Category: Sveikata ir grožis

Žinoma gydytoja infektologė Olga Golubovska atkreipė dėmesį į pavojingą tendenciją – vaisto „Ozempic“ (semagliutido) vartojimą ne pagal paskirtį. Pasak jos, kol Ukrainoje šis preparatas socialiniuose tinkluose pristatomas kaip greitas būdas atsikratyti antsvorio, JAV gamintojas „Novo Nordisk“ ir kitos farmacijos bendrovės jau susiduria su masiniais pacientų ieškiniais.

Ieškiniuose bendrovėms metami kaltinimai esą buvo nutylėta informacija apie galimas kritines pasekmes sveikatai. Tarp minimų komplikacijų – žarnyno nepraeinamumas, sunkūs pankreatito atvejai, inkstų pažeidimai ir gastroparezė, dėl kurios kai kuriems pacientams tenka pereiti prie maitinimo per zondą. Ypač didelį nerimą, pasak gydytojos, kelia regėjimo praradimo rizika.

„Nearterinė priekinė išeminė optinė neuropatija, kuri pasireiškia staigiu regėjimo netekimu arba aklumu (rizika padidėja beveik 10 kartų)“, – vardydama fiksuotus nepageidaujamus poveikius pabrėžė O. Golubovska.

Ji taip pat nurodė, kad tarp galimų šalutinių reiškinių minimi trombozės atvejai ir tulžies pūslės uždegimai.

Gydytojos teigimu, užsienyje teisminių ginčų skaičius auga geometrine progresija. Vis dėlto Ukrainos socialinių tinklų erdvėje preparatas ir toliau populiarinamas kaip paprastas būdas mažinti svorį, nepaisant medicininių rizikų.

„Pas mus „Ozempic“ tapo virusiniu lieknėjimui. Ar tikrai taip reikia lieknėti, žmonės geri?“ – emocingai apibendrino gydytoja, leisdama suprasti, kad siekiamas estetinis efektas gali būti visiškai neproporcingas grėsmei sveikatai ir gyvybei.

Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau skelbė apie tarptautinės mokslininkų komandos atliktą klinikinį tyrimą, kurio rezultatai verčia suabejoti paplitusiais įsitikinimais apie atsisakymo saldumynų naudą. Tyrime, kurį atliko Vageningeno universiteto Nyderlanduose ir Bornmuto universiteto Jungtinėje Karalystėje mokslininkai, nustatyta, kad vien saldaus skonio ribojimas savaime nesuteikia laukiamo metabolinio efekto ir nekeičia žmogaus mitybos elgsenos.

Pakilus kūno temperatūrai svarbu vengti veiksmų, kurie gali pabloginti savijautą. Kai kurie įpročiai, atrodantys naudingi, iš tiesų didina komplikacijų riziką ir gali sulėtinti sveikimą.

Temperatūra. Iliustracinė nuotrauka

Per stiprus užsiklojimas – dažnas žmogus bando „išprakaituoti“ karščiavimą, rengiasi keliais drabužių sluoksniais ar užsikloja storomis antklodėmis. Taip kūnas gali perkaisti, nes šiluma neišsisklaido, o temperatūra dar labiau kyla. Rekomenduojama rinktis lengvus, natūralaus audinio drabužius, kad oda galėtų kvėpuoti.

Šaltos vonios ar dušas – gali atrodyti logiška staigiai atvėsinti kūną, tačiau didelis temperatūrų skirtumas gali sukelti kraujagyslių spazmą, o kai kuriais atvejais ir šoką. Tai ypač pavojinga širdies ir kraujagyslių sistemai bei gali apsunkinti ligos eigą. Vietoje to geriau rinktis vėsius kompresus arba apsitrynimą kambario temperatūros vandeniu.

Fizinis krūvis – karščiuojant organizmas daug energijos skiria kovai su infekcija. Intensyvus judėjimas, treniruotės ar aktyvus darbas dar labiau alina, gali didinti komplikacijų riziką ir išprovokuoti dar aukštesnę temperatūrą. Šiuo laikotarpiu svarbiausia poilsis ir ramybė.

Per mažas skysčių vartojimas – pakilus temperatūrai dehidratacija vystosi greitai, nes prakaituojant netenkama daug skysčių. Nepakankamai geriant gali stiprėti silpnumas, galvos skausmas ir blogėti bendra savijauta. Patariama gerti vandenį mažomis porcijomis, vengti alkoholio ir itin saldžių gėrimų.

Savarankiškas vaistų vartojimas – neteisingas karščiavimą mažinančių vaistų dozavimas arba kelių preparatų derinimas nepasitarus su gydytoju gali būti pavojingas. Ypač atsargiai reikėtų vartoti paracetamolį ir ibuprofeną: per didelės dozės gali pakenkti kepenims ar skrandžiui. Gydytojai pabrėžia, kad būtina laikytis vartojimo instrukcijų ir vengti savigydos.

Alkoholio vartojimas – kai kurie klaidingai mano, kad alkoholis padeda „sušilti“ ar net „nugalėti infekciją“. Iš tiesų jis apkrauna kepenis ir skatina skysčių netekimą, todėl savijauta tik blogėja. Karščiuojant alkoholis yra griežtai nerekomenduojamas.

Anksčiau portalas „Komentarai“ rašė apie tris požymius, galinčius signalizuoti apie mirtinų ligų vystymąsi.

Knarkimas dažnai laikomas nepavojingu įpročiu, tačiau jis gali būti rimto sutrikimo signalas.

Miegas. Iliustracinė nuotrauka

Obstrukcinė miego apnėja (OMA) – tai būklė, kai miego metu kvėpavimo takai trumpam ir pakartotinai užsiveria, todėl sutrinka kvėpavimas.

Viena patikimiausių OMA užuominų – garsus, nuolatinis knarkimas.

Kitas dažnas požymis – dusimo, oro trūkumo ar staigaus knarkteldėjimo garsai. Kai kvėpavimo takai visiškai užsikemša, organizmas staigiai prabunda, kad atnaujintų kvėpavimą, ir tai neretai palydi dusimo ar šnypštimo garsai.

Rytais pasireiškiantys galvos skausmai, kurie praeina per valandą ar dvi, gali reikšti, kad naktį sumažėjo deguonies kiekis. Kai kvėpavimas miego metu nuolat nutrūksta, kraujyje gali kauptis anglies dioksidas, o tai skatina smegenų kraujagyslių išsiplėtimą.

Dar vienas dažnas simptomas – stiprus dienos nuovargis. Miego apnėja trukdo pasiekti gilesnes, organizmą atkuriančias miego fazes, todėl net po aštuonių valandų miego žmogus gali jaustis tarsi beveik nepailsėjęs.

Žmonės, kuriems apnėja nediagnozuota, taip pat neretai pastebi nuotaikų svyravimus ar padidėjusį dirglumą – skundžiasi prislėgta nuotaika ir dažnesniais pykčio protrūkiais.

Gali atsirasti ir dėmesio bei koncentracijos sunkumų, nes gilaus miego metu smegenys įtvirtina prisiminimus ir apdoroja informaciją, o būtent šias stadijas apnėja nuolat pertraukia.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad miego apnėja siejama ir su padidėjusiu kraujospūdžiu. Kiekvieną kartą, kai kvėpavimas sustoja, organizmas sureaguoja streso hormonų šuoliu, kuris laikinai pakelia kraujospūdį. Ilgainiui tai gali prisidėti prie hipertenzijos išsivystymo.

Tyrėjai miego apnėją sieja su didesne širdies ligų, insulto, 2 tipo diabeto ir medžiagų apykaitos sutrikimų rizika.

„Kvėpavimo sutrikimai ir periodiškai sumažėjantis deguonies kiekis kraujyje, būdingi miego apnėjai, ilgainiui sukuria nuolatinę apkrovą širdies ir kraujagyslių sistemai“, – rašoma leidinyje „Mirror“.

Ekspertai pabrėžia, kad miego apnėja daugeliu atvejų sėkmingai gydoma, todėl pajutus minėtus požymius verta kreiptis į gydytoją ir išsitirti.

Norint palaikyti sveiką virškinimą, dieną verta pradėti pusryčiais, kuriuose netrūksta skaidulų, baltymų ir naudingųjų riebalų. Subalansuota mityba padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą, suteikia sotumo jausmą ir mažina persivalgymo riziką. Nors jogurtas dažnai laikomas klasikiniu pasirinkimu žarnynui, jis tikrai nėra vienintelis naudingas produktas. Specialistai rekomenduoja į rytinį meniu įtraukti ir kitus maistingus pasirinkimus.

Žemiau – produktai, kurie gali būti ypač naudingi virškinimo sistemai.

1. Avokadas

Avokaduose gausu skaidulų, naudingųjų riebalų ir antioksidantų. Taip pat jie yra vitamino B grupės, C, E ir K, folio rūgšties, kalio bei magnio šaltinis. Avokaduose esančios skaidulos veikia kaip prebiotikas – jos padeda palaikyti naudingųjų bakterijų įvairovę žarnyne, o tai svarbu ir imuninės sistemos veiklai. Riebalai bei skaidulos padeda ilgiau jaustis sotiems, todėl gali sumažinti persivalgymo ir svorio augimo riziką.

2. Chia sėklos

Šios mažos sėklos sugeria skysčius ir gali išbrinkti iki 10 kartų daugiau nei sveria pačios – dėl to ilgiau išlieka sotumo jausmas ir sulėtėja virškinimas. Chia sėklose yra skaidulų, baltymų, omega-3 riebalų rūgščių, antioksidantų, taip pat kalcio, fosforo ir cinko. Reguliarus vartojimas gali padėti palaikyti normalų cholesterolio lygį, kraujospūdį, mažinti uždegiminius procesus ir būti naudingas kovojant su nutukimu.

3. Kiaušiniai

Kiaušiniai lengvai virškinami ir yra geras baltymų šaltinis. Juose taip pat yra cholino, vitamino A, biotino ir antioksidantų. Baltymai padeda ilgiau išlikti sotiems, o cholinas prisideda prie normalios kepenų veiklos ir medžiagų apykaitos.

4. Avižinė košė

Avižose gausu skaidulų ir beta gliukano, kuris siejamas su cholesterolio mažėjimu bei naudingųjų žarnyno bakterijų augimo skatinimu. Avižos taip pat turi fosforo, tiamino, magnio ir cinko. Reguliariai valgant avižinę košę gali gerėti virškinimas, lengvėti dirgliosios žarnos sindromo simptomai, mažėti vidurių užkietėjimas ir viduriavimas.

5. Lašiša

Lašiša – baltymų ir omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, svarbus smegenų, regos ir imuniteto funkcijoms. Joje taip pat yra vitamino D, B12, seleno, kalio ir cholino. Omega-3 riebalų rūgštys gali mažinti žarnyno uždegiminius procesus ir daryti įtaką mikrobiotai – skatinti trumpųjų grandinių riebalų rūgščių gamybą, kuri padeda palaikyti sveiką žarnyno terpę.

Taip pat pažymima, kad burokėliai, ypač šviežios jų sultys, yra turtingi natūralių nitratų, kurie organizme virsta azoto oksidu. Ši medžiaga prisideda prie kraujagyslių išsiplėtimo ir geresnės kraujotakos, todėl reguliarus burokėlių vartojimas gali vidutiniškai mažinti arterinį kraujospūdį, nors poveikis skirtingiems žmonėms gali skirtis.

Demencija – tai sindromas, atsirandantis dėl organinių smegenų pažeidimų ir pasireiškiantis nuolatiniu atminties, mąstymo bei gebėjimo savimi pasirūpinti sutrikimu. Tai nėra natūrali senėjimo dalis – dažniausiai (apie 50–70 proc. atvejų) demenciją sukelia Alzheimerio liga arba kraujagyslių sistemos sutrikimai.

Senjoras. Asociatyvi nuotr.

Naujausi tyrimai atkreipė dėmesį į požymius, kurie gali pasireikšti būtent einant. Skelbiama, kad ankstyvos demencijos su Lewy kūneliais atveju žmonės dažniau vaikšto lėčiau, žengia trumpesniais žingsniais ir turi žemesnį ėjimo ritmą nei asmenys, sergantys ankstyvos stadijos Parkinsono liga.

Tyrimo vadovė dr. Kailena Egjotz Martens paaiškino, kad ankstyvosiose stadijose šios dvi būklės gali atrodyti panašiai. Dėl to pacientams kartais nustatoma netiksli diagnozė, o tai gali turėti įtakos gydymo sprendimams, slaugos planavimui ir paciento bei artimųjų lūkesčiams.

„Palyginome ėjimo modelius tarp žmonių, turinčių ankstyvą demenciją su Lewy kūneliais, ir žmonių, sergančių ankstyva Parkinsono liga, norėdami įvertinti, ar eisena gali padėti atskirti šias dvi būkles. Nustatėme, kad gali“, – cituojami tyrėjai.

Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad skirtumai eigoje ryškiausiai išryškėja tuomet, kai žmogaus paprašoma atlikti papildomą užduotį, pavyzdžiui, skaičiuoti atbuline tvarka.

„Prašymas dalyvių eiti skaičiuojant atbuline tvarka atskleidė pokyčius, kurie įprasto ėjimo metu nebuvo tokie akivaizdūs“, – teigė dr. K. Egjotz Martens.

Demencija su Lewy kūneliais – progresuojanti neurodegeneracinė liga ir trečia pagal dažnumą demencijos forma. Ji siejama su baltymo alfa-sinukleino kaupimusi neuronuose. Būdingiausi požymiai – svyruojantys pažintiniai gebėjimai, ryškios regos haliucinacijos, parkinsonizmas (sustingimas, tremoras) ir miego sutrikimai. Liga dažniausiai prasideda po 50 metų.

Masažas esant uždegimui gali būti naudingas, tačiau viskas priklauso nuo uždegiminio proceso stadijos ir individualių organizmo ypatybių.

Sveikatos problemos. Iliustratyvi nuotrauka

Ūminėje uždegimo fazėje masažas gali pabloginti savijautą, o esant lėtiniam uždegimui dažnai padeda sumažinti skausmą ir paskatinti audinių atsistatymą.

Ūminė fazė: masažas šiuo laikotarpiu nerekomenduojamas. Mechaninis spaudimas gali sustiprinti tinimą ir skausmą, taip pat padidinti riziką, kad uždegiminis procesas išplis.

Lėtinis uždegimas: kai skausmas ir sustingimas tęsiasi ilgai, masažas neretai taikomas kaip pagalbinė priemonė. Jis gali pagerinti kraujotaką, sumažinti kortizolio lygį, skatinti limfos drenažą ir padėti mažinti uždegimą skatinančių citokinų koncentraciją.

Potrauminės būklės: pasibaigus ūminei fazei, masažas gali prisidėti prie audinių atsistatymo, padėti mažinti randinius pokyčius ir gerinti judrumą.

Tyrimai rodo, kad reguliarūs masažo seansai gali padėti:

mažinti uždegimo žymenų kiekį kraujyje;

gerinti kraujotaką ir deguonies patekimą į audinius;

skatinti limfos nutekėjimą, taip mažinant tinimą;

aktyvinti ląstelinius atsistatymo mechanizmus.

Skirtingi masažo tipai gali būti taikomi skirtingais atvejais:

Limfodrenažinis masažas: gali būti efektyvus mažinant patinimus.

Švediškas masažas: švelnūs judesiai, kurie gali tikti esant lengvam uždegimui.

Miofascialinis atpalaidavimas: padeda sumažinti įtampą jungiamuosiuose audiniuose.

Gilusis masažas: taikomas itin atsargiai, nes gali sukelti laikiną diskomfortą, panašų į pojūčius po intensyvesnio fizinio krūvio.

Masažas nerekomenduojamas, jei yra:

ūmūs infekciniai procesai;

stiprus tinimas ir skausmas;

įtariamas trombozės pavojus ar kitos rimtos patologijos.

Tokiais atvejais patariama pasitarti su gydytoju, kad būtų nustatytas saugus laikas pradėti terapiją.

20-metė ieškovė laimėjo teismo bylą prieš „Meta“ ir „Google“, apkaltinusi jų valdomas platformas priklausomybės nuo trumpų vaizdo įrašų formavimu.

Mergina teigė, kad nuo vaikystės daug laiko praleisdavo žiūrėdama vaizdo turinį, ypač „Instagram“ ir „YouTube“. Pasak jos, begalinės turinio juostos principas ir rekomendacijų algoritmai skatino įsitraukimą ir prisidėjo prie priklausomybės susiformavimo.

Ieškovė nurodė, kad tai neigiamai paveikė jos psichikos sveikatą: esą sustiprėjo nerimas, atsirado depresijos požymių.

Teismas su šiais argumentais sutiko ir pripažino, kad tam tikros platformų funkcijos gali daryti žalą vartotojams, skatindamos priklausomą elgesį.

Teismo sprendimu „Meta“ įpareigota išmokėti 1,94 mln. eurų kompensaciją, o „Google“ – dar 0,83 mln. eurų. Iš viso ieškovei priteista apie 2,58 mln. eurų.

Abi bendrovės su sprendimu nesutiko ir pareiškė ketinančios jį apskųsti apeliacine tvarka.

Ekspertai pažymi, kad šis atvejis gali tapti precedentu ir paskatinti daugiau ieškinių prieš technologijų bendroves dėl jų produktų poveikio vartotojų psichikos sveikatai.

Miego kaukės tampa vis populiaresniu naktinio poilsio aksesuaru. Jos blokuoja šviesą ir padeda sukurti patogesnes sąlygas kokybiškesniam miegui.

Miego kaukė padeda apsaugoti akis nuo šviesos, kuri gali trikdyti poilsį ir priversti dažniau prabusti naktį. Užtamsinta aplinka ramina smegenis, o tamsa skatina melatonino – hormono, reguliuojančio miego ir budrumo ciklą – gamybą.

Miego kaukė gali būti ypač naudinga, jei:

dirbate naktinėmis pamainomis ir miegate dieną;

patiriate nemigą arba sunkiai užmiegate;

keliaujate ar nakvojate vietose, kur kambaryje yra daug išsklaidytos šviesos.

Miego kaukės naudojimo privalumai

Kaukė gali tapti raminančios vakaro rutinos dalimi – signalu smegenims, kad atėjo metas atsipalaiduoti. Uždėjus akių raištį prieš miegą, galima susikurti paprastą ritualą, kuris padeda kūnui ir protui lengviau pereiti į poilsio režimą.

Kadangi miego kaukės sumažina šviesos poveikį, jos gali pagerinti bendrą miego kokybę ir padėti pasiekti gilesnį miegą. Ilgalaikė sveiko miego nauda siejama ir su mažesne širdies bei kraujagyslių ligų, taip pat insulto rizika.

Miego kaukių tipai

Miego kaukės būna įvairių formų ir iš skirtingų medžiagų. Populiariausi variantai:

šilkinės – minkštos, glotnios ir švelnios odai, dažnai pasirenkamos dėl lengvumo ir vėsos pojūčio;

vėsinančios – sukurtos suteikti vėsos pojūtį, kai kurias jų galima atvėsinti prieš naudojimą; jos gali padėti, jei naktį dažnai jaučiate karštį ar vargina paburkusios akys;

šildančios – suteikia švelnią šilumą aplink akis; jos gali padėti atsipalaiduoti prieš miegą, ypač jei vargina akių sausumas ar nuovargis.