CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Ši namų plaukų kaukė tapo sensacija: pigūs ingredientai, o efektai – stulbinantys

    Ši namų plaukų kaukė tapo sensacija: pigūs ingredientai, o efektai – stulbinantys

    Rytais būdavo nelengva. Atsikeldavau, pažvelgdavau į veidrodį ir su atodūsiu nuo pagalvės surinkdavau dar vieną pluoštą iškritusių plaukų. Kadaise vešli šukuosena vis labiau retėjo, o kartu tirpo ir pasitikėjimas savimi. Išbandžiau brangias procedūras, specializuotus šampūnus ir galvos odos įtrynimus, žadėjusius stebuklus. Rezultatai buvo menki, o piniginė – vis tuštesnė.

    Viskas pasikeitė vieną dieną, kai vartydama seną močiutės sąsiuvinį užtikau trumpą pastabą apie „stiprinančią kaukę“. Ingredientai pasirodė tokie paprasti, kad daugumą jų jau turėjau virtuvėje. Nusprendžiau pabandyti – juk neturėjau ką prarasti. Po kelių savaičių reguliaraus naudojimo pastebėjau kai ką netikėto: plaukai ne tik nustojo kristi taip intensyviai, bet tapo akivaizdžiai storesni, tvirtesni ir gyvybingesni. Atsirado ir daugybė trumpų naujų plaukelių.

    Štai mano „paslaptis“ – paprasta namų kaukė, kuriai reikės:

    • 1 kiaušinio trynio – tai baltymų šaltinis, padedantis stiprinti plauko struktūrą.

    • 2 šaukštų natūralaus jogurto – papildoma baltymų porcija ir pagalba galvos odos būklei.

    • 1 šaukšto medaus – natūralus drėkiklis, suteikiantis elastingumo ir žvilgesio.

    • 1 šaukšto ricinų aliejaus – seniai žinomo dėl stiprinančio poveikio ir dažnai siejamo su plaukų augimo skatinimu.

    Visus ingredientus kruopščiai sumaišau dubenėlyje, kol masė tampa vientisa ir lygi.

    Naudojimas toks pat paprastas kaip ir paruošimas. Mišinį tepu ant sausų arba šiek tiek drėgnų plaukų, daugiausia dėmesio skirdama galvos odai. Kelias minutes švelniai įmasažuoju pirštų pagalvėlėmis, kad suaktyvinčiau kraujotaką, o likusią kaukės dalį paskirstau per visą plaukų ilgį.

    Kad poveikis būtų stipresnis, užsidedu plėvelinę kepuraitę ir apvynioju galvą rankšluosčiu. Šiluma padeda veikliosioms medžiagoms geriau įsigerti į plauką ir galvos odą. Kaukę laikau mažiausiai 30 minučių, o jei turiu laiko – net iki valandos. Tuomet viską kruopščiai nuplaunu drungnu vandeniu ir išplaunu plaukus švelniu šampūnu.

    Ilgą laiką vengiau dažnesnio plaukų plovimo, tikėdama populiariu mitu, kad tai skatina slinkimą. Pasirodo, tai netiesa. Reguliarus ir, svarbiausia, taisyklingas plovimas yra svarbus galvos odos sveikatai. Nuvalius riebalų perteklių ir nešvarumus, sudaromos geresnės sąlygos augti naujiems, stipriems plaukams. Be to, švelnus masažas plovimo metu gali padėti suaktyvinti kraujotaką ir sustiprinti plaukų šaknis.

    Pabaigai – keli praktiški patarimai, kurie gali padėti pasiekti geresnių rezultatų.

    Pirma, svarbiausia yra reguliarumas, todėl kaukę verta naudoti nuosekliai – geriausia 1–2 kartus per savaitę.

    Antra, stebėkite savo plaukų būklę ir nepamirškite pusiausvyros tarp baltymų, drėkiklių ir aliejinių komponentų. Jei po kurio laiko plaukai tampa standūs ir šiurkštūs, tai gali reikšti, kad baltymų per daug – tuomet kuriam laikui kaukę atidėkite ir daugiau dėmesio skirkite drėkinimui bei maitinimui.

    Trečia, svarbiausias patarimas – apsišarvuokite kantrybe. Pastebimi plaukų tankėjimo pokyčiai užtrunka, nes plaukai auga natūraliu tempu. Tačiau nuosekli ir sąmoninga priežiūra dažniausiai anksčiau ar vėliau duoda laukiamų rezultatų.

  • Šis kosmetikos hitas išstumia makiažo pagrindą: oda atrodo natūraliai net vasarą

    Šis kosmetikos hitas išstumia makiažo pagrindą: oda atrodo natūraliai net vasarą

    Vis daugiau moterų atsisako sunkių, stipriai maskuojančių makiažo pagrindų ir renkasi natūralų odos vaizdą. Jei ir jums atsibodo „kaukės“ efektas, o šiltuoju metų laiku norisi lengvesnės alternatyvos, verta išbandyti priemones, kurios suvienodina odos atspalvį ir kartu ją puoselėja.

    Pastaruoju metu natūralumo tendencija tik stiprėja: socialiniuose tinkluose moterys vis dažniau kalba apie lengvesnį makiažą, mažiau dengiančias tekstūras ir didesnį dėmesį odos priežiūrai. Artėjant vasarai daugelis ieško produktų, kurie drėkintų, padėtų stiprinti odos apsauginį barjerą ir tik švelniai sulygintų odos toną, nepalikdami „kaukės“ įspūdžio.

    Vienas geriausiai žinomų pasirinkimų – BB kremai. Juos savo asortimente turi beveik visi kosmetikos gamintojai, o pagrindinis jų privalumas – lengvesnė tekstūra ir natūralesnis rezultatas.

    Vis dėlto BB kremai ne visada pateisina lūkesčius. Dažna problema – suderinamumas su aukšto SPF apsauga: kai kurios formulės gali susivelti, „susikaupuoti“ ar tiesiog atrodyti netvarkingai. Taip pat neretai sudėtinga išsirinkti tinkamą atspalvį, nes dažnai siūlomi vos keli variantai, pavyzdžiui, šviesus, vidutinis ir tamsus. Jei jūsų odos tonas yra tarp dviejų, idealiai pritaikyti priemonę gali būti sunku.

    Be to, ilgainiui išauga ir lūkesčiai: norisi ne tik drėkinimo bei atspalvio suvienodinimo, bet ir realios papildomos priežiūros – aktyviųjų ingredientų, kurie gerintų odos būklę. Dėl to vis daugiau dėmesio sulaukia CC kremai.

    CC kremai dažnai laikomi viena geriausių alternatyvų makiažo pagrindui. Šiuolaikinės formulės neretai praturtinamos aktyviaisiais ingredientais, pavyzdžiui, azijinės centelės ekstraktu, hialurono rūgštimi ar papildoma SPF apsauga. Be to, jų atspalviai paprastai geriau prisitaiko prie odos, todėl rezultatas atrodo natūraliai švytintis ir tolygesnis.

    Populiarūs ir koreguojantys žalsvi kremai, kurie pasiskirstę ant odos aktyvuojasi nuo šilumos ir susilieja su natūraliu atspalviu. Tai leidžia be sąžinės graužaties atidėti į šalį stipriai dengiančius produktus ir mėgautis lengva, „kvėpuojančia“ oda.

    Renkantis CC kremą verta atkreipti dėmesį į drėkinančią formulę ir sudėtį: naudingi gali būti, pavyzdžiui, peptidai, kurie prisideda prie odos elastingumo ir padeda saugoti nuo išsausėjimo. Šios priemonės ypač pasiteisina šiltesniais mėnesiais, kai norisi gaivesnio, lengvesnio makiažo.

  • Išbandžiau 4 plaukų įtrynimus nuo slinkimo: vienas tapo hitu, kitas – visiška nesėkmė

    Išbandžiau 4 plaukų įtrynimus nuo slinkimo: vienas tapo hitu, kitas – visiška nesėkmė

    Mano pažintis su plaukų įtrynimais prasidėjo tą akimirką, kai su siaubu pastebėjau, kad plaukai slenka saujomis. Jei tada būčiau turėjusi dabartines žinias, būčiau sutaupiusi nemažai pinigų. Šiandien dalinuosi patirtimi ir apžvelgiu keturis populiarius produktus: „Anwen Grow Us Tender“, „Pharmaceris H-Stimuforen“, „Hairy Tale Sniffy“ ir „Onlybio Hair In Balance“. Kuris pasiteisino labiausiai, o kuris nuvylė?

    Mano kova dėl tankesnių ir sveikesnių plaukų tęsiasi ne vienerius metus. Retėjantys plaukai smilkinių srityje ir lėtas augimas ilgą laiką nedavė ramybės, todėl įtrynimai tapo viena svarbiausių sąmoningos priežiūros dalių.

    Pirmasis išbandytas produktas buvo jau kultiniu vadinamas „Anwen Grow Us Tender“. Paskatinta gerų atsiliepimų tikėjausi proveržio – ir jis įvyko. Tai vienas iš tų įtrynimų, kurių poveikis matomas plika akimi. Po naudojimo juntamas dilgčiojimas ir šiluma sudarė įspūdį, kad priemonė aktyviai veikia ir skatina kraujotaką. Po kelių savaičių reguliaraus naudojimo pastebėjau daug naujų trumpų plaukelių, vadinamųjų „baby hair“ – plaukai sustiprėjo ir slinko mažiau.

    Vis dėlto verta žinoti, kad tai nėra švelni priemonė. Dėl intensyvaus poveikio maždaug po trijų mėnesių teko padaryti pertrauką, tačiau prie jos periodiškai grįžtu tada, kai norisi stipresnės stimuliacijos.

    Kitas produktas, ilgam apsigyvenęs mano vonioje, – dermokosmetinis „Pharmaceris H-Stimuforen“. Jo griebiausi tada, kai galvos odos būklė buvo prasta, ir nesigailiu. Šio įtrynimo formulė visiškai kitokia nei „Anwen“: jis bekvapis, nesukelia jokio dilgčiojimo, o lengva konsistencija neapsunkina plaukų, todėl patogu naudoti kasdien.

    Derinant su tos pačios linijos šampūnu, rezultatai buvo pastebimi: plaukai atrodė tankesni, atsirado naujų „baby hair“. Nors poveikio teko palaukti ilgiau, šią priemonę vertinu už švelnumą ir stabilų rezultatą. Tai gali būti geras pasirinkimas tiems, kurie ieško patikrintos vaistinės kilmės rutinos ir nemėgsta intensyvių kvapų ar šildančio efekto.

    Ieškodama naujovių atradau „Hairy Tale Sniffy“ – vadinamąjį olfaktorinį įtrynimą, kuris iškart sudomino. Jo veikimas siejamas su plaukų folikuluose esančių uoslės receptorių stimuliacija, naudojant ingredientą „Sandalore“. Iš pradžių žiūrėjau skeptiškai, bet nusprendžiau pabandyti – ir tai buvo vienas sėkmingiausių pasirinkimų.

    Priemonė pasižymi prabangiu, parfumeriniu kvapu, kuriame juntamos santalmedžio, citrusų ir arbatos natos. Svarbiausia – maždaug po dviejų mėnesių reguliaraus naudojimo pastebėjau naujų plaukelių augimą visoje galvoje. Drąsiai rekomenduočiau ją tiems, kurie ieško efektyvaus produkto su inovatyvia idėja.

    Galiausiai pasilikau priemonę, iš kurios tikėjausi daugiausia, bet ji tapo didžiausiu nusivylimu – „Onlybio Hair In Balance“. Suviliojo pažadai skatinti plaukų augimą ir malonus kvapas, todėl testavau ją kruopščiai ir reguliariai. Deja, nepastebėjau jokių realių pokyčių: neatsirado naujų „baby hair“, o plaukų slinkimas nemažėjo.

    Be to, nors formulė vandeninga, atrodė, kad produktas palieka lengvai lipnų sluoksnį ir sukelia švelnų niežėjimą. Nors kiti šią priemonę giria už galvos odos drėkinimą ir gaivą, mano atveju tai nevirto apčiuopiamais rezultatais.

  • Slaugos namuose aptiko 118-mečių sensaciją: ar brazilas taps seniausiu žmogumi pasaulyje?

    Brazilijos Minas Žeraiso valstijoje, nedideliame Eloj Mendiso mieste esančiuose slaugos namuose netikėtai aptiktas vyras, kuriam, remiantis oficialiais dokumentais, yra 118 metų. Kalbama apie Luizą Karlosą duš Santušą, kurį įstaigos darbuotojai vadina „misteriu Luiziniu“.

    Luizo Karlo duš Santušo istorija plačiau pasklido tada, kai socialiniuose tinkluose pasirodė įrašų apie itin garbaus amžiaus slaugos namų gyventoją. Po šių pranešimų brazilų organizacija „RankBrasil“ patikrino ilgaamžio amžių pagrindžiančius dokumentus.

    Ekspertų teigimu, Luizas Karlosas duš Santušas gimė 1908 m. vasario 15 d. Tai esą patvirtina keli oficialūs dokumentai, įskaitant gimimo liudijimą, darbo įrašus ir medicinines pažymas. Po patikros jis pripažintas vyriausiu šalies vyru.

    Jei šiuos duomenis patvirtins tarptautinės organizacijos, brazilas galėtų pretenduoti ir į seniausio žmogaus pasaulyje titulą. Šiuo metu oficialus ilgaamžiškumo rekordas priklauso 116 metų britų moteriai Etel Katerhem. O vyriausiu gyvu vyru oficialiai laikomas kitas brazilas Žuanas Marinju Netu, kuriam pernai sukako 113 metų.

    Luizas Karlosas duš Santušas slaugos namuose gyvena daugiau nei pusę amžiaus – jis ten atvežtas 1971 m. rugsėjo 10 d. Buvęs ūkininkas neturi šeimos ir didžiąją laiko dalį praleidžia vienas, tačiau, pasak personalo, tai jo neslegia.

    Nepaisant garbaus amžiaus, vyras, anot medikų, išlieka pakankamai aktyvus: savarankiškai vaikšto, valgo be pagalbos ir beveik nevartoja vaistų. Sveikatos specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad „misteris Luizinis“ išlaikė senus įpročius – jis rūko suktines cigaretes ir kelis kartus per dieną geria kavą. Įstaigos darbuotojai pasakoja, kad ilgaamžis mėgsta ramybę ir neretai laiką leidžia kieme, rinkdamas akmenukus.

  • Kardiologas atskleidė, kuri daržovė saugo širdį: efektas gali nustebinti daugelį

    Gausus vaisių ir daržovių vartojimas laikomas vienu patikimiausių būdų stiprinti širdies sveikatą. Šie produktai aprūpina organizmą širdžiai naudingomis medžiagomis – skaidulomis, mineralais ir antioksidantais. Vis dėlto tarp daugelio daržovių išsiskiria viena, kurios poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai, pasak specialistų, yra ypač ryškus. Kalbama apie avokadą, kurį kardiologas Dariuszas Mozaffarianas mini kaip vieną geriausių pasirinkimų širdies sveikatai.

    Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

    Didžiausia avokado nauda siejama su didele mononesočiųjų riebalų rūgščių koncentracija. Tai vadinamieji „gerieji“ riebalai, galintys padėti mažinti MTL – „blogojo“ cholesterolio – kiekį. Specialistai atkreipia dėmesį, kad padidėjęs šio cholesterolio lygis siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto rizika. Mononesotieji riebalai, esantys avokade, gali prisidėti prie palankesnio cholesterolio balanso, taip mažindami nepageidaujamų sveikatos sutrikimų tikimybę.

    Be to, avokadas yra geras skaidulų šaltinis. Teigiama, kad pusė avokado gali suteikti iki 20 proc. paros skaidulų poreikio. Skaidulos svarbios ne tik dėl virškinimo – jos taip pat padeda palaikyti sveikesnį cholesterolio lygį ir gali mažinti cholesterolio įsisavinimą virškinamajame trakte, o tai siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Dar viena avokado stiprybė – kalis. Šis mineralas svarbus širdies veiklai, nes gali padėti reguliuoti kraujospūdį ir mažinti neigiamą natrio poveikį. Širdies ląstelėms kalis reikalingas normaliai funkcijai, o jo trūkumas gali prisidėti prie padidėjusio kraujospūdžio – vieno pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

    Taip pat primenama, kad dažnas gruzdintų bulvyčių vartojimas gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai, įskaitant didesnę 2 tipo diabeto riziką – apie tai skelbta tyrime, kurį aptarė leidinys „The Guardian“.

  • Bulvytės fri – kelias į 2 tipo diabetą? Mokslininkai įspėja: skaičiai šokiruoja

    Bulvytės fri – vienas populiariausių patiekalų pasaulyje. Vis dėlto naujo tyrimo duomenys rodo, kad dažnas jų vartojimas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai ir didinti 2 tipo diabeto riziką.

    Tyrėjų skaičiavimais, valgant bulvytes fri tris kartus per savaitę, 2 tipo diabeto tikimybė padidėja apie 20 proc. Jei šis patiekalas atsiranda lėkštėje penkis kartus per savaitę, rizika išauga iki 27 proc. Tai, pasak mokslininkų, leidžia įtarti neigiamą reguliaraus vartojimo poveikį medžiagų apykaitai ir bendrai organizmo būklei.

    Tačiau pabrėžiama, kad problema nėra pati bulvė, o jos paruošimo būdas. Pavyzdžiui, keptos orkaitėje ar virtos bulvės, vartojamos tokiu pat dažniu, siejamos tik su maždaug 5 proc. didesne 2 tipo diabeto rizika.

    Mokslininkai taip pat išskiria, kad naudingiausia alternatyva gali būti bulvių keitimas pilno grūdo produktais. Tokie mitybos pokyčiai, jų teigimu, gali sumažinti diabeto išsivystymo tikimybę maždaug 8 proc.

    Dar vienas tyrimo pastebėjimas – visiškai atsisakius bulvyčių fri, 2 tipo diabeto rizika gali sumažėti net 19 proc. Tai esą dar kartą parodo, kaip svarbu rinktis sveikesnius gaminimo būdus ir kontroliuoti šio patiekalo kiekį racione.

    Londono „Karalienės Marijos universiteto“ dietologė Kauter Hashem pabrėžia, kad bulvės gali būti subalansuotos mitybos dalis, jei jos ruošiamos nenaudojant daug riebalų ir druskos. Pasak specialistės, būtent paruošimo būdas dažniausiai lemia, ar šis produktas tampa palankus sveikatai, ar priešingai – prisideda prie žalingų pokyčių.

    Primename, kad kai kurie šiuolaikiniai tyrimai rodo: natūralus sviestas gali būti kasdienės mitybos dalis, jei vartojamas saikingai. Specialistai ragina jo visiškai neatsisakyti, o mokytis tinkamai įtraukti į valgiaraštį.

  • Gydytojai įspėja: ši „nematoma“ druska kasdien ardo širdį – riba tik viena

    Medikai pabrėžia, kad natris organizmui būtinas: jis padeda reguliuoti vandens ir druskų pusiausvyrą, užtikrina nervinių impulsų perdavimą ir raumenų, įskaitant širdies raumenį, susitraukimus.

    Vis dėlto specialistai aiškina, kad daugelis žmonių kasdien nepastebimai viršija saugią druskos normą. Apie tai, remdamasis medikų rekomendacijomis ir tarptautinių mokslininkų tyrimais, skelbia portalas „EatingWell“.

    Pasak ekspertų, per didelis natrio kiekis racione reikšmingai didina hipertenzijos, insulto ir širdies smūgio riziką.

    Medikų rekomenduojama saugi norma suaugusiajam – apie 2300 miligramų natrio per parą. Tai maždaug vienas arbatinis šaukštelis valgomosios druskos.

    Tačiau tyrimai rodo, kad daugelyje šalių žmonės druskos suvartoja du ar net tris kartus daugiau, nei pataria gydytojai.

    Daugiausia natrio dažniausiai slepiasi šiuose produktuose:

    konservuose,
    pusgaminiuose,
    dešrose ir kituose perdirbtuose mėsos gaminiuose,
    greitajame maiste,
    paruoštuose padažuose.

    Dėl to žmogus gali viršyti normą net ir tuomet, jei gamindamas maistą papildomai jo nesūdo.

    Gydytojai aiškina, kad natris turi savybę sulaikyti vandenį organizme. Kai jo gaunama per daug, organizmas kaupia skysčius, didėja kraujo tūris kraujagyslėse.

    Tuomet kyla arterinis kraujospūdis, o tai sukuria papildomą krūvį širdžiai.

    Kanados mitybos specialistas Drew Hamler pažymi, kad nuolat vartojant per daug natrio, širdies raumuo priverstas dirbti intensyviau, kad perpumpuotų didesnį kraujo kiekį.

    Ilgainiui tai gali lemti:

    hipertenziją,
    insultą,
    širdies smūgį,
    širdies nepakankamumą.

    Žala neapsiriboja vien kraujospūdžio didėjimu. Medikai atkreipia dėmesį, kad reguliariai viršijant natrio normą, palaipsniui mažėja kraujagyslių elastingumas.

    Arterijos tampa standesnės ir prasčiau prisitaiko prie kraujotakos pokyčių. Tai gali prisidėti prie aterosklerozės – riebalinių plokštelių kaupimosi kraujagyslėse, kuris didina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę.

    Naujesni tyrimai taip pat rodo, kad druskos perteklius gali paveikti žarnyno mikrobiotą. Didelis natrio vartojimas mažina naudingųjų bakterijų kiekį.

    Dėl to gali didėti medžiagos TMAO lygis – mokslininkai ją sieja su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Gydytojai nerekomenduoja druskos atsisakyti visiškai, nes natris yra būtinas normaliai organizmo veiklai. Tačiau pataria palaipsniui mažinti jos kiekį mityboje.

    Dietologai primena, kad skonio receptoriai prie mažiau sūraus maisto dažniausiai prisitaiko per maždaug dvi–tris savaites.

    Norint sumažinti druskos vartojimą, specialistai pataria:

    dažniau gaminti iš šviežių produktų,
    riboti paruoštus padažus ir pusgaminius,
    vietoje druskos rinktis prieskonius ir žoleles,
    prieš dosolindami maistą jį pirmiausia paragauti.

    Pavyzdžiui, bazilikas, paprika, česnakas, citrinų sultys ar actas gali sustiprinti patiekalų skonį nepridedant papildomo natrio.

    Medikų teigimu, net ir nedidelis natrio kiekio sumažinimas gali pastebimai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Druskos kontrolė kasdienėje mityboje padeda palaikyti normalų kraujospūdį, gerina kraujagyslių būklę ir mažina širdies apkrovą.

    Todėl gydytojai ragina atidžiau stebėti mitybos įpročius ir prisiminti, kad druskos perteklius dažnai būna „paslėptas“ įprastuose kasdienio meniu produktuose.

  • Onkologas įvardijo vieną pusryčių produktą: gali sumažinti agresyvaus žarnyno vėžio riziką

    Mityba daro didelę įtaką sveikatai, o kai kurie produktai gali padėti apsaugoti organizmą nuo sunkių ligų. Teigiama, kad įtraukus vieną produktą į pusryčius galima pastebimai sumažinti storosios žarnos vėžio riziką.

    Vėžys. Iliustracinė nuotrauka

    Anglijos universiteto biomedicinos mokslų profesorius, gydytojas onkologas konsultantas Justinas Stebbingas papasakojo apie maisto produktą, kuris, kaip rodo nauji duomenys, gali turėti apsauginį poveikį. Apie tai skelbia „Mirror“.

    „Nauji duomenys rodo, kad reguliarus jogurto vartojimas gali turėti apsauginį poveikį nuo kai kurių agresyvių kolorektalinio vėžio formų, nes keičia žarnyno mikrobiomą – natūralias bakterijas, gyvenančias žarnyne“, – teigiama publikacijoje cituojant onkologą.

    Pasak specialisto, žarnyno mikrobiomas yra itin svarbus bendrai sveikatai: jis veikia virškinimą, imuninės sistemos funkcijas ir net vėžio riziką.

    Profesorius aiškina, kad jogurtas gali būti naudingas dėl jame esančių gyvųjų naudingųjų bakterijų kultūrų, tokių kaip Lactobacillus bulgaricus ir Streptococcus thermophilus. Jos gali padėti palaikyti sveiką mikroorganizmų pusiausvyrą žarnyne.

    „Tyrimas parodė, kad dviejų ar daugiau jogurto porcijų per savaitę vartojimas siejamas su mažesne tam tikro agresyvaus kolorektalinio vėžio tipo rizika. Šis vėžys atsiranda dešinėje storosios žarnos pusėje ir, palyginti su kairės pusės vėžiu, yra susijęs su prastesniais išgyvenamumo rodikliais“, – pažymėjo konsultantas.

    Viena prasčiausių prognozių, pasak publikacijos, siejama su kolorektalinio vėžio variantu, kuris vystosi dešinėje storosios žarnos dalyje – Bifidobacterium teigiamu proksimalinės storosios žarnos vėžiu.

    Taip pat pabrėžiama, kad jogurte yra kalcio, kuris svarbus kaulų būklei ir gali padėti mažinti osteoporozės riziką. Reguliarus jogurto vartojimas siejamas ir su mažesniu kraujospūdžiu bei sumažėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    „Mirror“ nurodo, kad kai kurie tyrimai taip pat leidžia manyti, jog jogurto vartojimas gali prisidėti prie 2 tipo diabeto ir kitų ligų prevencijos.

  • 7 dažniausios impotencijos priežastys: gydytojai įspėja, kada verta sunerimti

    Erekcijos sutrikimai (erekcijos disfunkcija) – dažna problema, su kuria susiduria milijonai vyrų visame pasaulyje. Juos gali lemti tiek fizinės, tiek psichologinės priežastys. Medikai pabrėžia, kad dažniausiai tai yra kelių veiksnių derinys, veikiantis kraujotaką, nervų sistemą ir emocinę būklę.

    Potencijos problemos. Iliustracinė nuotrauka

    Kraujotakos, hormonų ar nervų sistemos pokyčiai, taip pat ilgalaikis stresas neretai tampa pagrindiniais signalais, kad organizmui reikia dėmesio. Žemiau – dažniausiai įvardijamos erekcijos sutrikimų priežastys.

    Širdies ir kraujagyslių ligos – viena dažniausių erekcijos disfunkcijos priežasčių. Aterosklerozė, padidėjęs kraujospūdis ir kiti kraujotakos sutrikimai mažina kraujo pritekėjimą į varpą, todėl pasiekti ar išlaikyti erekciją tampa sunkiau.

    Endokrininiai sutrikimai – cukrinis diabetas ir kiti hormonų pusiausvyros pakitimai gali paveikti kraujagysles ir nervus, dalyvaujančius erekcijos procese. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje ilgainiui pažeidžia nervines galūnes, o hormoniniai svyravimai gali mažinti testosterono kiekį, tiesiogiai susijusį su lytine funkcija.

    Neurologinės problemos – nervų sistemos pažeidimai, kuriuos sukelia tokios ligos kaip išsėtinė sklerozė ar insulto pasekmės, gali sutrikdyti signalų perdavimą tarp smegenų ir lytinių organų.

    Vaistai – kai kurie medikamentai, pavyzdžiui, antidepresantai, kraujospūdį mažinantys vaistai ar chemoterapijoje naudojami preparatai, gali turėti šalutinį poveikį ir sukelti erekcijos sutrikimų.

    Psichologiniai veiksniai – stresas, depresija ir nerimas neretai tampa esminėmis potencijos problemų priežastimis. Net ir nesant ryškių fizinių sutrikimų, prasta emocinė savijauta gali blokuoti seksualinę reakciją.

    Žalingi įpročiai ir gyvenimo būdas – rūkymas, gausus alkoholio vartojimas ir narkotinių medžiagų vartojimas neigiamai veikia kraujagysles bei nervų sistemą. Mažas fizinis aktyvumas didina riziką, nes prisideda prie antsvorio, nutukimo ir širdies bei kraujagyslių problemų.

    Amžius – bėgant metams erekcijos sutrikimų tikimybė didėja. Tai siejama su natūraliais hormonų sistemos pokyčiais ir kraujagyslių būklės prastėjimu. Nors erekcijos disfunkcija nėra neišvengiama senėjimo dalis, ji dažniau pasitaiko vyrams po 50 metų.

    Jei erekcijos sutrikimai kartojasi arba sukelia nerimą, rekomenduojama pasitarti su gydytoju – neretai tai gali būti ankstyvas signalas apie kitas sveikatos problemas.

  • Perspėjimas persirgusiems COVID-19: tyrimas atskleidė 24 proc. didesnę plaučių vėžio riziką

    COVID-19 persirgę žmonės gali turėti didesnę riziką ateityje susirgti viena iš vėžio formų – plaučių vėžiu.

    COVID-19. Asociatyvi nuotrauka

    Naujausi tyrimai rodo, kad sunkia COVID-19 forma sirgę asmenys galėjo turėti 24 proc. didesnę plaučių vėžio riziką, palyginti su tais, kurie virusu nebuvo užsikrėtę. Taip pat teigiama, kad vakcinacija nuo COVID-19 ir gripo eksperimentuose su pelėmis galėjo padėti sumažinti ligos riziką.

    „Tyrimo metu mokslininkai išanalizavo beveik 76 mln. suaugusių JAV gyventojų medicininius įrašus. Jie nustatė, kad žmonės, hospitalizuoti dėl sunkios COVID-19 formos, ateityje turėjo maždaug 24 proc. didesnę plaučių vėžio riziką, palyginti su tais, kurie niekada nebuvo užsikrėtę“, – teigiama pranešime.

    Siekiant detaliau įvertinti galimą ryšį tarp COVID-19 ir plaučių vėžio, tyrėjai peles užkrėtė SARS-CoV-2 arba A tipo gripu. Gyvūnams visiškai pasveikus, jiems buvo suleistos plaučių naviko ląstelės.

    „Anksčiau užkrėstiems gyvūnams nuosekliai formavosi didesni ir greičiau augantys navikai. Gripo sukeltas prouždegiminis ir navikų augimą skatinantis poveikis buvo stebimas net praėjus keturiems mėnesiams po pirminio užsikrėtimo“, – padarė išvadą tyrėjai.

    Mokslininkai aiškina, kad sunkios kvėpavimo takų infekcijos gali sukelti ilgalaikius pokyčius įvairių tipų plaučių ląstelėse, įskaitant imunines, struktūrines ir kvėpavimo takus dengiančias ląsteles. Dėl šių pokyčių plaučiai, pasak tyrėjų, dar ilgai po pasveikimo gali pernelyg intensyviai gaminti baltymą, vadinamą G-CSF.

    Taip pat pabrėžiama, kad COVID-19 pandemija išryškino ilgalaikes virusinės pneumonijos pasekmes, tačiau jos įtaka vėžio vystymuisi vis dar nėra iki galo aiški.

    „Čia parodome, kad pacientai, kurie anksčiau buvo hospitalizuoti dėl sunkios COVID-19 eigos, turi padidėjusią vėlesnio plaučių vėžio riziką. Keliuose pelių modeliuose sunkios kvėpavimo takų virusinės infekcijos spartino plaučių vėžio augimą, o vakcinacija sušvelnino infekcijos sustiprintą naviko progresavimą“, – apibendrino tyrėjai.