Category: Sveikata ir grožis

Daugelis žmonių kasdien vartoja vitaminą D nė neįtardami, kad rezultatui didelę įtaką gali turėti viena paprasta detalė. Svarbiausia čia ne dozė, o vartojimo būdas – ypač tai, ar vitaminas geriamas nevalgius.

Žurnale Nutrients pažymima, kad vitaminas D yra riebaluose tirpus ir vandenyje tirpsta prastai. Todėl, norint geresnio įsisavinimo, jį rekomenduojama vartoti kartu su riebesniu maistu, pavyzdžiui, avokadais, alyvuogių aliejumi, kiaušiniais, jogurtu ar riešutais.

Kai kurių vitamino D preparatų įsisavinimui riebus maistas gali būti ypač svarbus. Tuo tarpu aliejaus pagrindu pagamintų papildų įsisavinimas gali mažiau priklausyti nuo to, ar vitaminas vartojamas su maistu, nes riebalai jau būna pačiame papilde.

Vis dėlto vitamino D vartojimas be maisto kai kuriems žmonėms gali sukelti skrandžio diskomfortą, ypač pykinimą.

Dažniausiai rekomenduojama vitaminą D vartoti ryte, ypač jei pusryčiai yra sočiausias dienos valgymas.

Vitaminą D galima vartoti ir vakare, tačiau jis gali slopinti melatonino poveikį ir daryti įtaką miego kokybei. Jei turite sunkumų užmiegant ar vargina nemiga, geriau vitaminą D rinktis ryte arba dienos pradžioje.

Taip pat galima vartoti padalytą dozę: pusę išgerti su pusryčiais, o likusią dalį – su pietumis ar vakariene. Svarbiausia – laikytis pastovumo.

Produktai, su kuriais vitaminą D patogu derinti dėl geresnio įsisavinimo:

Kiaušiniai – ypač trynys, nes jame yra naudingų riebalų, kurie gali padėti organizmui geriau įsisavinti vitaminą D. Kiaušinius galima derinti su alyvuogių aliejumi ar avokadu.

Riešutai ir sėklos – moliūgų sėklos, čia sėklos, migdolai ar anakardžiai turi riebalų ir magnio, kurie siejami su geresniu vitamino D pasisavinimu.

Jogurtas – tai ne tik riebalų šaltinis, bet ir produktas, kuriame gali būti vitamino K ir magnio, svarbių kalcio apykaitai.

Alyvuogių aliejus ir avokadas – suteikia organizmui naudingų riebalų, galinčių padėti efektyviau įsisavinti vitaminą D.

Neįprastas skausmas dešiniajame petyje gali būti ankstyvas rimtos ligos – kepenų vėžio – signalas. Gydytojai onkologai įspėja, kad toks diskomfortas neretai pasireiškia periodiškai ir būna lokalizuotas tik peties sąnaryje, neplisdamas per visą ranką, todėl jo ignoruoti pavojinga.

Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

Daugelis žmonių tokį skausmą klaidingai priskiria nuovargiui po fizinio krūvio, raumenų patempimui ar netaisyklingai laikysenai. Vis dėlto, pasak onkologo Irži Kubeso, ankstyvose stadijose kepenų vėžio simptomai gali būti beveik nepastebimi, todėl pacientai jų dažnai neįvertina.

„Kepenų vėžys gali sukelti vadinamąjį atspindėtą skausmą, kai diskomfortas jaučiamas petyje, o ne pilvo srityje. Taip nutinka dėl to, kad kepenys yra netoli nervų, kurie veda į peties sąnarį. Dirginami nervų galūnėlių signalai kepenų srityje gali „atsiduoti“ kitose kūno vietose“, – aiškina gydytojas.

Remiantis labdaros organizacijų „British Liver Trust“ ir „Liver Cancer UK“ duomenimis, Jungtinėje Karalystėje kasmet diagnozuojama apie 6000 naujų kepenų vėžio atvejų. Pabrėžiama, kad mirtingumas nuo šios ligos didėja sparčiau nei nuo daugelio kitų dažnų onkologinių susirgimų. Be to, tik apie 30 proc. atvejų nustatomi ankstyvose stadijose, todėl gydymas neretai būna sudėtingesnis.

Prie dažniausių simptomų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, priskiriami odos ir akių baltymų pageltimas (gelta), apetito sumažėjimas, staigus svorio kritimas, nuolatinis nuovargis, dažnos infekcijos, sukietėjimai dešinėje pilvo pusėje, skausmas viršutinėje dešinėje pilvo dalyje, skausmas dešiniajame petyje, virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas ir užsitęsęs pykinimas.

Medikai pabrėžia, kad bet kokių nerimą keliančių simptomų atsiradimas yra priežastis pasitarti su šeimos gydytoju. Ypač svarbu kreiptis į specialistus, jei simptomai nepraeina arba stiprėja ilgiau nei dvi savaites. Nors šie požymiai ne visuomet reiškia kepenų vėžį, laiku atlikti tyrimai padidina ankstyvo nustatymo ir sėkmingo gydymo tikimybę.

Taip pat primenama, kad ilgalaikis sėdėjimas gali neigiamai veikti ne tik fizinę sveikatą, bet ir smegenų veiklą. Tyrimai rodo, jog svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ką žmogus veikia sėdėdamas.

Pasaulyje plinta nauja Covid atmaina – medikai įspėja, kad ji gali neproporcingai stipriai paveikti vaikus. BA.3.2 variantas priskiriamas Omicron šeimai ir vadinamas „Cikada“, nes, kaip teigiama, ilgą laiką gali išlikti „ramybės“ būsenoje ir nepasireikšti.

COVID-19. Iliustracinė nuotrauka

Mokslininkai nurodo, kad ši atmaina gali lengviau apeiti esamą imuninę apsaugą, nes jos spygliniame baltyme yra apie 75 mutacijas. Būtent šį baltymą virusas naudoja, kad patektų į žmogaus ląsteles.

Taip pat teigiama, kad „Cikada“ gali plisti greičiau nei kiti variantai, todėl didėja naujos bangos rizika. Nurodoma, jog po „ramybės“ laikotarpio ši atmaina aptikta 23 šalyse ir toliau plinta JAV teritorijoje.

Pasak mokslininkų, naujos atmainos simptomai panašūs į kitų pastaruoju metu fiksuotų variantų ir gali apimti:

gerklės skausmą,

kosulį,

nosies užgulimą,

nuovargį,

galvos skausmą,

karščiavimą.

Vis dėlto JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenimis, daliai žmonių ši atmaina taip pat sukėlė virškinamojo trakto sutrikimų, pavyzdžiui, pykinimą arba viduriavimą.

Taip pat primenama, kad ankstyvose stadijose kai kurias vėžio formas nustatyti sudėtinga, nes liga ilgai gali nepasireikšti būdingais simptomais. Kartais organizme atsiranda netikėtų pokyčių, kurių žmonės nesusieja su onkologine liga ir nesikreipia į gydytojus, taip prarasdami brangų laiką.

Radiacinis onkologas ir Prahos Protonų terapijos centro medicinos direktorius dr. Irži Kubes įvardijo netikėtą ankstyvą kepenų vėžio simptomą – neįprastą skausmą dešiniajame petyje. Pasak jo, diskomfortas gali kartotis, tačiau dažniausiai juntamas tik petyje, o ranka lieka nepaveikta.

Rėmuo – dažnas negalavimas, kai nemalonus deginimo pojūtis atsiranda dėl to, kad skrandžio rūgštis patenka į stemplę. Nors rėmuo gali būti epizodinis, dažnai pasikartojantis simptomas neretai signalizuoja rimtesnes problemas, pavyzdžiui, gastroezofaginio refliukso ligą (GERL).

Sveikatos specialistai pataria koreguoti mitybą ir gyvenimo būdą, kad rėmuo vargintų rečiau. Tačiau jei jis kartojasi dažnai ir pasireiškia kartu su kitais simptomais, vertėtų kreiptis į gydytoją.

Rėmuo dažniausiai pasireiškia deginančiu skausmu krūtinėje, kuris neretai sustiprėja po valgio arba pasilenkus. Pagrindine priežastimi laikomas susilpnėjęs apatinis stemplės raukas – „vožtuvas“, kuris įprastai sulaiko rūgštį skrandyje. Kai jis veikia nepakankamai efektyviai, rūgštis kyla į stemplę ir dirgina gleivinę.

Rėmenį gali išprovokuoti šie veiksniai:

riebus ar aštrus maistas, šokoladas, citrusiniai vaisiai, kava ir alkoholis;

persivalgymas ir vėlyvos vakarienės;

antsvoris, sukeliantis papildomą spaudimą skrandžiui;

rūkymas, silpninantis stemplės rauko veiklą;

nėštumas, kai didėja spaudimas pilvo ertmėje.

Specialistai rekomenduoja kelis paprastus gyvenimo būdo pokyčius:

valgyti mažesnėmis porcijomis – taip sumažinama skrandžio apkrova ir refliukso rizika;

atsisakyti provokuojančių produktų, tokių kaip aštrūs prieskoniai, gazuoti gėrimai, svogūnai, pomidorai, šokoladas ir mėta;

negulti iškart po valgio – paskutinis valgymas turėtų būti likus 2–3 valandoms iki miego;

šiek tiek pakelti lovos galvūgalį – miegas su nežymiai pakelta galva gali sumažinti naktinį refliuksą;

mažinti svorį – net nedidelis svorio sumažėjimas gali reikšmingai sumažinti rėmens riziką;

atsisakyti rūkymo ir alkoholio – tai gali pagerinti stemplės rauko veiklą.

Jei gyvenimo būdo pokyčiai nepadeda, gydytojas gali rekomenduoti nereceptines priemones, pavyzdžiui, antacidinius preparatus, H2 receptorių blokatorius arba protonų siurblio inhibitorius. Svarbu prisiminti, kad ilgalaikis vaistų vartojimas nepasitarus su specialistu gali sukelti šalutinių poveikių, todėl dažnas rėmuo turėtų būti įvertintas profesionaliai.

Jeigu rėmuo pasireiškia dažniau nei du kartus per savaitę, jį lydi krūtinės skausmas ar pasunkėjęs kvėpavimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tokie požymiai gali rodyti ne tik GERL, bet ir širdies ligas.

Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau rašė apie įpročius, kurie gali kenkti širdžiai.

Po pandemijos pasaulį užliejo „antibakterinės švaros“ banga. Geliai, servetėlės, purškalai – viskas, kas žada sunaikinti 99,9 proc. bakterijų, daugeliui tapo kasdienybe. Tačiau mokslininkai vis dažniau įspėja, kad per dažnas tokių priemonių naudojimas gali turėti pavojingų pasekmių žmonių sveikatai.

Apie tai, remdamiesi tyrimais ir Pasaulio sveikatos organizacijos bei kitų reguliuotojų pozicija, rašo įvairūs tarptautiniai mokslo ir medicinos leidiniai. Ekspertai pabrėžia: problema gerokai gilesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Remiantis tyrimų duomenimis, antibiotikams atsparios infekcijos jau dabar kasmet nusineša daugiau kaip milijoną gyvybių visame pasaulyje, o šis skaičius sparčiai auga. Prognozės dar niūresnės: iki 2050 metų antibiotikų rezistentiškumas gali tapti viena pagrindinių mirties priežasčių, prilygstanti onkologinėms ligoms.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad dalis šios problemos formuojasi ne tik ligoninėse, bet ir mūsų namuose.

Daugelio antibakterinių priemonių sudėtyje yra biocidų – medžiagų, naikinančių mikroorganizmus. Tarp dažniausiai minimų junginių – triklozanas, benzalkonio chloridas, chloroksilenolis.

Panaudotos priemonės per nuotekas patenka į aplinką ir sudaro sąlygas išlikti atspariausioms bakterijoms. Jos ne tik išgyvena – jos prisitaiko ir gali įgyti atsparumą net medicinoje naudojamiems antibiotikams. Tai reiškia, kad ateityje infekcijų gydymas gali tapti gerokai sudėtingesnis.

Tyrimai rodo, kad bakterijos, susidūrusios su mažomis biocidų koncentracijomis, gali išvystyti apsaugos mechanizmus, kurie kartu mažina jų jautrumą antibiotikams.

Kitas esminis klausimas – ar tokios priemonės iš tiesų būtinos ir efektyvios buityje. Mokslininkų ir institucijų vertinimai čia gana aiškūs: Pasaulio sveikatos organizacija, taip pat JAV reguliuotojas FDA nurodo, kad kasdieniam naudojimui įprastas muilas ir vanduo yra ne mažiau veiksmingi nei antibakteriniai analogai.

Be to, 2016 metais FDA uždraudė kai kurių populiarių antiseptinių komponentų naudojimą buitinėse priemonėse, nes nebuvo įrodyta jų papildoma nauda.

Ekspertai pabrėžia ir rinkodaros įtaką: teiginys „sunaikina 99,9 proc. bakterijų“ sukuria saugumo iliuziją. Praktikoje tai reiškia, kad 0,1 proc. bakterijų išgyvena, o būtent jos gali tapti atsparesnės. Taip, pasak specialistų, mes patys atrenkame stipriausias bakterijų atmainas, kurias vėliau sunaikinti vis sunkiau.

Dėl to rekomenduojama riboti antibakterinių priemonių naudojimą kasdienybėje ir jas taikyti tik tada, kai to iš tiesų reikia, pavyzdžiui, medicininėje aplinkoje.

Įprastai buityje pakanka:

– plauti rankas įprastu muilu;
– reguliariai tvarkytis nenaudojant agresyvios chemijos;
– nepiktnaudžiauti paviršių dezinfekavimu.

Specialistai primena, kad švara nereiškia sterilumo – o tai sveikatai yra principinis skirtumas.

Antibiotikams atsparios infekcijos jau vadinamos „tyliąja pandemija“. Jei situacija nesikeis, net paprastos infekcijos ateityje gali vėl tapti mirtinai pavojingos.

Galiausiai, antibakterinių priemonių problema yra ne vien apie švarą, o apie pusiausvyrą: kartais siekis viską sterilizuoti gali sukurti didesnę grėsmę nei patys mikrobai.

Ne visi sriubos patiekalai vienodai naudingi skrandžiui – svarbūs ne tik ingredientai, bet ir pats gaminimo būdas. Gastroenterologai pabrėžia, kad nuo jo priklauso, ar sriuba taps lengvu pagalbininku virškinimui, ar, priešingai, sukels nemalonų diskomfortą.

Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

Švelniausias pasirinkimas – lengvas daržovių sultinys be išankstinio apkepinimo. Toks patiekalas lengvai virškinamas, neapsunkina skrandžio ir padeda palaikyti normalią virškinimo sistemos veiklą. Tuo tarpu apkepinti priedai ir kepti ingredientai sriubą paverčia „sunkesne“: riebalai ir aukšta temperatūra gali didinti rūgštingumą bei dirginti gleivinę.

Be apkepinimo virti daržovės išlieka minkštos ir švelnios. Skrandžiui palankiausios – cukinijos, morkos, bulvės ir kitos švelnios daržovės, kurios paprastai neprovokuoja dirginimo. Tinka ir lengvas vištienos sultinys, ypač jei naudojamas antrasis nuoviras: pirmąjį nupylus galima sumažinti riebalų kiekį. Mėsą rekomenduojama rinktis liesą – optimalus variantas yra vištienos krūtinėlė arba kalakutiena.

Pasak specialistų, viena tinkamiausių formų – trinta sriuba, nes ji reikalauja mažiau aktyvaus skrandžio darbo. Vis dėlto net ir iš pažiūros naudingi patiekalai gali tapti sunkiai virškinami, jei į juos dedama grietinėlės, naudojamos apkepintos daržovės ar persistengiama su prieskoniais. Gydytojai kartais pataria įdėti šiek tiek avižinių dribsnių – jie apgaubia gleivinę, padeda apsaugoti skrandį ir gerina virškinimo sistemos veiklą.

Druską ir prieskonius vertėtų naudoti saikingai, o sriuba neturėtų būti per karšta – pernelyg aukšta temperatūra gali pažeisti gleivinę. Lengvi sultiniai taip pat padeda atsistatyti po ligos, suteikia energijos ir neapkrauna organizmo.

Tinkamai pasirinkta ir paruošta sriuba gali tapti tikru „vaistu“ skrandžiui – paprastu, prieinamu ir veiksmingu patiekalu, kuris palaiko virškinimą ir stiprina organizmą.

Portalas „Komentarai“ jau rašė, kad kelių kartų per savaitę makaronų vartojimas išties gali turėti įtakos cukraus kiekiui kraujyje, tačiau šis poveikis ne visada būna staigus ar pavojingas. Specialistų teigimu, daug kas priklauso nuo pačios pastos rūšies, paruošimo būdo ir derinimo su kitais produktais.

Vynas – vienas populiariausių alkoholinių gėrimų. Diskusijos apie jo naudą neslūgsta, tačiau tyrėjai teigia nustatę netikėtą poveikį net ir išgėrus vieną taurę.

Vynas. Iliustracinė nuotrauka

Kaip skelbia leidinys „Express“, keliuose universitetuose atlikti tyrimai, tarp jų ir Harvardo, parodė, kad raudonajame vyne esantis junginys resveratrolis gali padėti mažinti riebalų kaupimąsi riebalinėse ląstelėse. Mokslininkų teigimu, viena taurė raudono vyno gali prilygti valandai sporto salėje.

„Kanados Albertos universitete Jasono Dycko atliktas tyrimas parodė, kad raudonajame vyne esančio resveratrolio teikiama nauda sveikatai yra panaši į tą, kurią gauname sportuodami. Resveratrolis veikia todėl, kad padeda užkirsti kelią riebalų kaupimuisi riebalinėse ląstelėse“, – rašo leidinys „Express“.

Prie panašių išvadų, pasak publikacijos, priėjo ir Vašingtono valstijos universiteto bei Harvardo mokslininkai. Jie taip pat nustatė, kad vakare išgerta taurė vyno (ar net dvi) gali prisidėti prie svorio mažėjimo.

„Remiantis tyrimais, kasdien išgeriant bent dvi taures vyno, galima 70 proc. sumažinti svorio augimo riziką, o optimaliausias pasirinkimas yra raudonasis vynas dėl resveratrolio“, – rašo leidinys „Express“.

Vis dėlto pabrėžiama viena sąlyga: didžiausia nauda siejama būtent su vakare vartojamu vynu – tai netaikoma taurei, išgertai per pietų pertrauką.

Leidinio „Express“ cituojama informacija taip pat nurodo, kad Danijos universiteto tyrėjai pastebėjo: žmonės, kurie kasdien vartoja alkoholį, esą turi lieknesnį liemenį nei tie, kurie jo visiškai atsisako.

Tačiau primenama, kad kiti tyrimai yra nustatę ir neigiamą alkoholio poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai net ir vartojant saikingai. Specialistai taip pat yra įvardiję saugesnes alkoholio vartojimo ribas.

Uždegimas – natūrali organizmo reakcija, tačiau netinkami veiksmai gali pabloginti savijautą ir prisidėti prie lėtinių problemų. Kartais pakenkia net iš pažiūros įprasti ir saugūs įpročiai.

Sveikatos problemos. Iliustratyvi nuotrauka

Ignoruoti simptomus – uždegimo metu dažnai atsiranda skausmas, patinimas, paraudimas ar pakyla kūno temperatūra. Jei būklė užsitęsia arba blogėja, būtina kreiptis į gydytoją, nes lėtinis uždegimas gali lemti rimtas ligas, įskaitant širdies ir kraujagyslių bei onkologinius susirgimus.

Vartoti per daug cukraus ir stipriai perdirbto maisto – saldumynai, gazuoti gėrimai ir produktai su transriebalais skatina uždegiminius procesus. Tokie produktai neturėtų tapti mitybos pagrindu, nes jie gali sustiprinti imuninės sistemos reakciją ir apsunkinti audinių atsistatymą.

Piktnaudžiauti alkoholiu – alkoholiniai gėrimai gali trumpam sumažinti skausmą, tačiau didina krūvį kepenims ir didina lėtinio uždegimo riziką.

Ignoruoti miegą – miego trūkumas skatina streso hormonų gamybą, o tai gali stiprinti uždegiminius procesus. Kokybiškas ir pakankamas miegas yra vienas svarbiausių organizmo atsigavimo veiksnių.

Persivalgyti – per didelis maisto kiekis, ypač riebus ir kaloringas, sukuria papildomą krūvį virškinimo sistemai. Dėl to gali didėti patinimas ir lėtėti atsistatymas.

Ignoruoti stresą – nuolatinė įtampa ir emociniai pervargimai siejami su lėtiniu uždegimu. Atsipalaidavimo praktikos, meditacija ar kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti uždegiminių reakcijų intensyvumą.

Primename, kad portalas „Komentarai“ taip pat rašė, ko griežtai nereikėtų daryti esant padidėjusiam arteriniam kraujospūdžiui.

Reguliarus makaronų vartojimas kelis kartus per savaitę gali turėti įtakos cukraus kiekiui kraujyje, tačiau šis poveikis ne visada būna staigus ar pavojingas. Specialistai pabrėžia: daug kas priklauso nuo to, kokius makaronus renkatės, kaip juos ruošiate ir su kokiais produktais derinate.

Makaronai pirmiausia yra angliavandenių šaltinis. Organizme jie suskaidomi į gliukozę, kuri suteikia energijos. Vis dėlto nemažai makaronų rūšių turi vidutinį glikeminį indeksą, todėl gliukozės kiekis kraujyje dažniausiai kyla palaipsniui, o ne šauna į viršų akimirksniu. Tyrimai rodo, kad kai kurios populiarios makaronų rūšys cukraus lygį gali didinti net lėčiau nei balta duona ar ryžiai.

Didelę reikšmę turi ir išvirimo laipsnis. „Al dente“ (šiek tiek kietesni) makaronai virškinami lėčiau, todėl padeda išvengti ryškių cukraus šuolių. O pervirti makaronai suskaidomi greičiau, tad gali lemti spartesnį gliukozės padidėjimą, ypač jei suvalgoma didelė porcija.

Dar vienas įdomus niuansas: atvėsinti arba pakartotinai pašildyti makaronai gali turėti daugiau rezistentiško krakmolo. Tai krakmolo forma, kuri virškinama lėčiau ir gali palankiau veikti gliukozės kontrolę.

Geresniu pasirinkimu dažnai laikomi pilno grūdo makaronai, nes juose daugiau skaidulų. Skaidulos lėtina virškinimą, padeda išlaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje ir gali gerinti jautrumą insulinui.

Ne mažiau svarbu ir tai, su kuo valgote makaronus. Jei juos derinate su baltymais, naudingais riebalais ir daržovėmis, sumažėja glikeminė apkrova, o organizmo reakcija į maistą tampa labiau subalansuota.

Apibendrinant, saikingas makaronų vartojimas pats savaime vargu ar sukels atsparumą insulinui ar diabetą. Svarbiausia – kontroliuoti porcijas, rinktis kokybiškus produktus ir laikytis subalansuotos mitybos.

Primename, kad „Komentarai“ anksčiau rašė apie tai, kodėl kiaušiniai laikomi vienu maistingiausių ir universaliausių produktų. Juose gausu aukštos kokybės baltymų, vitaminų ir mineralų, be to, jie sotūs ir lengvai paruošiami. Viename kiaušinyje esantis naudingų medžiagų kompleksas prisideda prie raumenų audinio, nervų sistemos, regos ir imuniteto palaikymo.

Česnakas dažnai laikomas paprastu kasdieniu produktu, tačiau jo poveikis organizmui gali skirtis priklausomai nuo to, kaip jis vartojamas. Būtent čia slypi esminis niuansas: vienu atveju galima gauti didžiausią naudą, kitu – tik įprastą skonį patiekale.

JAV Žemės ūkio departamento (USDA) duomenimis, viena porcija žalio česnako (trys skiltelės) turi apie 13 kalorijų. Viena svarbiausių veikliųjų medžiagų yra alicinas – sieros junginys, suteikiantis česnakui būdingą aromatą ir siejamas su įvairiomis naudingomis savybėmis.

Alicinas susidaro tuomet, kai česnakas susmulkinamas, supjaustomas arba sukramtomas. Tokiu atveju suaktyvėja fermentai, kurie padeda susiformuoti šiam fitonutrientui.

Be to, česnake yra B grupės vitaminų, tarp jų – vitaminas B6, niacinas, pantoteno rūgštis, riboflavinas ir tiaminas. Jie prisideda prie energijos gamybos iš maisto. Česnakas taip pat yra antioksidanto vitamino C šaltinis ir turi mineralų, tokių kaip selenas, kalcis ir magnis.

Tačiau kaitinimas gali pakeisti česnako sudėtį. Aukštesnė temperatūra mažina alicino kiekį, o dalis kitų naudingų junginių taip pat suyra. Kadangi B ir C vitaminai yra tirpūs vandenyje, intensyvus karštis gali juos ardyti.

Moksliniame žurnale „Nutrients“ aprašytame tyrime mokslininkai palygino šviežią ir virtą česnaką, vertindami jų gebėjimą apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų bei slopinti su vėžiu siejamus procesus. Tyrimo išvadose nurodoma, kad šviežias česnakas buvo veiksmingesnis, o virimas reikšmingai sumažino naudą ir sumažino vertingų junginių kiekį.

Norint išsaugoti daugiau alicino, rekomenduojama česnaką ruošti žemesnėje temperatūroje – iki 60 laipsnių. Taip pat verta česnaką į patiekalą dėti gaminimo pabaigoje, kad jis nebūtų per ilgai kaitinamas.

„PubMed“ skelbiamų tyrimų duomenys rodo, kad česnako vartojimas ar česnako papildai gali turėti priešuždegiminį poveikį žmonėms, sergantiems peršalimu, gripu ar lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu.