CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Žili plaukai be geltonumo: kirpėjų triukai, kurie atjaunina ir sugrąžina žvilgesį

    Žili plaukai be geltonumo: kirpėjų triukai, kurie atjaunina ir sugrąžina žvilgesį

    Žili plaukai daugeliui moterų tampa ne tik stiliaus, bet ir priežiūros iššūkiu: su amžiumi jie dažniau sausėja, šiurkštėja, praranda natūralų žvilgesį ir lengviau šiaušiasi. Specialistai pabrėžia, kad tvarkingą, modernų įvaizdį dažniausiai lemia ne vien kirpimas, o nuosekli kasdienė rutina, pritaikyta pakitusiai plauko struktūrai.

    Dermatologai ir trichologai aiškina, kad žilimas susijęs su mažėjančia melanino gamyba, o kartu kinta ir plauko paviršiaus savybės. Dėl to plaukas prasčiau atspindi šviesą, atrodo blankesnis, o išsausėjęs kutikulės sluoksnis lemia šiurkštumo pojūtį ir didesnį pūtimąsi.

    Tinkama drėgmė ir balansas

    Kasdienėje priežiūroje svarbu atkurti drėgmės ir lipidų pusiausvyrą. Kirpėjai rekomenduoja rinktis priemones, kurios vienu metu drėkina, maitina ir padeda sutvirtinti plauką, tačiau neapsunkina, ypač jei plaukai plonesni.

    Maitinančios priemonės su aliejais ir sviestais padeda glotninti plauko paviršių ir mažina šiaušimąsi. Drėkinantys ingredientai palaiko elastingumą, o baltyminės priemonės, naudojamos saikingai, gali padėti sustiprinti pažeistas vietas ir sumažinti lūžinėjimą.

    Praktikoje dažniausiai siūloma kondicionierių naudoti po kiekvieno plovimo, o intensyvesnę kaukę įtraukti kelis kartus per savaitę, atsižvelgiant į plaukų būklę. Jei plaukai pradeda jaustis standūs, tai gali būti ženklas, kad stiprinančių priemonių naudojama per dažnai.

    Kaip išvengti geltonų atspalvių

    Žili plaukai neretai įgauna gelsvą atspalvį dėl aplinkos veiksnių, kieto vandens nuosėdų, karščio formuojant šukuoseną ar UV spindulių. Kad išliktų šaltas, sidabrinis tonas, dažnai pasitelkiamos violetinį pigmentą turinčios priemonės, neutralizuojančios šiltus tonus.

    Kirpėjai pataria tokias priemones naudoti saikingai, dažniausiai kartą per savaitę arba rečiau, kad plaukai netaptų matiniai. Jei pigmentas laikomas per ilgai, žili plaukai gali įgauti pilkšvai violetinę užuominą, todėl svarbu laikytis naudojimo instrukcijų ir stebėti rezultatą.

    Šukuosenos, kurios atrodo moderniai

    Efektingam įvaizdžiui nebūtina rinktis itin trumpo kirpimo. Vidutinio ilgio plaukai iki pečių su švelniu sluoksniavimu vizualiai suteikia apimties, o kartu išlieka lengvai prižiūrimi ir leidžia keisti įvaizdį tiek kasdienai, tiek progai.

    Norint daugiau purumo, dažnai padeda džiovinimas pakėlus plaukus nuo šaknų ir lengvas formavimas. Tačiau svarbiausia nepamiršti apsaugos nuo karščio, nes žili plaukai, būdami sausesni, greičiau praranda elastingumą ir ima lūžinėti.

    Moderniai atrodo ir švelnios bangos, kurios minkština veido bruožus bei suteikia judesio. Taip pat populiarus sklastymas į šoną, ypač derinamas su pečius siekiančiu kirpimu ar lengvai sluoksniuotu ilgesniu bobu.

    Klasika išlieka bobas ir jo ilgesnė versija, dažnai laikoma universalia dėl prisitaikymo prie skirtingų veido formų. Lygiai suformuotas bobas išryškina sidabrinį atspalvį, tačiau specialistai pabrėžia, kad būtent natūralumas ir sveikai atrodantis plaukas dažniausiai sukuria jauninančią eleganciją.

  • Mokslininkai nustebo: košė cholesterolį gali numušti per 2 dienas, bet būtina sąlyga

    Mokslininkai nustebo: košė cholesterolį gali numušti per 2 dienas, bet būtina sąlyga

    Naujas tyrimas rodo, kad labai trumpa, bet griežta avižų dieta gali greitai pagerinti dalies žmonių kraujo lipidų rodiklius. Metabolinį sindromą turintiems dalyviams per dvi dienas sumažėjo MTL cholesterolio, dažnai vadinamo bloguoju, ir bendrojo cholesterolio lygis.

    Metabolinis sindromas siejamas su padidėjusia liemens apimtimi, padidėjusiu kraujospūdžiu, sutrikusia gliukozės apykaita ir nepalankiu riebalų profiliu. Šis derinys didina 2 tipo diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką, todėl net nedideli pokyčiai gali turėti praktinę reikšmę.

    Tyrimo metu dalyviai dvi dienas valgė beveik vien avižinius dribsnius, virtus vandenyje. Paros porcija siekė apie 300 gramų dribsnių ir buvo padalinta į tris valgymus, o papildomai leista tik nedidelis kiekis vaisių ar daržovių.

    Rezultatai buvo aiškūs: MTL cholesterolis sumažėjo maždaug 10 proc., o bendras cholesterolis apie 8 proc. Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad palankūs pokyčiai kai kuriems dalyviams išliko dar kelias savaites po dviejų dienų režimo pabaigos.

    Kodėl avižos veikia?

    Vienas geriausiai žinomų avižų komponentų yra beta gliukanai, tirpios skaidulos, kurios virškinamajame trakte sudaro gelį. Tokia struktūra gali mažinti cholesterolio ir tulžies rūgščių pasisavinimą, o organizmui atstatant tulžies rūgščių atsargas naudojamas kraujyje cirkuliuojantis cholesterolis.

    Šis tyrimas papildomai išryškino ir žarnyno mikrobiotos vaidmenį. Po dviejų dienų intensyvaus avižų raciono pakito žarnyno bakterijų aktyvumas, o kai kurių fenolinių junginių metabolitų gamyba padidėjo, kas gali būti susiję su ilgiau išliekančiu efektu.

    Kodėl kasdienė košė ne visada duoda tą patį?

    Antroje tyrimo dalyje dalyviai šešias savaites valgė avižinę košę kasdien, tačiau gerokai mažesnį kiekį, apie 80 gramų dribsnių per dieną. Šį kartą cholesterolio pokyčiai buvo gerokai silpnesni, nors įprotis išliko.

    Tai leidžia manyti, kad vien avižos nekompensuoja bendro raciono, jei jis toliau gausus itin perdirbtų produktų, sočiųjų riebalų ir perteklinių kalorijų. Kitaip tariant, svarbiausia yra viso mitybos modelio kokybė, o ne vienas produktas.

    Kaip rinktis ir kam būti atsargiems?

    Kasdienė avižinė košė gali būti naudingas širdžiai palankios mitybos elementas, ypač jei ja pakeičiami saldinti pusryčių dribsniai, bandelės ar balta duona. Geriausia rinktis paprastus avižinius dribsnius, o ne greito paruošimo mišinius su pridėtiniu cukrumi, sirupais ar aromatais.

    Košę verta gardinti uogomis, obuoliu, cinamonu, riešutais, linų sėmenimis ar natūraliu jogurtu, tačiau išlaikyti bendrą saiką. Svarbu nepamiršti, kad didelis cholesterolio kiekis dažnai reikalauja kompleksinių sprendimų, o kartais ir gydymo, todėl staigius mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju ar dietologu.

  • Perimenopauzė gali prasidėti dar ketvirtą dešimtmetį: simptomų daugiau nei manėte

    Perimenopauzė gali prasidėti dar ketvirtą dešimtmetį: simptomų daugiau nei manėte

    Kodėl apie tai kalbama vis garsiau

    Perimenopauzė yra pereinamasis laikotarpis iki menopauzės, kai pradeda svyruoti estrogeno ir progesterono kiekiai. Gydytojai pabrėžia, kad ji gali prasidėti vėlyvais trisdešimtaisiais ar keturiasdešimtaisiais, o trukmė neretai siekia kelerius metus.

    Viešumoje ši tema iškyla vis dažniau, nes daug moterų ilgai nesusieja įvairių savijautos pokyčių su hormonų kaita. Dėl to simptomai kartais aiškinami stresu, perdegimu ar kitomis ligomis, nors priežastis gali būti perimenopauzė.

    Simptomų spektras platesnis nei karščio bangos

    Dažniausiai minimi požymiai yra nereguliarios mėnesinės, naktinis prakaitavimas, miego sutrikimai, nuotaikų kaita, svorio augimas ir sunkumas jį mažinti. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad perimenopauzė gali paveikti ir kognityvines funkcijas, pasireikšti vadinamąja smegenų migla, nerimu ar padažnėjusiu širdies plakimu.

    Kadangi šių hormonų receptoriai yra ne tik reprodukcinėje sistemoje, bet ir odoje, kraujagyslėse, sąnariuose bei smegenyse, organizmo reakcijos gali būti įvairios. Dalis moterų pirmiausia pastebi ne karščio bangas, o miego kokybės prastėjimą, energijos stoką ir emocinį labilumą.

    Netikėti požymiai ir ką apie juos sako tyrimai

    Tyrimuose ir klinikinėje praktikoje minimi ir rečiau su perimenopauze siejami nusiskundimai, pavyzdžiui, sąnarių skausmai. Apžvalginiai darbai rodo, kad raumenų ir sąnarių skausmai šiame laikotarpyje gali būti labai dažni, o jų rizika didėja, kai hormonų lygiai svyruoja.

    Diskusijose dažnai iškyla ir vadinamasis sustingęs petys, kai atsiranda skausmas bei smarkiai sumažėja peties judrumas, sutrinka miegas ir kasdieniai veiksmai. Dalis tyrimų sieja šį sutrikimą su menopauzės pereinamuoju laikotarpiu, nors priežastiniai ryšiai ir efektyviausios prevencijos priemonės vis dar tiriamos.

    Kiti simptomai gali būti akių sausumas, burnos deginimo pojūtis, odos ir gleivinių sausėjimas ar niežėjimas, taip pat spengimas ausyse. Ekspertai aiškina, kad dalį šių pojūčių gali lemti mažėjantis estrogeno poveikis audiniams, tačiau kiekvienu atveju svarbu atmesti kitas galimas diagnozes.

    Dar vienas retesnis, bet aprašomas reiškinys yra staigūs šalčio pliūpsniai ir drebulys. Jie siejami su termoreguliacijos pokyčiais, tačiau mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad reikalingi platesni tyrimai, kad būtų aiškiau, kaip dažnai tai pasitaiko ir kokie mechanizmai vyrauja.

    Gydytojai primena, kad vieno kraujo tyrimo dažnai nepakanka perimenopauzei patvirtinti ar paneigti, nes hormonų lygiai gali ryškiai svyruoti nuo ciklo iki ciklo. Daug didesnę vertę turi simptomų istorija, mėnesinių ciklo pokyčiai ir individuali rizikų analizė.

    Pagalbos galimybės priklauso nuo simptomų stiprumo ir bendros sveikatos būklės. Taikomi gyvenimo būdo pokyčiai, miego higiena, streso valdymas, o daliai moterų, įvertinus kontraindikacijas, gali būti svarstoma menopauzės hormonų terapija ar kitos medicininės priemonės.

    Specialistai ragina neatidėlioti konsultacijos, jei atsiranda naujų ar stiprėjančių simptomų, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui. Ankstyvas atpažinimas padeda parinkti tinkamiausią gydymo planą ir sumažina nerimą dėl neaiškios savijautos pokyčių.

  • Planuojate pikniką pievoje? Alergologai perspėja, kas liepą labiausiai paaštrina alergiją

    Planuojate pikniką pievoje? Alergologai perspėja, kas liepą labiausiai paaštrina alergiją

    Vasara daugeliui reiškia daugiau laiko gamtoje, tačiau alergiškiems žmonėms liepa gali tapti sudėtingu mėnesiu. Nors intensyviausias žolių žydėjimas dažniausiai fiksuojamas pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje, jų žiedadulkės ore išlieka ir liepą, ypač pirmoje mėnesio pusėje.

    Žolių žiedadulkės yra viena dažniausių sezoninio alerginio rinito ir alerginio konjunktyvito priežasčių. Tipiniai simptomai yra vandeninga sloga, dažnas čiaudulys, nosies užgulimas, akių niežėjimas ir ašarojimas, taip pat kosulys.

    Kai kuriems žmonėms didesnė žiedadulkių koncentracija gali sustiprinti ir astmos požymius, ypač jei kartu veikia kiti dirgikliai, tokie kaip dulkės ar dūmai. Jei atsiranda dusulys, švokštimas ar spaudimas krūtinėje, tai laikoma signalu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

    Antroje liepos pusėje dažniau pradeda dominuoti pelyno žiedadulkės, kurios gali išlikti ore iki rugsėjo. Šis piktžolių žydėjimas neretai paaiškina, kodėl mėnesio pabaigoje savijauta staiga pablogėja net tiems, kurie manė, kad žolių sezonas jau baigiasi.

    Pelynas dažnai auga pakelėse, apleistose teritorijose, statybvietėse ir neprižiūrimose žaliosiose zonose, todėl kontaktas gali būti dažnesnis, nei atrodo. Jo žiedadulkės laikomos stipriu alergenu, todėl net vidutinė koncentracija jautresniems žmonėms gali sukelti ryškius simptomus.

    Vasarą ore aptinkamos ir dilgėlių žiedadulkės, kurių sezonas ilgas, o liepą bei rugpjūtį koncentracija gali būti didesnė. Nors dilgėlės rečiau sukelia alergiją nei žolės ar pelynas, jautriems žmonėms jos taip pat gali provokuoti kvėpavimo takų alergijos požymius.

    Dar vienas svarbus liepos veiksnys yra mikroskopinių grybų sporos, ypač Cladosporium ir Alternaria, kurios šiltu oru ore aptinkamos gausiau. Jos kyla iš dirvos, augalų, pūvančių organinių liekanų, o simptomai gali sustiprėti dirbant sode, būnant prie komposto ar šalia ką tik nupjautos žolės.

    Žiedadulkių ir grybų sporų kiekis smarkiai priklauso nuo oro sąlygų. Sausomis, šiltomis ir vėjuotomis dienomis alergenai lengviau sklinda, o lietus dažnai laikinai sumažina jų koncentraciją, nors po jo, atšilus orui, ji gali vėl greitai kilti.

    Kasdienybėje padeda keli paprasti įpročiai: grįžus iš lauko persirengti, nusiprausti veidą, o po ilgesnio buvimo gamtoje nusiprausti po dušu ir išsiplauti plaukus. Taip pat verta uždaryti langus didesnės koncentracijos metu, nedžiovinti skalbinių lauke ir dėvėti akinius nuo saulės, mažinančius alergenų patekimą į akis.

    Jei simptomai tęsiasi ilgai, trukdo miegui ar darbui, arba nepagerėja vartojant įprastas priemones, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju ar alergologu. Individualiai parinktas gydymas ir aiškus planas sezonui dažnai leidžia gerokai sumažinti kasdienį diskomfortą.

  • 6 prieskoniai iš virtuvės, galintys mažinti cholesterolį: gydytojai įspėja, kada nepersistengti

    6 prieskoniai iš virtuvės, galintys mažinti cholesterolį: gydytojai įspėja, kada nepersistengti

    W zielarstwie wykorzystuje się różne części roślin – liście, nasiona, kłącza czy cebule. Zawarte w nich substancje mogą wpływać między innymi na wchłanianie tłuszczów, produkcję kwasów żółciowych oraz przemiany cholesterolu w organizmie. Efekty zależą jednak od dawki, formy preparatu, czasu stosowania i indywidualnego stanu zdrowia.

    Nawet jeśli określone zioło pomaga nieco poprawić lipidogram, nie oznacza to, że chroni przed zawałem lub udarem. Europejskie zalecenia nie uznają suplementów za zamiennik terapii o potwierdzonej skuteczności. Przy wysokim LDL podstawą pozostają zmiany stylu życia, ocena ryzyka sercowo-naczyniowego i, gdy jest to potrzebne, leczenie farmakologiczne.

    Ekstrakt z liści karczocha jest jednym z częściej badanych surowców roślinnych pod kątem gospodarki lipidowej. Metaanaliza obejmująca dziewięć badań wykazała, że jego stosowanie wiązało się ze zmniejszeniem cholesterolu całkowitego, LDL oraz trójglicerydów. Wyniki poszczególnych prób nie były jednak identyczne, dlatego karczocha nie należy traktować jak zamiennika leków.

    Preparaty z karczocha mogą wpływać na produkcję i wydzielanie żółci. Osoby z kamicą, niedrożnością dróg żółciowych albo innymi chorobami pęcherzyka żółciowego powinny skonsultować ich stosowanie z lekarzem. Ostrożność jest potrzebna także przy alergii na rośliny z rodziny astrowatych.

    Czosnek od lat wykorzystywany jest zarówno w kuchni, jak i w medycynie naturalnej. Zawiera związki siarkowe, w tym allicynę, którym przypisuje się korzystny wpływ na układ sercowo-naczyniowy.

    Badania sugerują, że regularne stosowanie preparatów czosnkowych może pomóc nieznacznie zmniejszyć stężenie cholesterolu całkowitego i LDL. Efekt ten zazwyczaj nie jest jednak tak wyraźny jak w przypadku leków. Znaczenie ma również rodzaj preparatu, zawartość substancji aktywnych oraz długość jego stosowania.

    Suplementy z czosnkiem mogą podrażniać przewód pokarmowy i zwiększać skłonność do krwawień. Szczególną ostrożność powinny zachować osoby przyjmujące leki przeciwkrzepliwe oraz przygotowujące się do operacji lub zabiegu.

    Nasiona czarnuszki zawierają między innymi tymochinon, któremu przypisuje się właściwości przeciwutleniające i przeciwzapalne. Badania sugerują, że preparaty z czarnuszki mogą pomóc zmniejszyć cholesterol całkowity, LDL i trójglicerydy. Potencjalne korzyści obserwowano między innymi u osób z zespołem metabolicznym lub cukrzycą typu 2.

    Wyniki badań nie są jednak całkowicie jednolite, a skuteczność może zależeć od dawki i postaci preparatu. Czarnuszka może również wpływać na poziom glukozy oraz ciśnienie tętnicze, dlatego jej łączenie z lekami przeciwcukrzycowymi lub obniżającymi ciśnienie warto omówić ze specjalistą.

    Kozieradka zawiera błonnik i związki roślinne, które mogą ograniczać wchłanianie części cholesterolu w przewodzie pokarmowym. W badaniach obserwowano niewielkie zmniejszenie stężenia cholesterolu całkowitego, LDL oraz trójglicerydów. Korzyści mogą być wyraźniejsze u osób z cukrzycą typu 2, ponieważ kozieradka może wpływać również na poziom glukozy.

    Większe dawki mogą jednak powodować nudności, biegunkę, wzdęcia i nadmierny spadek poziomu cukru. Kozieradka może również wywoływać reakcje alergiczne. Osoby przyjmujące jakiekolwiek leki powinny skonsultować suplementację z lekarzem lub farmaceutą.

    Łuski nasion babki jajowatej, znane jako psyllium, są bogate w błonnik rozpuszczalny. Po kontakcie z wodą tworzą żel, który wiąże część kwasów żółciowych w przewodzie pokarmowym. Organizm wykorzystuje wówczas więcej cholesterolu do ich ponownej produkcji, co może pomóc zmniejszyć stężenie LDL.

    Analizy badań potwierdzają, że regularne spożywanie psyllium może wspierać obniżanie cholesterolu całkowitego i LDL, szczególnie jako uzupełnienie odpowiednio skomponowanej diety.

    Babkę jajowatą należy przyjmować z dużą ilością płynu. Może ograniczać wchłanianie niektórych leków, dlatego warto zachować odstęp pomiędzy jej spożyciem a przyjęciem farmaceutyków.

    Kurkuma zawiera kurkuminę, której wpływ na procesy zapalne i metaboliczne jest intensywnie badany. Metaanalizy wskazują, że jej suplementacja może pomóc nieznacznie zmniejszyć cholesterol całkowity, LDL oraz trójglicerydy, zwłaszcza u osób z zaburzeniami metabolicznymi. Rezultaty nie są jednak całkowicie jednolite, a preparaty różnią się zawartością substancji czynnych i przyswajalnością.

    Warto pamiętać, że kurkuma może powodować refluks, nudności, biegunkę lub zaparcia. W przypadku niektórych skoncentrowanych preparatów o zwiększonej biodostępności opisywano także uszkodzenia wątroby. Osoby z chorobami wątroby albo pęcherzyka żółciowego powinny zachować szczególną ostrożność.


  • PSO įspėja: su vėžiu susidurs iki 92 proc. žmonių – ką iš tiesų reiškia šis skaičius?

    PSO įspėja: su vėžiu susidurs iki 92 proc. žmonių – ką iš tiesų reiškia šis skaičius?

    Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), vėžys yra ne tik individuali diagnozė, bet ir plačiai visuomenę paliečianti problema. Organizacijos vertinimu, su onkologinėmis ligomis per gyvenimą vienaip ar kitaip susidurs iki 92 proc. žmonių, net jei patys niekada netaps pacientais.

    Šis skaičius dažnai suprantamas klaidingai: jis nereiškia, kad 92 proc. gyventojų būtinai susirgs. PSO akcentuoja platesnį poveikį, kai liga paliečia šeimos narius, artimuosius, draugus ar slaugančius žmones, kurių kasdienybė, emocinė būsena ir finansai neretai pasikeičia ilgam.

    Ekspertai primena, kad individuali rizika susirgti išlieka gerokai mažesnė. Pagal tarptautinius skaičiavimus maždaug vienam iš penkių žmonių per gyvenimą gali būti nustatyta onkologinė liga, o rizika priklauso nuo amžiaus, lyties, gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių.

    Iki 2050 metų laukia šuolis

    PSO prognozuoja, kad jei dabartinės tendencijos nesikeis, iki 2050 metais pasaulyje naujų vėžio atvejų skaičius gali išaugti iki beveik 35 milijonų per metus. Augimą labiausiai lemia visuomenės senėjimas, gyventojų skaičiaus didėjimas ir kai kurių rizikos veiksnių paplitimas.

    Toks šuolis reiškia spaudimą sveikatos sistemoms: reikės daugiau diagnostikos pajėgumų, gydytojų, slaugytojų, radioterapijos įrangos, vaistų kompensavimo sprendimų ir reabilitacijos paslaugų. Ne mažiau svarbus tampa ir psichologinis palaikymas pacientams bei jų artimiesiems.

    Nelygybė tarp šalių išlieka

    PSO pabrėžia, kad galimybės laiku aptikti ir gydyti vėžį pasaulyje pasiskirsčiusios netolygiai. Aukštesnių pajamų šalyse dažniau prieinami patikros tyrimai, modernūs vaistai ir radioterapija, o mažesnių pajamų regionuose diagnozė dažnai nustatoma per vėlai.

    Dėl to išgyvenamumas gali smarkiai skirtis ne tik pagal vėžio rūšį, bet ir pagal gyvenamąją vietą. PSO ragina valstybes stiprinti ankstyvos diagnostikos programas ir užtikrinti, kad paslaugos būtų prieinamos ne tik didžiuosiuose miestuose.

    Ką realiai galime padaryti?

    Specialistai akcentuoja, kad daliai onkologinių ligų rizikos veiksnių galima daryti tiesioginę įtaką. Svarbiausi žingsniai siejami su rūkymo atsisakymu, alkoholio vartojimo ribojimu, sveika mityba, fiziniu aktyvumu ir kūno svorio kontrole.

    Didelę reikšmę turi ir ankstyvas nustatymas, nes daugeliu atvejų gydymas būna efektyviausias ligą aptikus pradinėse stadijose. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai, dalyvavimas patikros programose ir dėmesys nerimą keliantiems simptomams gali pagerinti prognozes.

    PSO taip pat pabrėžia, kad vėžio valdymas neturi apsiriboti vien gydymu. Kompleksinė onkologinė priežiūra apima reabilitaciją, skausmo kontrolę, paliatyviąją pagalbą ir paramą šeimoms, nes liga dažnai tampa ilgalaikiu visos aplinkos išbandymu.

  • Šiuo milteliu indų plauti negalima: specialistai įspėja dėl galimų pasekmių sveikatai

    Jei namuose baigėsi indų ploviklis, kai kurie žmonės griebiasi skalbimo miltelių, tačiau tai gali būti rizikingas sprendimas. Skalbikliai sukurti audiniams, o ne sąlyčiui su paviršiais, nuo kurių vėliau valgome ar geriame.

    Skalbimo miltelių sudėtyje dažnai būna paviršiaus aktyviųjų medžiagų, kvapiųjų medžiagų, fermentų ir kitų priedų, kurių paskirtis yra šalinti nešvarumus nuo tekstilės. Dalis šių komponentų gali būti sunkiau nuskalaujami nuo lėkščių, stalo įrankių ar puodelių, ypač jei plaunama vėsiu vandeniu.

    Praktinė problema ta, kad milteliai gali palikti plika akimi ne visada matomą plėvelę ar nuosėdas, kurios vėliau patenka į burną su maistu. Ypač atsargiai reikėtų elgtis plaunant vaikų indus, gertuves ar termosus, kuriuose likučiai gali užsilaikyti ilgiau.

    Specialistai pabrėžia, kad indų plovikliai yra kuriami taip, kad efektyviai nusiplautų ir būtų tinkami kontaktui su maistu, kai naudojami pagal instrukciją. Tuo metu skalbikliai orientuoti į kitokias sąlygas, įskaitant skalavimo ciklus ir audinių sudėtį, todėl jų naudojimas virtuvėje nėra numatytas.

    Ką daryti, jei ploviklis baigėsi?

    Jei indus reikia išplauti skubiai, pirmiausia verta pasitelkti karštą vandenį ir mirkymą, nes tai suminkština maisto likučius ir riebalus. Dažnai po mirkymo pakanka mechaniškai nuvalyti nešvarumus kempine ir kruopščiai nuskalauti.

    Kasdienėms situacijoms gali praversti ir saugesnės buitinės alternatyvos, naudojamos saikingai. Pavyzdžiui, valgomoji soda, sumaišyta su trupučiu vandens iki pastos, gali padėti nušveisti prikepusius likučius, o po to indus būtina labai gerai nuskalauti.

    Dar viena priemonė yra praskiestas actas, kuris dėl rūgštinės terpės padeda šalinti apnašas ir kvapus. Vis dėlto actas nėra universalus riebalų tirpiklis, todėl geriausiai tinka kaip pagalbinė priemonė, o ne kaip vienintelis ploviklis.

    Kaip išvengti panašių situacijų?

    Kad neprireiktų improvizuoti, verta namuose turėti atsarginį indų ploviklio buteliuką. Taip pat naudinga reguliariai perplauti kempines ir šluostes, nes net ir plaunant tinkamomis priemonėmis ant nešvarių įrankių gali kauptis nepageidaujami likučiai ir kvapai.

    Jei kyla abejonių dėl konkretaus produkto, saugiausia vadovautis gamintojo paskirtimi ir naudojimo instrukcija ant pakuotės. Priemonės, neskirtos indams, neturėtų pakeisti indų ploviklių, ypač kai kalbama apie paviršius, turinčius tiesioginį kontaktą su maistu.

  • Gydytojas perspėja: kas iš tikrųjų nutinka organizmui išgėrus dietinės „Coca-Cola“?

    Dietinė kola daugeliui atrodo saugesnė alternatyva, nes joje mažiau kalorijų arba jų visai nėra. Vis dėlto gydytojai ir mitybos specialistai pabrėžia, kad mažesnis kaloringumas nereiškia mažesnio poveikio organizmui.

    Tokiuose gėrimuose dažnai naudojami intensyvūs saldikliai, pavyzdžiui, aspartamas, taip pat yra rūgščių ir kofeino. Šis derinys gali veikti apetitą, dantų emalį ir savijautą, o poveikis daliai žmonių pasireiškia gana greitai.

    Ką organizmas pajunta per pirmą valandą

    Netrukus po dietinės kolos burnoje išlieka intensyvus saldus skonis, tačiau cukraus kraujyje realiai gali ir nepadaugėti. Dėl to kai kuriems žmonėms gali susidaryti klaidingas sotumo ar atlygio pojūtis, o vėliau išaugti noras užkandžiauti.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į gėrimo rūgštingumą: fosforo rūgštis ir kitos rūgštys, ypač dažnai vartojant, gali prisidėti prie dantų emalio dėvėjimosi. Rizika didėja, jei gėrimas gurkšnojamas ilgai arba vartojamas vietoje vandens.

    Kofeinas, esantis dalyje dietinių kolų, gali suteikti trumpalaikį žvalumo efektą. Tačiau jautresniems žmonėms tai gali reikšti nerimą, širdies plakimo pojūtį ar prastesnį miegą, ypač jei gėrimas vartojamas antroje dienos pusėje.

    Aspartamas ir ginčai dėl saugumo

    Aspartamas yra vienas plačiausiai naudojamų saldiklių, nes yra kelis šimtus kartų saldesnis už sacharozę, todėl jo reikia labai mažai. 2023 metais Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra aspartamą priskyrė „galimai kancerogeniškų“ medžiagų grupei, tačiau tai nereiškia, kad įprastos dozės automatiškai sukelia vėžį.

    Europos maisto saugos institucijos ir kitos reguliuojančios organizacijos laikosi pozicijos, kad laikantis nustatytų priimtinų paros normų aspartamas yra saugus. Kitaip tariant, reali rizika labiausiai siejama su bendru vartojimo dažniu, įpročiais ir tuo, ką dietinė kola pakeičia kasdienėje mityboje: vandenį, nesaldintą arbatą ar pilnavertį maistą.

    Kada verta suklusti

    Gydytojai pabrėžia, kad svarbiausia yra reguliarumas: vienas gėrimas retai ką pakeičia, tačiau kasdienis vartojimas gali palaikyti potraukį saldumui. Kai kuriems žmonėms tai virsta ciklu, kai saldikliai skatina norą užkandžiauti, o tai ilgainiui apsunkina svorio kontrolę.

    Jei po dietinių gazuotų gėrimų jaučiate didesnį alkį, rėmenį, pilvo pūtimą, suprastėjusį miegą ar nerimo simptomus, verta mažinti vartojimą ir stebėti savijautą. Ypač atidūs turėtų būti žmonės, turintys refliuksą, padidėjusį jautrumą kofeinui ar dantų emalio problemas.

    Mitybos specialistai rekomenduoja dietinę kolą vertinti kaip retkarčiais vartojamą produktą, o kasdienai rinktis vandenį ar nesaldintus gėrimus. Jei norisi gazuoto skonio, padėti gali mineralinis vanduo su citrina, tačiau ir rūgštūs priedai turėtų būti vartojami saikingai.

    „Nulis kalorijų nereiškia nulio poveikio: saldikliai, rūgštys ir kofeinas veikia skirtingas organizmo sistemas“, – sako specialistai.

  • Japonų rankšluosčio metodas užkariavo internetą: 5 minutės ir laikysena keičiasi akyse

    Japonų rankšluosčio metodas užkariavo internetą: 5 minutės ir laikysena keičiasi akyse

    Kas yra Fukucudzi metodas?

    Socialiniuose tinkluose ir paieškoje vėl išpopuliarėjo vadinamasis Fukucudzi metodas, dažnai apibūdinamas kaip japonų rankšluosčio triukas. Jo esmė paprasta: ant nugaros atsigulama ant kilimėlio, o po juosmeniu pakišamas tvirtai susuktas rankšluostis.

    Metodo šalininkai teigia, kad kelių minučių ramus gulėjimas gali padėti „atsitiesti“, atverti krūtinės ląstą ir sumažinti įtampą apatinėje nugaros dalyje. Dažnai pabrėžiama ir dar viena detalė: pasikeitusi laikysena gali vizualiai pakeisti liemens liniją.

    Kaip atliekamas pratimas?

    Rankšluostis susukamas į standų volelį, o pradedantiesiems rekomenduojama rinktis mažesnį jo skersmenį. Volelis dedamas po juosmeniu maždaug bambos lygyje, kad švelniai pakeltų juosmeninę stuburo dalį.

    Kojos ištiesiamos, didieji pėdų pirštai nukreipiami vienas į kitą, o kulnai gali būti šiek tiek praskėsti. Rankos tiesiamos už galvos, delnai pasukami į grindis, o svarbiausia užduotis yra lėtas kvėpavimas ir rami, nejudri padėtis.

    Internete dažnai kartojama 5 minučių taisyklė, tačiau saugiau pradėti nuo 1–2 minučių ir laiką didinti palaipsniui. Jei atsiranda skausmas, tirpimas ar stiprėjantis diskomfortas, pratimą reikėtų nutraukti.

    Kodėl pilvas gali atrodyti plokštesnis?

    Šis metodas nėra riebalų deginimo treniruotė ir nepakeičia fizinio aktyvumo, nes praktiškai nedidina energijos sąnaudų. Greitas „plokštesnio pilvo“ efektas dažniausiai siejamas ne su pokyčiais riebaliniame audinyje, o su laikysenos korekcija.

    Kai pečiai mažiau „krenta“ į priekį, krūtinės ląsta atsiveria, o dubuo priartėja prie neutralesnės padėties, liemuo gali atrodyti ilgesnis ir siauresnis. Toks pokytis dažnai matomas veidrodyje, tačiau jis labiau optinis ir susijęs su kūno padėtimi.

    Kam reikėtų būti atsargiems?

    Nors pratimas atrodo švelnus, jis tinka ne visiems. Didesnio atsargumo reikėtų žmonėms, kurie jaučia stiprų nugaros skausmą, turi išialgijos simptomų, patyrė nesenų traumų, yra po operacijų ar turi ryškių degeneracinių stuburo pokyčių.

    Tokiais atvejais prieš bandant geriau pasitarti su kineziterapeutu ar gydytoju, nes net ir nedidelis juosmens „atlošimas“ kai kurioms būklėms gali būti netinkamas. Saugiausia metodą vertinti kaip trumpą atsipalaidavimo rutiną po ilgo sėdėjimo, o ne kaip stebuklingą lieknėjimo sprendimą.

    Ilgalaikiai laikysenos pokyčiai paprastai reikalauja nuoseklaus įpročių keitimo, reguliaraus judėjimo ir jėgos bei mobilumo pratimų. Rankšluosčio metodas gali būti vienas iš paprastų būdų priminti kūnui taisyklingesnę padėtį, jei jis atliekamas atsakingai.

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl kava gali saugoti kepenis: nauda matoma jau nuo 1–2 puodelių

    Mokslininkai atskleidė, kodėl kava gali saugoti kepenis: nauda matoma jau nuo 1–2 puodelių

    Ką parodė didelis tyrimas

    Kava gali būti siejama su mažesne sunkių kepenų ligų rizika, rodo didelės apimties analizė, atlikta pasitelkus britų UK Biobank duomenis. Tyrėjai vertino daugiau kaip 354 000 suaugusiųjų, kurie stebėjimo pradžioje nesirgo nei kepenų ciroze, nei kepenų vėžiu.

    Dalyvių sveikatos rodikliai ir įpročiai buvo sekami apie 13 metų. Analizėje daug dėmesio skirta kavos vartojimo dažniui ir vėliau nustatytiems kepenų sutrikimams, įskaitant cirozę, kepenų ląstelių karcinomą ir su kepenų ligomis susijusį mirtingumą.

    Kiek puodelių siejama su didžiausia nauda

    Rezultatai parodė, kad reguliariai kavą geriantiems žmonėms sunkios kepenų ligos fiksuotos rečiau nei tiems, kurie kavos nevartojo. Ryškiausias ryšys stebėtas tarp asmenų, per dieną išgeriančių penkis ar daugiau puodelių.

    Šioje grupėje cirozės rizika buvo mažesnė apie 32 proc., kepenų ląstelių karcinomos rizika sumažėjo apie 47 proc., o mirties nuo kepenų ligų rizika buvo mažesnė apie 42 proc. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad teigiamos sąsajos buvo matomos ir gerokai mažesniais kiekiais.

    Naudingas ryšys fiksuotas jau vartojant vieną ar du puodelius per dieną, o didžiausia nauda, pagal dalį skaičiavimų, dažniausiai siejosi su maždaug trimis ar keturiais puodeliais. Tai svarbu, nes didesni kofeino kiekiai tinka ne visiems.

    Kofeinas ne vienintelis atsakymas

    Vienas įdomiausių rezultatų buvo tai, kad panašios naudos tendencijos stebėtos ir geriant kavą su kofeinu, ir renkantis bekofeinę. Tai leidžia manyti, kad apsauginis poveikis gali būti siejamas ne tik su kofeinu, bet ir su kitomis kavos pupelėse esančiomis medžiagomis.

    Kavoje yra šimtai biologiškai aktyvių junginių, įskaitant polifenolius ir chlorogenines rūgštis. Šie antioksidantai gali prisidėti prie mažesnio oksidacinio streso, silpnesnio lėtinio uždegimo ir palankesnių ląstelių atsikūrimo procesų kepenyse.

    Ką verta žinoti apie priedus

    Tyrėjai taip pat vertino, ar kavos saldinimas keičia ryšį su kepenų sveikata. Dalis rezultatų rodė, kad net ir saldinant kavą ryšys su mažesne cirozės ar kepenų vėžio rizika išliko panašus, tačiau kai kuriose analizėse dirbtiniai saldikliai siejosi su nepalankesniais uždegimo ir kepenų fibrozės rodikliais.

    Praktikoje dažniausiai rekomenduojama rinktis juodą kavą arba gėrimą su minimaliais priedais. Kaloringi sirupai, dideli cukraus kiekiai ir riebios grietinėlės gali didinti bendrą energijos suvartojimą, skatinti antsvorį ir metabolinius sutrikimus, kurie patys didina kepenų suriebėjimo riziką.

    Kodėl tai dar nėra priežastis gerti daugiau

    Šio tipo darbai paprastai yra stebimieji, todėl nustato ryšius, bet neįrodo, kad kava tiesiogiai apsaugo nuo kepenų ligų. Nors analizėse dažnai bandoma atsižvelgti į tokius veiksnius kaip amžius, lytis, kūno masė, rūkymas, alkoholio vartojimas ar metabolinės ligos, dalis skirtumų gali būti susiję ir su kitais gyvenimo būdo ypatumais.

    Medikai pabrėžia, kad kava nepakeičia sveikos mitybos, reguliaraus fizinio aktyvumo ir žalingų įpročių kontrolės. Kepenų sveikatai svarbiausia išlieka normalus kūno svoris, saikingas alkoholio vartojimas, cukrinio diabeto ir dislipidemijos kontrolė, taip pat laiku atliekami tyrimai, jei yra padidėjusi rizika.

    Taip pat svarbu įvertinti individualų jautrumą kofeinui: daliai žmonių didesni kiekiai gali sukelti nemigą, širdies plakimą, nerimą ar kraujospūdžio didėjimą. Jei kavos nevartojate, vien dėl galimos naudos kepenims pradėti gerti jos dideliais kiekiais nepatariama.