Category: Sveikata ir grožis

Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad natūralus sviestas gali būti naudingas kasdienės mitybos dalis, jei vartojamas saikingai. Šis produktas turi daug organizmui svarbių maistinių medžiagų, todėl dietologai ragina sviesto visiškai neatsisakyti, o išmokti jį protingai įtraukti į valgiaraštį.

Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

Sviestas gaminamas iš grietinėlės ir jame gausu koncentruotų pieno riebalų. Tai riebaluose tirpių vitaminų šaltinis, svarbus įvairioms organizmo funkcijoms: vitaminas A padeda palaikyti akių ir odos sveikatą, vitaminas D prisideda prie kalcio įsisavinimo ir kaulų stiprinimo, vitaminas E atlieka antioksidacinę funkciją, o vitaminas K reikalingas normaliam kraujo krešėjimui. Be to, svieste yra natūralių trumpųjų grandinių riebalų rūgščių ir mineralų, dalyvaujančių energijos gamybos procesuose.

Saikingas sviesto vartojimas gali turėti teigiamą poveikį organizmui. Riebalai padeda geriau įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus iš kitų produktų, todėl nedidelis sviesto kiekis daržovių patiekaluose gali padidinti jų maistinę vertę. Trumpųjų grandinių riebalų rūgštys suteikia greitą energijos šaltinį ir palaiko žarnyno veiklą. Taip pat sviestas padeda ilgiau jaustis sotiems, todėl gali būti naudingas apetito kontrolei.

Dietologai suaugusiesiems rekomenduoja per dieną suvartoti maždaug 10–20 gramų sviesto. Toks kiekis leidžia gauti reikalingų maistinių medžiagų neviršijant sočiųjų riebalų normų. Svarbu rinktis natūralų sviestą be augalinių riebalų ir dirbtinių priedų.

Vis dėlto sviestas yra kaloringas produktas, todėl kai kuriems žmonėms jo kiekį vertėtų riboti. Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis ar turintys lipidų apykaitos sutrikimų turėtų atidžiau kontroliuoti suvartojamą sviesto kiekį, o prireikus dalį riebalų racione keisti augaliniais aliejais, kad sumažėtų organizmui tenkanti apkrova.

Saikingai ir tinkamai vartojamas sviestas gali padėti gauti vertingų maistinių medžiagų, palaikyti energiją ir prisidėti prie širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatos.

Kaip anksčiau rašė „Komentarai“, ne visada kava iš tiesų suteikia energijos. Nors šis gėrimas seniai siejamas su rytiniu žvalumu ir produktyvumu, mokslininkai atkreipia dėmesį į kitus gėrimus, kurie gali veikti ne tik kaip stimuliatoriai, bet ir suteikti papildomos naudos organizmui.

Ne visada kava iš tiesų suteikia energijos. Nors šis gėrimas seniai siejamas su rytiniu žvalumu ir produktyvumu, mokslininkai išskiria paprastą alternatyvą, kuri veikia ne tik kaip stimulantas, bet ir gali būti naudingesnė organizmui.

Dažnas įsitikinęs, kad jėgų suteikia kofeinas. Tačiau iš tiesų jis labiau blokuoja nuovargio receptorius smegenyse, o ne „papildo“ energijos atsargas. Specialistai tai palygina su situacija, kai lipnia juosta užklijuojama lemputė, įspėjanti apie tuščią degalų baką: problema nematoma, bet degalų dėl to nepadaugėja. Be to, kava pasižymi lengvu šlapimą varančiu poveikiu, todėl papildomai skatina skysčių netekimą, o organizmas po nakties ir taip būna šiek tiek dehidratuotas.

Ekspertų teigimu, ryte veiksmingiau „įjungia“ organizmą stiklinė šilto vandens su natūraliomis citrinų sultimis ir žiupsneliu jūros arba Himalajų druskos.

„Šiltas vanduo akimirksniu suaktyvina žarnyno veiklą ir įsisavinamas greičiau nei šaltas“, – aiškina mokslininkai.

Citrinų sultys papildo organizmą vitaminu C ir fermentais, kurie, kaip teigiama, padeda kepenims efektyviau šalinti naktinio metabolizmo produktus. Druska šiame gėrime veikia kaip „laidininkas“ – padeda vandeniui patekti į ląsteles, o ne tiesiog greitai pasišalinti per inkstus.

Aiškinama, kad rytinis silpnumas dažnai siejamas su skysčių trūkumu ir mineralų (druskų) deficitu. Per naktį netenkama nemažai drėgmės kvėpuojant ir prakaituojant, dėl to kraujas tampa tirštesnis, širdžiai sunkiau jį pumpuoti, o smegenys gali gauti mažiau deguonies. Todėl vanduo su citrina ir druska esą padeda atkurti skysčių bei mineralų balansą ir suteikia stabilesnę energiją.

Teigiama, kad išgėrus tokio gėrimo mažėja „rūkas galvoje“, gerėja koncentracija, o žvalumas išlieka ilgiau.

„Energija neišnyksta po valandos, nes ląstelės gauna reikalingą drėkinimą, o ne tik nervų sistemos stimulaciją“, – pabrėžia dietologai.

Tai nereiškia, kad kavos būtina visiškai atsisakyti. Rekomendacija paprasta: dieną pradėkite stikline šilto vandens su citrina ir žiupsneliu druskos, palaukite 20–30 minučių, papusryčiaukite ir tik tuomet mėgaukitės espresso ar latte. Toks įprotis, pasak specialistų, padeda pasiekti didesnį natūralų žvalumą visai dienai.

Kaip anksčiau rašė „Komentarai“, tinkama pomidorų priežiūra, ypač laistymas, tiesiogiai veikia derliaus kokybę ir kiekį. Nesilaikant laistymo režimo vaisiai gali užaugti smulkūs, prasto skonio arba tapti jautresni ligoms, todėl rekomenduojama laikytis aiškių taisyklių, kad pomidorai būtų dideli ir sultingi.

Arbata dažnai laikoma vienu naudingiausių gėrimų, tačiau jos poveikis sveikatai labai priklauso nuo to, kokią arbatą pasirenkame ir kaip ji paruošiama. Mokslininkai, remdamiesi žurnale „Beverage Plant Research“ paskelbta moksline apžvalga, pabrėžia: populiarūs gėrimai arbatos pagrindu, tokie kaip į butelius pilstoma arbata ar „bubble tea“, gali pastebimai sumažinti natūralios arbatos teikiamą naudą ir net didinti kai kurių lėtinių ligų riziką.

Kinijos ir JAV tyrėjai išanalizavo daugybę ankstesnių mokslinių darbų apie arbatos įtaką žmogaus sveikatai. Išvadoms pasitelkti tiek klinikiniai tyrimai su žmonėmis, tiek eksperimentai su gyvūnais. Didžiausias dėmesys skirtas populiariausioms arbatos rūšims – žaliajai ir juodajai, tačiau apžvalgoje vertintos ir retesnės rūšys: geltonoji arbata, ulunas bei tamsioji fermentuota arbata.

Analizės rezultatai parodė nuoseklų ryšį tarp reguliaraus natūralios arbatos vartojimo ir mažesnės kai kurių lėtinių ligų rizikos. Tarp jų minimos širdies ir kraujagyslių sistemos problemos, nutukimas, antro tipo diabetas, taip pat kai kurios onkologinės ligos. Specialistai pažymi, kad šį poveikį gali lemti arbatos lapuose esantys antioksidantai, padedantys neutralizuoti laisvuosius radikalus, kurie pažeidžia organizmo ląsteles.

Vis dėlto ekspertai įspėja, kad nauda labai priklauso nuo paruošimo ir sudėties. Pavyzdžiui, į butelius pilstoma arbata neretai apdorojama aukštoje temperatūroje, todėl dalis vertingų antioksidantų gali suirti. Be to, į tokius gėrimus dažnai dedama saldiklių, kvapiųjų medžiagų ir kitų priedų.

„Bubble tea“ atveju situacija taip pat nėra palanki: gėrime dažnai būna tapijokos, pieno ar įvairių sirupų, o tai gali reikšti didelį pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų kiekį. Dėl to toks pasirinkimas gali būti kur kas mažiau naudingas nei paprasta, natūraliai užplikyta arbata.

Taip pat skelbiama, kad JAV „Kentukio universiteto“ mokslininkų komanda nustatė glaudų ryšį tarp nemigos ir Alzheimerio ligos – vienos dažniausių demencijos formų – vystymosi. Tyrėjai pabrėžė, jog miego problemos neretai pasireiškia gerokai anksčiau nei klasikiniai šios ligos simptomai, o galimas mechanizmas siejamas su toksišku tau baltymo kaupimusi smegenyse.

Rytinis kavos puodelis kai kuriems gali tapti nemalonių pojūčių ir prastesnės savijautos priežastimi. Specialistai įspėja, kad itin svarbu ne tik kiek, bet ir kada geriama kava.

Kava. Iliustracinė nuotrauka

Farmacininkė Rodžina Šams paaiškino, kad kava, geriama iškart atsibudus ir dar neatsigėrus vandens, gali sustiprinti per naktį susidariusį organizmo skysčių trūkumą bei veikti prieš natūralius biologinius procesus. Pasak jos, kortizolis – hormonas, padedantis kūnui pabusti – pasiekia piką maždaug po 30–60 minučių nuo prabudimo. Jei kofeinas vartojamas anksčiau, gali būti sutrikdyta natūrali organizmo reguliacija, o tai kai kuriems žmonėms prisideda ir prie hormonų disbalanso.

Ekspertė rekomenduoja kavą gerti praėjus 60–90 minučių po pabudimo – taip esą lengviau palaikyti subalansuotą antinksčių veiklą.

R. Šams teigimu, ramesnis rytas gali padėti užtikrinti stabilesnį energijos lygį dienos metu. Ji pataria pirmiausia atkurti skysčių balansą – išgerti vandens prieš kofeiną. Taip pat rekomenduojama pirmąją valandą po prabudimo riboti laiką prie ekranų ir, jei įmanoma, gauti natūralios ryto šviesos, pavyzdžiui, išeinant trumpam pasivaikščioti. Tai gali padėti palaikyti cirkadinį ritmą.

Pasak specialistės, kava, geriama iki 9 val. ryto, kai kuriems žmonėms gali tapti priežastimi, kodėl apie 15 val. pradeda jaustis nuovargis. Ji pabrėžia, kad dalis žmonių to net nesuvokdami gali sukelti staigius cukraus kiekio kraujyje svyravimus ir labiau išvarginti nervų sistemą.

„Jei palauksite prieš vartodami kofeiną, tai leis natūraliam kortizolio (streso hormono) lygiui jūsų organizme pasiekti piką ir palaipsniui sumažėti, o tai padės išvengti per didelio sujaudinimo ir užtikrins efektyvesnį, natūralesnį energijos impulsą. Negana to, kava tuščiu skrandžiu iškart po pabudimo gali padidinti skrandžio rūgštingumą ir sukelti rūgštinį refliuksą. Yra kelios priežastys, kodėl geriau palaukti“, – cituojama ekspertė.

Norint pagerinti savijautą, rekomenduojama prieš rytinę kavą išgerti vandens, suvalgyti baltymų turintį maistą ir palaukti 60–90 minučių po prabudimo.

Smegenų sveikata didele dalimi priklauso nuo kasdienės mitybos. Ilgalaikių tyrimų rezultatai rodo, kad tam tikras mitybos modelis gali padėti apsaugoti smegenis ir sumažinti demencijos riziką.

Vienu iš palankiausių pasirinkimų mokslininkai įvardija Viduržemio jūros regiono dietą. Ji gausi daržovių, uogų, riešutų ir alyvuogių aliejaus. Apie tai pranešė leidinys „Mirror“.

„Dieta buvo siejama su mažesniu smegenų audinio netekimu laikui bėgant, ypač pilkosios medžiagos, taip pat su mažesniu skilvelių didėjimu, kuris laikomas smegenų senėjimo žymeniu“, – aiškino mokslininkai.

Tyrėjų teigimu, pilkoji medžiaga „atlieka svarbų vaidmenį atminčiai, mokymuisi ir sprendimų priėmimui“, o skilvelių didėjimas dažnai atspindi audinio nykimą.

Tyrimas taip pat parodė, kad antioksidantų gausūs produktai, pavyzdžiui, uogos, bei kokybiški baltymų šaltiniai, tokie kaip paukštiena, gali mažinti oksidacinį stresą ir švelninti neuronų pažeidimus.

„Priešingai, greitai keptas maistas, kuriame dažnai yra daug nesveikų riebalų, transriebalų bei galutinių glikacijos produktų, gali skatinti uždegimą ir kraujagyslių pažeidimus“, – padarė išvadą mokslininkai.

Analizuojant duomenis pastebėta, kad žmonėms, kurie griežčiausiai laikėsi šio mitybos modelio, pilkosios medžiagos mažėjimas buvo lėtesnis.

„Rezultatai taip pat rodo, kad teigiami pokyčiai buvo ryškesni vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurie buvo fiziškai aktyvūs ir neturėjo antsvorio. Tai leidžia manyti, kad derinant mitybą su kitais gyvenimo būdo sprendimais galima pasiekti reikšmingą efektą“, – rašė leidinys „Mirror“.

„Alzheimer’s Research UK“ tyrimų vadovė, dr. Jackie Hanley, apibendrino, kad subalansuota mityba, aktyvus gyvenimo būdas, mažesnis alkoholio vartojimas, rūkymo atsisakymas ir kraujospūdžio kontrolė gali padėti palaikyti smegenų sveikatą senstant.

Aukštas arterinis kraujospūdis – viena dažniausių sveikatos problemų. Hipertenzija neretai vystosi nepastebimai, tačiau ilgainiui gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip infarktas ar insultas. Dažniausiai padidėjusį kraujospūdį lemia gyvenimo būdas, mityba ir paveldimumas.

Širdies problemos. Asociatyvi nuotrauka

Antsvoris ir nutukimas sukuria papildomą krūvį širdžiai bei kraujagyslėms. Tyrimai rodo, kad apie 65–78 proc. pirminės hipertenzijos atvejų siejama būtent su nutukimu. Antsvorį turintiems žmonėms dažniau formuojasi nuolat padidėjęs spaudimas, nes organizmui reikia daugiau kraujo audiniams aprūpinti, o tai didina spaudimą arterijų sienelėms.

Didelis druskos kiekis racione taip pat yra svarbus rizikos veiksnys. Natrio perteklius skatina skysčių kaupimąsi organizme, didina kraujo tūrį ir dėl to kyla spaudimas kraujagyslėse. Dėl šios priežasties sūraus maisto gausios dietos laikomos vienu pagrindinių hipertenzijos vystymosi veiksnių.

Ne mažiau reikšmingas ir fizinio aktyvumo trūkumas. Sėslus gyvenimo būdas mažina kraujagyslių elastingumą, skatina cholesterolio kaupimąsi. Reguliarus judėjimas padeda palaikyti normalų kraujospūdį, o aktyvumo stoka didina riziką, kad jis ims kilti ir taps nuolat padidėjęs.

Alkoholis ir rūkymas – dar du veiksniai, kurie ilgainiui gali pabloginti situaciją. Dažnas alkoholio vartojimas kelia kraujospūdį, o rūkymas pažeidžia arterijų sieneles, mažina jų elastingumą. Taip sudaromos sąlygos hipertenzijai ir širdies bei kraujagyslių sistemos komplikacijoms.

Įtakos turi ir lėtinis stresas bei miego trūkumas. Ilgalaikė emocinė įtampa skatina hormonų, didinančių kraujospūdį, gamybą. Nepakankamas kokybiškas miegas taip pat neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių veiklą, todėl ilgainiui gali prisidėti prie hipertenzijos.

Genetiniai veiksniai ir amžius – dar vienas svarbus aspektas. Senstant kraujagyslės palaipsniui praranda elastingumą, todėl hipertenzijos rizika didėja. Paveldimumas taip pat reikšmingas: jei šeimoje buvo aukšto kraujospūdžio atvejų, tikimybė susidurti su šia problema yra didesnė.

Be to, daliai žmonių nustatoma antrinė hipertenzija – maždaug 5–10 proc. atvejų padidėjęs spaudimas atsiranda dėl kitų ligų, pavyzdžiui, inkstų patologijų ar endokrininių sutrikimų. Tokiais atvejais pagrindinės ligos gydymas gali padėti normalizuoti kraujospūdį.

Tarptautinė mokslininkų komanda iš „Wageningen“ universiteto Nyderlanduose ir „Bournemouth“ universiteto Jungtinėje Karalystėje atliko didelį klinikinį tyrimą, kurio rezultatai verčia suabejoti paplitusia nuostata, esą atsisakius saldumynų automatiškai gerėja medžiagų apykaita ir krenta svoris. Tyrėjų teigimu, vien saldaus skonio ribojimas pats savaime nesuteikia laukiamo poveikio ir iš esmės nekeičia žmogaus mitybos elgsenos.

Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

Tyrime dalyvavo 180 savanorių. Jie buvo suskirstyti į tris grupes pagal saldžių produktų vartojimo lygį: didelį, vidutinį ir mažą. Dalyvių racione buvo naudojamas ir įprastas cukrus, ir mažo kaloringumo saldikliai. Pusę metų specialistai stebėjo svorio pokyčius, kraujo rodiklius bei alkio ir potraukio maistui dinamiką.

Rezultatai nustebino pačius tyrėjus: tarp grupių nebuvo nustatyta reikšmingų skirtumų vertinant diabeto ar širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Dar daugiau – pasibaigus eksperimentui dauguma dalyvių grįžo prie ankstesnių saldumynų vartojimo įpročių.

Darbo autoriai pabrėžia, kad šiuolaikinės rekomendacijos neretai klaidingai susitelkia tik į saldaus skonio mažinimą racione. Pagrindinė tyrėja, psichologijos profesorė Katherine Appleton, atkreipė dėmesį:

„Žmonės iš prigimties mėgsta saldų skonį. Tačiau mūsų rezultatai nepalaiko rekomendacijų mažinti saldumynų kiekį racione, nes jos neatsižvelgia į tai, iš kur kyla šis skonis: iš cukraus, saldiklių ar natūralių šaltinių“, – pabrėžė profesorė.

Mokslininkai taip pat primena, kad nemažai greito paruošimo produktų gali neatrodyti saldūs, tačiau juose slypi reikšmingi kiekiai „paslėpto“ cukraus ir daug kalorijų. Tuo metu natūralūs saldaus skonio šaltiniai, pavyzdžiui, vaisiai, išlieka naudingi organizmui.

Galutinė išvada – požiūrį į kovą su nutukimu verta peržiūrėti. Užuot siekus visiškai atsisakyti saldaus skonio, svarbiau kontroliuoti bendrą raciono kaloringumą ir riboti pridėtinio cukraus kiekį.

„Ne esmė yra valgyti mažiau saldaus, kad sumažėtų nutukimo lygis. Problemos susijusios su pernelyg dideliu kalorijų vartojimu. Rekomendacijos turėtų būti sutelktos į tai, kaip žmonės gali sumažinti didelio kaloringumo maisto kiekį“, – apibendrino profesorė.

Anot tyrėjų, praktikoje tai reiškia, kad didžiausią dėmesį verta skirti ne vien skoniui, o produktų sudėčiai, porcijų dydžiui ir bendram dienos kalorijų kiekiui.

Naujas tyrimas parodė, kad itin dažnai vartojamas produktas gali būti siejamas su didesne mirties rizika, įskaitant mirtį nuo vėžio.

Sviestas. Iliustracinė nuotrauka

Mokslininkai nustatė, kad didesnis sviesto vartojimas gali būti susijęs su didesne mirties rizika. Tyrimo duomenimis, žmonės, kurie sviesto vartojo daugiausia, turėjo 15 proc. didesnę mirties nuo bet kurios priežasties riziką, palyginti su tais, kurie jo vartojo mažiausiai, rašo leidinys „Mirror“.

Tuo pačiu tyrime nurodoma, kad didesnis augalinių aliejų, pavyzdžiui, kukurūzų ar alyvuogių, vartojimas gali būti siejamas su mažesne mirties rizika: ji buvo 16 proc. mažesnė, palyginti su žmonėmis, kurie šių aliejų vartojo mažiausiai.

„Tyrėjai daro prielaidą, kad kasdien suvartojant papildomus 10 g augalinio aliejaus, mirties nuo vėžio rizika gali sumažėti 11 proc., o mirties nuo širdies ligų rizika – 6 proc. Tuo tarpu didesnis sviesto vartojimas siejamas su 12 proc. didesne mirties nuo vėžio rizika“, – rašoma leidinyje „Mirror“.

Taip pat skelbiama, kad pakeitus 10 g sviesto per dieną tokiu pačiu kiekiu augalinio aliejaus, mirties nuo vėžio rizika galėtų sumažėti 17 proc.

Pasak tyrėjų, svieste yra daug sočiųjų riebalų, taip pat aptinkama kai kurių transriebalų rūgščių, tačiau jame labai mažai polinesočiųjų riebalų. Tuo tarpu nehidrogenizuoti sojų, rapsų ir alyvuogių aliejai pasižymi mažesniu sočiųjų riebalų rūgščių kiekiu ir didesniu nesočiųjų riebalų kiekiu.

Dėl šių priežasčių mokslininkai daro išvadą, kad sveikatai palankiau rinktis nesočiuosius augalinius aliejus, o ne sviestą.

Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau skelbė, jog įtraukus vieną produktą į pusryčius galima reikšmingai sumažinti žarnyno vėžio riziką.

Patyrusi hospiso slaugytoja iš JAV pasidalijo savo pastebėjimais apie paskutines pacientų gyvenimo akimirkas. Savo istoriją ji paskelbė populiariame forume „Reddit“, kur „Paklausk manęs bet ko“ formatu atsakė į dešimtis žmonių klausimų apie mirimo procesą.

Ką žmonės esą mato prieš mirtį. Nuotrauka iš atvirų šaltinių

Slaugytoja pasakojo, kad dirba naktinėse pamainose viename Naujosios Anglijos hospise ir per darbo metus yra mačiusi daugybę paskutinių pacientų gyvenimo minučių. Anot jos, požiūris į mirtį laikui bėgant pasikeitė: dabar ji ją vertina kaip natūralią žmogaus gyvenimo dalį. Pasak slaugytojos, mirtis „gali būti graži, kai ją lydi rūpestis ir atjauta“.

Didžiausio susidomėjimo sulaukė klausimai apie pomirtinį gyvenimą ir tai, ką žmonės gali matyti prieš mirtį. Slaugytojos teigimu, nemažai pacientų tokiomis akimirkomis kalba apie susitikimus su jau mirusiais artimaisiais arba augintiniais.

Ji pridūrė, kad medicinos praktikoje panašūs reiškiniai dažnai įvardijami kaip haliucinacijos.