Category: Sveikata ir grožis

Aukštas kraujospūdis gali sukelti reikšmingus, neretai negrįžtamus organizmo pokyčius, o ilgainiui didina riziką susirgti rimtomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Kraujospūdį neretai galima sumažinti ir be vaistų – pakanka kryptingai koreguoti gyvenimo būdą. Svarbiausia: kontroliuoti svorį, judėti, mažinti druskos ir alkoholio vartojimą bei mokytis valdyti stresą.

Hipertenzija yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Negydoma ji gali baigtis insultu, širdies nepakankamumu ar inkstų veiklos sutrikimais. Nors esant aukštam kraujospūdžiui dažnai skiriami vaistai, gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai pagerinti rodiklius ir kai kuriais atvejais atitolinti medikamentinio gydymo poreikį.

Svorio kontrolė. Antsvoris didina širdies apkrovą. Net kelių kilogramų sumažėjimas gali teigiamai paveikti kraujospūdį. Ypač svarbi juosmens apimtis, nes pilvinis nutukimas laikomas vienu svarbiausių rizikos veiksnių.

Reguliarus fizinis aktyvumas. Net 30 minučių pasivaikščiojimo kasdien ar lengvi kardio pratimai stiprina širdį ir padeda mažinti kraujospūdį. Tinka plaukimas, važiavimas dviračiu ar joga.

Mažesnis druskos vartojimas. Natrio perteklius skatina skysčių susilaikymą organizme, todėl kraujospūdis kyla. Rekomenduojama druskos kiekį riboti iki maždaug 1 arbatinio šaukštelio per dieną ir rečiau rinktis stipriai perdirbtus produktus.

Subalansuota mityba. Reguliarus daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir kalio turinčių maisto produktų vartojimas padeda normalizuoti kraujospūdį. Naudingi pasirinkimai – bananai, špinatai, ankštiniai augalai ir uogos.

Alkoholio ir rūkymo atsisakymas. Didesni alkoholio kiekiai kelia kraujospūdį, o rūkymas neigiamai veikia kraujagysles. Šių įpročių ribojimas ar atsisakymas reikšmingai pagerina širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.

Streso mažinimas. Lėtinis stresas gali prisidėti prie kraujospūdžio didėjimo. Emocinę būklę stabilizuoti padeda meditacija, gilus kvėpavimas, reguliarios pertraukos ir kokybiškas poilsis.

Kofeino ribojimas. Kava ir energiniai gėrimai kai kuriems žmonėms laikinai padidina kraujospūdį. Jautresniems kofeinui verta mažinti jo vartojimą.

Kokybiškas miegas. Miego trūkumas blogina kraujospūdžio reguliaciją, todėl svarbu miegoti ne mažiau kaip 7–8 valandas per parą.

Portalas „Komентарі“ anksčiau rašė, ko kategoriškai nereikėtų daryti esant aukštam arteriniam kraujospūdžiui.

Nagų būklės pokyčiai gali signalizuoti apie ankstyvas širdies ir kepenų ligų stadijas, pavyzdžiui, širdies nepakankamumą ar cirozę.

Širdies problemos. Iliustracinė nuotrauka

Specialistai atkreipia dėmesį, kad apie paslėptas sveikatos problemas gali išduoti pakitusi nagų forma, atsiradę iškilimai ar nelygumai, taip pat pasikeitusi spalva. Nors nagų trapumas ar sluoksniavimasis dažniausiai nėra didelis pavojaus signalas, kai kurie kiti požymiai verti didesnio dėmesio.

„Jei dauguma nago guolių atrodo išblyškę, praradę spalvą, o prie nago galiuko matoma plona rausvai ruda juostelė, tai gali būti vadinamųjų Terry nagų požymis“, – rašoma publikacijoje.

Terry nagai pavadinti gydytojo, pirmojo aprašiusio šį simptomą, vardu. Tai nagų spalvos pokytis, kuris dažnai siejamas su lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, kepenų nepakankamumu ar diabetu. Tokiu atveju prie odelės paprastai nematoma įprastos pusmėnulio formos šviesesnės zonos (lunulės), o beveik visas nagas atrodo išblyškęs.

Terry nagai gali būti susiję su šiomis būklėmis:

ciroze,

staziniu širdies nepakankamumu,

inkstų nepakankamumu,

virusiniu hepatitu.

Vis dėlto kai kuriais atvejais panašūs nagų pokyčiai gali atsirasti ir natūraliai senstant.

Gydytojai pataria ypač atidžiai įvertinti savo savijautą ir kreiptis dėl medicininio ištyrimo, jei kartu pasireiškia šie simptomai:

nuovargis,

dusulys,

kojų tinimas,

svorio kritimas be aiškios priežasties,

apetito stoka,

pykinimas,

nestiprus skausmas ar diskomfortas pilvo srityje arba kepenų plote.

Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau rašė, jog kepenys atsakingos už organizmo detoksikaciją. Šis organas kasdien neutralizuoja toksinus, dalyvauja riebalų apykaitoje ir kaupia vitaminus, todėl normali kepenų veikla yra svarbi gerai savijautai.

Tyrimai rodo, kad ilgalaikis kolageno papildų vartojimas siejamas su geresniu odos elastingumu ir didesniu drėkinimu. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra greita priemonė nuo raukšlių. Be to, klinikiniai tyrimai atskleidė ir dar vieną galimą kolageno vartojimo efektą.

Raukšlės. Iliustracinė nuotrauka

Kaip rašo leidinys „Independent“, kolagenas taip pat gali reikšmingai sumažinti artrito simptomus.

„Kolagenas – baltymas, natūraliai esantis organizme, – atlieka itin svarbų vaidmenį palaikant ir stiprinant odą, nagus, kaulus bei jungiamuosius audinius. Su amžiumi kolageno gamyba pradeda mažėti, todėl atsiranda raukšlių ir sąnarių sustingimas“, – rašoma leidinyje „Independent“.

Tačiau ekspertai perspėja: kolageno nereikėtų vertinti kaip „greitos priemonės“ nuo raukšlių. Anot jų, tai labiau bazinė odos būklę palaikanti priemonė tiems, kurie siekia nuoseklios, visapusiškos odos priežiūros.

Leidinio teigimu, kolageno papildų vartojimas „nuosekliai“ buvo siejamas su artrito simptomų, tokių kaip sąnarių sustingimas ir skausmas, sumažėjimu. Taip pat minimas ryšys su geresne raumenų būkle, nors įrodymų, kad kolagenas padėtų mažinti skausmą po fizinio krūvio, kol kas nėra.

Primename, kad portalas „Komentar“ anksčiau skelbė apie gana populiarų įprotį, kuris gali paspartinti odos senėjimą – karšto vandens naudojimą. Kasdieniai įpročiai, tokie kaip karštas dušas, veido prausimas ar rankų plovimas karštu vandeniu, gali neigiamai paveikti odą: ji tampa sausesnė ir mažiau elastinga, o tai ilgainiui gali prisidėti prie didesnio raukšlių kiekio.

Specialistai aiškina, kad karštas vanduo pažeidžia apsauginį odos barjerą, padedantį išlaikyti drėgmę.

Daugelis žmonių užkandžiavimą laiko nekenksmingu įpročiu, tačiau būtent čia gali slėptis grėsmė sveikatai. Problema dažniausiai kyla ne dėl paties užkandžiavimo, o dėl netinkamai pasirenkamų produktų.

Sveikatos problemos. Asociatyvi nuotrauka

Dietologė Abby Coleman aiškina, kad žmonės dažnai neįvertina, kiek daug per dieną suvalgo tokių užkandžių kaip traškučiai, sausainiai ar pyragaičiai. Pasak ekspertės, šie produktai paprastai turi daug cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų, todėl yra itin viliojantys skonio receptoriams. Tačiau jų galima nepastebimai suvalgyti per daug, nes juose mažai skaidulų ir baltymų, tad jie nesuteikia ilgalaikio sotumo jausmo.

Ekspertė pabrėžė, kad rizika sveikatai išauga tuomet, kai nesveiki užkandžiai tampa reguliaria kasdienybe.

„Pavojus slypi nuolatiniame persivalgyme. Tai gali lemti svorio augimą, padidėjusį cholesterolio lygį (dėl per didelio sočiųjų riebalų kiekio), aukštesnį arterinį kraujospūdį ir didesnę 2 tipo diabeto riziką“, – teigė specialistė.

Vis dėlto ji ragina neatsisakyti užkandžiavimo kaip įpročio, o rinktis sveikesnes alternatyvas, kurios gali padėti išlaikyti gerą savijautą ir produktyvumą.

Kaip tinkamesnius pasirinkimus dietologė išskiria kiaušinius ir šokoladą.

Kiaušiniai, pasak jos, yra maistingas produktas, turintis aukštos kokybės baltymų, reikalingų vitaminų (įskaitant D ir B grupės), cholino bei antioksidantų. Šios medžiagos padeda ilgiau jaustis sočiam ir prisideda prie bendros mitybos kokybės.

Šokoladą rekomenduojama vartoti saikingai, pirmenybę teikiant juodajam, kuriame kakavos yra 70 proc. ar daugiau. Šis produktas turi daug antioksidantų, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų ir gali prisidėti prie „gerojo“ DTL cholesterolio didėjimo. Be to, juodasis šokoladas siejamas ir su teigiamu poveikiu smegenų veiklai.

Praleistas dantų valymas vakare gali turėti pasekmių ne tik burnos ertmei, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemai. Specialistai įspėja, kad dėl prastesnės burnos higienos gali didėti uždegiminių procesų rizika, o tai gali neigiamai paveikti širdies veiklą.

Vakarinis dantų valymas ypač svarbus dėl to, kas vyksta burnoje miegant. Naktį sumažėja seilių išsiskyrimas, todėl apnašos ir bakterijos ilgiau išlieka ant dantų ir dantenų.

Ilgainiui tai gali stiprinti dantenų uždegimą, kuris siejamas su kraujagyslių uždegimu ir didesne širdies ligų rizika.

Odontologas Sandipas Saharas teigia, kad prasta burnos higiena yra susijusi su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Pasak jo, tokį ryšį gali lemti uždegimas ir bakterijų patekimas iš burnos į kraujotaką – jos gali sukelti uždegimą kraujagyslėse ir kitose kūno vietose.

Valant dantis prieš miegą pašalinamos per dieną susikaupusios apnašos ir bakterijos, todėl mažėja tiek dantenų problemų, tiek širdies ligų rizika. Jei apnašos ir maisto likučiai ant dantų bei dantenų lieka per naktį, bakterijos turi daugiau laiko daugintis ir dirginti dantenų audinius.

Rytinis dantų valymas taip pat svarbus burnos sveikatai, tačiau jis ne visada gali visiškai kompensuoti praleistą vakarinį valymą. Ryte valant dantis pagerėja burnos kvapas ir pašalinamos per naktį susiformavusios apnašos, tačiau tai neapsaugo dantų ir dantenų per ilgas miego valandas, kai seilių išsiskiria mažiau.

Norint padėti palaikyti tiek burnos, tiek širdies sveikatą, rekomenduojama:

Valykite dantis šepetėliu ir naudokite dantų siūlą prieš miegą.

Stebėkite burnos higieną ir atkreipkite dėmesį į su dantenomis susijusius simptomus.

Sumažinkite pridėtinio cukraus vartojimą, ypač venkite saldžių gėrimų vėlai vakare. Pridėtinis cukrus maitina burnoje esančias bakterijas, o saldūs gėrimai gali neigiamai veikti širdies sveikatą.

Rinkitės daugiau skaidulų ir vitamino C turinčius produktus, taip pat ribokite druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų kiekį.

Naktinis prakaitavimas dažniausiai nesukelia didelio nerimo, ypač šiltuoju metų laiku. Tačiau jei jis kartojasi nuolat, tai gali būti rimtų sveikatos sutrikimų ženklas – nuo užkrečiamųjų ligų iki onkologinių susirgimų.

Sveikatos problemos. Iliustracinė nuotrauka

Gydytojas Jamesas Williamsas perspėja, kad vyresni nei 40 metų žmonės, dažnai patiriantys naktinį prakaitavimą, gali sirgti rimta ir užkrečiama infekcija. Pasak jo, šis simptomas gali signalizuoti apie tuberkuliozės vystymąsi – bakterinę infekciją, kuri dažniausiai pažeidžia plaučius.

Medikai primena, kad tuberkuliozė plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus kosėja, čiaudi ar net kvėpuoja. Dėl to infekcija lengvai perduodama artimo kontakto metu. Be to, tuberkuliozė išlieka viena mirtiniausių infekcinių ligų pasaulyje.

Dažniausiai minimi tuberkuliozės simptomai:

ilgai trunkantis kosulys,

krūtinės skausmas,

karščiavimas,

nuovargis,

naktinis prakaitavimas.

Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad žmogus, nesigydantis tuberkuliozės, per metus gali užkrėsti nuo 10 iki 15 kitų žmonių.

Gydytojai pabrėžia, jog naktinis prakaitavimas gali būti susijęs ne tik su tuberkulioze. Jis taip pat gali rodyti kitus organizmo pokyčius ar sveikatos problemas, pavyzdžiui:

menopauzę,

tam tikrų vaistų vartojimą,

infekcijas, tokias kaip ŽIV,

endokrininius sutrikimus,

kai kurias vėžio formas.

Taip pat nurodoma, kad dalis žmonių teigė naktinį prakaitavimą patyrę dėl hipertiroidizmo, o kai kuriais atvejais šis simptomas buvo siejamas ir su limfoma.

Nors padėtis fronte išlieka itin įtempta, Ukrainos gynybos pajėgos, pasak kariškių, sėkmingai atsilaiko prieš skaitine persvara pasižyminčias priešo pajėgas. Kaip „Fabrika novyn“ eteryje teigė 429-osios atskirosios bepiločių sistemų brigados „Achilles“ vadas Jurijus Fedorenka, Rusijos Federacija vargu ar sugebės pasiekti visišką Donecko srities kontrolę per savo planuojamus terminus.

Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

Pasak jo, norėdama išeiti į Donecko srities administracines ribas, Rusija turėtų patirti katastrofiškus nuostolius – netekti dar mažiausiai milijono karių.

„Tai, ką jie žada – neva per kelis mėnesius užbaigs puolimą – iš tiesų yra nerealu. Greičiau tai psichologinis žaidimas vidaus auditorijai Rusijoje, savotiškas „morfinas visuomenei“, – sakė J. Fedorenka.

Anot jo, dabartinė situacija tokius planus praktiškai paverčia neįmanomais.

Be to, kariškis pabrėžė, kad Rusijos reikalavimai, jog Ukraina pasitrauktų iš Donecko srities, nėra skirti konfliktui užbaigti – tai, jo vertinimu, labiau demonstracija Jungtinėms Valstijoms.

„Tai savotiškas žaidimas prieš Trumpą: esą, žiūrėkite, mes pasiruošę, bet Ukraina atsisako. Iš tiesų tikrasis Rusijos tikslas – sunaikinti Ukrainą kaip valstybę“, – aiškino J. Fedorenka.

Jis pridūrė, kad bet kokios kompromisinės nuolaidos dėl atskirų sričių, tokių kaip Donecko ar Zaporižios, agresoriaus nesustabdytų.

„Jei sutiksime su Donecko srities ribomis, tai ne pabaiga. Rusija tiesiog tęs puolimą kituose regionuose – Zaporižios, Chersono, Luhansko. Jie siekia maksimaliai išplėsti okupaciją ir sunaikinti Ukrainos valstybingumą“, – pabrėžė brigados vadas.

Taip pat primenama, kad naujas Kijevo tarptautinio sociologijos instituto atliktas tyrimas parodė, jog keičiasi ukrainiečių požiūris į įvairias etnines grupes. Tyrimo duomenimis, ukrainiečiai prasčiau vertina lenkus, o požiūris į Ukrainoje gyvenančius etninius rusus šiek tiek pagerėjo.

Kepenys yra vienas svarbiausių organų, atsakingas už organizmo detoksikaciją. Jos kasdien neutralizuoja kenksmingas medžiagas, dalyvauja riebalų apykaitoje ir kaupia vitaminus. Todėl gera kepenų veikla dažnai siejama su bendra savijauta. Norint pagerinti šio organo būklę, gali padėti natūralūs įpročiai ir subalansuota mityba.

Kepenų sutrikimai. Iliustracinė nuotrauka

Kepenys nuolat patiria apkrovą dėl perdirbto maisto, alkoholio, vartojamų vaistų ir užterštos aplinkos. Kai organas pervargsta, gali pasireikšti nuovargis, virškinimo sutrikimai, pablogėti odos būklė. Tyrimai rodo, kad kepenų palaikymas natūraliais metodais gali prisidėti prie riebalinės kepenų ligos rizikos mažinimo ir geresnės bendros organizmo būklės.

Specialistai pataria kepenų veiklai palankiai koreguoti racioną ir dažniau rinktis šiuos produktus:

Žaliosios daržovės (špinatai, brokoliai, rukola) – jose esantis chlorofilas gali padėti organizmui šalinti toksinus.

Česnakai ir svogūnai – aktyvina kepenų fermentus, kurie prisideda prie detoksikacijos procesų.

Citrusiniai vaisiai – gausūs vitamino C, kuris skatina fermentų, dalyvaujančių valymo procesuose, gamybą.

Burokėliai – gali gerinti kraujotaką ir palaikyti kepenų ląstelių atsinaujinimą.

Riešutai ir sėklos – aprūpina organizmą naudingaisiais riebalais bei antioksidantais.

Kepenų būklei gali padėti ir tam tikri gėrimai:

Žalioji arbata – joje esantys katechinai siejami su kepenų funkcijos palaikymu.

Vanduo su citrina – gali skatinti tulžies išsiskyrimą ir gerinti virškinimą.

Kiaulpienių šaknys ir margainis – tradiciškai naudojami kepenų veiklai palaikyti, taip pat siejami su ląstelių atsikūrimo procesais.

Norint išsaugoti gerą kepenų būklę, verta peržiūrėti ir, jei reikia, koreguoti gyvenimo būdą:

Reguliarus fizinis aktyvumas gerina medžiagų apykaitą ir padeda mažinti svorį, taip sumažindamas apkrovą kepenims.

Alkoholio ir rūkymo atsisakymas reikšmingai mažina toksinio pažeidimo riziką.

Pakankamas miegas padeda organizmui atsigauti ir palaiko hormonų balansą.

Protarpinis badavimas kai kuriais atvejais gali prisidėti prie kepenų ląstelių regeneracijos ir riebalų kiekio organe mažėjimo.

Vis dėlto, jei pasireiškia tokie simptomai kaip gelta, stiprus nuovargis ar skausmas dešinėje pašonėje, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau skelbė apie įpročius, kurie kenkia kepenims.

Kasdieniai mitybos įpročiai gali arba padėti ilgiau išlikti sveikiems, arba nepastebimai trumpinti gyvenimą. Medikai pabrėžia, kad būtent mityba tiesiogiai veikia širdies būklę, cholesterolio lygį, kraujospūdį ir net rimtų ligų riziką.

Specialistai aiškina, jog mityba daro įtaką keliems kritiškai svarbiems rodikliams: arteriniam kraujospūdžiui, cukraus kiekiui kraujyje, uždegiminiams procesams ir kūno masei. Todėl net nedideli, bet nuoseklūs pokyčiai racione gali turėti ilgalaikį efektą.

Dietologas Šonas Mendesas atkreipia dėmesį, kad sveikatos pagrindas – ne staigūs ir radikalūs ribojimai, o palaipsniui įtvirtinami kasdieniai sprendimai. Organizmas, pasak jo, labiausiai „atsako“ į pastovumą, o ne trumpalaikes dietas.

Medikai pirmiausia rekomenduoja įvertinti kalorijų balansą ir fizinį aktyvumą. Perteklinis svoris reikšmingai didina širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto bei miego sutrikimų riziką.

Ne mažiau svarbus ir kasdienis meniu. Gydytojai pataria didinti daržovių ir vaisių kiekį, nes jie padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio lygį ir kontroliuoti kraujospūdį. Taip pat siūloma baltą duoną ir rafinuotus grūdus keisti pilno grūdo produktais – juose daugiau skaidulų, kurios siejamos su palankesne širdies veikla.

Specialistai ragina peržiūrėti ir baltymų šaltinius: pirmenybę teikti augaliniams produktams, žuviai bei jūros gėrybėms. Tuo metu raudona mėsa ir perdirbti mėsos gaminiai siejami su didesne priešlaikinės mirties rizika.

Dar vienas kritiškai svarbus veiksnys – cukrus ir druska. Gydytoja Elis Lichtenštein pabrėžia, kad per didelis natrio kiekis didina kraujospūdį, o tai gali baigtis infarktu ar insultu. Pridėtinis cukrus savo ruožtu siejamas su nutukimu ir diabeto vystymusi.

Medikai apibendrina: sveika širdis dažniausiai nėra vienos dietos rezultatas – tai kasdienių įpročių pasekmė. Būtent jie lemia, kiek ilgas ir kokybiškas bus gyvenimas.

Fizinis aktyvumas laikomas vienu veiksmingiausių būdų stiprinti psichikos sveikatą, nes jis tiesiogiai veikia smegenų veiklą ir mažina streso lygį.

Kaip skelbia „Der Spiegel“, remdamasis mentalinio treniravimo specialistu Stefanu Westbroku, judant smegenys tarsi pakeičia veikimo režimą: aktyvumas mažiau koncentruojasi prefrontalinėje žievėje, kuri atsakinga už analizę ir nerimastingas mintis, ir persikelia į motorines sritis. Dėl to lengviau sumažinti įkyrius išgyvenimus ir psichologinę įtampą.

Fiziniai pratimai taip pat veikia hormonų sistemą. Organizmas pradeda efektyviau reguliuoti kortizolio – streso hormono – lygį. Per didelis kortizolio kiekis gali sietis su miego sutrikimais, virškinimo problemomis ir širdies bei kraujagyslių sistemos negalavimais.

Smegenų lygmenyje suaktyvėja neuromediatorių veikla. Endokanabinoidai siejami su ramybės pojūčiu, dopaminas didina motyvaciją, serotoninas stabilizuoja emocinę būseną, o endorfinai mažina skausmą ir įtampą. Būtent šių poveikių derinys ir paaiškina, kodėl po treniruotės žmonės dažnai pasijunta geriau.

Reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti miegą, koncentraciją ir atmintį. Dėl geresnės kraujotakos smegenys gauna daugiau deguonies ir maistinių medžiagų, o tai teigiamai veikia pažintines funkcijas.

Tyrimai rodo, kad sportas gali mažinti demencijos riziką, taip pat padėti palengvinti depresijos ir nerimo simptomus.

Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia – ne pasirinkta sporto rūšis, o reguliarumas ir komfortas. Net trumpas kasdienis judėjimas gali duoti apčiuopiamą rezultatą.

Pavyzdžiui, Karališkojo koledžo Londone tyrimas parodė, kad 15 minučių aktyvaus judėjimo per dieną nuotaiką gali pagerinti labiau nei savaitė poilsio.

Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja fiziniam aktyvumui skirti bent 150 minučių per savaitę.