Category: Sveikata ir grožis

„Nacionalinės sveikatos tarnybos“ gydytojas Suražas Kukadija įvardijo pavojingiausius simptomus, galinčius signalizuoti apie mirtinų ligų vystymąsi.

Eksperto teigimu, yra trys nerimą keliantys požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti.

Pirmasis – apgamo pokyčiai. Pasak gydytojo, apgamo formos, dydžio ar spalvos pakitimai dažnai būna gerybiniai, tačiau „Nacionalinė sveikatos tarnyba“ (NHS) pabrėžia, kad naujai atsiradęs apgamas ar pasikeitęs esamas apgamas gali būti odos melanomos požymis. Ypač pavojingi apgamai, kurie:

• turi nelygią formą ar nelygius kraštus;
• yra kelių, mišrių atspalvių;
• yra didesni nei 6 mm;
• bėgant laikui kinta;
• keičia dydį, formą ar spalvą.

Pastebėjus bet kokius apgamo pokyčius ar naujas dėmes ant odos, kurios neišnyksta, rekomenduojama kuo greičiau pasitikrinti.

Antrasis požymis – svorio kritimas be aiškios priežasties. Anot gydytojo, neplanuotas svorio mažėjimas gali būti pagrindinės sveikatos problemos simptomas. Tai gali būti susiję su:

• vėžiu;
• skydliaukės veiklos sutrikimais;
• diabetu;
• širdies nepakankamumu;
• virškinamojo trakto problemomis;
• infekcijomis;
• stresu;
• depresija;
• tam tikrų vaistų poveikiu.

Į gydytoją patariama kreiptis tada, jei svoris toliau krenta, nors mityba ir fizinio aktyvumo įpročiai nesikeičia.

Trečiasis – išmatų pokyčiai. Sveikatos sutrikimus gali rodyti ilgiau trunkantys tuštinimosi pokyčiai: stiprus vidurių užkietėjimas, dažnas viduriavimas ar skystos išmatos, taip pat kraujas išmatose. Tokius pokyčius gali lemti mityba, suvartojamo vandens kiekis, tačiau kartais jie gali signalizuoti ir sunkias ligas, pavyzdžiui, storosios žarnos vėžį.

Storosios žarnos vėžio simptomai gali būti:

• neįprasti išmatų pokyčiai – minkštesnės išmatos, viduriavimas arba užkietėjimas, kurie jums nebūdingi;
• poreikis eiti į tualetą dažniau arba rečiau nei įprastai;
• kraujas išmatose, kuris gali būti raudonas arba tamsus;
• dažnas jausmas, kad reikia tuštintis net ir po apsilankymo tualete;
• pilvo skausmas;
• gumbas pilvo srityje;
• pilvo pūtimas;
• svorio kritimas be dietos ar intensyvesnių treniruočių;
• stiprus nuovargis ar dusulys – tai gali būti anemijos požymiai, kurią kartais sukelia storosios žarnos vėžys.

Kasdienė mityba turi didelę įtaką sveikatai, o net ir paprasti, bet reguliariai pasirenkami užkandžiai gali padėti sumažinti širdies ligų riziką.

Profesorius Timas Spektoras teigia, kad skaidulų gausūs produktai gali reikšmingai prisidėti prie geresnės savijautos ir sumažinti ne tik širdies ligų, bet ir kitų potencialiai gyvybei pavojingų būklių riziką. Jis taip pat įvardijo maisto produktus, kuriuos verta vartoti kasdien, siekiant pasiekti rekomenduojamą skaidulų kiekį.

„Maistinės skaidulos, dažnai vadinamos stambiomis maistinėmis medžiagomis, yra nevirškinamas augaliniuose produktuose esantis elementas, randamas vaisiuose, daržovėse, grūduose ir ankštiniuose. Jos per skrandį, plonąją ir storąją žarną dažniausiai keliauja beveik nepakitusios, todėl plačiai žinomos dėl gebėjimo gerinti virškinimą, palaikyti žarnyno sveikatą ir reguliuoti cukraus kiekį kraujyje“, – aiškino ekspertas.

Anot profesoriaus, skaidulų trūkumas gali stipriai nuskurdinti žarnyno mikrobiomą. Jis pabrėžia, kad skaidulos svarbios ne tik žarnyno veiklai, bet ir mažina ligų riziką, įskaitant diabetą, insultą bei širdies ligas.

Pasak profesoriaus, skaidulų gausių produktų sąrašas:

Spragėsiai – apie 14,5 g skaidulų 100 g. Lengvai pagardinti spragėsiai gali būti laikomi naudingesniu užkandžiu, tačiau reikėtų vengti per saldžių arba sviestu gausiai apipiltų variantų.

Pupelės – apie 9,6 g skaidulų 100 g.

Avietės – apie 5,2 g skaidulų 100 g.

Žirnių tyrė – apie 3,9 g skaidulų 100 g.

Viso grūdo makaronai – apie 3,8 g skaidulų 100 g.

Artišokų šerdys – apie 3,6 g skaidulų 100 g.

Avokadai – apie 3,4 g skaidulų 100 g.

Rekomenduojamas skaidulų kiekis suaugusiajam per dieną – ne mažiau kaip 30 g.

Visame pasaulyje daugėja retų akių ligos atvejų, siejamų su tatuiruotėmis. Kalbama apie uveitą – akies uždegimą, kuris kai kuriais atvejais gali baigtis daliniu ar net visišku apakimu, skelbia „The Independent“.

Specialistai aiškina, kad tatuiruočių dažai kartais gali turėti toksinių medžiagų, galinčių sukelti pavojingą imuninę organizmo reakciją. Imuninė sistema pigmentą gali palaikyti grėsme ir pradėti jį „pulti“, o tai sukelia uždegiminius procesus ne tik odoje, bet ir vidaus organuose, įskaitant akis.

Dėl to gali būti pažeidžiama uvea – vidurinis akies sluoksnis, svarbus šviesos fokusavimui. Tarp galimų simptomų minimi skausmas, paraudimas ir padidėjęs jautrumas šviesai. Sunkiais atvejais uveitas gali sukelti glaukomą arba regos nervo pažeidimą, o tai kelia realią grėsmę regėjimui.

Remiantis 2025 metų tyrimo duomenimis, per dvejus metus – nuo 2023 iki 2025 metų – užfiksuota 40 naujų su tatuiruotėmis siejamų uveito atvejų. Bendrai tokių atvejų skaičius pasaulyje nuo 2010 metų yra padvigubėjęs. Nors liga išlieka reta, mokslininkai jau įspėja apie galimą jos pavojų visuomenės sveikatai.

Pažymima, kad simptomai gali pasireikšti po kelių mėnesių ar net po kelerių metų nuo tatuiruotės atlikimo. Didesnė rizika siejama su didelėmis tatuiruotėmis ir juodo pigmento naudojimu.

Didesnėje rizikos grupėje – žmonės, turintys imuninės sistemos sutrikimų, pavyzdžiui, sergantys išsėtine skleroze, uždegiminėmis žarnyno ligomis ar sarkoidoze. Tuo pat metu uveitas vienodai dažnai nustatomas tiek vyrams, tiek moterims.

Lengvesniais atvejais gydymas paprastai apsiriboja steroidiniais akių lašais, tačiau sudėtingesnėse situacijose gali prireikti vaistų injekcijų tiesiai į akį ir ilgalaikės imunosupresantų terapijos. Net ir po gydymo apie 75 proc. pacientų patiria laikiną regėjimo pablogėjimą, o 17 proc. – nuolatinį. Taip pat galimos rimtos komplikacijos, tokios kaip katarakta ir glaukoma.

Nagų lūžinėjimas dažnai siejamas su maistinių medžiagų trūkumu, tačiau vitaminų ir mineralų papildai padeda ne visais atvejais. Jei organizme nėra nustatyto vitaminų ar mikroelementų deficito, papildų poveikis gali būti menkas.

Nagų trapumą gali lemti kelių vitaminų ar mineralų stoka. Dažniausiai minimi šie veiksniai:

geležies trūkumas;

B grupės vitaminų stoka, pavyzdžiui, biotino ar vitamino B12;

cinko trūkumas;

nepakankamas baltymų kiekis mityboje.

Taip pat svarbu gauti pakankamai omega-3 riebalų rūgščių, kurios prisideda prie nagų tvirtumo ir elastingumo. Be lūžinėjimo, maistinių medžiagų stoka gali pasireikšti ir kitais nagų pokyčiais: baltomis dėmelėmis, vertikaliomis linijomis ar ryškesniais „briaunotais“ ruoželiais. Pavyzdžiui, folio rūgšties trūkumas gali lemti nagų pigmentacijos pokyčius.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad itin ribojanti mityba gali skatinti maistinių medžiagų deficitą. Tai gali būti susiję tiek su valgymo sutrikimais, pavyzdžiui, nervine anoreksija, tiek su madingomis, griežtomis dietomis.

Norint užtikrinti pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį, rekomenduojama rinktis įvairią, subalansuotą mitybą. Štai kokie produktai dažniau padeda papildyti svarbiausias medžiagas:

geležis – jautiena, paukštiena, žuvis, pupelės ir lęšiai;

vitaminas C, gerinantis geležies įsisavinimą – citrusiniai vaisiai, kiviai, raudonosios paprikos, braškės ir pomidorai;

vitaminas B12 ir biotinas – jautienos kepenys, mėsa, paukštiena, žuvis, moliuskai, austrės, kiaušiniai, sūris, pienas, riešutai, sėklos, saldžiosios bulvės, špinatai ir brokoliai;

cinkas – austrės, mėsa, žuvis, paukštiena, ankštiniai, riešutai, pilno grūdo produktai ir pieno gaminiai;

baltymai – mėsa, žuvis, paukštiena, riešutai, sėklos ir ankštiniai;

magnis – riešutai, sėklos, avokadai, špinatai ir kiti žalumynai, taip pat pilno grūdo produktai;

folatai – špinatai, juodaaikiai žirniai ir šparagai;

omega-3 – linų sėmenys, čija sėklos ir lašiša.

Patyrusi hospiso slaugytoja iš JAV pasidalijo savo pastebėjimais apie paskutines pacientų gyvenimo akimirkas. Savo istoriją ji paskelbė populiariame forume „Reddit“, kur „Paklausk manęs bet ko“ formatu atsakė į dešimtis žmonių klausimų apie mirimo procesą.

Ką žmonės esą mato prieš mirtį. Nuotrauka iš atvirų šaltinių

Slaugytoja pasakojo, kad dirba naktinėse pamainose viename Naujosios Anglijos hospise ir per darbo metus yra mačiusi daugybę paskutinių pacientų gyvenimo minučių. Anot jos, požiūris į mirtį laikui bėgant pasikeitė: dabar ji ją vertina kaip natūralią žmogaus gyvenimo dalį. Pasak slaugytojos, mirtis „gali būti graži, kai ją lydi rūpestis ir atjauta“.

Didžiausio susidomėjimo sulaukė klausimai apie pomirtinį gyvenimą ir tai, ką žmonės gali matyti prieš mirtį. Slaugytojos teigimu, nemažai pacientų tokiomis akimirkomis kalba apie susitikimus su jau mirusiais artimaisiais arba augintiniais.

Ji pridūrė, kad medicinos praktikoje panašūs reiškiniai dažnai įvardijami kaip haliucinacijos.

Naujas tyrimas parodė, kad itin dažnai vartojamas produktas gali būti siejamas su didesne mirties rizika, įskaitant mirtį nuo vėžio.

Sviestas. Iliustracinė nuotrauka

Mokslininkai nustatė, kad didesnis sviesto vartojimas gali būti susijęs su didesne mirties rizika. Tyrimo duomenimis, žmonės, kurie sviesto vartojo daugiausia, turėjo 15 proc. didesnę mirties nuo bet kurios priežasties riziką, palyginti su tais, kurie jo vartojo mažiausiai, rašo leidinys „Mirror“.

Tuo pačiu tyrime nurodoma, kad didesnis augalinių aliejų, pavyzdžiui, kukurūzų ar alyvuogių, vartojimas gali būti siejamas su mažesne mirties rizika: ji buvo 16 proc. mažesnė, palyginti su žmonėmis, kurie šių aliejų vartojo mažiausiai.

„Tyrėjai daro prielaidą, kad kasdien suvartojant papildomus 10 g augalinio aliejaus, mirties nuo vėžio rizika gali sumažėti 11 proc., o mirties nuo širdies ligų rizika – 6 proc. Tuo tarpu didesnis sviesto vartojimas siejamas su 12 proc. didesne mirties nuo vėžio rizika“, – rašoma leidinyje „Mirror“.

Taip pat skelbiama, kad pakeitus 10 g sviesto per dieną tokiu pačiu kiekiu augalinio aliejaus, mirties nuo vėžio rizika galėtų sumažėti 17 proc.

Pasak tyrėjų, svieste yra daug sočiųjų riebalų, taip pat aptinkama kai kurių transriebalų rūgščių, tačiau jame labai mažai polinesočiųjų riebalų. Tuo tarpu nehidrogenizuoti sojų, rapsų ir alyvuogių aliejai pasižymi mažesniu sočiųjų riebalų rūgščių kiekiu ir didesniu nesočiųjų riebalų kiekiu.

Dėl šių priežasčių mokslininkai daro išvadą, kad sveikatai palankiau rinktis nesočiuosius augalinius aliejus, o ne sviestą.

Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau skelbė, jog įtraukus vieną produktą į pusryčius galima reikšmingai sumažinti žarnyno vėžio riziką.

Tarptautinė mokslininkų komanda iš „Wageningen“ universiteto Nyderlanduose ir „Bournemouth“ universiteto Jungtinėje Karalystėje atliko didelį klinikinį tyrimą, kurio rezultatai verčia suabejoti paplitusia nuostata, esą atsisakius saldumynų automatiškai gerėja medžiagų apykaita ir krenta svoris. Tyrėjų teigimu, vien saldaus skonio ribojimas pats savaime nesuteikia laukiamo poveikio ir iš esmės nekeičia žmogaus mitybos elgsenos.

Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

Tyrime dalyvavo 180 savanorių. Jie buvo suskirstyti į tris grupes pagal saldžių produktų vartojimo lygį: didelį, vidutinį ir mažą. Dalyvių racione buvo naudojamas ir įprastas cukrus, ir mažo kaloringumo saldikliai. Pusę metų specialistai stebėjo svorio pokyčius, kraujo rodiklius bei alkio ir potraukio maistui dinamiką.

Rezultatai nustebino pačius tyrėjus: tarp grupių nebuvo nustatyta reikšmingų skirtumų vertinant diabeto ar širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Dar daugiau – pasibaigus eksperimentui dauguma dalyvių grįžo prie ankstesnių saldumynų vartojimo įpročių.

Darbo autoriai pabrėžia, kad šiuolaikinės rekomendacijos neretai klaidingai susitelkia tik į saldaus skonio mažinimą racione. Pagrindinė tyrėja, psichologijos profesorė Katherine Appleton, atkreipė dėmesį:

„Žmonės iš prigimties mėgsta saldų skonį. Tačiau mūsų rezultatai nepalaiko rekomendacijų mažinti saldumynų kiekį racione, nes jos neatsižvelgia į tai, iš kur kyla šis skonis: iš cukraus, saldiklių ar natūralių šaltinių“, – pabrėžė profesorė.

Mokslininkai taip pat primena, kad nemažai greito paruošimo produktų gali neatrodyti saldūs, tačiau juose slypi reikšmingi kiekiai „paslėpto“ cukraus ir daug kalorijų. Tuo metu natūralūs saldaus skonio šaltiniai, pavyzdžiui, vaisiai, išlieka naudingi organizmui.

Galutinė išvada – požiūrį į kovą su nutukimu verta peržiūrėti. Užuot siekus visiškai atsisakyti saldaus skonio, svarbiau kontroliuoti bendrą raciono kaloringumą ir riboti pridėtinio cukraus kiekį.

„Ne esmė yra valgyti mažiau saldaus, kad sumažėtų nutukimo lygis. Problemos susijusios su pernelyg dideliu kalorijų vartojimu. Rekomendacijos turėtų būti sutelktos į tai, kaip žmonės gali sumažinti didelio kaloringumo maisto kiekį“, – apibendrino profesorė.

Anot tyrėjų, praktikoje tai reiškia, kad didžiausią dėmesį verta skirti ne vien skoniui, o produktų sudėčiai, porcijų dydžiui ir bendram dienos kalorijų kiekiui.

Aukštas arterinis kraujospūdis – viena dažniausių sveikatos problemų. Hipertenzija neretai vystosi nepastebimai, tačiau ilgainiui gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip infarktas ar insultas. Dažniausiai padidėjusį kraujospūdį lemia gyvenimo būdas, mityba ir paveldimumas.

Širdies problemos. Asociatyvi nuotrauka

Antsvoris ir nutukimas sukuria papildomą krūvį širdžiai bei kraujagyslėms. Tyrimai rodo, kad apie 65–78 proc. pirminės hipertenzijos atvejų siejama būtent su nutukimu. Antsvorį turintiems žmonėms dažniau formuojasi nuolat padidėjęs spaudimas, nes organizmui reikia daugiau kraujo audiniams aprūpinti, o tai didina spaudimą arterijų sienelėms.

Didelis druskos kiekis racione taip pat yra svarbus rizikos veiksnys. Natrio perteklius skatina skysčių kaupimąsi organizme, didina kraujo tūrį ir dėl to kyla spaudimas kraujagyslėse. Dėl šios priežasties sūraus maisto gausios dietos laikomos vienu pagrindinių hipertenzijos vystymosi veiksnių.

Ne mažiau reikšmingas ir fizinio aktyvumo trūkumas. Sėslus gyvenimo būdas mažina kraujagyslių elastingumą, skatina cholesterolio kaupimąsi. Reguliarus judėjimas padeda palaikyti normalų kraujospūdį, o aktyvumo stoka didina riziką, kad jis ims kilti ir taps nuolat padidėjęs.

Alkoholis ir rūkymas – dar du veiksniai, kurie ilgainiui gali pabloginti situaciją. Dažnas alkoholio vartojimas kelia kraujospūdį, o rūkymas pažeidžia arterijų sieneles, mažina jų elastingumą. Taip sudaromos sąlygos hipertenzijai ir širdies bei kraujagyslių sistemos komplikacijoms.

Įtakos turi ir lėtinis stresas bei miego trūkumas. Ilgalaikė emocinė įtampa skatina hormonų, didinančių kraujospūdį, gamybą. Nepakankamas kokybiškas miegas taip pat neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių veiklą, todėl ilgainiui gali prisidėti prie hipertenzijos.

Genetiniai veiksniai ir amžius – dar vienas svarbus aspektas. Senstant kraujagyslės palaipsniui praranda elastingumą, todėl hipertenzijos rizika didėja. Paveldimumas taip pat reikšmingas: jei šeimoje buvo aukšto kraujospūdžio atvejų, tikimybė susidurti su šia problema yra didesnė.

Be to, daliai žmonių nustatoma antrinė hipertenzija – maždaug 5–10 proc. atvejų padidėjęs spaudimas atsiranda dėl kitų ligų, pavyzdžiui, inkstų patologijų ar endokrininių sutrikimų. Tokiais atvejais pagrindinės ligos gydymas gali padėti normalizuoti kraujospūdį.

Smegenų sveikata didele dalimi priklauso nuo kasdienės mitybos. Ilgalaikių tyrimų rezultatai rodo, kad tam tikras mitybos modelis gali padėti apsaugoti smegenis ir sumažinti demencijos riziką.

Vienu iš palankiausių pasirinkimų mokslininkai įvardija Viduržemio jūros regiono dietą. Ji gausi daržovių, uogų, riešutų ir alyvuogių aliejaus. Apie tai pranešė leidinys „Mirror“.

„Dieta buvo siejama su mažesniu smegenų audinio netekimu laikui bėgant, ypač pilkosios medžiagos, taip pat su mažesniu skilvelių didėjimu, kuris laikomas smegenų senėjimo žymeniu“, – aiškino mokslininkai.

Tyrėjų teigimu, pilkoji medžiaga „atlieka svarbų vaidmenį atminčiai, mokymuisi ir sprendimų priėmimui“, o skilvelių didėjimas dažnai atspindi audinio nykimą.

Tyrimas taip pat parodė, kad antioksidantų gausūs produktai, pavyzdžiui, uogos, bei kokybiški baltymų šaltiniai, tokie kaip paukštiena, gali mažinti oksidacinį stresą ir švelninti neuronų pažeidimus.

„Priešingai, greitai keptas maistas, kuriame dažnai yra daug nesveikų riebalų, transriebalų bei galutinių glikacijos produktų, gali skatinti uždegimą ir kraujagyslių pažeidimus“, – padarė išvadą mokslininkai.

Analizuojant duomenis pastebėta, kad žmonėms, kurie griežčiausiai laikėsi šio mitybos modelio, pilkosios medžiagos mažėjimas buvo lėtesnis.

„Rezultatai taip pat rodo, kad teigiami pokyčiai buvo ryškesni vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurie buvo fiziškai aktyvūs ir neturėjo antsvorio. Tai leidžia manyti, kad derinant mitybą su kitais gyvenimo būdo sprendimais galima pasiekti reikšmingą efektą“, – rašė leidinys „Mirror“.

„Alzheimer’s Research UK“ tyrimų vadovė, dr. Jackie Hanley, apibendrino, kad subalansuota mityba, aktyvus gyvenimo būdas, mažesnis alkoholio vartojimas, rūkymo atsisakymas ir kraujospūdžio kontrolė gali padėti palaikyti smegenų sveikatą senstant.