CP v2

Category: Sveikata

  • PSG triumfas Čempionų lygoje: šventė „Parc des Princes“ ir neramumai, temdę pergalę

    PSG triumfas Čempionų lygoje: šventė „Parc des Princes“ ir neramumai, temdę pergalę

    Praėjus dienai po PSG pergalės UEFA Čempionų lygoje Budapešte, Paryžiaus klubas sekmadienio vakarą sugrįžo švęsti į „Parc des Princes“ stadioną. Į renginį susirinkę sirgaliai pergalę vadino istorine, o komandos pasirodymą – įrodymu, kad klubas pagaliau išpildė svarbiausią tikslą Europoje.

    Šventinę nuotaiką kūrė fejerverkai, dūmai ir pirotechnika, o aplink stadioną minios skandavo komandos vardą. Daliai sirgalių šis titulas reiškė ne tik sezono kulminaciją, bet ir naują PSG statusą Europoje, ypač po ankstesnių metų nesėkmių atkrintamosiose varžybose.

    Sirgaliai išskyrė trenerį ir vienybę

    Kalbinti PSG gerbėjai akcentavo, kad šįkart komanda atrodė brandesnė ir geriau pasirengusi spaudimui. Pasak jų, lemiamu faktoriumi tapo patirtis ir sugebėjimas prisitaikyti rungtynių metu, kai varžovai keitė tempą ir taktinius sprendimus.

    „Pirmoji žvaigždė yra istorijai, antroji – legendai“, – sakė PSG sirgalius Tarekas.

    Kiti sirgaliai pabrėžė trenerio Luiso Enrique indėlį ir komandinę dvasią, kuri, jų teigimu, buvo juntama viso sezono metu. Ne vienas kalbėjęs gerbėjas kartojo, kad PSG šį sezoną atrodė labiau kaip susitelkusi komanda, o ne pavienių žvaigždžių projektas.

    Neramumai užgožė dalį šventės

    Vis dėlto PSG triumfo šventę aptemdė smurtiniai incidentai, fiksuoti ne tik Paryžiuje, bet ir kituose Prancūzijos miestuose. Nepaisant sustiprintų saugumo pajėgų ir policijos kontrolės, vietomis kilo susirėmimų, buvo pranešta apie vandalizmą ir konfliktus su pareigūnais.

    Prancūzijos institucijų duomenimis, sulaikyta daugiau nei 890 žmonių, o sužeistųjų skaičius siekė 220. Taip pat pranešta, kad per eismo įvykį Paryžiaus žiediniame kelyje žuvo žmogus, o Prancūzijos vidaus reikalų ministerija skelbė, kad sužeista 178 policijos pareigūnai ir žandarai.

    „Tai, kas vyko gatvėse, yra nepriimtina“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

    Vis dėlto oficialiuose pasisakymuose kartu buvo pabrėžiama ir sportinė pergalės reikšmė: PSG titulas įvardytas kaip didelis pasididžiavimas šaliai. Tuo metu dalis sirgalių jau kalbėjo apie kitą tikslą – kitą sezoną siekti dar vieno Čempionų lygos triumfo ir „trečios žvaigždės“ klubo istorijoje.

  • Meteoro sprogimas virš Masačusetso sudrebino namus: NASA skaičiuoja apie 300 tonų TNT energiją

    Meteoro sprogimas virš Masačusetso sudrebino namus: NASA skaičiuoja apie 300 tonų TNT energiją

    Kas nutiko virš Naujosios Anglijos

    JAV šiaurės rytuose šeštadienį danguje sužibo ir aukštai atmosferoje subyrėjo meteoras, sukėlęs garsinius smūgius, kuriuos gyventojai girdėjo ir jautė keliose valstijose. NASA nurodė, kad išsiskyrusi energija prilygo maždaug 300 tonų TNT.

    Pasak agentūros, ugninis kamuolys suiro maždaug 64 kilometrų aukštyje virš šiaurės rytų Masačusetso ir pietryčių Naujojo Hampšyro. Dėl to Naujojoje Anglijoje pasigirdo stiprūs trenksmai, o dalis žmonių pranešė apie sudrebėjusius pastatus.

    Gyventojų liudijimai ir pirmosios išvados

    Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidai pasakojo girdėję du atskirus dundesio garsus, o kai kur vibracija esą priminė silpną žemės drebėjimą. Viena Masačusetso gyventoja teigė pajutusi aiškią vibraciją savo ketvirto aukšto bute.

    Kol kas nepranešta apie sužeistuosius ar reikšmingą žalą. Tokiais atvejais triukšmą dažniausiai sukelia ne smūgis į žemę, o staigus kūno suirimas atmosferoje ir susidaranti smūginė banga.

    Ką sako NASA: greitis, kilmė ir ryšys su palydovais

    NASA duomenimis, tai buvo natūralus meteoras, atmosferoje skriejęs maždaug 120 000 kilometrų per valandą greičiu. Agentūra pabrėžė, kad reiškinys nebuvo susijęs su aktyviu meteorų lietumi.

    Taip pat akcentuota, jog tai nebuvo kosminių šiukšlių fragmentas ar į atmosferą sugrįžęs palydovas. Tokie patikslinimai svarbūs, nes ryškūs bolidai kartais klaidingai palaikomi žmogaus sukurtais objektais.

    Specialistai primena, kad ryškūs meteorai, vadinami bolidais, gali sukelti plačiai girdimus garsinius smūgius net ir tuomet, kai suyra dideliame aukštyje. Dėl to gyventojų pojūčiai, įskaitant langų ar sienų virpėjimą, yra įprasta tokio reiškinio dalis.

  • ES pritarė griežčiausiam migracijos grąžinimo reguliavimui: grąžinimo centrai už Bendrijos ribų

    ES pritarė griežčiausiam migracijos grąžinimo reguliavimui: grąžinimo centrai už Bendrijos ribų

    Kas sutarta Briuselyje

    Europos Sąjungos institucijos pasiekė politinį susitarimą dėl vadinamojo Grąžinimo reglamento, kuriuo siekiama paspartinti neteisėtai ES esančių migrantų išsiuntimą. Dokumentas pristatomas kaip vienas reikšmingiausių migracijos politikos sugriežtinimų per pastaruosius dešimtmečius.

    Sprendimas grindžiamas argumentu, kad dabartinė sistema neveikia pakankamai efektyviai: oficialūs ES duomenys rodo, jog išvyksta tik apie 29 proc. asmenų, kuriems nurodyta palikti Bendriją. Dėl to valstybės narės vis dažniau kalba apie poreikį didinti kontrolę ir spartinti procedūras.

    „Tai labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad turėtume kontrolę: kas atvyksta į ES, bet ir kas turi ją palikti“, – sakė už vidaus reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Magnusas Brunneris.

    Grąžinimo centrai už ES ribų

    Vienas labiausiai diskutuojamų pakeitimų numato galimybę valstybėms narėms steigti vadinamuosius grąžinimo centrus už ES ribų, jei su trečiąja šalimi sudaromas atitinkamas susitarimas. Tokie centrai galėtų būti tiek tranzito vietos, tiek teritorijos, kuriose asmuo būtų laikomas iki grąžinimo.

    Naujas modelis reikštų reikšmingą posūkį nuo iki šiol taikytos praktikos, kai grąžinimas dažniausiai vykdomas į kilmės šalį arba į valstybę, su kuria asmuo turi aiškų ryšį. Pagal susitarimo logiką, šis ryšio reikalavimas būtų susilpnintas, o išimtis numatoma nelydimiems nepilnamečiams.

    „Kitas žingsnis yra stiprinti migracijos diplomatiją kartu su trečiosiomis šalimis“, – sakė Magnusas Brunneris.

    Dalies ES valstybių politinėje darbotvarkėje idėja jau buvo iškelta anksčiau, o kai kurios šalys ieško potencialių partnerių. Tokios iniciatyvos vertinamos ir kaip bandymas perkelti dalį migracijos valdymo už ES teritorijos ribų, kartu tikintis atgrasyti nuo neteisėto atvykimo.

    Daugiau galių, ilgesnis sulaikymas, griežtesni draudimai

    Susitarimas taip pat numato didesnes valstybių narių galias ieškant neteisėtai esančių migrantų. Tekste įtvirtinta galimybė atlikti patikrinimus „gyvenamojoje vietoje ar kitose susijusiose patalpose“, o tai žmogaus teisių organizacijos vertina kaip riziką platesniam interpretavimui.

    Be to, griežtinamos sulaikymo ir draudimų atvykti taisyklės. Maksimalus sulaikymo terminas asmenims, laukiantiems išsiuntimo, didinamas nuo 6 mėnesių iki 2 metų, numatant galimą papildomą 6 mėnesių pratęsimą, o saugumo rizika laikomiems asmenims terminas gali būti taikomas neribotai.

    „Nuostata sąmoningai suformuluota miglotai, kad skirtingose valstybėse narėse būtų galima ją aiškinti plačiai“, – sakė Italijos teisininkų asociacijos atstovė Eleonora Celoria.

    Įvažiavimo draudimai daugeliu atvejų būtų ilginami nuo 5 iki 10 metų, o kai kuriais atvejais numatoma ir galimybė taikyti draudimą visam gyvenimui. Kartu keičiama ir apskundimo logika: automatinis išsiuntimo sustabdymas vien dėl pateikto skundo nebebūtų taikomas, paliekant teismams spręsti individualiai.

    Dar viena priemonė yra Europos grąžinimo orderis, kuris turėtų palengvinti valstybių narių sprendimų tarpusavio pripažinimą. Vis dėlto numatoma, kad ši priemonė liks savanoriška, todėl jos poveikis priklausys nuo to, kiek plačiai ją taikys nacionalinės institucijos.

    Kritika ir tolesni žingsniai

    Susitarimas sulaukė aštrios kritikos iš dalies nevyriausybinių organizacijų ir kai kurių Europos Parlamento narių, teigiančių, kad priemonės gali didinti piktnaudžiavimo riziką ir kelti grėsmę pagrindinėms teisėms. Ypač jautriai vertinami grąžinimo centrai už ES ribų, ilgesnis sulaikymas ir galimi patikrinimai privačiose erdvėse.

    Procedūriškai dokumentą dar turės formaliai patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Pagal kompromisą dalis nuostatų galėtų įsigalioti praėjus 12 mėnesių nuo reglamento įsigaliojimo, o visa apimtimi taisyklės pradėtų veikti etapais.

  • Ar sultys gali pakeisti vaisių porciją: ką rodo tyrimas ir kodėl mitybos gairės Europoje skiriasi

    Ar sultys gali pakeisti vaisių porciją: ką rodo tyrimas ir kodėl mitybos gairės Europoje skiriasi

    Europos sveikatos institucijos mitybos rekomendacijose dažniausiai kartoja tą pačią žinutę: kasdien verta suvalgyti bent penkias vaisių ir daržovių porcijas. Vis dėlto realybė kitokia – 2023 metais Europoje vidutiniškai buvo suvartojama apie 351 gramas vaisių ir daržovių per dieną, kai Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja bent 400 gramų.

    Šis atotrūkis atgaivino diskusiją, ar dalį trūkstamo kiekio gali kompensuoti vaisių sultys ar glotnučiai. Žmonės dažnai mini tas pačias priežastis: švieži produktai brangsta, greitai genda, o kasdienis jų paruošimas ne visada patogus.

    Kas paaiškėjo tyrime?

    Jungtinėje Karalystėje Niukaslo universiteto mokslininkai atliko mažos apimties tyrimą, kuriame lygino skirtingas strategijas didinti vaisių ir daržovių vartojimą. Viena dalyvių grupė keturias savaites siekė suvalgyti po penkias porcijas per dieną iš pilnų produktų, kita papildė mitybą vaisių sultimis, o trečioji tęsė įprastus įpročius.

    Tyrėjai pastebėjo, kad pirmosios dvi grupės bendrą vaisių ir daržovių suvartojimą padidino reikšmingai labiau nei kontrolinė grupė. Be to, abiejose grupėse fiksuoti geresni savijautos rodikliai, įskaitant mažesnius depresijos simptomų balus, nors patys autoriai pabrėžė, kad išvados yra preliminarios.

    „Atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidų spaudimą, šviežių produktų kaina daugeliui tampa kliūtimi siekiant valgyti daugiau vaisių ir daržovių“, – sakė Niukaslo universiteto mokslininkas Oliveris Shannonas.

    „Matome, kad paprasti ir palyginti nebrangūs sprendimai, tokie kaip nedidelė stiklinė 100 proc. sulčių ar glotnutis, kai kuriems gali padėti priartėti prie kasdienio tikslo“, – sakė viena iš tyrimo autorių Courtney Neal.

    Svarbi detalė – šiame tyrime „vaisių sultimis“ laikytos tik 100 proc. sultys be pridėtinio cukraus, konservantų, kvapiųjų ar dažančių medžiagų. Būtent šis kriterijus dažnai išskiria produktą, kuris gali turėti vietą mityboje, nuo saldintų gėrimų, kurie didina pridėtinio cukraus suvartojimą.

    Ką sako skirtingų šalių gairės?

    Nors tyrimai kelia klausimų, daugelis nacionalinių rekomendacijų Europoje išlieka atsargios. Pagrindinė priežastis – sultyse paprastai būna mažiau skaidulų nei suvalgius visą vaisių, o cukrūs pasisavinami greičiau.

    Skirtingų šalių požiūris nevienodas. Prancūzija nuo 2017 metais atnaujintų gairių vaisių sulčių paprastai nepriskiria prie rekomenduojamų vaisių porcijų, o Vokietijoje sultys dažniau vertinamos kaip retkarčiais galintis pakeisti vaisių pasirinkimas.

    Jungtinėje Karalystėje įprasta riba – iki 150 mililitrų per dieną, ir tokia porcija dažniausiai skaičiuojama ne daugiau kaip viena iš penkių porcijų. Danijoje taip pat pripažįstama nedidelė sulčių porcija, tačiau bendras tikslas dažniau formuluojamas kaip šešios porcijos per dieną.

    Kodėl visas vaisius vis dar laimi?

    Pagrindinė mitybos specialistų nuostata išlieka stabili: visas vaisius suteikia ne tik vitaminų ir antioksidantų, bet ir skaidulų, kurios svarbios sotumui, žarnyno veiklai ir tolygesniam cukraus įsisavinimui. Spaudžiant ar filtruojant vaisius dalis šių naudingų komponentų sumažėja, todėl sultys dažniau laikomos papildymu, o ne lygiaverčiu pakaitalu.

    Dar vienas praktinis aspektas – porcijų dydis. Sultis lengva išgerti greitai, todėl realus suvartojamas kiekis neretai viršija rekomenduojamas ribas, ypač jei renkamasi didelės pakuotės ar sultys vartojamos kelis kartus per dieną.

    Jei tikslas – priartėti prie penkių porcijų, dauguma gairių siūlo paprastą kompromisą: pirmenybę teikti visiems vaisiams ir daržovėms, o sultis rinktis tik kaip nedidelę, 100 proc. sudėties dalį, geriausia su aiškia dienos riba. Tokiu atveju sultys gali padėti, tačiau jos neturėtų tapti pagrindiniu vaisių šaltiniu.

  • Medicininis sukeitimas ir biologiniai panašūs vaistai: ką tai keičia pacientams ir kainoms ES?

    Medicininis sukeitimas ir biologiniai panašūs vaistai: ką tai keičia pacientams ir kainoms ES?

    Ką reiškia vaistų sukeitimas

    Medicininis sukeitimas reiškia galimybę vieną vaistą pakeisti kitu taip, kad gydymo rezultatai išliktų tokie patys. Praktikoje tai apima ir perėjimą nuo referencinio, vadinamojo originalaus, biologinio vaisto prie biologinio panašaus vaisto, taip pat keitimą tarp kelių biologinių panašių vaistų.

    Tokie sprendimai sveikatos sistemoje dažniausiai siejami su dviem tikslais: išlaikyti gydymo veiksmingumą ir saugumą, bet kartu sumažinti išlaidas. Pacientams svarbiausia, kad pakeitimas būtų pagrįstas įrodymais, o gydymas nenutrūktų dėl tiekimo ar kainų svyravimų.

    Kas yra biologiniai panašūs vaistai

    Biologiniai panašūs vaistai yra sukurti taip, kad būtų labai panašūs į jau registruotą biologinį referencinį vaistą. Dėl biologinių vaistų gamybos ypatumų jie nėra molekuliškai identiški, tačiau Europos vaistų agentūros vertinime turi įrodyti, kad reikšmingų skirtumų veiksmingumo ir saugumo požiūriu nėra.

    Europos vaistų agentūra biologinių panašių vaistų registracijoje vertina ne tik laboratorinius ir kokybės duomenis, bet ir klinikinius įrodymus, kad poveikis pacientui atitinka referencinį vaistą. Dėl to biologiniai panašūs vaistai laikomi lygiaverte gydymo alternatyva, kai skiriami pagal patvirtintas indikacijas.

    „Sukeičiamumas reiškia, kad vieną produktą galima pakeisti kitu arba pereiti nuo vieno prie kito“, – sakė Europos vaistų agentūros vyriausiasis medicinos pareigūnas Steffen Thristrup.

    Pasak jo, kalbant apie biologinius panašius vaistus, tai dažniausiai reiškia pacientus, kurie jau gydyti referenciniu vaistu ir gali būti perkelti į biologinį panašų variantą. Taip pat įmanomas ir perėjimas tarp skirtingų biologinių panašių vaistų, jei jie sukurti remiantis tuo pačiu referenciniu vaistu.

    Ką tai keičia ES pacientams

    Pagrindinė sukeitimo praktikos vertė sveikatos sistemoms yra ekonominė: biologiniai panašūs vaistai paprastai kainuoja mažiau, todėl atsiranda galimybė taupyti arba už tą patį biudžetą gydyti daugiau žmonių. Tai ypač aktualu srityse, kur biologiniai vaistai taikomi ilgalaikiam lėtinių ligų gydymui.

    Kartu su kainos klausimu svarbi ir tiekimo sauga. Europos Komisija, siūlydama atnaujinti ES farmacijos teisės aktus, akcentuoja tikslą užtikrinti savalaikę ir lygiavertę prieigą prie įperkamų vaistų bei mažinti trūkumų riziką skirtingose ES šalyse.

    Pacientams tai reiškia, kad sprendimai dėl sukeitimo turėtų būti aiškiai paaiškinti, o gydymas neturėtų suprastėti vien dėl pakeisto pavadinimo ar gamintojo. Klinikinės gairės ir nacionalinės taisyklės gali skirtis, tačiau bendras principas išlieka tas pats: pakeitimas turi būti pagrįstas, stebimas ir orientuotas į paciento saugumą.

  • Biopanašūs vaistai ES: kuo skiriasi nuo originalų ir kodėl reforma gali atpiginti gydymą

    Biopanašūs vaistai ES: kuo skiriasi nuo originalų ir kodėl reforma gali atpiginti gydymą

    Biopanašūs vaistai vis dažniau įvardijami kaip reali galimybė sumažinti gydymo kainą pacientams ir sveikatos sistemoms, ypač gydant lėtines bei sunkias ligas. Europos Sąjungoje jų prieinamumą siekiama didinti per farmacijos teisės aktų reformą, kuri turėtų pagreitinti patekimą į rinką ir sustiprinti konkurenciją.

    Skirtingai nei įprasti generiniai vaistai, biopanašūs vaistai yra kuriami pagal biologinius originalius preparatus, kurių gamyba paremta gyvų ląstelių procesais. Dėl biologinės prigimties jie negali būti identiškos kopijos, tačiau turi būti itin panašūs į etaloninį vaistą pagal struktūrą, biologinį aktyvumą, veiksmingumą ir saugumą.

    Kas yra biopanašūs vaistai?

    Europos vaistų agentūra biopanašų vaistą apibrėžia kaip biologinį vaistą, kuris yra labai panašus į kitą ES jau patvirtintą biologinį vaistą. Vertinant tokį preparatą, ypatingas dėmesys skiriamas ne tik klinikiniam poveikiui, bet ir imunogeniškumui, tai yra tikimybei sukelti imuninį atsaką.

    Prieš patekdami į rinką, biopanašūs vaistai praeina griežtą vertinimo procesą, o reikalavimai kokybei, saugumui ir veiksmingumui iš esmės sutampa su tais, kurie taikomi kitiems biologiniams vaistams. Praktikoje tai reiškia, kad gamintojas privalo įrodyti, jog preparatas yra stabiliai pagaminamas, nuosekliai atitinka specifikacijas ir klinikine prasme yra lygiavertis etalonui.

    Kada jie naudojami?

    Biologiniai ir biopanašūs vaistai plačiai taikomi gydant autoimunines ligas, diabetą, onkologines ligas ir kitas būkles, kurioms dažnai reikia ilgalaikio, brangaus gydymo. Dėl to būtent šioje srityje net ir nedidelis kainų sumažėjimas gali turėti didelį poveikį tiek pacientų priemokoms, tiek valstybės kompensavimo išlaidoms.

    Pacientams dažniausiai jautriausias momentas yra perėjimas nuo įprasto, gerai pažįstamo etaloninio vaisto prie biopanašaus. Abejonių kyla dėl to, ar gydymas išliks toks pat veiksmingas, tačiau klinikinėje praktikoje ir stebėsenos duomenyse daugelyje šalių fiksuojami panašūs gydymo rezultatai.

    „Kai man pasiūlė pereiti prie biopanašaus vaisto, pirmiausia norėjau būti tikra, kad jis veiks taip pat. Pasitariau su gydytoju, išbandžiau ir nepajutau jokių neigiamų pokyčių“, – sakė reumatoidiniu artritu serganti pacientė Connie Ziegler.

    Kaip tai gali atpiginti gydymą?

    Biopanašūs vaistai paprastai kainuoja mažiau nei originalūs biologiniai preparatai, todėl jų atsiradimas rinkoje didina konkurenciją. Tai gali lemti mažesnes kompensuojamųjų vaistų biudžeto išlaidas, o kai kuriais atvejais ir geresnį gydymo prieinamumą, kai anksčiau dėl kainos būdavo taikomi griežtesni skyrimo kriterijai.

    Danija dažnai minima kaip viena biopanašių vaistų diegimo lyderių, nes šalyje nuosekliai taikoma pacientų stebėsena ir registrų duomenų analizė. Klinikinėje praktikoje vertinant pacientus, kurie perėjo nuo etaloninio vaisto prie biopanašaus, daugelyje tyrimų nenustatyta reikšmingų veiksmingumo skirtumų.

    „Rezultatai praktiškai sutapo: pacientų būklės rodikliai buvo tokie patys, kaip ir vartojant etaloninį vaistą. Duomenyse linijos beveik nesiskyrė“, – sakė reumatologijos konsultantė Bente Glintborg.

    Europos Komisijos farmacijos teisės aktų reformos tikslas yra paspartinti biopanašių ir generinių vaistų patekimą į rinką ir taip pagerinti prieinamumą. Vienas iš siekių yra sukurti tokias paskatas, kad tam tikrais atvejais biopanašūs vaistai galėtų pasiekti rinką iki 2 metų anksčiau nei dabar, išlaikant tą patį pacientų saugumo standartą.

    Europos vaistų agentūra ir toliau išliks centrine institucija, vertinančia didžiąją dalį biopanašių vaistų registracijos paraiškų ES. Tai reiškia, kad didesnis biopanašių vaistų vaidmuo turėtų eiti kartu su aiškiomis taisyklėmis, skaidria stebėsena ir nuosekliu informavimu, kad pacientai suprastų, kuo toks gydymas skiriasi ir kodėl jis laikomas lygiaverčiu.

  • PSG grįžo į Paryžių su Čempionų lygos taure: šventę temdė naktiniai neramumai ir sulaikymai

    PSG grįžo į Paryžių su Čempionų lygos taure: šventę temdė naktiniai neramumai ir sulaikymai

    Praėjus dienai po PSG pergalės UEFA Čempionų lygos finale prieš „Arsenal“, komanda sekmadienį sugrįžo į Paryžių, kur ją pasitiko minios sirgalių ir miesto valdžios atstovai. Pagrindiniai šventės vaizdai persikėlė į Šampo de Marso parką prie Eifelio bokšto, kur buvo įrengti dideli ekranai.

    Sostinėje sirgaliai dar kartą stebėjo svarbiausius finalo epizodus: ankstyvą Londono klubo įvartį ir PSG atsaką, kai rezultatą išlygino Ousmane’as Dembélé. Nugalėtojas paaiškėjo tik po 120 minučių ir baudinių serijos, o tai dar labiau pakurstė emocijas tiek stadione, tiek vėliau mieste.

    Komandos kapitonas Marquinhos po rungtynių pabrėžė, kad antrasis titulas turi išliekamąją vertę ne mažiau nei pirmasis. Vienu labiausiai aptartų momentų tapo jo gestas po lemiamo varžovų nerealizuoto baudinio, kai gynėjas pirmiausia nuėjo paguosti „Arsenal“ žaidėją ir tik tada prisijungė prie komandos šventimo.

    Po parado PSG futbolininkus priėmė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, o vėliau suplanuota dar viena vieša ceremonija Parc des Princes stadione, kur sirgaliai turėjo progą išvysti trofėjų iš arti. Klubui tai ne tik emocinė viršūnė, bet ir ženklas, kad po ilgametės investicijų strategijos projektas pagaliau įtvirtino save Europoje.

    Vis dėlto šventinį savaitgalį temdė incidentai naktį: Paryžiuje fiksuoti rimti neramumai, dėl kurių sulaikyta 780 žmonių, o sužeistųjų skaičius viršijo 280. Taip pat pradėtas tyrimas dėl mirties atvejo, kuris, pareigūnų vertinimu, galėjo būti susijęs su po finalo kilusiais susidūrimais.

    Artimiausios dienos klubui bus intensyvios ne tik dėl šventinių renginių, bet ir dėl sportinio kalendoriaus, nes dalis žaidėjų netrukus išvyksta į rinktines. PSG jau dabar teks spręsti kitą uždavinį: išlaikyti aukščiausią lygį, apginti titulą ir įrodyti, kad pergalė nėra vienkartinis sėkmės blyksnis.

  • Vengrijos prezidentas Tamás Sulyok trauktis neketina: lauks Venecijos komisijos išvados

    Vengrijos prezidentas Tamás Sulyok trauktis neketina: lauks Venecijos komisijos išvados

    Vengrijos prezidentas Tamás Sulyok pareiškė neketinantis atsistatydinti, nors vyriausybės nustatytas terminas jo sprendimui jau buvo pasibaigęs. Valstybės vadovas teigia, kad situaciją vertins pagal konstituciją ir pirmiausia lauks Venecijos komisijos nuomonės.

    Šią poziciją prezidentas išdėstė socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše, pabrėždamas norą tęsti darbą su Vengrijos valdžia. Jis taip pat signalizavo, kad rems teisėkūros pakeitimus, kurie, valdžios vertinimu, gali padėti atlaisvinti įšaldytas Europos Sąjungos lėšas.

    Terminas baigėsi, spaudimas liko

    Premjeras Péter Magyar buvo viešai nurodęs gegužės 31 dieną kaip galutinį terminą, iki kurio atsistatydinti turėjo keli aukšti pareigūnai, tarp jų ir prezidentas bei generalinis prokuroras Gábor Bálint Nagy. Sekmadienį, artėjant terminui, premjeras priminė apie jį viešu įrašu ir pranešė planuojantis pirmadienio rytą atvykti pas prezidentą kartu su teisingumo ministru.

    Magyar anksčiau kritikavo Sulyok kaip Viktoro Orbáno stovyklai artimą prezidentą, kurio lojalumas, opozicijos vertinimu, labiau siejamas su valdančiąja partija „Fidesz“ nei su valstybės institucijų nepriklausomumu. Tokio pobūdžio kaltinimai Vengrijoje pastaraisiais metais tapo nuolatine vidaus politikos įtampos dalimi, ypač diskutuojant apie teisės viršenybę ir valdžių balansą.

    Kaltinimai dėl motyvų ir atlygio

    Premjeras sureagavo aštria kritika, teigdamas, kad prezidentas, jo manymu, neparodė lyderystės ginant teisės viršenybę ir visuomenės interesą. Be politinės kritikos, akcentuotas ir prezidento atlygis, kuris, pasak premjero, esą tapo svarbiausiu argumentu likti poste.

    „Tamás Sulyok niekada nestovėjo už silpnesniuosius, už tuos, kurie yra puolami, ar gindamas teisės viršenybę. Net per Vaikų dieną jis gina savo mėnesinį atlyginimą, o ne atsiprašo“, – sakė Péter Magyar.

    Pačiame ginčo centre atsidūrė ir procedūrinė pusė: Sulyok pabrėžia, kad sprendimai dėl jo statuso turi būti priimami griežtai laikantis konstitucinės tvarkos. Kreipimasis į Venecijos komisiją rodo siekį pasiremti tarptautiniais konstitucinės teisės ekspertais, kurių išvados dažnai cituojamos vertinant teisės viršenybės klausimus Europoje.

    Prezidento vaidmuo ir platesnis kontekstas

    Pagal Vengrijos konstitucinę sistemą prezidentą renka parlamentas, o jo galios daugiausia yra ceremoninės, tačiau pareigybė turi reikšmės įstatymų konstitucingumo patikros procese. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai kyla politinių ginčų dėl teisėkūros krypties ir suderinamumo su konstituciniais principais.

    Pastarųjų metų praktika rodo, kad „Fidesz“ turėdama stiprią daugumą parlamente formavo ir prezidento institucijos kryptį, o keli valstybės vadovai atsistatydino dėl rezonansinių skandalų. Pál Schmitt pasitraukė dėl plagiato istorijos, o Katalin Novák atsistatydino po visuomenėje audrą sukėlusio malonės sprendimo, todėl prezidento institucija išlieka jautri reputaciniams ir politiniams sukrėtimams.

    Ši situacija gali turėti ir praktinių pasekmių, nes Vengrijos valdžia siekia atnaujinti derybų dinamiką su Europos Sąjunga dėl įšaldytų lėšų. Diskusijos apie teismų nepriklausomumą, antikorupcines priemones ir konstitucinių saugiklių veikimą išlieka vienu pagrindinių taškų, lemiančių pasitikėjimą Vengrijos įsipareigojimais.

  • Mokslininkai sako: 75 min. intervalinio ėjimo per savaitę gali mažinti pilvo riebalus

    Mokslininkai sako: 75 min. intervalinio ėjimo per savaitę gali mažinti pilvo riebalus

    Ką parodė Honkongo tyrimas

    Honkongo universiteto visuomenės sveikatos mokyklos mokslininkai paskelbė klinikinio tyrimo rezultatus, rodantį, kad intervalinė treniruotė kartą per savaitę gali duoti panašią naudą kaip ir trys trumpesnės treniruotės per savaitę, jei bendras laikas išlieka toks pats.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Nature Communications ir išskiriamas kaip laiko taupantis sprendimas žmonėms, kuriems dėl darbo ar šeimos įsipareigojimų sudėtinga sportuoti kelis kartus per savaitę.

    Kodėl pilvo riebalai laikomi pavojingiausiais

    Pilvinis nutukimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų bei ankstyvos mirties rizika, todėl jo mažinimas yra viena svarbiausių profilaktikos krypčių.

    Nors fizinis aktyvumas laikomas kertiniu būdu mažinti riebalinę masę ir gerinti širdies bei plaučių pajėgumą, praktikoje būtent reguliarumas dažnai tampa didžiausia kliūtimi, ypač turintiems antsvorio.

    Kas yra intervalinis ėjimas

    Intervalinė treniruotė šiame kontekste – tai trumpi intensyvesnio ėjimo epizodai, kaitaliojami su lėtesniu ėjimu ar poilsiu. Toks principas leidžia pakelti pulsą ir išlaikyti didesnį krūvio „tankį“ per tą patį laiką.

    Mokslinėje literatūroje intervalinis krūvis dažnai siejamas su efektyvesniu visceralinių riebalų, susikaupusių aplink vidaus organus, mažinimu, lyginant su vienodu, nuolatiniu vidutinio intensyvumo ėjimu.

    „Dabartinės rekomendacijos dažniausiai siūlo sportuoti tris kartus per savaitę, tačiau mūsų duomenys rodo, kad išlaikius tą patį bendrą savaitės laiką, mažesnis, bet kokybiškesnių treniruočių skaičius gali duoti panašų rezultatą“, – sakė Honkongo universiteto Kinezologijos katedros vadovas, tyrimo autorius Parco Siu Ming-Fai.

    16 savaičių bandymas: vienas ar trys kartai

    Klinikinis tyrimas vyko nuo 2021 metų rugsėjo iki 2024 metų rugsėjo ir apėmė 315 suaugusiųjų Honkonge, turinčių pilvinį nutukimą. Dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes pagal treniruočių režimą.

    Viena grupė kartą per savaitę atliko 75 minutes intervalinės treniruotės, kita tą patį 75 minučių laiką paskirstė į tris 25 minučių treniruotes, o kontrolinė grupė gavo tik sveikatos ugdymo informaciją.

    Po 16 savaičių abi sportavusios grupės fiksavo panašius pokyčius: mažėjo bendra riebalinė masė, kūno riebalų procentas ir liemens apimtis, o širdies ir plaučių pajėgumas gerėjo panašiu mastu nepriklausomai nuo to, ar treniruotės vyko kartą, ar tris kartus per savaitę.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tokia strategija ypač aktuali vadinamiesiems savaitgalio sportuotojams, kai fizinis aktyvumas koncentruojamas į vieną ar dvi laisvas dienas. Vis dėlto akcentuojama, kad lemiamas veiksnys yra intensyvumas ir saugus krūvio parinkimas pagal žmogaus būklę.

    Specialistai taip pat primena, kad svorio ir riebalų mažėjimą lemia ne vien treniruotės, bet ir mityba, miegas, stresas bei bendras judėjimo kiekis per dieną, todėl vienas metodas nėra universali išeitis visiems.

  • Atsparumas antibiotikams iš arti: kaip gyvena žmonės, kai infekcijos kartojasi ir jėgų mažėja

    Atsparumas antibiotikams iš arti: kaip gyvena žmonės, kai infekcijos kartojasi ir jėgų mažėja

    Atsparumas antibiotikams – kas tai?

    Atsparumas antibiotikams (antimikrobinis atsparumas) – tai reiškinys, kai bakterijos prisitaiko ir vaistai jų nebeveikia taip, kaip anksčiau. Tuomet įprastos infekcijos gali užsitęsti, dažniau baigtis hospitalizacija ir reikalauti sudėtingesnio gydymo.

    Pasaulio sveikatos organizacija šią problemą įvardija kaip vieną didžiausių šiuolaikinės medicinos grėsmių. Europoje dėl atsparių bakterijų sukeltų infekcijų kasmet miršta dešimtys tūkstančių žmonių, o sveikatos sistemoms tai reiškia didesnes išlaidas ir ilgesnį gydymą.

    Paciento kasdienybė: ligoninė, lašelinės ir izoliacija

    Buvęs logistikos įmonės vadovas Iñaki Morán pasakoja, kad jam teko išgyventi kelis laikotarpius, kai infekcijas sukėlusios bakterijos tapo atsparios gydymui. Tokiais atvejais, anot jo, dažnai prireikia gydymo į veną ir nuolatinės medikų priežiūros.

    Pacientui pradžioje atliekami tyrimai ligoninėje, o vėliau gydymas gali būti tęsiamas namuose, kai vaistai tam tikrais intervalais suleidžiami naudojant specialų prietaisą. Tai leidžia mažinti laiką ligoninėje, tačiau kasdienybė vis tiek lieka griežtai susieta su gydymo grafiku.

    „Kai esi izoliuotas ir gydymas tęsiasi dienomis ar savaitėmis, ima atrodyti, kad situacijos nekontroliuoji“, – sakė Iñaki Morán.

    Morán taip pat serga lėtine obstrukcine plaučių liga, yra susidūręs su žarnyno ir plaučių vėžiu, todėl kiekvienas infekcijos epizodas jam tampa dar sunkesnis. Jis pabrėžia, kad po tokių paūmėjimų ne visada pavyksta grįžti į ankstesnę savijautą, ypač kai plaučių funkcija jau ir taip yra sutrikusi.

    Kodėl problema auga ir ką daro Europa?

    Atsparumo antibiotikams plitimą skatina keli veiksniai: perteklinis ar netinkamas antibiotikų vartojimas, infekcijų kontrolės spragos gydymo įstaigose, taip pat atsparumo genų plitimas bendruomenėje. Riziką didina ir tai, kad naujų antibiotikų kūrimas yra lėtas bei brangus, o atsparumas gali išsivystyti greičiau nei atsiranda nauji vaistai.

    Europos Sąjungoje daug dėmesio skiriama prevencijai: infekcijų kontrolei ligoninėse, racionaliam antibiotikų skyrimui, skiepijimo aprėpčiai ir stebėsenai. Taip pat vis aktyviau ieškoma sprendimų, kaip paskatinti naujų antimikrobinių vaistų ir diagnostikos kūrimą, kad gydytojai greičiau nustatytų sukėlėją ir parinktų tikslinį gydymą.

    Ką gali padaryti kiekvienas?

    Specialistai pabrėžia, kad atsparumo antibiotikams mažinimas prasideda nuo kasdienės praktikos: antibiotikai turi būti vartojami tik gydytojui paskyrus ir tiksliai taip, kaip nurodyta. Savavališkas gydymasis ar gydymo nutraukimas anksčiau laiko didina tikimybę, kad išliks atsparios bakterijos.

    Ne mažiau svarbi ir prevencija: rankų higiena, skiepai, atsakingas elgesys susirgus ir infekcijų kontrolė gydymo įstaigose. Pacientų istorijos, tokios kaip Morán, primena, kad atsparumas antibiotikams nėra abstrakti statistika – tai reali, kasdienybę ribojanti problema.