Category: Sveikata ir grožis

  • Pamirškite „Draugų“ patarimą: gydytojai paaiškino, kodėl negalima šlapintis ant medūzos įgėlimo

    Patarimas „pasišlapinti ant medūzos įgėlimo“ jau seniai sklando visuomenėje, o ypač išpopuliarėjo po vieno serialo „Draugai“ epizodo, kuriame Čandleris taip bando „padėti“ Monikai. Tačiau gydytojai pabrėžia: šis metodas ne tik nepadeda, bet gali ir pabloginti situaciją. Medikai paaiškina, kodėl šį mitą verta pamiršti ir ką iš tiesų daryti paplūdimyje susidūrus su medūzos įgėlimu.

    Gydytojas Piteris Ričardsonas teigia, kad šlapimas medūzų nuodų neneutralizuoja. Pasak jo, jis gali net sustiprinti skausmą. Tai susiję su geliančių ląstelių fiziologija: šlapimas yra palyginti mažo sūrumo skystis, todėl kontaktas su juo gali suaktyvinti dar „neiššovusias“ geliančias ląsteles ir paskatinti jas išskirti daugiau nuodų.

    Be to, kaip pažymi medikai, tai veikiausiai yra paskutinis dalykas, kurį kas nors norėtų matyti paplūdimyje.

    Pasak gydytojo, daug saugesnis pirmosios pagalbos būdas po kontakto su medūza – jūros vanduo. Jis neprovokuoja papildomo toksinų išsiskyrimo ir padeda nuo odos nuplauti geliančių ląstelių likučius. Daugeliu atvejų įgėlimai sukelia niežulį ir bėrimą, kurie praeina be komplikacijų.

    Vis dėlto kai kurios medūzų rūšys, pavyzdžiui, kubomedūza ar portugalinis laivelis, gali būti itin pavojingos ir net mirtinos. Tokiais atvejais gali pasireikšti vėmimas, raumenų spazmai, pasunkėjęs kvėpavimas ir širdies bei kraujagyslių sistemos nepakankamumas.

    JAV Nacionalinė sveikatos tarnyba pataria pažeistą vietą praplauti jūros vandeniu, atsargiai pincetu pašalinti čiuptuvus, pažeistą vietą pamirkyti karštame vandenyje ir prireikus vartoti skausmą malšinančius vaistus. Nerekomenduojama liesti įgėlimo vietos plikomis rankomis, dėti ledo ar uždengti žaizdos. Ir tikrai nereikėtų šlapintis ant įgėlimo.

  • Mokslininkai nustebino: 2 vaisiai gali padėti mažinti kraujospūdį ir saugoti širdį

    Daugelis žmonių vaisius vis dar laiko nebūtina sveikos mitybos dalimi. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad jie gali būti itin svarbūs širdies sveikatai, ypač žmonėms, turintiems prediabetą. Tyrimo išvados paskelbtos žurnale „Journal of the American Heart Association“ – mokslininkai teigia, jog tam tikri vaisiai gali prisidėti prie mažesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.

    Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

    Tyrėjai siekė patikrinti paprastą idėją: kaip pasikeis prediabetu sergančių suaugusiųjų sveikatos rodikliai, jeigu jie į kasdienę mitybą įtrauks du konkrečius vaisius, nekeisdami kitų įpročių. Eksperimento metu buvo užfiksuoti reikšmingi pokyčiai.

    Tyrime dalyvavę suaugusieji, turintys prediabetą, buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji grupė, pavadinta „Avokadas–mangas“, kasdien suvalgydavo po vieną vidutinio dydžio avokadą ir po vieną puodelį šviežio mango. Šiuos produktus dalyviai vartojo kaip pagrindinių valgymų dalį arba kaip užkandį. Tokios mitybos jie laikėsi aštuonias savaites.

    Kitoje grupėje avokadai ir mangai nebuvo vartojami – vietoje jų dalyviams buvo skiriami tokios pačios kalorinės vertės angliavandenių turintys produktai. Svarbu tai, kad tyrimo metu nė vienam dalyviui nebuvo duodamos rekomendacijos mesti svorį ar didinti fizinį aktyvumą. Vienintelis esminis pokytis buvo dviejų vaisių įtraukimas į racioną.

    Po aštuonių savaičių mokslininkai palygino abiejų grupių rezultatus. Paaiškėjo, kad avokadus ir mangus vartojusių dalyvių grupėje fiksuotas reikšmingas pagerėjimas pagal kelis rodiklius, susijusius su širdies ir kraujagyslių sveikata.

    Be to, gydytojai primena, kad kepenų būklei gali kenkti ne tik alkoholis. Pasak specialistų, mažiau akivaizdus, tačiau ypač žalingas veiksnys gali būti saldinti gazuoti gėrimai – nors jie populiarūs, ilgainiui gali kelti rimtą grėsmę kepenims, kurios atlieka svarbų vaidmenį detoksikacijoje ir medžiagų apykaitoje.

  • Gydytojas perspėja: viena ryto klaida po žadintuvo gali sugadinti visą dieną

    Kiekvieną kartą, kai po žadintuvo signalo dar kartą įsikniaubiate į pagalvę ir bandote „pasnausti“, organizmas už tai sumoka. Toks trumpas miegas dažniausiai neatgaivina, o tik sustiprina nuovargį ir didina stresą.

    Miego ekspertė ir neurobiologė Chelsea Roršajb teigia, kad nemažai žmonių po žadintuvo dar apie 15 minučių guli lovoje ir naršo socialiniuose tinkluose, kol galiausiai atsikelia.

    Anot specialistės, verta kuo greičiau keltis iš lovos ir pradėti rytą. Taip smegenims išlaikoma aiški asociacija, kad miegamasis yra skirtas poilsiui, o tai ilgainiui gali padėti gerinti miego kokybę.

    Taip pat nerekomenduojama pasilikti tamsiame kambaryje. Šviesa veiksmingai slopina melatonino gamybą smegenyse ir siunčia kūnui signalą, kad diena jau prasidėjo.

    Reguliarus kėlimosi laikas padeda biologiniam laikrodžiui reguliuoti ne tik miegą, bet ir kitas fiziologines funkcijas. Ilgesnis miegas savaitgaliais gali sukelti koncentracijos sunkumų, nuovargį, dirglumą bei galvos skausmą – tai neretai sugadina visą dieną.

    Nuoseklus miego režimas, kai kasdien einama miegoti ir keliamaasi panašiu metu, laikomas vienu svarbiausių kokybiško nakties poilsio veiksnių.

    Viena iš pirmųjų ryto užduočių, kurią rekomenduojama atlikti per pirmąsias 30 minučių po pabudimo, – gauti natūralios dienos šviesos. Tam pakanka išeiti į lauką arba atsisėsti prie lango.

    Dienos šviesa labai svarbi cirkadinio ritmo palaikymui. Jos trūkumas gali bloginti miego kokybę, skatinti nemigą ir neigiamai veikti nuotaiką.

    Be to, fizinis aktyvumas yra paprastas būdas „įjungti“ dienos režimą. Pratimai nebūtinai turi būti intensyvūs – užtenka trumpai pasivaikščioti ar, pavyzdžiui, išvesti šunį į lauką.

  • Dietologė atskleidė, kodėl kepimas su saulėgrąžų aliejumi gali kainuoti sveikatą

    Saulėgrąžų aliejus – vienas populiariausių augalinių aliejų, spaudžiamas iš saulėgrąžų sėklų. Jis laikomas vitamino E ir naudingųjų riebalų rūgščių šaltiniu. Dažniausiai prekyboje sutinkami du šio aliejaus tipai: rafinuotas, dezodoruotas ir nerafinuotas.

    Rafinuotas saulėgrąžų aliejus dėl aukštesnės dūmų taško temperatūros (apie 232 °C) tinka kepimui ir kepiniams. Tuo metu nerafinuotas aliejus labiau skirtas salotoms ir šaltiems patiekalams, nes pradeda svilti gerokai anksčiau – maždaug 107–160 °C temperatūroje.

    Dietologė Svitlana Fus socialiniame tinkle „Instagram“ paaiškino, kodėl, pasak jos, saulėgrąžų aliejus ne visada yra geriausias pasirinkimas kepimui. Specialistės teigimu, esant 180–200 °C temperatūrai aliejus gali greitai oksiduotis dėl didesnio linolo rūgšties kiekio, o oksidacijos metu gali formuotis toksiški aldehidai, pavyzdžiui, 4-HNE, kurie linkę kauptis organizme.

    Pasak dietologės, tokios medžiagos gali būti nepalankios širdies ir kraujagyslių sistemai (didinti aterosklerozės riziką), dirginti kvėpavimo takus, neigiamai veikti nervų sistemą ir prisidėti prie oksidacinės ląstelių pažaidos, kuri siejama su uždegiminiais procesais.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad rafinuotas saulėgrąžų aliejus gali būti naudojamas trumpam kepimui ant vidutinės kaitros, o dar geriau – troškinimui. Tokiu atveju jis geriau išlaiko savo savybes ir mažiau tikėtina, kad susidarys nepageidaujami oksidacijos produktai.

    Salotoms ir kitiems šaltiems patiekalams rekomenduojama rinktis aliejus, kurie nėra kaitinami: nerafinuotą saulėgrąžų aliejų arba šalto spaudimo aliejus. Tai gali būti „extra virgin“ alyvuogių, linų sėmenų, moliūgų ar sezamų aliejus, kurie geriausiai išsaugo savo naudingąsias savybes vartojami neapdoroti termiškai.

    Taip pat primenama, kad pasninko metu galima paruošti daug sočių ir skanių patiekalų be mėsos – vienas iš variantų yra žiedinio kopūsto „kepsniai“ su žaliuoju padažu. Šiam patiekalui svarbu pasirinkti tvirtą, baltą kopūsto galvą be dėmių, o riekes pjauti nuo vidurio, kad „kepsniai“ išlaikytų formą ir kepant nesubyrėtų.

  • Medikai įspėja: vienas populiarus gėrimas tyliai naikina kepenis net nevartojant alkoholio

    Daugelis mano, kad pagrindinis kepenų problemų kaltininkas yra alkoholis. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį į kitą, mažiau akivaizdų veiksnį, galintį sukelti ne mažesnę žalą organui, atsakingam už detoksikaciją ir medžiagų apykaitą. Kalbama apie saldintus gazuotus gėrimus, kurie, nepaisant savo populiarumo, gali kelti rimtą grėsmę kepenų sveikatai.

    Šiuose gėrimuose dažnai būna itin daug cukraus, o jo perteklius siejamas su nealkoholine suriebėjusia kepenų liga. Šiai būklei būdingas riebalų kaupimasis kepenų ląstelėse, dėl kurio sutrinka organo funkcija net ir tiems žmonėms, kurie visiškai nevartoja alkoholio. Tyrimai, atlikti „Bostono universiteto medicinos mokykloje“ ir remti „Harvardo medicinos mokyklos“, rodo, kad per didelis cukraus kiekis mityboje gali reikšmingai padidinti šios ligos riziką.

    Reguliarus gazuotų gėrimų vartojimas siejamas ne tik su prastesne medžiagų apykaita, bet ir su intensyvesniu riebalų kaupimusi kepenyse. Šis procesas gali vykti net tada, kai žmogus atsisako alkoholio. Nealkoholinė suriebėjusi kepenų liga pasaulyje nustatoma vis dažniau – kai kuriais duomenimis, ją turi maždaug kas ketvirtas suaugęs žmogus. Negydoma ši būklė gali progresuoti ir sukelti rimtas komplikacijas, įskaitant cirozę ar kepenų vėžį.

    Be to, mokslinėje literatūroje akcentuojama, kad miego sutrikimai gali būti vienas iš ankstyvesnių signalų, susijusių su kepenų veiklos problemomis. Teigiama, jog žmonėms, sergantiems lėtinėmis kepenų ligomis, dažnai pasireiškia nemiga, mieguistumas naktį ar neramių kojų sindromas. Kai kuriuose šaltiniuose minima, kad dažnas prabudimas tarp 1 ir 4 valandos nakties gali sutapti su laikotarpiu, kai organizmui sunkiau susitvarkyti su riebalų pertekliumi. Uždegiminiai procesai taip pat gali trikdyti įprastą miego ritmą.

    Ekspertai pabrėžia, kad riziką sumažinti gali padėti mitybos pokyčiai. Norint išsaugoti kepenų sveikatą, verta riboti saldžių ir gazuotų gėrimų vartojimą, o kasdienį racioną papildyti produktais, palaikančiais normalią kepenų funkciją.

  • Masažas gali baigtis rimtomis komplikacijomis: kada jis kategoriškai draudžiamas

    Masažas turi daug naudingų poveikių, tačiau yra situacijų, kai ši procedūra gali būti pavojinga sveikatai. Gydytojai ir masažo terapijos specialistai pabrėžia, kad prieš atliekant masažą būtina įvertinti kontraindikacijas. Ignoruojant šiuos apribojimus, gali kilti rimtų komplikacijų.

    Masažas. Iliustracinė nuotrauka

    Masažas kategoriškai draudžiamas, jei:

    Sergama infekcinėmis ligomis – esant gripui, anginai ar kitoms virusinėms infekcijoms, masažas gali paskatinti infekcijos plitimą ir pabloginti savijautą.

    Yra trombozė ar rimtų kraujotakos sutrikimų – dėl trombo atitrūkimo rizikos masažas gali tapti pavojingas.

    Nustatyti onkologiniai susirgimai – suaktyvėjusi kraujotaka gali paspartinti navikinių procesų progresavimą.

    Vyksta ūmūs uždegiminiai procesai – esant aukštai temperatūrai ar stipriam uždegimui, masažas nerekomenduojamas.

    Masažas galimas tik pasitarus su gydytoju, jei:

    Yra širdies ir kraujagyslių problemų – sergant hipertenzija ar širdies nepakankamumu masažas gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.

    Moteris yra nėščia – kai kurios technikos gali būti leidžiamos, tačiau kitos gali kelti riziką.

    Vyksta pooperacinis laikotarpis – masažas galimas tik atsistačius ir gavus gydytojo leidimą.

    Sergama lėtinėmis ligomis – pavyzdžiui, diabetas ar astma reikalauja individualaus įvertinimo ir pritaikyto metodo.

    Kai kurios būklės masažo visiškai neuždraudžia, tačiau riboja jį tam tikrose kūno vietose. Masažuoti nereikėtų, jei yra:

    Sumušimų ar traumų – masažas pažeistoje vietoje gali pabloginti būklę.

    Venų varikozė – nerekomenduojama masažuoti vietų, kur ryškiai išsiplėtusios venos.

    Odos ligos – egzema, grybeliniai pažeidimai ar atviros žaizdos yra zonos, kurių būtina vengti.

    Sąnarių uždegimas – masažas skausmingoje vietoje gali sukelti papildomą dirginimą ir apkrovą.

  • Meningitas gali pražudyti per parą: gydytojai įspėja apie simptomus, kurių neignoruokite

    Meningitas – tai galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas, o sepsis – sunki būklė, susijusi su kraujo užkrėtimu. Dažniausiai uždegimą sukelia bakterinė arba virusinė infekcija, patekusi į smegenų skystį.

    Meningitas yra pavojinga, gyvybei grėsminga liga: laiku nenustačius ir nepradėjus gydymo, pasekmės gali būti itin sunkios.

    Meningitas. Iliustracinė nuotrauka

    Jungtinėje Karalystėje jau fiksuojami mirties atvejai, susiję su meningitu, praneša leidinys „Mirror“. Medikai pabrėžia, kad dalis simptomų gali prasidėti staiga ir būti lengvai supainiojami su gripu, stipriu peršalimu ar net prastos savijautos po naktinio pasilinksminimo požymiais.

    Ankstyvieji simptomai, į kuriuos rekomenduojama atkreipti dėmesį:

    karščiavimas,

    galvos skausmas,

    vėmimas,

    viduriavimas,

    raumenų skausmas,

    skrandžio spazmai,

    karščiavimas kartu su šaltomis rankomis ir kojomis.

    Specialistai pažymi, kad šie simptomai gali pasireikšti bet kokia seka.

    Prie meningitui ir sepsiui būdingų požymių taip pat priskiriama:

    mieguistumas arba sunkumas prabusti,

    sumišimas ir dirglumas,

    blyški, dėmėta oda, dėmės ar bėrimas,

    sprando raumenų rigidiškumas (sustingimas),

    jautrumas ryškiai šviesai,

    traukuliai ar priepuoliai.

    „Meningitas gali užklupti bet ką, tačiau dažniausiai pasitaiko kūdikiams, mažiems vaikams, paaugliams ir jauniems žmonėms“, – rašoma leidinyje.

    Gydytojai ragina nelaukti, kol atsiras bėrimas: pastebėjus minėtus simptomus, būtina kuo greičiau kreiptis medicininės pagalbos. Medikai pabrėžia, kad sergančiojo meningitu ar sepsiu būklė gali blogėti labai sparčiai.

  • 75-erių „Daktarės Kvin“ žvaigždė pribloškė „TikTok“: tokios formos pavydi ir 20-metės

    75-erių „Daktarės Kvin“ žvaigždė pribloškė „TikTok“: tokios formos pavydi ir 20-metės

    Nedaug yra 9-ojo dešimtmečio pabaigos ir 10-ojo dešimtmečio žiūrovų, kurie nebūtų girdėję apie Jane Seymour. Lenkijos auditorijai ji labiausiai įsiminė kaip serialo „Daktarė Kvin“ (angl. „Dr. Quinn“) herojė Mikaela Kvin. Aktorei buvo 42-eji, kai ji pirmą kartą įkūnijo šį vaidmenį, o nuo tada praėjo daugiau nei trys dešimtmečiai.

    Už darbą seriale Jane Seymour pelnė „Auksinį gaublį“ ir du kartus buvo nominuota „Emmy“ apdovanojimui. Serialo filmavimai prasidėjo 1993 m., o paskutinė žiūrovų pamėgto projekto serija parodyta 1998 m. Nors nuo pirmos filmavimo dienos praėjo jau 33 metai, aktorė ir šiandien atrodo puikiai – tiek, kad po jos vaizdo įrašu „TikTok“ pasirodė juokų, esą ji tikriausiai yra vampyrė ir todėl išlieka amžinai jauna.

    Tokias kalbas paskatino naujausias Jane Seymour įrašas „TikTok“. Jame aktorė, vilkėdama aptemptas sportines tampres ir sportinę liemenėlę, demonstruoja savo treniruotę. Nors figūra galėtų sužavėti ne vieną 20-metę, didžiausią įspūdį, anot komentatorių, palieka jos sportinė forma – aktorei dabar 75-eri.

    Interneto vartotojai komentaruose prašė atskleisti, kaip ji palaiko tokią būklę. Jane Seymour teigia, kad reguliariai sportuoja – lankosi sporto salėje ir užsiima pilatesu. Paklausta apie mitybą, ji atsakė, jog dažniausiai renkasi daug šviežių daržovių ir vaisių, taip pat pažadėjo nufilmuoti vaizdo įrašą apie savo kasdienį valgiaraštį.

    Po įrašu pasipylė komplimentai ir susižavėjimo kupinos reakcijos. Štai keli iš jų:

    „Ką turi omenyje rašydamas 75? Mėnesius?“

    „Atrodai neįtikėtinai.“

    „Išsisaugojau šį vaizdo įrašą, kad galėčiau rodyti klientams, ką duoda nuoseklumas ir disciplina.“

    „Pagalvojau: OHO, 75, o tada pamačiau, kad tai Jane Seymour. Ji jau kurį laiką įrodo, kad amžius – tik skaičius, bet norint būti taip sveikai, vien tik sėkmės neužtenka.“

    „Tu esi riboto leidimo. Taip tave matau.“

    Visgi tarp pagyrų pasitaikė ir skeptiškesnių nuomonių. Kai kurie komentatoriai teigė, kad išlaikyti gerą formą esą daug lengviau turint daug pinigų, privačių trenerių ir aukščiausios kokybės įrangą.

    Tačiau gerbėjai aktorę gynė, pabrėždami, kad sportuoti galima ir be brangios įrangos ar asmeninio trenerio, o svarbiausia – noras ir disciplina. Dalis komentatorių taip pat rašė, jog Jane Seymour pavyzdys juos įkvepia labiau rūpintis savimi ir judėti reguliariai.

  • Ši namų plaukų kaukė tapo sensacija: pigūs ingredientai, o efektai – stulbinantys

    Ši namų plaukų kaukė tapo sensacija: pigūs ingredientai, o efektai – stulbinantys

    Rytais būdavo nelengva. Atsikeldavau, pažvelgdavau į veidrodį ir su atodūsiu nuo pagalvės surinkdavau dar vieną pluoštą iškritusių plaukų. Kadaise vešli šukuosena vis labiau retėjo, o kartu tirpo ir pasitikėjimas savimi. Išbandžiau brangias procedūras, specializuotus šampūnus ir galvos odos įtrynimus, žadėjusius stebuklus. Rezultatai buvo menki, o piniginė – vis tuštesnė.

    Viskas pasikeitė vieną dieną, kai vartydama seną močiutės sąsiuvinį užtikau trumpą pastabą apie „stiprinančią kaukę“. Ingredientai pasirodė tokie paprasti, kad daugumą jų jau turėjau virtuvėje. Nusprendžiau pabandyti – juk neturėjau ką prarasti. Po kelių savaičių reguliaraus naudojimo pastebėjau kai ką netikėto: plaukai ne tik nustojo kristi taip intensyviai, bet tapo akivaizdžiai storesni, tvirtesni ir gyvybingesni. Atsirado ir daugybė trumpų naujų plaukelių.

    Štai mano „paslaptis“ – paprasta namų kaukė, kuriai reikės:

    • 1 kiaušinio trynio – tai baltymų šaltinis, padedantis stiprinti plauko struktūrą.

    • 2 šaukštų natūralaus jogurto – papildoma baltymų porcija ir pagalba galvos odos būklei.

    • 1 šaukšto medaus – natūralus drėkiklis, suteikiantis elastingumo ir žvilgesio.

    • 1 šaukšto ricinų aliejaus – seniai žinomo dėl stiprinančio poveikio ir dažnai siejamo su plaukų augimo skatinimu.

    Visus ingredientus kruopščiai sumaišau dubenėlyje, kol masė tampa vientisa ir lygi.

    Naudojimas toks pat paprastas kaip ir paruošimas. Mišinį tepu ant sausų arba šiek tiek drėgnų plaukų, daugiausia dėmesio skirdama galvos odai. Kelias minutes švelniai įmasažuoju pirštų pagalvėlėmis, kad suaktyvinčiau kraujotaką, o likusią kaukės dalį paskirstau per visą plaukų ilgį.

    Kad poveikis būtų stipresnis, užsidedu plėvelinę kepuraitę ir apvynioju galvą rankšluosčiu. Šiluma padeda veikliosioms medžiagoms geriau įsigerti į plauką ir galvos odą. Kaukę laikau mažiausiai 30 minučių, o jei turiu laiko – net iki valandos. Tuomet viską kruopščiai nuplaunu drungnu vandeniu ir išplaunu plaukus švelniu šampūnu.

    Ilgą laiką vengiau dažnesnio plaukų plovimo, tikėdama populiariu mitu, kad tai skatina slinkimą. Pasirodo, tai netiesa. Reguliarus ir, svarbiausia, taisyklingas plovimas yra svarbus galvos odos sveikatai. Nuvalius riebalų perteklių ir nešvarumus, sudaromos geresnės sąlygos augti naujiems, stipriems plaukams. Be to, švelnus masažas plovimo metu gali padėti suaktyvinti kraujotaką ir sustiprinti plaukų šaknis.

    Pabaigai – keli praktiški patarimai, kurie gali padėti pasiekti geresnių rezultatų.

    Pirma, svarbiausia yra reguliarumas, todėl kaukę verta naudoti nuosekliai – geriausia 1–2 kartus per savaitę.

    Antra, stebėkite savo plaukų būklę ir nepamirškite pusiausvyros tarp baltymų, drėkiklių ir aliejinių komponentų. Jei po kurio laiko plaukai tampa standūs ir šiurkštūs, tai gali reikšti, kad baltymų per daug – tuomet kuriam laikui kaukę atidėkite ir daugiau dėmesio skirkite drėkinimui bei maitinimui.

    Trečia, svarbiausias patarimas – apsišarvuokite kantrybe. Pastebimi plaukų tankėjimo pokyčiai užtrunka, nes plaukai auga natūraliu tempu. Tačiau nuosekli ir sąmoninga priežiūra dažniausiai anksčiau ar vėliau duoda laukiamų rezultatų.

  • Šis kosmetikos hitas išstumia makiažo pagrindą: oda atrodo natūraliai net vasarą

    Šis kosmetikos hitas išstumia makiažo pagrindą: oda atrodo natūraliai net vasarą

    Vis daugiau moterų atsisako sunkių, stipriai maskuojančių makiažo pagrindų ir renkasi natūralų odos vaizdą. Jei ir jums atsibodo „kaukės“ efektas, o šiltuoju metų laiku norisi lengvesnės alternatyvos, verta išbandyti priemones, kurios suvienodina odos atspalvį ir kartu ją puoselėja.

    Pastaruoju metu natūralumo tendencija tik stiprėja: socialiniuose tinkluose moterys vis dažniau kalba apie lengvesnį makiažą, mažiau dengiančias tekstūras ir didesnį dėmesį odos priežiūrai. Artėjant vasarai daugelis ieško produktų, kurie drėkintų, padėtų stiprinti odos apsauginį barjerą ir tik švelniai sulygintų odos toną, nepalikdami „kaukės“ įspūdžio.

    Vienas geriausiai žinomų pasirinkimų – BB kremai. Juos savo asortimente turi beveik visi kosmetikos gamintojai, o pagrindinis jų privalumas – lengvesnė tekstūra ir natūralesnis rezultatas.

    Vis dėlto BB kremai ne visada pateisina lūkesčius. Dažna problema – suderinamumas su aukšto SPF apsauga: kai kurios formulės gali susivelti, „susikaupuoti“ ar tiesiog atrodyti netvarkingai. Taip pat neretai sudėtinga išsirinkti tinkamą atspalvį, nes dažnai siūlomi vos keli variantai, pavyzdžiui, šviesus, vidutinis ir tamsus. Jei jūsų odos tonas yra tarp dviejų, idealiai pritaikyti priemonę gali būti sunku.

    Be to, ilgainiui išauga ir lūkesčiai: norisi ne tik drėkinimo bei atspalvio suvienodinimo, bet ir realios papildomos priežiūros – aktyviųjų ingredientų, kurie gerintų odos būklę. Dėl to vis daugiau dėmesio sulaukia CC kremai.

    CC kremai dažnai laikomi viena geriausių alternatyvų makiažo pagrindui. Šiuolaikinės formulės neretai praturtinamos aktyviaisiais ingredientais, pavyzdžiui, azijinės centelės ekstraktu, hialurono rūgštimi ar papildoma SPF apsauga. Be to, jų atspalviai paprastai geriau prisitaiko prie odos, todėl rezultatas atrodo natūraliai švytintis ir tolygesnis.

    Populiarūs ir koreguojantys žalsvi kremai, kurie pasiskirstę ant odos aktyvuojasi nuo šilumos ir susilieja su natūraliu atspalviu. Tai leidžia be sąžinės graužaties atidėti į šalį stipriai dengiančius produktus ir mėgautis lengva, „kvėpuojančia“ oda.

    Renkantis CC kremą verta atkreipti dėmesį į drėkinančią formulę ir sudėtį: naudingi gali būti, pavyzdžiui, peptidai, kurie prisideda prie odos elastingumo ir padeda saugoti nuo išsausėjimo. Šios priemonės ypač pasiteisina šiltesniais mėnesiais, kai norisi gaivesnio, lengvesnio makiažo.