Category: Sveikata ir grožis

Fizinis aktyvumas gerina sveikatą, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad svarbu ne tik judėti, bet ir pasirinkti tinkamą laiką treniruotėms.

Kaip pagerinti sveikatą. Iliustracinė nuotrauka

Tyrėjai nustatė, kad žmonės, reguliariai sportuojantys anksti ryte, turi gerokai mažesnę riziką susirgti išemine širdies liga, padidėjusiu kraujospūdžiu, 2 tipo diabetu ar nutukti, palyginti su tais, kurie sportuoja vėliau dieną, skelbia leidinys „Express“.

Tyrime buvo vertinami fizinio aktyvumo laikotarpiai, kai dalyvių širdies susitraukimų dažnis būdavo padidėjęs 15 minučių ar ilgiau.

„Žmonės, kurie dažnai sportavo rytais, turėjo 31 proc. mažesnę tikimybę susirgti išemine širdies liga ir 18 proc. mažesnę tikimybę patirti padidėjusį kraujospūdį, nei tie, kurie sportavo vėliau dieną. Jie taip pat turėjo 21 proc. mažesnę tikimybę susidurti su padidėjusiu cholesterolio lygiu, 30 proc. mažesnę tikimybę susirgti 2 tipo diabetu ir 35 proc. mažesnę tikimybę nutukti“, – rašo leidinys.

Tyrėjai apibendrino, kad mažiausia išeminės širdies ligos rizika siejama su fiziniu aktyvumu tarp 7 ir 8 val. ryto.

Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau skelbė, jog širdies ligos laikomos viena dažniausių mirties priežasčių. Pasak gydytojų, širdį apsaugoti ir jos būklę pagerinti gali paprasti kasdieniai įpročiai.

Kardiologas dr. Francesco Lo Monaco įvardijo tris nesudėtingus įpročius, kurie gali stiprinti širdį ir palaikyti širdies bei kraujagyslių sistemą: rūpinimąsi burnos higiena, kokybišką reguliarų miegą ir daugiau teigiamų emocijų kasdienybėje.

Burokėliai, ypač šviežiai spaustos jų sultys, turi daug natūralių nitratų, kurie organizme virsta azoto oksidu. Ši medžiaga svarbi kraujagyslių išsiplėtimui ir geresnei kraujotakai. Dėl to reguliarus burokėlių vartojimas gali vidutiniškai mažinti arterinį kraujospūdį, nors poveikio stiprumas skirtingiems žmonėms gali labai skirtis.

Specialistai žurnale „Health“ pabrėžia, kad tinkamai parinktas burokėlių kiekis gali padėti kontroliuoti kraujospūdžio rodiklius ir prisidėti prie geresnės širdies bei kraujagyslių sistemos būklės. Tačiau svarbu įvertinti individualias organizmo savybes, nes kiekvieno žmogaus reakcija į nitratus gali būti nevienoda.

Tyrime, kurį paskelbė „MDPI“ Skaitmeninių publikacijų institutas, nurodoma, kad burokėliai teigiamai veikia endotelį – vidinį kraujagyslių sienelių sluoksnį. Kai endotelis veikia normaliai, kraujagyslės lengviau atsipalaiduoja, kraujas teka tolygiau, o tai gali prisidėti prie mažesnės hipertenzijos rizikos ir geresnės bendros širdies būklės.

Ryškesnis burokėlių poveikis dažniau pastebimas žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs, taip pat vyrams, jaunesniems nei 45 metų asmenims ir tiems, kurių kūno masė didesnė. Pagrindinis veikimo mechanizmas siejamas su nitratais, kurie padeda atpalaiduoti kraujagysles ir palengvina kraujo tekėjimą.

Pagal 2024 metų tyrimų apžvalgą, publikuotą žurnale „NMCD“, didesnį nitratų kiekį turinčių burokėlių sulčių vartojimas (200–800 mg nitratų) gali sumažinti sistolinį kraujospūdį maždaug 5 mm Hg. Vis dėlto reikšmingo poveikio diastoliniam kraujospūdžiui ar paros vidurkiui nenustatyta, todėl daroma prielaida, kad efektas yra laikinas: kraujospūdis gali sumažėti kelioms valandoms po vartojimo, tačiau ne visada užtikrinamas ilgalaikis, stabilus mažėjimas.

Specialistai primena, kad žmonės, turintys padidėjusį kraujospūdį, paprastai žino pagrindines rekomendacijas: riboti druską, būti fiziškai aktyviems, pakankamai miegoti ir reguliariai vartoti gydytojo paskirtus vaistus. Tačiau svarbu nepamiršti, kad būklei įtakos gali turėti ir mažiau akivaizdūs kasdieniai įpročiai.

Kepenys – vienas svarbiausių žmogaus organų: jos filtruoja kraują, padeda šalinti toksinus, reguliuoja medžiagų apykaitą ir atlieka dar daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų. Norint palaikyti jų gerą būklę, nebūtina leisti pinigų brangiems papildams ar vadinamiesiems supermaistams. Vis dažniau pabrėžiama, kad didelę naudą gali suteikti paprasti, kasdieniai produktai, kurie daugeliui yra lengvai prieinami.

Žemiau – trys produktai, kuriuos verta dažniau įtraukti į mitybą, jei norite palaikyti kepenų veiklą ir bendrą savijautą.

Burokėliai

Burokėliai ne tik skanūs, bet ir palankūs kepenims. Juose esantis betainas siejamas su kepenų ląstelių atsistatymo procesais ir detoksikaciją palaikančiomis funkcijomis. Reguliarus burokėlių vartojimas gali prisidėti prie normalaus tulžies tekėjimo, mažinti kepenims tenkantį krūvį ir gerinti bendrą organizmo būklę. Juos galima valgyti virtus ar keptus.

Avižinė košė

Avižos vertinamos dėl tirpiųjų skaidulų, kurios padeda organizmui šalinti nereikalingas medžiagas, prisideda prie cholesterolio kontrolės ir medžiagų apykaitos balansavimo. Toks poveikis gali padėti mažinti riebalų kaupimąsi, palaikyti kepenų funkcijas ir gerinti virškinimo sistemos veiklą. Šis produktas veikia švelniai, bet nuosekliai, todėl tinka kasdieniam racionui.

Morkos

Morkos – karotinoidų ir antioksidantų šaltinis. Šios medžiagos siejamos su uždegiminių procesų slopinimu ir apsauga nuo oksidacinės pažaidos, kuri gali kenkti kepenų ląstelėms. Morkos gali padėti palaikyti kepenų atsistatymo procesus ir mažinti kai kurių kepenų sutrikimų riziką. Naudingiausios jos šviežios arba kaip sultys, tačiau svarbu nepersistengti su kiekiu.

Kodėl šie produktai svarbūs kepenims

Visus tris produktus sieja tai, kad jie yra lengvai pritaikomi kasdienėje mityboje, paprastai virškinami ir turi natūralių medžiagų, galinčių palaikyti kepenų darbą. Jie yra prieinami, universalūs ir gali būti vartojami dažnai, neapsunkinant raciono.

Kaip anksčiau rašė „Komentarai“, burokėliai, ypač šviežios jų sultys, turi natūralių nitratų, kurie organizme virsta azoto oksidu. Ši medžiaga svarbi kraujagyslių išsiplėtimui ir kraujotakos gerinimui, todėl reguliarus burokėlių vartojimas gali vidutiniškai mažinti arterinį kraujospūdį, nors poveikio stiprumas skirtingiems žmonėms gali skirtis.

Ukrainos sveikatos sistema atsisako pasenusio tuberkuliozės diagnostikos metodo. Nuo balandžio daugeliui įprastą Mantoux mėginį planuojama pakeisti modernesniu sprendimu. Apie pokyčius pranešė Visuomenės sveikatos centro generalinis direktorius Volodymyras Kurpita.

Vietoje preparato suleidimo po oda bus taikomas gama interferono išsiskyrimo testas. Tai šiuolaikinis laboratorinis kraujo tyrimas, leidžiantis gauti tikslesnius rezultatus ir išvengti odos reakcijos vertinimo.

Anot V. Kurpitos, naujoji metodika ypač svarbi pediatrijoje, nes padeda sumažinti paklaidų riziką ir užtikrina aukštesnę ištyrimo kokybę.

„Mantoux mėginio nebebus. Nuo balandžio pereiname prie naujų tuberkuliozės nustatymo metodų… Naujas gama interferono išsiskyrimo testas leidžia aptikti ligą, ypač vaikams, gerokai efektyviau ir kokybiškiau nei Mantoux mėginys“, – pabrėžė Volodymyras Kurpita.

Specialistas paaiškino, kad esminis skirtumas – tyrimo formatas: nuo šiol tai bus laboratorinis darbas su paimta biologine medžiaga, o ne vizualus organizmo reakcijos į suleistą medžiagą vertinimas.

Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau rašė, jog tuberkuliozė dažniausiai siejama su ilgai trunkančiu kosuliu, svorio kritimu ir silpnumu. Tačiau egzistuoja ir beveik nepastebimai pasireiškianti ligos forma – latentinė (paslėpta) tuberkuliozė. Ja užsikrėtęs žmogus gali jaustis visiškai sveikas, tačiau organizme esančios Mycobacterium tuberculosis bakterijos išlieka aktyvios ir bet kuriuo metu gali „prabusti“.

Šiuolaikinė medicina pabrėžia, kad visiškai saugios alkoholio dozės nėra. Net ir taurė vyno prie vakarienės gali turėti poveikį sveikatai, o bėgant metams šis poveikis neretai sustiprėja. JAV neurologas Richardas Restakas teigia, kad egzistuoja aiški riba, po kurios alkoholio geriau atsisakyti visiškai.

Kokiame amžiuje verta atsisakyti alkoholio. Nuotr. iš „Freepik“

83 metų gydytojas Richardas Restakas, parašęs apie 20 knygų apie smegenis, primena, jog alkoholis yra neurotoksinas – medžiaga, neigiamai veikianti nervų ląsteles. Nors šis poveikis laikomas palyginti silpnu, reguliariai vartojant alkoholį ilgą laiką, rizikos smegenims gali augti.

Pasak neurologo, optimalus amžius visiškai atsisakyti alkoholio yra maždaug 65 metai, o vėliausia riba – apie 70-uosius. Tai aiškinama natūraliais smegenų pokyčiais: senstant neuronų skaičius palaipsniui mažėja, todėl organizmas tampa jautresnis toksinėms medžiagoms.

R. Restakas taip pat pažymi, kad alkoholio vartojimas gali būti siejamas su didesne kognityvinių sutrikimų rizika, įskaitant Alzheimerio ligą. Be to, vyresniame amžiuje didėja griuvimų tikimybė: alkoholis blogina koordinaciją, o su kritimais susijusios traumos statistiškai yra viena dažnesnių vyresnio amžiaus žmonių mirties priežasčių.

Pats gydytojas teigia besilaikantis savo patarimo ir alkoholio visiškai atsisakęs. Jo vertinimu, iki 65 metų organizmas jau būna patyręs pakankamai tokios „patirties“, o vėliau verta rinktis sveikesnius įpročius.

Stiklinė vandens ant stalo dažnai atrodo visiškai saugi, tačiau po kelių valandų jos sudėtis gali pasikeisti. Kodėl taip nutinka ir kada tokio vandens geriau nebegerti?

Dietologė Kristen Smith teigia besilaikanti 12 valandų taisyklės: jei vanduo stiklinėje stovi ilgiau, ji jį išpila ir įsipila šviežio.

Mikrobiologas Jasonas Tetro pabrėžia, kad maždaug 12 valandų yra riba, po kurios likusio vandens iš stiklinės geriau nebegerti. Pasak jo, galimos bakterinės problemos dažniau kyla ne dėl teršalų iš oro, o dėl vandens iš čiaupo.

Vienas tyrimas parodė, kad per naktį geriamajame vandenyje gali didėti bakterijų ląstelių koncentracija. Retai naudojami vandens čiaupai gali turėti didesnį bakterijų kiekį.

Praėjus maždaug 12 valandų, bakterijos gali pradėti aktyviau daugintis. Jei išgėrėte vandens, kuris liko nuo vakaro, tikėtina, nieko blogo nenutiks. Tačiau jei vanduo pastovėjo visą dieną, verčiau įsipilkite naujo, net jei naudojate vandens filtrą.

Taip pat svarbu prisiminti, kad geriant tiesiai iš butelio ar stiklinės į skystį gali patekti burnos bakterijų, kurios vėliau ima daugintis. Dėl to rekomenduojama vandenį išgerti iš karto, o ne pasilikti vėlesniam laikui, ypač jei stikline ar buteliu dalijatės su kitu žmogumi.

Požymiai, kad vandens geriau nebegerti

Vizualūs požymiai: vanduo tampa drumstas, įgauna „pienišką“ atspalvį; dugne matosi nuosėdų ar smulkių dalelių (dulkių, rūdžių); ant paviršiaus atsiranda plona plėvelė, riebus ar vaivorykštinis sluoksnis.

Kvapas: įtarti turėtų nemalonus, užsistovėjęs, pelkės ar „supuvęs“ kvapas. Taip pat reikėtų sunerimti pajutus ryškų cheminį kvapą, pavyzdžiui, chloro, benzino ar dažų.

Skonis: jei vanduo yra kartus, metalo skonio, rūgštus, neįprastai sūrus ar aitrus, jo geriau vengti.

Vėžys neretai vadinamas „tyliuoju žudiku“, nes kai kurių jo formų būdingi simptomai pasireiškia tik vėlyvose stadijose. Dėl to liga gali būti nustatoma pavėluotai, kai gydymas jau būna mažiau veiksmingas.

Medikai kaip vieną pavojingiausių ir sunkiausiai anksti nustatomų onkologinių ligų išskiria kasos vėžį. Anot specialistų, yra du pagrindiniai požymiai, kurie gali signalizuoti apie šią ligą:

Odos pageltimas (gelta).

Kraujavimas skrandyje arba žarnyne.

Taip pat įvardijami ir rečiau atpažįstami simptomai:

Padidėjęs troškulys.

Tamsiai geltonas šlapimas.

Remiantis naujesniais tyrimais, gydytojai atkreipia dėmesį, kad kasos vėžį gali išduoti ir šie požymiai:

Rijimo sutrikimai.

Viduriavimas.

Pasikeitę tuštinimosi įpročiai.

Vėmimas.

Virškinimo sutrikimai.

Pilvo skausmas.

Svorio kritimas.

Vidurių užkietėjimas.

Riebalai išmatose.

Pilvo pūtimas.

Pykinimas.

Meteorizmas.

Rėmuo.

Karščiavimas.

Nuovargis.

Apetito stoka.

Odos niežulys.

Nugaros skausmas.

„Nacionalinė sveikatos tarnyba“ (NHS) nurodo, kad kasos vėžys dažniau diagnozuojamas vyresniems nei 75 metų žmonėms, o jaunesniems nei 40 metų asmenims ši liga pasitaiko rečiau.

Siekiant sumažinti kasos vėžio riziką, patariama riboti raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimą, palaikyti sveiką kūno svorį, nerūkyti ir nevartoti alkoholio.

Taip pat pabrėžiama, kad mityba turi reikšmingos įtakos sveikatai. Gydytojai atkreipia dėmesį, jog reguliarus jogurto vartojimas kai kuriais atvejais gali turėti apsauginį poveikį nuo tam tikrų agresyvių kolorektalinio vėžio formų.

Kepenys yra vienas svarbiausių organų: jos dalyvauja detoksikacijoje, medžiagų apykaitoje ir padeda kaupti bei paskirstyti organizmui reikalingas maistines medžiagas. Gydytojai ragina įvertinti savo gyvenimo būdą ir, jei reikia, jį koreguoti, kad kepenys išliktų sveikos.

Kepenų problemos. Iliustracinė nuotrauka

Vienas didžiausių kepenų priešų – alkoholis. Per didelis jo vartojimas laikomas pagrindine grėsme: nuolatinis toksinų poveikis sukelia uždegimą, o ilgainiui gali formuotis randinis audinys. Tai gali peraugti į cirozę, kai normali kepenų struktūra pakeičiama fibroziniu audiniu, dėl ko ženkliai prastėja organo funkcijos.

Kitas svarbus rizikos veiksnys – netinkama mityba. Racionas, kuriame gausu sočiųjų riebalų, cukraus ir itin perdirbtų produktų, skatina suriebėjusių kepenų ligos vystymąsi. Ši būklė gali progresuoti iki uždegimo ir fibrozės, o riziką dar labiau didina nutukimas bei sėslus gyvenimo būdas.

Ne mažiau pavojingas yra netinkamas vaistų vartojimas ir savigyda. Per didelės dozės ar neteisingas medikamentų, ypač paracetamolio, naudojimas neretai baigiasi ūminiu kepenų nepakankamumu. Savigyda be gydytojo priežiūros gali turėti rimtų pasekmių, nes kepenys aktyviai metabolizuoja didžiąją dalį farmacinių medžiagų.

Žalą kepenims gali daryti ir lėtinis miego trūkumas bei nuolatinis stresas. Reguliarus neišsimiegojimas ir įtampa blogina medžiagų apykaitos procesus, gali skatinti riebalų kaupimąsi kepenyse ir mažinti jų gebėjimą atsinaujinti. Ilgainiui sutrikęs poilsio režimas organizmą, įskaitant kepenis, sekina.

Taip pat svarbus veiksnys – fizinio aktyvumo stoka. Judėjimas padeda palaikyti normalią medžiagų apykaitą, o jo trūkumas didina nutukimo ir atsparumo insulinui riziką, kuri tiesiogiai siejama su suriebėjusių kepenų liga. Reguliari mankšta mažina kepenų apkrovą ir prisideda prie geresnės jų funkcijos.

Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau skelbė informaciją apie daržoves, kurios esą gali padėti kepenų būklei.

Jei pusryčiaujama per vėlai arba pusryčiai apskritai praleidžiami, tai gali neigiamai paveikti medžiagų apykaitą ir skatinti nekontroliuojamą apetitą. Genetinis epidemiologas, Londono „Karališkojo koledžo“ mokslininkas Timas Spectoras teigia, kad siekiantiems numesti svorio verta pirmą kartą pavalgyti ne vėliau kaip iki 11 val. ryto. Šios rekomendacijos, pasak jo, remiasi tyrimais bei skirtingų kultūrų mitybos įpročių stebėjimais.

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinė mityba smarkiai skiriasi nuo ankstesnių kartų tradicijų. Dalis žmonių šiandien vakarieniauja gana vėlai, kartais net apie 21 val., todėl pailgėja intervalas tarp vakarienės ir pusryčių. T. Spectoras pabrėžia, kad maždaug 14 valandų pertrauka tarp valgymų gali padėti organizmui efektyviau reguliuoti medžiagų apykaitą. Laikantis tokio režimo kelis mėnesius, svoris, anot jo, gali sumažėti apie 2–5 kg.

Savo įžvalgas T. Spectoras sieja ir su tyrimais, atliktais stebint Hadzų genties bendruomenę. Jo teigimu, šios genties nariai pirmą kartą valgo įprastai tarp 10.30 ir 11 val., o 2 tipo diabetas bei nutukimas tarp jų pasitaiko itin retai. Tai, pasak mokslininko, gali rodyti, kad atidėtas pusryčių laikas ir derinimasis prie natūralaus cirkadinio ritmo yra palankūs sveikatai.

„14 valandų badavimą per parą, išlaikant tą patį kalorijų kiekį, ilgalaikėje perspektyvoje įgyvendinti lengviau. Tai veikia, nes žarnyno mikroorganizmai turi tą patį cirkadinį ritmą kaip ir mes, todėl jiems taip pat reikia poilsio laikotarpio“, – aiškino mokslininkas.

Jis taip pat ragina neįsikibti universalaus patarimo „niekada nepraleisk pusryčių“. Kai kuriems žmonėms, anot jo, ankstyvas pusryčiavimas gali net prisidėti prie svorio augimo. Vietoj to rekomenduojama rinktis sočius, ilgiau energiją suteikiančius produktus, kurie padeda išlikti sotiems iki kito valgymo.

Pusryčiams siūloma rinktis:

• kiaušinius, varškę, graikišką jogurtą;
• avižinę košę ir viso grūdo duoną;
• kruopas, riešutus ir sėklas (chia, linų sėmenis);
• žemės riešutų sviestą ir avokadą;
• daržoves, pavyzdžiui, pomidorus ir agurkus;
• vaisius, turinčius žemą glikeminį indeksą, pavyzdžiui, uogas;
• vištienos krūtinėlę, kalakutieną, liesą jautieną;
• lašišą, tuną ir kokybiškus mėsos gaminius.

Pasak T. Spectoro, laikantis šių principų lengviau kontroliuoti apetitą, palaikyti sveiką medžiagų apykaitą ir svorį mažinti palaipsniui, nedarant organizmui papildomo streso.

Taip pat primenama, kad tarptautinė mokslininkų komanda iš Nyderlandų „Vageningeno universiteto“ ir Jungtinės Karalystės „Bornmuto universiteto“ atliko didelį klinikinį tyrimą, kurio rezultatai kvestionuoja paplitusią nuomonę apie saldumynų atsisakymo naudą. Tyrėjai nustatė, kad vien saldaus skonio ribojimas savaime nebūtinai suteikia tikėtiną efektą medžiagų apykaitai ir ne visada pakeičia žmogaus mitybos elgseną.

Fizinis aktyvumas gerina savijautą ir stiprina sveikatą, tačiau nauji tyrimai rodo, kad svarbus ne tik pats sportas, bet ir tai, kuriuo paros metu jis atliekamas.

Širdies problemos. Asociatyvi nuotrauka

Kaip skelbia leidinys „Express“, tyrėjai nustatė, jog žmonės, kurie reguliariai sportavo anksti ryte, turėjo gerokai mažesnę tikimybę susirgti išemine širdies liga, patirti padidėjusį arterinį kraujospūdį, susidurti su 2 tipo diabetu ar nutukimu, palyginti su tais, kurie treniruotes rinkosi vėliau dieną.

Tyrime buvo vertinami fizinio aktyvumo laikotarpiai, kai dalyviams širdies ritmas buvo padidėjęs 15 minučių ar ilgiau.

„Žmonės, kurie dažnai sportavo ryte, turėjo 31 proc. mažesnę tikimybę susirgti išemine širdies liga ir 18 proc. mažesnę tikimybę patirti padidėjusį kraujospūdį nei tie, kurie sportavo vėliau dieną. Taip pat nustatyta 21 proc. mažesnė padidėjusio cholesterolio rizika, 30 proc. mažesnė 2 tipo diabeto tikimybė ir 35 proc. mažesnė nutukimo tikimybė“, – rašoma leidinyje.

Tyrėjai apibendrino, kad mažiausia išeminės širdies ligos rizika siejama su fiziniu aktyvumu tarp 7 ir 8 valandos ryto.

Taip pat primenama, kad širdies ligos dažnai įvardijamos kaip viena iš dažniausių mirties priežasčių. Pasak medikų, širdies sveikatą gali padėti saugoti paprasti kasdieniai įpročiai.

Kardiologas dr. Francesco Lo Monaco įvardijo tris įpročius, galinčius prisidėti prie geresnės širdies ir kraujagyslių sistemos būklės: burnos higienos priežiūrą, nuoseklų miego režimą ir daugiau teigiamų emocijų kasdienybėje.