CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Tyrimas įspėja: šie maisto konservantai gali kelti kraujospūdį ir didinti širdies riziką

    Tyrimas įspėja: šie maisto konservantai gali kelti kraujospūdį ir didinti širdies riziką

    Konservantai yra vieni dažniausiai naudojamų maisto priedų: jie lėtina gedimą, slopina bakterijų ir pelėsių dauginimąsi, saugo produktus nuo oksidacijos. Dėl jų duona, mėsa ar gėrimai ilgiau išlaiko skonį, kvapą ir išvaizdą, tačiau vis dažniau keliama klausimų dėl poveikio sveikatai, kai jų vartojama metų metus.

    Europos kardiologų mokslo žurnale European Heart Journal publikuotas didelės apimties stebimasis tyrimas rodo, kad dalies konservantų vartojimas gali būti susijęs su didesne arterinės hipertenzijos ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Tyrime analizuoti daugiau nei 112 000 suaugusiųjų duomenys, o vidutinė stebėjimo trukmė siekė beveik aštuonerius metus.

    Dalyviai reguliariai pildė išsamius mitybos dienoraščius ir nurodė vartotų produktų prekių ženklus, todėl mokslininkai galėjo tiksliau įvertinti konkrečių priedų kiekį racione. Stebėjimo laikotarpiu užfiksuoti 5 544 nauji hipertenzijos atvejai ir 2 450 širdies bei kraujagyslių įvykių.

    Analizė parodė, kad didžiausią tam tikrų konservantų kiekį vartoję žmonės turėjo didesnę hipertenzijos riziką, palyginti su vartojusiais mažiausiai. Tyrimo autoriai taip pat nurodė, kad tarp antioksidacinio poveikio konservantų vartojimo ir hipertenzijos rizikos buvo fiksuotas apie 22 proc. didesnis rizikos rodiklis.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tyrimas yra stebimasis, todėl jis parodo statistinę sąsają, bet neįrodo priežastinio ryšio. Kitaip tariant, negalima vienareikšmiškai teigti, kad konservantai patys sukelia hipertenziją ar širdies ligas, nes rezultatams galėjo turėti įtakos ir kiti gyvenimo būdo veiksniai.

    Dažnas priedas – natrio nitritas

    Vienas plačiausiai aptariamų konservantų yra E250, dar vadinamas natrio nitritu. Jis dažniausiai naudojamas perdirbtoje mėsoje, pavyzdžiui, dalyje dešrų, frankfurterių, paštetų ar mėsos konservų, nes slopina pavojingų bakterijų augimą ir padeda išlaikyti būdingą rausvą spalvą.

    Tyrimo autoriai primena, kad ankstesni laboratoriniai darbai siejo nitritus su oksidacinio streso didėjimu ir galimu ląstelių pažeidimu. Ilgalaikis oksidacinis stresas laikomas vienu iš veiksnių, galinčių prisidėti prie aterosklerozės ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų vystymosi.

    Galimi biologiniai mechanizmai

    Mokslinėje literatūroje svarstoma, kad dalis konservantų gali veikti ne tik per oksidacinį stresą, bet ir per medžiagų apykaitą. Kai kurie eksperimentiniai tyrimai siejo tam tikrus priedus su insulino veiklos sutrikimais ar didesniu atsparumu insulinui, o tai yra svarbu, nes 2 tipo cukrinis diabetas ir metaboliniai sutrikimai didina hipertenzijos bei širdies ligų tikimybę.

    Kalbant apie nitritus, papildomai minima galimybė, kad jie gali prisidėti prie N-nitrozinių junginių susidarymo organizme. Šie procesai anksčiau sieti su nepalankiais kardiometaboliniais pokyčiais, nors žmonių tyrimuose mechanizmai dar nėra galutinai patvirtinti.

    Ką tai reiškia vartotojams?

    Ekspertai ragina rezultatus vertinti kaip signalą atidžiau žiūrėti į itin perdirbtų produktų dalį mityboje, o ne kaip raginimą paniškai atsisakyti visų konservantų. Praktikoje didžiausia nauda sveikatai siejama su dažnesniu mažiau perdirbto maisto pasirinkimu ir retesniu perdirbtos mėsos vartojimu.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad reikalingi papildomi, skirtingose populiacijose atlikti tyrimai, kurie leistų tiksliau atskirti konservantų poveikį nuo kitų gyvenimo būdo veiksnių. Kol kas išvados labiau sustiprina bendrą kryptį: kuo mažiau itin perdirbtų produktų kasdienėje mityboje, tuo mažesnė ilgalaikė rizika širdžiai.

  • Pykina kelionėje? Šie paprasti triukai ir vaistai dažnai padeda įveikti judesio ligą

    Pykina kelionėje? Šie paprasti triukai ir vaistai dažnai padeda įveikti judesio ligą

    Judesio liga, dar vadinama kelionės pykinimu, dažniausiai kyla tada, kai smegenys gauna prieštaringus signalus iš regos, vidinės ausies pusiausvyros organo ir kūno padėties receptorių raumenyse bei sąnariuose. Akys mato judantį vaizdą už lango, o kūnas tuo pat metu gali „jausti“, kad sėdite beveik nejudėdami. Šis neatitikimas gali sukelti pykinimą, galvos svaigimą ir bendrą prastą savijautą.

    Kelionės metu dažniausi simptomai prasideda nuo lengvo diskomforto, kuris gali greitai stiprėti. Žmonės neretai skundžiasi šaltu prakaitu, blyškumu, gausesniu seilėtekiu, mieguistumu, žiovuliu, apetito stoka. Kartais bloga savijauta nepraeina iškart atvykus, o nuovargis ir silpnumas gali užsitęsti dar kurį laiką.

    Judesio liga ne visus veikia vienodai, o jautrumas gali keistis priklausomai nuo nuovargio, streso, miego trūkumo ar net nuo to, ar keliaujama tuščiu skrandžiu, ar persivalgius. Vaikams ji pasitaiko dažniau, o daliai žmonių simptomus sustiprina skaitiniai ar žvilgsnio nukreipimas į telefoną, kai akys mato stabilų vaizdą, bet kūnas juda.

    Kas dažniausiai padeda kelionėje

    Pradėti verta nuo paprastų sprendimų, kurie daugeliui sumažina simptomus. Automobilyje dažniausiai geriau sėdėti priekyje ir žiūrėti į kelią, o autobuse ar traukinyje rinktis vietą arčiau vidurio, kur mažesnis siūbavimas. Lėktuve patogiau sėdėti ties sparnais, o laive dažnai lengviau būti ten, kur mažiau juntamas supimas.

    Padeda ir elgesio įpročiai: žvilgsnį verta nukreipti į tolimą, stabilų tašką, vengti skaitymo ar ilgo naršymo telefone, pasirūpinti vėsesniu, gaivesniu oru. Kai kuriems veiksminga trumpam užsimerkti ir ramiai kvėpuoti, ypač jei pykinimas tik prasideda.

    Reikšmės turi ir pasiruošimas: prieš kelionę geriau rinktis lengvesnį maistą, vengti riebių patiekalų ir alkoholio, gerti pakankamai vandens. Jei kelionė ilga, pravartu planuoti sustojimus, kad būtų galima išlipti, pajudėti ir įkvėpti gryno oro.

    Kada prireikia vaistų

    Jei nemedikamentinės priemonės nepadeda arba simptomai kartojasi nuolat, kai kuriems žmonėms prireikia vaistų. Dažniausiai tam naudojami antihistamininiai preparatai, kurie gali sumažinti pykinimą ir galvos svaigimą, tačiau neretai sukelia mieguistumą ir sulėtina reakciją. Dėl to jų vartojimas ypač aktualus ne vairuojantiems, o keleiviams.

    Svarbu atkreipti dėmesį, kad didžiausias poveikis dažnai pasiekiamas tuomet, kai preparatas išgeriamas dar prieš pradedant kelionę, o ne tada, kai pykinimas jau įsibėgėjo. Kadangi skirtingi vaistai gali turėti skirtingas kontraindikacijas ir sąveikas, ypač vartojant kitus preparatus ar sergant lėtinėmis ligomis, pasirinkimą verta aptarti su gydytoju arba vaistininku.

    Kada verta kreiptis į gydytoją

    Nors judesio liga dažniausiai nėra pavojinga ir praeina pasibaigus kelionei, yra situacijų, kai reikėtų medicininės konsultacijos. Atsargumo reikia, jei simptomai staiga atsirado suaugus, nors anksčiau kelionės problemų nekėlė, arba jei pykinimas ir svaigimas pasireiškia ne tik transporto priemonėje.

    Įvertinimo taip pat reikia, jei vargina stiprūs, sunkiai suvaldomi vėmimai, gresia dehidratacija, atsiranda ryškūs pusiausvyros sutrikimai ar simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui. Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus ir padėti atmesti kitas galimas priežastis, susijusias su pusiausvyros organu ar neurologiniais sutrikimais.

  • Pigu ir arti: šie produktai gali nuraminti nervus ir pakelti nuotaiką – ką sako mokslas

    Pigu ir arti: šie produktai gali nuraminti nervus ir pakelti nuotaiką – ką sako mokslas

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama žarnyno ir smegenų ryšiui: žarnyne esanti nervų sistema glaudžiai bendrauja su centrine nervų sistema, o savijautą veikia ir mūsų mikrobiota. Tyrimai rodo, kad žarnyne pagaminama didelė dalis serotonino, o mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimai gali būti siejami su nerimu, prastesniu miegu ar nuotaikos svyravimais.

    Šį reiškinį aiškina vadinamoji mikrobiotos–žarnyno–smegenų ašis, kuri įtraukia imuninės sistemos signalus, klajoklio nervą ir hormoninį atsaką į stresą. Kai mityba skurdi, o racione daug itin perdirbto maisto bei cukraus, dažniau fiksuojami disbiozės požymiai, kurie kai kuriems žmonėms gali sutapti su prastesne emocine savijauta.

    2013 metais mokslinėje literatūroje įsitvirtino terminas psichobiotikai: taip vadinami tam tikri probiotikų bakterijų štamai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, gali turėti teigiamą poveikį su stresu susijusiems simptomams. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra stebuklinga priemonė, o ypač esant ryškiems depresijos ar nerimo požymiams reikalinga šeimos gydytojo ar psichikos sveikatos specialisto konsultacija.

    „Mityba gali būti svarbi psichikos sveikatos palaikymo dalis, tačiau ji nepakeičia diagnostikos ir gydymo, kai simptomai ryškūs“, – pabrėžia klinikinėje praktikoje dažnai kartojamą principą specialistai.

    Vienas paprasčiausių būdų palaikyti mikrobiotos įvairovę yra reguliariai į racioną įtraukti fermentuotus produktus ir pakankamai skaidulų. Tai dažnai nėra brangu: daug kas priklauso nuo įpročių, porcijų ir to, ar renkamės natūralius, o ne cukrumi pagardintus gaminius.

    Fermentuoti produktai kasdienai

    Tradicinės daržovių raugintos gėrybės, pavyzdžiui, rauginti kopūstai ar rauginti agurkai, yra natūralus pieno rūgšties bakterijų šaltinis. Perkant svarbu atskirti tikras rauginimo būdu pagamintas daržoves nuo acto marinatų, nes pastarieji paprastai neturi to paties gyvųjų kultūrų poveikio.

    Natūralūs fermentuoti pieno produktai, tokie kaip kefyras ar natūralus jogurtas, dažnai siejami su Lactobacillus bakterijomis. Renkantis verta pirmenybę teikti produktams be pridėtinio cukraus, nes saldinti variantai gali panaikinti dalį naudos, ypač jei cukraus suvartojama per daug.

    Kai kuriuos žmones domina ir kombučia ar fermentuota soja, pavyzdžiui, miso ar tempehas. Vis dėlto kombučios sudėtyje kartais būna nemažai cukraus, o jautresniems asmenims, nėščiosioms ar turintiems virškinamojo trakto ligų, tokius produktus reikėtų rinktis atsargiai ir, jei kyla abejonių, pasitarti su gydytoju.

    Skaidulos maitina gerąsias bakterijas

    Vien probiotikų nepakanka, jei mikrobiotai trūksta maisto: čia svarbios skaidulos ir prebiotikai, tokie kaip inulinas ar fruktooligosacharidai. Praktikoje tai reiškia dažnesnį česnako, svogūnų, porų, avižų, ankštinių ir kitų daržovių vartojimą.

    Naudingas triukas kasdienėje virtuvėje yra atvėsinti virtas kruopas ar bulves: taip jose gali padidėti atsparios krakmolo dalies kiekis, kuri veikia kaip maistas žarnyno bakterijoms. Pokyčiams nereikia revoliucijos, dažnai pakanka kelių nuoseklių pakeitimų per kelias savaites.

    Ko verta mažinti?

    Specialistai dažniausiai pirmiausia mini pridėtinį cukrų ir itin perdirbtus užkandžius, kurie gali skatinti mažiau palankių mikroorganizmų dominavimą. Taip pat dažnai rekomenduojama riboti alkoholį ir dažną perdirbtos mėsos vartojimą, nes šie veiksniai siejami su prastesniais mikrobiotos rodikliais.

    Jei nuotaika prastėja, vargina nuolatinis nerimas, dingsta motyvacija ar sutrinka miegas, vien mitybos korekcijų gali nepakakti. Tokiais atvejais saugiausia ieškoti profesionalios pagalbos, o mitybą vertinti kaip svarbią, bet papildančią priemonę.

  • Kaip greitai užmigti per karščius be kondicionieriaus: miego specialistė atskleidė triuką

    Karštomis naktimis užmigti tampa iššūkiu net ir tiems, kurie paprastai miega lengvai: kūnas ilgai neatvėsta, o prakaitavimas ir tvankumas skatina blaškymąsi lovoje. Miego specialistai pabrėžia, kad didžiausia problema slypi fiziologijoje, o ne vien diskomforte.

    Norint natūraliai užmigti, organizmui reikia sumažinti vidinę kūno temperatūrą maždaug 1–2 laipsniais. Vėsesniu sezonu tai vyksta beveik nepastebimai, tačiau per karščius šilumos perteklius ilgiau užsilaiko, todėl širdis gali plakti dažniau, o nervų sistema išlieka aktyvesnė.

    Pasak klinikinės miego terapeutės Natalie Pennicott-Collier, vienas paprasčiausių būdų paskatinti kūną greičiau atvėsti yra sąmoningai padidinti šilumos atidavimą per pėdas. Pėdose gausu kraujagyslių, todėl jos gali veikti kaip natūralūs šilumos išsklaidymo taškai.

    „Jei paliksite vieną ar abi pėdas iškištas iš po lengvos antklodės, kūnas dažnai greičiau atsikrato šilumos pertekliaus, o smegenys gauna signalą, kad laikas pereiti į miego režimą“, – sakė Natalie Pennicott-Collier.

    Praktiškai tai reiškia paprastą veiksmą: atsigulus užsiklokite lengvai, tačiau iškiškite pėdas į vėsesnį kambario orą. Toks nedidelis temperatūros kontrastas tarp pėdų ir kūno liemens gali padėti greičiau nusiraminti ir lengviau „perjungti“ organizmą į miego būseną.

    Miego medicina taip pat pabrėžia, kad efektyviausia ne šokiruoti kūną staigiu šalčiu, o sukurti švelnų vėsos pojūtį. Dėl to dažnai nereikia nei ledinio dušo, nei kondicionieriaus: svarbiau sudaryti sąlygas, kad šiluma turėtų kur pasišalinti.

    Jei karštis ypač intensyvus, specialistai rekomenduoja papildomai vėdinti kambarį vėsesnėmis paros valandomis ir rinktis lengvesnę patalynę, kuri geriau praleidžia orą. Vis dėlto greičiausiai pastebimas pokytis daugeliui būna būtent nuo paprasto pėdų atvėsinimo.

  • Dermatologai įspėja: šį SPF ritualą praleidžiate kasdien, o rizika odai auga net per langą

    Apsauginis kremas nuo saulės su SPF nėra tik paplūdimio priemonė. Dermatologai pabrėžia, kad ultravioletinė spinduliuotė odą veikia ištisus metus, o dalis spindulių prasiskverbia ir pro debesis bei įprastą langų stiklą.

    Didžiausia kasdienė rizika slypi tame, kad UVA spinduliai pasiekia odą net tada, kai lauke apsiniaukę, o jūs didžiąją dienos dalį praleidžiate prie lango ar vairuodami. Ilgainiui tai siejama su spartesniu odos senėjimu, pigmentinėmis dėmėmis ir didesne odos vėžio rizika.

    Kodėl SPF svarbus kasdien

    Viena dažniausių klaidų yra manyti, kad saulės žala atsiranda tik nudegus. UVB spinduliai labiau siejami su nudegimais, o UVA veikia giliau ir prisideda prie kolageno irimo, dėl ko greičiau ryškėja raukšlės, prastėja odos elastingumas.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į netolygų pigmento kaupimąsi. Kai oda reguliariai veikiama UV, melaninas gali pasiskirstyti nevienodai, todėl atsiranda tamsesni plotai, pablogėja odos tonas, sunkiau suvaldyti hiperpigmentaciją.

    Kada apsauga būtina labiausiai

    Ypač svarbu SPF naudoti, jei taikote aktyvią odos priežiūrą ar gydymą, kuris didina jautrumą saulei. Dažniausiai tai būna priemonės su retinoidais, rūgštimis ar kai kurie dermatologiniai vaistai nuo aknės ir pigmentacijos, dėl kurių UV poveikis gali sukelti dirginimą ir dėmių paūmėjimą.

    Dermatologai pabrėžia, kad apsauga aktuali ne tik vasarą: pavasarį ir rudenį žmonės dažnai mažiau saugosi, tačiau UV poveikis išlieka. Žiemą rizika gali didėti kalnuose ar esant sniegui, nes jis atspindi spinduliuotę.

    Kaip teisingai naudoti SPF

    Kad SPF veiktų, vien tik plonas sluoksnis nepadeda. Veidui rekomenduojama naudoti pakankamą kiekį priemonės ir ją tolygiai paskirstyti, nepamirštant ausų, kaklo, plaukų linijos, nosies ir sričių aplink akis, jei priemonė tam tinkama.

    Dar viena dažna klaida yra per retas atnaujinimas. Jei esate lauke, prakaituojate, maudotės ar ilgai būnate saulėje, apsaugą reikia atnaujinti, o kasdienybėje prie lango verta įvertinti, kiek tiesioginės šviesos gauna oda.

    „SPF yra kasdienės odos sveikatos higienos dalis, o ne sezoninis įprotis“, – sako dermatologai.

    Reguliarus saulės apsaugos naudojimas laikomas viena efektyviausių priemonių mažinant fotopažeidimus, padedant išlaikyti tolygesnį odos atspalvį ir prisidedant prie odos vėžio prevencijos. Jei turite daug apgamų, šviesią odą ar buvote nudegę saulėje, profilaktinės apžiūros pas dermatologą išlieka ypač svarbios.

  • Saulės alergija smogia net trumpam lauke: ko griežtai nedaryti, kad būklė nepablogėtų

    Saulės alergija dažniausiai apibūdinama kaip imuninės sistemos reakcija į ultravioletinius spindulius, kai ant odos staiga atsiranda paraudimas, niežulys, bėrimas ar pūslės. Kai kuriems žmonėms simptomai pasireiškia po kelių minučių, kitiems – po kelių valandų, o diskomfortas gali tęstis kelias dienas.

    Gydytojai pabrėžia, kad viena dažniausių formų yra polimorfinė šviesos dermatozė, o retesniais atvejais pasitaiko saulinė dilgėlinė. Reakciją gali sustiprinti ir tam tikri vaistai ar kosmetikos priemonės, didinančios odos jautrumą šviesai, todėl svarbu įvertinti, kas buvo naudojama prieš einant į saulę.

    Pastebėjus pirmuosius požymius, svarbiausia kuo greičiau pasitraukti iš tiesioginės saulės į pavėsį arba patalpą. Net trumpas buvimas saulėje po bėrimo atsiradimo neretai dar labiau sustiprina uždegimą ir išplečia pažeistas vietas.

    Niežuliui ir karščio pojūčiui mažinti tinka odos vėsinimas: švarus vėsaus vandens kompresas arba vėsi vonia. Kartu rekomenduojama naudoti drėkinamuosius, odos nedirginančius kremus ar losjonus be alkoholio, nes alkoholis gali dar labiau sausinti odą.

    Jei simptomai ryškūs, gali būti skiriami geriamieji antihistamininiai vaistai, o esant didesniam uždegimui – gydytojo parinkti kortikosteroidų kremai. Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač jei oda stipriai įkaito ar yra nudegimo požymių.

    Vienas dažniausių klaidų – bandyti „išbūti“ saulėje tikintis, kad reakcija praeis. Toks sprendimas dažnai sukelia priešingą efektą: bėrimas gali plisti, o niežulys ir patinimas sustiprėti.

    Taip pat nerekomenduojama naudoti priemonių su alkoholiu, kvapiklių gausa ar agresyvių veikliųjų medžiagų, pavyzdžiui, rūgščių ar šveitiklių, nes jos papildomai dirgina pažeistą odą. Vietoje to geriau rinktis kuo paprastesnę, jautriai odai skirtą priežiūrą.

    Dar viena rizika – bėrimo kasymas, nes taip lengviau pažeidžiamas odos barjeras ir didėja infekcijos tikimybė. Pūslės, jei jos atsirado, neturėtų būti praduriamos, nes jos saugo gyjančią odą; jei pūslė pratrūko savaime, reikėtų švelniai nuvalyti, dezinfekuoti ir apsaugoti steriliu tvarsčiu.

    Medikai ragina neignoruoti įspėjamųjų ženklų, kai reakcija tampa sisteminė. Jei atsiranda veido ar gerklės tinimas, dusulys, stiprus silpnumas ar svaigimas, būtina nedelsti ir kreiptis skubios pagalbos, nes tai gali būti sunki alerginė reakcija.

  • Ši patalynė gali sugadinti miegą: ekspertai įvardijo blogiausią pasirinkimą namams

    Renkantis patalynę svarbu ne tik spalvos ar kaina: audinys gali tiesiogiai paveikti, kaip greitai užmiegate ir ar naktį neatsibundate dėl karščio. Miego specialistai pabrėžia, kad netinkamai kvėpuojanti medžiaga dažniau sukelia perkaitimą ir prakaitavimą.

    Blogiausiu pasirinkimu dažnai įvardijami poliesterio ir poliesterio bei medvilnės mišinio paklodės ar užvalkalai. Tokie audiniai yra sintetiniai, todėl prasčiau praleidžia orą ir gali sulaikyti šilumą, ypač šiltesniu sezonu ar miegant šiltesniame kambaryje.

    „Poliesteris yra sintetinis, pramoniniu būdu pagamintas pluoštas, kuris prastai kvėpuoja ir gali skatinti perkaitimą bei gausesnį prakaitavimą naktį“, – sako miego higienos specialistai.

    Sintetinė patalynė dažnai pasirenkama dėl praktiškumo: ji pigesnė, mažiau glamžosi, greičiau džiūsta. Vis dėlto jautresniems žmonėms arba tiems, kurie naktį linkę kaisti, toks kompromisas gali kainuoti prastesnę miego kokybę.

    Geresne alternatyva laikomi natūralūs audiniai, tokie kaip medvilnė, linas ar bambuko pluoštas. Jie paprastai geriau sugeria drėgmę, praleidžia orą ir padeda kūnui lengviau reguliuoti temperatūrą miego metu.

    Jei naktimis dažnai prabundate šlapi nuo prakaito, verta peržiūrėti ne tik antklodę, bet ir paklodę bei pagalvės užvalkalą. Specialistai taip pat rekomenduoja atkreipti dėmesį į audinio tankį ir apdailą, nes šiurkštesni, mažiau kvėpuojantys paviršiai gali dar labiau didinti diskomfortą.

  • Pamirškite lūžinėjančius nagus: 6 natūralūs triukai, kurie per kelias savaites stiprina plokštelę

    Pamirškite lūžinėjančius nagus: 6 natūralūs triukai, kurie per kelias savaites stiprina plokštelę

    Nagų augimas turi savo biologinį tempą: vidutiniškai nago plokštelė paauga apie 3–4 milimetrus per mėnesį. Tam įtakos turi amžius, genetika, bendra sveikatos būklė ir net sezonas, tačiau kasdieniai įpročiai gali arba padėti, arba stipriai pakenkti.

    Dažniausiai problema būna ne lėtas augimas, o tai, kad nagai lūžinėja ir sluoksniuojasi dar nespėję užaugti. Tuomet atrodo, jog jokio progreso nėra, nors iš tiesų nago matrica dirba įprastu ritmu.

    Šiluma, druska ir aliejus

    Vienas paprasčiausių būdų pagerinti nago ir odelių būklę yra šilta rankų vonelė su druska. Ji gali padėti suminkštinti odeles, o kartu suteikti malonų trumpą poilsį rankoms po dienos darbų.

    Į šiltą vandenį įmaišius šaukštą jūros ar Epsom druskos ir palaikius rankas 10–15 minučių, nagai dažnai tampa mažiau trapūs. Jei oda linkusi sausėti, verta įlašinti šiek tiek alyvuogių aliejaus, kad procedūra neperdžiovintų.

    Kasdienė stimuliacija aplink odeles

    Naujos nago ląstelės formuojasi ties matrica, po odele, todėl švelnus masažas aplink nagą gali pagerinti mikrocirkuliaciją. Tai nėra stebuklas per naktį, bet reguliarumas gali turėti apčiuopiamą poveikį nago išvaizdai ir elastingumui.

    Patogu masažą daryti vakare tepant rankų kremą: apie minutę kiekvienam pirštui, su lengvais sukamaisiais judesiais. Svarbu nenaudoti per didelio spaudimo, kad nepažeistumėte odelių ir nago pagrindo.

    Pilnikas gali būti lūžio priežastis

    Jei nagai auga, bet nuolat atskyla, verta peržiūrėti trumpinimo įpročius. Metaliniai pilnikai ir agresyvus dildinimas pirmyn atgal dažnai sukelia mikroįtrūkimus, dėl kurių kraštas pradeda sluoksniuotis.

    Švelnesni stikliniai arba popieriniai pilnikai paprastai mažiau traumuoja, o dildinimas viena kryptimi padeda išlaikyti lygesnį, tvirtesnį kraštą. Tokia smulkmena neretai lemia, ar nagas užaugs, ar lūš po kelių dienų.

    Nagui būtinas ne tik tvirtumas, bet ir elastingumas, todėl svarbus riebalinis sluoksnis. Įtrynus lašelį ricinos, argano ar paprasto alyvuogių aliejaus į nagus ir odeles prieš miegą, plokštelė dažnai tampa mažiau linkusi skilinėti.

    Dar vienas dažnas „nematomas“ kenkėjas yra vanduo ir buitinė chemija. Ilgas kontaktas su plovikliais minkština plokštelę, todėl namų ruošos darbams paprastos guminės pirštinės gali būti vienas efektyviausių įpročių, padedančių išvengti lūžinėjimo.

  • Per 60 metų ir treniruojasi su lengvais hanteliais: šis rankų pratimas stebina

    Per 60 metų ir treniruojasi su lengvais hanteliais: šis rankų pratimas stebina

    Vyresnio amžiaus žmonių fizinis aktyvumas vis dažniau grįžta į viešą diskusiją, o 60 metų ribą perkopusių influencerių pavyzdžiai tampa papildomu motyvacijos šaltiniu. Viena ryškiausių tokių asmenybių – ilgametę patirtį turinti trenerė Grece Ghanem, kuri socialiniuose tinkluose dalijasi ne tik įvaizdžiais, bet ir trumpomis treniruočių ištraukomis.

    Jos žinutė paprasta: rezultatą dažnai kuria ne maksimalūs svoriai, o taisyklinga technika, nuoseklumas ir krūvio pritaikymas pagal savijautą. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie į sportą grįžta po pertraukos arba nori judėti saugiai, neapkraudami sąnarių.

    Lengvi hanteliai, bet rimtas krūvis

    Vienas dažniausiai kartojamų G. Ghanem kompleksų – rankų ir pečių juostos treniruotė su lengvais hanteliais. Iš pirmo žvilgsnio 1,5–2 kilogramų svoris gali atrodyti menkas, tačiau didesnis pakartojimų skaičius ir lėtas tempas greitai sukuria raumenų įtampą.

    Toks formatas patogus namuose: nereikia sudėtingos įrangos, o treniruotę galima atlikti per trumpą laiką. Vis dėlto efektyvumą lemia ne greitis, o kontrolė: judesiai turi būti tolygūs, be šuoliavimo ir be bandymo kelti svorį inercija.

    Kokios raumenų grupės dirba

    Kompleksas paprastai apima apie aštuonis pratimus, kurie apkrauna pečius, bicepsus, tricepsus ir viršutinę nugaros dalį. Tarp jų dažnai minimas „Around the World“ judesys, kai rankos su hanteliais vedamos plačiu lanku nuo klubų iki virš galvos.

    Taip pat pasitaiko klasikinis spaudimas virš galvos, rankų kėlimas į priekį ir į šalis iki T formos. Toks pratimų derinys naudingas ne tik raumenų tonusui, bet ir laikysenai, nes į darbą įtraukiami stabilizuojantys viršutinės kūno dalies raumenys.

    Ką rekomenduoja sveikatos gairės

    Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems, įskaitant senjorus, rekomenduoja raumenis stiprinančią veiklą bent 2 kartus per savaitę. Tokia veikla gali būti atliekama su hanteliais, pasipriešinimo gumomis, kūno svoriu ar net buitinių daiktų svoriu, jei tik krūvis parenkamas atsakingai.

    G. Ghanem siūlo kiekvieną pratimą atlikti po 12–15 pakartojimų ir visą kompleksą kartoti per 3 serijas, tačiau tai nėra universali norma. Pradedantiesiems dažnai saugiau startuoti nuo mažesnio pakartojimų skaičiaus, ilgesnių poilsio pauzių ir mažesnio svorio, kad kūnas spėtų prisitaikyti.

    Praktinė nauda juntama kasdien: stipresni pečiai ir rankos palengvina pirkinių nešimą, daiktų kėlimą, darbą virtuvėje ar sode, taip pat padeda išlaikyti taisyklingesnę laikyseną. Ilgalaikėje perspektyvoje jėgos treniruotės siejamos ir su didesniu funkciniu savarankiškumu, kuris vyresniame amžiuje tampa itin svarbus.

    Svarbiausia – saugumas. Jei vargina pečių skausmas, yra sąnarių problemų, padidėjęs kraujospūdis ar patirtos traumos, prieš pradedant naują programą verta pasitarti su gydytoju arba kineziterapeutu, o pratimus pritaikyti individualiai.

    „Nereikia didelių svorių, kad pajustum darbą – svarbiausia reguliarumas ir kontrolė“, – sako Grece Ghanem.

  • Du prieskoniai kavoje gali padėti mažinti cukrų ir apetitą: svarbu nepadauginti

    Du prieskoniai kavoje gali padėti mažinti cukrų ir apetitą: svarbu nepadauginti

    Kavos problema dažnai slypi ne pačiame gėrime, o prieduose. Cukrus, saldinti sirupai, plakta grietinėlė ar riebūs užpilai kavą lengvai paverčia kaloringu desertu, ypač jei toks įprotis kartojamas kasdien. Ilgainiui tai gali reikšmingai padidinti bendrą paros energijos kiekį, net jei valgoma „įprastai“.

    Norint išlaikyti skonį, bet sumažinti saldumą, dažnai siūloma rinktis prieskonius. Du dažniausiai minimi variantai yra cinamonas ir imbieras, kurie suteikia aromato ir gali padėti rečiau siekti cukraus. Tačiau svarbiausia yra saikas ir realistiški lūkesčiai.

    Cinamonas: saldumo įspūdis be cukraus

    Cinamonas kavoje dažnai veikia paprastai ir praktiškai: jis sustiprina natūralų aromatą ir sukuria saldesnio skonio pojūtį, todėl daliai žmonių tampa lengviau mažinti cukraus kiekį. Mitybos tyrimuose cinamonas dažniau aptariamas dėl galimo poveikio gliukozės apykaitos rodikliams, nors tai nėra gydymo priemonė.

    Svarbu atkreipti dėmesį į cinamono rūšį. Dažniausiai prekyboje sutinkamas kasijos cinamonas turi daugiau kumarino, kurio dideli kiekiai ilgą laiką gali būti nepageidaujami. Kasdieniam vartojimui dažnai rekomenduojama rinktis Ceilono cinamoną, o kiekį laikyti nedidelį.

    Imbieras: intensyvus skonis ir šildantis efektas

    Imbieras daugeliui siejasi su arbata, tačiau jis tinka ir kavai, ypač jei norisi ryškesnio, šiek tiek aštresnio poskonio. Imbiero stiprumas yra privalumas, nes užtenka mažo kiekio, kad gėrimas taptų sodresnis. Kai kuriuose tyrimuose imbieras siejamas su sotumo pojūčiu ir metaboliniais rodikliais, tačiau „riebalų deginimo“ pažadai yra perdėti.

    Ne visiems imbieras tinka vienodai. Jautresnio skrandžio, refliukso turintiems žmonėms ar vartojantiems kraujo krešėjimą veikiančius vaistus verta būti atsargesniems ir stebėti savijautą. Kava pati savaime kai kuriems žmonėms gali didinti rėmenį, todėl net ir „sveikesni“ priedai nepadaro jos universaliu pasirinkimu.

    Kiek dėti į puodelį ir ko tikėtis

    Praktiškas orientyras vienam puodeliui yra apie ketvirtadalį arbatinio šaukštelio cinamono ir tiek pat malto imbiero. Jei imbiero skonis per intensyvus, verta pradėti nuo žiupsnelio arba rinktis tik cinamoną. Prieskonius patogiausia berti į karštą kavą ir gerai išmaišyti, jie tinka tiek juodai kavai, tiek su nedideliu pieno ar augalinio gėrimo kiekiu.

    Tokie priedai patys savaime nesukelia svorio mažėjimo, jei nesikeičia bendri įpročiai. Tačiau jie gali padėti sumažinti cukraus ir saldintų sirupų vartojimą, o tai ilgalaikėje perspektyvoje dažnai yra reikšmingesnis pokytis nei vienas „stebuklingas“ ingredientas. Taip pat svarbu nepamiršti kofeino normų, ypač jei per dieną išgeriama kelios kavos.

    Geriausias šio sprendimo principas paprastas: mažiau cukraus, daugiau aromato. Cinamonas ir imbieras gali padėti išlaikyti malonų skonį, bet sveikatai palankiausi rezultatai paprastai atsiranda tada, kai kartu tvarkomas mitybos ritmas, užkandžiavimas ir bendras energijos balansas.