CP v2

Category: Sveikata ir grožis

  • Japonų mokslininkai atskleidė: gazuotas vanduo gali pakeisti kavą ir energinius

    Intensyvaus protinio darbo metu daugelis įpratę energiją palaikyti kava ar energiniais gėrimais. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad netikėta ir veiksminga alternatyva koncentracijai gerinti gali būti paprastas gazuotas vanduo. Įdomu tai, kad jo poveikis nesiejamas nei su kofeinu, nei su cukrumi – manoma, kad svarbiausią vaidmenį čia atlieka pačios gazuoto vandens savybės, galinčios aktyvinti smegenų veiklą.

    Nuotr. iš atvirų šaltinių

    Japonijos Cukubos universiteto mokslininkai nusprendė patikrinti, ar gazuotas vanduo gali sumažinti protinį nuovargį ir pagerinti susikaupimą. Tam jie atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo 15 žmonių, reguliariai žaidžiančių kompiuterinius žaidimus.

    Dalyviai dalyvavo dviejose trijose valandose trunkančiose sesijose: vienos metu gėrė įprastą vandenį, kitos – gazuotą. Sesijų seka buvo parinkta atsitiktinai, o dalyviai nežinojo, kokį vandenį tuo metu gauna.

    Tyrimo metu buvo vertinami keli rodikliai: reakcijos greitis, nuovargio lygis, dėmesingumas, taip pat vyzdžių dydžio pokyčiai, laikomi svarbiu smegenų aktyvumo indikatoriumi.

    Rezultatai parodė, kad geriant įprastą vandenį dalyviai ilgainiui pradėjo jausti nuovargį: prastėjo koncentracija, lėtėjo reakcija, mažėjo atsakymų tikslumas. Tuo metu, kai dalyviai gėrė gazuotą vandenį, nuovargio požymiai buvo gerokai silpnesni – jie išlaikė aukštesnį dėmesingumo lygį, darė mažiau klaidų ir net sesijos pabaigoje jautėsi mažiau pavargę.

    Be to, dalyviai nurodė didesnį pasitenkinimą užduoties atlikimu. Tyrėjų teigimu, tai gali reikšti geresnį dėmesio valdymą ir stabilesnę emocinę būseną protinio krūvio metu.

    Mokslininkai šį reiškinį aiškina anglies dioksido (CO₂) poveikiu. Geriant gazuotą vandenį, CO₂ dirgina burnos ertmės ir gerklės receptorius. Šis signalas perduodamas į smegenis ir, kaip manoma, aktyvina sritis, susijusias su dėmesio koncentracija, sprendimų priėmimu bei savikontrole. Tokia stimuliacija gali veikti kaip lengvas smegenų „perkraunamasis“ impulsas, padedantis ilgiau išlikti susikaupus.

    Taip pat nurodoma, kad gazuotas vanduo gali gerinti kraujotaką smegenų srityse, atsakingose už kognityvines funkcijas, todėl teigiamas poveikis gali dar labiau sustiprėti.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad gazuotas vanduo nėra panacėja ir nesuteikia tokio greito efekto, kokį gali duoti kava ar energiniai gėrimai. Tačiau jo privalumas – jame nėra nei cukraus, nei kofeino, todėl tai gali būti saugesnė alternatyva tiems, kurie nori palaikyti energiją ir koncentraciją nekenkdami sveikatai.

    Portalas „Komentarai“ anksčiau rašė, kad nors dietologai dažnai rekomenduoja avižinę košę kaip naudingus pusryčius, pastaruoju metu socialiniuose tinkluose kilo diskusijų dėl jos realios naudos. „BBC Food“ vaizdo įraše buvo nagrinėjama, ar avižos iš tiesų yra tokios naudingos sveikatai, kaip dažnai teigiama.

  • Į dubenį įberkite tai ir pamirkykite pėdas 10 minučių: šiurkštūs kulnai suminkštės

    Į dubenį įberkite tai ir pamirkykite pėdas 10 minučių: šiurkštūs kulnai suminkštės

    Kulnai ypač greitai išsausėja ir ima trūkinėti tuomet, kai pradedame avėti lengvesnę, atviresnę avalynę. Temperatūros svyravimai, nepakankamas drėkinimas ir kasdienis pėdų krūvis lemia, kad oda tampa šiurkšti, sukietėja ir praranda elastingumą. Ilgainiui tai gali sukelti ne tik estetinį diskomfortą, bet ir skausmą bei didesnį jautrumą pažeidimams.

    Kulnų oda natūraliai yra storesnė ir turi mažiau riebalinių liaukų, todėl ji lengviau išsausėja. Dėl to gali atsirasti suragėjusio odos sluoksnio, įtrūkimų, o kartais – ir skausmingų žaizdelių. Padėti gali tinkamai parinkta pėdų vonelė: ji suminkština suragėjusią odą, sudrėkina ir paruošia tolesnei priežiūrai.

    Pėdų vonelė turėtų ne tik nuplauti nešvarumus, bet ir minkštinti bei padėti odai atsinaujinti. Štai keli priedai, kuriuos verta apsvarstyti.

    Druska pasižymi priešuždegiminėmis ir atpalaiduojančiomis savybėmis: padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir palengvina negyvos odos pasišalinimą.

    Rekomenduojama: 2–3 šaukštai druskos 2–3 litrams šilto vandens.

    Soda veikia švelniai šveičiamai ir minkštinamai. Ji taip pat padeda mažinti nemalonų kvapą ir subalansuoti odos pH.

    Rekomenduojama: 1–2 šaukštai į dubenį vandens.

    Actas turi stiprų antibakterinį ir priešgrybelinį poveikį. Be to, jis padeda tirpinti negyvos odos sluoksnį, todėl po vonelės jį lengviau pašalinti.

    Rekomenduojama: 1/2 stiklinės acto 3 litrams vandens.

    Svarbu: nenaudokite ant atvirų žaizdų ar gilių įtrūkimų – gali stipriai perštėti.

    Eteriniai aliejai suteikia vonelėms papildomų, terapinių savybių. Dažniausiai pasirenkami raminantys ir gaivinantys kvapai.

    Rekomenduojama: 5–7 lašai į dubenį vandens.

    Pienas ir medus – natūralūs, drėkinantys bei raminantys ingredientai. Pieno rūgštis švelniai šveičia, o medus padeda sulaikyti drėgmę odoje.

    Rekomenduojama: 1/2 stiklinės pieno ir 1–2 šaukštai medaus.

    Žolelių (pavyzdžiui, ramunėlių, šalavijų ar medetkų) užpilai veikia raminamai ir priešuždegimiškai. Jie ypač tinka, jei kulnai sudirgę arba linkę trūkinėti.

    Mirkymo trukmė priklauso nuo odos būklės ir norimo rezultato. Jei kulnai išsausėję, dažniausiai rekomenduojama pėdas mirkyti 15–20 minučių.

    Vanduo turėtų būti šiltas, bet ne karštas – optimaliai apie 36–38 laipsnius. Per karštas vanduo gali dar labiau sausinti odą.

    Kad vonelė duotų geriausią efektą, svarbu tęsti priežiūrą ir po jos. Pavyzdžiui, po mirkymo švelniai nušveiskite suminkštėjusią suragėjusią odą ir patepkite pėdas drėkinančiu kremu ar tepalu.

    Pokyčius dažnai galima pastebėti jau po pirmos vonelės: oda tampa minkštesnė ir elastingesnė. Vis dėlto ilgalaikiam rezultatui svarbiausia reguliarumas – procedūrą verta kartoti 2–3 kartus per savaitę.

    Nuosekli pėdų priežiūra reikalinga ne tik vasarą, bet ir šaltuoju sezonu. Skyrus keliolika minučių kelis kartus per savaitę, galima sumažinti kulnų šiurkštumą, išvengti įtrūkimų ir kasdien vaikščioti gerokai komfortiškiau.

  • Vaistinėje kainuoja apie 3 eurus, o efektas kaip brangaus kremo: tepalas su vitaminu F

    Vaistinėje kainuoja apie 3 eurus, o efektas kaip brangaus kremo: tepalas su vitaminu F

    Tepalas su vitaminu F pastaruoju metu dažnai vadinamas vienu sėkmingiausių vaistinės atradimų grožiui. Jis drėkina, padeda apsaugoti odą, o naudojamas tinkamai paprastai laikomas saugiu. Dėl odą stangrinti padedančių savybių ši priemonė gali prisidėti prie lėtesnių senėjimo procesų ir vizualiai sumažinti smulkių raukšlelių matomumą. Vaistinėje toks tepalas gali kainuoti apie 3 eurus.

    Vitaminu F praturtintas tepalas kosmetikoje vertinamas dėl plataus pritaikymo. Jį dažnai renkasi tėvai, nes priemonė gali padėti prižiūrėti kūdikių odą, ypač kai ji išsausėjusi. Ant sudirgusios odos jis gali veikti kaip raminanti, drėkinanti priemonė: padėti regeneracijai, mažinti paraudimą.

    Vitaminas F iš tiesų nėra vienas konkretus vitaminas – tai riebalų rūgščių mišinys. Dažniausiai minimos sudedamosios dalys: linolo rūgštis, alfa-linoleno rūgštis ir arachidono rūgštis.

    Organizmas vitaminą F gauna su maistu. Natūraliai jis aptinkamas augaliniuose aliejuose, pavyzdžiui, moliūgų sėklų, nakvišų, agurklės, migdolų, žemės riešutų, linų sėmenų, saulėgrąžų aliejuje bei alyvuogių aliejuje. Jo taip pat yra riešutuose, sojoje, piene, kviečių daiguose, jūrinėse žuvyse, saulėgrąžų ir moliūgų sėklose.

    Kartais vitaminą F pasirenkama naudoti ne tik su maistu – tam tikrais atvejais griebiamasi ir tepalo. Jis gali būti naudojamas, kai yra odos pažeidimų, nubrozdinimų, iššutimų ar pragulų. Taip pat minima, kad priemonė gali būti naudinga esant aknei, egzemai ar kitiems uždegiminiams odos procesams. Vis dėlto kiekvienu atveju, ypač jei simptomai ryškūs ar užsitęsę, dėl naudojimo rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

    Kalbant apie grožio priežiūrą, tepalas su vitaminu F siejamas su odos elastingumo ir stangrumo palaikymu. Aktyviosios medžiagos gali prisidėti prie kolageno ir elastino sintezės procesų. Reguliariai naudojant, gali mažėti jau esančių raukšlių matomumas, o taip pat lengviau išlaikyti odos glotnumą ir pristabdyti naujų raukšlių formavimąsi.

    Taip pat pabrėžiama, kad priemonė gali padėti mažinti per didelį drėgmės netekimą ir prisidėti prie odos barjero stiprinimo. Dėl priešuždegiminių savybių kai kuriems žmonėms ji gali sumažinti paraudimą ar patinimą, padėti suvienodinti odos atspalvį, suteikti skaistesnės odos įspūdį.

    Kaip naudoti tepalą? Pirmiausia reikėtų odą nuvalyti ir nusausinti, tuomet tepti ploną produkto sluoksnį. Priemonę galima švelniai įtapšnoti arba įmasažuoti ir palikti, kol susigers. Dažnai ji naudojama lokaliai – tik tose veido vietose, kur raukšlės ryškesnės.

    Nors daugeliui žmonių tepalas su vitaminu F tinka, egzistuoja ir kontraindikacijų. Pagrindinė – alergija kuriam nors sudedamajam komponentui arba padidėjęs jautrumas. Jei esate linkę į alergines reakcijas, verta atidžiai patikrinti produkto sudėtį.

    Pradėjus naudoti priemonę, svarbu stebėti odos reakciją. Niežulys, patinimas ar ryškėjantis paraudimas gali būti įspėjamieji signalai. Tokiu atveju rekomenduojama nutraukti naudojimą ir pasitarti su gydytoju.

    Taip pat nurodoma, kad tepalo su vitaminu F neturėtų vartoti nėščios ir krūtimi maitinančios moterys.

  • Vyrai sako, kad mėgsta natūralumą, bet šios 4 makiažo mados juos traukia labiausiai

    Vyrai sako, kad mėgsta natūralumą, bet šios 4 makiažo mados juos traukia labiausiai

    Vyrai dažnai garsiai kartoja, kad jiems gražiausios – visiškai natūralios moterys. Tačiau jų „dirbtinumo“ radaras neretai būna gerokai išsiderinęs: daugelis net neatpažįsta subtiliai padidintų lūpų ar profesionaliai atliktų grožio korekcijų. Su makiažu – lygiai tas pats.

    Praktikoje „natūralumas“ vyriškame žodyne dažniausiai reiškia tai, kas nekrenta į akis: jokių ryškių grafinių linijų, neoninių šešėlių ar pernelyg dramatiškų sprendimų. Ir nors dalis vyrų deklaruoja, kad makiažo nemėgsta, iš tiesų daugeliui patinka, kai moteris atrodo gaiviai, švytinčia oda ir išraiškingu žvilgsniu – taip, lyg būtų pabudusi jau „su idealia veido spalva“.

    Štai keturios makiažo kryptys, kurios išryškina natūralų grožį ir, kaip rodo tendencijos, dažnai sulaukia itin palankių reakcijų.

    1. „Braškinis“ makiažas

    2023 metais itin išpopuliarėjo „braškinio“ makiažo bumas, išgarsintas modelio Hailey Bieber. Šio įvaizdžio esmė – itin gaivi, pridrėkinta, „sultinga“ oda, rožiniai skruostai ir švelnus švytėjimas. Vietoje sunkaus, stipriai dengiančio makiažo pagrindo dažniau pasirenkamas lengvas BB kremas, o kontūravimas atliekamas itin subtiliai.

    Įvaizdį užbaigia lengvai paryškintos blakstienos ir lūpos su pusiau permatomu rožiniu blizgiu. Tokia estetika vyrams dažnai atrodo „tikra“ – tarsi tai būtų natūralus, sveikas raudonis po pasivaikščiojimo gryname ore.

    2. Espresso makiažas

    Kai švelnūs rožiniai tonai pasitraukia į šalį, į sceną žengia tamsesnė, gundanti alternatyva – Espresso makiažas. Tai ryškesnis, bet vis dar „saugus“ sprendimas, paremtas žemiškais atspalviais: sodriais rudais, šokolado, šilto karamelės ir kavos tonais.

    Rudai pritemdytos akys suteikia žvilgsniui paslapties, o bronzeris vizualiai sušildo veidą – tarsi po saulėtų atostogų. Lūpos dažnai apibrėžiamos kiek tamsesniu pieštuku ir užpildomos kavos atspalvio blizgiu. Rezultatas – sensualus, „femme fatale“ stiliaus įvaizdis, bet be perdėto dramatizmo.

    3. Make-up no make-up ir „Clean Girl“ estetika

    Paklausus, koks kasdienis makiažas jiems patinka labiausiai, nemaža dalis vyrų atsako: „Joks.“ Būtent čia ir atsiranda make-up no make-up technika, dar vadinama „Clean Girl“ estetika – subtilus įvaizdis, kuris atrodo lyg makiažo visai nebūtų, nors realybėje dažnai naudojama nemažai priemonių.

    Pagrindiniai akcentai: lengvai sulyginta veido spalva korektoriumi, tvarkingai sušukuoti antakiai su skaidriu geliu, lūpos su drėkinamuoju balzamu ir jokio pernelyg matinio, „pudrinio“ efekto. Šis stilius sukuria natūralų švytėjimą ir yra vienas labiausiai „įtikinamų“ variantų.

    4. Soft Glam

    Pasimatymams, vestuvėms ar vakariniams išėjimams dažnai norisi ryškesnio įvaizdžio, tačiau daugelis vyrų nemėgsta „kaukės“ efekto – ir baiminasi, kad makiažas gali palikti žymes, pavyzdžiui, ant marškinių po apkabinimo. Dėl to itin gerai vertinamas Soft Glam.

    Tai pilnavertis vakarinis makiažas, kuriame sąmoningai atsisakoma aštrių grafinių linijų. Vietoje ryškaus, griežto akių pravedimo dažniau pasirenkamas minkštai išsklaidytas pieštukas. Lūpoms vietoje intensyvios matinės raudonos dažniau tinka satininiai nude ar prislopintos rožinės atspalviai. O svarbiausia – visi produktai (bronzeris, skaistalai, švytėjimas) sujungiami taip švelniai, kad perėjimai beveik nematomi.

    Soft Glam suteikia prabangos įspūdį, bet išlaiko švelnius bruožus ir natūralią harmoniją – būtent tai dažnai laikoma idealiu balansu.

  • Šis produktas esą padeda greičiau lieknėti: jo rasite kiekvienoje parduotuvėje

    Avokadas dažnai įtraukiamas į mitybą tų, kurie siekia numesti svorio. Teigiama, kad dėl naudingųjų riebalų ir skaidulų jis padeda ilgiau jaustis sotiems ir lengviau kontroliuoti apetitą.

    Avokadas. Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

    Maždaug trečdalyje avokado yra apie 10 g riebalų. Beveik 7 g sudaro mononesotieji riebalai, tarp jų ir oleino rūgštis, siejama su didesniu sotumo jausmu.

    Šie riebalai gali lėtinti skrandžio ištuštėjimą, todėl sotumas išlieka ilgiau ir gali sumažėti per dieną vėliau suvartojamų kalorijų kiekis.

    Taip pat nurodoma, kad avokado riebalai gali mažinti potraukį angliavandeniams, nes lėtina jų pasisavinimą. Be to, riebalai padeda įsisavinti riebaluose tirpstančias maistines medžiagas, tokias kaip vitaminai A, D, E ir K.

    Subalansuota mityba, kai organizmas gauna reikalingų medžiagų, paprastai leidžia lengviau laikytis tvarių įpročių, kurie svarbūs ilgalaikiam svorio mažėjimui.

    Kita sotumą skatinanti medžiaga avokade – skaidulos. Trečdalyje vaisiaus jų yra apie 4,5 g.

    Lėtindamas virškinimą ir stiprindamas sotumo jausmą, avokadas gali padėti rečiau jausti poreikį užkandžiauti ar papildomai valgyti dienos eigoje.

    Riebalų ir skaidulų derinys avokade taip pat gali stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje. Tai ypač naudinga, kai avokadas vartojamas kartu su kitais produktais kaip subalansuotos mitybos dalis.

    Teigiama, kad viename avokade yra apie 975 mg kalio, o viename banane – apie 375 mg. Kalis palaiko raumenų funkciją ir gali būti susijęs su geresniu jautrumu insulinui, o abu šie veiksniai siejami su svorio mažėjimu.

    Didesnė raumenų masė ir geresnis jautrumas insulinui dažnai minimi kaip svarbūs ilgalaikiam svorio kontrolės rezultatui.

    Dar viena su svorio kontrole siejama maistinė medžiaga – magnis. Viename avokade jo yra apie 58 mg. Magnis padeda efektyviau naudoti energiją ir gali gerinti miego kokybę, o tai taip pat gali turėti įtakos svorio reguliavimui.

  • Siwų plaukų efektas stebina: štai spalvos, kurios akimirksniu jaunina ir šviesina veidą

    Siwų plaukų efektas stebina: štai spalvos, kurios akimirksniu jaunina ir šviesina veidą

    Žili plaukai gali atrodyti įspūdingai, elegantiškai ir turėti išskirtinio charakterio – svarbiausia juos tinkamai išryškinti. Vienas didžiausių veiksnių, lemiančių bendrą įvaizdį, yra drabužių spalvos. Teisingai parinkti atspalviai gali vizualiai pašviesinti veidą, pabrėžti plaukų spindesį ir sustiprinti individualų stilių.

    Su amžiumi plaukai praranda pigmentą – nuo peleninių atspalvių palaipsniui pereinama prie ryškesnio žilumo. Kartu keičiasi ir odos tonas: ji dažnai tampa šviesesnė, skaidresnė. Dėl to spalvos, kurios anksčiau puošė, vėliau gali imti „gesinti“ veidą. Todėl verta peržiūrėti spintą ir atnaujinti spalvų paletę, atsižvelgiant į pasikeitusias proporcijas.

    Žili plaukai dažniausiai turi šaltą pagrindą – sidabrinį, peleninį arba plieninį. Šilti drabužių atspalviai su tokia baze gali konfliktuoti, o šaltos spalvos paprastai atrodo harmoningiau. Tinkamas pasirinkimas veikia ne tik tai, kaip atrodo plaukai, bet ir tai, kaip „skamba“ veido oda.

    Didelis žilų plaukų privalumas – jų neutralumas. Jie gali tapti puikiu fonu daugeliui spalvų, ypač jei jos yra švarios, sodresnės arba šaltų tonų.

    Baltos spalvos (tiek ryški, tiek švelniai prigesinta) ypač gražiai dera su žilumu. Ji suteikia gaivumo, vizualiai šviesina veidą ir pabrėžia eleganciją. Vis dėlto reikėtų vengti gelsvų baltos variantų – jie gali išryškinti pilkšvumą odoje.

    Šviesūs pilki atspalviai leidžia kurti vientisą, monochrominį įvaizdį. Kad jis neatrodytų pernelyg „ramus“, verta įtraukti ryškesnį akcentą – skarelę, papuošalus ar kiek ryškesnį makiažą.

    Lediniai ar plieniniai mėlynos atspalviai laikomi vienu geriausių pasirinkimų žiliems plaukams. Jie išryškina šaltus plaukų tonus, suteikia veidui šviežumo ir tinka tiek kasdieniams, tiek puošnesniems deriniams.

    Mėlyna puikiai atrodo derinyje su balta ir sidabro spalva – toks komplektas sukuria švaros, lengvumo įspūdį.

    Nors žili plaukai geriausiai dera su šalta palete, tai nereiškia, kad reikia atsisakyti ryškesnių spalvų. Burgundas, slyvos atspalviai ar šaltesnė violetinė suteikia įvaizdžiui gylio ir kontrasto. Šios spalvos ypač gražiai pabrėžia šviesesnę odą, o žili plaukai jų fone atrodo dar ryškesni.

    Tokie tonai dažnai pasiteisina elegantiškuose deriniuose: švarkuose, vakarinėse suknelėse, šaliuose ar skraistėse.

    Šaltos žalios spalvos – ypač butelio žaluma, smaragdiniai ar vėsesni alyvuogių tonai – su žilumu dera itin harmoningai. Tai gilūs, solidūs atspalviai, kurie neapsunkina veido, bet suteikia natūralumo ir rafinuotumo. Jie tinka ir kasdienai, ir formalesnėms progoms, ypač derinant su šviesesniais aksesuarais.

    Vis dėlto ne kiekviena spalva prie žilų plaukų atrodo palankiai – kai kurios gali „prislėgti“ veidą ar išryškinti nuovargio požymius.

    Šilti smėliniai, kreminiai ar geltoni tonai dažnai nedera su šaltu žilumo atspalviu. Jie gali sudaryti įspūdį, kad oda pilkėja arba atrodo pavargusi. Išimtis – vėsesni, šampaniniai smėliniai tonai, tačiau ir juos geriau derinti su ryškesniais akcentais.

    Šiltų tonų rudi atspalviai, rusvai oranžinės ar karamelinės spalvos dažnai sukuria nepageidaujamą kontrastą ir gali vizualiai sendinti. Kur kas palankesni yra šaltesni rudi variantai, pavyzdžiui, kartaus šokolado ar pilkai rusvi (taupe) atspalviai.

    Klasikinė šilta raudona prie žilų plaukų kartais atrodo per ryški ir dominuojanti. Dažnai geriau rinktis vyšninę, avietinę ar rubino spalvą – sodrią, bet su vėsesne baze.

    Juoda gali atrodyti itin elegantiškai, tačiau šalia žilų plaukų ji neretai sukuria per didelį kontrastą. Toks kontrastas gali labiau išryškinti raukšleles ar patamsėjimus po akimis. Jei renkatės juodą, verta ją „suminkštinti“ šviesiu šaliku, skarele ar papuošalais arčiau veido.

    Puiki alternatyva juodai – tamsiai mėlyna. Ji gili, solidi, bet mažiau kontrastinga, todėl gražiai dera su žilumu, pabrėžia akių spalvą ir atrodo profesionaliai. Tai vienas saugiausių bazinių pasirinkimų žilus plaukus turintiems žmonėms.

    Žilų plaukų etapas – gera proga įdėmiau pažvelgti į savo garderobą ir įvesti nedidelių pokyčių, kurie pabrėš naują įvaizdį. Nebūtina keisti visų drabužių – svarbiau sukurti darną tarp plaukų spalvos, odos tono ir pasirenkamų derinių. Kasdienybėje dažniausiai pasiteisina šaltos, neutralios spalvos: pilki atspalviai, tamsiai mėlyna, plieninė ar šviesi mėlyna. O norint praskaidrinti bazę, verta įtraukti ryškesnius akcentus – burgundą, violetinę ar butelio žalumą.

    Aksesuarų srityje ypač tinka sidabro spalvos papuošalai, taip pat šviesūs šalia veido dėvimi šaliai ar skarelės – jie optiškai pašviesina odą ir sustiprina žilų plaukų eleganciją. Makiažui geriau rinktis subtilius, vėsesnius tonus: uoginius rožinius, pilkšvus ar šaltus rudus. Taip pat gražiai atrodo lengvai spindinčios medžiagos, pavyzdžiui, šilkas, atlasas ar vilna su subtiliu blizgesiu – jos atspindi šviesą ir suteikia įvaizdžiui gaivumo.

  • 5 akivaizdūs magnio trūkumo požymiai, kuriuos lengva praleisti – atkreipkite dėmesį

    Vos pastebimi veido pokyčiai gali būti pirmieji organizmo siunčiami signalai apie magnio trūkumą. Dažnai šie požymiai lieka nepastebėti, kol problema ima ryškėti vis labiau.

    Magnis dalyvauja daugelyje organizme vykstančių cheminių reakcijų, įskaitant tas, kurios svarbios nervų ir raumenų veiklai.

    Jei organizmui stinga magnio, kartais gali atsirasti raumenų trūkčiojimai ar spazmai. Tai gali paveikti raumenis aplink vokus arba smulkius raumenis aplink burną. Tokie trūkčiojimai gali tai pasirodyti, tai vėl praeiti.

    Dažniau tai pasitaiko žmonėms, patiriantiems didelį stresą arba vartojantiems daug kofeino.

    Dėl magnio vaidmens nervų sistemos veikloje ryškesnis jo trūkumas gali sukelti veido tirpimą. Kai kurie žmonės jaučia tarsi dilgčiojimą veide. Tokie pojūčiai gali pasireikšti ir sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, diabetu, kuris didina tokių simptomų riziką.

    Magnio trūkumas nėra tiesioginė tamsių ratilų po akimis priežastis, tačiau jis gali šią problemą sustiprinti.

    Viena dažniausių tamsių ratilų po akimis priežasčių – alergija. Susidūrus su alergenu gali pasireikšti nosies užgulimas, čiaudulys, sloga ir akių niežėjimas.

    Visa tai gali lemti kraujo sąstovį po akimis esančiose venose, todėl ši sritis atrodo tamsesnė. Magnis taip pat svarbus imuninei sistemai, o žmonės, kurių magnio kiekis mažesnis, dažniau susiduria su alergijomis ir patiria stipresnius simptomus.

    Be to, žemas magnio lygis gali pabloginti miegą. Prastas miegas taip pat neretai prisideda prie tamsių ratilų po akimis atsiradimo.

    Apskritai magnio trūkumas gali sukelti pernelyg didelę raumenų įtampą ir mėšlungį. Tai galima pastebėti ir veido raumenyse, pavyzdžiui, žandikaulio srityje.

    Magnis veikia nervų ir raumenų darbą, todėl jo trūkstant gali pasireikšti padidėjęs nervų ir raumenų dirglumas, mėšlungis ar spazmai, raumenų įtampa, įskaitant žandikaulio sritį.

  • Kaip be didelių pastangų mažinti svorį ir cukrų kraujyje: ši košė stebina efektyvumu

    Nors dietologai dažnai rekomenduoja avižinę košę kaip naudingus pusryčius, pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vis dažniau diskutuojama, ar ji tikrai tokia vertinga. „BBC Food“ vaizdo įraše aptarta, kuo iš tiesų naudingos avižos ir kaip jos gali prisidėti prie geresnės savijautos.

    Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

    Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad avižos gali padėti mažinti širdies ir kraujagyslių ligų, uždegiminių procesų bei 2 tipo diabeto riziką.

    Visų rūšių avižinė košė priskiriama pilno grūdo produktams, kurie laikomi vienu sveikos mitybos pagrindų. Britų dietologų asociacija (BDA) pažymi, kad daugiausia naudingųjų medžiagų išlieka grūdo išoriniame sluoksnyje – sėlenose ir gemale. Dėl šios priežasties pilno grūdo produktai gali turėti iki 75 proc. daugiau maistinių medžiagų nei rafinuoti grūdai.

    Tyrimų apžvalga, apėmusi 15 mokslinių darbų, parodė, kad reguliariai suvalgant tris pilno grūdo produktų porcijas per dieną galima sumažinti kūno masės indeksą ir pilvo srityje susikaupusį riebalų kiekį. Taip pat teigiama, jog tokie produktai gali padėti kovoti su nutukimu.

    Specialistai pabrėžia, kad pilno grūdo produktai gausūs skaidulų, kurių daugelis žmonių suvartoja per mažai. Harvardo universiteto mokslininkė dr. Kelly Sowicki teigia, kad skaidulos padeda ilgiau jaustis sotiems, todėl gali būti lengviau kontroliuoti apetitą.

    Remiantis BDA duomenimis, žmonės, kurie reguliariai vartoja pilno grūdo produktus, gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų, insulto ir 2 tipo diabeto riziką iki 30 proc., jei tai derinama su mažesnio kaloringumo mityba ir aktyviu gyvenimo būdu.

    Pasak dr. K. Sowicki, šiuose produktuose esantys magnis, kalis ir antioksidantai taip pat gali prisidėti prie kraujospūdžio mažinimo.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad demencija – tai sindromas, sukeliantis pažintinių funkcijų sutrikimus, įskaitant atmintį ir sąmoningumą. Vis dėlto šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad ši liga veikia ne vien atmintį: progresuojantys smegenų pokyčiai gali turėti įtakos ir kitiems sveikatos aspektams, į kuriuos žmonės neretai neatkreipia dėmesio.

  • Nuolat sergate? Šeimos gydytoja atskleidė 3 pagrindines priežastis ir ką daryti

    Dažnos peršalimo ligos gali paversti kasdienybę nuolatine kova dėl sveikatos. Kai žmogus serga vis iš naujo, atrodo, kad gyvenimas sukasi apie vaistus, o ne apie įprastus planus ir veiklas. Norint suprasti, kodėl taip nutinka ir kaip sustiprinti imunitetą, šeimos gydytoja Neha Vyas iš „Cleveland Clinic“ išskiria pagrindines priežastis ir pateikia praktinių patarimų.

    Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

    Imuninė sistema yra sudėtingas mechanizmas, sudarytas iš organų, ląstelių ir kitų komponentų. Ji saugo organizmą nuo mikrobų ir virusų. Kai imunitetas atpažįsta virusą, pradedami gaminti antikūnai – specializuoti baltymai, kurie prisijungia prie viruso ir „pažymi“ jį sunaikinimui.

    Specialistės teigimu, dažniausiai pasikartojančias ligas lemia keli pagrindiniai veiksniai.

    Stresas gali turėti tiesioginę įtaką organizmo atsparumui. Trumpalaikis stresas kartais net suaktyvina imuninį atsaką, tačiau ilgalaikė įtampa mažina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis. Be to, nuolatinis stresas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos ir kitų rimtų sutrikimų rizika, taip pat gali paaštrinti esamas sveikatos problemas, pavyzdžiui, egzemą ar opas.

    Reikšmės turi ir amžius bei gyvenimo būdas. Senstant imuninė sistema silpnėja, tačiau kai kurie įpročiai gali pastebimai pagerinti savijautą. Mažas fizinis aktyvumas, prasta mityba ir per dažnas psichoaktyvių medžiagų vartojimas didina riziką dažniau sirgti. Dėl to svarbu judėti, maitintis subalansuotai ir vengti žalingų įpročių.

    Dar vienas dažnas veiksnys – mikrobų plitimas. Vaikai serga dažniau, nes ne visada laikosi higienos taisyklių. Infekcijos lengvai perduodamos ir viešajame transporte, taip pat keliaujant lėktuvu.

    Gydytoja atkreipia dėmesį ir į burnos higieną. Burnos ertmėje gyvena daugybė bakterijų, o jos būklė daro įtaką bendrai sveikatai. Nereguliarus dantų valymas ir prasta higiena gali prisidėti prie infekcijų ir rimtesnių sutrikimų. Reguliari burnos priežiūra ir vizitai pas odontologą gali padėti sumažinti susirgimų riziką.

    Imunitetą silpninti gali ir autoimuninės ligos. Tokiais atvejais imuninė sistema puola paties organizmo ląsteles, o gydymas dažnai apima steroidinius vaistus, kurie slopina natūralų imuninės sistemos aktyvumą.

    Norint rečiau sirgti, gydytoja rekomenduoja pradėti nuo bazinių dalykų:

    Mažinkite stresą. Kasdieniai būdai nusiraminti ir atgauti pusiausvyrą gali pagerinti imuninį atsaką.

    Puoselėkite sveikus įpročius. Subalansuota mityba, reguliarus judėjimas ir pakankamas miegas yra sveikatos pagrindas.

    Rūpinkitės burnos ertme. Reguliarus dantų valymas, tarpdančių priežiūra ir odontologo konsultacijos gali reikšmingai sumažinti ligų riziką.

    Laikykitės higienos. Dažniau plaukite rankas ir laikykitės pagrindinių higienos taisyklių, kad sumažintumėte mikrobų plitimą.

    Imuniteto stiprinimas – kompleksinis procesas, reikalaujantis dėmesio gyvenimo būdui ir nuolatinės sveikatos stebėsenos. Jei kyla klausimų ar vargina dažni susirgimai, verta pasitarti su gydytoju ir gauti individualias rekomendacijas.

    Kaip anksčiau rašė „Komentarai“, nors dietologai dažnai rekomenduoja avižinę košę kaip naudingus pusryčius, pastaruoju metu jos nauda kelia diskusijų socialiniuose tinkluose. „BBC Food“ vaizdo įraše buvo svarstoma, ar avižos iš tiesų yra tokios naudingos sveikatai.

  • Ne tik skani uoga: štai ką braškės iš tiesų daro jūsų širdžiai, cukrui ir imuninei sistemai

    Braškės – ne tik gardi uoga, bet ir vertingas organizmui naudingų medžiagų šaltinis. Dėl mažo kaloringumo, vitaminų ir mineralų gausos jos gali tapti svarbia kasdienės mitybos dalimi, padedančia palaikyti gerą savijautą.

    Šios uogos siejamos su įvairiomis naudingomis savybėmis. Teigiama, kad braškės gali prisidėti prie cholesterolio mažinimo ir padėti stabilizuoti kraujospūdį. Taip pat jos gali padėti palaikyti normalesnį cukraus kiekį kraujyje, o tai svarbu siekiant mažinti nutukimo ir 2 tipo diabeto riziką.

    Braškėse gausu vitamino C – stipraus antioksidanto, svarbaus imunitetui ir odos būklei. Be to, jose yra mangano, folio rūgšties, kalio, taip pat geležies, magnio ir fosforo. Šios medžiagos reikalingos normaliai organizmo veiklai, įskaitant širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemų funkcijas.

    Tyrimai rodo, kad reguliarus braškių vartojimas gali mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Manoma, jog jos gali padėti gerinti „gerojo“ cholesterolio rodiklius, palaikyti stabilesnį kraujospūdį ir daryti įtaką trombocitų funkcijai, taip prisidedant prie trombų susidarymo rizikos mažinimo. Taip pat braškės gali lėtinti cukraus pasisavinimą po angliavandenių gausaus maisto, todėl mažėja staigių insulino šuolių tikimybė.

    Vis dėlto braškės tinka ne visiems. Žmonėms, sergantiems lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis, pavyzdžiui, gastritu ar opalige, jų reikėtų vartoti atsargiai ir saikingai. Sveikiems žmonėms dažniausiai nurodoma įprasta norma – iki 200 gramų per dieną.

    Taip pat svarbu įvertinti alergijų riziką: braškės gali sukelti niežulį, tinimą, o sunkesniais atvejais – ir kvėpavimo sutrikimus. Ypač atsargiai jas reikėtų duoti vaikams, vartoti nėščiosioms bei žmonėms, turintiems skydliaukės funkcijos sutrikimų, nes braškėse gali būti goitrogenų.

    Neturint kontraindikacijų, braškės gali būti puikus būdas papildyti mitybą naudingomis medžiagomis ir prisidėti prie geresnės sveikatos. Svarbiausia – saikas, kad būtų išvengta galimų nepageidaujamų reakcijų.

    Portalas „Komentarai“ anksčiau rašė, kad dažni peršalimai gali paversti kasdienybę nuolatine kova dėl sveikatos. Kai žmogus serga nuolat, gali atrodyti, kad dienos praeina gydantis, o ne gyvenant visavertį gyvenimą. Aiškindama, kodėl taip nutinka ir kaip stiprinti imunitetą, šeimos gydytoja Neha Vyas iš „Cleveland Clinic“ įvardijo pagrindines priežastis ir pateikė patarimų, kaip gerinti sveikatą.