CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Kas po 40-ies greitai žaloja inkstus: pavojingiausi įpročiai ir ligos, kurių daugelis nepastebi

    Po 40 metų inkstų funkcija natūraliai ima lėtėti, o žala dažnai kaupiasi tyliai, be aiškių simptomų. Gydytojai pabrėžia, kad didžiausią riziką kelia ne vienas veiksnys, o kelių būklių derinys, kuris metų metus nepastebimai ardo filtravimo sistemą.

    Inkstai iš kraujo pašalina toksinus, perteklinį skysčių kiekį ir padeda reguliuoti kraujospūdį, todėl bet koks ilgalaikis jų pažeidimas didina širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką. Dėl to ypač svarbu laiku atpažinti veiksnius, kurie po 40-ies dažniausiai paspartina lėtinės inkstų ligos vystymąsi.

    Aukštas kraujospūdis ir diabetas

    Arterinė hipertenzija laikoma vienu dažniausių inkstų pažeidimo „variklių“. Nuolat padidėjęs spaudimas gadina smulkias inkstų kraujagysles ir glomerulus, mažina filtravimo pajėgumą ir ilgainiui skatina randėjimą, kuris nebegrįžtamai mažina veikiančių audinių kiekį.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra cukrinis diabetas, kai ilgai padidėjusi gliukozė pažeidžia kraujagysles ir skatina uždegiminius procesus. Diabetinė inkstų liga yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms progresuoja lėtinė inkstų liga ir prireikia pakaitinės inkstų terapijos.

    Antsvoris, rūkymas ir gyvenimo būdas

    Antsvoris ir nutukimas didina inkstų apkrovą, skatina vadinamąją hiperfiltraciją ir ilgainiui spartina nefronų nykimą. Be to, didesnė kūno masė dažnai siejasi su hipertenzija, 2 tipo diabetu, miego apnėja ir lėtiniu uždegimu, o šis derinys ypač nepalankus inkstams.

    Rūkymas blogina inkstų kraujotaką ir didina oksidacinį stresą, todėl pažeidimai progresuoja greičiau, ypač jei žmogus jau turi padidėjusį kraujospūdį ar diabetą. Prie rizikos prisideda ir mažas fizinis aktyvumas, sūrus, itin perdirbtas maistas bei nepakankamas dėmesys reguliariems tyrimams.

    Amžiniai pokyčiai ir tylūs simptomai

    Senstant palaipsniui mažėja funkcionuojančių nefronų skaičius, o inkstai tampa jautresni bet kokiam papildomam stresui. Todėl po 40 metų net ir „nedideli“ sutrikimai, kurie anksčiau nepalikdavo pasekmių, gali greičiau pereiti į lėtinį procesą.

    Didžiausia problema ta, kad ankstyvos stadijos dažnai nesukelia aiškių požymių, o nuovargis, troškulys ar patinimai gali būti priskiriami kitoms priežastims. Specialistai rekomenduoja reguliariai tikrinti kraujospūdį, atlikti kreatinino ir apskaičiuoto glomerulų filtracijos greičio tyrimus bei šlapimo albumino testą, ypač jei yra diabetas, hipertenzija ar antsvoris.

    „Inkstų liga ilgai gali vystytis be simptomų, todėl geriausia strategija yra ankstyva patikra ir rizikos veiksnių kontrolė“, – sako gydytojai.

  • Vasaros iššūkis brandžiai odai: vienas produktas po 50-ies gali išgelbėti nuo dėmių

    Vasaros iššūkis brandžiai odai: vienas produktas po 50-ies gali išgelbėti nuo dėmių

    Kas vasarą labiausiai kenkia odai?

    Vasara brandžiai odai dažnai tampa tikru išbandymu: karštis skatina prakaitavimą, riebalinių liaukų aktyvumą, o intensyvesnė saulė didina sudirgimo ir pigmentinių dėmių riziką. Po 50-ies oda paprastai plonėja, lėčiau atsistato, praranda elastingumą, todėl į aplinkos poveikį reaguoja jautriau.

    Didžiausią ilgalaikę žalą daro ultravioletiniai spinduliai, siejami su fotosenėjimu, raukšlių ryškėjimu ir netolygiu odos atspalviu. Dėl to vasaros rutinoje svarbiausia ne kosmetikos gausa, o keli aiškūs, nuoseklūs žingsniai, kurie mažina rizikas ir padeda palaikyti odos komfortą.

    Esminis produktas kasdienai

    Kasdienė apsauga nuo saulės yra pagrindas, ypač moterims po 50-ies. Veidui skirtas kremas su SPF padeda mažinti fotosenėjimo požymius, saugo nuo pigmentacijos pokyčių ir padeda išlaikyti tolygesnį odos atspalvį net tada, kai didžiąją dienos dalį praleidžiate mieste.

    Renkantis priemonę verta atkreipti dėmesį, kad tekstūra būtų lengva ir neapsunkintų odos, o priemonė tiktų kasdieniam naudojimui po makiažu. Jei oda linkusi sausėti, patogus sprendimas yra SPF produktas, kuris kartu suteikia drėkinimo, kad nereikėtų sluoksniuoti per daug priemonių.

    Rutina, kuri veikia per karščius

    Vasarą brandžiai odai dažniausiai tinka lengvesnės konsistencijos priemonės: jos mažiau kemša poras ir nepalieka sunkumo jausmo. Drėkinamasis kremas išlieka svarbus, tačiau jo tekstūrą verta derinti prie oro sąlygų ir odos pojūčio dienos metu.

    Naudinga nepamiršti ir drėkinimo iš vidaus, nes karštis skatina skysčių netekimą, o tai greitai atsispindi odos stangrume ir komforte. Taip pat dažnai rekomenduojama ryte rinktis antioksidantus, pavyzdžiui, vitamino C serumus, kurie padeda neutralizuoti laisvųjų radikalų poveikį, sustiprėjantį dėl saulės.

    Makiažo įpročius vasarą verta supaprastinti: vietoj sunkaus pagrindo dažnai pakanka lengvesnių produktų, kurie mažiau apkrauna odą. Akių zona, kur raukšlės ryškėja anksčiausiai, taip pat reikalauja atskiros priežiūros, todėl švelnus paakių kremas gali padėti sumažinti sausumo pojūtį ir vizualinį nuovargį.

    Galiausiai svarbiausia išlieka pastovumas: net geriausios priemonės neveiks, jei bus naudojamos retkarčiais. Vasarą brandžiai odai dažniausiai labiausiai atsiperka paprasta rutina, kurioje prioritetas teikiamas apsaugai nuo saulės, drėkinimui ir odą tausojančioms tekstūroms.

  • Valgote tamsų šokoladą kasdien? Gydytojai paaiškino, ką tai daro širdžiai ir arterijoms

    Valgote tamsų šokoladą kasdien? Gydytojai paaiškino, ką tai daro širdžiai ir arterijoms

    Tamsus šokoladas dažnai minimas kaip palankesnis pasirinkimas širdžiai nei įprasti saldumynai, tačiau jo poveikis nėra stebuklingas. Daugiausia dėmesio mokslininkai skiria kakavoje esantiems flavanoliams – augaliniams junginiams, turintiems antioksidacinių savybių.

    Flavanoliai siejami su geresne kraujagyslių funkcija, nes gali skatinti azoto oksido gamybą. Tai medžiaga, padedanti kraujagyslėms atsipalaiduoti ir plėstis, todėl kraujas teka lengviau, o kraujospūdis kai kuriems žmonėms gali šiek tiek sumažėti.

    Ką rodo tyrimai apie cholesterolį

    Dažnas klausimas – ar tamsus šokoladas mažina blogąjį cholesterolį. Tyrimai rodo, kad poveikis lipidų rodikliams gali būti, bet paprastai jis būna nedidelis ir nevienodas, todėl šokoladas negali pakeisti gydymo ar mitybos korekcijų.

    Labiau tikėtina nauda atsiranda tada, kai tamsus šokoladas tampa alternatyva kitiems saldumynams. Palyginti su pieniniu šokoladu ar batonėliais, aukštesnio kakavos kiekio produktai dažniausiai turi mažiau cukraus, o tai svarbu metabolinei sveikatai.

    Kiek kakavos rinktis ir kodėl

    Mitybos specialistai dažniausiai rekomenduoja rinktis tamsų šokoladą, kuriame yra bent 70 proc. kakavos. Didesnė kakavos dalis paprastai reiškia daugiau bioaktyvių medžiagų ir mažiau pridėtinio cukraus, nors sudėtį vis tiek verta perskaityti.

    Tamsus šokoladas taip pat turi mineralų, pavyzdžiui, magnio, geležies ir cinko. Vis dėlto tai nėra pagrindinis jų šaltinis mityboje, todėl šokoladą tikslinga vertinti kaip priedą, o ne kaip būdą „pasitaisyti“ trūkumus.

    Kada nauda virsta žala

    Net ir palankesnis produktas valgomas per dideliais kiekiais gali kenkti, nes tamsus šokoladas yra kaloringas. Vienas ar du gabalėliai po valgio nėra tas pats, kas kasdien suvalgoma visa plytelė, ypač jei bendra mityba jau turi daug cukraus ir sočiųjų riebalų.

    Gydytojai pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių riziką labiausiai mažina ne vienas produktas, o visuma: pakankamas fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, normalus kūno svoris ir mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų bei nesočiųjų riebalų.

    Jei norisi saldaus skonio, nedidelė kokybiško tamsaus šokolado porcija gali būti protingas kompromisas. Tačiau tikėtis ryškaus cholesterolio ar kraujospūdžio pokyčio vien dėl šokolado – nerealistiška.

  • Po 40-ies keliai ima „lūžti“ greičiau: 5 klaidos, kurios sparčiausiai veda į artrozę

    Po 40 metų amžiaus kelio sąnariai dažnai tampa jautresni, o skausmai ar sustingimas ima kartotis vis dažniau. Gydytojai pabrėžia, kad dažniausiai problemą paspartina ne vien amžius, o kasdieniai įpročiai ir anksčiau patirtos traumos.

    Kelio sąnarys nuolat patiria dideles apkrovas vaikštant, lipant laiptais ar sportuojant, todėl net nedideli rizikos veiksniai ilgainiui susideda. Viena dažniausių kelio skausmo priežasčių šiame amžiuje yra osteoartritas, kai palaipsniui dėvisi sąnario kremzlė.

    Antsvoris didina apkrovą

    Antsvoris laikomas vienu svarbiausių veiksnių, dėl kurio keliai greičiau pradeda „dilti“. Kuo didesnė kūno masė, tuo didesnė mechaninė apkrova tenka kelio sąnariui, o tai ilgainiui spartina kremzlės nusidėvėjimą.

    Specialistai pabrėžia, kad net nedidelis svorio sumažinimas daugeliui žmonių sumažina skausmą ir pagerina judėjimą. Tai ypač aktualu, jei skausmas atsiranda vaikštant ar ilgiau pastovėjus.

    Silpni šlaunų raumenys

    Šlaunų raumenys, ypač keturgalvis šlaunies raumuo, padeda stabilizuoti kelį ir amortizuoti krūvį. Kai raumenys silpsta dėl sėdimo darbo ar judėjimo stokos, sąnariui tenka didesnė apkrova, o judesiai gali tapti mažiau stabilūs.

    Reguliarūs jėgos ir stabilumo pratimai dažnai įtraukiami į kelio skausmo valdymo programas, nes gerina sąnario kontrolę. Tai gali būti ypač svarbu žmonėms, kurie jaučia nestabilumą, „klibėjimą“ ar skausmą lipant laiptais.

    Judėjimo stoka ir senos traumos

    Ilgas sėdėjimas ir menkas fizinis aktyvumas dažnai lemia sąnarių sustingimą, sumažėjusį raumenų tonusą ir prastesnę judesių kontrolę. Dėl to kelio sąnarys gali tapti jautresnis, o sugrįžus prie aktyvumo skausmai kartais tik sustiprėja.

    Didelę reikšmę turi ir senos traumos, ypač menisko ar raiščių pažeidimai, kurie nebuvo tinkamai išgydyti ar reabilituoti. Tokie pakitimai gali keisti sąnario biomechaniką ir didinti osteoartrito riziką vėlesniame amžiuje.

    „Kelio skausmo nereikėtų nurašyti vien amžiui, nes dažnai jį lemia koreguojami veiksniai, tokie kaip svoris, raumenų jėga ir judėjimo įpročiai“, – sako kineziterapeutai, pabrėžiantys nuoseklios reabilitacijos svarbą po traumų.

    Jei skausmas tęsiasi, atsiranda patinimas, kelis „užsikerta“ ar jaučiamas ryškus nestabilumas, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, ortopedą traumatologą ar kineziterapeutą. Laiku parinktas gydymas ir pratimai gali padėti sulėtinti kremzlės dėvėjimąsi ir išlaikyti aktyvų gyvenimą.

  • Du kiviai prieš miegą: tyrimai rodo net 40 min. ilgesnį miegą ir greitesnį užmigimą

    Du kiviai prieš miegą: tyrimai rodo net 40 min. ilgesnį miegą ir greitesnį užmigimą

    Biologinis laikrodis padeda organizmui prisitaikyti prie dienos ir nakties ciklo, o jo „dirigentu“ laikomas virškryžminis branduolys smegenyse. Temstant suaktyvėja melatonino gamyba, o ryte didėja kortizolio lygis, todėl lengviau pabusti ir pradėti dieną.

    Paros ritmas susijęs ne tik su miegu, bet ir su kraujospūdžio svyravimais, kūno temperatūra, apetitu bei medžiagų apykaita. Ilgalaikiai miego sutrikimai siejami su didesne nutukimo, 2 tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų rizika, taip pat silpnesniu imunitetu ir prastesne nuotaika.

    Pastaraisiais metais mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria tam, kaip mityba veikia užmigimą ir miego kokybę. Vienas dažniausiai minimų vaisių šiame kontekste yra kivis, nes jo sudėtyje yra junginių, kurie gali būti svarbūs miego reguliacijai.

    Kas nustatyta tyrimuose?

    Vienas dažniausiai cituojamų darbų publikuotas 2011 metais žurnale Asia Pacific Journal of Clinical Nutrition. Jame dalyvavę suaugusieji, turėję lėtinių miego problemų, keturias savaites valgė po du kivius likus maždaug valandai iki miego, o pokyčiai buvo stebimi ir prietaisais, ir apklausomis.

    Tyrimo autoriai fiksavo, kad užmigimo trukmė sutrumpėjo 35,4 proc., o prabudimų po užmigimo laikas sumažėjo 28,9 proc. Bendras miego laikas padidėjo 13,4 proc., praktiškai tai siejo su maždaug 40 minučių papildomo poilsio, o miego efektyvumas ūgtelėjo daugiau nei 5 proc.

    Naujesni tyrimai taip pat rodo palankią kryptį, nors rezultatai priklauso nuo žmonių grupės ir tyrimo dizaino. 2023 metais žurnale Nutrients paskelbta analizė su sportininkais siejo kivių vartojimą prieš miegą su geresniais miego rodikliais ir mažesniu fiziologiniu stresu.

    Kodėl kivis gali veikti?

    Mokslininkų dėmesį traukia kivių biocheminis profilis. Kiviuose randama serotonino, o jis organizme yra melatonino pirmtakas, todėl teoriškai gali prisidėti prie natūralesnio miego–budrumo ciklo palaikymo.

    Be to, kivis turi antioksidantų, tarp jų vitamino C ir flavonoidų, kurie padeda mažinti oksidacinį stresą. Oksidacinis stresas ir uždegiminiai procesai neretai minimi kaip veiksniai, galintys bloginti miego kokybę, ypač kai paros ritmas nuolat išbalansuojamas.

    Dar vienas svarbus aspektas yra folatų kiekis, nes folatų stoka kai kuriuose klinikiniuose stebėjimuose siejama su miego problemomis ir neramių kojų sindromu. Nors vien kiviai nėra gydymas, jie gali prisidėti prie subalansuotesnės mitybos, jei folatų gaunama per mažai.

    Kaip bandyti saugiai?

    Tyrimuose dažniausiai minimas paprastas režimas: du kiviai likus maždaug valandai iki miego, kasdien, bent kelias savaites. Svarbu suprasti, kad tai nėra migdomoji priemonė, o poveikis, jei pasireiškia, paprastai būna laipsniškas ir priklauso nuo bendrų įpročių.

    Jei turite cukraus apykaitos sutrikimų, virškinimo problemų ar alergijų, verta pasitarti su gydytoju arba dietologu. O jei nemiga tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, ją lydi knarkimas, dusimo epizodai ar ryškus dieninis mieguistumas, reikėtų įvertinti galimas priežastis ir neapsiriboti vien mitybos korekcijomis.

  • Mokslininkai atskleidė paprastą valgymo tvarką: taip mažėja alkis ir lengviau lieknėti

    Mokslininkai atskleidė paprastą valgymo tvarką: taip mažėja alkis ir lengviau lieknėti

    Lieknėjant dažniausiai kalbama apie kalorijas, porcijų dydį ir produktus, kurių verta riboti. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad svarbu ne tik ką valgome, bet ir kokia tvarka sudedame maistą į lėkštę. Ta pati vakarienė gali skirtingai veikti gliukozės šuolius, sotumą ir vėlesnį apetitą.

    Stanford Medicine mokslininkai analizavo, kaip organizmas reaguoja, kai prieš angliavandenius suvalgomi skirtingi priedai, pavyzdžiui, skaidulos, baltymai ar riebalai. Dalyviams buvo stebimas gliukozės lygis po valgymo, kad būtų aiškiai matyti, kas sukelia staigiausius cukraus šuolius. Rezultatai parodė, kad tvarka gali turėti apčiuopiamą poveikį.

    Paprasta taisyklė skamba taip: pirmiausia valgyti skaidulų ir baltymų turinčius produktus, o angliavandenius palikti pabaigai. Tai padeda sumažinti staigų gliukozės kilimą, kuris dažnai susijęs su greitesniu energijos kritimu ir stipresniu noru užkandžiauti. Ilgainiui toks įprotis gali palengvinti kalorijų deficito laikymąsi, nors pats savaime svorio nemažina.

    Praktiškai tai reiškia, kad pietus verta pradėti nuo daržovių ir baltymų šaltinio, o tik tada pereiti prie ryžių, makaronų, bulvių ar duonos. Pirmiausia gali būti salotos, troškintos ar keptos daržovės, ankštiniai, žuvis, liesa mėsa, tofu ar natūralus jogurtas. Angliavandeniai nėra draudžiami, tiesiog jų vieta lėkštėje ir deriniai turi reikšmę.

    Stabiliau kylantis cukraus lygis po valgymo daugeliui žmonių reiškia ir mažiau staigių nuotaikos bei energijos svyravimų. Kai po sočių pietų neatsiranda staigaus mieguistumo ar stipraus saldumynų poreikio, tampa lengviau išvengti spontaniško užkandžiavimo. Būtent tokie papildomi užkandžiai dažnai ir sugriauna net gerai suplanuotą mitybą.

    Ši strategija ypač aktuali tiems, kurie sako valgantys gana sveikai, bet vis tiek nuolat jaučia alkį. Vien angliavandenių pagrindu sudarytas patiekalas gali pasotinti trumpam, o papildžius jį baltymais ir daržovėmis sotumas paprastai išlieka ilgiau. Mitybos rekomendacijos taip pat pabrėžia, kad lėkštėje svarbi pusiausvyra: daugiau daržovių, pakankamai baltymų ir kokybiški, mažiau perdirbti angliavandeniai.

    Jei norisi šią taisyklę pritaikyti pusryčiams, verta pradėti nuo kiaušinių su daržovėmis, varškės ar natūralaus jogurto su riešutais, o tik tada rinktis duoną ar vaisius. Vietoj saldžių dribsnių ar bandelių pradžioje geriau suvalgyti tai, kas sotina ir lėtina virškinimą. Tokia dienos pradžia dažnai sumažina norą užkandžiauti iki pietų.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra stebuklingas triukas. Lieknėjimui ir metabolinei sveikatai toliau svarbiausi išlieka bendras raciono kaloringumas, pakankamas baltymų kiekis, daržovių gausa, miegas, fizinis aktyvumas ir itin perdirbto maisto ribojimas. Tačiau kaip paprastas kasdienis įprotis valgymo tvarka gali tapti praktišku pagalbininku kontroliuojant apetitą.

  • Po 40-ies kepenis žudo greičiausiai: gydytojai įspėja dėl 3 įpročių, kuriuos daro daugelis

    Po 40 metų kepenys dažnai tampa jautresnės kasdieniams įpročiams, nes su amžiumi lėčiau atsistato audiniai ir didėja lėtinių ligų, ypač metabolinių, rizika. Specialistai pabrėžia, kad kepenų pažeidimas neretai progresuoja tyliai, o pirmieji simptomai būna neryškūs.

    Vienas sparčiausiai kepenims kenkiančių veiksnių yra reguliarus gausus alkoholio vartojimas, ypač kai jis tampa įpročiu savaitgaliais ar vakare po darbo. Ilgainiui gali vystytis alkoholio sukelta kepenų liga, kurios kelias dažnai prasideda nuo suriebėjimo, vėliau pereina į uždegimą, o pažengusiais atvejais baigiasi ciroze.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad pavojingiausia tai, jog ankstyvos stadijos dažnai nesukelia aiškių nusiskundimų. Žmogus gali jausti tik nuovargį, sumažėjusį apetitą ar sunkumą dešinėje pašonėje, todėl pagalbos kreipiasi per vėlai.

    Kitas dažnas rizikos derinys yra rūkymas kartu su alkoholiu ir sėdimu gyvenimo būdu. Rūkymas didina oksidacinį stresą ir palaiko uždegiminius procesus, o tai gali pasunkinti kepenų būklę ir bloginti bendrą medžiagų apykaitą.

    Ne mažiau reikšmingas veiksnys yra antsvoris ir nutukimas, kurie siejami su nealkoholine suriebėjusių kepenų liga. Ši būklė glaudžiai susijusi su atsparumu insulinui, padidėjusiu kraujo riebalų kiekiu ir 2 tipo cukriniu diabetu, o daliai žmonių ji progresuoja iki kepenų uždegimo, fibrozės ir cirozės.

    Medikai pabrėžia, kad po 40 metų ypač svarbu ne pasikliauti vien savijauta, o profilaktiškai tikrinti kepenų būklę ir metabolinius rodiklius. Kepenų fermentų tyrimai, gliukozės ir lipidų kontrolė, o prireikus ir echoskopija padeda laiku pastebėti pokyčius, kai juos dar galima sustabdyti gyvenimo būdo korekcijomis.

    Ekspertai primena, kad didžiausią naudą duoda nuoseklūs sprendimai: alkoholio ribojimas, rūkymo atsisakymas, reguliarus judėjimas ir svorio mažinimas, jei jo per daug. Kepenys pasižymi gebėjimu atsistatyti, tačiau tam reikia laiko ir pastovių, o ne trumpalaikių pokyčių.

  • Skausmingi nuospaudai? Pamirštas PRL triukas su česnaku gali padėti, bet yra viena rizika

    Skausmingi nuospaudai? Pamirštas PRL triukas su česnaku gali padėti, bet yra viena rizika

    Nuospaudos ir sukietėjusi pėdų oda dažniausiai atsiranda dėl trinties ir spaudimo: ankštos avalynės, ilgų valandų stovint, bėgimo ar tiesiog sausos odos. Daugelis griebiasi tepalų ir specialių pleistrų, tačiau kartais namuose bandomi ir senesni metodai, kuriuos žmonės prisimena dar iš laikų, kai priemonių pasirinkimas buvo ribotas.

    Vienas dažniausiai minimų liaudiškų būdų yra sutrinto česnako ir aliejaus ar alyvuogių aliejaus mišinys, tepamas tik ant nuospaudos. Česnakas turi sieros junginių, o jo sultys gali dirginti ir minkštinti suragėjusį epidermį, todėl kai kuriems žmonėms atrodo, kad sukietėjimas greičiau suminkštėja.

    Vis dėlto čia slypi esminė rizika: česnakas, ypač uždengtas pleistru ir laikomas per naktį, gali sukelti cheminį odos nudegimą ar stiprų sudirginimą. Didžiausia tikimybė susižaloti tada, kai pasta patenka ant sveikos odos, laikoma per ilgai arba kai oda jautri, pažeista, linkusi į dermatitą.

    Jei vis tiek nusprendžiama išbandyti šį metodą, saugiausia laikytis principo mažiau yra daugiau. Mišinį reikėtų tepti itin plonu sluoksniu tik ant nuospaudos, vengti sveikos odos, o pirmą kartą laikyti trumpai ir stebėti reakciją, o ne palikti per naktį.

    Specialistai pabrėžia, kad patikimesnė kryptis yra nuospaudos priežasties pašalinimas: patogi, tinkamo dydžio avalynė, spaudimą mažinančios pagalvėlės, reguliari pėdų priežiūra ir drėkinimas. Jei nuospaudos kartojasi, skauda, atsiranda įtrūkimų, paraudimas, šlapiavimas ar įtariama infekcija, vertėtų kreiptis į podologą ar gydytoją.

    Ypač atsargūs turėtų būti sergantys cukriniu diabetu, turintys prastą kraujotaką ar sumažėjusį pėdų jautrumą, nes net nedidelė žaizda gali komplikuotis. Tokiais atvejais savarankiški bandymai su dirginančiomis medžiagomis gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

  • Trys vasarai skirti BB kremai su SPF: lengvi, drėkina ir padeda išvengti kaukės efekto

    Trys vasarai skirti BB kremai su SPF: lengvi, drėkina ir padeda išvengti kaukės efekto

    Artėjant vasarai daugelis keičia ne tik garderobą, bet ir makiažo įpročius: sunkūs makiažo pagrindai karštyje dažniau blizga, gali „sukristi“ į poras ir kelti diskomfortą. Dėl to vis daugiau žmonių renkasi BB kremus, kurie sujungia lengvą maskavimą ir odos priežiūros pojūtį.

    BB kremas paprastai suteikia lengvą arba vidutinį dengimą, todėl tinka kasdienai, kai norisi sulyginti odos atspalvį, bet išlaikyti natūralų efektą. Vasarą tai ypač aktualu, nes oda daugiau prakaituoja, o storas sluoksnis dažniau atrodo nenatūraliai ir skatina kaukės efektą.

    Tačiau svarbu prisiminti vieną taisyklę: vien tik BB kremas su SPF dažniausiai neužtikrina pakankamos apsaugos, jei jo tepama per mažai. Patikimiausias sprendimas – pirmiausia naudoti atskirą plataus spektro apsauginį kremą, o BB kremą tepti ant viršaus, kaip lengvą tonavimo priemonę.

    Kaip vasarai rinktis BB kremą?

    Renkantis verta atkreipti dėmesį į tekstūrą ir odos tipą: sausai odai dažniau tinka drėkinančios, kremiškos formulės, o mišriai ar riebiai – lengvesnės, greičiau susigeriančios. Taip pat svarbūs atspalviai: vasarą oda gali patamsėti, todėl geriau, kai priemonė lengvai „prisitaiko“ ir nepalieka aiškios ribos.

    Dar vienas kriterijus – apsaugos lygis. Ant pakuotės dažniausiai nurodomas SPF ir UVA žymėjimas, pavyzdžiui, PA sistema arba UVA simbolis apskritime. Kasdienai mieste dažnai renkamasi SPF 30 ar SPF 50, o ilgesniam laikui lauke apsauga turėtų būti dar griežčiau naudojama ir reguliariai atnaujinama.

    Trys populiarūs pasirinkimai

    Tarp dažnai minimų vasaros favoritų – „MISSHA“ „M Perfect Cover BB Cream“, vertinamas dėl kremiškos tekstūros ir gana gero maskavimo, išlaikant natūralų rezultatą. Ši priemonė dažnai pasirenkama, kai norisi vienu produktu ir sulyginti toną, ir gauti papildomos apsaugos nuo saulės.

    Kitas variantas – „BasicLab“ drėkinantys BB kremai, kurie dažniau giriami už komfortą ir priežiūrinį pojūtį. Tokios formulės paprastai patinka tiems, kurie vasarą nori ne matinio, o sveikai atrodančio, gaivesnio finišo, tačiau renkantis atspalvį prireikia daugiau dėmesio.

    Trečias, daugelio lengvai randamas pasirinkimas – „Bourjois“ „Healthy Mix BB Cream“. Jis dažnai apibūdinamas kaip suteikiantis švelnų spindesį, kuris vasarą gali atrodyti ypač natūraliai, o maskavimas paprastai pakanka nedideliems netolygumams ir paraudimui paslėpti.

    Kada BB kremas geriausiai pasiteisina?

    BB kremas labiausiai tinka toms dienoms, kai norisi greito, patogaus makiažo be sudėtingų sluoksnių. Tai praktiškas pasirinkimas atostogoms, savaitgaliams ar darbui, kai prioritetas – komfortas, o ne maksimalus padengimas.

    Jei siekiate „idealiai užmaskuotos“ odos efekto, gali prireikti klasikinio makiažo pagrindo arba papildomo maskuoklio. Tačiau jei tikslas – lengvas sulyginimas, drėkinimo pojūtis ir natūralus rezultatas, vasarą BB kremas dažnai tampa patikimiausiu kasdieniu sprendimu.

  • Mokslininkai nustatė tikslią normą: kiek puodelių kavos per dieną naudinga smegenims

    Mokslininkai nustatė tikslią normą: kiek puodelių kavos per dieną naudinga smegenims

    Kiek kofeino siejama su nauda?

    Kava yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, o jos poveikis sveikatai jau seniai tiriamas tiek laboratorijose, tiek didelės apimties žmonių stebėsenos tyrimuose. Pastarųjų metų duomenys vis dažniau rodo, kad svarbiausias veiksnys yra ne maksimalus kiekis, o saikinga, gana konkreti dienos norma.

    Keliuose dideliuose stebėjimo tyrimuose mažiausia nepalankių baigčių rizika dažniausiai fiksuota vartojant apie 200–300 miligramų kofeino per dieną. Praktiškai tai dažniausiai atitinka 2–3 puodelius kavos, nors tikslus kofeino kiekis priklauso nuo kavos rūšies, paruošimo būdo ir porcijos dydžio.

    Ryšys su demencijos rizika

    Naujesnėse analizėse, kuriose žmonės buvo stebimi dešimtmečius, vertintas ryšys tarp kofeino vartojimo ir demencijos išsivystymo. Rezultatai iš esmės kartoja tą pačią tendenciją: didžiausia tikėtina nauda matoma būtent vidutinėse dozėse, o didesni kiekiai papildomo efekto nesuteikia.

    Tokio tipo tyrimai neįrodo, kad kava tiesiogiai apsaugo nuo demencijos, nes vertina sąsajas, o ne priežastinį ryšį. Vis dėlto didelės imtys ir ilgas stebėjimo laikotarpis leidžia gana patikimai matyti, kokiose ribose kofeino vartojimas dažniausiai sutampa su palankesniais rodikliais.

    Kodėl svarbus saikas ir kam atsargiau?

    Mokslininkai svarsto kelis galimus paaiškinimus, kodėl saikingas kofeino kiekis gali būti siejamas su geresniais sveikatos rodikliais. Dažniausiai minimi poveikiai budrumui, kai kurių medžiagų apykaitos procesų reguliacijai bei nervų sistemos signalų perdavimui, tačiau mechanizmai vis dar tiriami.

    Kartu pabrėžiama, kad didesnės dozės gali didinti nepageidaujamų simptomų tikimybę, ypač jautresniems žmonėms. Maždaug virš 400 miligramų kofeino per dieną daliai žmonių dažnėja nerimas, miego sutrikimai, širdies permušimai ar padidėjęs kraujospūdis.

    Jei žmogus yra nėščia, turi širdies ir kraujagyslių ligų, nerimo sutrikimų, nemigos problemų arba vartoja vaistus, galinčius sąveikauti su kofeinu, saugiausią kiekį verta aptarti su gydytoju. Taip pat svarbu prisiminti, kad kofeino yra ne tik kavoje, bet ir arbatoje, energetiniuose gėrimuose, kai kuriuose papilduose bei vaistuose.

    Dar viena įžvalga, kuri kartais išryškėja tyrimuose, yra skirtingi rezultatai vartojant kavą be kofeino. Tai leidžia kelti hipotezę, kad dalis galimos naudos gali būti susijusi būtent su kofeinu, o ne vien su kitomis kavos medžiagomis, tačiau galutinių atsakymų mokslas dar neturi.