CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Mokslininkai rado jaunystės junginį: šie 2 pratimų tipai labiausiai kelia betainą

    Mokslininkai rado jaunystės junginį: šie 2 pratimų tipai labiausiai kelia betainą

    Naujas mokslinis darbas žurnale Cell atkreipė dėmesį į betainą – natūralų junginį, kurio koncentracija kraujyje po fizinio krūvio gali reikšmingai didėti. Tyrėjai betainą sieja su ląstelių procesais, kurie svarbūs sveikam senėjimui ir organizmo atsparumui.

    Vienas netikėčiausių tyrimo akcentų – inkstų vaidmuo. Pasak autorių, jie nėra vien filtras: fizinio krūvio metu inkstai aktyviau paverčia choliną betainu, todėl jo daugiau patenka į kraujotaką ir gali veikti kaip signalinė molekulė.

    Darbe keliama prielaida, kad betainas gali slopinti baltymo TBK1 aktyvumą, o šis baltymas siejamas su ląstelių senėjimo mechanizmais. Mokslininkų vertinimu, betainas gali imituoti dalį teigiamų reguliaraus sporto efektų, tačiau tai nereiškia, kad jis gali pakeisti patį judėjimą.

    Kas labiausiai didina betainą?

    Tyrimas išskiria, kad didžiausi metaboliniai pokyčiai fiksuojami tada, kai derinamos dvi kryptys: ištvermės ir jėgos krūvis. Aerobinis krūvis, pavyzdžiui, greitas ėjimas, bėgimas ar plaukimas, labiau susijęs su širdies ir kvėpavimo sistemos adaptacijomis.

    Tuo metu pasipriešinimo treniruotės, tokios kaip pratimai su savo kūno svoriu, svarmenimis ar gumomis, stiprina raumenis ir kaulus, gerina laikyseną bei gliukozės apykaitą. Būtent šių dviejų tipų krūvio kombinacija dažnai siejama su platesniu poveikiu sveikatai ir funkcinei būklei vyresniame amžiuje.

    Ką sako kiti naujausi duomenys?

    Fizinio aktyvumo nauda seniai siejama ne tik su geresne savijauta, bet ir su mažesne lėtinių ligų rizika. Didelio masto analizės rodo, kad daugiau kasdienio judėjimo, įskaitant paprastą ėjimą, siejama su mažesne kai kurių vėžio formų rizika, o svarbus gali būti ne vien intensyvumas, bet ir bendra judėjimo apimtis.

    Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia yra reguliarumas ir realistiškas planas. Jei žmogus iki šiol beveik nesportavo, net 10 minučių spartesnio ėjimo per dieną gali būti prasminga pradžia, kurią vėliau galima plėsti iki mišraus režimo: ištvermės krūvio kelis kartus per savaitę ir jėgos pratimų bent kelis kartus per savaitę.

    Vis dėlto patys tyrėjai akcentuoja, kad betainas nėra stebuklinga piliulė. Tai viena iš galimų grandžių, padedančių paaiškinti, kodėl judėjimas veikia visą organizmą, o naujus mechanizmus dar reikės patikrinti papildomais, ypač klinikiniais, tyrimais.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad fizinis krūvis įjungia metabolinį kelią, kuris gali palaikyti sveiką senėjimą, o inkstai šiame procese veikia kaip aktyvus metabolinis organas“, – teigė tyrimo autoriai.

  • Gydytojai įvardijo maistą, kuris mažina vėžio ir insulto riziką: efektas stebina

    Kai kurie kasdieniai mitybos pasirinkimai gali apčiuopiamai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų, insulto bei kai kurių vėžio formų riziką. Vis dažniau akcentuojama, kad didžiausią naudą duoda ne pavienis supermaistas, o viena aiški kryptis lėkštėje: daugiau skaidulų.

    Skaidulos yra augaliniuose produktuose esantys angliavandeniai, kurių žmogaus organizmas nesuvirškina. Jos keliauja per virškinamąjį traktą, padeda reguliuoti tuštinimąsi, maitina žarnyno mikrobiotą ir prisideda prie stabilesnio gliukozės kiekio kraujyje.

    Ką rodo tyrimai?

    Mokslinėje literatūroje skaidulų gausesnė mityba siejama su mažesniu bendru mirtingumu ir geresniais kardiometaboliniais rodikliais. Tyrimai rodo, kad didesnis skaidulų kiekis dažnai koreliuoja su mažesniu kraujospūdžiu, geresniu lipidų profiliu ir mažesne 2 tipo diabeto rizika.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbu ne tik kiekis, bet ir šaltiniai: geriausiai veikia skaidulos iš daržovių, ankštinių, vaisių, riešutų, sėklų ir viso grūdo produktų. Tokie produktai paprastai turi ir daugiau mikroelementų bei bioaktyvių junginių, o itin perdirbtame maiste skaidulų dažnai trūksta.

    „Kiekvienas papildomas skaidulų kiekis mityboje prisideda prie mažesnės širdies ligų ir insulto rizikos, o didesnės dozės efektas gali augti“, – sakė ekspertai, apibendrindami tyrimų kryptį.

    Kiek skaidulų reikėtų per dieną?

    Praktikoje daugelyje šalių suaugusiesiems dažnai rekomenduojama siekti apie 25–30 gramų skaidulų per parą, tačiau realus suvartojimas neretai būna mažesnis. Viena priežasčių paprasta: racione dominuoja rafinuoti grūdai, saldūs užkandžiai ir perdirbti produktai, o daržovės bei ankštiniai lieka antrame plane.

    Svarbu skaidulas didinti palaipsniui ir nepamiršti skysčių, kad virškinimo sistema spėtų prisitaikyti. Staigus pokytis kai kuriems žmonėms gali sukelti pūtimą ar diskomfortą, ypač jei iki tol skaidulų buvo vartojama mažai.

    Kaip skaidulų įtraukti daugiau?

    Kasdienius pasirinkimus galima koreguoti labai paprastai: dažniau rinktis pilno grūdo duoną ir kruopas, į patiekalus įtraukti avižas, grikius, rudus ryžius ar bolivinę balandą. Taip pat verta dalį baltų miltų gaminių keisti viso grūdo alternatyvomis.

    Didelį postūmį duoda ankštiniai, tokie kaip lęšiai, pupelės ar avinžirniai, nes jie vienu metu suteikia ir skaidulų, ir augalinių baltymų. O užkandžiams dažnai pakanka paprasto sprendimo: vaisiai, daržovių lazdelės, nesūdyti riešutai ar sėklos vietoj saldžių, mažai maistinės vertės produktų.

    Gydytojai primena, kad skaidulos nėra vaistas ir nepakeičia individualių rekomendacijų, ypač sergant virškinamojo trakto ligomis ar vartojant specifinius vaistus. Tačiau daugeliui žmonių tai vienas saugiausių ir geriausiai įrodymais pagrįstų būdų ilgainiui pagerinti sveikatos rodiklius per kasdienę mitybą.

  • Pilkšva, pavargusi oda? Specialistai įvardijo produktus, kurie grąžina veidui švytėjimą

    Pilkšva, pavargusi oda? Specialistai įvardijo produktus, kurie grąžina veidui švytėjimą

    Kodėl oda „pavargsta“?

    Pilkšvas odos atspalvis, sumažėjęs elastingumas ir sausumo pojūtis dažnai siejami ne vien su amžiumi ar stresu. Dermatologai pabrėžia, kad odos išvaizdą greitai paveikia skysčių trūkumas, nereguliarūs valgymo įpročiai ir didelis itin perdirbto maisto kiekis.

    Kai racione dominuoja saldumynai, rafinuoti angliavandeniai ir mažai daržovių, oda neretai tampa matinė, o „pailsėjusio veido“ efektą sukurti vis sunkiau. Be to, nepakankamas miegas ir nuolatinė įtampa gali stiprinti uždegiminius procesus, kurie atsispindi ir odoje.

    Kasdieniai produktai, kurie padeda

    Vienas paprasčiausių pasirinkimų pavargusiai odai yra karotenoidų turinčios daržovės, pavyzdžiui, morkos ir moliūgai. Šie junginiai siejami su sveikesne odos spalva ir tolygesniu atspalviu, ypač kai tokie produktai valgomi reguliariai.

    Svarbi detalė yra tai, kad karotenoidai geriau pasisavinami su riebalais. Todėl morkų salotos su aliejumi, keptos daržovės su trupučiu alyvuogių aliejaus ar trinta moliūgų sriuba su sėklomis dažnai turi daugiau prasmės nei daržovės „sausai“.

    Jei oda atrodo įsitempusi ir sausa, mityboje dažnai trūksta kokybiškų riebalų. Kasdienis šaukštas alyvuogių aliejaus, sauja riešutų ar avokadas gali padėti papildyti racioną nesočiosiomis riebalų rūgštimis, kurios svarbios odos barjero funkcijai.

    Žarnyno sveikata ir švytinti oda

    Odos būklė neretai atspindi ir virškinimo sistemos būklę, todėl dėmesys skiriamas maistui, kuriame yra baltymų ir naudingųjų bakterijų šaltinių. Fermentuoti pieno produktai, tokie kaip natūralus jogurtas ar kefyras, daugeliui žmonių yra paprastas būdas įtraukti daugiau subalansuotų pasirinkimų į kasdienę mitybą.

    Ne mažiau svarbūs ir antioksidantai bei vitaminas C, kurie dalyvauja kolageno sintezėje ir padeda mažinti oksidacinį stresą. Praktikoje tai reiškia dažnesnį uogų, obuolių, citrusinių vaisių, taip pat žalumynų, pavyzdžiui, petražolių, vartojimą.

    Papildomu kasdieniu pasirinkimu gali tapti linų sėmenys, kurie praturtina racioną skaidulomis ir augaliniais riebalais. Jie tinka įmaišyti į košę, kokteilį ar jogurtą, o skaidulos dažnai siejamos su geresne virškinimo veikla ir stabilesniais mitybos įpročiais.

    Galiausiai, net ir labai paprastos, vandens turinčios daržovės, tokios kaip agurkai, pomidorai ar salotos, padeda didinti daržovių kiekį racione. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią skirtumą dažniausiai daro ne vienas „stebuklingas“ produktas, o nuoseklumas: daugiau vandens, mažiau cukraus ir daugiau tikro, mažiau perdirbto maisto.

  • Braškių sezonas įsibėgėja: vieniems tai sveikatos bomba, kitiems – rimtas įspėjimas

    Braškių sezonas įsibėgėja: vieniems tai sveikatos bomba, kitiems – rimtas įspėjimas

    Braškių nauda: mažai kalorijų, daug vertės

    Braškių sezonas jau prasidėjo, o šie vaisiai laikomi vienais vertingiausių šiltojo metų laiko pasirinkimų. Maždaug 100 gramų braškių turi apie 30–35 kilokalorijas, todėl jos dažnai tinka žmonėms, norintiems kontroliuoti kūno svorį.

    Vienas svarbiausių braškių privalumų – vitaminas C, kurio jose gali būti nemažai, kartais net prilygstantis ar viršijantis dalį citrusinių vaisių. Šis vitaminas svarbus imuninei sistemai, kolageno sintezei ir antioksidacinei apsaugai nuo oksidacinio streso.

    Kuo dar išsiskiria braškės?

    Braškėse yra polifenolių ir antocianinų – junginių, siejamų su širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga. Būtent antocianinai suteikia uogoms ryškią raudoną spalvą ir yra siejami su palankiu poveikiu kraujagyslių funkcijai.

    Šios uogos taip pat turi skaidulų, kurios prisideda prie geresnės virškinamojo trakto veiklos ir gali padėti palaikyti žarnyno mikrobiotos įvairovę. Dėl skaidulų braškės dažnai sotesnės, nors kalorijų suteikia nedaug.

    Braškėse esantis kalis siejamas su kraujospūdžio reguliavimu, todėl jos dažnai minimos kaip palankus pasirinkimas žmonėms, kuriems aktuali širdies sveikata. Be to, natūralūs cukrūs gali tapti greitu energijos šaltiniu po fizinio krūvio, jei porcijos išlieka saikingos.

    Kada braškės gali pakenkti?

    Nors braškės daugeliui yra puikus pasirinkimas, jos priklauso dažniau alergines reakcijas galinčių sukelti vaisių grupei. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti odos bėrimas, niežulys ar kiti padidėjusio jautrumo požymiai.

    Žmonėms, jautriems žiedadulkėms, ypač beržo, kartais pasitaiko burnos alergijos sindromas: gali atsirasti niežėjimas ar deginimas burnoje. Tokiais atvejais braškių vartojimą vertėtų aptarti su gydytoju arba alergologu.

    Atsargumo reikia ir turintiems jautresnę virškinimo sistemą, nes natūralios rūgštys bei skaidulos daliai žmonių gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą. Taip pat, nors braškių glikeminis poveikis paprastai laikomas santykinai nedideliu, sergantieji cukriniu diabetu ar turintys atsparumą insulinui turėtų laikytis saiko.

    Dar viena grupė, kuriai braškės gali netikti, – žmonės, jautrūs histaminui. Jiems kartais sustiprėja tokie simptomai kaip galvos skausmas, odos paraudimas ar niežėjimas, todėl svarbu stebėti individualią organizmo reakciją.

    Kaip valgyti, kad nauda būtų didžiausia?

    Didžiausia nauda paprastai gaunama braškes valgant šviežias ir neperdirbtas. Norint subalansuoti užkandį, braškes verta derinti su baltymais, pavyzdžiui, natūraliu jogurtu, nes tai gali padėti tolygiau paskirstyti energiją.

    Rekomenduojama vengti braškių saldinimo ir riebių priedų, tokių kaip plakta grietinėlė, jei tikslas – sveikesnis pasirinkimas. Taip pat svarbu uogas kruopščiai nuplauti ir rinktis iš patikimų, pageidautina vietinių augintojų.

  • Po 40-ies prostata ima šlubuoti: gydytojai įvardijo įpročius, kurie tyliai didina riziką

    Po 40 metų vyrų prostata tampa jautresnė tiek natūraliems hormonų pokyčiams, tiek gyvenimo būdui. Urologai pabrėžia, kad dažniausi sunkumai šiame amžiuje susiję su gerybiniu prostatos išvešėjimu, šlapinimosi sutrikimais ir didėjančia prostatos vėžio rizika.

    Specialistai akcentuoja, kad vieno „kaltininko“ dažniausiai nebūna: įtaką daro amžius, metabolinė sveikata, fizinis aktyvumas, mityba ir žalingi įpročiai. Dalis veiksnių yra koreguojami, todėl prevencija gali turėti realią naudą savijautai ir ilgalaikei rizikai.

    Kas keičiasi su amžiumi?

    Senstant ląstelėse kaupiasi pažaidos, dažnėja lėtinis uždegimas, o audinių atsistatymas lėtėja. Tai sudaro sąlygas prostatos didėjimui ir simptomams, kurie gali pasireikšti silpnesne šlapimo srove, dažnesniu šlapinimusi naktį ar skubos pojūčiu.

    Prostatos vėžio rizika taip pat ryškiai didėja su amžiumi, todėl būtent vyresnėms amžiaus grupėms tenka didžiausia diagnostikos ir gydymo našta. Dėl to urologai rekomenduoja neignoruoti naujai atsiradusių simptomų, net jei jie iš pradžių atrodo nedideli.

    Hormonai, svoris ir cukraus apykaita

    Po 40 metų testosterono koncentracija daugeliui vyrų palaipsniui mažėja, o kartu dažniau atsiranda ir metabolinių problemų: pilvinis nutukimas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, insulino rezistencija. Šie veiksniai siejami su didesne apatinių šlapimo takų simptomų tikimybe ir nepalankesniais prostatos sveikatos rodikliais.

    Ypač svarbus yra liemens apimties didėjimas, nes pilviniai riebalai veikia hormonų balansą ir skatina sisteminį uždegimą. Praktikoje tai reiškia, kad kūno masės mažinimas ir geresnė cukraus apykaitos kontrolė dažnai padeda ne tik bendrai savijautai, bet ir šlapinimosi simptomams.

    Mityba, judėjimas ir įpročiai

    Mitybos kokybė gali turėti reikšmės uždegiminiams procesams organizme: per daug perdirbtos mėsos, sočiųjų riebalų, pridėtinio cukraus ir alkoholio dažnai siejama su didesne metabolinių sutrikimų rizika. Tuo tarpu mityba, kurioje daugiau daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų ir žuvies, siejama su palankesniais širdies ir medžiagų apykaitos rodikliais, kurie netiesiogiai svarbūs ir prostatai.

    Fizinis aktyvumas mažina nutukimo tikimybę, gerina gliukozės kontrolę ir širdies bei kraujagyslių būklę. Urologai dažnai pabrėžia, kad reguliarus judėjimas yra vienas paprasčiausių būdų mažinti bendrą uždegiminį foną ir gerinti gyvenimo kokybę, o sėdimas režimas gali veikti priešinga kryptimi.

    Rūkymas siejamas su didesne agresyvesnių vėžio formų ir blogesnių gydymo baigčių rizika, o gausus alkoholio vartojimas blogina miegą, svorio kontrolę ir medžiagų apykaitą. Specialistai pataria vertinti įpročius kompleksiškai, nes keli rizikos veiksniai kartu dažnai sustiprina vienas kito poveikį.

    „Jei po 40 metų atsiranda naujų šlapinimosi nusiskundimų, tai nėra vien tik amžiaus ženklas, kurį reikia iškentėti. Tai signalas įsivertinti rizikos veiksnius ir pasitarti su gydytoju“, – sako urologai.

    Gydytojai primena, kad prostatos specifinio antigeno tyrimas ir sprendimas dėl patikros turėtų būti aptariamas individualiai, atsižvelgiant į amžių, šeimos anamnezę ir bendrą sveikatą. Jei šeimoje yra buvę prostatos vėžio atvejų, apie tai rekomenduojama informuoti šeimos gydytoją ar urologą kuo anksčiau.

  • Išsausėjusios rankos išduoda amžių: paprastas triukas su alyvuogių aliejumi ir citrina

    Išsausėjusios rankos išduoda amžių: paprastas triukas su alyvuogių aliejumi ir citrina

    Kodėl rankos taip greitai išsausėja

    Rankų oda kasdien patiria daugiau išbandymų nei dažnai pastebime: dažnas plovimas, buitinė chemija, vėjas, saulė ir temperatūrų kaita silpnina apsauginį barjerą. Dėl to oda plonėja, praranda elastingumą, tampa šiurkšti, o sąnarių srityje ir apie nagus greičiau išryškėja sausumas.

    Situaciją paaštrina įprotis apsiriboti atsitiktiniu kremu ir pamiršti apsaugą tvarkantis namuose. Kai oda nuolat kontaktuoja su vandeniu ir plovikliais, ji greičiau netenka drėgmės, ima tempti, o odelės apie nagus kietėja ir šerpetoja.

    Aliejus ir citrina: kas iš tikrųjų veikia

    Paprastas namų būdas, kuriam dažnai prireikia tik alyvuogių aliejaus ir kelių lašų citrinos sulčių, grįžta dėl greito vizualaus efekto. Aliejus sudaro riebalinį sluoksnį, kuris sumažina drėgmės netekimą ir suteikia odai glotnumo, todėl rankos iš karto atrodo švelnesnės.

    Citrina dažniausiai naudojama kaip nedidelis priedas, kuris suteikia gaivumo pojūtį ir gali vizualiai pašviesinti paviršines dėmes. Tačiau būtent ji reikalauja didžiausio atsargumo, nes rūgštis jautresnę odą gali sudirginti.

    Kaip naudoti, kad nepakenktumėte

    Dažniausiai pakanka nedidelio kiekio alyvuogių aliejaus ir kelių lašų citrinos sulčių: mišinį kelias minutes švelniai įmasažuokite į plaštakas, tarpupirščius, sąnarių vietas ir odeles apie nagus. Jei oda itin sausa, geriau didinti aliejaus, o ne citrinos kiekį, kad pagrindinis poveikis būtų maitinantis.

    Saugiausia procedūrą daryti vakare, kai rankų nebereikės plauti ir jos nebus veikiamos saulės. Norint stipresnio komforto, po įtrynimo galima palikti mišinį keliolikai minučių arba užsimauti plonas medvilnines pirštines, kad aliejus ilgiau išliktų ant odos.

    Kada citrinos geriau atsisakyti

    Jei rankos suskilinėjusios, yra įtrūkimų, žaizdelių, aktyvus sudirgimas ar paūmėjusi egzema, citrinos sulčių naudoti nereikėtų. Tokiais atvejais saugesnis pasirinkimas yra vien alyvuogių aliejus arba kvapiklių neturintis atkuriamasis kremas, kuris skirtas odos barjerui atstatyti.

    Svarbiausia suprasti, kad vienkartinis triukas neišsprendžia problemos ilgam. Geriausi rezultatai pasiekiami, kai jis tampa papildymu paprastiems įpročiams: kremui po kiekvieno plovimo, pirštinėms tvarkantis ir reguliariai odelių priežiūrai.

  • Suomiai į kavą deda sūrį: keistas įprotis turi netikėtą sveikatos logiką

    Suomiai į kavą deda sūrį: keistas įprotis turi netikėtą sveikatos logiką

    Šiaurės Suomijoje ir samių kultūroje paplitęs gėrimas kaffeost daugeliui atrodo netikėtas: į puodelį dedami keli gabalėliai specialaus sūrio, o tada viskas užpilama karšta, dažniausiai juoda kava. Sūris neištirpsta kaip pica, o suminkštėja, prisigeria kavos aromato ir lieka puodelio dugne.

    Išgėrus kavą, sūris paprastai suvalgomas šaukšteliu. Tam naudojamas leipäjuusto, dar vadinamas duonos ar girgždančiu sūriu, nes kramtomas jis gali lengvai cypti. Istoriškai jis būdavo gaminamas ir iš elnių pieno, tačiau šiandien dažniausiai gaminamas iš karvių pieno.

    Šio įpročio logika paprasta: juoda kava turi labai mažai kalorijų, o sūris paverčia gėrimą mažesniu užkandžiu. Sūris suteikia baltymų, riebalų ir kalcio, todėl daliai žmonių padidėja sotumo jausmas ir sumažėja noras iškart užkandžiauti saldumynais.

    Sveikatos požiūriu tai gali būti protingesnė alternatyva, jei kaffeost pakeičia saldintą kavą su sirupais, plakta grietinėle ir desertais. Vis dėlto sūris išlieka kaloringas produktas, o priklausomai nuo rūšies gali turėti nemažai druskos ir sočiųjų riebalų. Todėl svarbiausia yra porcija ir dažnis.

    Sūris kofeino nepanaikina, tad kava ir toliau veikia stimuliuojančiai. Europos maisto saugos institucijų rekomendacijose nurodoma, kad sveikiems suaugusiesiems saugi kofeino riba paprastai siekia iki 400 miligramų per dieną iš visų šaltinių, o nėštumo ir žindymo laikotarpiu rekomenduojama neviršyti 200 miligramų.

    Praktiškai tai reiškia, kad net ir tradicinė kava su sūriu neturėtų tapti gėrimu be ribų, ypač antroje dienos pusėje. Kofeinas gali trumpinti miegą ar apsunkinti užmigimą, o jautresniems žmonėms sustiprinti nerimą, širdies plakimą ar refliukso simptomus.

    Kaffeost netinka alergiškiems pieno baltymams, o laktozės netoleruojantys žmonės turėtų įvertinti savo toleranciją, nes leipäjuusto yra pieno produktas. Atsargiau šį derinį vertinti verta ir tiems, kurie riboja kalorijas, sočiuosius riebalus ar turi padidėjusį cholesterolį.

    Subalansuotas požiūris paprastas: nedidelis sūrio gabalėlis kavoje retkarčiais daugumai sveikų žmonių neturėtų kelti problemų. Tačiau tai nėra stebuklingas sveikatinantis gėrimas, o labiau tradicinis skanėstas, kurio vertę lemia saikas ir bendra mityba.

  • Viralinė 25-7-2 treniruotė užkariavo sporto sales: ar tikrai pakanka dviejų kartų per savaitę?

    Viralinė 25-7-2 treniruotė užkariavo sporto sales: ar tikrai pakanka dviejų kartų per savaitę?

    Socialiniuose tinkluose sparčiai išpopuliarėjusi 25-7-2 treniruotė žada paprastą taisyklę tiems, kurie nori greito ir aiškaus plano. Skaičiai reiškia 25 minutes treniruotės ant laiptų treniruoklio, 7 intensyvumo lygį ir 2 treniruotes per savaitę.

    Dažnai pabrėžiama, kad pratimą siūloma atlikti nesiremiant į turėklus, nes taip labiau dirba liemens stabilizatoriai ir gilieji raumenys. Vis dėlto saugumas svarbesnis už taisyklę: jei prarandate pusiausvyrą ar tik pradedate, turėklai skirti tam, kad išvengtumėte kritimo.

    Kodėl laiptai taip vargina?

    Lipimas aukštyn verčia kūną dirbti prieš gravitaciją, todėl širdies ritmas ir kvėpavimas greitai suintensyvėja. Labiausiai apkraunami sėdmenys, šlaunys ir blauzdos, o išlaikant taisyklingą laikyseną įsitraukia ir pilvo bei nugaros stabilizuojantys raumenys.

    Dėl to 25 minutės ant laiptų treniruoklio daugeliui atrodo sunkesnės nei ilgesnis ėjimas lygiu paviršiumi. Tai vienu metu ir kardio, ir raumenis stiprinantis krūvis, todėl treniruotė gali prisidėti prie ištvermės ir bendro fizinio pasirengimo gerinimo.

    Ar dviejų treniruočių pakanka?

    Trumpas atsakymas priklauso nuo to, ką laikote pakankamu. Dvi intensyvios 25 minučių sesijos per savaitę gali būti geras startas ir realistiškas pasirinkimas užimtiems žmonėms, tačiau jos nebūtinai atitiks rekomenduojamą savaitinį fizinio aktyvumo kiekį.

    Svorio mažėjimas vis tiek remiasi energijos balansu, tai yra kiek energijos gaunate su maistu ir kiek jos sunaudojate per dieną. Todėl 25-7-2 metodas gali padėti didinti energijos sąnaudas, bet geriausiai veikia tada, kai yra dalis platesnio plano su kasdieniu judėjimu, miego režimu ir subalansuota mityba.

    Dažniausios klaidos ir kam būti atsargiems

    Viena dažniausių klaidų yra bandymas iškart atlikti viską tiksliai pagal formulę. Pradedančiajam 7 intensyvumo lygis gali būti per aukštas, ypač grįžtant po pertraukos, todėl protingiau pradėti nuo 10–15 minučių ir mažesnio lygio, o krūvį didinti palaipsniui.

    Prieš treniruotę verta skirti kelias minutes apšilimui, o treniruotės metu stebėti laikyseną ir nesvirti į treniruoklio panelę. Atsargumo turėtų laikytis žmonės, kurie jaučia kelių, klubų ar čiurnų skausmus, turi pusiausvyros problemų, serga širdies ar kvėpavimo sistemos ligomis, tokiu atveju saugiausia pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

    Sveikiems žmonėms 25-7-2 gali būti patogus būdas praskaidrinti rutiną ir sugrįžti į reguliarų judėjimą. Tačiau tai neturėtų tapti internetiniu išbandymu bet kokia kaina, geriausi rezultatai ateina tada, kai pasirinktas krūvis yra saugus ir nuosekliai kartojamas.

  • Dauguma pusryčiauja per vėlai: kada ryte valgyti, kad žarnynas dirbtų sklandžiai?

    Daug žmonių pirmą dienos valgymą atideda kelioms valandoms po pabudimo, tačiau tai gali turėti įtakos virškinimui ir tuštinimosi reguliarumui. Specialistai pabrėžia, kad svarbus ne vien skaidulų ar vandens kiekis mityboje, bet ir pusryčių laikas.

    Dietologai atkreipia dėmesį, kad ryte storosios žarnos motorika būna aktyvesnė, o maistas šį procesą dar labiau paskatina. Būtent todėl pusryčiai daugeliui žmonių padeda natūraliai „įjungti“ žarnyno darbą.

    Kodėl ryte taip svarbu pavalgyti?

    Po pabudimo ir po valgio suaktyvėja vadinamasis gastrokolinis refleksas, kai virškinimo sistema sureaguoja į maistą ir paskatina žarnyno judesius. Ši reakcija dažniausiai būna stipresnė ryto valandomis, todėl laiku suvalgyti pusryčiai gali padėti išlaikyti reguliarų tuštinimąsi.

    Jei pirmą valgymą atidedate 2–3 valandoms ar ilgiau, galite „praleisti“ natūralų rytinį aktyvumo piką. Tokiu atveju organizmui kartais tampa sunkiau inicijuoti tuštinimąsi, o tai ypač aktualu žmonėms, linkusiems į vidurių užkietėjimą.

    „Pavalgius žarnynas gauna papildomą stimulą, o ryte ši organizmo reakcija dažnai būna stipriausia“, – sako mitybos specialistai, aiškindami, kodėl daliai žmonių pusryčiai tiesiogiai siejasi su rytiniu tuštinimusi.

    Per kiek laiko po pabudimo pusryčiauti?

    Dažniausiai rekomenduojama pavalgyti per pirmą valandą po pabudimo, ypač jei siekiate sureguliuoti virškinimą ir susikurti pastovesnį režimą. Reguliarus pusryčių laikas padeda organizmui formuoti nuspėjamą ritmą, o tai gali sumažinti diskomfortą ir „netikėtumus“ dienos eigoje.

    Vis dėlto individualūs skirtumai svarbūs: daliai žmonių ryte iškart valgyti sudėtinga dėl streso, ankstyvo kėlimosi ar sumažėjusio apetito. Tokiais atvejais specialistai pataria pradėti nuo mažesnės porcijos ir stabilaus grafiko, o ne nuo didelio kiekio maisto per prievartą.

    Ką įtraukti į pusryčius?

    Kad žarnynas dirbtų sklandžiau, pusryčiuose pravartu turėti skaidulų ir skysčių. Skaidulos didina išmatų tūrį, minkština jas ir padeda lengviau pasišalinti, ypač jei jų netrūksta kasdienėje mityboje.

    Praktiškai tai gali būti avižos, viso grūdo produktai, uogos, taip pat chia ar linų sėklos. Ne mažiau svarbu išgerti stiklinę vandens, nes skaiduloms reikia skysčių, kad jos atliktų savo funkciją.

    Kai kuriems žmonėms rytinė kava taip pat veikia kaip papildomas stimulas, nes kofeinas gali skatinti žarnyno judesius. Tačiau jautresniems asmenims kava tuščiu skrandžiu gali dirginti, todėl ją geriau derinti su maistu ir stebėti individualią reakciją.

  • Ebola vėl plinta Afrikoje: PSO įspėja, kad padėtis gali staigiai pablogėti

    Rytų Afrikoje fiksuojamas naujas Ebolos protrūkis kelia vis didesnį nerimą: ligos plitimas spartėja, o sveikatos apsaugos institucijos įspėja, kad artimiausiomis savaitėmis padėtis gali dar labiau komplikutis. Pasak tarptautinių institucijų, svarbiausias tikslas dabar yra kuo greičiau nutraukti perdavimo grandines ir apsaugoti pažeidžiamiausias bendruomenes.

    Didžiausias susirgimų skaičius siejamas su Kongo Demokratine Respublika, kur protrūkiai kartojasi dėl sudėtingos saugumo situacijos, riboto sveikatos paslaugų prieinamumo ir vėluojančio atvejų nustatymo. Gretimose šalyse didžiausia rizika kyla pasienio regionams, kur intensyvus judėjimas apsunkina kontrolę.

    „Kiekviena prarasta diena didina tikimybę, kad protrūkis išsiplės ir bus daug sunkiau suvaldomas“, – sakė PSO atstovas, ragindamas stiprinti testavimą, kontaktų atsekimą ir infekcijų kontrolę gydymo įstaigose.

    Ekspertai pabrėžia, kad Ebola plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio asmens kūno skysčiais, o ypatingą pavojų kelia uždelstas kreipimasis į medikus ir infekcijų prevencijos spragos ligoninėse. Todėl daug dėmesio skiriama apsaugos priemonėms, medicinos personalo apmokymui, saugiam pacientų transportavimui ir saugiam laidojimui, kuris ankstesnių protrūkių metu buvo vienas svarbiausių plitimo veiksnių.

    Svarbi priemonė, padedanti greičiau sustabdyti protrūkius, yra vakcinacija rizikos grupėms, taikant žiedinės vakcinacijos principą, kai skiepijami artimi kontaktai ir kontaktų kontaktai. Taip pat stiprinami laboratoriniai pajėgumai, kad atsakymai dėl įtariamų atvejų būtų gaunami kuo greičiau, o pacientų izoliavimas nepriklausytų vien nuo klinikinių požymių.

    Nors dalis šalių pastaraisiais metais sustiprino pasirengimą epidemijoms po COVID-19 pandemijos, PSO ir partneriai akcentuoja, kad finansavimo, logistikos ir darbuotojų trūkumas vis dar išlieka esminė kliūtis. Riziką didina ir klaidinanti informacija, dėl kurios žmonės kartais vengia testavimo, gydymo ar kontaktų atsekimo.

    Sveikatos specialistai ragina visuomenę rizikos regionuose stebėti simptomus, kuo anksčiau kreiptis į medikus ir laikytis infekcijų prevencijos rekomendacijų. Tarptautinės institucijos pabrėžia, kad laiku sutelktos priemonės gali sustabdyti protrūkį, tačiau tam būtina greita reakcija vietoje ir nuoseklus bendradarbiavimas tarp šalių.