Category: Sveikata ir grožis

Kraujas atlieka itin svarbų vaidmenį žmogaus organizme: jis perneša deguonį, maistines medžiagas ir hormonus į visus organus. Kai organizmas patiria didesnį toksinų krūvį, tai gali pasireikšti nuovargiu, odos problemomis, galvos skausmais ar silpnesniu imunitetu.

Natūralūs organizmo „apsivalymo“ būdai padeda palaikyti kepenų, inkstų ir limfinės sistemos veiklą nenaudojant medikamentų. Norint padėti organizmui, verta į mitybą įtraukti naudingų produktų, peržiūrėti kasdienius įpročius ir prireikus koreguoti gyvenimo būdą.

Štai kas dažniausiai įvardijama kaip palankūs pasirinkimai:

Česnakas – pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir gali padėti kepenims šalinti toksinus.

Žalumynai (špinatai, petražolės, krapai) – gausūs chlorofilo, kuris siejamas su detoksikacijos procesų palaikymu.

Citrusiniai vaisiai – turi vitamino C, kuris prisideda prie imuninės sistemos veiklos ir padeda organizmui kovoti su žalingu poveikiu.

Burokėliai – siejami su kepenų veiklos skatinimu ir kraujotakos gerinimu.

Vanduo – pakankamas skysčių kiekis padeda inkstams efektyviau šalinti apykaitos produktus.

Pienės – tradiciškai vartojamos kepenų ir inkstų veiklai palaikyti.

Dilgėlės – gausios geležies ir neretai siejamos su kraujo sudėties gerinimu.

Imbieras – gali skatinti kraujotaką ir pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis.

Ciberžolė – joje esantis kurkuminas siejamas su uždegimo mažinimu ir detoksikacijos procesų palaikymu.

Žalioji arbata – antioksidantai padeda kovoti su žalingomis medžiagomis ir oksidaciniu stresu.

Ne mažiau svarbūs ir kasdieniai įpročiai:

Fizinis aktyvumas – reguliarus judėjimas skatina kraujotaką ir limfinės sistemos veiklą.

Kokybiškas miegas – poilsis padeda organizmui atsinaujinti ir efektyviau atlikti regeneracijos procesus.

Alkoholio ir rūkymo atsisakymas – šie įpročiai didina kepenų apkrovą ir gali trikdyti natūralius organizmo „valymo“ procesus.

Streso mažinimas – meditacija ir kvėpavimo praktikos gali padėti stabilizuoti savijautą ir hormonų balansą.

Keletas paprastų idėjų, kurias galima pritaikyti kasdien:

Rytą pradėkite nuo stiklinės šilto vandens su citrina.

Į kiekvieną valgymą įtraukite daugiau daržovių ir žalumynų.

Gaminant naudokite prieskonius, pavyzdžiui, ciberžolę ir imbierą.

Gerkite žolelių arbatas, kurios tradiciškai vartojamos kepenų ir inkstų veiklai palaikyti.

Mityba vaidina svarbų vaidmenį siekiant užkirsti kelią rimtoms ligoms, įskaitant vėžį. JAV onkologė ir mitybos specialistė Nicole Andrews teigia, kad kai kurie plačiai vartojami produktai ilgainiui gali didinti sveikatos rizikas. Ji įvardijo, ko sąmoningai vengia savo racione.

Onkologė Nicole Andrews. Nuotrauka iš viešų šaltinių

Gydytoja pabrėžia, kad jokia dieta negarantuoja absoliučios apsaugos nuo ligų. Vis dėlto, pasak jos, tinkami mitybos įpročiai gali reikšmingai sumažinti pavojingų susirgimų tikimybę, taip pat ir vėžio riziką.

Nicole Andrews akcentuoja, kad saugios alkoholio dozės nėra. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, skaidant alkoholį organizme susidaro acetaldehidas – toksiška medžiaga, galinti pažeisti ląstelių DNR ir trukdyti jai atsistatyti. Tokie procesai, pasak specialistų, gali didinti įvairių vėžio formų riziką.

Prie rizikingų produktų onkologė priskiria dešrainius, saliamį, šoninę ir kitus perdirbtos mėsos gaminius. Pasaulio sveikatos organizacija šiuos produktus klasifikuoja kaip kancerogeninius. Anot ekspertės, tam tikros jų sudėtyje esančios medžiagos organizme gali virsti žalingais junginiais ir didinti vėžio, ypač storosios žarnos, riziką.

Gydytojos „juodajame sąraše“ yra ir saldinti gazuoti gėrimai. Ji teigia, kad didelis cukraus kiekis prisideda prie nutukimo, o dirbtiniai saldikliai gali būti siejami su medžiagų apykaitos sutrikimais bei širdies ir kraujagyslių problemomis.

Nicole Andrews pastebi, kad pati kava gali būti naudinga: saikingas jos vartojimas neretai siejamas su mažesne insulto ir 2 tipo diabeto rizika. Tačiau, pasak jos, problema prasideda tada, kai kava tampa desertu – su sirupais, cukrumi ir plakta grietinėle. Tokie gėrimai dažnai turi daug kalorijų, gali skatinti svorio augimą, o tai yra vienas iš onkologinių ligų rizikos veiksnių.

Gydytoja ragina nepanikuoti ir mitybos įpročius keisti palaipsniui. Pavyzdžiui, mažinti perdirbtų produktų kiekį, kontroliuoti cukraus vartojimą ir dažniau rinktis paprastesnį, natūralesnį maistą.

Demencija – tai sindromas, sukeliantis kognityvinių funkcijų sutrikimus, pirmiausia – atminties ir mąstymo pokyčius. Vis dėlto naujesni tyrimai rodo, kad liga veikia ne vien atmintį: progresuojantys pakitimai smegenyse gali turėti įtakos ir kitiems sveikatos bei elgesio aspektams, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo susiję su kognityviniais sutrikimais, rašo „Daily Express“.

Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

Ankstyvose ligos stadijose simptomai neretai klaidingai priskiriami įprastam senėjimui. Tai gali būti suprastėjusi koncentracija ar smulkių dalykų užmiršimas, kuris laikui bėgant ima kartotis vis dažniau. Specialistai pabrėžia: jeigu tokie požymiai tampa reguliarūs, tai gali būti signalas neatidėlioti ir pasitarti su gydytoju. „Alzheimer’s Research UK“ ragina atidžiai stebėti savo bei artimųjų savijautą, nes nuolatiniai atminties ar kitų kognityvinių funkcijų sutrikimai turėtų būti įvertinti medikų.

Remiantis „Alzheimer’s Research UK“ informacija, Alzheimerio liga ir kitos demencijos formos gali pažeisti priekines smegenų skiltis, kurios atsakingos už kritinį mąstymą, gebėjimą įvertinti veiksmų pasekmes ir atpažinti sukčiavimą.

Dėl to dar ankstyvose stadijose žmogus gali pradėti priimti rizikingus, nelogiškus sprendimus, kurie jam anksčiau nebuvo būdingi. Tokie pokyčiai gali turėti rimtų pasekmių finansiniam stabilumui ir asmeniniam saugumui.

Ligai progresuojant, kai kurie žmonės ima apleisti kasdienę buitį: nebesirūpina namų švara, asmens higiena, kasdienėmis užduotimis. Tiesa, pavieniai nesklandumai – pavyzdžiui, kartą pamirštas mokėjimas ar epizodinis neatidumas – dažniau būna natūralaus senėjimo, o ne sunkios ligos požymis.

Dar vienas dažnai neįvertinamas signalas – socialinė izoliacija. Kai žmogui tampa sunkiau prisiminti vardus, parinkti reikiamus žodžius ar sklandžiai palaikyti pokalbį, jis gali pradėti vengti bendravimo, bijodamas nejaukių situacijų ar klaidų. Tai didina atskirtį ir gali bloginti gyvenimo kokybę. Specialistai pabrėžia, kad artimųjų palaikymas ir socialinis kontaktas yra svarbūs psichinei gerovei, ypač gyvenant su demencija.

Rytas be pusryčių daugeliui atrodo menka smulkmena, tačiau organizmui tai gali kainuoti brangiai. Tuomet įprasta darbo dienos pradžia neretai virsta kova su nuovargiu, dirglumu ir nuolatinėmis mintimis apie maistą.

Pusryčiai. Nuotrauka iš atvirų šaltinių

Ankstyvas valgymas padeda reguliuoti organizmo funkcijas visos dienos ir nakties metu.

Nors mažiau valgyti ryte arba atidėti pirmąjį valgymą vėlesniam laikui gali atrodyti logiška, ypač siekiant numesti svorio, toks įprotis gali turėti ir neigiamų pasekmių.

Galimos pusryčių praleidimo rizikos: prastesni sportiniai rezultatai, sutrikusi medžiagų apykaitos reguliacija, širdies ir kraujagyslių sveikatos problemos, hormonų disbalansas, sustiprėję uždegiminiai procesai, nuotaikų svyravimai, mieguistumas ir žemas energijos lygis, taip pat svorio augimas.

Didelę reikšmę turi ne tik pats pusryčiavimas, bet ir pasirenkamo maisto kokybė bei maistinių medžiagų kiekis. Pavyzdžiui, daržovių omletas organizmą veiks visai kitaip nei saldūs dribsniai, kuriuose gausu cukraus ir dirbtinių priedų.

Žurnale Nutrients nurodoma, kad pakankamas maistinių medžiagų kiekis dienos pradžioje gali būti siejamas su šiomis naudomis: geresnė apetito kontrolė, geresni sportiniai rezultatai, mažesnė nutukimo rizika, daugiau energijos, stabilesnis gliukozės kiekis, geresnė širdies ir kraujagyslių sistemos būklė, mažesnė lėtinių ligų rizika, pagalba valdant 2 tipo diabetą ir lengvesnė svorio kontrolė.

Labiausiai pakankamų pusryčių dažniausiai reikia šioms grupėms: sportininkams, vaikams, diabetu sergantiems žmonėms, nėščioms moterims ir žindančioms mamoms.

Teigiama, kad pusryčių praleidimas gali turėti nepalankesnį poveikį moterų reprodukcinei sveikatai. Tai siejama su tuo, kad moterų organizme natūraliai vyksta didesni hormonų svyravimai, todėl jis gali būti jautresnis veiksniams, trikdantiems hormonų pusiausvyrą.

Jei rytais trūksta laiko, verta iš anksto pasiruošti kelis greitus ir paprastus patiekalų variantus. Juos galima pritaikyti pagal asmeninius poreikius ir mitybos tikslus.

Suriebėjusi kepenų liga, kurią dažniausiai lemia netinkama mityba arba alkoholio vartojimas, yra rimta problema, reikalaujanti kompleksinio požiūrio. Vis dėlto prieš kalbant apie terapiją svarbu aiškiai suprasti, ką šiuo atveju reiškia „gydymas“.

Esant kepenų suriebėjimui, kepenų ląstelėse susidaro riebalų lašeliai – tai matoma net mikroskopu. Apie pasveikimą galima kalbėti tik tuomet, kai šie pakitimai nebeaptinkami histologinio tyrimo metu. Tik tada galima būti tikriems, kad kepenys atsistatė, o negrįžtamų funkcijos sutrikimų grėsmė sumažėjo.

Nuotrauka: iš viešai prieinamų šaltinių

Šiuo metu mokslas neturi vaistų, kurie galėtų atkurti kepenis nepadedant mažinti riebalinės infiltracijos. Praktikoje patikimiausias ir efektyviausias būdas yra svorio mažinimas. Antsvorio sumažinimas padeda gerinti kepenų būklę ir mažina organui tenkantį krūvį.

Svorio mažinimas laikomas pagrindiniu tikslu gydant suriebėjusias kepenis. Net ir esant nedideliam antsvoriui, numetus apie 7–10 proc. pradinio kūno svorio, galima pasiekti reikšmingų pokyčių.

Taip pat pabrėžiama, kad net ir turint normalų kūno svorį, sumažinus jį 3–5 proc. kepenų rodikliai gali pastebimai pagerėti. Tai rodo, jog ypač svarbus yra ilgalaikis mitybos ir gyvenimo būdo koregavimas.

Geriausiu pasirinkimu laikoma subalansuota mityba: pakankamas baltymų ir skaidulų kiekis, taip pat sveikie riebalai, ypač augalinės kilmės. Be to, gydymo dalimi laikoma alkoholio atsisakymas, greitojo maisto vengimas ir paprastųjų angliavandenių (pavyzdžiui, desertų) ribojimas.

Ne mažiau svarbu išsaugoti ir auginti raumenų masę. Raumenys yra pagrindinė glikogeno „saugykla“, jie pasižymi dideliu jautrumu insulinui ir padeda organizmui efektyviau naudoti energijos atsargas. Raumenų stiprinimas gali pagerinti medžiagų apykaitą ir prisidėti prie sėkmingesnio kepenų suriebėjimo valdymo.

Portalas „Komentarai“ anksčiau rašė, kad dauguma žmonių makaronus įpratę virti pagal klasikinę schemą – vanduo, druska ir keli šaukštai sviesto ar aliejaus. Tačiau yra paprastas būdas sustiprinti skonį nepridedant papildomų riebalų: paslaptis – česnakas.

Su amžiumi sąnariai neretai praranda judrumą, todėl kasdienėje veikloje atsiranda diskomfortas. Vis dėlto judesių amplitudę galima išsaugoti ir net pagerinti be vaistų – tam padeda fizinių pratimų, tinkamos mitybos ir gyvenimo būdo pokyčių derinys.

Šie patarimai gali padėti sumažinti skausmą, padidinti lankstumą ir pristabdyti būklės blogėjimą.

Mityba sąnarių sveikatai yra vienas svarbiausių veiksnių. Specialistai rekomenduoja dažniau rinktis:

Omega-3 riebalų rūgščių turinčius produktus – žuvį, linų sėmenis ir graikinius riešutus, kurie gali mažinti uždegiminius procesus.

Antioksidantų šaltinius – uogas, citrusinius vaisius ir žaliąją arbatą, padedančius apsaugoti audinius nuo pažeidimų.

Kalcį ir vitaminą D – pieno produktus, brokolius, taip pat saulės šviesą, kuri svarbi kaulų tvirtumui.

Kolageną ir baltymus – vištieną, kiaušinius, ankštines kultūras, galinčias prisidėti prie kremzlių atsistatymo.

Judrumą atkurti padeda ir tinkamai parinkti pratimai. Sąnarių sveikatai naudingi:

Tempimo pratimai – reguliarus lankstumo lavinimas mažina sustingimą ir gerina judesių diapazoną.

Joga ir pilatesas – stiprina raumenis, kurie prilaiko sąnarius, ir padeda sumažinti įtampą.

Mažo intensyvumo aerobinė veikla – plaukimas, ėjimas ir važiavimas dviračiu mažina sąnariams tenkantį krūvį.

Jėgos pratimai – treniruotės su mažais svoriais ar pasipriešinimo gumomis padeda palaikyti sąnarių stabilumą.

Kasdieniai įpročiai taip pat daro didelę įtaką sąnarių judrumui. Vertėtų pasirūpinti:

Reguliariu fiziniu aktyvumu – net trumpos kasdienės išvykos pėsčiomis gerina kraujotaką ir sąnarių mitybą.

Svorio kontrole – mažesnis kūno svoris sumažina apkrovą kelių ir klubų sąnariams.

Taisyklinga laikysena – sėdėjimas ir stovėjimas tiesia nugara mažina pertempimo riziką.

Žalingų įpročių atsisakymu – rūkymas ir perteklinis alkoholio vartojimas gali bloginti kremzlių ir kaulų būklę.

Naudos gali suteikti ir šilumos bei šalčio metodai. Šilti kompresai padeda atpalaiduoti raumenis ir mažinti sustingimą, o šalti kompresai gali sumažinti uždegimą bei patinimą po fizinio krūvio.

Svarbus ir psichoemocinis aspektas: stresas gali sustiprinti skausmo pojūtį. Meditacija, kvėpavimo pratimai ir atsipalaidavimo technikos padeda mažinti įtampą, o tai teigiamai veikia bendrą savijautą.

Didžiausią efektą užtikrina reguliarumas. Natūralių metodų veiksmingumas priklauso nuo nuoseklumo – kasdieniai pratimai, subalansuota mityba ir sveikesni įpročiai palaipsniui gerina judrumą ir padeda mažinti poreikį vartoti vaistus.

Anksčiau portalas „Komentarai“ rašė apie paprastą veiklą, kuri gali prisidėti prie sąnarių sveikatos gerinimo.

Atšilus orams, Ukrainoje suaktyvėja erkės ir uodai. Jie kelia ne tik diskomfortą, bet ir realią grėsmę sveikatai. Dėl to vis daugiau žmonių atsisako agresyvių cheminių priemonių ir ieško saugesnių alternatyvų.

Specialistai primena, kad erkės gali pernešti pavojingas infekcijas, tarp jų Laimo ligą ir encefalitą. Net trumpas kontaktas su žole ar krūmais gali baigtis įkandimu. Uodai taip pat nėra vien tik nemalonus dirgiklis – tam tikromis sąlygomis jie gali platinti virusines infekcijas, ypač kintant klimatui.

Viena iš populiarių natūralių priemonių – paprastas naminis mišinys iš dviejų ingredientų, galintis veikti kaip natūralus barjeras nuo vabzdžių.

Pagrindinė šios priemonės sudedamoji dalis – gvazdikėliai. Juose esančios eterinės medžiagos skleidžia stiprų aromatą, kuris, teigiama, dezorientuoja vabzdžius, atbaido erkes ir mažina įkandimo riziką.

Paruošimui reikės:

• apie 20 gvazdikėlių pumpurėlių;
• 50 ml degtinės.

Mišinį rekomenduojama laikyti 10 dienų tamsioje vietoje. Per tą laiką jis įgauna intensyvų kvapą ir gali būti naudojamas kaip natūralus repelentas.

„Svarbu nenaudoti medicininio spirito, nes jis greitai išgaruoja ir sausina odą“, – pabrėžiama specialistų rekomendacijose.

Priemonės veiksmingumas priklauso ir nuo to, kaip ji naudojama. Patariama ją tepti ant vietų, kuriose aktyvesnė kraujotaka:

• riešų;
• kaklo;
• alkūnių linkių;
• vietų po keliais.

„Kūno šiluma sustiprina eterinių aliejų garavimą ir sukuria apsauginį aromatinį barjerą“, – teigiama rekomendacijose.

Jei gamtoje būnama su atviresniais drabužiais, papildomai siūloma apdoroti kulkšnis – būtent nuo ten erkės dažniausiai pradeda kilti aukštyn.

Atskirą dėmesį verta skirti ir drabužiams. Natūralūs audiniai geriau išlaiko kvapą, todėl jais patariama papildomai apipurkšti apatinę kelnių dalį ir kojines.

„Taip sukuriamas savotiškas barjeras, kurio erkės esą neperžengia“, – nurodoma rekomendacijose.

Taip pat patariama pasirūpinti ir aplinka aplink namus:

• reguliariai pjauti žolę;
• surinkti sausus lapus;
• vengti drėgnų, užpavėsintų vietų.

Ekspertų vertinimu, tokie veiksmai gali sumažinti erkių kiekį teritorijoje iki 90 proc.

Natūralių priemonių populiarumą aiškina keli motyvai: jos paprastai yra pigesnės, švelnesnės odai, neturi agresyvių cheminių medžiagų ir tinka reguliariam naudojimui.

Aktyviu erkių sezonu net paprasti sprendimai gali reikšmingai sumažinti rizikas sveikatai.

Dvi paprastos izometrinės pratybos gali padėti sumažinti padidėjusį kraujospūdį vos per 4 savaites. Tyrėjų duomenimis, kraujospūdžio sumažėjimas gali reikšmingai mažinti ir širdies bei kraujagyslių įvykių riziką – infarkto ir insulto tikimybė gali sumažėti iki 40 proc.

Ypač naudingais laikomi izometriniai pratimai – lenta ir pritūpimas prie sienos. Teigiama, kad jie gali būti naudingi ir jaučiant apatinės nugaros dalies skausmus.

Specialistai aiškina, kad po šių pratimų kraujospūdis gali pastebimai mažėti, o būtent sumažėjęs kraujospūdis siejamas su mažesne infarkto bei insulto rizika.

Izometrinių pratimų esmė – išlaikyti kūno padėtį nejudant, kai raumenys išlieka tos pačios apytikslės ilgio būsenos tam tikrą laiką. Tokiu būdu aktyvinami stabilizuojantys, gilesni raumenys.

„Šie stacionarūs pratimai, tokie kaip lenta ar pritūpimas prie sienos, itin efektyviai stiprina giliuosius, sunkiau pasiekiamus liemens ir nugaros raumenis, taip pat gali mažinti traumų riziką“, – rašo leidinys „Express“.

Atliekant lentą rekomenduojama išlaikyti padėtį 30 sekundžių, tuomet ilsėtis 2 minutes ir šią seką pakartoti 4 kartus.

Pritūpimą prie sienos siūloma atlikti taip: atsistoti nugara į sieną ir pamažu leistis žemyn iki patogios padėties, ją išlaikant 30 sekundžių. Po to pailsėti 2 minutes ir vėl pakartoti – iš viso 4 kartus.

Taip pat pažymima, kad lenta gali gerokai intensyviau apkrauti liemens raumenis nei, pavyzdžiui, atsilenkimai ar įstrižiniai atsilenkimai. Manoma, kad šis pratimas suteikia labiau trimatę aktyvaciją – nuo klubų iki pečių juostos – o ne vien izoliuotai dirbina pilvo presą.

Miego kokybė priklauso ne tik nuo to, kiek valandų ilsimės ar ar nesinaudojame ekranais prieš miegą. Svarbi ir kūno padėtis. Tyrimai rodo, kad tai, ant kurio šono miegame, gali turėti įtakos virškinimui, kvėpavimui ir net odos būklei. Mokslininkai paaiškino, kurios miego pozos gali būti naudingesnės ir kam į tai verta atkreipti ypatingą dėmesį.

Nuotrauka: „Freepik“

Gydytojai teigia, kad miegas ant kairiojo šono gali būti palankesnis virškinimo sistemai. Tai siejama su žmogaus anatomija: skrandis yra kairėje pilvo ertmės pusėje. Miegant ant kairiojo šono, skrandžio turinys dėl gravitacijos labiau išlieka skrandyje, todėl sumažėja tikimybė, kad rūgštis pateks į stemplę.

Dėl šios priežasties tokia padėtis dažnai rekomenduojama žmonėms, kurie kenčia nuo rėmens. Rėmuo atsiranda tuomet, kai skrandžio rūgštis grįžta į stemplę ir sukelia deginimo pojūtį. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vien pakeisti miego pozą nepakanka: organizmui reikėtų skirti laiko suvirškinti maistą prieš atsigulant ilsėtis.

Nors miegas ant kairiojo šono gali padėti virškinimui, miegas ant dešiniojo šono, kaip rodo moksliniai duomenys, kai kuriais atvejais gali būti palankesnis kvėpavimui. Tyrimai atskleidžia, kad tokia poza gali sumažinti miego apnėjos simptomus – būklę, kai miegant kvėpavimas trumpam sustoja.

2011 m. atliktame tyrime nustatyta, kad miegas ant dešiniojo šono gali sumažinti kvėpavimo sutrikimų dažnį žmonėms, kuriems diagnozuota vidutinė ar sunki miego apnėja. Vėlesniuose darbuose taip pat pastebėta, kad žmonės, turintys širdies nepakankamumą, instinktyviai dažniau renkasi būtent dešinįjį šoną. Manoma, kad tai gali būti natūralus mechanizmas, padedantis organizmui palengvinti širdies darbą.

Miegojimas ant pilvo ar ant nugaros taip pat turi trūkumų. Miegas veidu žemyn gali didinti akispūdį, o tai siejama su regėjimo problemų, įskaitant glaukomą, rizika. Be to, pagalvės spaudimas veidui gali prisidėti prie vadinamųjų „miego raukšlių“ susidarymo.

Miegas ant nugaros, palyginti su miegu ant pilvo, odai gali būti mažiau žalingas, tačiau dažniau apsunkina kvėpavimą ir gali skatinti knarkimą. Todėl specialistai pataria miego pozą rinktis atsižvelgiant į individualią sveikatos būklę. Vidutiniškai žmonės per naktį kūno padėtį pakeičia iki 20 kartų, tad vienos idealios pozos, tinkančios visiems, nėra.