Category: Sveikata ir grožis

Kai kuriuos vėžio tipus ankstyvose stadijose nustatyti sudėtinga, nes liga ilgą laiką nepasireiškia aiškiais simptomais. Kartais organizme atsiranda netikėtų pokyčių, kurių žmonės nesusieja su onkologinėmis ligomis ir į gydytoją nesikreipia, taip prarasdami brangų laiką.

Radiacinės onkologijos specialistas ir Prahos Protonų terapijos centro medicinos direktorius dr. Irži Kubes atkreipė dėmesį į netikėtą ankstyvą kepenų vėžio simptomą – neįprastą skausmą dešiniajame petyje. Pasak gydytojo, šis diskomfortas gali būti protarpinis, tačiau dažniausiai jaučiamas tik petyje, o ranka išlieka nepaveikta.

„Šį simptomą lengva paaiškinti fiziniu krūviu, raumenų patempimu ar netaisyklinga laikysena. Kepenų vėžio problema ta, kad iš pradžių simptomai gali būti labai menki, todėl žmonės juos dažnai ignoruoja arba priskiria kažkam nepavojingam“, – aiškino gydytojas.

Specialistas paaiškino, kad peties skausmas gali atsirasti todėl, jog kepenys yra netoli nervų, susijusių su peties sritimi, tad dirginimas kartais juntamas kitose kūno vietose.

Remiantis Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) informacija, dažnesni kepenų vėžio simptomai gali būti:

gelta,

apetito praradimas,

svorio kritimas be aiškios priežasties,

nuovargis,

bendras negalavimas arba į gripą panašūs simptomai,

gumbas dešinėje pilvo pusėje,

skausmas viršutinėje dešinėje pilvo dalyje,

skausmas dešiniajame petyje,

skrandžio sutrikimų simptomai,

pilvo pūtimas, nesusijęs su maistu,

pykinimas.

Gydytojai pabrėžia, kad šie požymiai gali rodyti ir kitas ligas. Vis dėlto, pastebėjus bet kurį iš išvardytų simptomų, patariama nedelsti, kreiptis į gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus.

Ekspertai taip pat primena, kad tam tikri gyvenimo būdo veiksniai didina kepenų ligų, cirozės ir kepenų vėžio riziką. Prie jų priskiriama virusinio hepatito infekcija, gausus alkoholio vartojimas, antsvoris ir 2 tipo diabetas.

Laikrodžio rodyklių pasukimas viena valanda į priekį kovo mėnesį daugeliui yra įprastas dalykas. Tačiau žmonėms, sergantiems demencija, pasikeitęs laikas gali sukelti dezorientaciją ir sustiprinti nerimą.

Ekspertai įspėja, kad po perėjimo prie vasaros laiko demencija sergantys žmonės gali patirti didesnį stresą ir kančią. Jei daugumai toks pokytis reiškia tik vieną prarastą miego valandą, kognityvinių sutrikimų turintiems asmenims naują režimą suprasti ir prie jo prisitaikyti gali būti kur kas sudėtingiau.

Specialistai aiškina, kad laiko keitimas gali paaštrinti vadinamąjį saulėlydžio sindromą. Tuomet vakare ar artėjant sutemoms gali keistis žmogaus elgesys: jis tampa labiau sutrikęs, neramus, lengviau susijaudina, nes sutrinka įprastas biologinis ritmas.

„Kadangi šviesus paros metas prasideda anksčiau ir baigiasi vėliau, demencija sergantiems žmonėms gali būti sunku atskirti 6 val. ryto nuo 6 val. vakaro. Tai gali išbalansuoti jų cirkadinį biologinį laikrodį ir apsunkinti pakankamą miegą tiek jiems patiems, tiek juos prižiūrintiems asmenims“, – gydytojų komentarą cituoja leidinys „Express“.

Pasak ekspertų, laiko pokytis ir miego trūkumas gali lemti didesnį nuovargį. Tai savo ruožtu gali bloginti nuotaiką, mažinti gebėjimą aiškiai mąstyti, didinti dirglumą ir emocinį jautrumą.

Saulėlydžio sindromui būdingi požymiai:

Dažnai sustiprėja jausmas, kad žmogus yra „ne ten, kur turėtų būti“.

Žmogus gali sakyti, kad jam reikia namo, net jei jis jau yra namuose, arba teigti, kad reikia pasiimti vaikus iš mokyklos, nors vaikai seniai suaugę.

Taip pat gali pasireikšti riksmai, ginčai, vaikščiojimas pirmyn ir atgal, didesnis pasimetimas, sunkumai atpažįstant žmones ar suprantant, kas vyksta aplinkui.

Ilgas sėdėjimas gali pakenkti ne tik fizinei sveikatai, bet ir smegenų veiklai. Vis dėlto, kaip rodo Švedijoje, „Karolinskos instituto“ mokslininkų atliktas tyrimas, itin svarbu, kuo žmogus užsiima sėdėdamas.

Tyrėjai beveik du dešimtmečius stebėjo daugiau nei 20 tūkst. žmonių ir nustatė, kad ne visi sėdėjimo įpročiai vienodai pavojingi.

„Smegenys veikia kaip raumuo. Jei jų netreniruojame, tai neigiamai atsiliepia atminčiai ir gebėjimui mokytis“, – aiškino pagrindinis tyrimo autorius Matsas Hallgrenas.

Specialistai sėdimas veiklas suskirstė į dvi grupes: protiškai aktyvias ir pasyvias. Prie aktyvių priskirti skaitymas, darbas, galvosūkių sprendimas ar mezgimas. Pasyviomis laikomas televizoriaus žiūrėjimas, be tikslo naršymas internete bei socialinių tinklų peržiūra. Būtent pasyvus sėdėjimas, tyrėjų teigimu, kelia didžiausią riziką smegenims.

„Dalyviai, kurie daugiau laiko praleido protiškai pasyvioje būsenoje, turėjo reikšmingai didesnę demencijos riziką“, – pridūrė M. Hallgrenas.

Mokslininkai pabrėžia, kad net nedideli įpročių pokyčiai gali turėti apčiuopiamos naudos. Jų skaičiavimais, viena valanda protiškai aktyvios veiklos sėdint demencijos riziką sumažina maždaug 4 proc. Jei pasyvi veikla pakeičiama aktyvia, rizika sumažėja apie 7 proc. O derinant fizinį judėjimą su protiniu darbu, grėsmę galima sumažinti iki 11 proc.

Atskirą dėmesį tyrėjai atkreipė į šiuolaikinius skaitmeninius įpročius – ypač į nesibaigiantį socialinių tinklų naujienų srauto slinkimą ir trumpų vaizdo įrašų žiūrėjimą.

„Tai paveiks jūsų gebėjimą apdoroti informaciją. Kai prireiks susikaupimo, tai taps sudėtingiau“, – perspėjo neurologas Husseinas Yassinas.

Taip pat primenama, kad kepenys yra vienas svarbiausių žmogaus organų, atliekantis daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų – nuo kraujo valymo iki medžiagų apykaitos reguliavimo. Norint išsaugoti jų sveikatą, nebūtina išleisti didelių sumų brangiems papildams ar vadinamiesiems supermaistams.

Kombuča, dar vadinama „arbatiniu grybu“, sparčiai populiarėja tarp sveikata besirūpinančių žmonių. Tai fermentuotas arbatos pagrindu gaminamas gėrimas, kuriame yra probiotikų ir organinių rūgščių. Tyrėjai mano, kad reguliarus kombučos vartojimas gali palankiai veikti virškinimą, imuninę sistemą ir medžiagų apykaitą.

Viena dažniausiai minimų kombučos savybių – galimas poveikis cukraus kiekiui kraujyje. Fermentacijos metu susidarančios organinės rūgštys gali lėtinti skrandžio išsituštinimą ir angliavandenių virškinimą. Dėl to gliukozė į kraują patenka palaipsniui, o po valgio rečiau pasitaiko staigių cukraus šuolių.

Kombučoje taip pat yra taninų – junginių, kurie gali lėtinti angliavandenių skaidymą. Dėl šios priežasties „arbatinis grybas“ gali būti aktualus žmonėms, turintiems atsparumą insulinui, arba tiems, kurie siekia geriau kontroliuoti gliukozės lygį.

Kai kurie moksliniai darbai rodo, kad kombuča gali prisidėti prie geresnio organizmo jautrumo insulinui. Manoma, kad šis poveikis gali būti susijęs su probiotikais, kurie padeda palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą ir mažinti uždegiminius procesus.

Viename tyrime nustatyta, kad diabetu sergančių žmonių, keturias savaites vartojusių „arbatinį grybą“, gliukozės kiekis nevalgius buvo mažesnis nei tų, kurie gavo placebą. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad galutinėms išvadoms reikalingi didesnės apimties tyrimai, atlikti su žmonėmis.

Renkantis šį gėrimą, svarbu atidžiai perskaityti sudėtį: dalis parduotuvėse parduodamos kombučos gali turėti pridėtinio cukraus. Taip pat dėl gyvų bakterijų kultūrų nėščiosioms ir žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs, prieš pradedant reguliariai vartoti „arbatinį grybą“ rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Esant žemam arteriniam kraujospūdžiui svarbu vengti veiksmų, kurie gali pabloginti savijautą ir sukelti rimtų komplikacijų. Gydytojai įspėja, kad kai kurie, iš pirmo žvilgsnio įprasti dalykai, gali smarkiai sustiprinti hipotonijos simptomus.

Sveikatos problemos. Asociatyvi nuotrauka

„Jei kartojasi galvos svaigimas, silpnumas, neryškus matymas ar net apalpimas, tai gali būti žemo kraujospūdžio signalai. Tokiais atvejais būtina pasitarti su gydytoju, nes hipotonija kartais gali rodyti širdies ar endokrininės sistemos sutrikimus“, – primena medikai.

Neignoruokite simptomų. Galvos svaigimas, silpnumas, neryškus matymas ar sąmonės netekimas nėra smulkmenos. Jei tokie pojūčiai kartojasi, vertėtų kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti priežastį.

Staigiai nesikelkite po miego ar ilgo sėdėjimo. Esant žemam kraujospūdžiui organizmas ne visada spėja greitai prisitaikyti, todėl staigus atsistojimas gali baigtis griuvimu ar traumomis. Rekomenduojama keltis lėtai, duodant kūnui laiko adaptuotis.

Venkite alkoholio. Alkoholis plečia kraujagysles ir gali dar labiau sumažinti kraujospūdį, todėl didėja staigaus spaudimo kritimo ir apalpimo rizika.

Nepraleidinėkite valgymų. Ilgos pertraukos tarp valgių gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje, o tai blogina savijautą esant hipotonijai. Medikai pataria valgyti mažesnėmis porcijomis kelis kartus per dieną.

Nepiktnaudžiaukite kava. Kofeinas gali trumpam pakelti kraujospūdį, tačiau per dideli jo kiekiai vargina nervų sistemą ir gali skatinti skysčių netekimą.

Nepamirškite skysčių. Nepakankamas vandens kiekis blogina kraujotaką ir gali mažinti kraujospūdį. Svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač šiltuoju metų laiku.

Nepervarkite fiziškai. Per didelis krūvis gali sukelti staigų kraujospūdžio kritimą. Saugesnėmis laikomos lengvesnės veiklos, pavyzdžiui, vaikščiojimas ar plaukimas.

Nenusiženkite miego režimui. Miego trūkumas skatina streso hormonų gamybą ir gali neigiamai veikti kraujagyslių būklę. Gydytojai pabrėžia, kad kokybiškas miegas yra vienas svarbiausių veiksnių stabilizuojant kraujospūdį.

Nevartokite vaistų be konsultacijos. Savarankiškai vartojami kraujospūdį keliantys preparatai gali sukelti pavojingų pasekmių. Taip pat nereikėtų be gydytojo žinios keisti dozių ar derinti skirtingų vaistų.

Primename, kad portalas „Komentarai“ taip pat skelbė, ko nereikėtų daryti esant padidėjusiam arteriniam kraujospūdžiui.

Reguliarus makaronų valgymas kelis kartus per savaitę iš tiesų daro įtaką cukraus kiekiui kraujyje, tačiau šis poveikis ne visada būna staigus ar pavojingas. Specialistai pabrėžia, kad viskas priklauso nuo makaronų rūšies, paruošimo būdo ir to, su kuo jie valgomi.

Foto: iš atvirų šaltinių

Makaronai pirmiausia yra angliavandenių šaltinis: organizme jie virsta gliukoze ir suteikia energijos. Vis dėlto daugelio rūšių makaronai pasižymi vidutiniu glikemijos indeksu, todėl gliukozės kiekį kraujyje kelia palaipsniui, o ne staigiai. Tyrimai rodo, kad kai kurios populiarios makaronų rūšys cukraus lygį gali didinti lėčiau nei balta duona ar ryžiai.

Svarbų vaidmenį atlieka ir išvirimo laipsnis. „Al dente“ (šiek tiek kietesni) makaronai virškinami lėčiau, todėl padeda išvengti staigių cukraus šuolių. Tuo tarpu pervirti makaronai suvirškinami greičiau, tad gali lemti spartesnį gliukozės kilimą, ypač jei suvalgoma didelė porcija.

Dar vienas įdomus faktas: atvėsinti arba pakartotinai pašildyti makaronai gali turėti daugiau atspariojo krakmolo. Ši krakmolo forma pasisavinama lėčiau, todėl gali palankiau veikti gliukozės kontrolę.

Geresniu pasirinkimu laikomi pilno grūdo makaronai, nes juose daugiau skaidulų. Jos lėtina virškinimą, padeda palaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje ir gali gerinti jautrumą insulinui.

Ne mažiau svarbu ir tai, su kuo valgote pastą. Derinant ją su baltymais, naudingaisiais riebalais bei daržovėmis, galima sumažinti glikeminę apkrovą ir padaryti organizmo reakciją labiau subalansuotą.

Galiausiai, saikingas makaronų vartojimas pats savaime vargu ar sukels atsparumą insulinui ar paskatins diabeto išsivystymą. Svarbiausia – kontroliuoti porcijas, rinktis kokybiškus produktus ir laikytis subalansuotos mitybos.

Primename, kad „Komentarai“ anksčiau rašė, jog kiaušiniai – vienas maistingiausių ir universaliausių maisto produktų. Juose gausu aukštos kokybės baltymų, vitaminų ir mineralų, be to, jie sotūs ir lengvai paruošiami. Viename kiaušinyje yra naudingų medžiagų kompleksas, padedantis palaikyti raumenų audinį, nervų sistemą, regėjimą ir imunitetą.

Dėl hormoninių pokyčių, streso ir mitybos ypatumų organizmas gali negauti pakankamai tokio mikroelemento kaip magnis.

Dietologė ir mokslų magistrė Džena Hamšou teigia, kad reprodukcinio amžiaus moterys dažniau susiduria su magnio stygiumi (hipomagnezemija), nes nėštumas, menstruacijos ir kiti hormoniniai svyravimai didina magnio poreikį bei veikia tai, kaip organizmas šį mineralą pasisavina ir reguliuoja.

Pasak specialistės, didesnę riziką gali lemti ir tam tikros būklės ar gydymas: hormoninių kontraceptikų vartojimas, priešmenstruacinis sindromas, pakaitinė hormonų terapija, osteoporozė, policistinių kiaušidžių sindromas bei endometriozė.

Magnio atsargos organizme kinta ir priklausomai nuo mitybos, taip pat reaguoja į tam tikras fiziologines būkles bei ligas.

Nėštumo metu moters paros magnio poreikis padidėja maždaug nuo 310–320 iki 350–360 miligramų. Hormonų svyravimai taip pat gali daryti įtaką organizmo gebėjimui magnį pasisavinti.

Magnio atsargas laikui bėgant gali labiau išeikvoti lėtinės ligos, tokios kaip inkstų ligos ar diabetas. Virškinamojo trakto sutrikimai gali pabloginti maistinių medžiagų pasisavinimą.

Taip pat pabrėžiama, kad net ir atlikus magnio tyrimą, rezultatas ne visada tiksliai atspindi realias organizmo atsargas. Mažiau nei 1 proc. viso organizme esančio magnio yra kraujo plazmoje, todėl magnio kiekis serume gali išlikti normos ribose net tuomet, kai bendras jo kiekis organizme mažėja.

Magnio trūkumo simptomai gali būti nuovargis, vangumas, pykinimas, apetito sumažėjimas ir raumenų silpnumas. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti raumenų mėšlungis, drebulys, generalizuoti traukuliai ir širdies ritmo sutrikimai.

Kadangi ankstyvieji požymiai dažnai būna nespecifiniai, magnio trūkumas ne visada iš karto įtariamas.

Prancūzijos sveikatos specialistai įspėja apie galimas rizikas, susijusias su populiarių produktų vartojimu – ypač kepinių ir iš kviečių pagamintų gaminių.

Pasak ekspertų, dėmesį kelia kadmis – toksiškas sunkusis metalas, kuris gali kauptis organizme ir neigiamai paveikti sveikatą.

Nurodoma, kad kadmio aptinkama įvairiuose kasdien vartojamuose produktuose: duonoje, kruasanuose, batonėliuose, makaronuose, ryžiuose ir bulvėse.

Jo taip pat randama perdirbtos kviečių produkcijos gaminiuose – sausainiuose, pyragaičiuose ir pusryčių dribsniuose.

Specialistai aiškina, kad kadmis į maistą patenka per dirvožemį, kuriame auginamos žemės ūkio kultūros.

Ši medžiaga siejama su padidėjusia kai kurių onkologinių ligų rizika, įskaitant kasos, šlapimo pūslės, prostatos ir krūties vėžį.

Be to, ilgalaikis kadmio poveikis gali prisidėti prie inkstų pažeidimų, kaulų trapumo bei širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų.

Kartu pabrėžiama, kad tai nėra staigi grėsmė – svarbiausias yra kaupimosi efektas, priklausantis nuo vartojimo trukmės ir suvartojamų kiekių.

Ekspertai pataria laikytis subalansuotos mitybos ir nepiktnaudžiauti produktais, kuriuose gausu perdirbtų grūdų.

Kiaušiniai – vienas maistingiausių ir universaliausių maisto produktų. Juose gausu aukštos kokybės baltymų, vitaminų ir mineralų, be to, jie sotūs ir lengvai paruošiami. Vienas kiaušinis turi įvairių naudingų medžiagų, padedančių palaikyti raumenų audinį, nervų sistemą, regėjimą ir imunitetą, skelbia „WP abcZdrowie“.

Nors dažnai manoma, kad pagrindinis baltymų šaltinis yra kiaušinio baltymas, trynys taip pat turi nemažai šio makroelemento. Be to, jame yra riebaluose tirpių vitaminų A, D ir E, kai kurių B grupės vitaminų, fosfolipidų bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų, svarbių medžiagų apykaitai ir bendrai organizmo energijai.

„Naudingiausio kiaušinio pasirinkimas priklauso ne tik nuo jo dydžio ar kilmės, bet ir nuo paruošimo būdo. Ilgas kepimas ar virimas gali sumažinti trynio maistinę vertę, nes jis yra jautresnis aukštai temperatūrai nei baltymas“, – aiškina ekspertai.

Pasak specialistų, optimaliausia kiaušinį paruošti taip, kad baltymas būtų visiškai sutvirtėjęs, o trynys liktų pusiau skystas. Taip pasiekiamas geriausias balansas tarp saugumo ir maistinių medžiagų išsaugojimo. Taip pat primenama, kad žaliame baltyme esantis avidinas gali trukdyti įsisavinti biotiną, o kaitinimas jį neutralizuoja. Tuo tarpu trynys, per ilgai termiškai apdorojamas, gali prarasti dalį naudingųjų savybių.

Kalbant apie trynyje esantį cholesterolį, pažymima, kad daugumai sveikų žmonių jis savaime nereiškia automatiškai padidėsiančio cholesterolio kiekio kraujyje. Dažniau problema kyla ne dėl pačių kiaušinių, o dėl priedų: šoninės, riebių sūrių, didelio kiekio sviesto ar majonezo. Kiaušiniai gali būti naudinga subalansuotos mitybos dalis, ypač jei derinami su daržovėmis, pilno grūdo duona, avokadu ar žalumynais – tuomet vienu metu gaunama baltymų, riebalų, skaidulų ir antioksidantų.

Norint išgauti idealią konsistenciją, kiaušinius rekomenduojama dėti į šaltą vandenį, užvirinti ir virti 3–4 minutes, tuomet atvėsinti šaltame vandenyje. Taip baltymas tampa standus, o trynys – kremiškas. Rekomenduojamas kiekis – 1–2 kiaušiniai per dieną, priklausomai nuo amžiaus, fizinio aktyvumo ir sveikatos būklės.

Taip pat primenama, kad kepenys – vienas svarbiausių žmogaus organų, atliekantis daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų: nuo kraujo valymo iki medžiagų apykaitos reguliavimo. Norint išlaikyti jų sveikatą, nebūtina išleisti daug pinigų brangiems papildams ar vadinamiesiems superproduktams – vis dažniau pabrėžiama paprastų ir prieinamų maisto produktų reikšmė, galinti pastebimai prisidėti prie geresnės kepenų veiklos.

Aukštas arterinis kraujospūdis gali išprovokuoti įvairias ligas ir pabloginti bendrą savijautą. Net įprasti kasdieniai veiksmai, esant staigiems kraujospūdžio šuoliams, gali reikšmingai pabloginti būklę. Portalas „Komentarai“ primena, ko reikėtų vengti, kai kraujospūdis pakilęs.

Aukštas kraujospūdis. Iliustracinė nuotrauka

Fiziniai krūviai. Kraujospūdžiui šoktelėjus kategoriškai nerekomenduojama užsiimti intensyvia fizine veikla. Nors kartais manoma, kad sportas padeda „pravarinti“ kraują, iš tiesų toks krūvis gali smarkiai apkrauti širdies raumenį ir pažeisti smulkiuosius kapiliarus. Jėgos pratimai, sunkių daiktų kilnojimas ar net greitas bėgimas sukuria didžiulę įtampą, kurios kraujagyslės gali neatlaikyti.

Saunos ir karštos vonios. Griežtai nerekomenduojama lankytis saunoje, pirtyje ar maudytis karštoje vonioje. Aukšta temperatūra plečia paviršines kraujagysles, tačiau kartu pagreitina širdies ritmą. Toks disbalansas gali būti pavojingas ir sukelti alpimą ar hipertenzinę krizę.

Maistas ir gėrimai. Hipertenzijos priepuolio metu reikėtų laikytis griežtesnių apribojimų. Venkite sūraus maisto – natris greitai sulaiko skysčius organizme, didina cirkuliuojančio kraujo tūrį ir papildomai spaudžia arterijų sieneles, o tokį poveikį kartais sunku sumažinti net vaistais. Taip pat nerekomenduojama vartoti alkoholio ir gėrimų, kuriuose daug kofeino. Alkoholis iš pradžių gali išplėsti kraujagysles, bet vėliau sukelia ilgalaikį spazmą, taip dar labiau paaštrindamas problemą. Kofeinas tiesiogiai stimuliuoja nervų sistemą ir didina kraujagyslių tonusą, todėl esant aukštam kraujospūdžiui tai tampa reikšmingu rizikos veiksniu.

Vaistai. Vienas pavojingiausių sprendimų – savarankiškai ir staiga mažinti kraujospūdį stipriais vaistais, nepasitarus su gydytoju. Per greitas rodiklių kritimas gali sukelti smegenų hipoksiją ir sutrikdyti inkstų kraujotaką. Taip pat nereikėtų ignoruoti tokių simptomų kaip stiprus galvos skausmas, pykinimas ar regėjimo pablogėjimas, tikintis, kad būklė „praeis savaime“.

Darbas. Nerekomenduojama tęsti darbo prie kompiuterio ar imtis veiklų, reikalaujančių didelės koncentracijos ir emocinės įtampos. Tokiu metu organizmui labiausiai reikia ramybės – patariama būti pusiau sėdimoje padėtyje, kad širdis galėtų dirbti tausojančiu režimu.

Primename: portalas „Komentarai“ anksčiau rašė ir apie tai, ko nereikėtų daryti esant aukštai kūno temperatūrai.