CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Atostogų maistas dažnai baigiasi papildomais kilogramais: 7 paprasti triukai be dietų

    Atostogų maistas dažnai baigiasi papildomais kilogramais: 7 paprasti triukai be dietų

    Moksliniai tyrimai rodo, kad atostogos iš tiesų gali prisidėti prie svorio augimo net ir tuomet, kai žmonės daugiau juda. Viename stebėjimo tyrime nustatytas vidutinis maždaug 0,32 kilogramo svorio prieaugis po 1–3 savaičių atostogų, o pokytis kai kuriems išliko dar kelias savaites grįžus.

    Svarbiausia išvada buvo ne apie sporto stoką, o apie energijos perteklių, kai per dieną suvalgoma ir išgeriama daugiau nei įprastai. Nors 0,32 kilogramo skamba menkai, specialistai pabrėžia, kad tokie trumpi persivalgymo laikotarpiai per metus susideda ir gali lemti lėtą, bet nuoseklų svorio didėjimą.

    Ne griežta dieta, o balansas

    Dietologai akcentuoja, kad atostogos neturi virsti nei nuolatine savikontrole, nei visišku mitybos paleidimu. Praktikoje geriausiai veikia lankstus požiūris, kai didžioji dalis pasirinkimų išlieka maistingi, o vietos ragavimui paliekama be kaltės jausmo.

    Dažnai minimas 80 ir 20 principas: apie 80 proc. raciono sudaro maistinės vertės produktai, o likę 20 proc. paliekami atostogų malonumams. Tokia strategija mažina kraštutinumų riziką, kai po griežtų ribojimų vėliau persivalgoma.

    Valgymo būdas gali būti lemiamas

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip valgome. Skubėjimas, valgymas žiūrint į telefoną ar prie televizoriaus trukdo pastebėti sotumo signalus, todėl porcijos lengvai išauga net nepajuntant.

    Dėl to vis dažniau rekomenduojamas sąmoningas valgymas, kai dėmesys sutelkiamas į patį valgymą, skonį ir sotumą. Lėtesnis tempas padeda anksčiau sustoti, o kartu padidina pasitenkinimą maistu, todėl mažėja poreikis užkandžiauti papildomai.

    Kas realiai padeda kelionėje?

    Praktiškas principas paprastas: pagrindiniuose valgymuose verta siekti, kad didelę lėkštės dalį sudarytų daržovės, šviežios ar termiškai apdorotos. Tai didina sotumą, bet paprastai turi mažesnį energijos tankį nei riebūs ar miltiniai patiekalai.

    Renkantis patiekalus naudinga atkreipti dėmesį į gaminimo būdą: kepti orkaitėje, virti ar troškinti dažnai būna lengviau nei gruzdinti ar kepti riebaluose. Net ir restoranuose dažnai įmanoma pasirinkti žuvį ar mėsą su daržovėmis vietoj patiekalų su paniruote ir kaloringais priedais.

    Dar vienas dažnas spąstas atostogose yra nereguliarus valgymas, kai diena praeina be normalaus pietų meto, o vakare užklumpa stiprus alkis. Reguliarūs valgiai padeda išvengti vadinamojo vilko apetito ir palengvina porcijų kontrolę.

    Skysčiai taip pat svarbūs: saldinti gėrimai gali nepastebimai pridėti daug kalorijų, bet nesuteikti sotumo. Todėl paprasčiausias ir patikimiausias pasirinkimas išlieka vanduo, ypač karštyje ar aktyviai keliaujant.

    Planuojant ilgesnes išvykas praverčia užkandžiai, kurie ilgiau suteikia sotumą, pavyzdžiui, vaisiai ar riešutai. Tokie pasirinkimai padeda išvengti situacijos, kai dėl alkio perkami greiti, bet kaloringi užkandžiai.

    Galiausiai, fizinis aktyvumas atostogose dažnai natūraliai padidėja, tačiau jis ne visada kompensuoja didesnį suvalgomo maisto kiekį. Vis dėlto vaikščiojimas, plaukimas ar žygiai išlieka svarbūs ne tik energijos balansui, bet ir bendrai savijautai.

    Specialistai primena, kad sveika mityba kelionėje nėra tobulumo siekis: vienas desertas ar vietinis patiekalas pats savaime nieko nesugadina, jei bendras ritmas išlieka saikingas. Daugeliu atvejų geriausi rezultatai pasiekiami ne draudimais, o paprastais, nuosekliais sprendimais.

  • Slenka plaukai, kamuoja infekcijos ir nuovargis? Dažnai kaltas vienos vitamino D trūkumas

    Slenka plaukai, kamuoja infekcijos ir nuovargis? Dažnai kaltas vienos vitamino D trūkumas

    Plaukų slinkimas, dažnos peršalimo infekcijos ir nuolatinis energijos trūkumas neretai siejami su vitamino D stoka. Šis vitaminas svarbus imuninei sistemai, raumenų funkcijai ir nervų sistemai, todėl jo trūkumas gali pasireikšti labai įvairiais, ne visada akivaizdžiais simptomais.

    Šiaurės platumose, tarp jų ir Lietuvoje, didžiausia rizika patirti vitamino D stygių išauga šaltuoju sezonu, kai UVB spinduliuotės nepakanka odos sintezei. Net ir vasarą situaciją keičia gyvenimo būdas: daug laiko praleidžiama patalpose, o odą dengiantys drabužiai ir apsauga nuo saulės mažina vitamino gamybą.

    Vitamino D šaltinis yra ir maistas, tačiau jo natūraliai gausu tik keliuose produktuose. Daugiausia jo turi riebios žuvys, kiaušinių tryniai, kai kurie grybai, taip pat vitaminais praturtinti pieno produktai, tačiau vien mityba dažnai nepadengia paros poreikio.

    Vitamino D apykaita priklauso ir nuo sveikatos būklės. Kepenų bei inkstų ligos gali trikdyti jo virtimą aktyviomis formomis, o kai kurie vaistai, įskaitant gliukokortikoidus ar tam tikrus prieštraukulinius preparatus, gali mažinti vitamino D kiekį organizme.

    Ilgalaikė stoka pirmiausia siejama su kaulų ir raumenų problemomis. Vitamino D reikia kalcio ir fosforo pasisavinimui, todėl trūkstant didėja kaulų trapumas, lūžių rizika, gali varginti raumenų silpnumas, skausmai, o vyresniame amžiuje tai prisideda prie didesnės griuvimų tikimybės.

    Imuniteto srityje vitaminas D siejamas su didesniu jautrumu kvėpavimo takų infekcijoms, ypač kai jo kiekis yra ryškiai sumažėjęs. Mokslinėje literatūroje taip pat aptariamos sąsajos su kai kuriais autoimuniniais sutrikimais, nors ryšiai sudėtingi ir priklauso nuo daugelio veiksnių.

    Nuotaikos ir savijautos pokyčiai taip pat dažnai minimi tarp galimų vitamino D stokos signalų. Tyrimuose aprašomos sąsajos tarp mažesnio vitamino D kiekio ir prastesnės emocinės savijautos, tačiau tai nėra vienintelė priežastis, todėl savidiagnostika gali klaidinti.

    Jei simptomai kartojasi ar užsitęsia, gydytojai paprastai rekomenduoja įvertinti bendrą sveikatos būklę ir atlikti laboratorinius tyrimus, įskaitant 25-hidroksivitamino D koncentraciją kraujyje. Gavus rezultatą, gydymo ir papildų vartojimo taktika turėtų būti parenkama individualiai, nes per didelis vitamino D kiekis taip pat gali būti žalingas.

    Specialistai pabrėžia, kad saugiausia strategija yra derinti realistišką buvimą lauke šiltuoju sezonu, subalansuotą mitybą ir, jei reikia, tikslingą papildų vartojimą pagal gydytojo rekomendacijas. Tai ypač aktualu vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie dėl darbo ar sveikatos retai būna saulėje.

  • Mokslininkai atskleidė smegenų valymą judant: net mažas krūvis gali mažinti Alzheimerio riziką

    Mokslininkai atskleidė smegenų valymą judant: net mažas krūvis gali mažinti Alzheimerio riziką

    Naujas žvilgsnis į smegenų „valymą“

    Fizinis aktyvumas dažnai siejamas su širdies ir kraujagyslių sveikata, svorio kontrole ar raumenų stiprinimu. Tačiau naujausi neurofiziologijos tyrimai rodo, kad judesys gali turėti ir tiesioginį mechaninį poveikį smegenims.

    Pensilvanijos valstijos universiteto neurobiologų komanda aprašė procesą, kai kūnui ruošiantis žingsniui suaktyvėję pilvo raumenys sukuria slėgio bangą. Ji per venų tinklą gali pasiekti galvą ir paskatinti smegenų skysčio judėjimą.

    Kaip tai veikia organizme?

    Tyrėjai aiškina, kad pilvo preso susitraukimas padidina spaudimą pilvo ertmėje, o šis impulsas per stuburo venų rezginį „keliauja“ aukštyn. Dėl to smegenys labai nežymiai pasislenka kaukolėje, o tai pajudina smegenų skystį.

    Šis skysčio judėjimas siejamas su medžiagų apykaitos atliekų pernaša iš nervinio audinio į sritis, iš kurių jos gali būti pašalinamos per limfinę ir kraujotakos sistemas. Tyrime daug dėmesio skirta baltymų sankaupoms, tokioms kaip beta amiloidas ir tau, kurios dažniau aptinkamos sergant Alzheimerio liga.

    „Mūsų rezultatai padeda paaiškinti, kaip pats judėjimas gali būti svarbus fiziologinis mechanizmas, palaikantis smegenų sveikatą“, – sakė tyrimui vadovavęs profesorius Patrickas Drew.

    Kuo tai skiriasi nuo miego poveikio?

    Pastaraisiais metais daug kalbama apie glimfatinę sistemą, kuri suaktyvėja gilaus miego metu ir padeda „išplauti“ tam tikras medžiagas iš smegenų. Naujas darbas papildo šį supratimą, nes rodo, kad „apsivalymo“ procesai gali vykti ne tik naktį.

    Tyrėjų teigimu, miego metu skysčio cirkuliacija labiau primena lėtą tekėjimą, o judant ji gali būti staigesnė ir nukreipta kita kryptimi. Tai leidžia manyti, kad miegas ir dienos aktyvumas gali veikti kaip viena kitą papildančios smegenų priežiūros grandys.

    Ką tai reiškia kasdienybėje?

    Nors tyrimai atlikti su gyvūnų modeliais, žmonių veninė anatomija, jungianti pilvo ir stuburo sritis, yra panaši. Be to, žinoma, kad žmogaus vidinis kaukolės spaudimas kinta ne tik dėl širdies plakimo ar kvėpavimo, bet ir dėl fizinės įtampos, pavyzdžiui, atliekant Valsalvos manevrą.

    Praktinė žinutė paprasta: ilgas sėdėjimas be judesio gali reikšti, kad smegenų skysčio dinamika dieną suaktyvėja rečiau. Todėl net saikingas, bet reguliarus aktyvumas, ypač įtraukiantis liemens raumenis, gali būti svarbus vyresniame amžiuje ir sėdimą darbą dirbantiems žmonėms.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra tiesioginis Alzheimerio prevencijos „receptas“, o vienas iš galimų biologinių paaiškinimų, kodėl aktyvesnis gyvenimo būdas dažnai siejamas su geresne kognityvine sveikata. Tolimesni tyrimai turėtų atsakyti, kokie judesiai ir koks dažnis efektyviausiai skatina smegenų skysčio apykaitą.

  • Kas nutinka kūnui 2 savaites negėrus kavos: net ekspertai pripažįsta, kad poveikis stebina

    Dvi savaitės be kavos kai kuriems tampa tikru išbandymu, tačiau mokslininkai sako, kad toks eksperimentas gali greitai išryškinti, kaip kofeinas veikia organizmą. Pastaraisiais metais daugėja duomenų, kad kava susijusi ne tik su budrumu, bet ir su žarnyno mikrobiotos pokyčiais.

    Tyriminiuose stebėjimuose dalyviams buvo pasiūlyta 14 dienų visiškai atsisakyti kavos ir įvertinti, kas keičiasi organizme. Vertinti ne tik savijautos simptomai, bet ir kai kurie biocheminiai rodikliai bei mikrobiomo sudėtis.

    Kraujospūdis ir abstinencijos simptomai

    Vienas ryškiausių pastebėtų efektų buvo arterinio kraujospūdžio sumažėjimas žmonėms, kurie kavą iki tol gėrė reguliariai. Nors poveikis gali skirtis individualiai, ypač jautresniems kofeinui toks pokytis dažnai būna apčiuopiamas.

    Pirmosiomis dienomis be kavos daliai žmonių pasireiškė mieguistumas ir lengvas galvos skausmas. Tai siejama su kofeino abstinencija, kuri dažniausiai praeina per kelias dienas, kai organizmas prisitaiko prie naujo režimo.

    Kas vyksta su medžiagų apykaita

    Tyrėjai fiksavo, kad po kavos atsisakymo greitai sumažėja kofeino ir jo skilimo produktų koncentracija organizme. Kartu mažėjo ir kai kurių su kavos junginiais siejamų metabolitų kiekiai, aptinkami išmatų mėginiuose.

    Šie pokyčiai laikomi logiška organizmo reakcija, nes nustojus vartoti kavą sumažėja ir jos biologiškai aktyvių medžiagų patekimas. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia vien teigiamą ar vien neigiamą poveikį, svarbi bendra mityba ir įpročiai.

    Žarnyno mikrobiota ir kava

    Pastebėta, kad atsisakius kavos kinta žarnyno bakterijų balansas: vienos rūšys, kurios buvo labiau paplitusios geriant kavą, sumažėjo, o kitos pradėjo atsistatyti. Kadangi mikrobiota siejama su virškinimu, imunine sistema ir uždegiminiais procesais, tokie pokyčiai sulaukia daug dėmesio.

    Ekspertai pažymi, kad kava yra vienas dažniausiai vartojamų gėrimų pasaulyje, o jos poveikį mikrobiotai gali lemti ne tik kofeinas, bet ir polifenoliai bei kiti augaliniai junginiai. Dėl to tas pats eksperimentas skirtingiems žmonėms gali duoti nevienodus rezultatus.

    Kokia kava laikoma palankesne

    Mitybos specialistai dažniausiai išskiria juodą kavą be priedų, nes cukrus, sirupai ar grietinėlė gali paversti gėrimą didelio kaloringumo desertu. Taip pat pabrėžiama, kad pienas gali mažinti kai kurių kavos polifenolių pasisavinimą.

    Kalbant apie paruošimą, dažnai akcentuojama filtruota kava, nes filtravimas sumažina junginių, siejamų su padidėjusiu cholesteroliu, kiekį. Tuo metu tirpioje kavoje, priklausomai nuo gamybos, gali būti daugiau nepageidaujamų termiškai susidarančių medžiagų, todėl rekomenduojama atkreipti dėmesį į kokybę ir vartojimo dažnį.

    Jei žmogus nusprendžia daryti kavos pertrauką, medikai pataria stebėti savijautą ir nepamiršti, kad energiją lemia ne vien kofeinas, bet ir miegas, skysčių balansas bei mityba. Turintiems širdies ir kraujagyslių ligų ar aukštą kraujospūdį individualias rekomendacijas geriausia aptarti su gydytoju.

  • Vyrams verta susimąstyti: kuris alkoholis labiausiai kenkia prostatai ir kodėl rizika auga

    Alkoholio poveikis vyrų sveikatai, ypač prostatai, pastaraisiais metais vertinamas vis griežčiau. Nors ilgą laiką buvo manoma, kad saikingas vartojimas didelės žalos nedaro, naujesni tyrimų apibendrinimai rodo aiškesnę sąsają su didesne prostatos ligų, įskaitant vėžį, rizika.

    Skirtingi gėrimai organizmą veikia nevienodai, nes skiriasi ne tik etanolio kiekis, bet ir kitos medžiagos. Dėl to mokslininkai vis dažniau analizuoja ne vien bendrą suvartojamo alkoholio kiekį, o konkrečius gėrimų tipus ir jų ryšį su agresyvesnėmis bei mažiau agresyviomis prostatos vėžio formomis.

    Didžiausias nerimas dėl stipriųjų

    Mokslinėje literatūroje dažniau išskiriami stiprieji gėrimai, kurių vartojimas siejamas su nuosekliai didėjančia rizika. Tyrimų apžvalgose matoma tendencija, kad net ir vienas standartinis gėrimas per dieną, jei tai stiprieji, gali būti susijęs su didesne tiek mažiau agresyvių, tiek agresyvių prostatos vėžio formų tikimybe.

    Šis ryšys dažnai apibūdinamas kaip linijinis, tai yra, didėjant suvartojamam kiekiui, proporcingai auga ir rizika. Specialistai pabrėžia, kad tokios išvados nereiškia tiesioginės priežasties ir pasekmės kiekvienam žmogui, tačiau jos sustiprina bendrą kryptį, jog kuo daugiau ir dažniau vartojama, tuo blogesnės prognozės.

    Alus: poveikis nevienareikšmis

    Alaus poveikis tyrimuose dažnai atrodo sudėtingesnis. Kai kuriuose duomenų apibendrinimuose matyta, kad mažesni kiekiai ne visada siejami su didesne agresyvaus prostatos vėžio rizika, tačiau didinant dozę galimas trumpalaikis palankus efektas išnyksta.

    Kartu pastebima, kad net ir mažesni alaus kiekiai gali būti susiję su didesne mažiau agresyvių formų rizika. Papildomos analizės rodo, kad vyrai, kuriems diagnozuotos agresyvesnės ligos formos, neretai dažniau vartojo alų didesniais kiekiais nei tie, kuriems nustatyta lėčiau progresuojanti liga.

    Vynas ir riba, po kurios rizika šoka

    Vynas kai kuriuose tyrimuose neparodė aiškaus ryšio su mažiau agresyviomis prostatos vėžio formomis, tačiau per didelis vartojimas siejamas su didesne agresyvaus vėžio rizika. Tai reiškia, kad svarbus ne tik pasirinktas gėrimas, bet ir kiekis bei vartojimo reguliarumas.

    Ekspertai pabrėžia, kad nėra tokio alkoholio, kurį būtų galima vadinti saugiu prostatai. Saugiausia strategija rizikai mažinti yra mažinti vartojimą, vengti didelių dozių vienu metu ir atkreipti dėmesį į kitus rizikos veiksnius, tokius kaip antsvoris, mažas fizinis aktyvumas ir prasta mityba.

    „Jei siekiate mažinti prostatos ligų riziką, svarbiausia yra bendras suvartojamo alkoholio kiekis ir įprotis gerti reguliariai, o ne tik pasirinktas gėrimo tipas“, – sako specialistai, apibendrindami naujausių tyrimų kryptį.

  • Pavojingas 100 dienų kosulys suaugusiesiems: dažnai supainiojama, bet plinta itin greitai

    Pavojingas 100 dienų kosulys suaugusiesiems: dažnai supainiojama, bet plinta itin greitai

    Kodėl liga dažnai nepastebima?

    Kokliušas, dar vadinamas 100 dienų kosuliu, yra bakterinė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia Bordetella pertussis. Nors daugelis ją sieja su vaikais, suaugusieji taip pat serga, o dėl netipinių simptomų liga neretai lieka neatpažinta.

    Pirmosiomis savaitėmis kokliušas dažnai primena paprastą peršalimą: vargina sloga, lengvas karščiavimas ar gerklės dirginimas, atsiranda neintensyvus kosulys. Būtent ši fazė lemia klaidingą diagnozę, nes simptomai persidengia su kitomis kvėpavimo takų infekcijomis.

    Kaip plinta ir kiek laiko užkrečia?

    Kokliušas plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs žmogus kosėja ar čiaudi, o bakterijos patenka į kito žmogaus kvėpavimo takus. Užkrečiamumas ypač didelis ankstyvuoju laikotarpiu, kai liga dar atrodo kaip peršalimas.

    Gydymas antibiotikais svarbiausias kuo anksčiau, nes tuomet jis gali sumažinti užkrečiamumo trukmę ir palengvinti ligos eigą. Pradėjus tinkamą gydymą, užkrečiamumas paprastai reikšmingai sumažėja po 48 valandų, o negydant gali išlikti iki 21 dienos nuo kosulio pradžios.

    Antrojoje stadijoje prasideda stiprūs, priepuoliniai kosulio epizodai, kurie kartojasi serijomis ir gali tęstis savaites. Vaikams būdingas švilpiantis įkvėpimas po priepuolio, tačiau suaugusiesiems jis dažnai nepasireiškia, todėl liga dar lengviau praleidžiama.

    Rizikos ir įspėjamieji ženklai

    Ilgai trunkantis kosulys nėra tik nemalonumas: suaugusiesiems neretai pasireiškia išsekimas, miego sutrikimai, pykinimas ar vėmimas po kosulio priepuolių. Tyrimuose nurodoma, kad kosulys vidutiniškai gali trukti apie 54 dienas, o kai kuriems žmonėms tęsiasi gerokai ilgiau.

    Komplikacijų rizika nėra vien teorinė: daliai sergančių suaugusiųjų išsivysto antrinės būklės, o viena dažniausių yra plaučių uždegimas. Stiprūs kosulio priepuoliai taip pat gali sukelti šonkaulių lūžius, ypač vyresniame amžiuje ar turint trapų kaulinį audinį.

    Didesnę riziką patirti sunkesnę eigą turi žmonės, sergantys lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, turintys nusilpusį imunitetą ar rūkantieji. Šioms grupėms kosulys dažniau užsitęsia, o miego ir savijautos sutrikimai gali būti ryškesni.

    Kokliušo atpažinimui svarbiausias signalas yra kosulys, kuris tęsiasi kelias savaites, stiprėja naktimis, pasireiškia priepuoliais ir kartais baigiasi vėmimu. Jei namuose yra kūdikis, nėščioji ar žmogus su nusilpusiu imunitetu, dėl tokių simptomų delsti ypač pavojinga.

    Skiepai padeda, bet ne visada apsaugo

    Skiepai išlieka vienas svarbiausių būdų sumažinti sunkių formų riziką, tačiau apsauga laikui bėgant silpnėja. Dėl to ir paskiepyti žmonės gali užsikrėsti, tik dažniausiai serga lengviau, o tai dar labiau apsunkina kokliušo atpažinimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad sergamumas kokliušu dažnai kyla bangomis, o periodiški pakilimai gali kartotis kas kelerius metus. Tam įtakos turi keli veiksniai, įskaitant sumažėjusią populiacijos apsaugą, pasikeitusius kontaktų įpročius ir tai, kad dalis atvejų apskritai lieka nediagnozuoti.

    Jei kosulys užsitęsia ir tampa priepuolinis, ypač kai nėra aiškios priežasties ar įprastos priemonės nepadeda, verta kreiptis į medikus ir aptarti galimus tyrimus. Ankstyvas įvertinimas svarbus ne tik dėl paties paciento, bet ir dėl aplinkinių, kuriems infekcija gali būti pavojingesnė.

  • Daug baltymų ir mažiau riebalų: kodėl kalakutiena vis dažniau siūloma vyresnių žmonių racionui

    Kasdienėje virtuvėje dažniausiai renkamės vištieną ar kiaulieną, nes jos lengvai prieinamos ir įprastos. Tačiau mitybos specialistai vis dažniau primena ir apie mažiau nuvertinamus pasirinkimus, kurie gali būti ypač naudingi vyresniame amžiuje.

    Vienas tokių variantų yra kalakutiena. Ji vertinama dėl didelio baltymų kiekio ir palyginti liesos sudėties, todėl gali būti patogus pasirinkimas žmonėms, norintiems gauti daugiau kokybiškų maistinių medžiagų neapsunkinant raciono pertekliniais riebalais.

    Senstant natūraliai mažėja raumenų masė ir jėga, o šį procesą gali paspartinti nepakankamas baltymų kiekis maiste ir mažesnis fizinis aktyvumas. Dėl to vyresniems žmonėms dažnai rekomenduojama atidžiau sekti, ar baltymų racione pakanka, ypač jei krenta svoris arba mažėja jėgos.

    Kalakutiena čia patogi tuo, kad vienoje porcijoje gali suteikti daug baltymų, o liesesni gabalai dažnai turi mažiau sočiųjų riebalų nei dalis kitų mėsos rūšių. Tai aktualu tiems, kurie siekia palaikyti palankesnį cholesterolio profilį ir bendrą širdies bei kraujagyslių sistemos būklę.

    100 gramų kalakutienos (ypač krūtinėlės) paprastai siejama su labai dideliu baltymų kiekiu, dažnai apie 29 gramus. Palyginimui, vištienoje to paties kiekio baltymų dažnai būna šiek tiek mažiau, nors konkretūs skaičiai priklauso nuo gabalo, paruošimo ir to, ar mėsa su oda.

    Dar vienas pliusas yra virškinamumas. Liesa, minimaliai apdorota mėsa dažnai būna lengviau toleruojama jautresnę virškinimo sistemą turintiems žmonėms, ypač jei ji ruošiama be sunkių padažų ir perteklinių riebalų.

    Kalakutiena yra liesesnė, todėl ją lengviau perkepti ir išsausinti. Praktikoje geriausiai pasiteisina trumpesnis gaminimas aukštesnėje temperatūroje arba švelnesni metodai, kai tiksliau kontroliuojama šiluma.

    Greitas apkepimas keptuvėje ar trumpas kepimas orkaitėje padeda išlaikyti sultingumą, ypač jei mėsa prieš tai lengvai pamarinuojama ar pagardinama ir neperlaikoma ant karščio. Ruošiant maltą kalakutieną kotletams ar kukuliams, sultingumą gali pagerinti nedidelis kiekis vandens ar kito drėgmę suteikiančio priedo.

    Norint išlaikyti kalakutienos privalumus, dažniausiai rekomenduojama rinktis liesesnes dalis be odos ir vengti stipriai apdorotų gaminių. Rūkyti, labai sūrūs ar gausiai pagardinti produktai gali turėti daugiau druskos ir sočiųjų riebalų, todėl jų „sveikumo“ įspūdis ne visada pagrįstas.

    Jei žmogus turi lėtinių ligų, pavyzdžiui, inkstų funkcijos sutrikimų, baltymų kiekį racione verta derinti individualiai su gydytoju ar dietologu. Vis dėlto daugeliui vyresnių žmonių kalakutiena gali būti praktiškas būdas padidinti baltymų kiekį kasdienėje mityboje ir išlaikyti sotumą.

  • Daugiausia pesticidų turintys vaisiai ir daržovės: 11 produktų sąrašas ir kaip sumažinti likučius

    Kas rodo tyrimai?

    Neekologiškai užaugintuose vaisiuose ir daržovėse pesticidų likučių rizika nėra vienoda: dalis produktų dėl auginimo ypatumų ir plonos žievelės juos linkę sukaupti dažniau. Tai pabrėžia ir kasmet viešinami stebėsenos duomenys, kuriuos apibendrina JAV nevyriausybinė organizacija Environmental Working Group (EWG) „Dirty Dozen“ sąraše.

    Į sąrašus paprastai įtraukiami produktai, kurių mėginiuose dažniau randama pesticidų pėdsakų arba aptinkamas didesnis skirtingų medžiagų kiekis. Svarbu suprasti, kad tai nėra raginimas atsisakyti vaisių ir daržovių: mitybos specialistai pabrėžia, jog jų nauda dažniausiai nusveria rizikas, ypač jei produktai tinkamai paruošiami.

    11 produktų, kuriuose dažniau randama likučių

    Pagal EWG apžvalgose minimus duomenis, didesnės pesticidų likučių tikimybės grupėje dažnai atsiduria lapinės daržovės ir plona odele padengti vaisiai. Tarp jų minimi špinatai, lapiniai kopūstai (kale), kolardų lapai ir garstyčių lapai.

    Taip pat dažnai įvardijamos braškės ir vynuogės, nes jų paviršius bei sandara apsunkina kruopštų nuplovimą. Iš kaulavaisių dažniau minimi persikai ir nektarinai, o iš kitų vaisių ir uogų grupės – vyšnios, obuoliai, gervuogės, kriaušės ir mėlynės.

    Tarp daržovių sąrašuose neretai randamos ir bulvės, nes tai šakniavaisis, galintis sukaupti medžiagas iš dirvos, be to, dalis likučių gali atsirasti ir po derliaus apdorojimo metu. Tuo pat metu specialistai primena, kad skirtingose šalyse registruotų ir leidžiamų naudoti pesticidų spektras skiriasi, todėl sąrašus verta vertinti kaip orientyrą, o ne absoliutų matą.

    Kaip sumažinti pesticidų likučius namuose?

    Praktiniai žingsniai dažniausiai prasideda nuo kruopštaus plovimo po tekančiu vandeniu, ypač uogų, vynuogių ir lapinių daržovių. Vien vanduo ne visada pašalina visas medžiagas, tačiau jis gali sumažinti ant paviršiaus esančius likučius, dulkes ir nešvarumus.

    Kai kuriems produktams gali padėti trumpas mirkymas vandenyje su maistine soda, o vėliau papildomas perplovimas. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad uogos yra jautrios, todėl ilgas mirkymas gali pabloginti jų tekstūrą ir laikymąsi, o per intensyvus trynimas gali pažeisti vaisiaus paviršių.

    Dar vienas būdas sumažinti galimus likučius yra lupimas, ypač obuolių ar kriaušių, tačiau kartu sumažėja ir dalis skaidulų bei mikroelementų, kurių daug būna būtent žievėje. Terminis apdorojimas, pavyzdžiui, blanširavimas ar virimas, kai kuriais atvejais taip pat gali mažinti likučius, bet dalis vitaminų gali sumažėti dėl kaitinimo.

    Jei ekologiški produktai ne visada įperkami, kompromisu gali tapti šaldyti ekologiški vaisiai ar uogos, kai jų kainos santykis dažnai palankesnis. O svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: geriau reguliariai valgyti vaisius ir daržoves ir jas tinkamai nuplauti, nei jų vengti dėl baimės.

  • Tyrėjai: viena bemiegė naktis gali laikinai išbalansuoti smegenis panašiai kaip Alzheimerio pradžioje

    Viena bemiegė naktis gali pastebimai sutrikdyti smegenų veiklą ir atsiliepti atminčiai, dėmesiui bei emocijų apdorojimui, rodo pastarųjų dešimtmečių tyrimų apžvalgos. Mokslininkai pabrėžia, kad dalis pokyčių trumpuoju laikotarpiu primena procesus, siejamus su Alzheimerio liga, nors tai nereiškia, kad po vienos nakties žmogui išsivysto ši liga.

    Tokias išvadas pateikė mokslininkų grupė, kuri apžvelgė įvairius per maždaug 25 metus publikuotus darbus apie miego trūkumą, atmintį ir kognityvines funkcijas. Daugumoje tyrimų akcentuojama, kad net trumpas miego stygiaus epizodas gali susilpninti neuronų tarpusavio ryšius ir sumažinti gebėjimą efektyviai įsiminti naują informaciją.

    Miego metu smegenys ne tik konsoliduoja dienos prisiminimus, bet ir aktyviai reguliuoja medžiagų apykaitos procesus, susijusius su nereikalingų medžiagų šalinimu. Kai miego trūksta, hipokampas, viena svarbiausių atminties struktūrų, gali pradėti veikti mažiau efektyviai, o žmogus dažniau skundžiasi užmaršumu ir dėmesio išlaikymo sunkumais.

    Tyrimuose taip pat aptariama, kad po prasto miego gali didėti uždegiminiai procesai ir kisti baltymų, siejamų su neurodegeneraciniais sutrikimais, apykaita. Dažniausiai minimi beta amiloidas ir tau baltymai, kurie Alzheimerio atveju kaupiasi ilgą laiką, o miego trūkumas gali laikinai pasukti procesus nepalankia kryptimi.

    Specialistai atkreipia dėmesį į svarbią ribą: vienos nakties poveikis paprastai yra grįžtamas, o Alzheimerio liga yra lėtinis, progresuojantis sutrikimas. Vis dėlto nuolat kartojamas prastas miegas laikomas rizikos veiksniu, todėl rekomenduojama miegą vertinti kaip kasdienį sveikatos prioritetą.

    Mokslininkai aprašo, kad žmonėms, turintiems miego problemų, dažniau pasitaiko sunkumų mokantis, apdorojant emocinius prisiminimus ir vertinant informaciją. Kai kuriuose tyrimuose fiksuojamas didesnis polinkis į klaidingus prisiminimus ir prastesnį sprendimų priėmimą, ypač kai reikia greitai įvertinti situaciją.

    Kasdienybėje tai gali pasireikšti paprastai: daugiau smulkių klaidų darbe, prastesnis reakcijos laikas, dirglumas, emocinis jautrumas. Dėl to didėja ir nelaimingų atsitikimų rizika, ypač vairuojant ar dirbant darbą, kuriame svarbus budrumas.

    Dažniausiai kartojama rekomendacija yra stabilus režimas: panašus ėjimo miegoti ir kėlimosi laikas net savaitgaliais. Suaugusiesiems nuo 18 iki 64 metų paprastai rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per parą, o vaikams ir paaugliams reikia daugiau.

    Taip pat siūloma bent valandą prieš miegą vengti ekranų, nes mėlyna šviesa gali trikdyti natūralius miego hormono gamybos ritmus. Kambario vėsa, tamsa ir kuo mažesnis triukšmas laikomi paprastais, bet veiksmingais sprendimais, padedančiais greičiau užmigti ir rečiau prabusti naktį.

    Jei naktis buvo prasta, trumpas dienos pogulis kai kuriems žmonėms gali padėti atgauti dalį budrumo, tačiau jis neturėtų tapti nuolatiniu naktinio miego pakaitalu. Ilgalaikė strategija išlieka ta pati: kokybiškas nakties miegas ir nuoseklus ritmas.

  • Ukraina ir surogatinė motinystė: naujas įstatymas gali iš esmės pakeisti rinką užsieniečiams

    Ukraina daugelį metų buvo minima kaip viena svarbiausių komercinės surogatinės motinystės krypčių Europoje, o prasidėjęs plataus masto Rusijos karas šią industriją pastūmėjo į dar jautresnę zoną. Dalis moterų, netekusių namų ar stabilaus darbo, surogatinę motinystę ėmė svarstyti kaip vieną iš nedaugelio realių būdų užsidirbti.

    Tuo pat metu Ukrainos parlamente svarstomi teisės aktų pakeitimai, kurie galėtų kardinaliai pakeisti dabartinę praktiką. Pagal viešai aptariamas kryptis, siekiama sugriežtinti kontrolę ir apriboti arba iš esmės užverti kelią užsieniečiams, kurie sudaro didžiąją dalį šios paslaugos užsakovų.

    Iki karo Ukraina buvo vertinama kaip vieta, kur surogatinės motinystės programos dažnai kainuodavo mažiau nei Vakarų Europoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose, o teisinės procedūros kai kuriais atvejais atrodė paprastesnės. Dėl to į šalį vykdavo poros iš įvairių regionų, ieškančios medicininės pagalbos ir aiškaus kelio į tėvystę.

    Karas dalį šios veiklos pristabdė, tačiau rinkai prisitaikant, programų skaičius, kaip teigiama tarptautinėje žiniasklaidoje, palaipsniui artėjo prie ankstesnių apimčių. Kartu augo ir rizikos: nuo saugumo bei sveikatos priežiūros neapibrėžtumo iki didesnio moterų ekonominio pažeidžiamumo.

    Politikų ir žmogaus teisių aktyvistų argumentai dažniausiai sukasi apie skaidrumą, etikos ribas ir išnaudojimo riziką. Kritikai pabrėžia, kad didelė finansinė nelygybė tarp užsakovų ir surogatinių motinų, ypač karo metu, gali sudaryti prielaidas spaudimui ir ne visada sąžiningoms sutartinėms sąlygoms.

    „Dėl karo daugėja į neviltį patekusių moterų, o klinikos joms siūlo šią galimybę, nes Vakarų poros ieško pigesnio kelio į tėvystę“, – sakė moterų teisių aktyvistė Marija Dmitrijeva.

    Jeigu būtų pasirinktas griežtesnis kelias, rinka galėtų persiorientuoti į vidaus užsakovus arba į kitokį modelį, kuriame dalyvautų tik tam tikrus kriterijus atitinkančios šeimos. Taip pat tikėtina didesnė klinikų veiklos priežiūra, aiškesnės taisyklės dėl tarpininkavimo ir griežtesnė atsakomybė už pažeidimus.

    Surogatinė motinystė tarptautiniu mastu kelia sudėtingų klausimų dėl vaiko teisinio statuso, pilietybės, dokumentų sutvarkymo ir atsakomybės ribų, jei nėštumas ar gimdymas baigiasi komplikacijomis. Tokiose situacijose svarbus tampa ne tik medicininis, bet ir aiškus teisinis mechanizmas, kad vaiko interesai būtų apsaugoti nuo pat gimimo.

    Žiniasklaidoje aprašomi atvejai, kai biologiniai tėvai atsisakydavo kūdikio dėl sveikatos būklės, išryškina sistemos spragas. Tai sustiprina raginimus kurti taisykles, kurios užtikrintų, kad vaikas neliktų teisinėje ir socialinėje „pilkojoje zonoje“, o atsakomybė būtų aiškiai apibrėžta.

    Kita vertus, sugriežtinus ar uždraudus tarptautines programas, gali augti šešėlinės rinkos rizika, o paslaugos persikelti į mažiau reguliuojamas jurisdikcijas. Dėl to dalis ekspertų pabrėžia, kad svarbiausia ne vien draudimai, o nuoseklus licencijavimas, skaidrūs standartai ir reali kontrolė.

    Kol įstatymų pakeitimai nėra galutinai priimti, tiek klinikos, tiek šeimos, planuojančios programas, gyvena didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Sprendimai, kuriuos priims parlamentas, gali paveikti ne tik rinkos mastą, bet ir tai, ar Ukraina išlaikys tarptautinio centro statusą, ar pasirinks labiau ribotą ir griežtai prižiūrimą modelį.

    Artimiausiu metu lemiamas bus klausimas, kaip reguliavime bus suderintos trys interesų grupės: vaiko teisės, moterų apsauga nuo išnaudojimo ir teisėtas šeimų siekis susilaukti vaikų. Būtent šių principų pusiausvyra nulems, ar pokyčiai sumažins problemas, ar tik perkels jas kitur.