CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Šios „MIYA Cosmetics“ naujienos pakeitė rutiną: spindesys, SPF ir ingredientas, kurį aptarinėja visi

    Šios „MIYA Cosmetics“ naujienos pakeitė rutiną: spindesys, SPF ir ingredientas, kurį aptarinėja visi

    Nepersistengiant su daugiaetapiais ritualais, vis daugiau žmonių renkasi trumpą, bet veiksmingą odos priežiūrą. Tokia kryptis atitinka ir vadinamąją beauty freedom filosofiją, kuri pabrėžia paprastumą, aiškius ingredientus ir kasdienį komfortą. Būtent šiuo principu paremti keli nauji „MIYA Cosmetics“ produktai, kuriuos išbandžius įspūdis išliko ilgam.

    Pirmasis dėmesį patraukiantis pasirinkimas – „peachPERFECT“ švytėjimo losjonas su beta karotenu. Jo tekstūra gana sodri, tačiau paskirstomas lengvai, o ant odos nepalieka riebaus sluoksnio. Iškart matomas švytėjimas dažniausiai siejamas su šviesą atspindinčiomis dalelėmis, kurios vizualiai suteikia gaivumo.

    Formulėje esantis beta karotenas, dažnai išgaunamas iš morkų aliejaus, kosmetikoje vertinamas dėl šiltesnio odos tono efekto. Kartu naudojami augaliniai aliejai padeda minkštinti ir mažinti tempimo pojūtį, o antioksidantų turintys ekstraktai prisideda prie apsaugos nuo aplinkos streso. Reguliariai naudojant, oda gali atrodyti tarsi lengvai įdegusi, bet be agresyvaus savaiminio įdegio priemonių pojūčio.

    SPF tampa kasdienio įpročio dalimi

    Kita naujiena – „mySPFlight“ itin lengvas veido kremas su SPF 50. Dermatologai nuolat pabrėžia, kad plataus spektro apsauga nuo UVA ir UVB spindulių yra viena svarbiausių priemonių, padedančių lėtinti fotosenėjimą ir mažinti pigmentinių dėmių riziką. Dėl to SPF vis dažniau tampa ne tik vasaros, bet ir visų metų rutinos dalimi.

    Didžiausias iššūkis kasdienai – tekstūra, kuri netrukdytų makiažui. Šis kremas išsiskiria lengvumu, greitesniu įsigėrimu ir mažesne tikimybe palikti blizgią plėvelę, todėl patogesnis ryto rutinai. Toks pojūtis dažnai lemia, ar SPF bus naudojamas nuosekliai, o būtent nuoseklumas ir yra svarbiausias veiksnys.

    Ingredientai, kuriuos dabar renkasi rinka

    Formulėse akcentuojamas ir niacinamidas, dažnai pasirenkamas dėl pagalbos odos tonui, riebalavimosi kontrolei ir pigmentacijos netolygumui. Taip pat minimas bakučiolis – augalinės kilmės ingredientas, dažnai pristatomas kaip švelnesnė alternatyva retinoidams, kai norisi glotnesnės odos, bet mažiau dirginimo. Šios kryptys atitinka pastarųjų metų tendenciją ieškoti veikliųjų medžiagų, kurios dera su jautresne oda ir paprastesne rutina.

    Lūpoms skirtas „COOLips“ apsauginis serumas su SPF 15 orientuotas į dažnai pamirštamą sritį – lūpų odą, kuri saulėje išsausėja greičiau. Vėsinimo efektas paprastai siejamas su mentoliu, o blizgesio tipo tekstūra sukuria apsauginį sluoksnį. Tokios priemonės ypač praverčia kelionėse, kai saulės ir vėjo poveikis stipresnis.

    Apibendrinant, šios „MIYA Cosmetics“ naujienos siūlo tai, ko šiandien ieško daugelis: mažiau žingsnių, aiškesnį rezultatą ir patogią kasdienę apsaugą. Švytėjimą suteikiantis losjonas, lengvas SPF ir lūpų serumas sudaro komplektą, kuris lengvai įsilieja į rutiną net tuomet, kai norisi minimalizmo.

  • Greitas ėjimas gali mažinti kraujospūdį, bet svarbiausia viena detalė, kurią daugelis praleidžia

    Greitas ėjimas gali mažinti kraujospūdį, bet svarbiausia viena detalė, kurią daugelis praleidžia

    Padidėjęs kraujospūdis ilgą laiką gali nekelti jokių aiškių simptomų, tačiau palaipsniui didina širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą. Dėl to, greta gydytojo paskirto gydymo, mitybos korekcijų ir druskos ribojimo, itin svarbus tampa reguliarus judėjimas.

    Daugeliui žmonių lengviausias startas yra paprastas ėjimas. Tam nereikia nei sporto klubo, nei specialios įrangos, o poveikis gali būti apčiuopiamas, jei judėjimas tampa rutina, o ne vienkartiniu sprendimu po prastesnio matavimo.

    Kuo skiriasi pasivaikščiojimas ir treniruotė?

    Greitas ėjimas priskiriamas aerobinei veiklai: jis įdarbina dideles raumenų grupes, pagreitina kvėpavimą ir skatina širdį dirbti efektyviau. Ilgainiui tai gali gerinti kraujotaką ir kraujagyslių gebėjimą prisitaikyti prie kraujo tėkmės.

    Esminė detalė yra intensyvumas. Praktinis testas paprastas: einant vidutiniu ar kiek intensyvesniu tempu kalbėti dar įmanoma, tačiau dainuoti būtų sunku, nes kvėpavimas tampa dažnesnis.

    Reguliarumas taip pat kritiškai svarbus. Mokslinių tyrimų apžvalgos rodo, kad didžiausia nauda kraujospūdžiui dažniausiai siejama su ėjimu maždaug 3–5 kartus per savaitę, po 20–40 minučių, renkantis vidutinį tempą.

    Kaip ėjimas gali mažinti kraujospūdį?

    Fiziologinių mechanizmų yra keli. Pirma, stiprėjant širdžiai, ji gali efektyviau pumpuoti kraują, todėl mažėja perteklinė įtampa kraujagyslių sienelėms.

    Antra, judėjimas siejamas su geresniu kraujagyslių elastingumu. Kai arterijos yra standesnės, kraujui sunkiau laisvai tekėti, todėl kraujospūdis dažniau kyla ir sunkiau suvaldomas.

    Trečia, fizinis krūvis skatina procesus, susijusius su kraujagyslių atsipalaidavimu ir jų išsiplėtimu. Dėl to greitesnis ėjimas gali būti naudingas ne tik turintiems padidėjusį kraujospūdį, bet ir siekiantiems jo išvengti ateityje.

    Dar viena svarbi grandis yra svorio kontrolė. Net nedidelis kūno masės sumažėjimas žmonėms, turintiems antsvorio, gali palengvinti širdies darbą ir prisidėti prie geresnių kraujospūdžio rodiklių.

    Kaip pradėti saugiai ir realistiškai?

    Pradžiai nebūtina siekti 10 000 žingsnių per dieną, ypač jei iki šiol judėjimo buvo mažai. Praktinis tikslas gali būti 15–20 minučių greitesnio ėjimo kelis kartus per savaitę, o vėliau trukmę didinti palaipsniui.

    Ilgalaikėje perspektyvoje dažnai rekomenduojama orientuotis į bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę. Tai galima pasiekti ir trumpesnėmis atkarpomis, pavyzdžiui, einant po darbo, po pietų ar dalį kelionės į parduotuvę pasirenkant pėsčiomis.

    Vis dėlto ėjimas neturėtų pakeisti gydytojo paskirto gydymo, jei jis jau taikomas. Jei kraujospūdis labai aukštas arba atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, svaigulys ar širdies permušimai, fizinį krūvį būtina aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    „Didžiausią naudą duoda ne vienkartinis pasivaikščiojimas, o įprotis, kai judėjimas tampa pastovia savaitės dalimi“, – pabrėžia kardiologai, kalbėdami apie ilgalaikę kraujospūdžio kontrolę.

  • Kava po šios valandos? Gydytojai įspėja: nukenčia širdis, miegas ir net cholesterolis

    Kava po šios valandos? Gydytojai įspėja: nukenčia širdis, miegas ir net cholesterolis

    Daugeliui popietė yra metas, kai krenta energija ir norisi dar vieno puodelio kavos. Tačiau miego ir širdies sveikatos specialistai pabrėžia, kad kofeinas antroje dienos pusėje dažnai kainuoja daugiau, nei duoda naudos: nukenčia miego kokybė, o kartu ir širdies bei kraujagyslių sistema.

    Kofeinas veikia centrinę nervų sistemą ir biologinį laikrodį, todėl net ir tada, kai atrodo, kad po popietinės kavos užmiegate lengvai, miegas gali tapti paviršutiniškesnis. Tyrimai rodo, kad kofeino poveikis gali išlikti valandas, o tai siejama su trumpesniu gilaus miego laiku ir prastesniu naktiniu organizmo atsistatymu.

    Kada kava tampa rizika?

    Praktinė taisyklė, kurią dažnai mini miego medicinos specialistai, yra paprasta: jei norite saugoti miegą, kofeino verta vengti likus maždaug 6–8 valandoms iki miego. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie jau turi padidėjusį kraujospūdį, patiria širdies permušimus, nerimą ar sunkiau užmiega.

    Problema ta, kad kofeinas ne tik žvalina. Jis gali didinti budrumą, keisti streso hormonų dinamiką, trumpam didinti pulsą ir kraujospūdį, o jautresniems žmonėms sukelti juntamą širdies plakimą ar vidinį nerimą.

    „Jei po kavos vakare užmiegate, tai dar nereiškia, kad miegas išlieka kokybiškas“, – sako miego medicinos specialistai, pabrėžiantys, kad svarbu ne vien užmigimas, bet ir gilaus miego dalis.

    Ne visi kavos ruošimo būdai vienodi

    Širdies sveikatai svarbu ne tik laikas, bet ir tai, kaip kava ruošiama. Nefiltruota kava, pavyzdžiui, virta su tirščiais ar ruošiamas gėrimas kavinuke, gali turėti daugiau diterpenų, tarp jų kafestolio ir kahveolio.

    Mokslinėje literatūroje šios medžiagos siejamos su didesniu mažo tankio lipoproteinų cholesterolio rodikliu, ypač kai tokia kava geriama reguliariai. Dėl to žmonėms, kurie turi padidėjusį cholesterolį ar širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, dažnai patariama rinktis filtruotą kavą.

    Popierinis filtras šiuo atveju atlieka labai paprastą funkciją: jis sulaiko dalį medžiagų, kurios gali nepalankiai veikti lipidų rodiklius. Tuo pat metu į puodelį vis tiek patenka kofeinas ir dalis antioksidantų, kurie siejami su teigiamu kavos poveikiu.

    Geros naujienos žarnynui

    Nors kofeinas gali trikdyti miegą, pati kava nėra vien kofeinas. Vis daugiau dėmesio skiriama jos poveikiui žarnyno mikrobiotai: tyrimuose pastebima, kad kavoje esantys polifenoliai ir tirpios skaidulos gali skatinti palankesnę bakterijų sudėtį.

    Tokie pokyčiai siejami su didesne trumpųjų grandinių riebalų rūgščių, įskaitant sviesto rūgštį, gamyba. Ji laikoma svarbia žarnyno barjerui ir uždegiminių procesų slopinimui, todėl daliai žmonių kava, ypač juoda ir be priedų, gali būti palankesnė virškinimo sistemai.

    Kasdienybėje tai reiškia paprastą kryptį: jei norite kavą išlaikyti kaip įprotį, dažniau rinkitės ją ryte ar iki pietų, o vakare popietinį nuovargį geriau „gesinti“ vandeniu, trumpu pasivaikščiojimu ar dienos šviesa. Jei po kavos kartojasi širdies permušimai ar nemiga, tai signalas mažinti kiekį arba keisti laiką.

  • Gydytojai įspėja: per daug vištienos ir kalakutienos gali didinti vėžio riziką ir apsunkinti inkstus

    Balta mėsa, ypač vištiena ir kalakutiena, dažnai laikoma sveikesniu pasirinkimu už raudoną mėsą, tačiau specialistai pabrėžia saiko svarbą. Naujesni tyrimai rodo, kad labai dažnas paukštienos vartojimas gali būti siejamas su didesne kai kurių ligų rizika, ypač kai svarbi ir gaminimo technologija bei bendras racionas.

    Didžiausios rizikos dažniausiai aptariamos tada, kai mityboje dominuoja vienas baltymų šaltinis ir trūksta daržovių, ankštinių, žuvies, pilno grūdo produktų. Tokiu atveju nukenčia ir skaidulų kiekis, o tai siejama su prastesniais žarnyno sveikatos rodikliais.

    Ką rodo tyrimai apie rizikas?

    Keliuose epidemiologiniuose tyrimuose gausesnis paukštienos vartojimas buvo siejamas su didesne virškinamojo trakto onkologinių ligų rizika, tačiau ryšys nėra paprastas ir vienareikšmis. Mokslininkai pabrėžia, kad svarbu vertinti ne tik kiekį, bet ir įpročius, lydinčius mitybą, pavyzdžiui, perdirbtų produktų dalį, alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą.

    Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje paukštiena gali būti palankesnė už riebesnę, perdirbtą raudoną mėsą, tačiau ji nėra automatiškai apsauginis produktas. Tyrimai rodo, kad bendras sočiųjų riebalų kiekis, skaidulos, druskos perteklius ir kūno masė dažnai turi didesnę reikšmę nei vien tik pasirinkta mėsos rūšis.

    Inkstams aktualus ne vien konkretus produktas, o bendras baltymų kiekis racione. Žmonėms, turintiems lėtinę inkstų ligą ar sumažėjusią inkstų funkciją, per didelis baltymų kiekis gali didinti inkstų apkrovą, todėl tokiais atvejais mitybą svarbu derinti su gydytoju ar dietologu.

    Gaminimo būdas gali pakeisti paveikslą

    Riziką gali didinti dažnas kepimas labai aukštoje temperatūroje, svilinimas ar grilinimas, kai susidaro nepageidaujami junginiai. Ypač tai aktualu, jei mėsa kepama iki apanglėjimo, o tai yra dažna klaida, kai siekiama traškios plutelės.

    Praktikoje saugesniais pasirinkimais laikomas troškinimas, virimas, kepimas orkaitėje žemesnėje temperatūroje, taip pat mėsos derinimas su daržovėmis. Naudinga rinktis liesesnes dalis, vengti odelės, o patiekalus papildyti ankštiniais ar pilno grūdo garnyrais, kad racione netrūktų skaidulų.

    Dar viena tema: infekcijos ir atsparumas antibiotikams

    Paukštiena išlieka vienu dažnesnių maisto sukeliamų infekcijų šaltinių, jei ji netinkamai laikoma ar nepakankamai termiškai apdorojama. Didžiausia rizika kyla tada, kai žalia mėsa liečiasi su paruoštu maistu, naudojamos tos pačios lentelės ar peiliai, o šaldytuve nesilaikoma tvarkos.

    Kita diskutuojama kryptis yra antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje ir atsparumo antibiotikams problema. Vis daugiau šalių griežtina kontrolę, tačiau vartotojams rekomenduojama laikytis higienos virtuvėje, o mityboje remtis įvairove, kad kasdienis baltymų šaltinis nebūtų vien paukštiena.

    Ekspertai pabrėžia, kad daugumai sveikų žmonių paukštiena gali būti subalansuotos mitybos dalis, tačiau svarbiausia yra saikas, gaminimo būdas ir raciono įvairovė. Jei kyla abejonių dėl inkstų, cholesterolio ar kitų sveikatos rodiklių, tikslinga pasitarti su šeimos gydytoju ir atlikti tyrimus.

  • Mokslininkai atskleidė: kasdienė kava gali mažinti demencijos riziką, bet svarbu viena detalė

    Kasdienis puodelis kavos vis dažniau minimas ne tik kaip energijos šaltinis, bet ir kaip gėrimas, siejamas su mažesne kai kurių ligų rizika. Naujesni epidemiologiniai tyrimai rodo ryšį tarp saikingo kavos vartojimo ir mažesnės demencijos bei 2 tipo diabeto tikimybės, tačiau akcentuojama ir tai, kaip kava ruošiama.

    Kavos nauda dažniausiai siejama su biologiškai aktyviomis medžiagomis, ypač polifenoliais. Jie veikia kaip antioksidantai, gali mažinti oksidacinį stresą ir uždegiminius procesus, kurie ilgainiui laikomi svarbiais veiksniais širdies ir kraujagyslių, metabolinių bei neurodegeneracinių ligų vystymesi.

    Kiek kavos gali būti naudinga?

    Viename didelės apimties tyrime, publikuotame JAMA Network Open, pastebėta, kad 2–3 puodeliai kavos su kofeinu per dieną siejami su mažesne demencijos rizika. Tyrėjai nurodė, kad šiame intervale ryšys buvo ryškiausias, o didesni kiekiai papildomos naudos aiškiai neparodė.

    Kitas dažnai aptariamas aspektas yra 2 tipo diabetas. Ilgalaikės apžvalgos ir populiaciniai tyrimai rodo, kad reguliariai geriant kavą rizika gali būti mažesnė, o kai kuriose analizėse minimas iki maždaug 30 proc. sumažėjimas, kai vartojama apie 3–5 puodelius per dieną, tačiau tikslus efektas priklauso nuo individualių veiksnių.

    Kada kava gali pakenkti?

    Specialistai pabrėžia, kad kai kuriems žmonėms kofeinas, ypač išgertas nevalgius ar po prasto miego, gali laikinai didinti gliukozės svyravimus kraujyje. Dėl to praktiškas patarimas dažnai paprastas: kavą gerti po pusryčių, o ne vietoje jų.

    Dar viena svarbi detalė yra kavos filtravimas. Nefiltruotoje kavoje, pavyzdžiui, ruoštoje prancūzišku presu, lieka daugiau natūralių aliejų, tarp jų diterpenų, kurie daliai žmonių gali didinti bendrojo ir MTL cholesterolio rodiklius. Popierinis filtras šias medžiagas reikšmingai sumažina, todėl filtruota kava dažnai laikoma palankesniu pasirinkimu širdies ir kraujagyslių riziką turintiems žmonėms.

    Ryšys su žarnyno mikrobioma

    Tyrimuose taip pat pastebima, kad kavą geriančių žmonių žarnyno mikrobioma neretai būna įvairesnė. Vienas iš paaiškinimų yra tai, kad kavoje esantys junginiai gali turėti prebiotinių savybių ir skatinti kai kurių naudingų mikroorganizmų augimą, nors šio ryšio mechanizmai dar aktyviai tiriami.

    Medikai primena, kad kava nėra vaistas, o poveikis priklauso nuo bendros mitybos, miego, fizinio aktyvumo, streso ir individualaus jautrumo kofeinui. Jei vargina nerimas, širdies permušimai, refliuksas ar padidėjęs kraujospūdis, kavos kiekį verta aptarti su gydytoju arba rinktis mažiau kofeino turinčius variantus.

    Kasdienėje praktikoje saugiausia kryptis daugeliui suaugusiųjų yra saikingas kavos vartojimas, mažiau cukraus ir grietinėlės priedų, o taip pat filtruotos kavos pasirinkimas. Tai ypač aktualu tiems, kurie kavą geria ne vien dėl skonio, bet ir tikisi ilgalaikės naudos sveikatai.

  • Makijažas, kuris jaunina be kaukės efekto: vizažistai atskleidė, kas tinka brandžiai odai

    Makijažas, kuris jaunina be kaukės efekto: vizažistai atskleidė, kas tinka brandžiai odai

    Pavasarį makiažo tendencijos vis labiau krypsta į natūralumą: tikslas ne paslėpti veidą po storu sluoksniu, o sukurti gaivios, pailsėjusios odos įspūdį. Brandžiai odai tai ypač aktualu, nes sunkios tekstūros dažniau išryškina smulkias raukšleles, sausumą ir nelygumus, o ne juos paslepia.

    Vizažistai pabrėžia, kad jauninančio makiažo esmė yra šviesa ir elastingos, plonos formulės. Vietoj stipraus maskavimo ir ryškaus kontūravimo rekomenduojama rinktis priemones, kurios prisitaiko prie odos tekstūros ir suteikia lengvą spindesį, primenantį gerą apšvietimą, o ne blizgesį.

    Didelė dalis sėkmės prasideda dar prieš dekoratyvinę kosmetiką. Jei oda išsausėjusi ar įtempta, net ir kokybiškas makiažas atrodys nelygiai, greičiau susikaups raukšlelėse. Pavasarį dažnai siūloma grįžti prie paprastos schemos: drėkinantis serumas, lengvesnis kremas ir kasdienė apsauga nuo saulės.

    Odos paruošimas ir spindesys

    Brandžiai odai labiau tinka švytinčio efekto bazės, tačiau svarbiausia nepersistengti. Jų tikslas yra subtiliai atspindėti šviesą, o ne sukurti perlamutrinį sluoksnį, kuris išryškina poras ir tekstūrą. Toks saikingas švytėjimas vizualiai pakelia veidą ir suteikia gaivumo.

    Dažna klaida yra pernelyg tirštas, stipriai dengiantis makiažo pagrindas. Nors norisi paslėpti pigmentines dėmes ar paraudimus, sunkios formulės linkusios sėsti į raukšleles ir suteikti veidui sunkumo. Daugeliu atvejų natūraliau atrodo drėkinantis lengvas pagrindas, BB tipo priemonė ar tonuojantis serumas.

    Veido spalvos suvienodinimui svarbu sluoksniuoti protingai. Jei kai kur reikia daugiau maskavimo, paprastai geriau korektorių tepti taškais, o ne storinti visą pagrindą. Taisyklė paprasta: ploniau, bet tiksliau.

    Korektorius, skaistalai ir bronzantas

    Korektorius jauninančiame makiaže turi būti beveik nepastebimas. Per šviesus ir per tirštas produktas greitai pabrėžia smulkias linijas paakiuose, todėl dažniau rekomenduojama lengvesnė, elastinga formulė su nežymiu švytėjimu. Dažnai pakanka lašo vidiniame akies kamputyje ir tamsiausioje vietoje.

    Jei yra viena priemonė, kuri gali greitai suteikti veidui gyvybės, tai skaistalai. Šiltesni persikiniai, abrikosiniai ar prislopintos rožės atspalviai dažnai sukuria sveikesnės odos įspūdį nei intensyvus kontūravimas. Skaistalai tarsi grąžina veidui kraujotakos ir poilsio efektą.

    Bronzantas taip pat gali padėti, bet tik labai subtiliai. Vietoj ryškaus šešėliavimo geriau rinktis švelnų veido „pašildymą“, nes per tamsūs, šalti kontūrai gali suteikti griežtumo ir vizualiai sendinti. Šviesą atspindinčias priemones verta rinktis satininio tipo, be stambių blizgučių.

    Akys ir lūpos: mažiau griežtumo

    Pavasariui būdingas lengvesnis akių makiažas, o brandžiai odai tai dažnai yra palankiausias kelias. Kietos juodos linijos ir sunkus dūminis efektas gali vizualiai sumažinti akis ir paaštrinti bruožus. Natūraliau atrodo švelniai išsklaidyti taupe, šilti rudi, smėliniai ar persikiniai atspalviai.

    Vietoj ryškios juodos akių linijos dažnai siūloma rinktis minkštai išsklaidytą liniją prie blakstienų. Ilginantis tušas ir tvarkingai suformuoti antakiai taip pat prisideda prie pakelto, atviresnio žvilgsnio, kuris vizualiai jaunina.

    Lūpoms pavasarį labiau tinka gyvesni, bet natūraliai atrodantys atspalviai. Labai šviesūs šalti nude tonai gali „išplauti“ veidą, o itin tamsūs matiniai dažai vizualiai griežtina bruožus. Kremiškos tekstūros, tonuoti balzamai ir elegantiško blizgesio priemonės dažnai suteikia pilnesnių lūpų įspūdį.

    Bendras principas išlieka tas pats: jauninamasis makiažas neturi tapti kauke. Jis turėtų suvienodinti toną, subtiliai paryškinti bruožus ir sukurti pailsėjusios odos efektą. Pavasarį šį tikslą dažniausiai pasiekia lengvos, kremiškos ir elastingos formulės.

  • Šie produktai greitai naikina kraujagysles: gydytojai įspėja, ką būtina riboti racione

    Kraujagyslių sveikata dažnai siejama su ilgais metais trunkančiais įpročiais, tačiau naujesni tyrimai rodo, kad žalingas mitybos derinys gali pabloginti kraujagyslių funkciją gerokai greičiau. Didžiausia rizika siejama su produktais, kuriuose gausu pramoninių transriebalų ir pridėtinio cukraus.

    Kardiologai pabrėžia, kad problema slypi ne vien kalorijose. Šios medžiagos siejamos su endotelio, vidinio kraujagyslių sluoksnio, dirginimu, uždegiminėmis reakcijomis ir prastesne kraujagyslių geba prisitaikyti prie kraujotakos poreikių.

    Kas labiausiai kenkia kraujagyslėms?

    Transriebalai dažniausiai aptinkami pramoninėje kepykloje, kai kuriuose užkandžiuose, greitajame maiste, produktuose su hidrintais riebalais, taip pat dalyje pusfabrikačių. Tyrimai rodo, kad didesnis transriebalų vartojimas siejamas su nepalankesniu lipidų profiliu, didesniu uždegimu ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra didelis pridėtinio cukraus kiekis, ypač saldintuose gėrimuose ir itin perdirbtuose produktuose. Tokie produktai skatina staigius gliukozės šuolius, o ilgainiui gali didinti atsparumo insulinui riziką, skatinti riebalų kaupimąsi kepenyse ir nepalankius trigliceridų pokyčius.

    Kodėl pavojingas transriebalų ir cukraus derinys?

    Ekspertai aiškina, kad transriebalai ir cukrus veikia skirtingais mechanizmais, tačiau jų poveikis dažnai susideda. Transriebalai siejami su didesniu mažo tankio lipoproteinų kiekiu ir mažesniu didelio tankio lipoproteinų kiekiu, o tai gali spartinti aterosklerozės procesus.

    Tuo pat metu dažnas saldžių produktų ir gėrimų vartojimas didina trigliceridų kiekį ir oksidacinį stresą, kuris siejamas su kraujagyslių funkcijos prastėjimu. Kai mityboje nuolat vyrauja itin perdirbtas maistas, didėja tikimybė, kad šie veiksniai taps kasdieniu fonu.

    Ką realiai riboti kasdienėje mityboje?

    Gydytojai dažniausiai ragina pirmiausia peržiūrėti saldintus gėrimus, nes tai vienas greičiausių būdų sumažinti pridėtinio cukraus kiekį. Taip pat patariama rečiau rinktis pramoninius kepinius, saldumynus, greitąjį maistą ir užkandžius, kuriuose gali būti pramoninių riebalų mišinių.

    Siekiant palankesnio poveikio kraujagyslėms, rekomenduojama dažniau rinktis mažiau apdorotus produktus, daržoves, ankštines kultūras, pilno grūdo produktus, žuvį, riešutus ir nesočiuosius riebalus. Tokia mityba siejama su geresniais cholesterolio rodikliais, mažesniu uždegimu ir mažesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    Specialistai primena, kad svarbu ne vien vienkartiniai sprendimai, o įpročių visuma, įskaitant fizinį aktyvumą, miegą ir rūkymo vengimą. Jei jau diagnozuotas padidėjęs cholesterolis, hipertenzija ar diabetas, mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju ar dietologu.

  • Skonis kaip banana ir mango, įvertinta 96 iš 100: ar čerimoja tikrai sveikiausias vaisius?

    Skonis kaip banana ir mango, įvertinta 96 iš 100: ar čerimoja tikrai sveikiausias vaisius?

    Kas yra čerimoja ir kuo ji ypatinga

    Čerimoja, dar vadinama peruietiškuoju flazšovčiu ar custard apple, yra Annona cherimola rūšies vaisius, kilęs iš kalnuotų Peru ir Ekvadoro regionų. Šiandien ji auginama ir kitose šiltesnio klimato šalyse, įskaitant Ispaniją bei Naująją Zelandiją.

    Vaisius atpažįstamas iš širdies formos, žalsvos, žvynuotą odelę primenančios žievės ir kreminės baltos minkštimo tekstūros. Viduje yra stambios tamsios sėklos, kurių valgyti negalima.

    Čerimojos minkštimas yra minkštas, sultingas ir aromatingas, o skonis dažnai apibūdinamas kaip banano, mango, ananaso, kriaušės ir braškių natų mišinys. Dėl konsistencijos ji neretai lyginama su vaniliniu pudingu.

    Kodėl ji vadinama viena maistingiausių

    Čerimojos populiarumą sustiprino BBC Future sudarytas maistinių produktų maistinės vertės tankio reitingas, kuriame vertinta daugiau nei 1 000 produktų. Jame čerimoja surinko 96 balus iš 100 ir tapo aukščiausiai įvertintu vaisiumi tame sąraše.

    Svarbu suprasti, kad tokie reitingai pirmiausia matuoja maistinių medžiagų tankį, o ne stebuklingą poveikį sveikatai. Aukštas balas nereiškia, kad vienas vaisius gali pakeisti subalansuotą mitybą ar išspręsti sveikatos problemas.

    Čerimojoje yra skaidulų, taip pat vitamino C ir mineralų, tarp kurių dažnai minimi kalis bei magnis. Šios medžiagos siejamos su normalia imunine funkcija, kolageno gamyba, antioksidacine apsauga ir normalia širdies bei kraujagyslių sistemos veikla, kai mityba apskritai yra visavertė.

    Ką verta žinoti dėl saugumo ir vartojimo

    Valgomas tik baltas minkštimas, o sėklų negalima kramtyti ar malti. Kai kurių anoninių šeimos augalų dalyse, ypač sėklose ir žievėje, gali būti junginių, kurie nėra skirti vartoti.

    Ekspertų apžvalgose taip pat minimas natūralus junginys annonacinas, aptinkamas kai kuriuose flazšovinių šeimos augaluose. Nors rizikos vertinimas priklauso nuo suvartojamo kiekio ir dažnio, bendra rekomendacija paprasta: egzotinius vaisius geriausia valgyti saikingai ir įvairinti racioną.

    Praktiškai čerimoją patogiausia valgyti šaukštu, perpjovus pusiau, arba naudoti kokteiliams, desertams, vaisių salotoms. Renkantis parduotuvėje verta ieškoti vaisiaus, kuris yra šiek tiek minkštas paspaudus, tačiau ne pernokęs.

    Kaina ir kur jos ieškoti

    Nors čerimoja vis dar laikoma nišiniu vaisiumi, ji vis dažniau pasirodo didesniuose prekybos tinkluose per sezonines akcijas, taip pat specializuotose egzotinių vaisių parduotuvėse ir elektroninėse parduotuvėse. Pasiūla priklauso nuo sezoniškumo ir importo grandinių.

    Tekstuose apie rinką dažnai minima, kad vieno vaisiaus kaina svyruoja apie 5–7 eurus, priklausomai nuo dydžio, sezono ir kilmės šalies. Dėl trumpo sunokimo lango ir jautraus minkštimo čerimoja dažnai būna brangesnė už įprastus vaisius.

    Dietologai primena, kad sveikatai didžiausią naudą duoda ne vienas išskirtinis produktas, o reguliarus skirtingų spalvų daržovių ir vaisių vartojimas, pakankamas skaidulų kiekis ir bendras kalorijų balansas. Čerimoja gali būti vertinga mitybos įvairovės dalis, bet ne vienintelis pasirinkimas.

  • Vakarais užklumpa alkis ir žadina naktį? Ekspertai aiškina, ką kūnas bando pasakyti

    Vakarais užklumpa alkis ir žadina naktį? Ekspertai aiškina, ką kūnas bando pasakyti

    Kai alkis tampa naktiniu žadintuvu

    Vis dažniau kalbama, kad nedidelis, apgalvotas užkandis vakare nebūtinai yra blogis, ypač jei jis padeda išvengti persivalgymo ar stabilizuoja savijautą. Tyrimuose dažniau minimi baltymingi pasirinkimai, kurie ilgiau suteikia sotumo ir gali prisidėti prie raumenų atsistatymo miego metu.

    Vis dėlto daliai žmonių problema yra ne vien noras kažko užkąsti, o pasikartojantys prabudimai naktį dėl alkio. Tokia situacija dažnai signalizuoja apie sutrikusį miego ir apetito reguliavimą, o ne apie valios trūkumą.

    Naktinio valgymo sindromas: ne vienkartinis atvejis

    Reguliarus prabudinėjimas naktį dėl poreikio valgyti medicinoje siejamas su naktinio valgymo sindromu. Tai laikoma atskiru sutrikimu, kai valgymas kartojasi kelis kartus per savaitę ir tampa nuolatiniu įpročiu, trikdančiu miegą.

    Tokiais atvejais nemaža dienos kalorijų dalis suvartojama po vakarienės ir iki pusryčių, dažnos stiprios potraukio bangos saldiems ar daug angliavandenių turintiems produktams. Ryte neretai sumažėja apetitas, o dėl prastesnio miego dieną juntamas nuovargis, suprastėja dėmesio koncentracija ir nuotaika.

    Dažniausios priežastys: miego stoka, per menkas maistas dieną ir stresas

    Viena dažniausių, nors ne visada akivaizdžių priežasčių yra miego trūkumas. Kai žmogus sistemingai miega per mažai, organizme gali keistis hormonų ir signalų, atsakingų už alkį bei sotumą, pusiausvyra, todėl vakarais ir naktimis noras valgyti sustiprėja.

    Nuovargis taip pat veikia pasirinkimus: neišsimiegoję žmonės dažniau ieško greito energijos šaltinio, todėl traukia saldumynai ir riebesni užkandžiai. Tokiu atveju naktinis alkis ne visada reiškia tikrą energijos poreikį, kartais tai yra prasto miego pasekmė.

    Alkį naktį gali skatinti ir per mažas energijos kiekis dienos metu, ypač jei valgoma nereguliariai arba porcijos neatitinka fizinio aktyvumo. Reikšmę turi ir vakarienės sudėtis: kai ji paremta daugiausia angliavandeniais, bet trūksta baltymų ir sveikųjų riebalų, sotumas gali išsilaikyti trumpiau.

    Dar vienas svarbus veiksnys yra ilgalaikis stresas. Nuolat padidėjęs kortizolio lygis gali keisti apetitą ir stiprinti norą užkąsti būtent vakare, kai po įtampos ieškoma greito nusiraminimo ar malonumo.

    „Jei naktinis alkis kartojasi, pirmiausia verta vertinti miego trukmę, dienos raciono pakankamumą ir streso lygį, o ne kaltinti save valios stoka“, – pabrėžia miego ir mitybos tyrimų apžvalgose aptariama praktika.

    Genetika ir emocinė savijauta gali sustiprinti riziką

    Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad polinkis į naktinį valgymą gali būti susijęs ir su paveldimumu. Pastebėta, kad didesnė rizika nustatoma žmonėms, kurių artimieji yra susidūrę su panašiais simptomais.

    Taip pat aprašomi ryšiai tarp polinkio į nemigą, kūno masės didėjimą ir dažnesnio naktinio užkandžiavimo, nors tai nereiškia, kad genetika nulemia elgesį. Dažniau kalbama apie tai, kad ji gali paveikti miego ritmą, apetito reguliaciją ir reakciją į alkio signalus.

    Tyrimuose pabrėžiama ir emocinės būklės reikšmė: naktinis valgymas dažniau pasitaiko patiriant užsitęsusį stresą, nerimą ar prislėgtą nuotaiką. Tokiu atveju maistas gali tapti trumpalaikiu būdu sumažinti įtampą, bet kartu bloginti miegą ir stiprinti užburtą ratą.

    Jei prabudimai dėl alkio kartojasi, didėja svoris arba atsiranda ryškus rytinis apetito praradimas, specialistai rekomenduoja pasitarti su gydytoju ar dietologu. Tai ypač svarbu, jei kartu vargina nemiga, emociniai sunkumai ar įtarimas dėl kitų miego sutrikimų.

  • Šiuos namų plaukų dažymo blunderius kirpėjai atpažįsta iškart: rezultatas nuvilia

    Šiuos namų plaukų dažymo blunderius kirpėjai atpažįsta iškart: rezultatas nuvilia

    Spalvos pažadas ant dėžutės

    Plaukų dažymas namuose daugeliui atrodo greita ir pigesnė alternatyva salonui, tačiau būtent čia dažniausiai ir prasideda klaidos. Kirpėjai sako, kad namų eksperimentus atpažįsta iš pirmo žvilgsnio, o vėliau tenka taisyti ne tik spalvą, bet ir plaukų būklę.

    Viena dažniausių bėdų yra spalvos pasirinkimas pagal modelį ant pakuotės, neįvertinus savo natūralaus ar jau dažyto tono. Galutinis atspalvis labiausiai priklauso nuo vadinamojo bazinio lygio, ankstesnių dažų likučių ir net porėtumo, todėl ta pati spalva ant skirtingų plaukų gali atrodyti visiškai kitaip.

    Praktikoje tai reiškia, kad peleninis atspalvis ant šiltų, rausvų tonų gali duoti žalsvą atspindį, o bandymas išgauti platiną ant tamsių plaukų be tinkamo šviesinimo dažnai baigiasi gelsvai varine spalva. Dėl to profesionalai ragina vadovautis pakuotės gale pateiktomis išėjimo spalvų lentelėmis ir numeracija, o ne vien rinkodariniais pavadinimais.

    Kiekis ir užtepimas lemia dėmes

    Kita klaida, kurią kirpėjai mato nuolat, yra per mažas dažų kiekis. Vienos pakuotės paprastai pakanka tik trumpiems plaukams arba dažant ataugusias šaknis, o ilgesniems ir tankiems plaukams dažnai prireikia dviejų pakuočių.

    Kai dažų pritrūksta įpusėjus, žmonės ima „tempti“ likučius šukomis, skiedžia mišinį ar paskirsto netolygiai, o rezultatas tampa dėmėtas. Tokiais atvejais kai kurios sruogos lieka nepadengtos, o atspalvis skiriasi per visą ilgį, todėl šukuosena atrodo netvarkinga.

    Ne mažiau svarbus ir užtepimo būdas. Dažnas įprotis dažus iš karto įmasažuoti nuo šaknų iki galiukų gali lemti netolygų toną, nes prie galvos oda šiluma pagreitina reakciją, o sausesni galiukai pigmentą sugeria intensyviau ir greičiau patamsėja.

    Norint to išvengti, rekomenduojama pirmiausia dažus tepti ataugai, o per ilgį ir galiukus perbraukti tik pačioje pabaigoje, paskutinėmis 5–10 minučių. Taip lengviau išlaikyti tolygesnį rezultatą ir mažiau nualinti pažeistas vietas.

    Laikas ir saugumas dažnai ignoruojami

    Instrukcijoje nurodytas laikymo laikas nėra „apytikslis“ patarimas, tačiau namuose jis dažnai ignoruojamas. Per anksti nuplovus dažus, ypač sunkiau pasiduodančiuose ar žiluose plaukuose, pigmentas gali neįsitvirtinti, o perlaikius mišinį ilgiau nei nurodyta didėja sudirginimo ir lūžinėjimo rizika.

    Kirpėjai pabrėžia, kad ilgesnis laikymas paprastai nesuteikia proporcingai geresnio rezultato, o dažniau tik sausina plaukus ir dirgina galvos odą. Paprastas sprendimas yra nusistatyti laikmatį ir laikytis gamintojo rekomendacijų minutė minutėn.

    Dar viena kritinė klaida yra alergijos testo praleidimas. Dažų sudėtyje esančios medžiagos kai kuriems žmonėms gali sukelti stiprų niežulį, bėrimą ar patinimą, todėl gamintojai prašo atlikti odos mėginį iš anksto.

    Praverčia ir bandomasis dažymas mažoje sruogoje, ypač jei plaukai anksčiau dažyti ar šviesinti. Tai leidžia realiai pamatyti atspalvį, įvertinti, ar plaukas nereaguoja netikėtai, ir išvengti situacijos, kai tenka skubiai gelbėti spalvą salone.