CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Obuolių actas prieš angliavandenių šuolį: kada gerti, kad pagerėtų jautrumas insulinui?

    Obuolių actas prieš angliavandenių šuolį: kada gerti, kad pagerėtų jautrumas insulinui?

    Didelis cukraus ir greitųjų angliavandenių kiekis mityboje daugeliui žmonių sukelia ryškius gliukozės šuolius po valgio, o organizmas į tai atsako didesne insulino gamyba. Kai tokie svyravimai kartojasi kasdien, ilgainiui gali prastėti audinių jautrumas insulinui, didėti alkio epizodai ir ryškėti nuovargis po valgio.

    Pastaraisiais metais vis dažniau aptariamas paprastas būdas sušvelninti glikemijos reakciją į angliavandenių gausų patiekalą, tai yra obuolių acto vartojimas prieš valgį. Mokslinėje literatūroje aprašyta, kad acto rūgštis gali prisidėti prie mažesnio gliukozės padidėjimo po valgio ir kai kuriais atvejais pagerinti insulino jautrumo rodiklius.

    Viename dažnai cituojamų klinikinių tyrimų nustatyta, kad praskiestas acto tirpalas, išgertas prieš angliavandenių gausų valgį, buvo siejamas su geresniu insulino jautrumu žmonėms, turintiems insulino rezistencijos požymių, o sergantiems antro tipo cukriniu diabetu poveikis taip pat buvo fiksuojamas, nors mažesnis. Kitų tyrimų duomenys rodo, kad actas gali mažinti gliukozės ir insulino atsaką po duonos ar panašių produktų bei didinti sotumo jausmą.

    Aiškinant galimus mechanizmus, dažniausiai minimas lėtesnis skrandžio išsituštinimas ir tolygesnis angliavandenių pasisavinimas. Taip pat aprašoma laikina kai kurių angliavandenius skaidančių fermentų slopinimo įtaka, dėl kurios dalis angliavandenių gali būti skaidomi ir įsisavinami lėčiau, o tai sumažina staigų gliukozės šuolį.

    Praktikoje daugumoje rekomendacijų kartojama esminė taisyklė: acto negalima gerti gryno. Dažniausiai siūloma 1–2 valgomieji šaukštai obuolių acto, gerai praskiesti stikline vandens, ir išgerti maždaug 10–20 minučių prieš didesnį, ypač angliavandenių turintį valgį.

    Yra ir saugumo niuansų, kurių nereikėtų ignoruoti. Net praskiestas actas yra rūgštus, todėl gali dirginti stemplę, skrandį, o ilgainiui prisidėti prie dantų emalio silpnėjimo, ypač jei vartojamas dažnai arba neteisingai. Dėl šios priežasties rekomenduojama tirpalą gerti lėtai, kai kurie specialistai pataria naudoti šiaudelį, o po to burną praskalauti vandeniu.

    Svarbu suprasti, kad obuolių actas nėra vaistas nuo insulino rezistencijos ar cukrinio diabeto. Jei jau turite diagnozuotą antro tipo cukrinį diabetą, vartojate gliukozę mažinančius vaistus ar insuliną, prieš keičiant įpročius verta pasitarti su gydytoju, nes glikemijos svyravimai ir hipoglikemijos rizika turi būti vertinami individualiai.

    Galiausiai, didžiausią įtaką insulino jautrumui vis dar daro bendras gyvenimo būdas: pakankamas fizinis aktyvumas, kūno masės kontrolė, daugiau skaidulų, baltymų ir mažiau itin perdirbtų produktų. Obuolių actas kai kuriems žmonėms gali tapti papildomu įrankiu, tačiau jis turėtų papildyti, o ne pakeisti pagrindinius mitybos ir sveikatos principus.

  • Mokslininkai įspėja: ne žingsnių kiekis svarbiausia – širdį gelbsti 15 min. ėjimas

    Mokslininkai įspėja: ne žingsnių kiekis svarbiausia – širdį gelbsti 15 min. ėjimas

    Ne tik kiek žingsnių, bet ir kaip

    Tyrėjai iš Sidnėjaus universiteto ir Ispanijos Universidad Europea analizavo daugiau nei 33 500 40–79 metų suaugusiųjų duomenis. Tyrimo pradžioje dalyviai neturėjo nustatytų širdies ir kraujagyslių ligų ar onkologinių susirgimų, o jų fizinis aktyvumas buvo nedidelis.

    Savaitę žmonės nešiojo aktyvumą fiksuojančias apyrankes, todėl mokslininkai galėjo įvertinti ne tik žingsnių skaičių, bet ir tai, kaip judėjimas pasiskirsto per dieną. Vėliau dalyvių sveikata buvo stebima maždaug aštuonerius metus.

    15 minučių be sustojimų davė ryškų efektą

    Rezultatai parodė, kad dalyviai, kurie savo ėjimą „sukoncentruodavo“ į vieną ar dvi ilgesnes 10–15 minučių trukmės sesijas, turėjo geresnius sveikatos rodiklius nei tie, kurie panašų žingsnių skaičių surinkdavo trumpais, iki 5 minučių fragmentais.

    Širdies ir kraujagyslių įvykių rizika grupėje, kuri kasdien vaikščiojo be pertraukos 10–15 minučių, siekė apie 4 proc. Tuo metu tarp žmonių, kurie judėjo tik trumpais epizodais, rizika buvo didesnė ir sudarė apie 13 proc.

    Didžiausia nauda – mažiausiai aktyviems

    Dar aiškesnė nauda pastebėta tarp sėdžiausių dalyvių, kurie per dieną nueidavo iki 5 000 žingsnių. Jei jie įtraukdavo apie 15 minučių vientiso ėjimo, širdies ir kraujagyslių ligų rizika mažėjo nuo maždaug 15 proc. iki 7 proc.

    Tyrėjai įvertino ir mirtingumo rodiklius. Labiausiai neaktyvioje grupėje mirties rizika siekė apie 5 proc., kai judėjimas būdavo išskaidytas labai trumpais intervalais, tačiau nukrito iki mažiau nei 1 proc., kai kasdien buvo bent viena ilgesnė ėjimo atkarpa.

    „Duomenys rodo, kad svarbus ne vien žingsnių skaičius, bet ir tai, ar pavyksta bent trumpai pajudėti nenutrūkstamai“, – pabrėžė tyrimo autoriai.

    Kodėl ilgesnis ėjimas gali veikti geriau

    Vientisas 10–15 minučių ėjimas palaiko tolygesnį krūvį: širdis dirba intensyviau, gerėja kraujotaka, raumenys efektyviau naudoja deguonį. Toks ritmas gali duoti didesnę medžiagų apykaitos naudą nei nuolatiniai kelių minučių perėjimai tarp darbo stalo, automobilio ar parduotuvės.

    Tuo pačiu mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog žingsnių skaičius nebesvarbus. Fizinio aktyvumo didinimas išlieka viena svarbiausių širdies ligų prevencijos priemonių, tačiau daliai žmonių labiau pasiekiamas tikslas gali būti ne 10 000 žingsnių, o 15 minučių nenutrūkstamo ėjimo.

    Praktiškai tai gali būti kelio į darbą ar parduotuvę dalis, sąmoningai nueita pėsčiomis, arba vakarinis pasivaikščiojimas po vakarienės. Svarbiausia sąlyga – judėti tolygiai ir be sustojimų bent 10–15 minučių, o tempas gali būti komfortiškas, bet pastovus.

  • Oftalmologai perspėja: įprotis trinti akis gali baigtis infekcija ir net regėjimo praradimu

    Atrodo nekaltas įprotis pasitrinti akis, kai jos niežti ar pavargsta, gali turėti rimtų pasekmių regėjimui, perspėja oftalmologai. Medikai pabrėžia, kad mechaninis trynimas dažnai ne palengvina, o dar labiau sustiprina sudirgimą ir uždegimą.

    Dažniausiai žmonės rankas prie akių kelia dėl alerginio konjunktyvito, akių sausumo ar vokų odos sudirginimo. Tačiau trindami akis mes pažeidžiame jautrų akies paviršių, o mikroskopiniai įbrėžimai gali tapti vartais infekcijoms.

    Viena pavojingiausių ilgalaikių rizikų siejama su keratokonusu, kai ragenos audinys palaipsniui plonėja ir keičia formą. Dėl to atsiranda ryškėjantis astigmatizmas, neryškus matymas, didėja jautrumas šviesai, o pažengusiais atvejais gali prireikti specialių procedūrų ragenai sutvirtinti ar net ragenos persodinimo.

    Ne mažiau svarbi ir trauma rizika: net menkas įbrėžimas nagu gali sukelti ragenos nubrozdinimą, kuris yra skausmingas, ašarojantis ir dažnai reikalauja gydymo. Tokie pažeidimai gali komplikuotis bakterine infekcija, ypač jei trinama neplautomis rankomis arba naudojami kontaktiniai lęšiai.

    Trinant akis taip pat gali trūkti smulkios kraujagyslės ir atsirasti subkonjunktyvinė kraujosruva, kai akies baltyme matoma ryškiai raudona dėmė. Nors dažniausiai ji per kelias savaites išnyksta savaime, toks vaizdas neretai išgąsdina, o kartais signalizuoja ir apie padidėjusį kraujospūdį ar krešėjimo sutrikimus, todėl pasikartojant verta pasitarti su gydytoju.

    Didelę problemą sudaro higiena: ant rankų nuolat kaupiasi mikroorganizmai nuo telefonų, klaviatūrų, durų rankenų ir kitų paviršių. Palietus akis, šie mikroorganizmai lengvai patenka ant junginės ir vokų kraštų, o tai didina virusinio ar bakterinio konjunktyvito tikimybę.

    Jei akys niežti ar peršti, specialistai pataria ieškoti priežasties, o ne trinti. Alergijos atveju gali padėti gydytojo ar vaistininko rekomenduojami antialerginiai akių lašai, o esant sausumui dažnai skiriami drėkinamieji lašai be konservantų.

    Į gydytoją verta kreiptis, jei paraudimas ir skausmas stiprėja, atsiranda pūlingų išskyrų, staigiai suprastėja regėjimas, pasireiškia šviesos baimė ar jaučiamas svetimkūnio pojūtis, kuris nepraeina. Tokie simptomai gali rodyti rimtesnį ragenos ar kitų akies struktūrų pažeidimą, kuriam reikalingas greitas įvertinimas.

  • Po 40-iesiems šie įpročiai sparčiai žaloja širdį: gydytojai ragina keisti dabar

    Perkopus 40 metų ribą, širdies ir kraujagyslių sistema tampa jautresnė ilgai kauptiems rizikos veiksniams. Didžiausią žalą dažniausiai daro padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, alkoholis, antsvoris, 2 tipo diabetas, lėtinis stresas ir miego stoka.

    Kardiologai pabrėžia, kad dalis šių veiksnių ilgą laiką gali nekelti aiškių simptomų, tačiau tyliai didina infarkto, insulto ir širdies nepakankamumo tikimybę. Būtent todėl po 40 metų ypač svarbūs reguliarūs patikrinimai ir nuoseklūs gyvenimo būdo pokyčiai.

    Kraujospūdis ir rūkymas

    Padidėjęs arterinis kraujospūdis laikomas vienu svarbiausių širdies ligų „variklių“, nes nuolat didina širdies apkrovą ir greitina kraujagyslių standėjimą. Ilgainiui tai skatina aterosklerozę, didina širdies raumens sustorėjimo riziką ir didina ūmių įvykių tikimybę.

    Rūkymas ir nikotino poveikis siejami su kraujagyslių sienelių pažeidimu, blogesniu deguonies tiekimu audiniams ir didesne trombų susidarymo rizika. Metus rūkyti nauda pradeda ryškėti greitai, o kelių metų laikotarpiu širdies ir kraujagyslių rizika ženkliai mažėja.

    Alkoholis, svoris ir mityba

    Reguliarus alkoholio vartojimas gali kelti kraujospūdį, bloginti miego kokybę ir provokuoti ritmo sutrikimus, ypač jautresniems žmonėms. Kuo dažnesnis vartojimas ir kuo didesnės dozės, tuo didesnė rizika, todėl sveikatai palankiausia strategija yra mažinti vartojimą arba jo atsisakyti.

    Antsvoris, ypač pilvinis, dažnai susijęs su didesniu „blogojo“ cholesterolio kiekiu, atsparumu insulinui ir uždegiminiais procesais organizme. Mityboje daug druskos, pridėtinio cukraus ir itin perdirbtų produktų siejama su blogesniais kraujospūdžio ir lipidų rodikliais.

    Diabetas, stresas ir miego trūkumas

    2 tipo diabetas laikomas svarbiu širdies ligų rizikos veiksniu, nes ilgainiui pažeidžia kraujagysles ir nervus, o kartu dažnai „ateina“ su padidėjusiu spaudimu ir dislipidemija. Po 40 metų ypač svarbu sekti gliukozės rodiklius ir laiku koreguoti mitybą bei fizinį aktyvumą.

    Lėtinis stresas ir nuolatinis neišsimiegojimas didina hormoninę įtampą, gali kelti kraujospūdį ir bloginti širdies ritmą. Specialistai dažnai akcentuoja, kad stabilus 7–9 valandų miegas, kasdienis judėjimas ir streso valdymo įgūdžiai yra tokie pat svarbūs kaip ir „klasikiniai“ rodikliai.

    Rizika gali skirtis ir pagal lytį: moterims po menopauzės, mažėjant estrogenų kiekiui, dažnėja aterosklerozės rizikos veiksniai, o vyrams su amžiumi dažniau ryškėja metaboliniai pokyčiai. Vis dėlto esminis principas vienodas: kuo anksčiau suvaldoma spaudimo, rūkymo, svorio, cukraus ir miego problema, tuo daugiau šansų išvengti sunkių komplikacijų.

    Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs, vargina dusulys, krūtinės skausmas, nereguliarus širdies plakimas ar greitas nuovargis, delsimas gali kainuoti brangiai. Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ir aptarti tyrimus, gydymo planą bei realistiškus įpročių keitimo žingsnius.

  • Šeši produktai, kurie mažina pilvo pūtimą: dietologai atskleidė netikėtą kasdienį triuką

    Pilvo pūtimas yra viena dažniausių virškinimo nusiskundimų formų: su juo bent kartą per savaitę susiduria reikšminga dalis žmonių. Nemalonų jausmą dažniausiai lemia susikaupusios dujos, persivalgymas, daug druskos turintis maistas, vidurių užkietėjimas ar jautresnė žarnyno veikla.

    Specialistai pabrėžia, kad vieno universalaus sprendimo nėra, tačiau tam tikri produktai gali padėti sumažinti simptomus. Jie dažniausiai veikia per geresnę hidrataciją, skaidulas, fermentus ar lengvą priešuždegiminį poveikį, kuris palengvina virškinimo procesus.

    Žalioji arbata ir citrina

    Žalioji arbata dažnai minima kaip gėrimas, galintis prisidėti prie lengvesnio virškinimo. Joje esantys antioksidantai siejami su mažesniais uždegiminiais procesais, o kofeinas daliai žmonių gali paskatinti žarnyno veiklą.

    Citrina pilvo pūtimo tiesiogiai negydo, bet vanduo su citrina padeda lengviau palaikyti pakankamą skysčių kiekį. Tai svarbu, nes dehidratacija gali didinti vidurių užkietėjimo riziką, o kartu ir pūtimo pojūtį.

    Bankoliniai pagalbininkai: pankolis ir ananasas

    Pankolio sėklos tradiciškai naudojamos virškinimui palengvinti, ypač kai vargina dujų kaupimasis. Jose yra biologiškai aktyvių medžiagų ir skaidulų, kurios gali prisidėti prie žarnyno komforto ir mikrobiotos įvairovės.

    Ananasuose esantis fermentas bromelainas siejamas su baltymų skaidymo procesų palengvinimu. Dalis bromelaino yra kietesnėje vaisiaus dalyje, todėl, jei toleruojate, verta dalį jos panaudoti kokteiliuose ar pjaustant vaisių.

    Vandens ir mineralų šaltiniai: salieras ir špinatai

    Salieras sudarytas daugiausia iš vandens, taip pat turi kalio ir skaidulų, todėl gali padėti, kai pūtimas susijęs su skysčių susilaikymu ar per sūriu maistu. Kai kuriems žmonėms jis veikia kaip lengvas natūralus diuretikas.

    Špinatai vertinami dėl magnio, kalio ir skaidulų, kurios palaiko reguliarų tuštinimąsi. Kai pūtimas kyla dėl sulėtėjusio žarnyno darbo, į racioną įtrauktos daržovės ir pakankamas skysčių kiekis dažnai tampa vienu svarbiausių žingsnių.

    Dietologai primena, kad jei pūtimas kartojasi nuolat, stiprėja, atsiranda skausmas, nepaaiškinamas svorio kritimas, kraujas išmatose ar ilgalaikiai tuštinimosi pokyčiai, verta pasitarti su gydytoju. Tokie simptomai gali signalizuoti ne tik mitybos klaidas, bet ir rimtesnes virškinamojo trakto būkles.

  • Šio produkto vis dar valgome per mažai: medikai įspėja, kur ieškoti skaidulų kasdien

    Šio produkto vis dar valgome per mažai: medikai įspėja, kur ieškoti skaidulų kasdien

    Subalansuotoje mityboje dažniausiai pirmiausia galvojame apie baltymus, vitaminus, mineralus ar kalorijas, tačiau skaidulos neretai lieka paraštėse. Vis dėlto jos tiesiogiai veikia žarnyno veiklą, sotumo jausmą po valgio ir tai, kaip organizmas susitvarko su cukraus kiekio svyravimais.

    Skaidulos yra augalinių produktų dalis, kurios žmogaus virškinimo fermentai nesuskaido taip, kaip baltymų, riebalų ar krakmolo. Tai nereiškia, kad jos organizmui nereikšmingos: skaidulos veikia kaip mechaninis ir biocheminis pagalbininkas virškinimo sistemoje.

    Kiek skaidulų reikia per dieną?

    Dažniausiai suaugusiesiems rekomenduojama per dieną gauti ne mažiau kaip 25 gramus skaidulų, o kai kuriose gairėse minimas ir 30 gramų tikslas. Praktikoje daug žmonių šio kiekio nepasiekia, nes racioną sudaro daug rafinuotų produktų.

    Problemą didina baltos duonos, įprastų makaronų, saldintų dribsnių ir stipriai perdirbtų pusgaminių gausa. Net jei meniu atsiranda vaisius ar salotos, bendras skaidulų kiekis vis tiek gali būti per mažas.

    Kur ieškoti skaidulų maiste?

    Skaidulos siejamos su daržovėmis, tačiau labai geri šaltiniai yra ir viso grūdo produktai, ankštiniai, riešutai, sėklos bei kruopos. Vien tik agurkai, pomidorai ar lapinės salotos dažnai nesukuria tokio efekto, kokį duoda avižos, grikiai ar lęšiai.

    Kasdienybėje daugiausia duoda įvairovė: pusryčiams gali tikti avižinė košė su uogomis, linų sėmenimis ir riešutais, o pietums verta rinktis grikius ar rudus ryžius ir papildyti patiekalą pupelėmis, avinžirniais ar lęšiais. Paprastas įprotis į jogurtą ar salotas įberti moliūgų ar saulėgrąžų sėklų taip pat padeda priartėti prie rekomendacijų.

    Kodėl skaidulos svarbios sveikatai?

    Mokslinių tyrimų apžvalgos rodo, kad didesnis skaidulų ir viso grūdo produktų vartojimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ir storosios žarnos vėžio rizika. Klinikiniai tyrimai taip pat fiksavo, kad didesnis skaidulų kiekis gali prisidėti prie mažesnės kūno masės, mažesnio sistolinio kraujospūdžio ir geresnių cholesterolio rodiklių.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad skaidulos maitina žarnyno mikrobiotą. Fermentacijos metu susidarančios trumpųjų grandinių riebalų rūgštys siejamos su žarnyno barjero stiprinimu ir platesniais ryšiais tarp žarnyno būklės bei imuninės sistemos veiklos.

    Didinti skaidulų kiekį geriausia palaipsniui, ypač jei iki šiol jų buvo mažai. Staigus perėjimas prie didelio ankštinių, sėlenų ar žalių daržovių kiekio daliai žmonių gali sukelti pilvo pūtimą, todėl saugiau pradėti nuo mažų pakeitimų.

    Dažniausiai užtenka kelių keitimų: baltą duoną pakeisti viso grūdo, įprastus makaronus rinktis pilno grūdo, saldžius pusryčių dribsnius keisti avižomis, o dalį mėsos patiekaluose periodiškai pakeisti lęšiais ar pupelėmis. Kartu svarbu nepamiršti vandens, nes skaiduloms reikia skysčių, kad jos tinkamai atliktų savo funkciją virškinamajame trakte.

    Jei yra lėtinių žarnyno ligų, po virškinamojo trakto operacijų ar paūmėjimų, skaidulų kiekį ir jų rūšį verta aptarti individualiai su gydytoju ar dietologu. Tačiau daugeliui žmonių skaidulos nėra priedas, kurį būtina berti į kiekvieną patiekalą, jos natūraliai gaunamos iš įprasto maisto.

  • Mokslininkai rado jaunystės junginį: šie 2 pratimų tipai labiausiai kelia betainą

    Mokslininkai rado jaunystės junginį: šie 2 pratimų tipai labiausiai kelia betainą

    Naujas mokslinis darbas žurnale Cell atkreipė dėmesį į betainą – natūralų junginį, kurio koncentracija kraujyje po fizinio krūvio gali reikšmingai didėti. Tyrėjai betainą sieja su ląstelių procesais, kurie svarbūs sveikam senėjimui ir organizmo atsparumui.

    Vienas netikėčiausių tyrimo akcentų – inkstų vaidmuo. Pasak autorių, jie nėra vien filtras: fizinio krūvio metu inkstai aktyviau paverčia choliną betainu, todėl jo daugiau patenka į kraujotaką ir gali veikti kaip signalinė molekulė.

    Darbe keliama prielaida, kad betainas gali slopinti baltymo TBK1 aktyvumą, o šis baltymas siejamas su ląstelių senėjimo mechanizmais. Mokslininkų vertinimu, betainas gali imituoti dalį teigiamų reguliaraus sporto efektų, tačiau tai nereiškia, kad jis gali pakeisti patį judėjimą.

    Kas labiausiai didina betainą?

    Tyrimas išskiria, kad didžiausi metaboliniai pokyčiai fiksuojami tada, kai derinamos dvi kryptys: ištvermės ir jėgos krūvis. Aerobinis krūvis, pavyzdžiui, greitas ėjimas, bėgimas ar plaukimas, labiau susijęs su širdies ir kvėpavimo sistemos adaptacijomis.

    Tuo metu pasipriešinimo treniruotės, tokios kaip pratimai su savo kūno svoriu, svarmenimis ar gumomis, stiprina raumenis ir kaulus, gerina laikyseną bei gliukozės apykaitą. Būtent šių dviejų tipų krūvio kombinacija dažnai siejama su platesniu poveikiu sveikatai ir funkcinei būklei vyresniame amžiuje.

    Ką sako kiti naujausi duomenys?

    Fizinio aktyvumo nauda seniai siejama ne tik su geresne savijauta, bet ir su mažesne lėtinių ligų rizika. Didelio masto analizės rodo, kad daugiau kasdienio judėjimo, įskaitant paprastą ėjimą, siejama su mažesne kai kurių vėžio formų rizika, o svarbus gali būti ne vien intensyvumas, bet ir bendra judėjimo apimtis.

    Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia yra reguliarumas ir realistiškas planas. Jei žmogus iki šiol beveik nesportavo, net 10 minučių spartesnio ėjimo per dieną gali būti prasminga pradžia, kurią vėliau galima plėsti iki mišraus režimo: ištvermės krūvio kelis kartus per savaitę ir jėgos pratimų bent kelis kartus per savaitę.

    Vis dėlto patys tyrėjai akcentuoja, kad betainas nėra stebuklinga piliulė. Tai viena iš galimų grandžių, padedančių paaiškinti, kodėl judėjimas veikia visą organizmą, o naujus mechanizmus dar reikės patikrinti papildomais, ypač klinikiniais, tyrimais.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad fizinis krūvis įjungia metabolinį kelią, kuris gali palaikyti sveiką senėjimą, o inkstai šiame procese veikia kaip aktyvus metabolinis organas“, – teigė tyrimo autoriai.

  • Gydytojai įvardijo maistą, kuris mažina vėžio ir insulto riziką: efektas stebina

    Kai kurie kasdieniai mitybos pasirinkimai gali apčiuopiamai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų, insulto bei kai kurių vėžio formų riziką. Vis dažniau akcentuojama, kad didžiausią naudą duoda ne pavienis supermaistas, o viena aiški kryptis lėkštėje: daugiau skaidulų.

    Skaidulos yra augaliniuose produktuose esantys angliavandeniai, kurių žmogaus organizmas nesuvirškina. Jos keliauja per virškinamąjį traktą, padeda reguliuoti tuštinimąsi, maitina žarnyno mikrobiotą ir prisideda prie stabilesnio gliukozės kiekio kraujyje.

    Ką rodo tyrimai?

    Mokslinėje literatūroje skaidulų gausesnė mityba siejama su mažesniu bendru mirtingumu ir geresniais kardiometaboliniais rodikliais. Tyrimai rodo, kad didesnis skaidulų kiekis dažnai koreliuoja su mažesniu kraujospūdžiu, geresniu lipidų profiliu ir mažesne 2 tipo diabeto rizika.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbu ne tik kiekis, bet ir šaltiniai: geriausiai veikia skaidulos iš daržovių, ankštinių, vaisių, riešutų, sėklų ir viso grūdo produktų. Tokie produktai paprastai turi ir daugiau mikroelementų bei bioaktyvių junginių, o itin perdirbtame maiste skaidulų dažnai trūksta.

    „Kiekvienas papildomas skaidulų kiekis mityboje prisideda prie mažesnės širdies ligų ir insulto rizikos, o didesnės dozės efektas gali augti“, – sakė ekspertai, apibendrindami tyrimų kryptį.

    Kiek skaidulų reikėtų per dieną?

    Praktikoje daugelyje šalių suaugusiesiems dažnai rekomenduojama siekti apie 25–30 gramų skaidulų per parą, tačiau realus suvartojimas neretai būna mažesnis. Viena priežasčių paprasta: racione dominuoja rafinuoti grūdai, saldūs užkandžiai ir perdirbti produktai, o daržovės bei ankštiniai lieka antrame plane.

    Svarbu skaidulas didinti palaipsniui ir nepamiršti skysčių, kad virškinimo sistema spėtų prisitaikyti. Staigus pokytis kai kuriems žmonėms gali sukelti pūtimą ar diskomfortą, ypač jei iki tol skaidulų buvo vartojama mažai.

    Kaip skaidulų įtraukti daugiau?

    Kasdienius pasirinkimus galima koreguoti labai paprastai: dažniau rinktis pilno grūdo duoną ir kruopas, į patiekalus įtraukti avižas, grikius, rudus ryžius ar bolivinę balandą. Taip pat verta dalį baltų miltų gaminių keisti viso grūdo alternatyvomis.

    Didelį postūmį duoda ankštiniai, tokie kaip lęšiai, pupelės ar avinžirniai, nes jie vienu metu suteikia ir skaidulų, ir augalinių baltymų. O užkandžiams dažnai pakanka paprasto sprendimo: vaisiai, daržovių lazdelės, nesūdyti riešutai ar sėklos vietoj saldžių, mažai maistinės vertės produktų.

    Gydytojai primena, kad skaidulos nėra vaistas ir nepakeičia individualių rekomendacijų, ypač sergant virškinamojo trakto ligomis ar vartojant specifinius vaistus. Tačiau daugeliui žmonių tai vienas saugiausių ir geriausiai įrodymais pagrįstų būdų ilgainiui pagerinti sveikatos rodiklius per kasdienę mitybą.

  • Pilkšva, pavargusi oda? Specialistai įvardijo produktus, kurie grąžina veidui švytėjimą

    Pilkšva, pavargusi oda? Specialistai įvardijo produktus, kurie grąžina veidui švytėjimą

    Kodėl oda „pavargsta“?

    Pilkšvas odos atspalvis, sumažėjęs elastingumas ir sausumo pojūtis dažnai siejami ne vien su amžiumi ar stresu. Dermatologai pabrėžia, kad odos išvaizdą greitai paveikia skysčių trūkumas, nereguliarūs valgymo įpročiai ir didelis itin perdirbto maisto kiekis.

    Kai racione dominuoja saldumynai, rafinuoti angliavandeniai ir mažai daržovių, oda neretai tampa matinė, o „pailsėjusio veido“ efektą sukurti vis sunkiau. Be to, nepakankamas miegas ir nuolatinė įtampa gali stiprinti uždegiminius procesus, kurie atsispindi ir odoje.

    Kasdieniai produktai, kurie padeda

    Vienas paprasčiausių pasirinkimų pavargusiai odai yra karotenoidų turinčios daržovės, pavyzdžiui, morkos ir moliūgai. Šie junginiai siejami su sveikesne odos spalva ir tolygesniu atspalviu, ypač kai tokie produktai valgomi reguliariai.

    Svarbi detalė yra tai, kad karotenoidai geriau pasisavinami su riebalais. Todėl morkų salotos su aliejumi, keptos daržovės su trupučiu alyvuogių aliejaus ar trinta moliūgų sriuba su sėklomis dažnai turi daugiau prasmės nei daržovės „sausai“.

    Jei oda atrodo įsitempusi ir sausa, mityboje dažnai trūksta kokybiškų riebalų. Kasdienis šaukštas alyvuogių aliejaus, sauja riešutų ar avokadas gali padėti papildyti racioną nesočiosiomis riebalų rūgštimis, kurios svarbios odos barjero funkcijai.

    Žarnyno sveikata ir švytinti oda

    Odos būklė neretai atspindi ir virškinimo sistemos būklę, todėl dėmesys skiriamas maistui, kuriame yra baltymų ir naudingųjų bakterijų šaltinių. Fermentuoti pieno produktai, tokie kaip natūralus jogurtas ar kefyras, daugeliui žmonių yra paprastas būdas įtraukti daugiau subalansuotų pasirinkimų į kasdienę mitybą.

    Ne mažiau svarbūs ir antioksidantai bei vitaminas C, kurie dalyvauja kolageno sintezėje ir padeda mažinti oksidacinį stresą. Praktikoje tai reiškia dažnesnį uogų, obuolių, citrusinių vaisių, taip pat žalumynų, pavyzdžiui, petražolių, vartojimą.

    Papildomu kasdieniu pasirinkimu gali tapti linų sėmenys, kurie praturtina racioną skaidulomis ir augaliniais riebalais. Jie tinka įmaišyti į košę, kokteilį ar jogurtą, o skaidulos dažnai siejamos su geresne virškinimo veikla ir stabilesniais mitybos įpročiais.

    Galiausiai, net ir labai paprastos, vandens turinčios daržovės, tokios kaip agurkai, pomidorai ar salotos, padeda didinti daržovių kiekį racione. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią skirtumą dažniausiai daro ne vienas „stebuklingas“ produktas, o nuoseklumas: daugiau vandens, mažiau cukraus ir daugiau tikro, mažiau perdirbto maisto.

  • Braškių sezonas įsibėgėja: vieniems tai sveikatos bomba, kitiems – rimtas įspėjimas

    Braškių sezonas įsibėgėja: vieniems tai sveikatos bomba, kitiems – rimtas įspėjimas

    Braškių nauda: mažai kalorijų, daug vertės

    Braškių sezonas jau prasidėjo, o šie vaisiai laikomi vienais vertingiausių šiltojo metų laiko pasirinkimų. Maždaug 100 gramų braškių turi apie 30–35 kilokalorijas, todėl jos dažnai tinka žmonėms, norintiems kontroliuoti kūno svorį.

    Vienas svarbiausių braškių privalumų – vitaminas C, kurio jose gali būti nemažai, kartais net prilygstantis ar viršijantis dalį citrusinių vaisių. Šis vitaminas svarbus imuninei sistemai, kolageno sintezei ir antioksidacinei apsaugai nuo oksidacinio streso.

    Kuo dar išsiskiria braškės?

    Braškėse yra polifenolių ir antocianinų – junginių, siejamų su širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga. Būtent antocianinai suteikia uogoms ryškią raudoną spalvą ir yra siejami su palankiu poveikiu kraujagyslių funkcijai.

    Šios uogos taip pat turi skaidulų, kurios prisideda prie geresnės virškinamojo trakto veiklos ir gali padėti palaikyti žarnyno mikrobiotos įvairovę. Dėl skaidulų braškės dažnai sotesnės, nors kalorijų suteikia nedaug.

    Braškėse esantis kalis siejamas su kraujospūdžio reguliavimu, todėl jos dažnai minimos kaip palankus pasirinkimas žmonėms, kuriems aktuali širdies sveikata. Be to, natūralūs cukrūs gali tapti greitu energijos šaltiniu po fizinio krūvio, jei porcijos išlieka saikingos.

    Kada braškės gali pakenkti?

    Nors braškės daugeliui yra puikus pasirinkimas, jos priklauso dažniau alergines reakcijas galinčių sukelti vaisių grupei. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti odos bėrimas, niežulys ar kiti padidėjusio jautrumo požymiai.

    Žmonėms, jautriems žiedadulkėms, ypač beržo, kartais pasitaiko burnos alergijos sindromas: gali atsirasti niežėjimas ar deginimas burnoje. Tokiais atvejais braškių vartojimą vertėtų aptarti su gydytoju arba alergologu.

    Atsargumo reikia ir turintiems jautresnę virškinimo sistemą, nes natūralios rūgštys bei skaidulos daliai žmonių gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą. Taip pat, nors braškių glikeminis poveikis paprastai laikomas santykinai nedideliu, sergantieji cukriniu diabetu ar turintys atsparumą insulinui turėtų laikytis saiko.

    Dar viena grupė, kuriai braškės gali netikti, – žmonės, jautrūs histaminui. Jiems kartais sustiprėja tokie simptomai kaip galvos skausmas, odos paraudimas ar niežėjimas, todėl svarbu stebėti individualią organizmo reakciją.

    Kaip valgyti, kad nauda būtų didžiausia?

    Didžiausia nauda paprastai gaunama braškes valgant šviežias ir neperdirbtas. Norint subalansuoti užkandį, braškes verta derinti su baltymais, pavyzdžiui, natūraliu jogurtu, nes tai gali padėti tolygiau paskirstyti energiją.

    Rekomenduojama vengti braškių saldinimo ir riebių priedų, tokių kaip plakta grietinėlė, jei tikslas – sveikesnis pasirinkimas. Taip pat svarbu uogas kruopščiai nuplauti ir rinktis iš patikimų, pageidautina vietinių augintojų.