Category: Sveikata ir grožis

Stipri juodoji arbata neretai pakeičia rytinę kavą, tačiau jos poveikis organizmui yra gerokai sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Dietologai paaiškina, kaip saldi ir nesaldi šio gėrimo versijos veikia arterinį kraujospūdį ir savijautą.

Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

Juodojoje arbatoje yra teino – kofeino rūšies, kuri veikia švelniau, tačiau ilgiau nei kavoje esantis kofeinas. Kartu su taninais jis gali laikinai susiaurinti kraujagysles ir šiek tiek pagreitinti širdies darbą. Žmonėms, kurių kraujospūdis žemas ir kurie rytais jaučia vangumą, tai gali būti naudinga: arbata padeda prabusti ir sumažina galvos skausmą. Vis dėlto tiems, kurių rodikliai dažnai viršija 140/90, stiprus gėrimas gali išprovokuoti pavojingą kraujospūdžio šuolį.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti cukrui. Įdėjus saldiklių, pasikeičia arbatos glikeminis indeksas ir greitėja teino pasisavinimas. Gliukozė greitai patenka į kraują, skatina insulino išsiskyrimą, o tai gali lemti staigų ir sunkiai prognozuojamą kraujospūdžio padidėjimą. Nesaldi arbata rodiklius pakelia tolygiau ir trumpam, o saldi gali sukelti tikrą „smūgį“ kraujagyslėms.

Gryna juodoji arbata yra turtinga flavonoidų – antioksidantų, kurie stiprina kraujagysles ir gerina jų reakciją į aplinkos pokyčius. Reguliarus 2–3 puodelių nesaldžios arbatos vartojimas kasdien gali prisidėti prie „blogojo“ cholesterolio mažinimo ir ilgainiui turėti teigiamą poveikį net žmonėms, turintiems hipertenziją.

Svarbi ir gėrimo temperatūra. Per karšta arbata iš pradžių išplečia, o vėliau staigiai susiaurina stemplės ir krūtinės srities kraujagysles, todėl kraujospūdis gali padidėti. Saugiausia arbatos temperatūra – 55–60 °C.

Taip pat yra rimtų ribojimų: po 18:00 stiprios arbatos gerti nerekomenduojama. Teinas pasišalina lėtai, todėl net ir nejaučiant ryškaus žvalumo nervų sistema gali išlikti sujaudinta – tai trikdo miegą ir natūralius miego ciklus.

Pasaulyje sparčiai plinta nauja Covid-19 atmaina „Cikada“. Teigiama, kad šis virusas gali ilgiau išlikti „miego“ būsenoje, o jo mutacijos esą gali padėti iš dalies apeiti imuninę apsaugą.

Farmacininkas Paul Barry aiškino, kad šis variantas gali turėti daugiau nei 70 genetinių modifikacijų. Dėl to imuninė sistema kai kuriais atvejais gali ne iš karto atpažinti infekciją, o tai sudaro sąlygas atmainai plisti greičiau, rašo „Express“.

Specialistas įvardijo klasikinius Covid-19 simptomus:

aukšta temperatūra arba šaltkrėtis,

nuolatinis kosulys,

uoslės ar skonio praradimas arba pokyčiai,

dusulys,

nuovargis ar išsekimas,

kūno skausmai,

galvos skausmas,

gerklės skausmas,

užgulta nosis arba sloga,

apetito sumažėjimas,

viduriavimas,

blogos savijautos ar ligos pojūtis.

Anksčiau JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) kaip vienus iš galimų „Cikados“ sukeltos infekcijos požymių buvo minėję ir virškinimo sistemos sutrikimus, pavyzdžiui, pykinimą arba viduriavimą.

Specialistai pabrėžia, kad virusams įprasta mutuoti ir keistis. Tačiau šiuo metu nėra įrodymų, jog „Cikada“ sukeltų sunkesnę ligos eigą nei ankstesnės atmainos. Apsisaugoti nuo Covid-19, pasak ekspertų, padeda vakcinacija. Nors vakcinos nėra specialiai pritaikytos šiam konkrečiam variantui, jos vis tiek laikomos viena veiksmingiausių apsaugos priemonių.

Taip pat primenama, kad portalas „Komentarai“ anksčiau rašė apie tyrimus, kuriuose teigiama: Covid-19 persirgusiems žmonėms gali būti didesnė rizika susirgti viena iš vėžio formų. Tyrėjai nurodė, jog sunkia Covid-19 forma persirgusių asmenų rizika buvo 24 proc. didesnė.

Tinimai – dažna problema, atsirandanti tuomet, kai audiniuose ima kauptis skysčiai. Daugeliu atvejų jų sumažinti galima ir be vaistų: pakanka pakoreguoti kasdienius įpročius ir padėti organizmui natūraliai pašalinti skysčių perteklių.

Tinimas. Iliustracinė nuotrauka

Pakankama hidratacija – reguliariai geriant vandenį organizmui lengviau pašalinti natrio perteklių, o medžiagų apykaita gali normalizuotis.

Druskos kiekio kontrolė mityboje – natrio perteklius skatina vandens sulaikymą, todėl verta riboti stipriai apdorotus produktus ir sūrius patiekalus. Dažnai tai duoda greitą, pastebimą efektą: pasišalinus skysčių pertekliui sumažėja sunkumo jausmas.

Fizinis aktyvumas – judėjimas skatina kraujotaką ir padeda limfinei sistemai efektyviau šalinti skysčius. Būklę gali pagerinti net paprastas pasivaikščiojimas ar lengvi pratimai, ypač jei daug laiko praleidžiama sėdint.

Kojų ar kitų patinusių vietų pakėlimas aukščiau širdies lygio – tai skatina natūralų skysčių nutekėjimą ir mažina spaudimą kraujagyslėse. Šis būdas ypač naudingas po ilgos dienos ar fizinio krūvio.

Šalti kompresai – jie sutraukia kraujagysles ir mažina uždegimą, todėl tinimas gali atslūgti greičiau. Kai kuriais atvejais naudinga kaitalioti šaltą ir šiltą vandenį – tai gali pagerinti kraujotaką.

Mitybos korekcijos – kalio gausūs produktai, ypač daržovės ir vaisiai, padeda reguliuoti skysčių pusiausvyrą. Taip pat gali praversti lengvas masažas, skatinantis kraujotaką ir mažinantis skysčių sąstovį.

Miego kokybė ir streso lygis – miego trūkumas ar nuolatinė įtampa gali išbalansuoti hormonus, o tai neretai susiję su skysčių sulaikymu. Reguliarus poilsis ir ramesnis dienos režimas padeda organizmui veikti efektyviau ir lengviau atsikratyti skysčių pertekliaus.

Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau rašė, kaip be vaistų palaikyti kepenų funkciją.

Pagerinti savijautą ir prisidėti prie ilgesnės gyvenimo trukmės galima įtraukus vieną labai paprastą kasdienį įprotį – tam pakanka vos 5 minučių per dieną.

Sveikata. Iliustracinė nuotrauka

Siūloma kasdien 100 dienų iš eilės atlikti 50 šuoliukų vietoje – šokti aukštyn ir nusileisti toje pačioje vietoje. Apie tai skelbia leidinys „Express“.

„Šuoliukai vietoje yra didelio smūgio (angl. high-impact) pratimas, nes nusileidžiant kojos ir pėdos sugeria kūno svorį. Remiantis Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) duomenimis, tokio tipo pratimai gali padėti stiprinti raumenis, raiščius ir sąnarius“, – rašoma leidinyje „Express“.

Specialistai pabrėžia, kad raumenų ir sąnarių stiprinimas su amžiumi tampa vis svarbesnis, nes kaulų tankis pradeda mažėti. Dėl to didėja lūžių rizika ir prastėja judrumas. Taip pat pažymima, jog smūginiai pratimai yra vieni naudingiausių kaulams, o net ir žemo intensyvumo šuoliukai gali teigiamai veikti kaulų tvirtumą.

Fizinio pasirengimo ekspertas Maksas Raštonas teigia, kad šuoliukai yra vienas paprasčiausių būdų į kasdienybę įtraukti daugiau judėjimo be brangios įrangos ar sporto klubo abonemento.

Pasak trenerio, šis pratimas taip pat gali gerinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, kraujotaką ir bendrą sveikatą.

Pradedantiesiems M. Raštonas pataria pradėti nuo mažesnio krūvio ir palaipsniui jį didinti. Kelių minučių per dieną pakanka startui, ypač tiems, kurie nėra įpratę reguliariai sportuoti.

Vis dėlto specialistas įspėja: sergant osteoporoze, turint buvusių lūžių ar sąnarių problemų, prieš pradedant vertėtų pasitarti su gydytoju ir rinktis mažiau intensyvius judesių variantus.

Daugelis žmonių stengiasi sulėtinti senėjimą – naudoja kosmetikos priemones ir procedūras, renkasi specialius produktus bei maisto papildus. Vis dėlto, pasak specialistų, kai kurie įprasti kasdieniai įpročiai gali gerokai paspartinti odos senėjimą.

Senėjimas. Iliustracinė nuotrauka

Šeimos gydytoja, Nacionalinės sveikatos tarnybos atstovė, dr. Radž Arora leidiniui „Express“ paaiškino, kad net iš pirmo žvilgsnio smulkūs įpročiai ilgainiui daro didelę įtaką odos būklei. Jos teigimu, odai ypač kenkia šie dalykai:

Miegojimas ant šono. Tai viena populiariausių miego pozų, tačiau ji gali skatinti ankstyvesnį odos senėjimą. Gydytoja aiškino, kad ilgą laiką kartojamas veido spaudimas į pagalvę sukuria vadinamąsias „miego raukšles“ – spaudimo linijas, atsirandančias dėl trinties ir nuolatinio slėgio, kurios ilgainiui gali tapti nuolatinės. Tokia situacija gali lemti gilesnes raukšles, ryškesnes odos klostes ir veido asimetriją, ypač todėl, kad su amžiumi oda praranda elastingumą. Jei dažnai miegama vis ant tos pačios pusės, vienoje veido pusėje raukšlės gali išryškėti labiau. Optimalia poza dažnai laikomas miegas ant nugaros. Riziką mažinti gali padėti šilkiniai ar atlasiniai pagalvės užvalkalai bei ergonominės pagalvės.

SPF nenaudojimas. Specialistė pataria apsauginį kremą nuo saulės naudoti kasdien. Neapsaugota nuo ultravioletinių spindulių oda sensta gerokai greičiau – teigiama, kad UV poveikiui priskiriama apie 80–90 proc. matomų odos pokyčių, tokių kaip raukšlės ar pigmentinės dėmės. Rekomenduojama kasdien rinktis SPF 30+.

Vapingas. Elektroninių cigarečių vartojimas gali lemti priešlaikines raukšles, odos suglebimą ir papilkėjusią, prigesusią veido spalvą. Nikotinas riboja kraujotaką, todėl oda gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų, taip pat mažėja kolageno ir elastino gamyba, o tai silpnina odos elastingumą. Ilgainiui oda gali atrodyti „pablyškusi“ ar „pilkšva“, lyginant su nerūkančiųjų oda.

Dehidratacija. Vandens stoka ir išsausėjusi oda gali spartinti senėjimo procesus. Tokia oda dažniau atrodo papilkėjusi, suglebusi, gali tapti panaši į „krepinį popierių“, ryškėja smulkios linijos ir anksčiau atsiranda raukšlės.

Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau rašė apie priežastį, dėl kurios senėjimas gali vykti greičiau.

Jogurtas ir grietinė – daugeliui gerai pažįstami pieno produktai, dažnai laikomi tarpusavyje pakeičiamais. Abu jie malonaus skonio, gaminami iš pieno ir plačiai naudojami kasdienėje mityboje. Vis dėlto atidžiau įvertinus jų poveikį organizmui paaiškėja, kad skirtumai yra kur kas didesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – būtent tai ir paskatino specialistus pateikti netikėtų įžvalgų.

Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

Pagrindinis skirtumas slypi sudėtyje ir savybėse. Jogurtas yra fermentuotas produktas, kuriame yra probiotikų – naudingųjų bakterijų, padedančių palaikyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą. Jos prisideda prie sklandesnio virškinimo, geresnio maistinių medžiagų įsisavinimo ir gali teigiamai veikti imuninę sistemą. Didžiausia vertė paprastai priskiriama natūraliam jogurtui be cukraus ir dirbtinių priedų.

Tuo tarpu grietinė išsiskiria didesniu riebalų kiekiu. Nors ji taip pat gaminama rauginimo būdu, aktyvių naudingųjų bakterijų joje dažniausiai būna mažiau. Kita vertus, grietinė yra svarbi riebaluose tirpių vitaminų A, D ir E šaltinis, reikalingas normaliai organizmo veiklai.

Mitybos specialistai pažymi, kad vertinant bendrą poveikį sveikatai, jogurtas turi tam tikrą pranašumą. Reguliarus jo vartojimas gali padėti palaikyti mikrofloros balansą, gerinti virškinimo sistemos darbą ir palengvinti maisto įsisavinimą. Dėl to jogurtas neretai rekomenduojamas kaip kasdienio raciono dalis.

Vis dėlto grietinės nurašyti nereikėtų. Dėl riebalų ji gali pagerinti naudingųjų medžiagų iš kitų produktų, ypač daržovių, įsisavinimą. Svarbiausia – laikytis saiko ir neviršyti nedidelių porcijų.

Apibendrindami ekspertai pabrėžia: optimalu ne rinktis tik vieną produktą, o protingai derinti abu. Jogurtas labiau tinka reguliariam vartojimui, pavyzdžiui, pusryčiams ar užkandžiui, o grietinė gali būti puikus priedas prie patiekalų – sriubų, salotų ar garnyrų. Toks požiūris leidžia gauti daugiau naudos sveikatai.

Taip pat primenama, kad ne visos sriubos vienodai palankios skrandžiui – svarbu ne tik ingredientai, bet ir gaminimo būdas. Gastroenterologai atkreipia dėmesį, jog nuo to priklauso, ar patiekalas padės virškinimui, ar, priešingai, sukels diskomfortą.

Magnis neveikia akimirksniu kaip migdomieji. Norint pastebėti miego pagerėjimą, šį papildą paprastai reikia vartoti reguliariai bent 2–3 savaites, o ryškesnis, pilnas efektas gali pasireikšti tik po maždaug mėnesio kurso.

Medicinos mokslų daktaras Sohaiba Imtiaz paaiškino, kad magnis gali padėti gerinti miegą, tačiau žmonėms dažnai kyla klausimų, kiek laiko jį reikia vartoti, kad atsirastų rezultatai.

Specialistas pabrėžė, jog magnį reikėtų vartoti tada, kai kraujo tyrimai rodo jo trūkumą. Jei organizme nustatytas deficitas, jo atsistatymui reikia laiko.

Anot gydytojo, neįmanoma tiesiog išgerti magnio ir tikėtis, kad jo lygis iškart pakils. Magnio įsisavinimas gali užtrukti nuo 20 dienų iki aštuonių savaičių, todėl rezultatų galima tikėtis būtent per šį laikotarpį, jei papildas vartojamas kasdien.

Suaugusiesiems paprastai saugia laikoma ne didesnė nei 350 mg magnio paros dozė (vartojant kaip papildą).

Melatoninas išsiskiria kankorėžinėje liaukoje ir tiesiogiai padeda užmigti. Tuo tarpu magnio papildai didina bendrą magnio kiekį organizme, o kai jo lygis yra sveikame diapazone, tai gali padėti jaustis labiau atsipalaidavus ir patirti mažiau streso.

Geresnių rezultatų dažniau tikisi žmonės, kuriuos vargina neramių kojų sindromas, taip pat tie, kurie jaučia išsekimą ar patiria didelį stresą. Tuo metu asmenys, kurių magnio lygis subalansuotas ir kurie apskritai yra sveiki, pokyčių gali nepastebėti arba jie bus menkesni.

Viena priežasčių, kodėl esant pakankamam magnio kiekiui miegas gali pagerėti, yra paprasta: žmogus jaučiasi ramesnis.

Magnis gali padėti ir tiems, kurie turi miego problemų dėl nuolatinės įtampos ar minčių srauto. Sumažėjus kognityviniam krūviui, žmonės dažniau jaučiasi labiau atsipalaidavę, būna geresnės nuotaikos ir gali kokybiškiau išsimiegoti.

Taip pat minima, kad magnį naudinga derinti su L-teaninu – ši medžiaga kai kuriems žmonėms gali padėti dar labiau nusiraminti.

Įprastas indelis marinuotų agurkų kartais gali virsti netikėta problema – ypač jei nesilaikoma saiko. Toks įprotis gali turėti nemalonių pasekmių sveikatai: nuo skysčių susilaikymo organizme iki stipraus pilvo pūtimo.

Marinuoti agurkai – tai agurkai, kurie pereina sūdymo ir fermentacijos procesą. Fermentuoti produktai yra gausūs probiotinių bakterijų, kurios iš tiesų gali būti naudingos žarnynui.

Vis dėlto, remiantis „Cleveland Clinic“ informacija, per didelis probiotinių produktų, įskaitant ir marinatus, kiekis kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą.

Pilvo pūtimas dažnai atsiranda dėl susikaupusių dujų, kurios dar nepašalintos iš virškinamojo trakto, todėl nenuostabu, kad marinuoti agurkai kai kam gali sukelti tempimo, spaudimo pojūtį.

Natris padeda organizmui sulaikyti vandenį, todėl per didelis druskos kiekis gali lemti pernelyg didelį skysčių kaupimąsi. Dėl to gali atsirasti patinimai – dažniausiai veido, rankų, kojų ar kulkšnių srityse.

Taip pat nurodoma, kad suvalgius per daug marinuotų agurkų gali pasireikšti atsirūgimas.

Kitas dažnas simptomas – troškulys. Daug natrio turintys produktai, nuo marinuotų agurkų iki traškučių ar picos, neretai palieka burnos sausumo pojūtį.

Kai kraujyje padidėja natrio kiekis, organizmas bando tai kompensuoti stiprindamas troškulį. Vanduo gali padėti atkurti elektrolitų pusiausvyrą ir sumažinti sausumo pojūtį.

Dar vienas galimas poveikis – rėmuo. Kaip pažymi „Harvard Health Publishing“, rėmuo neretai pasireiškia suvalgius aštraus, rūgštaus ar acto turinčio maisto. Kadangi dalis marinuotų produktų gaminami naudojant actą, jų perteklius gali padidinti rėmens riziką.

Kiek marinuotų agurkų jau laikoma per daug, priklauso nuo bendros mitybos ir nuo to, ar produktas fermentuotas, ar marinuotas acte.

Skaičiuojama, kad viename vidutinio dydžio marinuotame agurke gali būti apie 650 miligramų natrio. Kadangi tai sudaro maždaug ketvirtadalį rekomenduojamos paros normos, toks kiekis gali būti protinga riba vienam valgymui.

Teigiama, kad marinuotų agurkų sūrymas kai kuriais atvejais gali padėti nuo pykinimo, susijusio su dehidratacija, prisidėti prie atsistatymo po fizinio krūvio ar padėti stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje.

Tačiau, kaip ir su pačiais agurkais, taip ir su sūrymu galima padauginti – tuomet gali pasireikšti nepageidaujami šalutiniai poveikiai, pavyzdžiui, pilvo pūtimas.

Ankstyvose stadijose vėžys retai pasireiškia aiškiais simptomais. Dažnai jis „maskuojasi“ kaip įprastos būklės – nuovargis, stresas ar lengvas negalavimas. Dėl šios priežasties tūkstančiai žmonių į gydytojus kreipiasi per vėlai.

Onkologai įspėja: kai kurių organizmo signalų negalima nurašyti vien stresui.

Remiantis „Cancer Research UK“ informacija, egzistuoja daugiau nei 200 onkologinių ligų rūšių, o nemaža jų dalis pradžioje nesukelia aiškių požymių. Vietoje to pasireiškia vadinamieji bendrieji simptomai, kuriuos lengva ignoruoti arba paaiškinti „paprastomis“ priežastimis.

Vienas iš signalų – pasikartojanti temperatūra ar gausus naktinis prakaitavimas be peršalimo požymių. Gydytojai pabrėžia, kad trumpalaikis karščiavimas gali būti normalus, tačiau jei jis kartojasi arba jį lydi stiprus prakaitavimas, verta išsitirti.

Kitas svarbus požymis – nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina net pailsėjus. Įprastas nuovargis paprastai sumažėja po miego ar savaitgalio, tačiau jei išsekimas tęsiasi, tai gali būti perspėjimas. Medikai aiškina, kad organizmas kartais eikvoja energiją kovai su vidiniais sutrikimais, todėl tai gali pasireikšti kaip lėtinis nuovargis.

Ypač dėmesį reikėtų atkreipti į nepaaiškinamą svorio kritimą. Jei svoris mažėja be dietos ar didesnio fizinio krūvio, tai gali rodyti rimtesnius procesus organizme.

Gydytojai pastebi, kad žmonės neretai ieško paprastų paaiškinimų ir simptomus priskiria:

– stresui
– pervargimui
– amžiui
– hormoniniams pokyčiams

Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos sistemos (NHS) duomenimis, dalis pacientų tyrimus atidėlioja metų metus būtent dėl tokio mąstymo.

Be trijų pagrindinių požymių, specialistai pataria stebėti ir kitus pokyčius:

– užsitęsusį kosulį arba užkimimą
– neaiškų skausmą, kuris nepraeina
– odos ar apgamų pokyčius
– rijimo sutrikimus
– dažnas infekcijas

Šie simptomai nebūtinai reiškia vėžį, tačiau jei jie kartojasi, trunka ilgai arba pasireiškia kartu, tai gali būti svarbūs signalai.

Onkologai sutaria, kad svarbiausias veiksnys, lemiantis išgyvenamumą, yra ankstyva diagnostika. Tarptautinių tyrimų duomenimis, vėžio nustatymas ankstyvoje stadijoje gali kelis kartus padidinti pasveikimo tikimybę. Kai kuriais atvejais, ligą aptikus laiku, išgyvenamumas viršija 90 proc.

Medikai rekomenduoja:

– neignoruoti neaiškių simptomų
– kreiptis į gydytoją, jei būklė tęsiasi ilgiau nei 2–3 savaites
– reguliariai atlikti profilaktinius sveikatos patikrinimus

Svarbiausia – nepanikuoti, bet ir neatidėlioti patikros. Dažniausiai simptomai turi nepavojingas priežastis, tačiau tikslią atsakymą gali pateikti tik diagnostika.