CP v2

Category: Sveikata

  • Lūžis gydant 1 tipo diabetą: kamieninės ląstelės jau leido daliai atsisakyti insulino

    Lūžis gydant 1 tipo diabetą: kamieninės ląstelės jau leido daliai atsisakyti insulino

    Kamieninės ląstelės vis dažniau minimos kaip vienas realiausių kelių iš esmės pakeisti 1 tipo diabeto gydymą. Naujausi klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad laboratorijoje išaugintos insulino gaminančios beta ląstelės kai kuriems pacientams padėjo laikinai ar net ilgesniam laikui atsisakyti insulino injekcijų.

    1 tipo diabetu sergantiems žmonėms imuninė sistema klaidingai sunaikina kasos beta ląsteles, kurios gamina insuliną. Dėl to tenka nuolat matuoti gliukozę, derinti mitybą ir fizinį aktyvumą, o insuliną leistis visą gyvenimą, tačiau net ir modernios technologijos ne visada apsaugo nuo ilgalaikių komplikacijų.

    Kaip tai veikia praktikoje?

    Gydymo idėja paprasta: iš pluripotentinių kamieninių ląstelių laboratorijoje išauginamos beta ląstelės, o vėliau jos transplantuojamos pacientui, kad vėl pradėtų gaminti insuliną. Pagrindinis tikslas yra ne tik sumažinti injekcijų poreikį, bet ir stabilizuoti gliukozės kontrolę bei sumažinti pavojingų hipoglikemijų riziką.

    Viename plačiau aptartų klinikinių tyrimų „Vertex Pharmaceuticals“ pranešė apie beta ląstelių transplantacijas 12 žmonių, sergančių 1 tipo diabetu. Skelbta, kad per maždaug pusmetį 10 pacientų, tai yra apie 83 proc., galėjo nutraukti insulino vartojimą, nors stebėjimas ir vertinimai dar tęsiami.

    Dar vienas ryškus pavyzdys siejamas su individualizuotu metodu, kai paciento riebalinio audinio ląstelės perprogramuojamos į indukuotas pluripotentines kamienines ląsteles, o tada paverčiamos beta ląstelėmis. Publikuotuose duomenyse aprašyta, kad po transplantacijos pacientas tapo nepriklausomas nuo insulino maždaug po 75 dienų, o poveikis išliko bent 12 mėnesių.

    Didžiausia kliūtis: imuninė sistema

    Net ir sėkmingai persodintos ląstelės susiduria su dviem grėsmėmis: įprastu persodinimo atmetimu ir ta pačia autoimunine ataka, kuri ir sukėlė 1 tipo diabetą. Jei ląstelės nėra genetiškai identiškos pacientui, imuninė sistema jas gali atpažinti kaip svetimas ir sunaikinti.

    Šiuo metu atmetimo prevencijai dažnai reikia imunitetą slopinančių vaistų, tačiau jie didina infekcijų ir kitų komplikacijų riziką. Todėl toks gydymas tinka ne visiems, o mokslininkai ieško būdų apsaugoti ląsteles be ilgalaikio imunosupresantų vartojimo.

    Viena kryptis yra apsauginės kapsulės ar implantai, kurie fiziškai izoliuoja persodintas ląsteles nuo imuninės sistemos, bet leidžia patekti maistinėms medžiagoms ir išeiti insulinui. Kita kryptis yra genų redagavimas, kuriuo siekiama sukurti imuninės sistemos išvengiančias ląsteles.

    Ką tai reiškia pacientams šiandien?

    Nors rezultatai įspūdingi, šios terapijos vis dar laikomos eksperimentinėmis ir daugelyje šalių nėra plačiai patvirtintos rutiniškam taikymui. Vertinant saugumą ypač svarbu ilgalaikė stebėsena, nes reikia įsitikinti, kad ląstelės stabiliai veikia, nesukelia nepageidaujamų audinių susidarymo ir ilgainiui nepraranda funkcijos.

    Gydytojai primena, kad pacientai turėtų saugotis nepatvirtintų kamieninių ląstelių procedūrų, kurios kartais reklamuojamos kaip greitas išgijimas. Saugiausias kelias yra domėtis oficialiais klinikiniais tyrimais ir sprendimus priimti kartu su endokrinologu, įvertinus rizikas ir naudą.

    Jei dabartinės kryptys pasiteisins, ateityje kamieninių ląstelių terapija gali tapti ne tik laikinu palengvinimu, bet ir vienu svarbiausių žingsnių link funkcinių 1 tipo diabeto gydymo sprendimų. Vis dėlto mokslui dar reikia atsakyti į esminį klausimą: kaip užtikrinti ilgalaikę ląstelių apsaugą ir veikimą be didelės kainos paciento imunitetui.

  • Gydytojai įspėja: sąnarių skausmą dažnai geriausiai mažina ne tabletės, o šis įprotis

    Gydytojai įspėja: sąnarių skausmą dažnai geriausiai mažina ne tabletės, o šis įprotis

    Skaudant ir stingstant sąnariams daugeliui norisi mažiau judėti, tačiau gydytojai ir kineziterapeutai vis dažniau pabrėžia priešingą kryptį: dozuotas fizinis aktyvumas neretai yra vienas veiksmingiausių būdų mažinti osteoartrito simptomus ir gerinti judėjimą.

    Tarptautinėse klinikinėse rekomendacijose mankšta įvardijama kaip pirmo pasirinkimo priemonė, o vaistai ar injekcijos dažniau laikomi papildoma, trumpalaike pagalba, kai reikia greičiau suvaldyti paūmėjimą.

    Kodėl judėjimas veikia?

    Ilgą laiką osteoartritas buvo aiškinamas vien kaip sąnarių nusidėvėjimas, tačiau šiandien akcentuojama, kad procesas apima visą sąnarį: kremzlę, kaulą, raiščius, raumenis ir nervų sistemą. Prie simptomų prisideda ir uždegiminiai, metaboliniai veiksniai.

    Tinkamai parinktas judėjimas padeda stiprinti raumenis, gerina sąnario stabilumą, gali mažinti skausmo jautrumą ir gerinti funkciją kasdienėse veiklose. Skirtingai nei kai kurie vaistai, ilgalaikis judėjimo planas paprastai neturi sisteminių šalutinių poveikių, jei krūvis parenkamas saugiai.

    Kodėl pacientai vis dar negauna kineziterapijos?

    Ekspertai pastebi, kad dalis pacientų vis dar per retai nukreipiami kineziterapeuto konsultacijai, o kartais greičiau svarstomos invazyvesnės priemonės. Viena dažniausių priežasčių yra baimė, kad judesys dar labiau pakenks jau „pažeistam“ sąnariui.

    „Geriausias vaistas dažnai nėra tabletėje ar operacinėje, o nuosekliame judėjime“, – pabrėžia kineziterapeutai, primindami, kad krūvis turi būti dozuotas, o skausmas neturi smarkiai didėti ar užsitęsti po treniruotės.

    Kokia mankšta naudingiausia?

    Tyrimų apžvalgos rodo, kad osteoartrito atveju gali padėti įvairūs fizinio aktyvumo tipai, o keliuose tyrimuose ryškesnė nauda skausmui fiksuota po maždaug 12 savaičių aerobinio krūvio. Aerobinei veiklai dažniausiai priskiriamas spartesnis ėjimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas.

    Kita vertus, mokslininkai pabrėžia, kad nėra vienos stebuklingos programos visiems: tinka ir jėgos pratimai, ir pusiausvyros lavinimas, ir švelnesnės veiklos, tokios kaip joga ar tai či, jei jos pritaikomos žmogaus būklei. Praktinis principas paprastas: geriausia yra ta mankšta, kurią žmogus realiai daro reguliariai.

    Jei skausmas stiprus, sąnarys tinsta, atsiranda naujas šlubavimas ar skausmas plinta į ramybę ir naktį, specialistai pataria neatidėlioti gydytojo konsultacijos. Kai kuriais atvejais, ypač pažengus ligai, gali būti svarstomos ir chirurginės priemonės, tačiau didelė dalis žmonių pirmiausia laimi nuo saugaus, prižiūrimo judėjimo plano.

  • PSO įspėja dėl Ebolos Kongo DR: rizika pakelta iki labai aukštos, fiksuojamos mirtys

    PSO įspėja dėl Ebolos Kongo DR: rizika pakelta iki labai aukštos, fiksuojamos mirtys

    Rizikos lygis pakeltas

    Pasaulio sveikatos organizacija PSO pranešė padidinusi visuomenės sveikatos rizikos vertinimą dėl Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje nuo aukštos iki labai aukštos. Organizacija pabrėžia, kad situacija šalyje vystosi greitai, o dalis atvejų gali būti dar nefiksuota.

    PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas nurodė, kad šalyje patvirtinti 82 susirgimai ir 7 patvirtintos mirtys. Tačiau PSO vertinimu realus protrūkio mastas gali būti didesnis dėl įtariamų atvejų ir ribotų galimybių laiku patvirtinti diagnozes atokiose teritorijose.

    Ką rodo skaičiai ir plitimas

    Pasak PSO, šiuo metu skaičiuojama apie 750 įtariamų susirgimų ir 177 įtariamos mirtys, tačiau šie skaičiai dar gali keistis, tikslinant duomenis. Sveikatos apsaugos sistemoms papildomą spaudimą kelia kontaktų atsekimas, laboratoriniai tyrimai ir saugus pacientų pervežimas.

    Protrūkį sukėlė retesnis Bundibugyo ebolavirusas, kuriam nėra plačiai patvirtintos ir įrodytai veiksmingos vakcinos, kaip kai kurioms kitoms Ebolos atmainoms. Dėl to didesnis dėmesys tenka ankstyvam atvejų nustatymui, izoliacijai, infekcijų kontrolei ir kontaktų stebėsenai.

    PSO taip pat patvirtino, kad užkratas persimetė į kaimyninę Ugandą, kur nustatyti 2 susirgimai ir 1 mirtis. Tokie atvejai didina regioninės rizikos vertinimą, nes sienų kirtimas ir gyventojų judėjimas gali paspartinti viruso plitimą.

    Atvejai Europoje ir už jos ribų

    Pranešta, kad JAV pilietis, dirbęs Kongo DR, susirgo ir buvo perkeltas gydymui į Berlyno Charité ligoninę. Ligoninė nurodė, kad pacientas yra smarkiai nusilpęs, tačiau jo būklė nevertinama kaip kritinė, jis gydomas specializuotame izoliacijos padalinyje.

    PSO taip pat teigė žinanti apie pranešimus, kad dar vienas JAV pilietis, laikomas didelės rizikos kontaktu, buvo perkeltas į Čekiją. Tuo metu Nyderlanduose Radboud universiteto ligoninė informavo priėmusi pacientą, kuriam Ebolos tikimybė vertinama kaip maža, tačiau asmuo izoliuotas, laukiant diagnostinių tyrimų rezultatų.

    PSO pabrėžia, kad nors rizika Kongo DR įvardijama kaip labai aukšta, pasaulinė rizika šiuo metu išlieka žema. Vis dėlto kelionių, migracijos ir sveikatos sistemų pasirengimo kontekste šalys raginamos stiprinti ankstyvo aptikimo, izoliavimo ir infekcijų kontrolės procedūras.

    Ebola yra sunki virusinė liga, pirmą kartą identifikuota 1976 metais, o simptomai dažniausiai apima karščiavimą, silpnumą, vėmimą ir viduriavimą. Mirtingumas gali būti didelis ir priklauso nuo viruso atmainos, sveikatos priežiūros prieinamumo bei to, kaip greitai pradedamas palaikomasis gydymas ir užkertamas kelias plitimui.

  • Nemokami pietūs mokyklose Europoje: kurios šalys maitina visus ir ką tai keičia elgesiui?

    Nemokami pietūs mokyklose Europoje: kurios šalys maitina visus ir ką tai keičia elgesiui?

    Ryšys su drausme

    Visuotinis nemokamas maitinimas mokyklose gali būti siejamas su geresniu mokinių elgesiu, rodo naujas tyrimas. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra vien mitybos politika, bet ir priemonė, galinti veikti mokyklos klimatą bei lygybę.

    Tyrimą atlikę Jungtinių Amerikos Valstijų ir Pietų Korėjos tyrėjai analizavo apie 95 000 JAV mokyklų duomenis. Jie rėmėsi JAV Švietimo departamento Pilietinių teisių biuro informacija, sukaupta 2011–2012 ir 2017–2018 mokslo metais.

    Rezultatai parodė, kad mokyklose, įdiegusiose visuotinio nemokamo maitinimo programas, nušalinimų nuo pamokų skaičius sumažėjo. Pradinėse klasėse kritimas siekė apie 10 proc., o vyresnėse klasėse apie 6 proc.

    Nušalinimas nuo pamokų yra drausminė priemonė, kai mokinys laikinai neleidžiamas į pamokas. Ši praktika kai kuriose Europos šalyse yra paplitusi, tačiau, pavyzdžiui, Švedijoje tokia priemonė yra ribojama ar iš esmės netaikoma.

    Kodėl poveikis gali būti didesnis?

    Tyrėjai akcentuoja, kad poveikis buvo ryškiausias mokyklose, kuriose anksčiau mažiau mokinių turėjo teisę į nemokamą ar subsidijuotą maitinimą. Tai leidžia manyti, kad visuotinis modelis gali mažinti stigmatizaciją ir didinti paslaugos pasiekiamumą, o tai netiesiogiai veikia ir elgesį.

    „Mūsų išvados rodo, kad visuotinis nemokamas maitinimas yra ne tik mitybos sprendimas, bet ir įrankis gerinti mokyklos klimatą bei lygybę, ypač ten, kur anksčiau mažiau mokinių gaudavo paramą“, – sakė Šiaurės Ajovos universiteto tyrėjas Andresas Cuadros-Meñaca.

    Autoriai pabrėžia, kad ankstesni tyrimai ne visada fiksavo aiškų ryšį tarp nemokamo maitinimo ir drausminių priemonių. Šįkart skirtumus, jų vertinimu, lėmė naujesni duomenys ir metodai, geriau įvertinantys, kad skirtingos mokyklos programas pradėjo taikyti nevienodu metu.

    Kaip skiriasi Europos praktika?

    Europoje mokinių maitinimo modeliai labai nevienodi: vienos šalys taiko beveik visuotinį nemokamą maitinimą, kitos jį sieja su amžiumi ar socialiniais kriterijais, o dar kitur nacionalinės sistemos apskritai nėra. Dėl to diskusijos apie nemokamus pietus dažnai persikelia į klausimą, ar programa turi būti universali, ar tik tikslinė.

    Suomija, Švedija ir Estija dažniausiai įvardijamos kaip šalys, kur nemokami pietūs mokyklose užtikrinami plačiai ir nuosekliai per didžiąją dalį mokymosi metų. Tuo metu Latvija ir Lietuva paprastai taiko nemokamą maitinimą tam tikroms klasėms, o apimtis priklauso nuo šalies nustatytų kriterijų.

    Kitose valstybėse, pavyzdžiui, Danijoje ar Nyderlanduose, visuotinių nacionalinių nemokamo maitinimo programų nėra, o sprendimai dažniau paliekami savivaldybėms, mokykloms ar šeimoms. Tokia įvairovė reiškia, kad vieno „europinio modelio“ kol kas nėra, o įrodymai apie papildomas naudas, įskaitant elgesio pokyčius, tampa svarbia politikos diskusijų dalimi.

    Socialinis kontekstas taip pat svarbus: Europos Sąjungoje 2022 metais 24,7 proc. vaikų buvo ties skurdo ar socialinės atskirties rizikos riba. Dėl to mokyklos maitinimas vis dažniau vertinamas kaip priemonė, galinti mažinti nelygybę ir prisidėti prie mokymosi sąlygų stabilumo.

  • Tyrimas: nuotekose aptikti visi pagrindiniai vėžį sukeliantys virusai, žadama nauja stebėsena

    Tyrimas: nuotekose aptikti visi pagrindiniai vėžį sukeliantys virusai, žadama nauja stebėsena

    Ką aptiko mokslininkai

    Mokslininkai pirmą kartą nuotekų mėginiuose sugebėjo aptikti ir sekti visus pagrindinius žmogui žinomus onkogeninius virusus, siejamus su navikų vystymusi. Tyrėjų teigimu, tai gali atverti naujas galimybes visuomenės sveikatos stebėsenai ir ankstesnei rizikos įvertinimo prevencijai.

    Tyrimą koordinavo Baylor medicinos koledžo mokslininkai Anthony Maresso ir Justin Clark, jis publikuotas žurnale Applied and Environmental Microbiology. Darbas atliktas bendradarbiaujant su Teksaso universiteto sveikatos mokslų centru Hiustone.

    Tyrėjai analizavo nuotekų mėginius, rinktus nuo 2022 metų gegužės iki 2025 metų gegužės daugiau nei 40 vietų 16-oje Teksaso miestų. Skaičiuojama, kad stebėtos teritorijos apėmė maždaug ketvirtadalį valstijos gyventojų, todėl gauti duomenys laikomi tinkami platesnėms tendencijoms vertinti.

    Analizei pasitelkta pažangi genetinės sekoskaitos metodika, vadinama hibridiniu gaudymu, leidžianti vienu tyrimu identifikuoti daugiau nei 3 000 žinomų žmogaus virusų ir aptikti galimas jų mutacijas. Tokie metodai pastaraisiais metais plačiau taikomi ir kvėpavimo takų virusų, pavyzdžiui, SARS-CoV-2, stebėsenai, tačiau onkogeniniams virusams tai iki šiol buvo reta.

    Kodėl tai svarbu prevencijai

    Mokslininkai pabrėžia, kad onkogeniniai virusai pasaulyje gali būti susiję maždaug su vienu iš penkių vėžio atvejų. Tarp geriausiai žinomų yra žmogaus papilomos virusas, siejamas su gimdos kaklelio ir kai kuriais galvos bei kaklo srities navikais, taip pat hepatito B ir C virusai, didinantys kepenų vėžio riziką.

    Viena iš problemų ta, kad tokios infekcijos dažnai ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl žmogus gali nežinoti esantis užsikrėtęs. Tai apsunkina ankstyvas prevencines priemones, ypač jei žmonės retai tikrinasi arba nepatenka į tikslines patikrų programas.

    „Onkogeniniai virusai pasaulyje gali sukelti maždaug vieną iš penkių vėžio atvejų“, – sakė molekulinės virusologijos ir mikrobiologijos profesorius Anthony Maresso.

    Nuotekų analizėje aptikti pagrindiniai onkogeniniai virusai, įskaitant žmogaus papilomos virusą, hepatito B ir C virusus, su vėžiu siejamus poliomavirusus, Epstein–Barr virusą ir herpesvirusą, susijusį su Kaposi sarkoma. Tyrėjų vertinimu, toks metodas galėtų tapti papildomu įrankiu šalia įprastos klinikinės diagnostikos ir epidemiologinės stebėsenos.

    Per trejų metų stebėseną mokslininkai taip pat fiksavo kelių onkogeninių virusų žymų išaugimą, ypač po 2024 metų. Kol kas nėra aišku, kas lėmė šį pokytį, tačiau keliama prielaida, kad tam įtakos galėjo turėti intensyvesnės kelionės, dažnesni kontaktai ir pasibaigusios kai kurios pandemijos laikotarpio ribojimo priemonės.

    Dėmesys žmogaus papilomos virusui

    Didelė tyrimo dalis skirta žmogaus papilomos virusui, nes šis virusas turi šimtus tipų, o onkologinę riziką kelia tik dalis jų. Mokslininkai primena, kad gimdos kaklelio vėžio kontekste ypač svarbūs tipai HPV-16 ir HPV-18, siejami su didžiąja dalimi atvejų pasauliniu mastu.

    Tyrime nustatyta, kad plačiausiai paplitę buvo mažesnės rizikos žmogaus papilomos viruso variantai, tačiau reikšmingai augo ir didelės rizikos variantų aptikimas 2024 metų pabaigoje ir 2025 metų pradžioje. HPV-16 nuotekose aptiktas nuosekliai dažniau nei HPV-18, o tai atitinka klinikiniuose tyrimuose dažnai matomą pasiskirstymą.

    „Yra šimtai žmogaus papilomos viruso tipų, bet tik dalis laikomi didelės onkogeninės rizikos“, – sakė Justin Clark.

    Tyrėjai atskirai pažymėjo, kad nuotekose aptikti visi devyni žmogaus papilomos viruso tipai, prieš kuriuos nukreipta vakcina „Gardasil 9“. Jų teigimu, ateityje toks aplinkos stebėjimas teoriškai galėtų padėti vertinti skiepijimo programų aprėptį ir pokyčius populiacijoje, nors tam reikėtų papildomų tyrimų ir aiškių metodikos standartų.

    Mokslininkų išvada paprasta: nuotekų stebėsena gali tapti dar vienu visuomenės sveikatos termometru, leidžiančiu matyti užkrečiamųjų ligų ir su vėžio rizika siejamų virusų paplitimo kryptis. Tačiau, jų pabrėžimu, šis metodas nepakeičia individualios diagnostikos ir prevencijos priemonių, tokių kaip skiepai ir reguliarios patikros.

  • Ispanija švelnina hantaviruso kontaktų izoliaciją: neigiami testai leis 14 dienų būti namuose

    Ispanija švelnina hantaviruso kontaktų izoliaciją: neigiami testai leis 14 dienų būti namuose

    Ispanijos visuomenės sveikatos institucijos atnaujino priemones dėl hantaviruso protrūkio, siejamo su kruiziniu laivu MV Hondius. Nuo šiol daliai identifikuotų kontaktų, kurie neturi simptomų ir kurių PGR testai yra neigiami, bus leidžiama paskutines 14 dienų iš 42 dienų izoliacijos praleisti namuose.

    Sprendimas taikomas tik tiems, kurie gali užtikrinti realias izoliacijos sąlygas ir laikytis sveikatos saugos reikalavimų. Šiuo laikotarpiu numatyta kasdienė stebėsena, kurią vykdys visuomenės sveikatos specialistai, vertindami savijautą ir galimus simptomus.

    Kaip keičiasi karantino tvarka

    Naujas protokolas numato, kad pirmosios 28 izoliacijos dienos kontaktams bus praleidžiamos ligoninėje. Perkėlimas į namus po šio laikotarpio galimas tik atlikus tyrimus ir įsitikinus, kad žmogus išlieka be simptomų bei neplatina infekcijos.

    Pervežimą į namus numatoma organizuoti medicininiu transportu, vengiant viešojo transporto. Protokole akcentuojama, kad tiek kontaktas, tiek vairuotojas turi dėvėti FFP2 respiratorius ir ypač atidžiai laikytis rankų higienos.

    Dokumente taip pat pabrėžiama, kad vienas patvirtintas teigiamas atvejis toliau gydomas ir izoliuojamas aukšto lygio izoliacijos ir gydymo padalinyje iki klinikinio pasveikimo. Toks sprendimas įprastai taikomas, kai reikia maksimaliai sumažinti perdavimo riziką ir užtikrinti griežtą infekcijų kontrolę.

    PSO: patvirtinti 12 atvejų

    Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino dar vieną su MV Hondius siejamą hantaviruso atvejį Nyderlanduose. Pasak organizacijos, teigiamas testas nustatytas įgulos nariui, kuris išlaipintas Tenerifėje, vėliau pargabentas į Nyderlandus ir nuo to laiko laikėsi izoliacijos.

    PSO duomenimis, bendras su šiuo protrūkiu siejamų infekcijų skaičius pasiekė 12, o mirčių skaičius išlieka trys. Organizacija nurodo, kad naujų mirčių nebuvo registruota apie 20 dienų, o visos trys mirtys įvyko iki gegužės 2 dienos.

    „Raginame paveiktas šalis iki karantino pabaigos toliau atidžiai stebėti visus keleivius“, – sakė PSO vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    PSO taip pat atkreipia dėmesį, kad stebimų galimų kontaktų mastas išlieka didelis: minima daugiau nei 600 potencialių kontaktų apie 30 šalių. Organizacija pažymi, kad dalis didesnės rizikos kontaktų dar gali būti nenustatyti, todėl epidemiologinis tyrimas tęsiamas.

    Ką svarbu žinoti apie hantavirusą

    Hantavirusai dažniausiai plinta per kontaktą su užkrėstų graužikų išskyromis, o kai kuriais atvejais siejami su sunkiais kvėpavimo ar inkstų pažeidimais. Dėl galimo ilgesnio inkubacinio laikotarpio ir sudėtingo kontaktų atsekimo kai kuriose situacijose taikomas ilgesnis, 42 dienų, stebėjimo ir izoliacijos laikotarpis.

    Švelninant izoliacijos sąlygas, Ispanijos sprendimas remiasi principu, kad rizika sumažėja, kai žmogus išlieka be simptomų ir pakartotiniai tyrimai nerodo infekcijos. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad net ir namų izoliacija turi būti reali, o taisyklių nesilaikymas gali didinti užkrato išplitimo tikimybę.

    Kol epidemiologinis tyrimas tęsiamas, sveikatos institucijos ragina žmones, turėjusius ryšį su galimai paveiktais keleiviais ar įgulos nariais, stebėti sveikatą ir nedelsiant kreiptis į medikus atsiradus karščiavimui, dusuliui ar kitiems ūmiems simptomams. Tuo pačiu pabrėžiama, kad savavališkas judėjimas ir kontaktai izoliacijos metu išlieka viena didžiausių protrūkių valdymo rizikų.

  • Trumpas: JAV ir Iranas priartėjo prie susitarimo dėl karo pabaigos, sprendimas gali būti per 48 val.

    Trumpas: JAV ir Iranas priartėjo prie susitarimo dėl karo pabaigos, sprendimas gali būti per 48 val.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad Jungtinės Valstijos ir Iranas yra priartėję prie susitarimo, kuris galėtų užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose. Interviu telefonu JAV televizijai CBS jis sakė, kad derybos esą juda į priekį, tačiau kartu perspėjo apie griežtas pasekmes, jei susitarimas nebus pasiektas.

    Apie galimą proveržį kalba ir regiono pareigūnai bei diplomatiniai šaltiniai, kurie viešai neįvardijami. Jų teigimu, svarstomas Pakistano parengtas memorandumo projektas, o galutinis sprendimas dėl jo galėtų paaiškėti per artimiausias 48 valandas, kai abi pusės peržiūrės tekstą.

    Kas siūloma ir kas lieka už borto

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailas Baghaei valstybinei televizijai aiškino, kad projektas vertinamas kaip pagrindų susitarimas, kuris atvertų kelią tolesnėms deryboms. Pasak jo, būtų siekiama per 30–60 dienų suderinti detales ir pereiti prie galutinio susitarimo.

    Baghaei taip pat nurodė, kad tarp aptariamų klausimų yra Hormūzo sąsiauris, per kurį eina reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintųjų dujų prekybos dalis. Kartu jis pabrėžė, kad branduoliniai klausimai į šį etapą neįtraukiami, nes Teheranas pirmiausia siekia sustabdyti karo veiksmus.

    „Šiame etape mūsų dėmesys sutelktas į karo pabaigą visuose frontuose, įskaitant Libaną“, – sakė Esmailas Baghaei.

    JAV pozicija: spaudimas ir raudonos linijos

    Tuo metu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, būdamas Indijoje, žurnalistams teigė, kad derybose esą padaryta tam tikra pažanga ir artimiausiomis dienomis gali paaiškėti daugiau. Jis pakartojo Vašingtono poziciją, kad Iranas negali turėti branduolinio ginklo, o Hormūzo sąsiauris turi likti atviras tarptautinei laivybai.

    Trumpas taip pat yra viešai sakęs, kad laikinai atideda karinį smūgį Iranui dėl vykstančių rimtų derybų ir sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose prašymų. Vis dėlto jo retorikoje kartu išlieka ir grasinimas, kad nesėkmės atveju Iranui grėstų itin skaudūs padariniai.

    Pakistano vaidmuo ir rizikos rinkoms

    Šaltinių teigimu, tarpininkavimo pastangos siejamos su Pakistanu: jo kariuomenės vadas Asimas Muniras Teherane susitiko su aukštais Irano pareigūnais, įskaitant užsienio reikalų ministrą Abbasą Araghchi ir prezidentą Masoudą Pezeshkianą. Teigiama, kad Islamabadui svarbu grąžinti šalis prie tiesioginių pokalbių, tačiau kol kas neaišku, ar pavyks suderinti principinius reikalavimus.

    Karas ir su juo susiję trikdžiai Hormūzo sąsiauryje išlieka vienu jautriausių veiksnių pasaulio ekonomikai, nes bet koks laivybos ribojimas tiesiogiai veikia energijos išteklių kainas ir tiekimo grandines. Dėl to rinkos atidžiai stebi ne tik pareiškimus, bet ir realius sprendimus, ar bus sustabdytos atakos ir atnaujintas stabilus komercinis judėjimas regione.

  • Afrikinės klajoklinės erkės aptiktos Lenkijoje: jos vejasi žmogų ir kelia naujų grėsmių

    Afrikinės klajoklinės erkės aptiktos Lenkijoje: jos vejasi žmogų ir kelia naujų grėsmių

    Afrikinėmis arba klajoklinėmis vadinamos Hyalomma genties erkės vis dažniau fiksuojamos Vidurio Europoje, įskaitant Lenkiją. Skirtingai nei Lietuvoje įprastos erkės, šios rūšys elgiasi aktyviai: jos ne tik laukia ant žolių, bet gali judėti paskui pasirinktą „taikinį“.

    Specialistai pabrėžia, kad Hyalomma išsiskiria dydžiu ir išvaizda. Neįsisiurbusi suaugusi erkė dažnai siekia apie 8 milimetrus, o prisisiurbusi patelė gali smarkiai padidėti. Atpažinti padeda ilgos, tvirtos kojos su šviesiomis juostomis.

    Didžiausias šių erkių išskirtinumas – jų „medžioklės“ taktika. Hyalomma turi geriau išvystytą regą, gali pastebėti žmogų ar stambų gyvūną iš kelių ar net keliolikos metrų, o tada kelių minučių bėgyje sekti ir įveikti reikšmingą atstumą.

    Lenkijoje parazitologai Hyalomma paplitimą sieja su šiltėjančiu klimatu ir gyvūnų migracija, ypač paukščiais, kurie perneša nimfas ir lervas. Suaugę individai dažniau randami ant arklių, šunų ar kitų gyvūnų, todėl stebėsena dažnai remiasi gyventojų pranešimais ir laboratoriniu patvirtinimu.

    Svarbu tai, kad Hyalomma paprastai nėra laikomos pagrindiniu Laimo ligos ar erkinio encefalito pernešėju, todėl grėsmės profilis skiriasi nuo įprastų Lietuvoje erkių. Didžiausias dėmesys skiriamas kitoms infekcijoms, kurias šios erkės gali platinti kai kuriuose regionuose.

    Viena pavojingiausių siejamų ligų yra Krymo-Kongo hemoraginė karštligė, kuri kai kuriose pasaulio vietose gali turėti sunkų klinikinį vaizdą. Vis dėlto iki šiol pranešimuose apie Lenkijoje rastas Hyalomma erkes dažniausiai pabrėžiama, kad šio viruso aptikimas vietiniuose mėginiuose nėra patvirtintas, todėl rizika vertinama kaip labai maža.

    Realesne grėsme laikomos riketsiozės, įskaitant dėmėtąsias karštliges, kurias sukelia Rickettsia genties bakterijos. Jos gali sukelti ūmią būklę su karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais, o įkandimo vietoje neretai susiformuoja šašas ir gali atsirasti bėrimas.

    Medikai primena, kad po bet kokio erkės įkandimo svarbiausia stebėti savijautą ir odos pokyčius. Jei per kelias dienas ar savaites atsiranda karščiavimas, išplitęs bėrimas, neįprastas silpnumas ar greitai didėjantis paraudimas, būtina kreiptis į gydytoją ir pasakyti, kad erkė atrodė neįprastai didelė, su ilgomis dryžuotomis kojomis.

    Profilaktika išlieka panaši, tačiau verta įvertinti Hyalomma elgseną: jos gali aktyviai judėti žeme ir kopti drabužiais. Todėl rekomenduojama dėvėti šviesius, kūną dengiančius drabužius, o grįžus iš gamtos kruopščiai apžiūrėti batus, kelnių apačias, kojas ir augintinius.

    Renkantis repelentus, dažniausiai patikimiausiais laikomi sintetiniai preparatai su DEET arba ikaridinu, naudojami pagal instrukciją. Augintiniams svarbi veterinarinė apsauga ir apžiūra po pasivaikščiojimų, nes didelė dalis Hyalomma radinių Vidurio Europoje fiksuota būtent ant gyvūnų.

    Pastebėjus erkę, jos negalima traiškyti plikomis rankomis. Erkė turėtų būti ištraukta pincetu ar specialiu įrankiu, suimant kuo arčiau odos ir traukiant tiesiai, o įkandimo vietą dezinfekuoti.

    Jei erkė atrodo neįprasta ir yra galimybė, ją verta išsaugoti identifikavimui: įdėti į sandarų indelį ar maišelį ir laikyti vėsiai, o prireikus parodyti specialistams. Tokie pranešimai padeda tiksliau suprasti, ar Hyalomma rūšys regione atsiranda atsitiktinai, ar jau formuojasi nuolatinės populiacijos.

  • Žarnynas ir nerimas: mokslininkai atskleidžia, kaip bakterijos gali keisti nuotaiką

    Žarnynas ir nerimas: mokslininkai atskleidžia, kaip bakterijos gali keisti nuotaiką

    Dar visai neseniai virškinimo bėdos ir nuotaikos sutrikimai dažnai buvo laikomi dviem nesusijusiomis problemomis. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad juos sieja vadinamoji žarnyno ir smegenų ašis – sudėtingas ryšys tarp virškinamojo trakto, nervų sistemos ir imuniteto.

    Ši komunikacija vyksta per klajoklį nervą, streso hormonus, uždegiminius signalus ir žarnyno mikrobiotą. Dėl to organizmo reakcija į stresą ar uždegimą gali atsispindėti ne tik pilvo simptomais, bet ir nerimu, prastesniu miegu, nuovargiu bei nuotaikos kritimu.

    Kas yra žarnyno ir smegenų ašis?

    Žarnyne gyvena trilijonai mikroorganizmų, kurie dalyvauja virškinime, vitaminų sintezėje ir imuninėje gynyboje. Jie taip pat gamina medžiagas, galinčias veikti nervų sistemą, o jų disbalansas siejamas su padidėjusiu organizmo jautrumu stresui.

    Svarbi ir serotonino tema: didelė dalis šios medžiagos pirmtakų bei reguliavimo mechanizmų yra susiję su žarnynu. Nors serotoninas dažniausiai siejamas su emocijomis, jis taip pat reguliuoja žarnyno motoriką, todėl virškinimo sutrikimai ir emocinė savijauta neretai keičiasi kartu.

    Kodėl IBS dažnai eina kartu su nerimu?

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – dirgliosios žarnos sindromas, dažnai trumpinamas IBS. Tai funkcinis žarnyno sutrikimas, kai pasireiškia pilvo skausmas, pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba jų kaita.

    Tyrimai rodo, kad IBS turintys žmonės reikšmingai dažniau patiria nerimo ir depresijos simptomus nei bendroji populiacija. Praktikoje ryšys dažnai būna dvikryptis: įtampa gali sustiprinti pilvo simptomus, o nuolat kartojantis diskomfortas didina nerimą, blogina miegą ir mažina darbingumą.

    Uždegiminės žarnyno ligos ir psichikos sveikata

    Panašios tendencijos matomos ir sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip Krono liga ar opinis kolitas. Tai lėtinės būklės, kurioms būdingi paūmėjimai ir remisijos, o simptomai dažnai paveikia kasdienį gyvenimą bei emocinį stabilumą.

    Duomenys rodo, kad aktyvaus uždegimo laikotarpiais nerimo ir depresijos simptomai gali stiprėti. Mokslininkai tai aiškina ne tik psichologiniu lėtinės ligos krūviu, bet ir pačiu uždegimu: uždegiminiai mediatoriai gali veikti nervų sistemą, keisti streso reakciją ir sąveikauti su mikrobiota.

    „Vis daugiau įrodymų rodo, kad žarnyno būklė ir emocinė savijauta gali paveikti viena kitą, o stresas kai kuriems žmonėms tampa aiškiu simptomų paūmėjimo veiksniu“, – pabrėžia mokslinę literatūrą apibendrinantys gydytojai ir tyrėjai.

    Specialistai akcentuoja, kad žarnyno simptomų ir emocinės savijautos ryšys nereiškia, jog problema yra vien psichologinė. Dažniausiai tai kompleksinė būklė, todėl pagalba gali apimti mitybos korekcijas, simptomų kontrolę, miego ir streso valdymą bei, prireikus, psichologo ar psichiatro įsitraukimą.

    Jei žarnyno sutrikimai tęsiasi ilgai, kartojasi, atsiranda kraujo išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, karščiavimas ar naktiniai simptomai, gydytojai rekomenduoja neatidėlioti ir kreiptis į šeimos gydytoją arba gastroenterologą. Ankstyvas ištyrimas padeda atskirti funkcinius sutrikimus nuo uždegiminių ligų ir parinkti tinkamiausią gydymo planą.

  • 4 produktai, kurie sotina ilgiausiai: paprasta „ilgaamžiškumo“ lėkštė per 20 minučių

    4 produktai, kurie sotina ilgiausiai: paprasta „ilgaamžiškumo“ lėkštė per 20 minučių

    Mitybos modeliuose, siejamuose su ilgaamžiškumu, dažniausiai kartojasi tie patys principai: daugiau ankštinių, pilno grūdo produktų, daržovių ir nesočiųjų riebalų, o itin perdirbto maisto – kuo mažiau. Vienas paprastas dubenėlis gali natūraliai sutalpinti visas šias grupes į vieną sotų patiekalą.

    Tokio patiekalo pagrindas dažniausiai sudarytas iš keturių ingredientų: juodųjų pupelių, rudųjų ryžių, batatų ir avokado. Kartu jie suteikia baltymų, skaidulų, sudėtinių angliavandenių ir mononesočiųjų riebalų, todėl sotumo jausmas paprastai išlieka ilgiau, o energija pasiskirsto tolygiau.

    Kodėl šis derinys sotina?

    Juodosios pupelės vertinamos dėl augalinių baltymų ir skaidulų, kurios lėtina virškinimą ir padeda ilgiau išlikti sotiems. Be to, ankštinės daržovės siejamos su palankesniais širdies ir medžiagų apykaitos rodikliais, kai jos reguliariai keičia dalį perdirbtų mėsos produktų.

    Rudieji ryžiai, palyginti su baltais, išlaiko sėlenas ir gemalą, todėl įprastai turi daugiau skaidulų ir mikroelementų. Dėl to jie dažnai geriau tinka kaip pilno grūdo garnyras, ypač kai siekiama stabilesnio sotumo per dieną.

    Batai suteikia natūralaus saldumo ir yra svarbus beta karoteno šaltinis, kurį organizmas gali paversti vitaminu A. Avokadas papildo patiekalą mononesočiaisiais riebalais ir skaidulomis, o riebalai taip pat padeda geriau pasisavinti dalį riebaluose tirpių junginių iš daržovių.

    „Sotumą dažniausiai lemia ne vien kalorijos, o baltymų, skaidulų ir riebalų derinys, taip pat patiekalo tūris“, – sako mitybos specialistai, kalbėdami apie ilgesnį sotumo jausmą suteikiančius pasirinkimus.

    Kaip pasigaminti namuose

    Paruošimas paprastas: batatus supjaustykite kubeliais ar skiltelėmis ir iškepkite orkaitėje iki minkštumo, pagardinkite druska, pipirais, saldžiąja paprika ir trupučiu alyvuogių aliejaus. Rudus ryžius virkite pagal pakuotės instrukciją, o išvirus trumpai atvėsinkite.

    Pupeles galite virti patys arba rinktis konservuotas, tačiau jas verta gerai nuplauti, kad sumažėtų druskos ir priedų likučiai. Avokadą supjaustykite riekelėmis ar kubeliais ir dėkite pačioje pabaigoje, kad išliktų šviežumas ir tekstūra.

    Skoniui pakanka laimo sulčių, alyvuogių aliejaus, druskos ir pipirų, o norint intensyvumo tinka čili, kuminas, rūkyta paprika ar kalendra. Toks dubenėlis patogus pietums, vakarienei ar maistui į darbą, nes ingredientai lengvai derinami pagal asmeninius poreikius.

    Kam verta atkreipti dėmesį

    Nors tai subalansuotas pasirinkimas, vienas patiekalas savaime nelemia nei sveikatos, nei ilgaamžiškumo. Daugiau įtakos turi visuma: įvairi mityba, pakankamas judėjimas, kokybiškas miegas, skysčių vartojimas ir kuo retesnis itin perdirbto maisto pasirinkimas.

    Žmonėms, turintiems gliukozės apykaitos sutrikimų, verta atidžiau rinktis ryžių ir batatų porcijas, nes abu produktai yra angliavandenių šaltiniai. Jautresnį virškinimą turintiems asmenims ankštines daržoves geriau didinti palaipsniui, stebint savijautą.

    Vis dėlto šis keturių ingredientų derinys išlieka vienu paprasčiausių būdų susikomplektuoti sotų, maistingą ir lengvai pagaminamą patiekalą. Jei norisi daugiau baltymų, jį galima papildyti tofu ar liesu pieno produktu, o jei daugiau daržovių – įmaišyti lapinių žalumynų.