Category: Sveikata

  • Julia Wieniawa per Nepriklausomybės dieną pasirinko „afirmacijas“ – kilo ginčai internete

    Aktorė ir influencerė Julia Wieniawa Lenkijos Nepriklausomybės dieną paminėjo ne įprastais patriotiniais akcentais, o namų ritualais – žvakėmis, smilkalais, užrašais ir afirmacijomis. Įrašas „Instagram“ greitai sukėlė audringą reakciją: vieni žavėjosi, kiti griežtai perspėjo dėl tokių praktikų.

    2026 metų lapkričio 11 dieną ji pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame parodė, kaip leidžia šią dieną namuose ir skiria laiko sau. Kadruose matyti ji apsupta žvakių ir smilkalų, o vėliau atsiverčia užrašų knygelę ir užsirašo mintis.

    Žiūrovų dėmesį patraukė ir detalės: po akimis priklijuoti paakių lapeliai, ant stalo – įvairūs daiktai, siejami su savijautos ritualais. Dalis komentatorių ėmė svarstyti, ką tiksliai ji praktikuoja ir kokius metodus naudoja.

    Nors pati aktorė akcentavo ramią, asmenišką dienos atmosferą, būtent toks pasirinkimas daliai auditorijos pasirodė provokuojantis. Komentarų skiltyje greitai susiformavo dvi stovyklos – palaikantieji ir kritikuojantieji.

    Įrašas sulaukė ir palaikymo, ir kritikos

    Dalis sekėjų rašė, kad jiems artimos panašios praktikos – meditacija, afirmacijos ar dėkingumo užrašai. Kiti atviravo, kad tokie kasdieniai ritualai padeda nusiraminti ir susidėlioti mintis.

    Tarp reakcijų pasirodė ir komplimentai: vieni vadino Wieniawą „slaviška burtininke“, kiti domėjosi, ar ji naudoja kortas ir kokią kaladę renkasi. Smalsumas dėl vaizdo įraše matomų detalių tik dar labiau didino įrašo matomumą.

    Visgi netrūko ir kritiškų komentarų. Kai kurie internautai ėmė perspėti aktorę dėl „dvasinių praktikų“, kurias, jų nuomone, ji viešai normalizuoja ar net skatina.

    Taip ramus, asmeninis įrašas virto plačiau aptariama diskusija apie savijautos ritualus ir jų vietą viešojoje erdvėje, ypač simbolinių valstybinių švenčių kontekste.

  • „M jak miłość“ 1959 serijoje Olekas suimamas dėl Sovińskio nužudymo – policija įsiverš į kliniką

    „M jak miłość“ 1959 serijoje laukia dramatiškas siužeto lūžis: Olekas (Maurycy Popiel) bus suimtas įtariant, kad nužudė klinikos direktorių Sovińskį (Mikołaj Krawczyk).

    Nors istorijoje teigiama, kad Sovińskį nužudė ne Olekas, policijos surinkti įrodymai rodys priešingai – pareigūnai atvyks į kliniką ir sulaikys jį Anetos (Ilona Janyst) akivaizdoje.

    Tyrimas seriale įsibėgės po to, kai bus rastas Sovińskio kūnas. Policijai užkliuvęs faktas – Olekas tą naktį buvo prie direktoriaus namų, nors pats to neprisimena.

    Pasak siužeto, jis bare prisigėrė ir paprašė taksisto nuvežti jį pas Sovińskį, o tai patvirtins ir gatvės stebėjimo kamerų įrašai. Kol pareigūnai vis labiau linksta prie Olėko kaltės versijos, tikrasis žudikas Mariuszas Sanockis (Mateusz Mosiewicz) liks laisvėje.

    Kodėl įtarimai kris ant Olėko

    Serialo siužete pabrėžiama, kad policija, radusi kūną, dėlios įvykius pagal tai, ką gali pagrįsti faktais: Olėko buvimą prie namo ir jo kelionę taksi tą patį vakarą.

    Tuo metu Mariuszas, pasak istorijos, buvo Sovińskio namuose ir valė nusikaltimo pėdsakus, o vėliau kūną išvežė automobiliu ir paliko miške netoli Piaseczno.

    Vis dėlto tyrėjai iš pradžių Mariuszo neįtars – surinkta informacija, kaip pateikiama epizode, „patogiai“ susidėlios taip, kad pagrindiniu įtariamuoju taps Olekas.

    Jakubas slėps tiesą apie Kasią

    Lygiagrečiai 1959 serijoje vystomas ir kitas konfliktas: Marcinui (Mikołaj Roznerski) nepavyks įrodyti, kad jo brolis nekaltas.

    Dar daugiau įtampos įneš Jakubas Karskis (Krzysztof Kwiatkowski), kuris toliau slėps informaciją apie Kasią (Paulina Lasota). Ji buvo Sovińskio meilužė, o Jakubas po jo dingimo Sovińskio namuose rado jos vėrinį.

    Dialoge Jakubas neigs, kad jam pavyko nustatyti paslaptingos brunetės tapatybę, ir taip nuo Marcino nuslėps, kas siejo Kasią ir Sovińskį.

    Suėmimas klinikoje ir serijos transliacijos laikas

    Epizodo finale policija įsiverš į Olėko kabinetą klinikoje: podinspektorius su dar vienu pareigūnu uždės antrankius ir išsives jį, o Aneta, tapusi suėmimo liudininke, negalės nieko pakeisti.

    Vienoje scenų podinspektorius įsakys Olėkui vykti kartu, o šis, apimtas šoko, nesupras, kad yra suimamas.

    Tuo pat metu Mariuszas, išvengęs atsakomybės, seks Kasią, kuri nuo jo pabėgo, ir svarstys, kad Jakubas galėtų padėti ją surasti.

    1959 „M jak miłość“ serija, kaip nurodoma, bus rodoma 2026 metų lapkričio 23 dieną, pirmadienį, 20.50 val. per TVP2.

  • „M jak miłość“ 1957 serija: Paweł sužinos apie Magdos nėštumą ir netvers džiaugsmu

    1957 serijoje seriale „M jak miłość“ Magdos (Anna Mucha) nėštumas pagaliau nustos būti paslaptimi – ji apie tai prabils ir su artimiausiais žmonėmis.

    Viena pirmųjų, kam Budzyńska pasakys džiugią naujieną, bus Pawełas (Rafał Mroczek) – Magdos bičiulis ir mylimasis iš studijų laikų.

    Prieš išgirsdamas prisipažinimą, Pawełas pastebės, kad Magdos ir jos vyro Andrzejaus santykiuose tvyro įtampa. Tada Magda pati pasakys, kad laukiasi.

    Paweło reakcija bus spontaniška – jis iškart pratrūks džiaugsmu, o Magda nuspręs, kad jų vaikai turėtų augti kartu.

    Nėštumą slėpė dėl sveikatos patikrinimų

    Žinia apie nėštumą tarp draugų pasklis ne iš karto. Magda ir Andrzejus norės įsitikinti, kad su kūdikiu viskas gerai.

    Magda, turinti širdies problemų, iki vizito pas kardiologą ir papildomų tyrimų jaus baimę, ar pavyks išnešioti nėštumą.

    Galiausiai gydytojas neabejos, kad nėštumas vystosi teisingai, kūdikis sveikas, o persileidimo rizikos nėra.

    Kaip Pawełas sureaguos į Magdos naujieną

    Susitikusi su Pawełu, Magda nuspręs naujieną pasakyti asmeniškai. Pawełas jau bus nujautęs, kad jos gyvenime vyksta pokyčiai.

    Išgirdęs, kad draugė laukiasi, Pawełas iškart ją pasveikins ir patikins, kad ji bus puiki mama.

    Magda taip pat primins, kad jau lankėsi pas gydytoją ir po tyrimų žino – viskas yra gerai.

    Magda nori, kad vaikai augtų kartu

    Emocijų neslėps ir Pawełas – jis paminės, kad jo sūnus Antoś (Mikołaj Jankowski) netrukus turės mažą draugą ar draugę.

    Tačiau Magda jo mintį pakreips dar šilčiau: ji norės, kad Paweło sūnus augtų kartu su jos ir Andrzejaus vaiku.

    1957 „M jak miłość“ serija TVP2 eteryje numatyta pirmadienį, 2026 metų lapkričio 16 dieną, 20.50 val.

  • „M jak miłość“ 1958 serijoje: Frankas pabėga aiškintis tiesos, o kaimynė slepia jo mamos nuotrauką

    „M jak miłość“ 1958 serijoje Frankui (akt. Jarosław Śmigielski) trūks kantrybė – paauglys bus įsitikinęs, kad Dorota (Iwona Rejzner) ir Bartekas (Arkadiusz Smoleński) nuo jo slepia tiesą apie patėvį Malickį (Marcin Sitek).

    Dėl įtampos namuose Frankas ryšis pabėgti iš sodybos ir grįš į senąjį adresą Varšuvoje. Ten jis nuspręs pats imtis „tyrimo“ ir ieškos žmonių, kurie pažinojo jo mirusią mamą.

    Apie Franko planą sužinos tik jo draugė Hania (Wiktoria Basik) – būtent jai jis prisipažins, kad įtaria suaugusiuosius sąmoningai nutylint kažką svarbaus. Hania pasiūlys paprastą priedangą: esą eina pas draugę į gimtadienį, o Frankas tetai pasakys, kad yra kartu su ja.

    Varšuvoje paaugliai susitiks su kaimyne (Maria Kowalik), kuri kadaise pažinojo Franko mamą. Tačiau netrukus paaiškės, kad vyresnė moteris žino kur kas daugiau, nei pasako – ir slepia svarbią praeities detalę.

    Kaimynė nuslepia, ką žino apie Franko mamą

    Kalbėdama su Franku, kaimynė tikins, kad jo mama buvo gera ir visiems padėdavusi moteris, nors gyvenimas su Franko patėviu buvęs sunkus. Frankas bandys išsiaiškinti, ar yra kažkas, ko mama nespėjo jam pasakyti, tačiau kaimynė apsimes nieko nežinanti.

    Vis dėlto vėliau, likusi viena, ji prisimins senus laikus ir išsitrauks slėptą atminimo nuotrauką – portretą merginos vardu Laura. Būtent ji, būdama 16-os, pagimdė Franką, bet po gimdymo jį atidavė.

    Tai reiškia, kad Laura yra biologinė Franko mama, apie kurią, kaip teigiama, Lisieckiai iki šiol nieko nežinojo. Kaimynės frazė „viena pagimdė, kita užaugino“ tik dar labiau pabrėš, kiek daug buvo nutylėta.

    Grįžęs į Grabiną Frankas pareikalaus atsakymų

    Po kelionės į Varšuvą Frankas grįš į Grabiną jau nusiteikęs konfrontacijai. Jis kaltins Dorotą ir Barteką melu bei tuo, kad būtent dėl jų slaptumo jam teko ieškoti atsakymų pačiam.

    Dorota pripažins, kad Malickis tvirtina turįs ką atskleisti ir kelia savo sąlygas – tarp jų ir dideli pinigai. Suaugusieji svarstys, kad tai gali būti tik apgaulė, tačiau Frankui pažadės: jei jis norės, jie bandys tiesą išsiaiškinti kitu keliu, net pasitelkdami detektyvą.

    Kada rodys „M jak miłość“ 1958 seriją?

    1958 „M jak miłość“ serija TVP2 eteryje numatyta antradienį, 2026 metų lapkričio 17 dieną, 20.50 val.

  • Rėmens simptomus gali sumažinti „trijų valandų taisyklė“: ką daryti po vakarienės

    Rėmuo dažnai sustiprėja vakarais ir naktį, ypač po sočios vakarienės. Vienas paprasčiausių įpročių, galinčių palengvinti nemalonius simptomus, – vadinamoji „trijų valandų taisyklė“.

    Jos esmė paprasta: bent tris valandas po valgio nereikėtų gultis ar ilgai būti gulimoje padėtyje. Tai ypač aktualu planuojant vakarienę – rekomenduojama palikti ne trumpesnį nei trijų valandų tarpą iki miego.

    Po valgio skrandis būna pilnas, aktyviai išsiskiria virškinimo sultys, įskaitant druskos rūgštį. Įprastai skrandžio turinį „sulaiko“ apatinis stemplės raukas – raumuo, veikiantis tarsi vožtuvas: ryjant jis atsiveria, o vėliau užsidaro ir neleidžia turiniui grįžti atgal.

    Problemos prasideda tuomet, kai šis raukas yra nusilpęs arba atsipalaiduoja netinkamu metu. Tada skrandžio rūgštis, dujos, o kartais ir maistas gali patekti į stemplę ir suerzinti jos gleivinę – taip atsiranda deginimo pojūtis bei kiti rėmeniui būdingi simptomai.

    Rėmuo ir refliuksas – ne tas pats

    Nors kasdienėje kalboje šie terminai dažnai painiojami, jie ne visai reiškia tą patį. Gastroezofaginis refliuksas – tai skrandžio turinio grįžimas į stemplę, kuris gali pasitaikyti ir retkarčiais, pavyzdžiui, po riebaus ar labai gausaus valgio.

    Kita situacija – gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kai refliuksas kartojasi ir sukelia varginančius simptomus arba komplikacijas. Ne visiems žmonėms jie pasireiškia vienodai, o daliai refliuksas labiausiai vargina būtent naktį – gali žadinti iš miego, skatinti kosulį ir trukdyti vėl užmigti.

    Kas dar gali padėti, jei rėmuo vargina naktį

    Be tarpo tarp vakarienės ir miego, svarbūs ir kiti kasdieniai įpročiai. Vienas jų – kūno svoris: riebalų perteklius, ypač pilvo srityje, gali didinti spaudimą skrandžiui ir skatinti turinio kilimą į stemplę.

    Taip pat gali padėti pakeltas viršutinis lovos galas – kai liemuo būna šiek tiek aukščiau, rūgščiam turiniui sunkiau patekti į stemplę. Tam kartais naudojamas specialus pleištas po čiužiniu arba pakeltas galvūgalis.

    Praktiška strategija – stebėti, po kokių produktų simptomai paaštrėja, nes dirgikliai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus. Jei rėmuo kartojasi dažnai ir ima trukdyti miegui ar valgymui, to nereikėtų ignoruoti.

    Kada būtina kreiptis į gydytoją

    Pasikartojantys ar stiprėjantys simptomai gali reikšti, kad reikia išsamesnio ištyrimo ir gydymo. Ypač svarbu neatidėlioti vizito, jei atsiranda vadinamųjų „pavojaus ženklų“ – simptomų, kurie kelia įtarimų dėl rimtesnių būklių.

    Taip pat verta prisiminti, kad skausmas krūtinėje ne visuomet susijęs su refliuksu. Jei jis atsiranda staiga, yra stiprus, spaudžiantis arba kartu pasireiškia dusulys, šaltas prakaitas ar ryškus silpnumas, būtina skubiai kviesti medicinos pagalbą.

    „Trijų valandų taisyklė“ nepakeičia diagnostikos ar gydymo, tačiau daugeliui gali tapti paprastu pirmu žingsniu, mažinančiu naktinius rėmens simptomus. Kartais pakanka vakarienę perkelti į ankstesnį laiką ir įvertinti, ar pagerėja savijauta bei miego kokybė.

  • Buvęs Lenkijos olimpinio komiteto vadovas sulaukė naujo kaltinimo: PLK žala – per 1 mln zlotų

    Buvęs Lenkijos olimpinio komiteto (PKOl) prezidentas Radosławas Piesiewiczius sulaukė dar vieno prokuratūros kaltinimo – jam inkriminuojama Lenkijos krepšinio lygai (PLK) padaryta žala, viršijanti 1 mln. zlotų.

    Apie naują įtarimą paskelbė Lenkijos teisingumo ministras Waldemaras Żurekas, nurodęs, kad kaltinimas pareikštas 2026 metų lapkričio 6 dieną Nacionalinėje prokuratūroje.

    Ministro teigimu, žala esą padaryta apmokant iš bendrovės lėšų privačias išlaidas – viešbučius, restoranus ir užsienio skrydžius. Kitaip tariant, lygos pinigai, kaip akcentuota pranešime, galėjo būti naudojami ne su veikla susijusiems tikslams.

    R. Piesiewiczius nuo rugpjūčio pabaigos laikomas laikinojo sulaikymo izoliatoriuje, o naujasis epizodas siejamas su platesniais tyrimais, kurie, anot ministro, apima ir kitus galimų piktnaudžiavimų atvejus.

    Naujas įtarimas susijęs su PLK lėšomis

    W. Żurekas platformoje „X“ pabrėžė, kad sporto organizacijų pinigai negali tapti asmeninių kelionių ar poilsio fondu. Jo žinutėje nurodyta, kad įtarimas susijęs būtent su PLK S.A. patirta daugiau nei 1 mln. zlotų žala.

    Taip pat pranešta, kad vienas tyrimo epizodas, anksčiau išskirtas iš Zondacrypto bylos, buvo sujungtas su kitais tyrimais, apimančiais galimus pažeidimus PKOl ir „Bank Pekao S.A.“.

    Ankstesni kaltinimai Zondacrypto byloje

    R. Piesiewiczius jau anksčiau buvo sulaukęs įtarimų garsioje byloje, susijusioje su kriptovaliutų birža Zondacrypto. Jis buvo sulaikytas rugpjūčio 27 dieną Varšuvoje.

    Tą pačią dieną Prokuratūros Nacionalinės prokuratūros padalinyje Silezijoje jam pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir dėl veiksmų, susijusių su Zondacrypto kreditorių interesais gresiant nemokumui. Skelbiama, kad įtariamasis kaltės nepripažįsta.

    2026 metų rugsėjo 14 dieną Katovicų apygardos teismas, išnagrinėjęs gynybos skundą dėl trijų mėnesių suėmimo, paliko galioti ankstesnį sprendimą dėl laikinojo sulaikymo.

  • Krokuvos išpuolio vykdytojas mokykloje buvo ramus ir mėgstamas: mokytojai prisimena detales

    Krokuvoje kruviną išpuolį įvykdęs 24 metų Michałas Oksińskis, pasak jį pažinojusių mokytojų, mokykloje buvo ramus, tylus ir bendraamžių priimamas vaikinas. Pedagogai sako iki šiol negalintys patikėti, kad jų buvęs mokinys nužudė aštuonis žmones, tarp jų – ir savo tėvus.

    Apie tai pasakojama Lenkijos leidinyje „Super Express“, kalbinusiame Michało buvusios mokyklos darbuotojus ir kaimynus. Jie tvirtina, kad mokykloje jis problemų nekėlė, nors kai kurios detalės dabar atrodo neįprastos.

    Michałas buvo susidomėjęs istorija, kraujo donoryste, taip pat buvo užsiregistravęs kaip galimas kaulų čiulpų donoras. Mokytojai jį apibūdina kaip vidutinį mokinį, kurio pažymiai dažniausiai siekė trejetus ir ketvertus.

    Pedagogai svarsto, kad galimą lūžį galėjo nulemti asmeninės patirtys, tačiau aiškių signalų, esą tragedija artėja, aplinkiniai teigia nepastebėję. Kaimynai taip pat pasakoja, jog šeima gyveno ramiai, be triukšmingų konfliktų.

    100 proc. lankomumas ir techniko diplomas

    Michałas mokėsi profesinio rengimo įstaigoje Ostrovece Šventokšyskiame – nuo namų iki mokyklos jam esą buvo vos keli šimtai metrų. Pasakojama, kad į pamokas jis eidavo noriai.

    Minima, kad jaunuolis turėjo 100 proc. lankomumą ir už tai net buvo apdovanotas atminimo diplomu. 2022 metais jis baigė mokyklą įgydamas CNC mechaniko techniko kvalifikaciją.

    Įstaigos vadovas, kalbėdamas su žurnalistais, pripažino, kad išgirdęs apie tragediją iš pradžių net nesuprato, apie kurį buvusį mokinį kalbama. Aiškinama, kad po metų geriausiai įsimena arba patys stipriausi, arba daugiausia bėdų keliantys mokiniai.

    Juodi drabužiai, istorijos pamokos ir kaukės

    Mokytojai prisimena aukštą vaikiną, dažniausiai vilkėjusį juodai. Pasakojama, kad ypač jis suaktyvėdavo istorijos pamokose – ten galėdavęs pademonstruoti žinias ir gražiai pasakoti.

    Mokykloje, anot pedagogų, niekas nepastebėjo, kad jis domėtųsi Hitleriu ar kitais nusikaltėliais. Taip pat teigiama, jog apie jo susižavėjimą ginklais anuomet beveik nebuvo žinoma.

    Tekste užsimenama, kad susidomėjimas šaudymu galėjo sustiprėti vėliau, ypač po pandemijos, kai tėvas esą supažindino sūnų su šaudymo pasauliu. Teigiama, kad apie šį hobį jis galėdavęs daug pasakoti.

    Kaimynai: konfliktų negirdėjome, bet viena frazė įstrigo

    Per nuotolinę pamoką COVID-19 pandemijos metu Michałas kartą pasirodė prieš kamerą su dujokauke. Mokytojai taip pat mini, kad jis mėgdavo dėvėti kaukes, dengiančias nosį ir burną, net ir pasibaigus pandeminiams ribojimams, tačiau tuo metu tai neatrodė kaip aiškus pavojaus ženklas.

    Kaimynai tikina, kad gyvenimas name buvo ramus: be barnio, pakeltų balsų ar nuolatinių svečių. Šeima daugiabutyje, statytame XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje, esą gyveno daugiau nei dešimtmetį.

    Vienas kaimynas prisiminė trumpą pokalbį automobilių stovėjimo aikštelėje prieš pat tragediją, kai jaunuolis ypatingai kruopščiai pastatė automobilį. Vėliau, po įvykių Ostrovece Šventokšyskiame ir Krokuvoje, kaimynui įstrigo frazė: „Pasaulyje turi būti tvarka.“

  • Mirė „Balados apie Janušką“ žvaigždė Lidia Fiedosiejewa-Šukšina – jai buvo 88-eri

    Mirė rusų aktorė Lidia Fiedosiejewa-Šukšina, kurią dalis žiūrovų prisimena iš serialo „Balada apie Janušką“. Ji mirė 2026 metų lapkričio 6 dieną, būdama 88 metų.

    Kaip skelbiama, paskutinės jos gyvenimo savaitės buvo itin sunkios – aktorės būklė smarkiai pablogėjo.

    Pranešama, kad dėl sveikatos problemų ji buvo gydoma intensyviosios terapijos skyriuje. Detalesnės informacijos apie priežastis pateikta nėra.

    L. Fiedosiejewa-Šukšina buvo žinoma kino ir teatro aktorė, o serialas „Balada apie Janušką“ išliko vienu iš darbų, kurį gerai prisimena ir už Rusijos ribų gyvenantys žiūrovai.

  • Krokuvos ataką išgyvenęs Tomasz Organek prabilo apie neapykantą ir „melą žiniasklaidoje“

    Po šaudynių Krokuvos senamiestyje muzikantas Tomasz Organek sako susidūręs su netikėta reakcija – ne užuojauta, o internetine neapykanta. Artistas socialiniuose tinkluose aprašė, kaip jam teko bėgti slėptis, kai miesto centre nuaidėjo šūviai.

    Kaip skelbiama lenkų portale „SE.pl“, ataka įvyko 2026 metų lapkričio 7 dieną Krokuvos Rynko aikštėje. Per ją žuvo šeši žmonės, dar keliolika buvo sužeisti, o įtariamas užpuolikas vėliau mirė ligoninėje.

    Organek teigia, kad tuo metu buvo aikštėje ir, prasidėjus panikai, kartu su kitais žmonėmis ieškojo prieglobsčio. Pasak jo, daugelis slėpėsi artimiausiose laiptinėse, parduotuvėse ar restoranuose – į vieną jų įbėgo ir pats muzikantas.

    Netrukus po įvykių jis pasidalijo asmenine žinute, tačiau būtent tai, anot atlikėjo, tapo pretekstu įžeidimams ir puolimui internete. Dėl to jis nusprendė viešai sureaguoti į komentarus, kurie jį pasiekė po sukrėtimą sukėlusios dienos.

    „Vietoj empatijos – panieka“

    Organek rašė, kad ilgai svarstė, ar apskritai verta kalbėti, kai tragedija palietė tiek daug žmonių. Vis dėlto, anot jo, patirta komentarų lavina „sėdi giliai“ ir neleido likti tyliam.

    „Buvau ten šeštadienį 15:00. Svarsčiau, ar atkreipti dėmesį į save, kai tiek žmonių ištiko tragedija, bet turiu – tai manyje giliai“, – savo įraše nurodė muzikantas.

    Jis pridūrė negalintis susitaikyti su tuo, kad daliai žmonių pirmas impulsas tokių įvykių akivaizdoje tampa ne užuojauta, o neapykanta. Pasak atlikėjo, tai daug pasako apie kasdienį tarpusavio bendravimą ir aplinką, kurioje lengviau įsiplieskia agresija.

    Pagarba tarnyboms ir kritika dezinformacijai

    Muzikantas taip pat pabrėžė pagarbą tarnyboms ir atsitiktiniams žmonėms, kurie po išpuolio suteikė prieglobstį bei pagalbą išsigandusiems praeiviams. Jo teigimu, tokiose situacijose itin svarbi visuomenės laikysena ir tarpusavio solidarumas.

    Kartu Organek kritikavo, jo žodžiais, melagingas žinutes ir menkinantį pasakojimą viešojoje erdvėje, nukreiptą prieš politikus ar policiją. Pasak atlikėjo, nepasitikėjimo atmosfera ir tarpusavio įtarumas visuomenei kenkia labiau, nei padeda susitelkti.

    „Klaidos televizijoje, puolimas, abipusė įtarumo ir nenoro atmosfera… tai nesukurs visuomenės, paremtos pasitikėjimu, empatija ir bendrystės jausmu“, – reziumavo jis.

  • Traukinyje Lenkijoje kilo panika: keleivis turėjo į ginklą panašų daiktą ir peilį, žmonės bėgo į kitus vagonus

    Lenkijoje keleiviai traukinyje iš Gdynės į Belsko-Bialą patyrė įtemptas minutes, kai viename vagone pastebėtas vyras su į ginklą panašiu daiktu ir peiliu. Tarp keliaujančiųjų kilo panika, dalis žmonių skubiai persėdo į kitus vagonus.

    Incidentas įvyko pirmadienį, lapkričio 9 dieną, praėjus vos dviem dienoms po kruvino išpuolio Krokuvoje, kuris sukrėtė šalį. Būtent šis fonas, tikėtina, dar labiau sustiprino keleivių nerimą.

    Kaip nurodoma pranešime, pirmoji nerimą sukėlusią situaciją pastebėjo viena iš moterų – ji pamatė vyrą su daiktu, primenančiu ginklą. Apie tai netrukus sužinojo ir kiti keleiviai, vagone pasklido aliarmas.

    Traukiniui stojus stotyje, ten jau laukė policijos pareigūnai. Keleiviai, išsigandę galimos grėsmės, iki tol stengėsi pasišalinti iš vagono ir laikytis atokiau.

    Kas nutiko traukinyje

    Pranešama, kad įtartinas keleivis turėjo peilį ir daiktą, kurį aplinkiniai palaikė galimai esančiu ginklu. Žinia apie tai greitai pasklido tarp keliaujančiųjų ir sukėlė sumaištį.

    Žmonės ėmė palikti vagoną ir ieškoti saugesnės vietos kituose traukinio skyriuose. Tuo metu stotyje buvo iškviesti policijos pareigūnai.

    Įtampa po išpuolio Krokuvoje

    Incidentas įvyko tuo metu, kai Lenkija vis dar gyveno po Krokuvoje įvykdyto kruvino išpuolio, per kurį žuvo šeši žmonės. Tokios aplinkybės gali lemti, kad visuomenė į galimas grėsmes reaguoja ypač jautriai.

    Kol kas pateiktoje informacijoje akcentuojama, kad traukinyje aliarmą sukėlė būtent į ginklą panašus daiktas – tai ir tapo pagrindine priežastimi, kodėl keleiviai nusprendė trauktis į kitus vagonus ir laukti policijos.