CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Ne tik uogos desertui: šis vasaros vaisius gali padėti kolageno gamybai ir odai

    Ne tik uogos desertui: šis vasaros vaisius gali padėti kolageno gamybai ir odai

    Kolagenas yra vienas svarbiausių odos struktūrinių baltymų: jis prisideda prie stangrumo, elastingumo ir audinių atsistatymo. Su amžiumi natūrali kolageno sintezė lėtėja, o procesą gali paspartinti ultravioletinė spinduliuotė, rūkymas, ilgalaikis stresas, miego trūkumas ir menkavertė mityba.

    Kad organizmas galėtų normaliai gaminti kolageną, jam būtinas vitaminas C, dalyvaujantis reakcijose, kurios leidžia formuotis ir stabilizuotis kolageno skaiduloms. Kadangi žmogaus organizmas vitamino C pats negamina, jo kasdien reikia gauti su maistu.

    Viena ryškiausių vasaros pasirinkimų šiuo požiūriu yra juodieji serbentai. Priklausomai nuo veislės, sunokimo, laikymo ir apdorojimo, 100 gramų šių uogų gali turėti apie 160–285 miligramus vitamino C, todėl net nedidelė porcija reikšmingai prisideda prie dienos poreikio.

    Juodųjų serbentų nauda neapsiriboja vien vitaminu C. Tamsiai melsvą spalvą jiems suteikia antocianinai, priskiriami polifenoliams, kurie pasižymi antioksidaciniu poveikiu ir padeda mažinti oksidacinio streso poveikį ląstelėms.

    Vis dėlto svarbu nepainioti sąvokų: antioksidantai nestabdo senėjimo ir nepakeičia apsaugos nuo saulės. Odos būklei didžiausią reikšmę turi nuoseklūs įpročiai, ypač kasdienė SPF apsauga, miegas ir subalansuota mityba.

    Renkantis serbentus, palankiau juos valgyti visus, o ne rinktis skaidrintas sultis. Uogose esantis skaidulų kiekis svarbus sotumui, žarnyno veiklai ir cukraus kiekio kraujyje svyravimų mažinimui, o sultyse skaidulos dažnai prarandamos.

    Mažiau naudingas pasirinkimas yra stipriai saldinti sirupai, nektarai ar uogienės, nes didelis cukraus kiekis tokį produktą paverčia labiau desertu nei kasdiene mitybos atrama. Be to, kaitinimas ir ilgas laikymas gali sumažinti vitamino C kiekį.

    Paprastas būdas įtraukti serbentus į racioną yra sauja uogų košėje, natūraliame jogurte ar varškėje. Jų aitrumą galima sušvelninti bananu, kriauše ar nedideliu kiekiu medaus, o vasarą populiarus ir kokteilis su kefyru bei avižomis.

    Juodieji serbentai tinka ir nesaldiems patiekalams: trumpai pakaitinti su vandeniu ir prieskoniais, jie gali virsti rūgštoku padažu prie keptos paukštienos, žuvies ar brandesnių sūrių. Uogos taip pat dera salotose su lapiniais žalumynais ir švelnesniu baltymu.

    Karštomis dienomis alternatyva desertams gali būti naminis šerbetas, sumaišytas iš šaldytų serbentų ir prinokusio banano. Dar vienas variantas yra iš vakaro paruoštas čija sėklų pudingas su pienu ar augaliniu gėrimu ir uogų tyre.

    Ne sezono metu verta rinktis šaldytus serbentus, nes jie dažnai užšaldomi netrukus po derliaus nuėmimo. Jei renkatės sultis, geriausia, kad jos būtų 100 proc. ir be pridėtinio cukraus, tačiau jas reikėtų laikyti tik raciono papildymu, o ne vandens ar vaisių pakaitalu.

    Kosmetikoje dažniausiai naudojamas serbentų ekstraktas ir iš sėklų spaudžiamas aliejus. Šis aliejus turi nesočiųjų riebalų rūgščių, įskaitant gamma linoleno rūgštį, todėl gali padėti mažinti odos išsausėjimą ir stiprinti komforto pojūtį, ypač sausai ar sudirgusiai odai.

    Saugiausia rinktis pagamintus ir dermatologiškai įvertintus produktus su serbentų aliejumi ar ekstraktu. Jei naudojate gryną kosmetinį aliejų, keli lašai ant drėgnos odos ar sumaišyti su nedidele kremo porcija dažnai būna pakankami, tačiau jo nereikėtų pilti į visą pakuotę dėl galimo produkto stabilumo pokyčio.

    Norint pasigaminti paprastą kaukę namuose, uogas galima sutrinti ir sumaišyti su natūraliu jogurtu bei smulkintomis avižomis, tačiau tokį mišinį būtina sunaudoti iškart. Jautresnei odai rūgštus uogų sultingumas gali sukelti perštėjimą ar paraudimą, todėl prieš pirmą kartą verta atlikti mėginį mažame odos plote.

    Serbentai gali būti vertingas vasaros mitybos elementas, palaikantis vitamino C suvartojimą, tačiau nereikėtų jiems priskirti greito odos patempimo efekto. Kolageno sintezę lemia ne tik vitaminas C, bet ir pakankamas baltymų kiekis, mikroelementai, miegas bei apsauga nuo UV spinduliuotės.

    Žmonėms, turintiems alergijų, jautrų skrandį ar ryškų refliuksą, uogas geriau pradėti ragauti mažomis porcijomis. Sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant papildus su serbentų sėklų aliejumi, dėl tinkamumo saugiau pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

  • Sausos, šerpetojančios rankos? Ši avižų ir alyvuogių kaukė namuose gali nustebinti rezultatu

    Sausos, šerpetojančios rankos? Ši avižų ir alyvuogių kaukė namuose gali nustebinti rezultatu

    Rankų oda kasdien patiria nuolatinį krūvį: ją veikia vanduo, muilas, indų plovikliai, dezinfekantai ir buitiniai valikliai. Dėl to silpnėja natūralus apsauginis lipidų sluoksnis, o oda greičiau praranda drėgmę. Problema dažnėja žiemą, vėjuotu oru, karščių metu ir patalpose, kur veikia kondicionieriai.

    Perdžiūvusi oda tampa šiurkšti, gali perštėti, niežėti, pradėti pleiskanoti, atsiranda smulkių įtrūkimų. Rankų viršutinė dalis yra plonesnė ir turi mažiau riebalinių liaukų, todėl dažnai reaguoja pirmiausia. Kai diskomfortas stiprėja, žmonės vis dažniau grįžta prie paprasto naminio būdo – avižinių dribsnių ir alyvuogių aliejaus kaukės.

    Kodėl avižos gali padėti

    Avižiniai dribsniai, sumaišyti su vandeniu, suformuoja minkštą masę, kuri ant odos palieka švelnų apsauginį sluoksnį. Jis gali sumažinti tempimo pojūtį ir padėti riboti drėgmės netekimą. Dėl to tokia kaukė dažniausiai tinka sausai ir jautriai odai, ypač kai ji šerpetoja po dažnesnio rankų plovimo.

    Avižose yra beta gliukanų ir kitų odą raminančių junginių, todėl jos plačiai naudojamos dermatologinėje kosmetikoje. Vis dėlto naminis būdas nėra gydymas ir neišsprendžia priežasties, jei ją lemia odos liga ar alergija. Geriausią efektą paprastai duoda kaukės derinimas su kasdiene apsauga ir tinkamu drėkinimu.

    Alyvuogių aliejus ir teisinga temperatūra

    Alyvuogių aliejus papildo kaukę riebalais, kurie padeda suminkštinti odą ir sumažinti nemalonų sausumo pojūtį. Svarbu rinktis paprastą alyvuogių aliejų be kvapiųjų priedų, kad sumažėtų sudirginimo rizika. Mišinio nereikėtų kaitinti – per šiltas produktas gali dar labiau sudirginti pažeistą odą.

    Praktikoje pakanka, kad visi ingredientai būtų drungni arba kambario temperatūros. Jei oda labai jautri, pirmą kartą kaukę verta laikyti trumpiau ir stebėti reakciją. Atsiradus deginimui ar paraudimui, mišinį reikėtų nuplauti ir daugiau nebetęsti.

    Kaip pasigaminti kaukę namuose

    Įprastas variantas yra paprastas: apie 3 šaukštus smulkių avižinių dribsnių užpilkite nedideliu kiekiu šilto, bet ne karšto vandens ir palikite maždaug 10 minučių. Kai dribsniai išbrinks, įmaišykite 1 šaukštą alyvuogių aliejaus. Jei norite švelnesnės tekstūros, dribsnius prieš tai galima sumalti.

    Kaukę tepkite storesniu sluoksniu ant švarių rankų, nepamirškite vietų tarp pirštų ir aplink nagus. Palaikykite 15–20 minučių ir nuplaukite drungnu vandeniu, o rankas nusausinkite švelniai priglaudžiant rankšluostį, netrinant. Po to naudokite bekvapį rankų kremą, kad sustiprintumėte drėgmės „užrakinimo“ efektą.

    Procedūrą galima kartoti 1–2 kartus per savaitę. Jei oda linkusi į alergijas, prieš pirmą kartą verta pabandyti mažame odos plote. Naminių mišinių likučių geriau nelaikyti ir kaskart pasigaminti šviežiai.

    Kad rezultatas būtų ilgalaikis, svarbiausia kasdieniai įpročiai: rankas plauti drungnu vandeniu, rinktis švelnesnį prausiklį ir po kiekvieno plovimo tepti kremą. Tvarkantis namuose ar plaunant indus verta mūvėti pirštines, o vasarą nepamiršti apsaugos nuo saulės ir ant plaštakų. Jei oda trūkinėja iki kraujo, stipriai niežti ar skausminga, reikėtų pasitarti su gydytoju dermatologu, nes tai gali būti egzema, atopinis dermatitas, kontaktinė alergija ar kita odos būklė.

  • Norite, kad salotos sotintų ilgam? 7 priedai, kurie pavers jas pilnaverčiu patiekalu

    Norite, kad salotos sotintų ilgam? 7 priedai, kurie pavers jas pilnaverčiu patiekalu

    Vien daržovių salotos ne visada suteikia ilgalaikį sotumą, todėl po valandos dažnas vėl ieško užkandžio. Specialistai pabrėžia, kad sotumą labiausiai lemia baltymų, skaidulų ir sveikųjų riebalų derinys.

    Šis trio lėtina skrandžio išsituštinimą ir stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje, todėl energija laikosi ilgiau. Praktikoje tai reiškia, kad salotos turi būti ne tik lengvos, bet ir maistingos.

    Baltymai, kurie pasotina

    Lengviausias būdas sustiprinti salotas yra įdėti liesų baltymų: keptos vištienos, kalakutienos ar liesos jautienos. Tinka ir žuvis bei jūros gėrybės, nes jos suteikia baltymų ir dažnai būna lengviau virškinamos.

    Ypač vertinga lašiša, nes be baltymų ji suteikia omega-3 riebalų rūgščių, siejamų su širdies ir smegenų veiklos palaikymu. Konservuotas ar keptas tunas bei keptos krevetės taip pat yra patogūs sprendimai greitiems pietums.

    Kiaušiniai išlieka vienu universaliausių salotų priedų: vienas virtas kiaušinis turi apie 6 gramus baltymų ir svarbių mikroelementų. Juos lengva derinti tiek su daržovėmis, tiek su bulvėmis ar tunu.

    Augaliniai pasirinkimai ir sūriai

    Jei norisi mažiau mėsos, verta rinktis ankštines daržoves: pupeles, lęšius, avinžirnius ar edamamę. Jos papildo patiekalą ne tik baltymais, bet ir skaidulomis, kurios padeda ilgiau jaustis sotiems ir palaiko žarnyno veiklą.

    Sojų produktai, tokie kaip tofu ar tempeh, ypač praverčia vegetarams ir tiems, kurie ieško alternatyvų. Tofu lengvai sugeria prieskonių skonį, o tempeh yra fermentuotas, todėl kai kuriems žmonėms gali būti lengviau virškinamas.

    Sūriai, pavyzdžiui, feta, parmezanas, ožkos sūris ar keptas halloumi, salotoms suteikia ir skonio, ir baltymų. Vis dėlto juos geriau naudoti saikingai, nes daugelyje sūrių yra nemažai druskos ir sočiųjų riebalų.

    Sveikieji riebalai ir patogūs mišiniai

    Riešutai ir sėklos, tokie kaip migdolai, graikiniai riešutai, moliūgų ar saulėgrąžų sėklos, praturtina salotas sveikaisiais riebalais, skaidulomis ir suteikia malonų traškumą. Svarbu nepersistengti, nes tai kaloringas, nors ir maistingas priedas.

    Skubantiems gali padėti paruošti salotų priedų mišiniai, kuriuose dažnai būna sėklų, riešutų, bolivinės balandos ar keptų ankštinių. Perkant verta skaityti sudėtį ir rinktis trumpą, aiškią, be didelio kiekio druskos ar cukraus.

    Norint, kad salotos taptų pilnaverčiu patiekalu, paprasta taisyklė yra tokia: pradėkite nuo daržovių, tuomet įdėkite baltymų šaltinį, šiek tiek sveikųjų riebalų ir skaidulų turintį priedą. Tokia kombinacija padeda ilgiau išlaikyti sotumą ir sumažina norą užkandžiauti tarp valgymų.

  • Staiga atsisakėte kavos? Šie simptomai gali užklupti jau po 12 valandų

    Staiga atsisakėte kavos? Šie simptomai gali užklupti jau po 12 valandų

    Staigus kavos atsisakymas daliai žmonių sukelia nemalonių pojūčių, kurie gali prasidėti jau per 12–24 valandas nuo paskutinės kofeino dozės. Taip nutinka todėl, kad kofeinas blokuoja adenozino receptorius, o organizmui pripratus prie šio poveikio nervų sistemai reikia laiko persitvarkyti.

    Dažna klaida yra manyti, kad kofeinas gaunamas tik iš kavos. Jo yra ir arbatoje, energiniuose gėrimuose, kolos tipo gėrimuose, kakavoje, juodajame šokolade, kai kuriuose nuskausminamuosiuose vaistuose bei prieštreniruotėse. Jei žmogus kavos atsisako, bet kofeiną toliau vartoja kitur, nutraukimo simptomai gali būti silpnesni arba visai nepastebimi.

    Ryškiausi pojūčiai dažniausiai pasiekia piką maždaug po 20–51 valandos. Tipiškiausias simptomas yra galvos skausmas, neretai lydimas mieguistumo, sumažėjusios energijos, prastesnės koncentracijos, mažesnio budrumo ir dirglumo. Kai kuriems pasireiškia prislėgta nuotaika, nerimas, pykinimas, raumenų sustingimas ar peršalimą primenantys pojūčiai.

    Daugeliu atvejų tokie simptomai trunka nuo 2 iki 9 dienų ir palaipsniui praeina savaime. Jų stiprumas priklauso nuo įprastai suvartojamo kofeino kiekio, vartojimo trukmės ir individualaus jautrumo. Migrena sergantiems žmonėms staigus kofeino nutraukimas gali išprovokuoti itin intensyvų galvos skausmą ar net migrenos priepuolį.

    Kiek kofeino laikoma saugu?

    Nėra vienos dozės, po kurios nutraukimo simptomai pasireikštų visiems be išimties. Jie gali atsirasti ir vartojant palyginti nedaug, net tiek, kiek atitinka vieną nedidelį kavos puodelį per dieną, ypač jei vartojama reguliariai. Ilgainiui organizmas gali suformuoti fiziologinį įprotį, todėl pokyčiai pajuntami greičiau.

    Umį vartǫjimą daugumai sveikų suaugusiųjų ekspertai paprastai vertina kaip saugų iki 400 mg kofeino per dieną. Vis dėlto tolerancija skiriasi, o jautresniems žmonėms nemalonūs pojūčiai gali pasireikšti ir vartojant mažesnius kiekius, ypač po pietų ar vakare.

    Ką žmogus gali pastebėti nustojęs?

    Viena dažniausių teigiamų permainų yra geresnis miegas, ypač jei kava buvo geriama antroje dienos pusėje. Tyrimų apžvalgos rodo, kad kofeinas gali trumpinti bendrą miego trukmę, ilginti užmigimą ir silpninti miego kokybę, todėl jo ribojimas vakare kai kuriems padeda lengviau užmigti ir geriau atsigauti.

    Kiti pastebi ramesnį širdies plakimą, mažesnę vidinę įtampą ir tolygesnį energijos lygį dienos eigoje. Tai ypač aktualu žmonėms, kuriems kofeinas anksčiau sukeldavo per didelį sujaudinimą, nerimą ar dirglumą.

    Kaip mažinti kofeiną saugiau?

    Švelnesnis būdas yra ne staiga nutraukti, o palaipsniui mažinti kofeino kiekį. Praktikoje padeda mažinimas maždaug 25–50 proc. kas kelias dienas, įprastos kavos maišymas su bekofeine arba dalies puodelių pakeitimas gėrimais be kofeino. Svarbūs ir reguliarūs valgiai, pakankamas miegas bei skysčių vartojimas.

    Taip pat verta tikrinti gėrimų, papildų ir vaistų sudėtį, nes kofeino šaltiniai ne visada akivaizdūs. Jei galvos skausmas labai stiprus, ilgai nepraeina arba atsiranda regėjimo sutrikimų, galūnių silpnumas, aukšta temperatūra, nuolatinis vėmimas ar kiti neįprasti simptomai, nereikėtų jų automatiškai priskirti tik kavos atsisakymui ir verta pasitarti su gydytoju.

  • Senjoras visą dieną guli ir snaudžia? Gydytojai įspėja: tai gali būti rimtos ligos signalas

    Senjoras visą dieną guli ir snaudžia? Gydytojai įspėja: tai gali būti rimtos ligos signalas

    Vyresniame amžiuje poreikis ilsėtis gali didėti, tačiau staiga sumažėjusi energija ne visada reiškia natūralų senėjimą. Ypač neramina situacija, kai anksčiau savarankiškas žmogus ima pramiegoti didelę dienos dalį, nenori keltis, praranda susidomėjimą aplinka.

    Tokie pokyčiai dažnai rodo, kad organizme vyksta procesai, kuriuos būtina įvertinti. Ilgalaikis mieguistumas gali būti susijęs su miego sutrikimais, lėtinių ligų paūmėjimu, infekcija, skysčių trūkumu ar net netinkamai suderintais vaistais.

    Mieguistumas gali slėpti miego sutrikimus

    Viena dažnų, bet vis dar nepakankamai atpažįstamų priežasčių yra obstrukcinė miego apnėja. Naktį kartojantis kvėpavimo sustojimas ar jo susilpnėjimas ir trumpi prabudimai lemia, kad miegas neatsistato, nors žmogus lovoje praleidžia daug valandų.

    Dieną tai gali pasireikšti mieguistumu, dėmesio stoka, galvos skausmais, dirglumu ir bendru silpnumu. Artimieji neretai pastebi garsų knarkimą, kvėpavimo pauzes, neramų miegą, o pats žmogus gali nesuprasti, kodėl nuolat jaučiasi pavargęs.

    Ne mažiau svarbu įvertinti vaistus, nes kai kurie preparatai gali sustiprinti mieguistumą ir galvos svaigimą. Migdomieji, raminamieji, stiprūs nuskausminamieji, taip pat dalis kraujospūdį mažinančių vaistų ar jų derinių gali mažinti budrumą.

    Rizika ypač padidėja, kai vartojama daug skirtingų vaistų, įskaitant nereceptinius preparatus ir papildus. Vis dėlto dozių mažinti ar vaistų nutraukti savarankiškai negalima, saugiausia išeitis yra gydytojo arba vaistininko atliekama gydymo peržiūra.

    Kai gulėjimas ima silpninti kūną

    Ilgas gulėjimas nėra neutralus poilsis, nes raumenys praranda krūvį ir greitai silpsta. Pirmiausia mažėja šlaunų, sėdmenų ir blauzdų jėga, todėl darosi sunkiau atsistoti, nueiti iki tualeto ar išlaikyti pusiausvyrą.

    Tyrimai su vyresnio amžiaus žmonėmis rodo, kad net apie 10 dienų griežtesnis režimas lovoje gali pastebimai pabloginti apatinių galūnių jėgą ir fizinį pajėgumą. Jei žmogus dar prieš tai turėjo mažą raumenų masę, prastą mitybą ar kelias lėtines ligas, pasekmės gali būti dar ryškesnės.

    Dažnai susidaro uždaras ratas: žmogus guli, nes jaučiasi silpnas, tačiau judėjimo stoka silpnumą tik didina. Ilgainiui didėja kritimų rizika, o baimė pargriūti skatina dar labiau riboti aktyvumą, todėl savarankiškumas nyksta greičiau nei pati pirminė problema.

    Ilgai nejudant didėja giliųjų venų trombozės rizika, nes kojų raumenys mažiau padeda kraujui grįžti į širdį. Ypač įtartini vienos kojos skausmas ir tinimas, dažniausiai blauzdoje, taip pat paraudimas ar aiškiai juntamas šilumos pojūtis.

    Staigus dusulys, krūtinės skausmas, padažnėjęs širdies plakimas, alpimas ar kraujo atkosėjimas gali būti plaučių embolijos požymiai, todėl tokiu atveju reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tokie simptomai nėra laukiami ar gydomi namuose.

    Gulint kvėpavimas dažniau tampa paviršinis, silpsta kosulio refleksas, sunkiau pasišalina kvėpavimo takų sekretas. Dėl to didėja plaučių uždegimo ir kitų infekcijų rizika, ypač jei žmogus mažai keičia padėtį ir jau yra nusilpęs.

    Judėjimo stoka taip pat blogina žarnyno veiklą, todėl dažnėja vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, mažėja apetitas. Situaciją gali pabloginti per mažas skysčių vartojimas, netinkama mityba ir opioidiniai nuskausminamieji.

    Kada būtina skubiai reaguoti

    Vyresniame amžiuje infekcijos, skysčių trūkumas, sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje ar elektrolitų disbalansas ne visada prasideda klasikiniu scenarijumi. Pirmieji požymiai kartais būna mieguistumas, staigus silpnumas, apetito praradimas, griuvimai ar sumišimas.

    „Staigus mieguistumas ir stiprus silpnumas vyresniame amžiuje dažnai yra ne amžiaus, o ūmios problemos požymis, todėl delsimas gali kainuoti sveikatą“, – sako gydytojai.

    Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda staigus dusulys, krūtinės skausmas, sąmonės pritemimas, naujas ryškus vienos kojos tinimas ar stiprus skausmas. Taip pat būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, jei pakyla aukšta temperatūra, žmogus beveik negeria, ženkliai sumažėja šlapinimasis ar staigiai pasikeičia elgesys.

    Norint nustatyti priežastį, verta užrašyti, nuo kada žmogus daugiau guli, kiek valandų miega, ar knarkia, ar būna kvėpavimo pauzių, kaip kito apetitas ir nuotaika. Į vizitą svarbu atsinešti visų vartojamų vaistų ir papildų sąrašą, o gydytojas gali skirti kraujo tyrimus, įvertinti inkstų funkciją, skydliaukę, elektrolitus ir prireikus paskirti miego tyrimą.

    Jei sveikatos būklė leidžia, judėjimą rekomenduojama grąžinti palaipsniui, pradedant sėdėjimu lovoje ir paprastais pratimais. Ilgiau gulint būtinos reguliarios padėties keitimo, odos priežiūros, judesių ir kvėpavimo pratimų priemonės, taip pat pakankamas skysčių kiekis ir visavertė mityba.

  • Kodėl graikės po 60-ies atrodo jauniau: jų kasdieniai įpročiai, kuriuos gali perimti kiekviena

    Kodėl graikės po 60-ies atrodo jauniau: jų kasdieniai įpročiai, kuriuos gali perimti kiekviena

    Vienos stebuklingos jaunystės paslapties nėra, tačiau graikiškame gyvenimo būde galima pastebėti pasikartojančių įpročių, kurie padeda ilgiau išlaikyti gyvybingą išvaizdą ir gerą savijautą. Vyresnės moterys dažnai išlieka matomos bendruomenėje, palaiko ryšį su šeima, draugais, skiria dėmesio aprangai ir kasdieniam judėjimui.

    Svarbus ir požiūris, kurį graikai apibūdina lėtesniu gyvenimo ritmu: daugiau laiko maistui, pokalbiams ir poilsiui. Toks ritmas nereiškia pasyvumo, greičiau – mažiau skubos ir daugiau sąmoningumo, kasdienybę papildant reguliariais ritualais, kurie mažina vienišumo jausmą.

    Kasdienė odos priežiūra

    Viena žinomiausių graikiškų priemonių – alyvuogių aliejus, dažnai naudojamas sausoms rankoms, alkūnėms, pėdoms ar plaukų galiukams pamaitinti. Po dušo pakanka vieno ar dviejų lašų įtrinti į dar drėgną odą, o plaukams geriau tepti tik per ilgį ir galiukus, palaikius kelias minutes kruopščiai išplauti.

    Vis dėlto alyvuogių aliejus tinka ne visiems. Jautresnei, į aknę linkusiai ar atopinei odai jis gali sukelti sudirgimą, todėl verta pirmiausia išbandyti mažame plote arba rinktis bekvapį kremą su drėkikliais, tokiais kaip glicerinas, bei odos barjerą palaikančiais lipidais.

    Namų ritualuose dažnai minimos ir paprastos kaukės, pavyzdžiui, iš natūralaus jogurto ir nedidelio kiekio medaus. Tokia kaukė gali laikinai suminkštinti ir sudrėkinti odą, tačiau ji nesuteikia ilgalaikio stangrinimo efekto ir nepakeičia dermatologo rekomenduojamos priežiūros, ypač jei vargina uždegimai ar ryškus sausumas.

    Kitas paplitęs įprotis – švelnios, odos nepažeidžiančios priemonės vietoj agresyvių šveitiklių. Vyresnėje odoje apsauginis barjeras paprastai silpnėja, todėl stambiagrūdė jūros druska gali labiau pakenkti nei padėti, ypač jei oda plona ir sausa.

    Didžiausią kasdienę naudą suteikia reguliarus drėkinimas ir apsauga nuo saulės. Dermatologijoje nuosekliai pabrėžiama, kad SPF 30 ar didesnė apsauga padeda mažinti fotosenėjimą, pigmentinių dėmių ryškėjimą ir papildomą odos sausėjimą, todėl kremą verta tepti ne tik veidui, bet ir kaklui, dekoltė bei rankoms.

    Plaukai po menopauzės

    Plaukų priežiūroje graikiškas įkvėpimas dažnai siejamas su aliejavimu, žolelių nuovirais ir galvos odos masažu. Paprasta kaukė gali būti ruošiama iš alyvuogių aliejaus ir nedidelio kiekio medaus, tačiau svarbiausia nepersistengti: ploniems ar greitai besiriebaluojantiems plaukams reikia gerokai mažesnio kiekio.

    Nereikėtų intensyviai įtrinėti aliejaus į galvos odą, jei vargina pleiskanos, niežėjimas ar uždegimas. Sustiprėjęs plaukų slinkimas po menopauzės gali būti susijęs su hormoniniais pokyčiais, geležies stoka, skydliaukės veikla ar stresu, todėl užsitęsus problemoms tikslinga pasitarti su gydytoju.

    Mityba ir gyvenimo ritmas

    Graikiškas stalas dažnai siejamas su Viduržemio jūros mitybos modeliu, kuriame dominuoja daržovės, vaisiai, ankštiniai, pilno grūdo produktai, riešutai ir žolelės. Alyvuogių aliejus dažniau pakeičia dalį gyvulinių riebalų, tačiau jis išlieka kaloringas, todėl svarbi saikinga porcija.

    Žuvis ir jūros gėrybės dažniausiai valgoma reguliariau, o raudona mėsa ir saldumynai – rečiau. Brandesniame amžiuje svarbus pakankamas baltymų kiekis, kalcis ir vitaminas D, todėl praktiškai tai reiškia subalansuotas porcijas, o ne vien lengvas salotas be sotumo.

    Šis gyvenimo būdas remiasi ne vienu triuku ar brangiu kosmetikos pirkiniu, o nuoseklumu: kasdieniu judėjimu, bendravimu, poilsiu ir paprasta, maistingąja prasme tvirta mityba. Ilgainiui būtent tokie įpročiai dažniau atneša matomą rezultatą nei trumpalaikės „stebuklingos“ priemonės.

  • Glotnūs, šerpetojantys kulnai vasarą? Vien kremas nepadės – štai ko trūksta kasdien

    Glotnūs, šerpetojantys kulnai vasarą? Vien kremas nepadės – štai ko trūksta kasdien

    Kodėl kulnai vasarą greitai šiurkštėja

    Karštis, atviresnė avalynė ir ilgesni pasivaikščiojimai vasarą išryškina pėdų problemas: kulnai ima šiurkštėti, atsiranda nuospaudų, o sandalių dirželiai dažniau nutrina odą. Prie to prisideda ir kontaktas su įkaitusiu paviršiumi, smėliu bei dulkėmis, kurios dirgina odą.

    Uždaruose batuose pėdos prakaituoja, kaupiasi drėgmė, todėl didėja sudirginimo ir grybelinių infekcijų rizika. Dėl to vien pasitepti kremu prieš išeinant dažniausiai neužtenka: reikia nuoseklios rutinos, kuri mažina įtrūkimų, nuospaudų ir uždegimų tikimybę.

    Kasdienė higiena ir klaidos, kurios kenkia

    Pėdas rekomenduojama plauti kasdien drungnu vandeniu, naudojant švelnų prausiklį. Ilgas mirkymas nėra būtinas, o labai karštas vanduo gali dar labiau sausinti odą ir skatinti šerpetojimą.

    Po prausimo svarbiausia kruopščiai nusausinti pėdas, ypač tarpupirščius, nes ten likusi drėgmė sudaro palankias sąlygas odos maceracijai ir grybeliui. Jei pėdos smarkiai prakaituoja, verta dažniau keisti kojines ir leisti batams pilnai išdžiūti prieš aunantis dar kartą.

    Dažna klaida – agresyviai šveisti kulnus dilde ar pemza. Per stiprus ir per dažnas šlifavimas sukelia mikroįtrūkimus, gali didinti odos suragėjimą ir palikti skausmingas, lengvai užsikrečiančias vietas.

    Kremas veikia tik su tinkama rutina

    Esant vidutiniam suragėjimui, dažniausiai pakanka švelnaus šveitimo maždaug kartą per savaitę arba itin atsargaus dildės naudojimo kas kelias savaites. Procedūrą reikėtų nutraukti dar iki paraudimo ar skausmo, o vietų su žaizdomis, uždegimu ar giliais įtrūkimais neliesti.

    Suragėjusią odą dažnai lengviau kontroliuoti, kai ji sausa, nes aiškiau matyti, kiek pašalinta. Po ilgo mirkymo oda suminkštėja, todėl lengviau persistengti ir nušlifuoti per giliai, o namuose naudojami aštrūs įrankiai ar metaliniai grandikliai gali baigtis žaizdomis.

    Po prausimo ir nusausinimo verta tepti drėkinantį ar riebesnį kremą, o labai sausai odai dažnai tinka priemonės su šlapalu. Mažesnės koncentracijos labiau drėkina, didesnės – minkština suragėjimą, tačiau priemonę svarbu derinti pagal odos būklę ir jautrumą.

    Kremą geriausia naudoti reguliariai vakare, įmasažuojant į kulnus ir padus. Tarpupirščiuose storos kremo plėvelės palikti nereikėtų, nes per didelė drėgmė šiose vietose didina sudirginimo ir infekcijų riziką, o itin sausai odai nakčiai gali padėti plonos medvilninės kojinės.

    Apsauga nuo saulės, avalynė ir kada kreiptis į specialistus

    Vasarą daug kas kruopščiai tepa kremą nuo saulės veidui, bet pamiršta pėdų viršų ir pirštus, kurie sandaluose lieka tiesiogiai veikiami UV spindulių. Nudegimas šiose vietose gali apsunkinti vaikščiojimą, sustiprinti trynimą ir pailginti odos gijimą.

    Prieš išeinant verta patepti atviras pėdų vietas aukštos apsaugos priemone ir pakartoti po maudynių, gausesnio prakaitavimo ar nusausinimo rankšluosčiu. Nuo saulės pėdas saugoti svarbu ne tik paplūdimyje, bet ir mieste, važiuojant dviračiu ar leidžiant laiką lauko kavinėse.

    Baseinuose, dušuose, persirengimo kambariuose ar viešbučių voniose geriau nevaikščioti basomis: asmeninės šlepetės mažina kontaktą su drėgnu paviršiumi. Tačiau labai plonos, nestabilios šlepetės nėra geriausias pasirinkimas visai dienai, nes trūksta atramos, didėja apkrova, o kulnai gali dar labiau sausėti ir skilinėti.

    Ilgesniems pasivaikščiojimams labiau tinka sandalai su minkštesniu vidpadžiu, stabiliu užsegimu ir pakankamai vietos pirštams. Naują avalynę patartina „prisijaukinti“ palaipsniui, o vos pajutus trynimą – iškart apsaugoti odą, nes smulkus nubrozdinimas greitai virsta skausminga pūsle.

    Nagų nereikėtų kirpti per trumpai ar giliai išpjaustyti kampų, nes tai didina įaugimo riziką. Jei nagas storėja, keičia spalvą, trupėja, o tarpupirščiuose atsiranda niežėjimas ar pleiskanojimas, tai gali signalizuoti infekciją, kurios nereikėtų maskuoti laku.

    Jeigu kulnai giliai sutrūkinėję, kraujuoja ar skauda, vien kosmetikos gali nepakakti ir praverčia podologo ar dermatologo pagalba. Ypač atsargūs turėtų būti sergantys cukriniu diabetu, turintys kraujotakos ar jutimo sutrikimų: savarankiškai pjaustyti suragėjimų ar naudoti stipriai šveičiančias priemones jiems gali būti pavojinga.

    Vasaros pėdų priežiūra nebūtinai reiškia daugybę produktų. Daugiausia duoda reguliarumas, švelnios priemonės, tinkama avalynė, apsauga nuo saulės ir laiku pastebėti pirmieji odos pokyčiai.

  • Mokslininkai atskleidė netikėtą efektą: reguliarus sportas perrašo nervus, valdančius širdį

    Mokslininkai atskleidė netikėtą efektą: reguliarus sportas perrašo nervus, valdančius širdį

    Kas nustatyta tyrime?

    Širdis nėra vien tik raumuo, kuris plaka „pats savaime“ – jos ritmą nuolat koreguoja autonominė nervų sistema, galinti širdies darbą greitinti arba lėtinti. Būtent šios nervinės kontrolės pokyčius, susijusius su fiziniu aktyvumu, analizavo Bristolio universiteto mokslininkai.

    Tyrėjai siekė išsiaiškinti, ar reguliarus aerobinis krūvis veikia ne tik pačią širdį, bet ir nervines struktūras, kurios perduoda širdžiai sužadinimo signalus. Iki šiol dažniausiai buvo akcentuojama, kad sportas stiprina širdies raumenį ir gerina kraujagyslių būklę.

    Kaip sportas gali keisti širdies „valdymą“?

    Tyrimas atliktas su laboratoriniais gyvūnais, kurie dešimt savaičių buvo treniruojami aerobiniu režimu. Po to mokslininkai taikė trimačio vaizdinimo metodus ir išsamiai įvertino žvaigždinius mazgus – nedideles nervinių ląstelių sankaupas kaklo apačioje ir viršutinėje krūtinės dalyje.

    Šie mazgai yra svarbi simpatinės nervų sistemos dalis ir dalyvauja reguliuojant širdies darbą, ypač situacijose, kai organizmui reikia greitesnio atsako į stresą ar fizinį krūvį. Tyrėjai pastebėjo, kad reguliari treniruotė pakeitė šių nervinių struktūrų sandarą.

    Netikėtas atradimas – ryški asimetrija

    Rezultatai parodė aiškią kairės ir dešinės pusės skirtį. Treniruotiems gyvūnams dešinėje pusėje neuronų buvo maždaug keturis kartus daugiau nei kairėje, o netreniruotų gyvūnų grupėje tokios disproporcijos nepastebėta.

    Tuo pat metu kairėje pusėje nervinės ląstelės beveik padvigubėjo, kai dešinėje pusėje jų dydis kiek sumažėjo. Tai reiškia, kad reguliarus fizinis krūvis gali permodeliuoti nervų tinklą, valdantį širdies darbą, ir tai daro nevienodai skirtingose kūno pusėse.

    Tyrėjai šį mechanizmą lygina su reguliatoriumi, kuris ne tiesiog įjungia ar išjungia širdies „galią“, o leidžia itin tiksliai dozuoti atsaką pagal situaciją. Tokia adaptacija teoriškai gali padėti efektyviau prisitaikyti prie krūvio, poilsio ar streso.

    Ką tai gali reikšti medicinai?

    Širdies ritmo sutrikimai ar takotsubo sindromas siejami su per didele simpatinės nervų sistemos įtaka. Klinikinėje praktikoje kai kuriais atvejais jau taikomos procedūros, kuriomis siekiama sumažinti žvaigždinių mazgų perduodamą pernelyg stiprų sužadinimą.

    Nauji duomenys leidžia kelti prielaidą, kad ateityje tokios intervencijos galėtų būti dar tikslesnės, jei pasitvirtintų, kad kairė ir dešinė pusė atlieka skirtingas funkcijas širdies reguliavime. Vis dėlto patys autoriai pabrėžia, kad tai – gyvūnų modelio rezultatai, todėl tiesiogiai jų perkelti žmonėms kol kas negalima.

    Kitas žingsnis – patikrinti, kaip anatominiai pokyčiai atsispindi realioje širdies funkcijoje ramybės būsenoje ir krūvio metu, taip pat ieškoti analogiškų mechanizmų didesniems gyvūnams ir galiausiai žmonėms, naudojant neinvazinius tyrimo metodus.

    Nors šis darbas nekeičia bendrų fizinio aktyvumo rekomendacijų, jis prideda naują paaiškinimą, kodėl reguliarus judėjimas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle. Sportas gali ne tik stiprinti „variklį“, bet ir tobulinti jo nervinį valdymą.

  • Ginekologai įspėja: vitamino D trūkumas gali būti susijęs su gimdos miomomis – ką rodo tyrimai

    Ginekologai įspėja: vitamino D trūkumas gali būti susijęs su gimdos miomomis – ką rodo tyrimai

    Kas yra gimdos miomos?

    Gimdos miomos, dar vadinamos leiomiomomis, yra gerybiniai navikai, augantys iš gimdos lygiųjų raumenų ląstelių. Dažnai jos formuojasi palaipsniui, o audinyje daugėja ne tik raumeninių, bet ir jungiamojo audinio, ypač kolageno.

    Miomos laikomos vienu dažniausių ginekologinių radinių per moters gyvenimą, tačiau daliai moterų jos nekelia jokių nusiskundimų. Kitiems atvejams būdinga, kad miomos nustatomos atsitiktinai įprastos apžiūros ar echoskopijos metu.

    Riziką gali didinti amžius, genetiniai veiksniai, hormonų pusiausvyra, kūno masė ir kiti individualūs ypatumai. Klinikinė reikšmė dažniausiai priklauso nuo miomų skaičiaus, dydžio ir jų vietos gimdoje.

    Kokie simptomai turėtų įspėti?

    Didėjant miomoms ar joms esant tam tikrose gimdos vietose, gali pasireikšti gausesnės mėnesinės, mažakraujystė, spaudimo jausmas dubenyje ar skausmas. Kai kurioms moterims pasitaiko dažnesnis šlapinimasis, pilvo pūtimas ar diskomfortas lytinių santykių metu.

    Simptomai nėra specifiniai tik miomoms, todėl jų atsiradimas nereiškia vienos aiškios diagnozės. Vis dėlto užsitęsus gausiam kraujavimui ar dubens skausmui, gydytojai rekomenduoja neatidėlioti konsultacijos ir išsitirti.

    Vitamino D trūkumas: kodėl jis atsidūrė dėmesio centre?

    Pastaraisiais metais daugėja tyrimų, rodančių, kad mažesnė vitamino D koncentracija kraujyje dažniau nustatoma moterims, kurioms diagnozuotos gimdos miomos. Mokslininkai pabrėžia, kad tai dar nėra galutinis įrodymas, jog trūkumas tiesiogiai sukelia miomas, tačiau ryšys kartojasi skirtinguose tyrimuose.

    Vitaminas D svarbus ne tik kaulams: jo receptorių randama daugelyje audinių, todėl jis gali veikti ląstelių augimą, uždegiminius procesus ir imuninį atsaką. Būtent dėl šių savybių pradėta detaliau nagrinėti, kaip vitaminas D galėtų būti susijęs su miomų atsiradimu ir jų augimu.

    Laboratoriniuose tyrimuose aprašomi keli galimi mechanizmai: ląstelių dauginimosi slopinimas, apoptozės, tai yra natūralaus pakitusių ląstelių žuvimo, skatinimas, kolageno gamybos ir fibrozės mažinimas. Taip pat analizuojamas galimas poveikis angiogenezei, tai yra naujų kraujagyslių formavimuisi, ir hormonų, ypač estrogenų bei progesterono, signalų keliams.

    Ar papildai gali padėti gydyti miomas?

    Klinikiniai tyrimai, kuriuose vertinta vitamino D papildų įtaka moterims, turinčioms miomų, pateikia nevienodus rezultatus. Dalis darbų rodo palankias tendencijas: gerėja vitamino D rodikliai, kai kuriais atvejais lėtėja miomų augimas ar mažėja simptomų, pavyzdžiui, gausaus kraujavimo ar dubens skausmo.

    Kituose tyrimuose reikšmingo miomų tūrio sumažėjimo nefiksuota, todėl ekspertai iš esmės sutaria, kad vitamino D negalima laikyti savarankišku miomų gydymo metodu. Dabartinės išvados dažniau vertinamos kaip perspektyvi kryptis, kuriai reikia didesnių, ilgiau trunkančių ir geriau suvienodintų klinikinių tyrimų.

    Praktikoje gydytojai pabrėžia, kad svarbiausia yra individualus vertinimas: miomų dydis, simptomai, planuojamas nėštumas, gretutinės ligos ir jau taikomas gydymas. Vitamino D klausimas dažniau įtraukiamas į bendrą sveikatos būklės vertinimą, o ne pakeičia įprastas gydymo taktikas.

    Ką daryti, jei įtariate trūkumą?

    Jei yra įtarimų dėl vitamino D trūkumo, dažniausiai vertinamas 25(OH)D rodiklis kraujyje. Sprendimą dėl tyrimo ir papildų vartojimo dozių saugiausia priimti kartu su gydytoju, nes per didelės dozės gali sukelti nepageidaujamą poveikį.

    Miomų atveju svarbu neapsiriboti vien papildais: būtina stebėsena, simptomų kontrolė ir aiškus planas, ką daryti, jei kraujavimas stiprėja ar atsiranda mažakraujystė. Esant ryškiems simptomams ar sparčiam miomų augimui, gydymas parenkamas pagal klinikines gaires ir individualią situaciją.

    Specialistai primena, kad vitamino D trūkumas yra dažnas reiškinys, ypač regionuose, kur mažiau saulės, tačiau jo korekcija neturėtų vykti savarankiškai. Tikslingiausia derinti laboratorinį įvertinimą, mitybą, gyvenimo būdą ir, jei reikia, mediciniškai pagrįstą papildymą.

  • Dauguma taip sėdi tualete, bet gydytojai įspėja: viena padėtis gali palengvinti tuštinimąsi

    Dauguma taip sėdi tualete, bet gydytojai įspėja: viena padėtis gali palengvinti tuštinimąsi

    Kas vyksta kūne tuštinantis

    Žmogaus organizmas turi natūralų mechanizmą, padedantį sulaikyti išmatas iki tuštinimosi. Vienas svarbiausių vaidmenų tenka gaktiniam tiesiosios žarnos raumeniui, kuris ramybės būsenoje suformuoja kampą tarp tiesiosios žarnos ir išangės kanalo.

    Šis kampas veikia tarsi užraktas: turinys neišteka nevalingai. Tuštinantis raumuo turėtų atsipalaiduoti, o kampas išsitiesinti, kad išmatos lengviau pasišalintų.

    Kodėl įprasta sėdėsena ne visada patogi

    Sėdint ant standartinio unitazo, anatominiu požiūriu kampas dažnai neišsitiesina tiek, kiek pritūpus. Dėl to daliai žmonių tenka labiau stangintis ir didinti spaudimą pilvo ertmėje, kad procesas vyktų sklandžiai.

    Toks nuolatinis, stiprus stanginimasis nėra neutralus: didesnis spaudimas gali labiau apkrauti dubens dugno raumenis ir išangės srities kraujagysles. Ilgainiui tai gali prisidėti prie hemorojaus simptomų paaštrėjimo ar kitų problemų, ypač jei vargina lėtiniai vidurių užkietėjimai.

    Ką rodo tyrimai apie pritūpimą primenančią padėtį

    Mokslinėje literatūroje ne kartą analizuota, ar pritūpimą imituojanti padėtis gali palengvinti tuštinimąsi. Tyrimuose dažniausiai vertinama paprasta priemonė: nedidelė atrama kojoms, kuri pakelia kelius aukščiau klubų.

    Publikacijose aprašoma, kad žmonės, naudoję kojų atramą, dažniau nurodė lengvesnį tuštinimąsi, trumpesnį laiką tualete ir mažesnį poreikį stangintis. Kituose darbuose, lyginus pritūpimą, sėdėjimą ant žemesnio ir standartinio unitazo, pritūpimo padėtis siejosi su greitesniu procesu ir mažesnėmis pastangomis.

    Svarbu pabrėžti, kad kojų atrama nevisiškai atkuria pilną pritūpimą. Vis dėlto net dalinis kūno padėties pakeitimas kai kuriems žmonėms gali būti pakankamas, kad sumažėtų diskomfortas.

    Kaip tai pritaikyti kasdien

    Kojų atrama paprastai yra nedidelis paaukštinimas, pastatomas prieš unitazą. Užkėlus pėdas, keliai pakyla aukščiau klubų, dubuo šiek tiek pasvyra į priekį, o tiesiosios žarnos ir išangės kanalo kampas gali tapti palankesnis tuštinimuisi.

    Gydytojai taip pat ragina nepaversti tualeto vieta ilgam sėdėjimui su telefonu rankoje. Ilgas sėdėjimas didina spaudimą išangės sričiai ir gali prisidėti prie hemorojaus rizikos, ypač jei tai tampa kasdieniu įpročiu.

    Padėtis gali padėti, tačiau ji nepakeičia vidurių užkietėjimo priežasčių korekcijos. Tuštinimosi kokybei didelę įtaką daro pakankamas skaidulų kiekis maiste, skysčių vartojimas ir fizinis aktyvumas, taip pat įprotis neatidėlioti natūralaus noro tuštintis.

    Kada būtina kreiptis į gydytoją

    Nors vidurių užkietėjimas ir tuštinimosi sunkumai yra dažni, jų nereikėtų ignoruoti, jei problema užsitęsia. Jei simptomai tęsiasi kelias savaites, kartojasi stiprus skausmas, pastebimas kraujas išmatose ar vargina nuolatinis nepilno pasišalinimo jausmas, reikalinga gydytojo konsultacija.

    Ypač svarbu neatidėlioti vizito, jei kartu pasireiškia nepaaiškinamas svorio kritimas ar didėjantis silpnumas. Tokie požymiai gali būti susiję ne tik su funkciniu sutrikimu, bet ir su rimtesnėmis virškinamojo trakto ligomis.

    Specialistai primena, kad paprasti įpročių pokyčiai kartais duoda apčiuopiamą naudą. Jei dažnai tenka stangintis, verta saugiai išbandyti pritūpimą primenančią padėtį, tačiau nuolatiniai simptomai turėtų būti įvertinti mediciniškai.