad grybo valgymas gydo ligas.

    Tyrimai su ekstraktais laboratorinėmis sąlygomis dažnai vertina antioksidacinį aktyvumą ir atskirų junginių poveikį ląstelėms. Tokie rezultatai yra svarbūs tolimesniems tyrimams, bet jie nėra klinikinis įrodymas, kad poveikis bus toks pats žmogaus organizme.

    Mokslininkai taip pat analizuoja, kaip grybų ekstraktai veikia fermentus, susijusius su angliavandenių apykaita. Tačiau ir šiuo atveju kalbama apie bandymus už organizmo ribų, todėl jų negalima tiesiogiai perkelti į išvadas apie cukraus kiekio kraujyje mažinimą ar diabeto gydymą.

    „Tai, kas laboratorijoje veikia ląsteles ar fermentus, dar nereiškia gydomojo poveikio žmogui valgant grybą“, – pabrėžia mitybos ir maisto saugos specialistai, vertindami panašius interneto teiginius.

    Kaip paruošti, kad būtų skanu?

    Kulinarijoje dažniausiai rekomenduojama rinktis jaunesnius ežiuko geltonojo vaisiakūnius, nes jie būna švelnesni ir mažiau kartūs. Senesni grybai gali sukietėti, o jų skonis neretai tampa ryškesnis ir ne visiems priimtinas.

    Valant galima pašalinti trapius dyglelius po kepurėle, ypač jei grybas brandesnis. Ežiukas geltonasis tinka kepti, troškinti, virti ir džiovinti, dažnai naudojamas padažams, kiaušinienei ar patiekalams keptuvėje.

    Svarbiausia laikytis bendrų grybų vartojimo principų: nevalgyti dideliais kiekiais, neeksperimentuoti su neaiškiais užpilais ir visada rinkti tik tiksliai atpažįstamus grybus. Tuomet šis mažiau populiarus miško radinys gali tapti įdomiu sezono atradimu.

  • Milijonai klausia DI apie sveikatą: dalis atsakymus laiko diagnoze ir keičia vaistus

    Milijonai klausia DI apie sveikatą: dalis atsakymus laiko diagnoze ir keičia vaistus

    DI tapo pirmu žingsniu

    Lenkijoje vis daugiau žmonių sveikatos klausimais pirmiausia kreipiasi į dirbtinį intelektą. Tyrimas, atliktas su 1 000 suaugusiųjų imtimi, rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių DI dėl sveikatos naudojo 58 proc. apklaustųjų, o 27 proc. tai darė pakartotinai.

    Ataskaitos autoriai skaičiuoja, kad toks paplitimas gali reikšti maždaug 17 mln. gyventojų, bent kartą ieškojusių sveikatos informacijos per DI. Tai signalizuoja pokytį paciento kelyje: pokalbis su algoritmu neretai aplenkia paiešką internete ar konsultaciją vaistinėje.

    Kas dažniausiai klausiama

    Dažniausias motyvas yra simptomų paaiškinimas: taip nurodė 50,7 proc. DI sveikatos temomis naudojusių žmonių. Taip pat dažnai klausiama apie vaistus ir papildus, o nemaža dalis siekia greitai suprasti tyrimų rezultatus.

    Ataskaita išskiria tendenciją, kuri ypač svarbi gydytojams: 27 proc. vartotojų į pokalbių įrankį įkėlė savo tyrimų rezultatus dar prieš aptardami juos su specialistu. Vyresnių nei 50 metų grupėje tai darė apie 42 proc. respondentų, o moterys tai rinkosi dažniau nei vyrai.

    Rizika, kai atsakymas tampa diagnoze

    Viena reikšmingiausių išvadų yra pasitikėjimo riba: 14,9 proc. DI naudojusių žmonių atsakymą priėmė kaip diagnozę. Problema ta, kad DI gali pateikti įtikinamai skambančius paaiškinimus, tačiau jie nėra lygiaverčiai klinikiniam įvertinimui.

    Medicininis sprendimas remiasi ne vien simptomų aprašymu ar laboratoriniais skaičiais, bet ir apžiūra, ligos istorija, gretutinėmis būklėmis, vartojamais vaistais bei individualiais rizikos veiksniais. Dėl to DI atsakymai turėtų būti vertinami kaip edukacinė informacija ir pagalba pasiruošti vizitui, o ne galutinis sprendimas.

    „Pokalbis su DI gali padėti suprasti sąvokas ir susidėlioti klausimus gydytojui, bet negali pakeisti diagnozės ir gydymo plano“, – pabrėžiama ataskaitoje.

    Įtaka sprendimams dėl gydymo

    Tyrimo duomenys rodo, kad DI atsakymai neretai virsta konkrečiais veiksmais. 19,2 proc. DI sveikatos klausimais naudojusių asmenų pagal pokalbio pasiūlymą įsigijo nereceptinį vaistą ar papildą.

    Dar jautresnis rodiklis yra vaistų vartojimo keitimas: 8,3 proc. respondentų pakeitė dozę arba nutraukė vaisto vartojimą nepasitarę su gydytoju. Tai laikoma viena didžiausių rizikų, nes net nedidelė dozės korekcija tam tikrais atvejais gali turėti reikšmingų pasekmių.

    Vizitai pas gydytoją: du priešingi efektai

    DI naudojimas gali ir paskatinti, ir atgrasyti nuo konsultacijos. 13,6 proc. apklaustųjų po pokalbio su DI užsiregistravo pas gydytoją, nors teigė, kad be tokio paskatinimo to nebūtų padarę.

    Kita vertus, 7,4 proc. nurodė atsisakę planuoto vizito. Jauniausioje grupėje skirtumai ryškesni: apie 27 proc. užsiregistravo konsultacijai, o apie 8 proc. ją atšaukė.

    Viena silpniausių vietų – patikra

    Saugiam naudojimui kritiškai svarbi informacijos verifikacija, tačiau ji ne visada atliekama. 70 proc. respondentų teigia DI pateiktą informaciją tikrinantys bent kartais, bet reguliariai tai daro 39 proc.

    Ketvirtadalis, arba 25,4 proc., niekada netikrina DI atsakymų pas gydytoją, vaistininką ar kituose patikimuose šaltiniuose. Vyresnių nei 50 metų grupėje taip elgiasi apie 33,4 proc., todėl būtent šiai auditorijai ypač svarbi aiški žinutė apie rizikas.

    Ataskaitą „Zdrowie z AI“ parengė On Board Think Kong kartu su SW Research. Joje akcentuojama, kad DI gali tapti naudingu įrankiu paciento edukacijai, tačiau sprendimai dėl diagnozės, vaistų dozavimo ar gydymo nutraukimo turi likti medicinos profesionalų atsakomybė.

  • Nobelio medicinos premija 2026: trys laureatai už atradimą, pakeitusį smegenų tyrimus

    Nobelio medicinos premija 2026: trys laureatai už atradimą, pakeitusį smegenų tyrimus

    Nobelio fiziologijos arba medicinos premija 2026 metais skirta Karlui Deisserothui, Peteriui Hegemannui ir Georgui Nageliui už proveržį, atvėrusį kelią optogenetikai. Šis metodas leido mokslininkams itin tiksliai valdyti nervinių ląstelių aktyvumą šviesa ir taip iš esmės pakeitė smegenų funkcijų tyrimus.

    Premiją tradiciškai skiria Nobelio asamblėja Karolinska Institute, remdamasi Nobelio komiteto atliktu vertinimu. Nuo 1901 metų ši Nobelio premija tapo vienu svarbiausių pasaulinės biomedicinos pasiekimų simbolių, o apdovanojimas gali atitekti ne daugiau kaip trims asmenims.

    Šių metų laureatų darbas siejamas su šviesai jautriais jonų kanalais, aptinkamais vienaląsčiuose dumbliuose. Tai baltymai, kurie vienu metu veikia kaip šviesos receptorius ir jonų kanalai ląstelės membranoje: apšvietus tam tikro ilgio banga, kanalas atsiveria ir jonai ima judėti, sukeldami elektrinius pokyčius.

    Esminis proveržis buvo tai, kad šiuos šviesai jautrius kanalus pavyko pritaikyti kaip savotišką jungiklį nervinėms ląstelėms. Į neuronus įvedus genus, koduojančius šiuos baltymus, konkretūs neuronai tampa jautrūs šviesai, todėl galima juos įjungti arba išjungti itin dideliu laiko ir erdvės tikslumu.

    Tokio tikslumo anksčiau dažnai trūko bandant atsakyti į klausimą, ar tam tikrų neuronų suaktyvinimas sukelia konkretų elgesį, pojūtį ar simptomą. Optogenetika leido daug aiškiau susieti atskirų neuronų grandinių darbą su judesiu, atmintimi, emocijomis ir kitomis funkcijomis, taip pat padėjo tikslinti neurologinių ir psichikos sutrikimų mechanizmų supratimą.

    Peteris Hegemannas, vokiečių biofizikas ir neurobiologas, daug metų tyrė, kaip dumbliai aptinka šviesą, ir taip priartėjo prie šių neįprastų baltymų identifikavimo. Kartu su Georgu Nageliu jis parodė, kad baltymai sujungia šviesos receptoriaus ir jonų kanalo savybes, o tai tapo kertiniu akmeniu vėlesniam optogenetikos vystymuisi.

    Georgas Nagelis, su Vokietijos mokslo bendruomene siejamas mokslininkas, gilinosi į mikroorganizmų šviesai jautrių baltymų elektrofiziologines savybes. Jo indėlis svarbus dėl detalaus šių baltymų veikimo aprašymo ir jų tinkamumo eksperimentiniam neuronų valdymui, įskaitant baltymų formas, tapusias plačiai naudojamais įrankiais laboratorijose.

    Karlas Deisserothas, JAV psichiatras, neurobiologas ir bioinžinierius, šiuos atradimus pavertė praktiškai pritaikomu metodu neuronų aktyvumui valdyti šviesa. Jo darbai padėjo optogenetiką iš laboratorinio principo paversti plačiai taikomu neuromokslų įrankiu, leidžiančiu tirti priežastinius ryšius smegenyse.

    Nobelio savaitė tradiciškai prasideda būtent medicinos ir fiziologijos premijos paskelbimu, o vėliau skelbiami fizikos, chemijos, literatūros, taikos ir ekonomikos premijų laureatai. Praktika rodo, kad komitetas neretai įvertina fundamentinius atradimus, kurių reikšmė medicinai pilnai atsiskleidžia tik po metų ar net dešimtmečių.

    Pernai ši premija buvo skirta už atradimus, susijusius su periferine imunologine tolerancija ir reguliaciniais T limfocitais, svarbiais autoimuninių ligų tyrimuose. Tai dar kartą priminė, kad Nobelio sprendimai dažnai atspindi ne vien momentinę klinikinę naudą, o ilgalaikį poveikį visai biomedicinos krypčiai.