Category: Sveikata ir grožis

Rytinis kavos puodelis kai kuriems gali tapti nemalonių pojūčių ir prastesnės savijautos priežastimi. Specialistai įspėja, kad itin svarbu ne tik kiek, bet ir kada geriama kava.

Kava. Iliustracinė nuotrauka

Farmacininkė Rodžina Šams paaiškino, kad kava, geriama iškart atsibudus ir dar neatsigėrus vandens, gali sustiprinti per naktį susidariusį organizmo skysčių trūkumą bei veikti prieš natūralius biologinius procesus. Pasak jos, kortizolis – hormonas, padedantis kūnui pabusti – pasiekia piką maždaug po 30–60 minučių nuo prabudimo. Jei kofeinas vartojamas anksčiau, gali būti sutrikdyta natūrali organizmo reguliacija, o tai kai kuriems žmonėms prisideda ir prie hormonų disbalanso.

Ekspertė rekomenduoja kavą gerti praėjus 60–90 minučių po pabudimo – taip esą lengviau palaikyti subalansuotą antinksčių veiklą.

R. Šams teigimu, ramesnis rytas gali padėti užtikrinti stabilesnį energijos lygį dienos metu. Ji pataria pirmiausia atkurti skysčių balansą – išgerti vandens prieš kofeiną. Taip pat rekomenduojama pirmąją valandą po prabudimo riboti laiką prie ekranų ir, jei įmanoma, gauti natūralios ryto šviesos, pavyzdžiui, išeinant trumpam pasivaikščioti. Tai gali padėti palaikyti cirkadinį ritmą.

Pasak specialistės, kava, geriama iki 9 val. ryto, kai kuriems žmonėms gali tapti priežastimi, kodėl apie 15 val. pradeda jaustis nuovargis. Ji pabrėžia, kad dalis žmonių to net nesuvokdami gali sukelti staigius cukraus kiekio kraujyje svyravimus ir labiau išvarginti nervų sistemą.

„Jei palauksite prieš vartodami kofeiną, tai leis natūraliam kortizolio (streso hormono) lygiui jūsų organizme pasiekti piką ir palaipsniui sumažėti, o tai padės išvengti per didelio sujaudinimo ir užtikrins efektyvesnį, natūralesnį energijos impulsą. Negana to, kava tuščiu skrandžiu iškart po pabudimo gali padidinti skrandžio rūgštingumą ir sukelti rūgštinį refliuksą. Yra kelios priežastys, kodėl geriau palaukti“, – cituojama ekspertė.

Norint pagerinti savijautą, rekomenduojama prieš rytinę kavą išgerti vandens, suvalgyti baltymų turintį maistą ir palaukti 60–90 minučių po prabudimo.

Arbata dažnai laikoma vienu naudingiausių gėrimų, tačiau jos poveikis sveikatai labai priklauso nuo to, kokią arbatą pasirenkame ir kaip ji paruošiama. Mokslininkai, remdamiesi žurnale „Beverage Plant Research“ paskelbta moksline apžvalga, pabrėžia: populiarūs gėrimai arbatos pagrindu, tokie kaip į butelius pilstoma arbata ar „bubble tea“, gali pastebimai sumažinti natūralios arbatos teikiamą naudą ir net didinti kai kurių lėtinių ligų riziką.

Kinijos ir JAV tyrėjai išanalizavo daugybę ankstesnių mokslinių darbų apie arbatos įtaką žmogaus sveikatai. Išvadoms pasitelkti tiek klinikiniai tyrimai su žmonėmis, tiek eksperimentai su gyvūnais. Didžiausias dėmesys skirtas populiariausioms arbatos rūšims – žaliajai ir juodajai, tačiau apžvalgoje vertintos ir retesnės rūšys: geltonoji arbata, ulunas bei tamsioji fermentuota arbata.

Analizės rezultatai parodė nuoseklų ryšį tarp reguliaraus natūralios arbatos vartojimo ir mažesnės kai kurių lėtinių ligų rizikos. Tarp jų minimos širdies ir kraujagyslių sistemos problemos, nutukimas, antro tipo diabetas, taip pat kai kurios onkologinės ligos. Specialistai pažymi, kad šį poveikį gali lemti arbatos lapuose esantys antioksidantai, padedantys neutralizuoti laisvuosius radikalus, kurie pažeidžia organizmo ląsteles.

Vis dėlto ekspertai įspėja, kad nauda labai priklauso nuo paruošimo ir sudėties. Pavyzdžiui, į butelius pilstoma arbata neretai apdorojama aukštoje temperatūroje, todėl dalis vertingų antioksidantų gali suirti. Be to, į tokius gėrimus dažnai dedama saldiklių, kvapiųjų medžiagų ir kitų priedų.

„Bubble tea“ atveju situacija taip pat nėra palanki: gėrime dažnai būna tapijokos, pieno ar įvairių sirupų, o tai gali reikšti didelį pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų kiekį. Dėl to toks pasirinkimas gali būti kur kas mažiau naudingas nei paprasta, natūraliai užplikyta arbata.

Taip pat skelbiama, kad JAV „Kentukio universiteto“ mokslininkų komanda nustatė glaudų ryšį tarp nemigos ir Alzheimerio ligos – vienos dažniausių demencijos formų – vystymosi. Tyrėjai pabrėžė, jog miego problemos neretai pasireiškia gerokai anksčiau nei klasikiniai šios ligos simptomai, o galimas mechanizmas siejamas su toksišku tau baltymo kaupimusi smegenyse.

Ne visada kava iš tiesų suteikia energijos. Nors šis gėrimas seniai siejamas su rytiniu žvalumu ir produktyvumu, mokslininkai išskiria paprastą alternatyvą, kuri veikia ne tik kaip stimulantas, bet ir gali būti naudingesnė organizmui.

Dažnas įsitikinęs, kad jėgų suteikia kofeinas. Tačiau iš tiesų jis labiau blokuoja nuovargio receptorius smegenyse, o ne „papildo“ energijos atsargas. Specialistai tai palygina su situacija, kai lipnia juosta užklijuojama lemputė, įspėjanti apie tuščią degalų baką: problema nematoma, bet degalų dėl to nepadaugėja. Be to, kava pasižymi lengvu šlapimą varančiu poveikiu, todėl papildomai skatina skysčių netekimą, o organizmas po nakties ir taip būna šiek tiek dehidratuotas.

Ekspertų teigimu, ryte veiksmingiau „įjungia“ organizmą stiklinė šilto vandens su natūraliomis citrinų sultimis ir žiupsneliu jūros arba Himalajų druskos.

„Šiltas vanduo akimirksniu suaktyvina žarnyno veiklą ir įsisavinamas greičiau nei šaltas“, – aiškina mokslininkai.

Citrinų sultys papildo organizmą vitaminu C ir fermentais, kurie, kaip teigiama, padeda kepenims efektyviau šalinti naktinio metabolizmo produktus. Druska šiame gėrime veikia kaip „laidininkas“ – padeda vandeniui patekti į ląsteles, o ne tiesiog greitai pasišalinti per inkstus.

Aiškinama, kad rytinis silpnumas dažnai siejamas su skysčių trūkumu ir mineralų (druskų) deficitu. Per naktį netenkama nemažai drėgmės kvėpuojant ir prakaituojant, dėl to kraujas tampa tirštesnis, širdžiai sunkiau jį pumpuoti, o smegenys gali gauti mažiau deguonies. Todėl vanduo su citrina ir druska esą padeda atkurti skysčių bei mineralų balansą ir suteikia stabilesnę energiją.

Teigiama, kad išgėrus tokio gėrimo mažėja „rūkas galvoje“, gerėja koncentracija, o žvalumas išlieka ilgiau.

„Energija neišnyksta po valandos, nes ląstelės gauna reikalingą drėkinimą, o ne tik nervų sistemos stimulaciją“, – pabrėžia dietologai.

Tai nereiškia, kad kavos būtina visiškai atsisakyti. Rekomendacija paprasta: dieną pradėkite stikline šilto vandens su citrina ir žiupsneliu druskos, palaukite 20–30 minučių, papusryčiaukite ir tik tuomet mėgaukitės espresso ar latte. Toks įprotis, pasak specialistų, padeda pasiekti didesnį natūralų žvalumą visai dienai.

Kaip anksčiau rašė „Komentarai“, tinkama pomidorų priežiūra, ypač laistymas, tiesiogiai veikia derliaus kokybę ir kiekį. Nesilaikant laistymo režimo vaisiai gali užaugti smulkūs, prasto skonio arba tapti jautresni ligoms, todėl rekomenduojama laikytis aiškių taisyklių, kad pomidorai būtų dideli ir sultingi.

Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad natūralus sviestas gali būti naudingas kasdienės mitybos dalis, jei vartojamas saikingai. Šis produktas turi daug organizmui svarbių maistinių medžiagų, todėl dietologai ragina sviesto visiškai neatsisakyti, o išmokti jį protingai įtraukti į valgiaraštį.

Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

Sviestas gaminamas iš grietinėlės ir jame gausu koncentruotų pieno riebalų. Tai riebaluose tirpių vitaminų šaltinis, svarbus įvairioms organizmo funkcijoms: vitaminas A padeda palaikyti akių ir odos sveikatą, vitaminas D prisideda prie kalcio įsisavinimo ir kaulų stiprinimo, vitaminas E atlieka antioksidacinę funkciją, o vitaminas K reikalingas normaliam kraujo krešėjimui. Be to, svieste yra natūralių trumpųjų grandinių riebalų rūgščių ir mineralų, dalyvaujančių energijos gamybos procesuose.

Saikingas sviesto vartojimas gali turėti teigiamą poveikį organizmui. Riebalai padeda geriau įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus iš kitų produktų, todėl nedidelis sviesto kiekis daržovių patiekaluose gali padidinti jų maistinę vertę. Trumpųjų grandinių riebalų rūgštys suteikia greitą energijos šaltinį ir palaiko žarnyno veiklą. Taip pat sviestas padeda ilgiau jaustis sotiems, todėl gali būti naudingas apetito kontrolei.

Dietologai suaugusiesiems rekomenduoja per dieną suvartoti maždaug 10–20 gramų sviesto. Toks kiekis leidžia gauti reikalingų maistinių medžiagų neviršijant sočiųjų riebalų normų. Svarbu rinktis natūralų sviestą be augalinių riebalų ir dirbtinių priedų.

Vis dėlto sviestas yra kaloringas produktas, todėl kai kuriems žmonėms jo kiekį vertėtų riboti. Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis ar turintys lipidų apykaitos sutrikimų turėtų atidžiau kontroliuoti suvartojamą sviesto kiekį, o prireikus dalį riebalų racione keisti augaliniais aliejais, kad sumažėtų organizmui tenkanti apkrova.

Saikingai ir tinkamai vartojamas sviestas gali padėti gauti vertingų maistinių medžiagų, palaikyti energiją ir prisidėti prie širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatos.

Kaip anksčiau rašė „Komentarai“, ne visada kava iš tiesų suteikia energijos. Nors šis gėrimas seniai siejamas su rytiniu žvalumu ir produktyvumu, mokslininkai atkreipia dėmesį į kitus gėrimus, kurie gali veikti ne tik kaip stimuliatoriai, bet ir suteikti papildomos naudos organizmui.

COVID-19 persirgę žmonės gali turėti didesnę riziką ateityje susirgti viena iš vėžio formų – plaučių vėžiu.

COVID-19. Asociatyvi nuotrauka

Naujausi tyrimai rodo, kad sunkia COVID-19 forma sirgę asmenys galėjo turėti 24 proc. didesnę plaučių vėžio riziką, palyginti su tais, kurie virusu nebuvo užsikrėtę. Taip pat teigiama, kad vakcinacija nuo COVID-19 ir gripo eksperimentuose su pelėmis galėjo padėti sumažinti ligos riziką.

„Tyrimo metu mokslininkai išanalizavo beveik 76 mln. suaugusių JAV gyventojų medicininius įrašus. Jie nustatė, kad žmonės, hospitalizuoti dėl sunkios COVID-19 formos, ateityje turėjo maždaug 24 proc. didesnę plaučių vėžio riziką, palyginti su tais, kurie niekada nebuvo užsikrėtę“, – teigiama pranešime.

Siekiant detaliau įvertinti galimą ryšį tarp COVID-19 ir plaučių vėžio, tyrėjai peles užkrėtė SARS-CoV-2 arba A tipo gripu. Gyvūnams visiškai pasveikus, jiems buvo suleistos plaučių naviko ląstelės.

„Anksčiau užkrėstiems gyvūnams nuosekliai formavosi didesni ir greičiau augantys navikai. Gripo sukeltas prouždegiminis ir navikų augimą skatinantis poveikis buvo stebimas net praėjus keturiems mėnesiams po pirminio užsikrėtimo“, – padarė išvadą tyrėjai.

Mokslininkai aiškina, kad sunkios kvėpavimo takų infekcijos gali sukelti ilgalaikius pokyčius įvairių tipų plaučių ląstelėse, įskaitant imunines, struktūrines ir kvėpavimo takus dengiančias ląsteles. Dėl šių pokyčių plaučiai, pasak tyrėjų, dar ilgai po pasveikimo gali pernelyg intensyviai gaminti baltymą, vadinamą G-CSF.

Taip pat pabrėžiama, kad COVID-19 pandemija išryškino ilgalaikes virusinės pneumonijos pasekmes, tačiau jos įtaka vėžio vystymuisi vis dar nėra iki galo aiški.

„Čia parodome, kad pacientai, kurie anksčiau buvo hospitalizuoti dėl sunkios COVID-19 eigos, turi padidėjusią vėlesnio plaučių vėžio riziką. Keliuose pelių modeliuose sunkios kvėpavimo takų virusinės infekcijos spartino plaučių vėžio augimą, o vakcinacija sušvelnino infekcijos sustiprintą naviko progresavimą“, – apibendrino tyrėjai.

Erekcijos sutrikimai (erekcijos disfunkcija) – dažna problema, su kuria susiduria milijonai vyrų visame pasaulyje. Juos gali lemti tiek fizinės, tiek psichologinės priežastys. Medikai pabrėžia, kad dažniausiai tai yra kelių veiksnių derinys, veikiantis kraujotaką, nervų sistemą ir emocinę būklę.

Potencijos problemos. Iliustracinė nuotrauka

Kraujotakos, hormonų ar nervų sistemos pokyčiai, taip pat ilgalaikis stresas neretai tampa pagrindiniais signalais, kad organizmui reikia dėmesio. Žemiau – dažniausiai įvardijamos erekcijos sutrikimų priežastys.

Širdies ir kraujagyslių ligos – viena dažniausių erekcijos disfunkcijos priežasčių. Aterosklerozė, padidėjęs kraujospūdis ir kiti kraujotakos sutrikimai mažina kraujo pritekėjimą į varpą, todėl pasiekti ar išlaikyti erekciją tampa sunkiau.

Endokrininiai sutrikimai – cukrinis diabetas ir kiti hormonų pusiausvyros pakitimai gali paveikti kraujagysles ir nervus, dalyvaujančius erekcijos procese. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje ilgainiui pažeidžia nervines galūnes, o hormoniniai svyravimai gali mažinti testosterono kiekį, tiesiogiai susijusį su lytine funkcija.

Neurologinės problemos – nervų sistemos pažeidimai, kuriuos sukelia tokios ligos kaip išsėtinė sklerozė ar insulto pasekmės, gali sutrikdyti signalų perdavimą tarp smegenų ir lytinių organų.

Vaistai – kai kurie medikamentai, pavyzdžiui, antidepresantai, kraujospūdį mažinantys vaistai ar chemoterapijoje naudojami preparatai, gali turėti šalutinį poveikį ir sukelti erekcijos sutrikimų.

Psichologiniai veiksniai – stresas, depresija ir nerimas neretai tampa esminėmis potencijos problemų priežastimis. Net ir nesant ryškių fizinių sutrikimų, prasta emocinė savijauta gali blokuoti seksualinę reakciją.

Žalingi įpročiai ir gyvenimo būdas – rūkymas, gausus alkoholio vartojimas ir narkotinių medžiagų vartojimas neigiamai veikia kraujagysles bei nervų sistemą. Mažas fizinis aktyvumas didina riziką, nes prisideda prie antsvorio, nutukimo ir širdies bei kraujagyslių problemų.

Amžius – bėgant metams erekcijos sutrikimų tikimybė didėja. Tai siejama su natūraliais hormonų sistemos pokyčiais ir kraujagyslių būklės prastėjimu. Nors erekcijos disfunkcija nėra neišvengiama senėjimo dalis, ji dažniau pasitaiko vyrams po 50 metų.

Jei erekcijos sutrikimai kartojasi arba sukelia nerimą, rekomenduojama pasitarti su gydytoju – neretai tai gali būti ankstyvas signalas apie kitas sveikatos problemas.

Mityba daro didelę įtaką sveikatai, o kai kurie produktai gali padėti apsaugoti organizmą nuo sunkių ligų. Teigiama, kad įtraukus vieną produktą į pusryčius galima pastebimai sumažinti storosios žarnos vėžio riziką.

Vėžys. Iliustracinė nuotrauka

Anglijos universiteto biomedicinos mokslų profesorius, gydytojas onkologas konsultantas Justinas Stebbingas papasakojo apie maisto produktą, kuris, kaip rodo nauji duomenys, gali turėti apsauginį poveikį. Apie tai skelbia „Mirror“.

„Nauji duomenys rodo, kad reguliarus jogurto vartojimas gali turėti apsauginį poveikį nuo kai kurių agresyvių kolorektalinio vėžio formų, nes keičia žarnyno mikrobiomą – natūralias bakterijas, gyvenančias žarnyne“, – teigiama publikacijoje cituojant onkologą.

Pasak specialisto, žarnyno mikrobiomas yra itin svarbus bendrai sveikatai: jis veikia virškinimą, imuninės sistemos funkcijas ir net vėžio riziką.

Profesorius aiškina, kad jogurtas gali būti naudingas dėl jame esančių gyvųjų naudingųjų bakterijų kultūrų, tokių kaip Lactobacillus bulgaricus ir Streptococcus thermophilus. Jos gali padėti palaikyti sveiką mikroorganizmų pusiausvyrą žarnyne.

„Tyrimas parodė, kad dviejų ar daugiau jogurto porcijų per savaitę vartojimas siejamas su mažesne tam tikro agresyvaus kolorektalinio vėžio tipo rizika. Šis vėžys atsiranda dešinėje storosios žarnos pusėje ir, palyginti su kairės pusės vėžiu, yra susijęs su prastesniais išgyvenamumo rodikliais“, – pažymėjo konsultantas.

Viena prasčiausių prognozių, pasak publikacijos, siejama su kolorektalinio vėžio variantu, kuris vystosi dešinėje storosios žarnos dalyje – Bifidobacterium teigiamu proksimalinės storosios žarnos vėžiu.

Taip pat pabrėžiama, kad jogurte yra kalcio, kuris svarbus kaulų būklei ir gali padėti mažinti osteoporozės riziką. Reguliarus jogurto vartojimas siejamas ir su mažesniu kraujospūdžiu bei sumažėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

„Mirror“ nurodo, kad kai kurie tyrimai taip pat leidžia manyti, jog jogurto vartojimas gali prisidėti prie 2 tipo diabeto ir kitų ligų prevencijos.

Medikai pabrėžia, kad natris organizmui būtinas: jis padeda reguliuoti vandens ir druskų pusiausvyrą, užtikrina nervinių impulsų perdavimą ir raumenų, įskaitant širdies raumenį, susitraukimus.

Vis dėlto specialistai aiškina, kad daugelis žmonių kasdien nepastebimai viršija saugią druskos normą. Apie tai, remdamasis medikų rekomendacijomis ir tarptautinių mokslininkų tyrimais, skelbia portalas „EatingWell“.

Pasak ekspertų, per didelis natrio kiekis racione reikšmingai didina hipertenzijos, insulto ir širdies smūgio riziką.

Medikų rekomenduojama saugi norma suaugusiajam – apie 2300 miligramų natrio per parą. Tai maždaug vienas arbatinis šaukštelis valgomosios druskos.

Tačiau tyrimai rodo, kad daugelyje šalių žmonės druskos suvartoja du ar net tris kartus daugiau, nei pataria gydytojai.

Daugiausia natrio dažniausiai slepiasi šiuose produktuose:

konservuose,
pusgaminiuose,
dešrose ir kituose perdirbtuose mėsos gaminiuose,
greitajame maiste,
paruoštuose padažuose.

Dėl to žmogus gali viršyti normą net ir tuomet, jei gamindamas maistą papildomai jo nesūdo.

Gydytojai aiškina, kad natris turi savybę sulaikyti vandenį organizme. Kai jo gaunama per daug, organizmas kaupia skysčius, didėja kraujo tūris kraujagyslėse.

Tuomet kyla arterinis kraujospūdis, o tai sukuria papildomą krūvį širdžiai.

Kanados mitybos specialistas Drew Hamler pažymi, kad nuolat vartojant per daug natrio, širdies raumuo priverstas dirbti intensyviau, kad perpumpuotų didesnį kraujo kiekį.

Ilgainiui tai gali lemti:

hipertenziją,
insultą,
širdies smūgį,
širdies nepakankamumą.

Žala neapsiriboja vien kraujospūdžio didėjimu. Medikai atkreipia dėmesį, kad reguliariai viršijant natrio normą, palaipsniui mažėja kraujagyslių elastingumas.

Arterijos tampa standesnės ir prasčiau prisitaiko prie kraujotakos pokyčių. Tai gali prisidėti prie aterosklerozės – riebalinių plokštelių kaupimosi kraujagyslėse, kuris didina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę.

Naujesni tyrimai taip pat rodo, kad druskos perteklius gali paveikti žarnyno mikrobiotą. Didelis natrio vartojimas mažina naudingųjų bakterijų kiekį.

Dėl to gali didėti medžiagos TMAO lygis – mokslininkai ją sieja su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Gydytojai nerekomenduoja druskos atsisakyti visiškai, nes natris yra būtinas normaliai organizmo veiklai. Tačiau pataria palaipsniui mažinti jos kiekį mityboje.

Dietologai primena, kad skonio receptoriai prie mažiau sūraus maisto dažniausiai prisitaiko per maždaug dvi–tris savaites.

Norint sumažinti druskos vartojimą, specialistai pataria:

dažniau gaminti iš šviežių produktų,
riboti paruoštus padažus ir pusgaminius,
vietoje druskos rinktis prieskonius ir žoleles,
prieš dosolindami maistą jį pirmiausia paragauti.

Pavyzdžiui, bazilikas, paprika, česnakas, citrinų sultys ar actas gali sustiprinti patiekalų skonį nepridedant papildomo natrio.

Medikų teigimu, net ir nedidelis natrio kiekio sumažinimas gali pastebimai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Druskos kontrolė kasdienėje mityboje padeda palaikyti normalų kraujospūdį, gerina kraujagyslių būklę ir mažina širdies apkrovą.

Todėl gydytojai ragina atidžiau stebėti mitybos įpročius ir prisiminti, kad druskos perteklius dažnai būna „paslėptas“ įprastuose kasdienio meniu produktuose.

Bulvytės fri – vienas populiariausių patiekalų pasaulyje. Vis dėlto naujo tyrimo duomenys rodo, kad dažnas jų vartojimas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai ir didinti 2 tipo diabeto riziką.

Tyrėjų skaičiavimais, valgant bulvytes fri tris kartus per savaitę, 2 tipo diabeto tikimybė padidėja apie 20 proc. Jei šis patiekalas atsiranda lėkštėje penkis kartus per savaitę, rizika išauga iki 27 proc. Tai, pasak mokslininkų, leidžia įtarti neigiamą reguliaraus vartojimo poveikį medžiagų apykaitai ir bendrai organizmo būklei.

Tačiau pabrėžiama, kad problema nėra pati bulvė, o jos paruošimo būdas. Pavyzdžiui, keptos orkaitėje ar virtos bulvės, vartojamos tokiu pat dažniu, siejamos tik su maždaug 5 proc. didesne 2 tipo diabeto rizika.

Mokslininkai taip pat išskiria, kad naudingiausia alternatyva gali būti bulvių keitimas pilno grūdo produktais. Tokie mitybos pokyčiai, jų teigimu, gali sumažinti diabeto išsivystymo tikimybę maždaug 8 proc.

Dar vienas tyrimo pastebėjimas – visiškai atsisakius bulvyčių fri, 2 tipo diabeto rizika gali sumažėti net 19 proc. Tai esą dar kartą parodo, kaip svarbu rinktis sveikesnius gaminimo būdus ir kontroliuoti šio patiekalo kiekį racione.

Londono „Karalienės Marijos universiteto“ dietologė Kauter Hashem pabrėžia, kad bulvės gali būti subalansuotos mitybos dalis, jei jos ruošiamos nenaudojant daug riebalų ir druskos. Pasak specialistės, būtent paruošimo būdas dažniausiai lemia, ar šis produktas tampa palankus sveikatai, ar priešingai – prisideda prie žalingų pokyčių.

Primename, kad kai kurie šiuolaikiniai tyrimai rodo: natūralus sviestas gali būti kasdienės mitybos dalis, jei vartojamas saikingai. Specialistai ragina jo visiškai neatsisakyti, o mokytis tinkamai įtraukti į valgiaraštį.