CP v2

Category: Sveikata

  • Izraelis nutraukia ryšius su JT vadovu Guterresu: priežastis – seksualinio smurto sąrašas

    Izraelis nutraukia ryšius su JT vadovu Guterresu: priežastis – seksualinio smurto sąrašas

    Diplomatinis boikotas po JT sprendimo

    Izraelis pranešė nutraukiantis visus kontaktus su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi António Guterresu. Apie tai paskelbta po to, kai Izraelis įtrauktas į JT kasmetinį sąrašą šalių ir grupuočių, siejamų su seksualiniu smurtu konfliktų metu.

    Izraelio atstovas JT Danny Danonas pareiškė, kad tokį sprendimą laiko nepagrįstu ir politiškai motyvuotu. Izraelio užsienio reikalų ministerija šį įtraukimą pavadino gėdingu ir absurdišku.

    „Su šiuo generaliniu sekretoriumi mes baigėme“, – sakė Danny Danonas.

    Jo teigimu, Izraelio įtraukimas į sąrašą prilygina šalį „Hamas“ ir tai esą yra nepriimtina. Izraelio misija JT nurodė, kad su generalinio sekretoriaus biuru nebendraus tol, kol A. Guterresas eis pareigas.

    Ką skelbia JT ataskaita

    JT generalinio sekretoriaus metinė ataskaita apie seksualinį smurtą konfliktų metu įprastai iš anksto pristatoma susijusioms šalims. Šį kartą, remiantis JT pateikiama formuluote, ataskaitoje minėta „patikima informacija“ apie galimus Izraelio saugumo pajėgų veiksmus palestiniečių atžvilgiu kalėjimuose ir kituose sulaikymo centruose.

    JT taip pat nurodė, kad inspektoriams buvo ribojama prieiga prie tokių objektų, todėl dalis vertinimų grindžiami liudijimais, medicininiais duomenimis ir kitais nepriklausomais šaltiniais. Izraelis savo ruožtu tvirtina, kad kvietė JT atstovus atvykti ir patikrinti kaltinimus vietoje, tačiau, pasak Izraelio atstovų, tai nebuvo padaryta.

    Platesnis kontekstas: įtampa su JT auga

    Izraelio ir JT santykiai išlieka įtempti nuo 2023 metais įvykdyto „Hamas“ išpuolio ir po jo prasidėjusio karo Gazos Ruože. Izraelis ne kartą kritikavo JT pareigūnų pareiškimus dėl civilių aukų ir humanitarinės padėties, o A. Guterresas tapo vienu dažniausiai Izraelio politikų kritikuojamų tarptautinių lyderių.

    JT sąraše „Hamas“ taip pat figūruoja dėl kaltinimų seksualiniu smurtu per 2023 metų spalio 7 dienos ataką ir galimo įkaitų išnaudojimo. Izraelis pabrėžia, kad būtent šis palyginimas, jo vertinimu, labiausiai diskredituoja pačią sąrašo logiką.

    „Iš mūsų pusės generalinio sekretoriaus durys lieka atviros“, – sakė Stéphane Dujarric.

    JT atstovas spaudai patvirtino, kad organizacija yra informuota apie Izraelio pareiškimus, tačiau pabrėžė, kad JT tęs ataskaitų rengimą pagal nustatytą mandatą. A. Guterresso kadencija baigiasi 2026 metų gruodžio 31 dieną, tad diplomatinis konfliktas gali persikelti ir į platesnes diskusijas dėl JT vaidmens bei patikimumo vertinant karo nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų įtarimus.

  • Abraomo susitarimai: kodėl Donaldas Trumpas siekia juos plėsti ir kas tam trukdo?

    Abraomo susitarimai: kodėl Donaldas Trumpas siekia juos plėsti ir kas tam trukdo?

    Kas yra Abraomo susitarimai?

    Abraomo susitarimai – tai Jungtinių Valstijų tarpininkautų diplomatinių susitarimų paketas, 2020 metais atvėręs kelią Izraelio santykių normalizavimui su dalimi arabų valstybių. Pagrindinis jų tikslas buvo sukurti naują regioninio bendradarbiavimo modelį, paremtą saugumu, prekyba ir politiniu dialogu.

    Susitarimai buvo pasirašyti pirmosios Donaldo Trumpo kadencijos metu, o prie jų prisijungė Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas ir Marokas. Vėliau apie ketinimą jungtis paskelbė ir Sudanas, nors praktinis įgyvendinimas ilgą laiką priklausė nuo vidaus politikos bei tarptautinių sąlygų.

    Kodėl Trumpas nori plėtros?

    Donaldas Trumpas pastaruoju metu ragina daugiau musulmoniškų šalių prisijungti prie Abraomo susitarimų, argumentuodamas, kad platesnė normalizacija mažintų įtampą Artimuosiuose Rytuose. Jo komanda šią kryptį sieja ir su platesnėmis derybomis bei pastangomis stabilizuoti regioną, įskaitant santykių su Iranu klausimą.

    Viešojoje erdvėje minimos tokios valstybės kaip Saudo Arabija, Kataras ar Pakistanas, tačiau analitikai pabrėžia, kad šių šalių sprendimai yra stipriai priklausomi nuo vidaus nuotaikų ir regioninio saugumo situacijos. Karo Gazos Ruože kontekstas, humanitarinė krizė ir visuomenės parama palestiniečiams daugelyje musulmoniškų šalių šiuo metu smarkiai mažina politinę erdvę greitam pripažinimui.

    Ką davė susitarimai ir ko nepasiekė?

    Susitarimų šalininkai akcentuoja suaktyvėjusią prekybą, investicijų srautus, turizmo augimą ir naujas saugumo bendradarbiavimo formas tarp Izraelio ir prisijungusių šalių. Praktikoje tai reiškė intensyvesnius politinius kontaktus, tiesioginius skrydžius, ekonominius projektus ir bendrą interesą atsverti regionines grėsmes.

    Kritikai primena, kad Abraomo susitarimai iš esmės nepalietė pagrindinio ilgalaikio konflikto mazgo – Palestinos klausimo. Dalis ekspertų teigia, kad normalizacija, apeinant politinį sprendimą dėl palestiniečių valstybingumo perspektyvos, gali duoti trumpalaikės naudos, bet ilguoju laikotarpiu palikti spragą, kuri bet kada vėl paaštrins įtampą.

    „Abraomo susitarimai buvo sukurti kaip regioninio pragmatizmo projektas, tačiau karo Gazos Ruože akivaizdoje jų plėtra tampa politiškai gerokai sudėtingesnė“, – sako Artimųjų Rytų politiką stebintys analitikai.

    Artimiausiu metu esminis klausimas išlieka, ar JAV iniciatyvos galės pasiūlyti tokį diplomatinį paketą, kuris vienu metu užtikrintų saugumo garantijas, ekonominius interesus ir bent minimalų politinį horizontą palestiniečių klausimui. Be šių dedamųjų, net ir valstybės, kurios anksčiau svarstė apie normalizaciją, gali rinktis laukti palankesnio momento.

  • Ispanija ir ES Barselonoje įjungė naują kvantinį kompiuterį: kuo jis svarbus DI ir mokslui

    Ispanija ir ES Barselonoje įjungė naują kvantinį kompiuterį: kuo jis svarbus DI ir mokslui

    Ispanija kartu su Europos Sąjunga Barselonoje pristatė naują kvantinį kompiuterį, kurio vertė siekia apie 9 800 000 eurų. Įrenginys įdiegtas Barselonos superkompiuterių centre ir bus integruotas į „MareNostrum 5“ infrastruktūrą, kur kvantinės ir klasikinės skaičiavimo sistemos dirba greta.

    Centro tikslas – spartinti mokslinius tyrimus ir DI sprendimų kūrimą, kai užduotims reikia itin didelių skaičiavimo išteklių. Tokia hibridinė architektūra leidžia parinkti tinkamiausią skaičiavimo būdą konkrečiai problemai: dalį atlikti klasikiniu superkompiuteriu, dalį – kvantiniu įrenginiu.

    Kuo šis kvantinis kompiuteris kitoks

    Naująją sistemą suprojektavo ir pastatė Barselonoje įsikūrusi bendrovė „Qilimanjaro Quantum Tech“, o finansavimą skyrė Europos Komisija ir Ispanijos Skaitmenizacijos bei dirbtinio intelekto valstybės sekretoriatas. Skirtingai nei anksčiau centre įdiegti kvantiniai įrenginiai, šis modelis yra analoginis kvantinis kompiuteris.

    Klasikiniai kompiuteriai skaičiuoja bitais, kurie vienu metu gali būti tik 0 arba 1. Kvantinis kompiuteris naudoja kubitus, kurie tam tikromis sąlygomis gali apjungti būsenas, todėl atsiranda galimybė kurti naujo tipo algoritmus ir efektyviau spręsti specifines užduotis, kur klasikiniai metodai stringa.

    MareNostrum Ona ir pirmieji rezultatai

    Barselonos centre veikianti kvantinė „MareNostrum 5“ dalis vadinama „MareNostrum Ona“. Visi trys centro kvantiniai kompiuteriai įrengti Torre Girona koplyčioje – toje pačioje erdvėje, kur 2005–2023 metais buvo laikomos ankstesnės „MareNostrum“ superkompiuterio versijos.

    Pirmosios dvi „MareNostrum Ona“ sistemos, pradėjusios veikti 2025 metų vasarį, iki šiol sukaupė apie 4 200 skaičiavimo valandų. Šis laikas buvo paskirstytas 53 tyrimų projektams, atrinktiems per oficialius Ispanijos superkompiuterių tinklo kvietimus.

    Europos tinklas ir technologinė nepriklausomybė

    Naujoji sistema bus prijungta prie Europos kvantinės kompiuterijos tinklo, kurį vysto Europos aukšto našumo kompiuterijos bendroji įmonė. ES strateginis siekis – stiprinti superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos pajėgumus Europoje, kad kritinė mokslinių tyrimų infrastruktūra būtų kuriama ir valdoma regione.

    Iki šiol ši iniciatyva numato kelis kvantinius kompiuterius skirtingose Europos šalyse, kurie palaipsniui jungiami į bendrą ekosistemą. Tokia kryptis vertinama kaip atsakas į augančią pasaulinę konkurenciją dėl pažangios skaičiavimo infrastruktūros, svarbios nuo farmacijos ir medžiagų mokslo iki logistikos optimizavimo bei DI modelių mokymo.

    „Projektas stiprina Europos technologinės nepriklausomybės idėją didžiųjų JAV technologijų bendrovių akivaizdoje“, – sakė Katalonijos vyriausybės tyrimų ir universitetų ministrė Núria Montserrat.

    Ekspertai pabrėžia, kad kvantinė kompiuterija dar nėra universali klasikinės kompiuterijos pakaitalė, tačiau tam tikrose nišose ji gali duoti reikšmingą pranašumą. Todėl Europos investicijos į tokias sistemas vertinamos kaip bandymas iš anksto pasiruošti proveržiams, kurie gali pakeisti tiek mokslinių tyrimų tempą, tiek DI infrastruktūros planavimą.

  • Tyrimas: beveik trečdalis Europos sveikatos ir socialinės priežiūros darbuotojų darbe patiria vėžio riziką

    Tyrimas: beveik trečdalis Europos sveikatos ir socialinės priežiūros darbuotojų darbe patiria vėžio riziką

    Ką parodė EU-OSHA apklausa?

    Europos sveikatos ir socialinės priežiūros sektoriaus darbuotojai darbe dažnai susiduria su veiksniais, didinančiais vėžio riziką, rodo Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) atlikta Darbuotojų poveikio apklausa.

    Joje nustatyta, kad 29,5 proc. šio sektoriaus darbuotojų per paskutinę darbo savaitę patyrė bent vieno su vėžiu siejamo rizikos veiksnio poveikį, o 7,8 proc. nurodė susidūrę su dviem ar daugiau rizikų.

    EU-OSHA primena, kad vėžys išlieka pagrindine su darbu susijusių mirčių priežastimi Europos Sąjungoje. Skaičiuojama, jog kasmet tai lemia apie 100 000 mirčių, o milijonai žmonių kasdien dirba aplinkoje, kurioje galimas kancerogenų poveikis.

    Apklausa vykdyta 2022–2023 metais, telefonu apklausiant 24 402 darbuotojus Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Airijoje ir Ispanijoje. Vertintas kontaktas su 24 žinomais vėžio rizikos veiksniais, aktualiais ES darbo aplinkai.

    Dažniausios rizikos sveikatos sektoriuje

    Tyrimo duomenimis, sveikatos ir socialinės priežiūros darbuotojai dažniausiai minėjo jonizuojančiąją spinduliuotę (7,4 proc.). Toliau rikiuojasi dyzelinių variklių išmetamosios dujos (6,2 proc.) ir saulės ultravioletinė spinduliuotė (6,1 proc.).

    Tarp dažniau pasitaikančių cheminių veiksnių išskirtas formaldehidas (5,2 proc.) ir benzenas (4,8 proc.). Tyrime pažymėta, kad formaldehidas ir etileno oksidas dažniau buvo siejami su didesnio intensyvumo poveikiu, nes šios medžiagos naudojamos dezinfekcijai ir sterilizacijai.

    „Nepaisant reikšmės, rizikos, susijusios su kancerogenų poveikiu sveikatos ir socialinės priežiūros sektoriuje, istoriškai buvo mažiau matomos nei kituose ekonomikos sektoriuose“, – sakė Barselonos pasaulinės sveikatos instituto (ISGlobal) tyrimo bendraautorė Michelle Turner.

    „Šis tyrimas parodo, kad reikia prevencijos strategijų, pritaikytų realioms darbo sąlygoms šiame sektoriuje“, – pridūrė ji.

    Kaip susidaro poveikis?

    Specialistai pabrėžia, kad per karjerą darbuotojai gali patirti kelių rizikos veiksnių poveikį, o būtent darbo vieta dažnai lemia ilgesnį kontaktą su pavojingomis medžiagomis. Tai svarbi vėžio prevencijos kryptis, nes kolektyvai gali būti veikiami didesnių koncentracijų ir ilgesnį laiką.

    Sveikatos priežiūroje poveikio šaltiniai įvairūs: nuo valymo chemikalų iki procedūrų, kuriose naudojamos pavojingos medžiagos. Pavyzdžiui, darbas su rentgeno įranga ar radioizotopais didina jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio tikimybę, o nepakankamos apsaugos atveju tai siejama su ląstelių pažeidimų rizika.

    Apklausoje įvardytos ir konkrečios situacijos, kuriose rizikos išryškėja labiausiai. Dyzelinių transporto priemonių vairuotojai ir mechanikai dažniau susiduria su dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis, o anatomijos laboratorijose dirbantys žmonės gali patirti didesnį formaldehido poveikį.

    Taip pat paminėti dantų technikai, gaminantys vainikėlius, protezus ar tiltus, kurių darbe gali pasitaikyti įkvepiamų kristalinio silicio dalelių. Tyrėjai akcentuoja, kad prevencijos priemonės turi atitikti konkrečias darbo užduotis, o ne būti vien formalus reikalavimas.

    Sveikatos ir socialinės priežiūros sektorius yra vienas didžiausių Europoje ir apima apie 11 proc. visos darbo jėgos, tai yra daugiau nei 21,6 mln. žmonių. Dėl to net ir santykinai nedidelis rizikų paplitimas gali reikšti didelį paveiktų darbuotojų skaičių.

  • Tyrimas įspėja: chikungunya virusui šylant klimatui atsiveria kelias į Vidurio Europą

    Tyrimas įspėja: chikungunya virusui šylant klimatui atsiveria kelias į Vidurio Europą

    Kas keičiasi Europoje

    Naujas mokslininkų tyrimas įspėja, kad dėl šylančio klimato uodų buveinės plečiasi į šiaurę, o kartu didėja ir chikungunya viruso plitimo rizika Europoje. Didžiausias dėmesys skiriamas Vidurio Europai, kuri modeliuose vis dažniau įvardijama kaip viena iš būsimų rizikos zonų.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Frontiers in Cellular and Infection Microbiology. Autoriai, remdamiesi uodų paplitimo ir aplinkos sąlygų duomenimis, vertino, kuriose pasaulio vietose sąlygos virusui ir jo pernešėjams gali tapti palankios ateinančiais dešimtmečiais.

    Kodėl svarbūs uodų pernešėjai

    Chikungunya daugiausia siejamas su uodais Aedes aegypti, kurie geriausiai prisitaikę prie tropikų ir gyvenviečių aplinkos. Tačiau pastaraisiais metais vis didesnį vaidmenį įgauna kitas pernešėjas, Azijos tigrinis uodas Aedes albopictus, geriau pakeliantis vėsesnes sąlygas.

    Mokslininkai primena, kad per ankstesnius protrūkius buvo fiksuotos viruso mutacijos, kurios pagerino jo prisitaikymą plisti per Aedes albopictus. Tai reiškia, kad regionai, kuriuose šis uodas įsitvirtina, teoriškai tampa labiau pažeidžiami vietiniam viruso perdavimui.

    Temperatūra spartina perdavimą

    Tyrime pabrėžiama, kad šiluma daro įtaką ne tik uodų geografijai, bet ir pačiam užkrato plitimui. Esant maždaug 18–28 laipsnių šilumai, virusas uodo organizme subręsta greičiau, todėl trumpėja laikas, per kurį uodas gali tapti užkrečiamas.

    Autorių skaičiavimais, tokiame temperatūrų intervale virusas gali pasiekti platinimui reikalingą stadiją kelis kartus greičiau nei vėsesnėmis sąlygomis. Dėl to didėja tikimybė, kad palankiu sezonu susidarys sąlygos protrūkiams, ypač ten, kur uodų kontrolė nebuvo prioritetas.

    Kurios teritorijos įvardijamos kaip rizikingos

    Modeliavimas, paremtas Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos scenarijais iki 2100 metų, rodo nuoseklią tendenciją: į rizikos žemėlapį vis dažniau patenka šiauriau esančios vidutinių platumų teritorijos. Tarp jų minimos Vidurio Europos dalys, šiaurės rytų Šiaurės Amerika ir Rytų Azija.

    Šiuo metu chikungunya nėra laikomas endeminiu Europoje ar Šiaurės Amerikoje, o dauguma atvejų siejami su kelionėmis į tropinius ar subtropinius regionus. Vis dėlto, jei pernešėjai įsitvirtina, atsiranda prielaidos vietiniam perdavimui, kai virusas į teritoriją atkeliauja su užsikrėtusiu keliautoju.

    Ką siūlo daryti sveikatos sistemos

    Tyrimo autoriai ragina nekelti panikos, tačiau pabrėžia ankstyvo pasirengimo svarbą. Pagrindinės kryptys yra uodų stebėsena, veiksmingesnės kontrolės priemonės, taip pat medikų mokymai greičiau atpažinti ligą ir atskirti ją nuo kitų karščiavimą sukeliančių infekcijų.

    Taip pat akcentuojamas greito reagavimo planų poreikis, ypač vidutinių platumų šalyse, kur tokie virusai istorijoje nebuvo nuolatinė visuomenės sveikatos problema. Pasak autorių, prevencinės priemonės gali būti kritinės dar prieš 2040 metus, jei klimato ir pernešėjų plitimo tendencijos išliks.

    „Visuomenei panikuoti nereikia, tačiau sveikatos sistemos turėtų ruoštis iš anksto“, – teigė vienas iš tyrimo autorių dr. Ye Xu.

  • Vengrijos premjeras Péter Magyar Briuselyje sieks atšildyti ES lėšas: artėja rugpjūčio terminas

    Vengrijos premjeras Péter Magyar Briuselyje sieks atšildyti ES lėšas: artėja rugpjūčio terminas

    Vizitas Briuselyje ir politinis susitarimas

    Vengrijos ministras pirmininkas Péter Magyar balandžio 27 dieną vyksta į Briuselį, kur numatyti susitikimai su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Budapeštas tikisi pasiekti politinį susitarimą, kuris padėtų iš esmės atnaujinti įtemptus Vengrijos santykius su Europos Sąjunga.

    Premjero darbotvarkėje taip pat suplanuoti pokalbiai su Belgijos ministru pirmininku Bartu de Weveriu ir NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Pats P. Magyar kelionę pristatė kaip bandymą pagreitinti derybas dėl blokuotų ES lėšų.

    „Rytoj susitiksiu su NATO generaliniu sekretoriumi ir Belgijos ministru pirmininku, o penktadienį Briuselyje su Komisijos pirmininke. Visi dirbame, kad ES milijardai sugrįžtų“, – sakė Péter Magyar.

    Rizika prarasti 9,6 mlrd. eurų

    Didžiausias Budapešto tikslas yra kuo greičiau pasiekti pažangą dėl maždaug 9,6 mlrd. eurų, Vengrijai numatytų pagal ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Šios lėšos yra siejamos su aiškiais reikalavimais, o galutinis terminas įvykdyti likusias sąlygas – rugpjūčio pabaiga.

    Į paketą įeina apie 6,0 mlrd. eurų negrąžintinų dotacijų ir apie 3,6 mlrd. eurų paskolų. Europos Komisija anksčiau yra signalizavusi, kad Vengrijai, turinčiai įtemptą biudžeto situaciją, prioritetas turėtų būti dotacijos.

    Budapeštas šiuo metu peržiūri nacionalinį gaivinimo planą. Vengrijos žiniasklaidai P. Magyar teigė, kad atnaujintame plane daugiau dėmesio būtų skiriama geležinkelių projektams, energetikos infrastruktūrai ir nuomos būsto programai, tačiau pripažino, jog laiko yra nedaug.

    Teisės viršenybė, „Erasmus+“ ir gynybos klausimai

    Be gaivinimo lėšų, Briuselyje bus aptariami ir kiti Vengrijai jautrūs klausimai. Dalis sanglaudos finansavimo taip pat lieka įšaldyta, o pažanga dėl gaivinimo plano, kaip tikimasi Budapešte, galėtų automatiškai atlaisvinti didelę dalį šių pinigų.

    Vis dėlto viena finansavimo dalis siejama su papildomais reikalavimais, įskaitant teisėkūros pakeitimus, susijusius su ankstesniais Vengrijos sprendimais LGBT teisių ir prieglobsčio srityse. Kartu išlieka ir bendras reikalavimas stiprinti teisės viršenybę bei mažinti politinę įtaką teismų sistemai.

    „Džiugina naujosios Vengrijos vyriausybės įsipareigojimas ir ryžtas greitai judėti į priekį įgyvendinant teisės viršenybės reformas“, – sakė Michael McGrath.

    Dar vienas klausimas – „Erasmus+“ programa, iš kurios dalis Vengrijos studentų ir universitetų buvo faktiškai išstumti po to, kai dalis aukštųjų mokyklų valdymo buvo perduota privačioms fondų struktūroms. Budapeštas siekia rasti sprendimą, kuris leistų atkurti pilnavertį dalyvavimą mainų programose.

    Taip pat svarstomas Vengrijos dalyvavimas ES bendro gynybos skolinimosi schemoje SAFE. Budapešte šis klausimas peržiūrimas atsižvelgiant į skaidrumo ir korupcijos rizikas, o P. Magyar yra užsiminęs, kad ankstesni planai galėjo būti per didelės apimties.

    Ukrainos narystės ES derybų fonas

    Ursula von der Leyen ir P. Magyar, kaip tikimasi, aptars ir Ukrainos eurointegraciją. Vienos iš stojimo derybų dalių atidarymas priklauso nuo to, ar Vengrija atšauks savo veto, kuris ankstesnės vyriausybės laikais buvo taikomas nuosekliai.

    Naujoji Vengrijos vadovybė signalizuoja, kad galėtų pritarti pirmajam derybų etapui su sąlyga, jog Ukraina spręs vengrų mažumos kalbos ir švietimo teisių klausimus Užkarpatėje. Techninės konsultacijos tarp Budapešto ir Kyjivo, anot europinių institucijų pareiškimų, tęsiasi.

    Europos Komisijoje tikimasi, kad sprendimai dėl pirmųjų derybinių žingsnių galėtų būti priimti birželį. Tačiau realus proveržis, kaip ir dėl finansavimo, priklausys nuo to, kiek greitai Vengrija įgyvendins konkrečias reformų sąlygas ir pateiks atnaujintą nacionalinį gaivinimo planą.

  • Kanada renkasi „Saab“ arktinės žvalgybos orlaiviams: ką tai keičia santykiuose su JAV

    Kanada renkasi „Saab“ arktinės žvalgybos orlaiviams: ką tai keičia santykiuose su JAV

    Sprendimas dėl arktinės žvalgybos

    Kanada pradeda oficialias derybas su Švedijos bendrove „Saab“ dėl naujo arktinės žvalgybos orlaivių parko įsigijimo. Apie tai gegužės 27 dieną Otavoje paskelbė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney.

    Pasak jo, sprendimas siejamas su dviem kryptimis: greitesniu gynybinių pajėgumų stiprinimu Arktyje ir siekiu mažinti ekonominę bei pramoninę priklausomybę nuo JAV. Kanada pastaraisiais metais vis dažniau kalba apie būtinybę diversifikuoti tiekimo grandines ir partnerystes.

    JAV konkurentai lieka nuošalyje

    Kanados pasirinkimas reiškia, kad nuošalyje lieka du amerikietiški variantai: „L3Harris“ siūlomas „Aeris X“ ir „Boeing“ „E-7 Wedgetail“. Dėl to sprendimas vertinamas ne tik kaip karinis pirkimas, bet ir kaip politinis signalas.

    „GlobalEye įsigijimas padės vienu metu apsaugoti mūsų Šiaurę ir stiprinti ekonomiką“, – sakė Markas Carney.

    „Saab“ savo ruožtu pabrėžė planus perduoti Kanados pramonei žinias ir technologijas, kad dalis vertės liktų šalies viduje. Tokia praktika gynybos pirkimuose dažnai siejama su vietos pramonės pajėgumų auginimu ir didesniu tiekimo saugumu krizės metu.

    Arktis tampa strateginiu prioritetu

    Kanados vyriausybė Arktį įvardija kaip strateginę sritį, kur auga valstybių konkurencija ir žvalgybinė veikla. Šio regiono reikšmę didina ir klimato kaita: ilgėjant navigacijos sezonui bei atsiveriant naujiems maršrutams, didėja poreikis stebėti oro erdvę ir jūrų kelius.

    Tokie orlaiviai paprastai naudojami ankstyvajam perspėjimui, situacijos stebėsenai ir oro bei jūrų taikinių aptikimui dideliais atstumais. Tai ypač aktualu šiaurinėse teritorijose, kur infrastruktūra reta, o reagavimo laikas kritiškai svarbus.

    Galimas poveikis santykiams su Vašingtonu

    Pasirinkimas bendradarbiauti su Europos gamintoju gali apsunkinti dialogą su JAV administracija, ypač turint omenyje anksčiau viešai skambėjusią kritiką dėl Kanados svarstymų peržiūrėti naikintuvų „F-35“ įsigijimo planus. JAV pareigūnai taip pat buvo užsiminę apie įtampos augimą gynybos bendradarbiavimo formatuose.

    Markas Carney pabrėžė, kad istoriškai artimi Kanados ir JAV santykiai, jo vertinimu, yra „negrįžtamai pasikeitę“, todėl Otava turi plėsti ekonominių ir saugumo ryšių spektrą. Ši kryptis reiškia, kad gynybos pirkimai vis dažniau bus vertinami per platesnę strateginės autonomijos prizmę.

  • Meloni užsienio politikos posūkis: ar Italija tolsta nuo Izraelio ir JAV, o artėja prie ES linijos?

    Meloni užsienio politikos posūkis: ar Italija tolsta nuo Izraelio ir JAV, o artėja prie ES linijos?

    Įtampos ženklai Romoje

    Italijos premjerės Giorgios Meloni vadovaujama Vyriausybė pastaraisiais mėnesiais siunčia signalų, kurie Vašingtone ir Jeruzalėje skaitomi kaip atsargus, bet apčiuopiamas tono pasikeitimas. Roma tradiciškai laikoma artima JAV ir Izraelio partnere, tačiau vieši pareiškimai ir kai kurie sprendimai verčia klausti, ar prasideda naujas etapas.

    Diskusijos suintensyvėjo po kelių epizodų, kai Italijos pozicija ne visai sutapo su politikų, laikomų Meloni ideologiškai artimais, kryptimi. Tai ypač išryškėjo vertinant karą Artimuosiuose Rytuose ir augančią politinę įtampą transatlantiniuose santykiuose.

    Sankcijų tema ir konfliktas su Netanyahu kabinetu

    Vienu ryškiausių lūžio taškų tapo Europoje atsinaujinusios kalbos apie sankcijas Izraelio nacionalinio saugumo ministrui Itamarui Ben-Gvirui. Itališkoje politinėje darbotvarkėje tai pristatoma kaip reakcija į viešumoje aptarinėtą vaizdo įrašą, kuriame ministras, kritikų teigimu, žemino sulaikytus aktyvistus.

    Šis epizodas įsiliejo į platesnį kontekstą: dalis Europos sostinių vis garsiau reikalauja griežtesnio spaudimo Izraelio Vyriausybei dėl karo veiksmų regione, o Italijai tenka balansavimo užduotis. Roma vienu metu siekia išlaikyti saugumo partnerystę ir neatsidurti priešingoje ES daugumos pusėje, kai Briuselyje auga raginimai griežtinti politiką.

    Trintis su Trumpu ir Hormūzo klausimas

    Įtampa juntama ir santykiuose su Donaldu Trumpu, kuris, anot viešų pasisakymų, kritiškai reagavo į Meloni laikyseną Vatikano atžvilgiu. Italijos premjerė Trumpo pareiškimus apie popiežių Leoną XIV yra pavadinusi nepriimtinais, taip rizikuodama prarasti dalį politinės „chemijos“, kuri anksčiau buvo matoma dešinės lyderių susitikimuose.

    Dar reikšmingesniu signalu laikomas Romos nenoras sekti Trumpo raginimais dėl karinio atsako prieš Iraną, kai buvo keliama Hormūzo sąsiaurio saugumo tema. Italijai, kaip ir kitoms ES valstybėms, šis maršrutas svarbus dėl energijos ir prekybos srautų, tačiau Roma akivaizdžiai vengia veiksmų, kurie galėtų įtraukti į eskalaciją.

    Italijos vidaus politikoje – dvi stovyklos

    Viešoje diskusijoje išryškėjo skirtingi požiūriai, atspindintys Italijos vidaus politikos įtampą. Parlamento narys Arturo Scotto teigė, kad Meloni ilgą laiką siekė veikti kaip patikima sąjungininkė, tačiau tai neapsaugojo nuo griežtesnio Trumpo tono.

    „Kai elgiesi kaip padavėjas, šeimininkas galiausiai ir elgiasi su tavimi kaip su padavėju. Taip nutiko Giorgiai Meloni: kai ji pabandė bent šiek tiek atsitraukti nuo Donaldo Trumpo, jis priminė, kas čia vadovauja“, – sakė Arturo Scotto.

    Tuo metu Lygos senatorius Claudio Borghi skeptiškai vertino ekonominių sankcijų idėją ir pabrėžė prekybinę logiką. Jo teigimu, jei Italija turi prekybos perteklių su Izraeliu, griežtos priemonės gali smogti pačiai Italijos ekonomikai, o ne tik politiniams adresatams.

    „Ekonominės sankcijos dažnai atsisuka atgal. Problema ta, kad Italija su Izraeliu turi prekybos perteklių, tad iš esmės baustume patys save“, – sakė Claudio Borghi.

    Kas toliau: kosmetika ar strategija?

    Kol kas sunku vienareikšmiškai pasakyti, ar tai ilgalaikės strategijos pradžia, ar tik taktiniai manevrai, skirti išvengti konfliktų ES viduje ir suvaldyti visuomenės nuotaikas. Italijos užsienio politika tradiciškai remiasi pragmatizmu: saugumo garantijos iš JAV, ekonominiai interesai Viduržemio jūros regione ir būtinybė derinti pozicijas su Briuseliu.

    Vis dėlto keli sutapę signalai leidžia kalbėti apie atsargesnį, labiau europietišką balansavimą. Jei įtampa Artimuosiuose Rytuose augs, o transatlantinėje politikoje stiprės neapibrėžtumas, Romai gali tekti dar aiškiau apsibrėžti, kuriame aljanse ir kuriomis temomis ji renkasi lyderystę, o kur – kompromisą.

  • Sarkozy Libijos bylos apeliacijoje vėl skelbia esąs nekaltas: nuosprendis numatytas lapkritį

    Sarkozy Libijos bylos apeliacijoje vėl skelbia esąs nekaltas: nuosprendis numatytas lapkritį

    Baigiamoji kalba Paryžiuje

    Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy Paryžiaus apeliaciniame teisme paskutinę proceso dieną dar kartą pareiškė nepadaręs nusikaltimų byloje dėl įtariamo Libijos režimo finansavimo jo 2007 metų rinkimų kampanijai. Politikas tvirtino, kad nepažeidė prancūzų pasitikėjimo ir kad byla, jo teigimu, prasidėjo nuo melo.

    Apeliacinė instancija nagrinėja vieną politiškai jautriausių pastarųjų dešimtmečių bylų Prancūzijoje, nes joje keliama prielaida, kad užsienio diktatūra galėjo padėti į valdžią ateiti Prancūzijos vadovui. Tai suteikia procesui ne tik teisinį, bet ir didelį simbolinį svorį šalies politinei sistemai.

    Kokie kaltinimai ir kokios bausmės

    Apeliacijoje prokuratūra siekia, kad Sarkozy būtų pripažintas kaltu dėl korupcijos, neteisėto kampanijos finansavimo ir Libijos viešųjų lėšų pasisavinimo slėpimo. Pirmojoje instancijoje jis buvo nuteistas dėl nusikalstamo susivienijimo, tačiau dalis minėtų kaltinimų tuomet buvo atmesti.

    Teismo posėdžių metu prokurorai Sarkozy įvardijo kaip tariamo susitarimo iniciatorių, taip sugriežtindami poziciją, palyginti su pirmuoju procesu. Tuomet teismas buvo konstatavęs, kad buvęs prezidentas leido savo aplinkai ieškoti kontaktų su Libijos režimu jo vardu, tačiau kai kurie kaltinimai buvo nepatvirtinti dėl teisinės kvalifikacijos niuansų.

    2025 metų rugsėjį Sarkozy buvo skirta penkerių metų bausmė, o tai tapo išskirtiniu atveju modernioje Prancūzijos istorijoje. Jis kurį laiką praleido Paryžiaus La Santé kalėjime, vėliau buvo paleistas taikant teismo priežiūrą, o sprendimą apskundė.

    Prokuratūra apeliaciniame procese prašo griežtesnės bausmės: septynerių metų laisvės atėmimo ir 300 000 eurų baudos. Galutinis apeliacinio teismo sprendimas, kaip skelbiama, turėtų būti paskelbtas lapkričio 30 dieną.

    Kodėl byla tokia jautri

    Ši byla išsiskiria tuo, kad joje kalbama apie galimą užsienio valstybės įtaką demokratiniams rinkimams ir galimą slaptų lėšų kelią į vieną svarbiausių politinių kampanijų Europoje. Net ir be galutinio teismo verdikto, pats įtarimų mastas daro įtaką Prancūzijos vidaus politikos diskusijoms apie skaidrumą ir kampanijų finansavimo kontrolę.

    Kartu su Sarkozy byloje figūruoja ir keli jo artimiausios aplinkos žmonės, įskaitant buvusį administracijos vadovą Claude Guéant, buvusį vidaus reikalų ministrą Brice Hortefeux, tarpininku vadinamą Alexandre Djouhri ir 2007 metų kampanijos iždininką Éric Woerth. Jų atžvilgiu taip pat keliami kaltinimai, susiję su galimais ryšiais ir veiksmais Libijos kryptimi.

    „Ši byla dėl tariamo Libijos finansavimo prasidėjo nuo melo ir sąmokslo, ji turi baigtis tiesa ir skaidrumu“, – sakė Nicolas Sarkozy.

    „Aš niekada neprisipažinsiu dėl to, ko nepadariau“, – pridūrė buvęs Prancūzijos prezidentas.

  • Špinatai atsidūrė gėdingame pesticidų reitinge: ekspertai pasakė, ar verta nerimauti

    Špinatai atsidūrė gėdingame pesticidų reitinge: ekspertai pasakė, ar verta nerimauti

    JAV nevyriausybinė organizacija Environmental Working Group kasmet skelbia vadinamąjį Dirty Dozen sąrašą, paremtą oficialių laboratorinių patikrų duomenimis apie pesticidų likučius vaisiuose ir daržovėse. Naujausiame reitinge į pirmas vietas iškilo lapiniai žalumynai, o ypač špinatai, taip pat lapiniai kopūstai ir kitos lapinės daržovės.

    Toks rezultatas daugeliui kelia nuostabą, nes špinatai dažnai laikomi sveikos mitybos simboliu ir dažnai patenka į salotas, glotnučius bei lengvus patiekalus. Problema dažniausiai siejama ne su pačia daržove, o su tuo, kad ant jos paviršiaus gali išlikti augalų apsaugos produktų likučių po auginimo ir derliaus nuėmimo grandinės.

    Environmental Working Group akcentuoja, kad dalyje mėginių aptinkama ne viena medžiaga, o kelių likučių deriniai. Būtent mišinių tema dažnai kelia daugiausia diskusijų, nes ilgalaikio poveikio vertinimas sudėtingesnis, nors rizika paprastai vertinama pagal nustatytas ribas ir konkretų suvartojimo kiekį.

    Lapinių daržovių ypatumas tas, kad valgoma būtent ta augalo dalis, kuri tiesiogiai kontaktuoja su aplinka, o nelygus, plonas lapų paviršius gali lengviau „sulaikyti“ nešvarumus. Skirtingai nei, pavyzdžiui, bananai ar apelsinai, špinatai neturi žievės, kurią galima nulupti ir taip sumažinti dalį paviršinių likučių.

    Vis dėlto šį JAV sudarytą reitingą svarbu vertinti kontekste, nes Europos Sąjungoje galioja kitos taisyklės ir kontrolės sistema. Europos maisto saugos institucijos vertina pesticidų likučių stebėseną, o skelbiami rezultatai paprastai rodo, kad didžioji dalis mėginių atitinka teisės aktuose nustatytas ribas, o vartotojų rizika vertinama kaip maža.

    Ekspertai taip pat pabrėžia proporcijų principą: reitingai neturėtų virsti žinute nevalgyti daržovių. Daugelyje šalių visuomenės sveikatos problema dažniau yra per mažas daržovių vartojimas, o ne jų perteklius, todėl svarbiausia – subalansuota mityba ir įvairovė lėkštėje.

    Špinatai išlieka maistingi: jie yra folatų, vitamino K, kalio, magnio, skaidulų ir biologiškai aktyvių augalinių junginių šaltinis. Todėl juos išbraukti iš raciono dažniausiai nėra pagrindo, ypač jei laikomasi elementarios higienos ir mitybos įvairovės.

    Praktiškai rekomenduojama špinatus kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu, švelniai judinant lapus, o tada gerai nusausinti. Norint papildomos atsargos, dalis žmonių lapus trumpai pamirko vandenyje su nedideliu kiekiu sodos, tačiau ir toks būdas negarantuoja, kad bus pašalinta viskas, todėl svarbiausia išlieka nuoseklus plovimas, produktų rotacija ir patikimų tiekėjų pasirinkimas.