CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Vokietijoje vagys nusitaikė į bandas: per naktį dingsta dešimtys galvijų, įtariamos gaujos

    Vokietijoje vagys nusitaikė į bandas: per naktį dingsta dešimtys galvijų, įtariamos gaujos

    Brandenburge – nauja vagysčių banga

    Vokietijos rytuose vis dažniau fiksuojamos stambios gyvulių vagystės, kai iš ganyklų ar fermų per naktį dingsta ištisos galvijų bandos. Brandenburgo žemė pastaruoju metu minima kaip vienas ryškiausių židinių, o tyrėjai vis dažniau kalba apie profesionaliai veikiančias grupuotes.

    Policijai pranešta, kad Raddusch vietovėje Oberspreewald-Lausitz rajone iš ganyklos buvo pavogti 48 galvijai. Ūkininkas žalą įvertino maždaug 75 000 eurų, o pareigūnai aiškinasi, kaip gyvuliai galėjo būti išgabenti nepastebėti.

    Vos prieš dvi savaites Elbe-Elster rajone netoli Herzbergo pradingo dar 74 galvijai, o įvykio vietoje aptikti sunkiasvorio transporto pėdsakai. Tai sustiprino versiją, kad gyvuliai išgabenami vilkikais, kruopščiai parenkant laiką ir maršrutus.

    Balandį Falkenberge iš veislinio ūkio dingo 69 veršeliai, o tyrėjų duomenimis į teritoriją galėjo būti įvažiuota atokiu privažiavimo keliu. Įtariama, kad prie tvarto buvo privažiuota dideliu vilkiku, o gyvuliai atrinkti tikslingai – daugiausia 3–6 mėnesių amžiaus telyčaitės.

    Įtariamos organizuotos gaujos

    Vokietijoje vagys taikosi ne tik į galvijus: policija fiksuoja ir avių, žąsų, net bičių šeimų vagystes. Vis dėlto būtent didelių bandų dingimas per trumpą laiką leidžia manyti, kad veikia organizuotos grupės, turinčios logistiką ir realizavimo kanalus.

    Tyrėjai skelbia, kad nusikaltėliai dažniausiai veikia naktimis, o gyvulių kilmę bandoma paslėpti nuimant ausų įsagus arba juos pakeičiant suklastotais identifikatoriais. Kai kuriais atvejais įtariama, kad galėjo būti naudojami raminamieji, kad pakrovimo metu gyvuliai būtų ramesni.

    Policija neatmeta, kad dalis pavogtų gyvulių gali būti išgabenami už Vokietijos ribų, įskaitant Rytų Europos šalis ar valstybes už Europos Sąjungos ribų. Nors gyvūnų pervežimai kertant sienas turi būti tikrinami, pareigūnai svarsto, kad gyvuliai galėjo būti gabenami uždaruose sunkvežimiuose, nepritaikytuose oficialiam gyvulių transportui.

    Prie papildomų iššūkių prisideda ir statistika: federalinė valdžia yra nurodžiusi, kad nėra atskiros oficialios visų ūkiuose pavogtų gyvūnų atvejų suvestinės. Teisiškai gyvūnai laikomi turtu, todėl tokie nusikaltimai bendroje kriminalinėje statistikoje patenka į vagysčių iš „daiktų“ kategoriją.

    Ūkiai stiprina apsaugą

    Augant vadinamajam farm crime, taikiklyje atsiduria ne tik gyvuliai, bet ir brangi žemės ūkio technika bei traktorių GPS įranga. Kai kurios Vokietijos žemės, pavyzdžiui, Žemutinė Saksonija ir Meklenburgas-Pomeranija, praneša apie didėjantį tokių nusikaltimų skaičių, nors kitur fiksuojami ir nedideli sumažėjimai.

    Ūkininkai į nerimą keliančią tendenciją reaguoja investuodami į vaizdo stebėjimą, geresnį ūkinių pastatų apšvietimą ir tarpusavio perspėjimo tinklus. Praktikoje tai dažnai reiškia greitą informacijos dalijimąsi regioninėse uždarose bendruomenėse, kad įtartini judėjimai būtų pastebėti anksčiau ir apie juos laiku sužinotų policija.

    „Kai dingo beveik penkiasdešimt galvijų, supratome, kad tai ne atsitiktinė vagystė, o suplanuota operacija“, – sakė vienas vietos ūkininkas, prašęs neviešinti jo pavardės.

    Pareigūnai ragina ūkininkus fiksuoti bet kokius įtartinus transporto judėjimus, ypač naktimis, ir nedelsiant pranešti apie pastebėtus vilkikus ar nepažįstamus asmenis šalia ganyklų bei fermų. Tyrimai tęsiami, o policija ieško ryšių tarp skirtinguose rajonuose įvykdytų vagysčių.

  • Astanos „Grand Slam“ antra diena: Kazachstanas iškovojo auksą, tribūnos lūžo nuo emocijų

    Astanos „Grand Slam“ antra diena: Kazachstanas iškovojo auksą, tribūnos lūžo nuo emocijų

    Finalai, nulėmę medalius

    Astanoje tęsiasi 2026 metų dziudo „Grand Slam“ turnyras, o antra varžybų diena šeimininkams tapo itin sėkminga. Kazachstano sportininkas Zhalgas Kairolla svorio kategorijoje iki 81 kg iškovojo aukso medalį ir sukėlė areną ant kojų.

    Renginys sutraukė gausų būrį žiūrovų, o atmosfera, pasak turnyro dalyvių, išliko viena įspūdingiausių šiame cikle. Tarptautinės dziudo federacijos „Grand Slam“ varžybos laikomos vienomis svarbiausių sezono startų, kur kaupiami reitingo taškai ir formuojamas kelias į didžiuosius čempionatus.

    Iki 63 kg finale susitiko Dali Liluashvili ir Enkhriilen Lkhagvatogoo. Kova buvo permaininga: Liluashvili pirmavo minimalia persvara, tačiau galiausiai gavo trečią įspėjimą, o pergalė atiteko Mongolijos atstovei.

    Iki 73 kg kategorijoje Danil Lavrentev finale įveikė 2016 metų olimpinį čempioną Fabio Basile. Lemiamas epizodas įvyko pratęsime, kai po lygių rezultatų Lavrentev atliko pergalingą veiksmą.

    Pirmasis Eme „Grand Slam“ auksas

    Iki 70 kg finale prancūzė Clémence Eme nugalėjo vokietę Miriam Butkereit. Vieno įvertinimo pakako, kad Eme iškovotų pirmąjį karjeroje „Grand Slam“ aukso medalį.

    „Jaučiu, kad čia daug žmonių mėgsta dziudo, tai tarsi kultūros dalis. Pernai kovojau čia ir jaučiau tą patį, publika nuostabi, man patinka, kad ji palaiko kovotojus ir patį dziudo“, – sakė Clémence Eme.

    Sportininkų teigimu, tokios varžybos vertinamos ne tik dėl titulo, bet ir dėl patirties kovojant prieš aukščiausio lygio varžovus. „Grand Slam“ etapai paprastai tampa vieta, kur išryškėja nauji lyderiai ir keičiasi jėgų balansas svorio kategorijose.

    Kairollos triumfas ir namų sienos

    Didžiausio palaikymo sulaukė iki 81 kg finalas, kuriame Zhalgas Kairolla susitiko su Moldovos atstovu Petru Pelivanu. Kazachstano sportininkas išnaudojo namų arenos pranašumą ir užtikrintai iškovojo aukso medalį.

    „Taip, sulaukiau daug palaikymo iš savo bendruomenės. Tai man suteikė daug jėgų. Turiu daug brolių, seserų ir draugų, kurie atvyko iš įvairių pasaulio vietų. Girdėjau visus šūksnius, nuoširdžiai jums ačiū“, – sakė Zhalgas Kairolla.

    Antra diena šeimininkams baigėsi su vienu aukso ir vienu bronzos medaliu, o turnyro kulminacija laukia paskutinę varžybų dieną, kai ant tatamio pasirodo sunkiasvoriai. Tokiuose etapuose būtent sunkiasvorių finalai dažnai tampa didžiausiu publikos traukos centru ir palieka ryškiausius turnyro prisiminimus.

  • Kava ir inkstai: ką rodo tyrimai, jei kasryt geriate 1–3 puodelius ir kada verta pristabdyti

    Daugeliui rytas prasideda nuo kavos, tačiau neretai kyla klausimas, kaip kasdienis įprotis veikia inkstus. Naujausių apžvalgų duomenys rodo, kad saikingas kavos vartojimas daugumai sveikų žmonių inkstams nekenkia ir kai kuriais atvejais siejamas su mažesne lėtinės inkstų ligos rizika.

    Inkstai filtruoja kraują, reguliuoja skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, dalyvauja kraujospūdžio kontrolėje. Kava veikia keliais mechanizmais, svarbiausias jų yra kofeinas, kuris gali trumpam paskatinti šlapimo išsiskyrimą ir paveikti kraujagyslių tonusą.

    Kava turi lengvą diuretinį poveikį, todėl daliai žmonių po puodelio greičiau prisipildo šlapimo pūslė. Tai ypač pastebima tiems, kurie kavą geria retai arba išgeria didesnį kiekį per trumpą laiką.

    Vis dėlto vien kava paprastai nesukelia kliniškai reikšmingos dehidratacijos, jei dienos skysčių balansas yra normalus. Kitaip tariant, keli puodeliai per dieną daugumai žmonių nėra tas pats, kas „išvarvinimas“, bet jautresniems asmenims dažnesnis šlapinimasis gali būti nemalonus.

    Mokslinėje literatūroje matomas nuoseklus signalas, kad kavos vartojimas gali būti susijęs su mažesne lėtinės inkstų ligos rizika. Tai aiškinama tuo, kad kavoje gausu biologiškai aktyvių junginių, įskaitant antioksidantus, kurie gali prisidėti prie mažesnio oksidacinio streso ir uždegiminių procesų.

    Svarbu pabrėžti, kad daug tokių tyrimų yra stebimieji, todėl jie ne visada įrodo tiesioginę priežastį. Vis dėlto bendra tendencija rodo, kad saikinga kava, ypač be perteklinių priedų, daugeliui žmonių yra suderinama su inkstų sveikata.

    Kofeinas gali trumpam padidinti kraujospūdį, ypač jei žmogus nėra įpratęs reguliariai gerti kavą. Kadangi inkstai tiesiogiai dalyvauja kraujospūdžio reguliavime, šis aspektas aktualus turintiems hipertenziją ar širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

    Jei gydytojas yra rekomendavęs riboti kofeiną, verta įsiklausyti į individualias rekomendacijas. Atsargiau kavą taip pat turėtų vertinti žmonės, kuriems dėl sveikatos būklės svarbus griežtesnis skysčių, kalio ar kitų elektrolitų balansas.

    Daugelyje šaltinių kaip saugus orientyras nurodomi 3–4 puodeliai kavos per dieną, tačiau „puodelis“ praktikoje gali reikšti labai skirtingą kofeino kiekį. Stipri kava, didelis kavos gėrimas išsinešti ar keli espresai per trumpą laiką gali sukelti nemigą, širdies plakimą ar nerimą, o tai netiesiogiai blogina savijautą.

    Didžiausią naudą dažniausiai sieja paprasta juoda kava. Kai į ją gausiai dedama cukraus, sirupų ar riebių grietinėlės pakaitalų, gėrimas tampa gerokai kaloringesnis, o perteklinis cukrus ir sočiųjų riebalų kiekis siejamas su prastesniais metabolinės sveikatos rodikliais.

    Jei kyla abejonių dėl inkstų būklės, verta atkreipti dėmesį į simptomus, tokius kaip patinimai, nuovargis, pakitęs šlapinimasis ar nuolat padidėjęs kraujospūdis, ir pasitarti su šeimos gydytoju. Individuali situacija svarbesnė už bendras rekomendacijas, nes inkstų ligos ankstyvose stadijose gali būti nebylios.

  • Ką rodo tyrimai apie cinamoną ir cukraus kiekį kraujyje: poveikis yra, bet svarbi dozė

    Cinamonas seniai naudojamas kaip prieskonis, o pastaraisiais metais jis vis dažniau aptariamas ir kaip galimas pagalbininkas reguliuojant cukraus kiekį kraujyje. Mokslinėje literatūroje aptariama, kad kai kuriems žmonėms jis gali padėti sumažinti gliukozės rodiklius, tačiau poveikis paprastai būna nedidelis.

    Apibendrinamuosiuose tyrimuose, kuriuose vertinti klinikiniai bandymai su žmonėmis, dažniausiai nustatoma ta pati kryptis: cinamonas gali sumažinti gliukozės kiekį nevalgius ir nežymiai paveikti ilgalaikį rodiklį HbA1c. Vis dėlto skirtingi tyrimai pateikia nevienodus rezultatus, o dalis jų rodo, kad HbA1c pokyčiai gali būti statistiškai menki arba priklausomi nuo tyrimo dizaino.

    Kam poveikis labiausiai tikėtinas?

    Daugiausia duomenų sukaupta tiriant žmones, sergančius 2 tipo cukriniu diabetu, taip pat kai kuriose studijose vertinti asmenys, turintys policistinių kiaušidžių sindromą. Būtent šiose grupėse dažniau matomas apčiuopiamas, nors ir nedidelis, gliukozės rodiklių pagerėjimas.

    Tuo metu žmonėms, neturintiems diabeto, įrodymų yra mažiau, o rezultatai nėra tokie aiškūs. Tyrėjai pabrėžia, kad cinamonas neturėtų būti suprantamas kaip gydymo pakaitalas, o veikiau kaip mitybos detalė, kuri gali turėti papildomos naudos kartu su gydytojo paskirtu planu.

    Kaip cinamonas gali veikti?

    Moksliniuose straipsniuose dažniausiai aptariami keli galimi mechanizmai: gali gerėti organizmo jautrumas insulinui, gali lėtėti angliavandenių pasisavinimas po valgio, o tai padeda išvengti staigesnių gliukozės šuolių. Taip pat minimas galimas poveikis uždegiminiams procesams, kurie siejami su metaboliniais sutrikimais.

    Jautrumas insulinui kartais vertinamas HOMA-IR rodikliu, kuris parodo, kaip organizmas reaguoja į insuliną. Insulino rezistencija laikoma viena pagrindinių 2 tipo diabeto vystymosi priežasčių, todėl net nedideli pokyčiai šiame kelyje gali būti kliniškai svarbūs daliai pacientų.

    Kiek vartoti ir kada verta atsargiau?

    Tyrimuose naudotos labai skirtingos dozės, dažniausiai nuo maždaug 0,5 iki 6 gramų per dieną, o tai apytikriai atitinka nuo mažiau nei ketvirtadalio iki maždaug 2,3 arbatinio šaukštelio. Praktinėse rekomendacijose dažniau minimas saikingas kiekis, pavyzdžiui, apie 0,5–1 arbatinis šaukštelis per dieną, įmaišytas į maistą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad galimą poveikį verta vertinti ne po kelių dienų, o po kelių savaičių, pavyzdžiui, maždaug per aštuonias savaites, jei cinamonas vartojamas reguliariai. Vis dėlto tai nereiškia, kad didesnė dozė automatiškai bus geresnė.

    Svarbi ir cinamono rūšis. Dažnai minimas Ceilono cinamonas, o kasijos cinamonas gali turėti daugiau kumarino, kuris ilgą laiką vartojant dideliais kiekiais siejamas su galimu nepageidaujamu poveikiu kepenims, ypač jei žmogus jau turi kepenų sutrikimų.

    Saikingi kiekiai, kurie įprastai naudojami maiste, paprastai laikomi saugiais, tačiau didesnės dozės kai kuriems žmonėms gali sukelti virškinamojo trakto dirginimą. Jei vartojate gliukozę mažinančius vaistus arba turite lėtinių ligų, dėl reguliaraus cinamono vartojimo didesniais kiekiais verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Praktinis patarimas paprastas: jei norite išbandyti cinamoną kaip mitybos papildymą, geriausia pradėti nuo mažo kiekio, stebėti savijautą ir nepamiršti, kad cukraus kontrolę labiausiai lemia bendra mityba, fizinis aktyvumas, miegas ir paskirtas gydymas.

  • Magnetinė audra savaitgalį nesitraukia: ko tikėtis gegužės 9–10 dienomis ir kada aprims

    Gegužės 9 ir 10 dienomis Žemę turėtų ir toliau veikti suaktyvėjusios geomagnetinės sąlygos, todėl prognozuojama silpna magnetinė audra. Specialistai vertina, kad ji greičiausiai atitiks G1 lygį, o situacija į savaitės pabaigą turėtų palaipsniui rimti.

    Pagrindinė dabartinio suaktyvėjimo priežastis siejama su greitesniu Saulės vėjo srautu, sklindančiu iš vadinamosios vainikinės skylės Saulėje. Tokie aukšto greičio srautai gali kelias dienas iš eilės didinti geomagnetinį aktyvumą, net jei nėra itin stiprių Saulės žybsnių.

    Kas lemia dabartinį suaktyvėjimą?

    Geomagnetinės audros kyla tada, kai sustiprėję Saulės vėjo srautai ir magnetinis laukas sąveikauja su Žemės magnetosfera. Jeigu sąlygos palankios, magnetosfera ima „svyruoti“, o tai užfiksuojama kaip padidėjęs geomagnetinis aktyvumas.

    Pastarosiomis dienomis fiksuoti ir papildomi Saulės aktyvumo reiškiniai, kurie teoriškai gali prisidėti prie situacijos, jei jų poveikis Žemei būtų bent dalinis. Vis dėlto prognozėse akcentuojama, kad tikėtinas poveikis, jei ir pasireikš, turėtų būti ribotas, todėl stipresnės audros scenarijus laikomas mažiau tikėtinu.

    Ką reiškia G1 lygis?

    G1 laikoma silpna geomagnetine audra, tačiau ji vis tiek gali turėti pastebimą poveikį technologijoms. Tokiais laikotarpiais kartais fiksuojami nedideli ryšio sutrikimai, navigacijos paklaidos, taip pat galimi nežymūs elektros tinklų darbo režimų koregavimai aukštesnėse platumose.

    Žmonių savijautos tema vertinama atsargiai: mediciniškai tiesioginis priežastinis ryšys nėra vienareikšmiškai patvirtintas, tačiau dalis meteojautrių žmonių praneša apie pablogėjimą. Dažniausiai minimi simptomai yra galvos skausmas, nuovargis, miego sutrikimai, dirglumas ir kraujospūdžio svyravimai.

    Kaip pasirūpinti savijauta?

    Jei esate jautrūs oro ir aplinkos pokyčiams, savaitgalį verta labiau saugoti miego režimą ir vengti persitempimo. Taip pat naudinga gerti daugiau vandens ir mažinti stimuliatorių kiekį, ypač vėlai vakare.

    Jei pasireiškia stiprūs ar neįprasti simptomai, ypač turint širdies ir kraujagyslių ligų, saugiausia pasitarti su gydytoju. Specialistai pabrėžia, kad savijautos pablogėjimas gali sutapti su geomagnetiniu suaktyvėjimu, bet nebūtinai yra nulemtas vien jo.

    Prognozės rodo, kad į savaitės pabaigą geomagnetinė situacija turėtų stabilizuotis, tačiau tokie reiškiniai kinta greitai. Dėl to vertinant artimiausias paras svarbiausia sekti atnaujinamus geomagnetinio aktyvumo pranešimus.

  • Mokslininkai įvardijo gėrimą lieknėjimui: kodėl juoda kava gali padėti mažinti visceralinius riebalus

    Visceraliniai riebalai yra tie, kurie kaupiasi pilvo ertmėje aplink vidaus organus ir siejami su didesne 2 tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei uždegiminių procesų rizika. Nors jų „taikliai“ sumažinti vien tik pasirinkus konkretų produktą neįmanoma, bendras riebalų apykaitos gerinimas gali prisidėti ir prie šios riebalų frakcijos mažėjimo.

    Vienas dažniausiai minimų mechanizmų siejamas su kofeinu, kuris gali laikinai padidinti energijos sąnaudas ramybės būsenoje. Kai kuriuose tyrimuose fiksuojamas medžiagų apykaitos suaktyvėjimas, kuris įvairuoja, bet dažnai aprašomas kelių iki keliolikos proc. ribose, priklausomai nuo žmogaus jautrumo kofeinui, amžiaus ir įpročių.

    Kitas galimas paaiškinimas yra riebalų oksidacijos didėjimas, kai organizmas efektyviau naudoja riebalus energijai. Kofeinas gali skatinti nervų sistemą, didinti adrenalino išsiskyrimą ir taip sudaryti palankesnes sąlygas riebalų atsargoms mobilizuoti, ypač kai tai derinama su fiziniu aktyvumu.

    Svarbus ir ryšys su gliukozės kontrole. Mokslinėje literatūroje aptariama, kad kavoje esantys biologiškai aktyvūs junginiai, įskaitant chlorogeno rūgštį, gali būti susiję su palankesniais gliukozės apykaitos rodikliais, o stabilesnis cukraus kiekis kraujyje ilgainiui mažina persivalgymo ir perteklinių kalorijų riziką.

    Norint, kad kava realiai prisidėtų prie mažesnio kaloringumo raciono, ji turėtų būti geriama juoda, be cukraus, saldžių sirupų ar riebių grietinėlės priedų. Būtent papildomi ingredientai dažniausiai „paverčia“ kavą desertu ir gali panaikinti galimą naudą, nes į gėrimą įneša daug paslėptų kalorijų.

    Dar vienas praktinis aspektas yra sotumo ir įpročių valdymas. Kai kuriems žmonėms kava padeda sumažinti norą užkandžiauti, tačiau tai nėra universalus efektas: jautresniems kofeinui ji gali skatinti nerimą, bloginti miegą, o miego trūkumas pats savaime siejamas su didesniu apetitu ir prastesne svorio kontrole.

    Nors saikingas kavos vartojimas daugeliui suaugusiųjų laikomas saugiu, tolerancija kofeinui skiriasi. Žmonėms, turintiems širdies ritmo sutrikimų, padidėjusį kraujospūdį, nerimo sutrikimų, taip pat nėštumo metu, kofeino kiekį dažnai rekomenduojama aptarti su gydytoju.

    Specialistai taip pat pabrėžia, kad kava nėra „lieknėjimo sprendimas“. Didžiausią poveikį duoda visuma: nuoseklus kalorijų deficitas, pakankamas baltymų ir skaidulų kiekis, jėgos ir aerobinis krūvis, streso valdymas bei reguliarus miegas.

  • Kaip valgyti datules, kad cukraus kiekis kraujyje būtų stabilesnis: 5 naudingiausi būdai

    Natūraliai saldus vaisius

    Datulės yra natūraliai saldūs vaisiai, tačiau jose esanti ląsteliena gali padėti lėtinti cukrų pasisavinimą ir švelninti staigius gliukozės šuolius kraujyje. Dėl to jos dažnai įvardijamos kaip geresnis pasirinkimas, palyginti su rafinuotais saldumynais, nors porcijos dydis vis tiek išlieka svarbus.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad datulių poveikis priklauso nuo formos, kiekio ir su kuo jos valgomos. Valgant kartu su baltymais ar riebalais, pavyzdžiui, riešutais ar natūraliu jogurtu, cukraus kilimas paprastai būna tolygesnis.

    Šviežios ir džiovintos datulės

    Šviežios datulės turi daugiau vandens, todėl dažnai būna minkštesnės ir lengviau sukramtomos. Lyginant su džiovintomis, jos paprastai būna mažiau koncentruotos pagal cukrų ir kalorijas, tačiau realūs skirtumai priklauso nuo veislės ir prinokimo.

    Džiovintos datulės yra populiaresnės, nes ilgiau išsilaiko ir patogiai tinka kaip užkandis. Jose cukrūs labiau koncentruoti, bet kartu išlieka ir ląsteliena, taip pat randama kalio, magnio, vario ir vitamino B grupės junginių.

    5 praktiški būdai, kaip valgyti datules

    Pirmas pasirinkimas yra valgyti šviežias datules kaip desertą po pagrindinio valgio, o ne tuščiu skrandžiu. Taip sumažėja tikimybė, kad saldumas suveiks kaip greitas energijos šuolis, po kurio netrukus vėl norisi užkandžiauti.

    Antras būdas yra rinktis džiovintas datules, bet laikytis aiškios porcijos, ypač jei stebite cukraus kiekį kraujyje. Praktikoje dažnai rekomenduojama jas derinti su sauja riešutų ar sėklų, kad užkandis būtų sotesnis.

    Trečias variantas yra datulių pasta, kuri dažnai naudojama kepiniuose vietoje dalies cukraus. Ji suteikia saldumą ir tekstūrą, o kartu prideda skaidulų, todėl toks sprendimas gali būti palankesnis nei vien rafinuotas cukrus, nors saldumo kiekis vis tiek išlieka reikšmingas.

    Ketvirtas būdas yra datulių sirupas, kurį žmonės naudoja kaip natūralų saldiklį košėms, varškei ar padažams. Svarbu suprasti, kad sirupas paprastai turi mažiau ląstelienos nei visas vaisius, todėl cukrūs pasisavinami greičiau, o porcijos kontrolė čia ypač svarbi.

    Penktas pasirinkimas yra fermentuoti datulių produktai, pavyzdžiui, actas ar kiti fermentacijos būdu išgauti gaminiai. Tokie produktai dažniau naudojami kulinarijoje kaip prieskonis ar ingredientas, o ne kaip užkandis, todėl jų poveikis mitybai labiau priklauso nuo bendro patiekalo sudėties.

    Jei datulės pasirenkamos vietoje saldumynų, verta atkreipti dėmesį į bendrą dienos cukrų kiekį ir individualią sveikatos situaciją. Sergant diabetu ar turint gliukozės reguliavimo sutrikimų, tinkamiausi kiekiai ir deriniai turėtų būti aptariami su gydytoju ar dietologu.

  • Mielės grožiui: paprastas gėrimas odai ir plaukams, bet gydytojai primena svarbias išimtis

    Mielių pagrindu ruošiamas gėrimas pastaruoju metu vėl aptarinėjamas kaip paprasta priemonė, kuri gali papildyti mitybą B grupės vitaminais ir mineralais. Liaudiškoje praktikoje jis buvo vartojamas siekiant stiprinti plaukus, nagus ir pagerinti odos būklę, tačiau specialistai pabrėžia, kad tai nėra gydymas.

    Mielėse natūraliai yra B grupės vitaminų, kurie svarbūs energijos apykaitai ir nervų sistemai, taip pat odos ir gleivinių būklei. Be to, jose aptinkama baltymų, beta gliukanų ir mikroelementų, tokių kaip cinkas, selenas, magnis bei geležis.

    Vis dėlto ryškus plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas ar staigus odos būklės pablogėjimas dažnai turi konkrečią priežastį, kurios vien gėrimu neišspręsite. Tokiais atvejais verta įvertinti mitybą, stresą, miego režimą, o prireikus pasitarti su gydytoju ir atlikti tyrimus.

    Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį į vartojimo būdą: aktyvios mielės neturėtų būti vartojamos žalios ar maišomos su šaltu vandeniu. Tai gali sukelti pilvo pūtimą ir virškinimo diskomfortą, todėl mieles rekomenduojama užpilti verdančiu vandeniu arba labai karštu pienu.

    Paprastam gėrimui dažniausiai naudojama apie 10 gramų šviežių mielių, maždaug 150 mililitrų verdančio vandens arba karšto pieno ir arbatinis šaukštelis medaus. Mieles reikėtų išmaišyti, palaukti, kol gėrimas pravės, ir tik tuomet įdėti medaus.

    Tokį gėrimą siūloma gerti mažais gurkšniais po valgio, kelias savaites, o vėliau daryti pertrauką. Svarbu nepamiršti, kad didžiausią naudą odai ir plaukams paprastai duoda ne viena priemonė, o nuoseklūs įpročiai: pakankamas baltymų kiekis, geležis, cinkas, omega 3 riebalų rūgštys ir reguliarus miegas.

    Yra ir aiškių atvejų, kada mielių geriau vengti. Jos nerekomenduojamos žmonėms, turintiems alergiją ar padidėjusį jautrumą mielėms, o taip pat atsargumo reikia sergant podagra, nes mielių produktuose gali būti purinų, galinčių didinti šlapimo rūgšties kiekį.

    Gėrimas gali netikti ir tiems, kuriuos vargina ryškūs žarnyno sutrikimai, dažnas meteorizmas, viduriavimas ar aktyvus uždegiminis žarnyno susirgimas. Jei esate nėščia, žindote, turite lėtinių ligų ar vartojate vaistus, saugiausia prieš bandant tokias priemones pasitarti su gydytoju.

  • Kava ir magnio papildai: kodėl ekspertai pataria jų nevartoti kartu ir kaip daryti saugiau

    Kava ir magnio papildai daugeliui atrodo įprastas derinys: vieni geria kavą kasdien, kiti magnį vartoja dėl mėšlungio, nuovargio ar miego. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vartojant juos kartu galima sumažinti papildo naudą ir padidinti nemalonių pojūčių riziką.

    Esminė problema ta, kad kofeinas veikia kaip lengvas diuretikas ir gali didinti kai kurių mineralų pasišalinimą su šlapimu. Dėl to, ypač jei kavos išgeriama daug, palaikyti pakankamą magnio kiekį gali būti sunkiau, o papildų efektas gali būti mažiau juntamas.

    Skrandis ir žarnynas gali sureaguoti

    Dar viena priežastis, kodėl magnio papildų nerekomenduojama užsigerti kava, yra virškinamojo trakto jautrumas. Ir kava, ir magnis gali skatinti žarnyno judrumą, todėl kai kuriems žmonėms derinys baigiasi pilvo spazmais, pykinimu ar viduriavimu.

    Dažniau nepageidaujamas poveikis siejamas su kai kuriomis magnio formomis, kurios virškinamajame trakte veikia stipriau. Jei žmogus jau turi jautrų skrandį ar polinkį į refliuksą, kava gali papildomai dirginti, o kartu išgertas magnis sustiprinti diskomfortą.

    Kada kyla rizika širdžiai?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dideliais kiekiais vartojamas kofeinas gali sukelti širdies permušimus, padažnėjusį pulsą ar ritmo sutrikimų pojūtį. Tuo pačiu metu per didelės magnio papildų dozės, ypač jei yra inkstų funkcijos sutrikimų, taip pat gali būti pavojingos, nes organizmas gali nepajėgti jo pašalinti.

    Svarbu pabrėžti, kad maisto produktuose esantis magnis paprastai tokių problemų nesukelia, o didesnė rizika siejama būtent su papildais. Jei vargina širdies ritmo sutrikimai, vartojate vaistus ar turite inkstų ligų, dėl magnio papildų ir kofeino kiekio saugiausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Kiek ir kaip vartoti saugiau

    Dažniausiai suaugusiesiems rekomenduojama neviršyti 350 miligramų magnio per dieną iš papildų, o kofeino kiekį riboti iki 400 miligramų per dieną. Tai apytikriai atitinka iki 4 puodelių kavos po 240 mililitrų, tačiau jautriems žmonėms riba gali būti gerokai mažesnė.

    Praktiškiausias sprendimas yra atskirti kavą ir magnio papildą laike, kad jie nekonkuruotų dėl poveikio organizmui. Jei magnis vartojamas miegui, jis dažniau geriamas vakare, o kavą vertėtų palikti pirmai dienos pusei, kad kofeinas netrukdytų užmigti.

    Jei magnio tikslas yra bendra savijauta, daliai žmonių padeda ir alternatyva papildams: daugiau magnio turinčių produktų racione. Žalialapės daržovės, riešutai, sėklos ir viso grūdo produktai leidžia palaikyti magnio kiekį be papildų sukeliamų virškinimo nepatogumų.

    Jei vis dėlto renkatės papildus, verta stebėti, kaip reaguoja organizmas, ir nevartoti kelių stimuliuojančių produktų iš karto. Esant nuolatiniams skrandžio simptomams, nemigai ar širdies permušimams, geriausia ieškoti priežasties ir sprendimo su specialistu, o ne didinti dozes.

  • 9 produktai, kuriuose daugiau skaidulų nei kriaušėje: nuo avinžirnių iki lęšių ir čia sėklų

    Skaidulos dažnai siejamos su lengvu užkandžiu, pavyzdžiui, kriauše, tačiau kai kurie kasdieniai produktai vienoje porcijoje jų turi dar daugiau. Specialistai pabrėžia, kad skaidulos padeda palaikyti reguliarų tuštinimąsi, prisideda prie cholesterolio ir gliukozės kontrolės bei ilgiau išlaiko sotumo jausmą.

    Vidutinio dydžio kriaušė suteikia reikšmingą dalį dienos skaidulų normos, tačiau ankštinės kultūros, sėklos ir kai kurios uogos neretai „laimi“ pagal kiekį vienoje porcijoje. Vis dėlto mitybos ekspertai primena, kad didinant skaidulų kiekį svarbu tai daryti palaipsniui ir nepamiršti skysčių, kad būtų išvengta pilvo pūtimo ar diskomforto.

    Produktai, kurie lenkia kriaušę

    Tarp ryškiausių lyderių dažnai minimi avinžirniai: vienas puodelis gali suteikti apie 10 gramų skaidulų. Be to, jie vertinami dėl mineralų, tokių kaip cinkas ir manganas, kurie svarbūs normaliai medžiagų apykaitai ir antioksidacinei apsaugai.

    Dar vienas patogus pasirinkimas yra avietės, kurios puodelyje gali turėti apie 8 gramus skaidulų. Jos tinka tiek su natūraliu jogurtu, tiek kaip priedas prie košės, o saldumas leidžia sumažinti poreikį papildomam cukrui.

    Didelį skaidulų kiekį suteikia ir čia sėklos: maždaug dvi valgomosios šaukštai gali turėti apie 10 gramų. Dietologai atkreipia dėmesį, kad jos taip pat vertinamos dėl omega-3 riebalų rūgščių, o išbrinkusios padeda ilgiau jaustis sotiems.

    Ankštinės ir daržovės: sotumas ilgam

    Ypač daug skaidulų turi lęšiai – viename puodelyje virto produkto gali būti apie 16 gramų. Kartu tai yra geras geležies ir kalio šaltinis, o kalis siejamas su kraujospūdžio reguliavimu.

    Juodosios pupelės taip pat išsiskiria – vienoje porcijoje gali būti apie 15 gramų skaidulų. Jos dažnai įvardijamos kaip maistingas pasirinkimas, kai norisi daugiau sotumo, o kartu gaunama ir magnio.

    Edamame, arba jaunos sojų pupelės, paprastai suteikia apie 8 gramus skaidulų porcijoje. Be skaidulų, jos vertinamos dėl augalinių baltymų, todėl gali padėti subalansuoti lengvesnį vakarienės ar užkandžio variantą.

    Batatas, ypač valgomas su odele, gali turėti apie 8 gramus skaidulų puodelyje. Jis taip pat yra beta karotino šaltinis, kurį organizmas paverčia vitaminu A, svarbiu regėjimui ir imuninei funkcijai.

    Kiti pasirinkimai ir kaip įtraukti

    Avokadas dažnai pristatomas kaip sveikųjų riebalų šaltinis, tačiau jis taip pat turi daug skaidulų: vienas puodelis pjaustyto avokado gali suteikti apie 10 gramų. Dėl mononesočiųjų riebalų jis gali padėti geriau įsisavinti kai kuriuos riebaluose tirpius vitaminus.

    Artišokas – dar vienas produktas, kuris neretai nustebina: vienas vidutinio dydžio virtas artišokas gali turėti apie 7 gramus skaidulų. Specialistai pabrėžia, kad dalis šių skaidulų veikia kaip prebiotikai, kurie maitina naudingąsias žarnyno bakterijas.

    Mitybos ekspertai pataria skaidulų šaltinius derinti per dieną, o ne staigiai padidinti vienu metu. Praktinė taisyklė paprasta: daugiau ankštinių, uogų ir sėklų, pakankamai vandens ir nuoseklus įpročių keitimas – tuomet nauda virškinimui ir sotumui bus didžiausia.