CP v2

Category: Sveikata

  • Mokslininkai akyse „įjungė“ fotosintezę: špinatų lašai žada proveržį nuo sausų akių

    Mokslininkai akyse „įjungė“ fotosintezę: špinatų lašai žada proveržį nuo sausų akių

    Sausų akių liga vargina šimtus milijonų žmonių visame pasaulyje, o jos simptomai dažnai atrodo kasdieniški: perštėjimas, deginimas, paraudimas, svetimkūnio jausmas ir svyruojantis regėjimo aštrumas. Gydytojai pabrėžia, kad tai ne tik diskomfortas, nes užsitęsęs uždegimas ir ašarų plėvelės nestabilumas gali žaloti akies paviršių.

    Nacionalinio Singapūro universiteto mokslininkai pristatė netikėtą idėją: į akies audinius laikinai perkelti augalų fotosintezės „mechaniką“. Laboratorijoje jie iš špinatų lapų išskyrė tilakoidų membranų struktūras ir jas, kaip nanodaleles, panaudojo akių lašų pavidalu.

    Kaip veikia šviesa maitinami lašai

    Tyrėjų tikslas buvo paskatinti akies ląsteles, veikiamas aplinkos šviesos, gaminti daugiau NADPH – molekulės, kuri veikia kaip ląstelinis energijos ir apsaugos „rezervas“. Ji svarbi neutralizuojant reaktyviąsias deguonies formas, kurios skatina uždegimą ir oksidacinį stresą, dažnai siejamą su sausų akių liga.

    Eksperimentuose su laboratorijoje augintomis žmogaus akies ląstelėmis ir genetiškai pakeistomis pelėmis, kurioms sukelta į sausų akių būklę panaši problema, metodas sumažino oksidacinio streso žymenis. Mokslininkai fiksavo, kad vos per maždaug 30 minučių šviesos poveikis padėjo slopinti uždegiminius procesus akies paviršiuje.

    „Pirmą kartą parodėme, kad augalų fotosintezės sistema gali būti perkelta į žinduolių audinius ir, maitinama ta pačia šviesa, kuri leidžia mums matyti, gaminti biologiškai naudingas molekules“, – sakė biomolekulinės inžinerijos mokslininkas Xing Kuoranas.

    Rezultatai ir palyginimas su įprastu gydymu

    Tyrėjų aprašyta technologija pavadinta LEAF ir paremta tuo, kad tilakoidai yra natūralios struktūros, augaluose atsakingos už NADPH gamybą fotosintezės metu. Špinatai pasirinkti dėl didelės chloroplastų išeigos ir palyginti paprasto išgavimo, be to, tai plačiai prieinamas augalas.

    Publikuotuose bandymuose su pelėmis lašai buvo naudojami du kartus per dieną penkias dienas. Mokslininkai teigia, kad toks gydymas veiksmingiau sumažino sausų akių požymius nei dažnai skiriamas ciklosporino preparatas „Restasis“, kuris daliai pacientų sukelia deginimą ar papildomą dirginimą.

    „Turime technologiją, kuri naudoja aplinkos šviesą, kad tiesiogiai atstatytų molekulę, kurios trūksta sergant sausų akių liga“, – sakė biomolekulinės inžinerijos mokslininkas David Leong Tai Wei.

    Kodėl dar anksti skelbti pergalę

    Nors rezultatai skamba ambicingai, tai vis dar ankstyvos stadijos tyrimai: saugumas ir veiksmingumas žmonėms turi būti patvirtintas klinikiniais tyrimais. Komanda nurodo, kad pasirengimas klinikiniams tyrimams jau vyksta, tačiau iki realaus gydymo praktikoje paprastai prireikia ne vienerių metų.

    Dar viena kliūtis – poveikio trukmė. Tyrėjai pastebi, kad dalelės akies ląstelėse laikui bėgant suyra ir efektyvumas po kelių valandų mažėja, todėl ateityje reikės sprendimų, kaip užtikrinti stabilesnį ir ilgesnį poveikį.

    Mokslininkai taip pat svarsto platesnį pritaikymą: jei audinys pasiekiamas matoma šviesa ir problemą lemia oksidacinis stresas, panaši strategija teoriškai galėtų būti svarstoma ir kitoms uždegiminėms būklėms. Vis dėlto artimiausias realistiškas tikslas išlieka saugus, patogus ir veiksmingas sausų akių gydymas, kuris sumažintų priklausomybę nuo nuolatinių lašų ir dirginančių preparatų.

  • Mokslininkai rado paprastą triuką gerti mažiau: padėjo viena žinutė ir vienas įprotis

    Mokslininkai rado paprastą triuką gerti mažiau: padėjo viena žinutė ir vienas įprotis

    Mokslininkų analizė rodo, kad žmones efektyviausiai mažina alkoholio vartojimą ne vien bauginant pasekmėmis, o sujungiant aiškią rizikos žinutę su konkrečiu veiksmu. Tyrime dalyviams buvo rodomi skirtingi sveikatos pranešimai ir reklaminiai klipai, o vėliau vertinta, ar keičiasi jų elgesys.

    Rezultatai išryškino vieną derinį, kuris išsiskyrė iš kitų: informacija apie alkoholio ryšį su vėžiu ir paprastas prašymas skaičiuoti kiekvieną išgertą gėrimą. Būtent šis metodas buvo susijęs ne tik su bandymu sumažinti vartojimą, bet ir su realiu, statistiškai reikšmingu sumažėjimu per maždaug šešias savaites.

    Kodėl skaičiavimas veikia?

    Tyrėjų teigimu, vien perspėjimas apie žalą dažnai sukelia trumpalaikę reakciją, tačiau nepadeda žmogui suprasti, ką daryti čia ir dabar. Skaičiavimas veikia kaip paprastas savikontrolės įrankis: jis didina sąmoningumą, mažina automatinį gėrimą ir leidžia lengviau pastebėti, kada peržengiama įprasta riba.

    Praktikoje tai gali atrodyti labai paprastai: vakaro metu pasižymėti, kiek standartinių gėrimų išgerta, ir sąmoningai sustoti anksčiau. Tyrime kiti metodai, pavyzdžiui, raginimas iš anksto nusistatyti gėrimų skaičių ir jo laikytis, taip pat skatino dalį žmonių mažinti vartojimą, tačiau bendrai nusileido skaičiavimo ir vėžio rizikos žinutės deriniui.

    Alkoholio rizikos kontekstas

    Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad alkoholis yra susijęs su didesne įvairių ligų rizika, įskaitant onkologinius susirgimus, širdies ir kraujagyslių ligas, kepenų pažeidimus bei miego ir psichikos sveikatos sutrikimus. Daliai žmonių ypač svarbu tai, kad apie alkoholio kancerogeniškumą vis dar žino ne visi, todėl aiški informacija gali tapti stipriu motyvu keisti įpročius.

    Pačiame tyrime buvo apklausta 7 995 žmonių grupė, vėliau dalis jų pakartotinai atsakė į klausimus po trijų savaičių, o dar kartą po dar trijų savaičių. Dalyviai buvo suskirstyti į grupes ir matė skirtingus pranešimus, o vienas derinys nuosekliai išsiskyrė kaip efektyviausias tiek motyvuojant, tiek keičiant realų vartojimą.

    Ką galima pritaikyti kasdien?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad visuomenės sveikatos kampanijoms dažnai trūksta išteklių, todėl itin svarbu pasirinkti veikiančias žinutes. Šio tyrimo išvada paprasta: žmogui neužtenka vien sužinoti riziką, jam reikia ir konkretaus, lengvai įgyvendinamo veiksmo, kuris padėtų tą riziką mažinti.

    Skaičiuoti gėrimus galima ir be programėlių ar sudėtingų metodikų, tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra medicininė pagalba priklausomybei gydyti. Jei alkoholio vartojimas kelia rimtų problemų, dažnėja kontrolės praradimas ar atsiranda abstinencijos požymių, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ar priklausomybių specialistus.

    „Pasakyti žmonėms, kad alkoholis susijęs su vėžiu, yra tik dalis sprendimo, taip pat būtina duoti aiškų būdą veikti ir mažinti riziką“, – sakė tyrime cituota sveikatos ekonomistė ir vartotojų psichologė Simone Pettigrew.

    „Kai informaciją apie alkoholio ir vėžio ryšį sujungėme su konkrečiu veiksmu, tai yra gėrimų skaičiavimu, dalyviai sumažino suvartojamo alkoholio kiekį“, – teigė ji.

  • Karščio bangos smogia ne visiems vienodai: moterys moka didžiausią kainą ir jau prisitaiko

    Karščio bangos smogia ne visiems vienodai: moterys moka didžiausią kainą ir jau prisitaiko

    Neįprastai ankstyva ir stipri karščio banga Indijoje parodė, kaip greitai ekstremalios temperatūros gali sutrikdyti kasdienį gyvenimą. Kai kuriose šalies šiaurės vakarų ir centrinėse dalyse termometrų stulpeliai perkopė 46 laipsnius, uždarytos mokyklos, o ligoninėse įrengti atskiri padaliniai šilumos smūgių atvejams.

    Nors karščio bangos dažniausiai pristatomos kaip sveikatos krizė, jų poveikis neapsiriboja mirtingumo ar hospitalizacijų statistika. Vis daugiau tyrimų rodo, kad ekstremalus karštis nevienodai veikia skirtingas visuomenės grupes, o moterims kai kuriose situacijose tenka didesnė ir mažiau matoma našta.

    Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad karštis kasmet prisideda prie šimtų tūkstančių mirčių visame pasaulyje. Tačiau kasdieniai padariniai, tokie kaip prarastos pajamos, padidėjusi priežiūros našta šeimoje ar saugumo rizikos, dažnai lieka už oficialių skaičių ribų.

    Karštis darbe ir namuose

    Karščio patirtis dažnai priklauso ne tik nuo fiziologijos, bet ir nuo socialinių vaidmenų. Daugelyje Afrikos, Azijos ir Okeanijos regionų moterys dažniau atsakingos už namų ūkį ir artimųjų priežiūrą, todėl daugiau laiko praleidžia prastai vėdinamuose būstuose, kuriuose nėra izoliacijos ar vėsinimo.

    Tai didina fizinę įtampą, prastina miego kokybę ir veikia emocinę savijautą. Karštis taip pat apsunkina kasdienius darbus, kurių neįmanoma atidėti, pavyzdžiui, maisto ruošą ar vandens atsinešimą, ypač kai infrastruktūra silpna.

    Darbovietėse problemą paaštrina lyčių segregacija ir neformalūs užsiėmimai, kuriuose dažnai trūksta elementarių higienos sąlygų. Tyrimai Pietų Azijoje rodo, kad per karščius moterys kartais sąmoningai mažiau geria vandens, kad rečiau naudotųsi nehigieniškais tualetais, o tai didina dehidratacijos ir perkaitimo riziką.

    Kai kuriuose regionuose diskomfortą sustiprina ir kultūrinės normos, susijusios su apranga, kai moterys privalo vilkėti daugiau dengiančius drabužius nei vyrai. Tai nėra smulkmena, nes papildomi sluoksniai tiesiogiai didina šiluminę apkrovą ir mažina galimybes saugiai dirbti ar judėti lauke.

    Keičiasi socialinis saugumas

    Karščio bangos perkuria ir socialinius ryšius. Tropiniuose regionuose per didelius karščius moterys dažniau lieka namuose, o tai mažina bendravimą, paramą ir galimybes gauti pagalbą, ypač nėštumo metu ar prižiūrint mažus vaikus.

    Tyrimai rodo, kad bendruomenėse, kuriose moters vertė stipriai siejama su gebėjimu atlikti įprastus darbus, karštis gali sukelti papildomą psichologinę įtampą. Kai dėl perkaitimo tampa sunku atlikti fizines užduotis, moterys neretai susiduria su kaltinimais silpnumu ar tingumu.

    Didėjant temperatūrai, kai kuriose šalyse fiksuojamos ir didesnės smurto artimoje aplinkoje rizikos. Mokslinėje literatūroje aptariama sąsaja tarp karščio, streso ir agresijos, o pažeidžiamiausiose grupėse tai gali reikšti prastesnį saugumą namuose ir mažesnes galimybes ieškoti pagalbos.

    Prisitaikymas jau vyksta

    Nors institucijų sprendimai dažnai vėluoja, moterys daugelyje vietovių jau kuria praktinius būdus, kaip sumažinti karščio poveikį. Indijos neformaliose gyvenvietėse paplito stogų dažymas šviesiomis spalvomis, taip pat improvizuotos dangos iš lengvai prieinamų medžiagų, kurios mažina įkaitimą patalpose.

    Bangladeše kai kurios šeimos įsirengia papildomas, geriau vėdinamas ir užuovėją teikiančias erdves prie namų, kurios tampa ir poilsio zona, ir bendruomenės susitikimų vieta. Tokios kasdienės adaptacijos vienu metu sprendžia kelias problemas: vėsina, padeda palaikyti socialinius ryšius ir stiprina tarpusavio pagalbą.

    Ekspertai pabrėžia, kad prisitaikymo politika neturėtų laikyti karščio lyčiai neutraliu reiškiniu. Efektyvios priemonės apima ne tik perspėjimų sistemas ar sveikatos rekomendacijas, bet ir būsto vėsinimo sprendimus, prieigą prie vandens bei sanitarijos, saugias viešąsias erdves ir paramą bendruomenėms, kurios karštį patiria kasdien.

    Karščio bangoms tampant dažnesnėms ir intensyvesnėms, tampa akivaizdu, kad nematomas kasdienis prisitaikymas jau vyksta, tik jam trūksta pripažinimo ir resursų. Jei sprendimų priėmėjai įtrauks lyčių aspektą ir realias žmonių praktikas, tai gali sumažinti nelygybę ir išgelbėti gyvybes.

  • Paprastas namų darbas, kuris ramina protą: taip tvarkosi zen vienuoliai ir psichologai

    Paprastas namų darbas, kuris ramina protą: taip tvarkosi zen vienuoliai ir psichologai

    Pavasarinis tvarkymasis daugeliui asocijuojasi su įtampa ar nuovargiu, tačiau psichologai ir zen tradicijos atstovai pabrėžia, kad šie kasdieniai darbai gali turėti apčiuopiamos naudos emocinei savijautai. Pasikartojantys judesiai, aiški užduoties pradžia ir pabaiga neretai veikia kaip paprasta savireguliacijos praktika.

    Klinikinė psichologė Holly Schiff teigia, kad tokie veiksmai kaip šlavimas, grindų plovimas ar paviršių valymas gali raminti nervų sistemą, nes yra nuspėjami ir struktūruoti. Be to, rezultatas matomas iš karto, todėl žmogus greičiau pajunta kontrolę ir užbaigtumo jausmą.

    „Pasikartojanti, fizinė veikla, tokia kaip tvarkymasis, nervų sistemai gali būti reguliuojanti, nes ji nuspėjama, aiški ir leidžia pajusti, kad užduotis baigta“, – sakė Holly Schiff.

    Zen vienuolynuose tvarka laikoma ne tik buitine pareiga, bet ir praktikos dalimi. Vienuolis Shoukei Matsumoto rašė, kad kruopštus šventyklos erdvių valymas padeda ugdyti dėmesingumą ir santykį su aplinka, o pats procesas gali būti prasmingas net be siekio pasiekti tobulą rezultatą.

    „Mes nežiūrime į tvarkymąsi kaip į bandymą kontroliuoti aplinką, o kaip į rūpinimąsi savo buveine ir santykiu su pasauliu“, – sakė Shoukei Matsumoto.

    Jei tvarkymasis kelia pasipriešinimą, specialistai siūlo keisti ne užduotį, o požiūrį į ją. Vietoj ilgo darbų sąrašo verta susitelkti į procesą: judesio ritmą, vandens temperatūrą, kvapus, garsus, trumpą laiko atkarpą. Toks dėmesio perkėlimas dažnai priartina veiklą prie sąmoningumo treniruotės.

    Psichologai taip pat atkreipia dėmesį, kad užplūstantis „per didelio darbo“ jausmas dažnai kyla ne dėl pačių dulkių ar daiktų, o dėl to, ką tai simbolizuoja: laiko spaudimo, savikritikos, gėdos ar įsitikinimo, kad būtina viską sutvarkyti idealiai. Tokiais atvejais padeda itin mažas pirmas žingsnis, pavyzdžiui, vienas stalas ar viena lentyna, nes svarbiausia yra pradėti, o ne aprėpti viską iš karto.

    Naujausiose psichologinėse rekomendacijose apie streso valdymą vis dažniau pabrėžiama paprastų rutinų svarba: miegas, judėjimas, aiški dienotvarkė ir kasdieniai, lengvai pamatuojami veiksmai. Tvarkymasis čia tinka ypač gerai, nes suteikia greitą grįžtamąjį ryšį ir gali tapti trumpu, praktišku būdu sugrįžti į „čia ir dabar“ būseną.

  • Gydytojai įspėja: vienas žodis gali kainuoti moterims gyvybę per infarktą

    Gydytojai įspėja: vienas žodis gali kainuoti moterims gyvybę per infarktą

    Moteris atvyksta į priėmimą jausdama dusulį, prakaitavimą ir skausmą nugaroje ties mente, kuris plinta į kairę ranką. Tyrimai neparodo aiškių pakitimų, todėl ji išleidžiama namo. Kitą dieną simptomai priskiriami nerimui, o naktį ištinka infarktas.

    Tokia istorija nėra išimtis. Kardiologai ir visuomenės sveikatos tyrėjai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad moterų patiriami infarkto simptomai vis dar per dažnai nuvertinami, o diagnostika ir gydymas vėluoja, nors širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena pagrindinių moterų mirties priežasčių.

    Probleminis terminas medicinoje

    Viena iš priežasčių, dėl kurių moterų būklė kartais įvertinama netiksliai, siejama su terminu „atipiniai“ simptomai. Taip dešimtmečius buvo vadinami požymiai, kurie dažniau pasitaiko moterims arba pasireiškia ne taip, kaip stereotipiškai vaizduojamas infarktas.

    Medikai pabrėžia, kad tai klaidinantis požiūris, nes simptomai, kurie paliečia maždaug pusę gyventojų, savaime negali būti laikomi retais ar neįprastais. Be to, naujesni tyrimai rodo, kad pagrindinis simptomas abiem lytims dažnai sutampa.

    Ką rodo naujesni tyrimai

    Stebėjimo tyrimai ir klinikiniai darbai rodo, kad daugiau nei 90 proc. tiek moterų, tiek vyrų infarkto metu vis tiek patiria krūtinės skausmą ar diskomfortą. Skirtumas tas, kad moterims dažniau kartu pasireiškia pykinimas, dusulys, neįprastas nuovargis, žandikaulio skausmas ar skausmas tarp menčių.

    Toks simptomų derinys kartais nukreipia mintį ne į širdį, o į stresą, nerimą ar virškinimo sutrikimus, ypač jei elektrokardiograma ar pirminiai kraujo tyrimai iš pradžių neparodo ryškaus pokyčio. Dėl to didėja rizika, kad pacientė bus išleista per anksti, o gydymas bus pradėtas per vėlai.

    Specialistai taip pat primena, kad infarktas ne visada būna staigus ir „kino vertas“ skausmas. Jis gali būti lėtesnis, bangomis stiprėjantis, pasireikšti spaudimu, sunkumu krūtinėje ar tiesiog nepaaiškinamu oro trūkumu, todėl dalis žmonių delsia kreiptis pagalbos.

    Kodėl moterys vis dar nukenčia dažniau

    Tyrimai įvairiose šalyse rodo, kad moterims, palyginti su vyrais, rečiau skiriami kai kurie standartiniai sprendimai ūmios būklės metu, o pats diagnostikos procesas neretai pradedamas nuo „tipinių“ požymių atpažinimo. Jei klinikinis vaizdas neatitinka įprasto šablono, padidėja klaidos tikimybė.

    Prie problemos prisideda ir istorinė medicinos tyrimų kryptis, kai daugelis senesnių širdies ligų tyrimų buvo labiau orientuoti į vyrus, todėl vėliau suformuotos rekomendacijos ne visada pakankamai tiksliai atspindėjo moterų rizikas. Pastaraisiais metais gairės ir mokymai keičiasi, tačiau praktikoje pokyčiai vyksta lėčiau.

    Gydytojai ragina tiek pacientus, tiek sveikatos priežiūros specialistus vertinti simptomus plačiau ir neignoruoti naujų, nepaaiškinamų pojūčių. Jei atsiranda krūtinės diskomfortas, dusulys, staigus silpnumas, pykinimas ar neįprastas skausmas viršutinėje kūno dalyje, saugiausia skubiai kreiptis medicinos pagalbos ir nevykti į ligoninę savarankiškai.

  • PSO: beveik 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti – du įpročiai lemia beveik pusę rizikos

    PSO: beveik 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti – du įpročiai lemia beveik pusę rizikos

    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) mokslininkų apžvalga rodo, kad didelė dalis vėžio atvejų nėra neišvengiami: 2022 metais maždaug 38 proc. naujų diagnozių visame pasaulyje siejosi su pakeičiamais rizikos veiksniais. Tai reiškia, kad milijonų susirgimų būtų galima išvengti mažinant žinomus pavojus, stiprinant prevenciją ir laiku taikant medicinines priemones.

    Analizėje vertinta 30 modifikuojamų veiksnių grupė, apimanti elgseną, aplinką, profesines rizikas ir infekcijas. Daugiausia prevenciškai paveikiamų atvejų teko trims lokalizacijoms: plaučių, skrandžio ir gimdos kaklelio vėžiui, kurie kartu sudarė beveik pusę su pakeičiamais veiksniais susijusių atvejų.

    Du įpročiai išsiskiria labiausiai

    Pagrindinis prevencinis veiksnys išlieka tabako rūkymas. PSO skaičiavimu, 2022 metais jis buvo susijęs su 15 proc. visų naujų vėžio atvejų, o vyrų grupėje rūkymo indėlis buvo dar didesnis ir siekė 23 proc.

    Antrą vietą tarp gyvenimo būdo veiksnių užėmė alkoholio vartojimas: jis sudarė apie 3,2 proc. visų naujų atvejų, tai yra maždaug 700 000 diagnozių. Tyrėjai taip pat įvertino, kad rūkymas ir alkoholis kartu sudaro apie 48 proc. visų prevenciškai išvengiamų vėžio atvejų.

    „Šis reikšmingas tyrimas išsamiai įvertina pasaulinę išvengiamo vėžio naštą ir pirmą kartą kartu su elgsenos, aplinkos bei profesiniais veiksniais įtraukia ir infekcines vėžio priežastis“, – sakė PSO medicinos epidemiologė ir viena iš analizės autorių Isabelle Soerjomataram.

    Ką keičia aplinka ir infekcijos

    Be individualių įpročių, svarbūs ir aplinkos veiksniai, ypač oro tarša, kurios poveikis skiriasi pagal regionus. Pavyzdžiui, Rytų Azijoje apie 15 proc. moterų plaučių vėžio atvejų siejama su oro tarša, o Šiaurės Afrikoje ir Vakarų Azijoje apie 20 proc. vyrų plaučių vėžio atvejų taip pat priskiriama šiam veiksniui.

    Infekcijos sudarė maždaug 10 proc. naujų vėžio atvejų, o moterų grupėje ryškiausia prevenciškai valdoma priežastis buvo didelės rizikos žmogaus papilomos viruso infekcija, galinti lemti gimdos kaklelio vėžį. PSO pabrėžia, kad vakcina nuo žmogaus papilomos viruso yra viena efektyviausių priemonių mažinti šios lokalizacijos vėžio naštą, tačiau skiepijimo aprėptis daugelyje šalių vis dar nepakankama.

    Skrandžio vėžio atvejų našta didesnė tarp vyrų ir dažnai siejama su rūkymu bei infekcijomis, kurioms palankios sąlygos susidaro dėl perpildytų gyvenimo sąlygų, prastesnės sanitarijos ir ribotos prieigos prie švaraus vandens. Tai rodo, kad prevencija apima ne tik asmeninius sprendimus, bet ir visuomenės sveikatos infrastruktūrą.

    Kodėl prevencija vėl grįžta į pirmą planą

    PSO išvada aiški: rizikos veiksnių mažinimas yra viena galingiausių priemonių mažinti vėžio naštą. Praktikoje tai reiškia griežtesnę tabako kontrolę, alkoholio žalos mažinimo politiką, oro taršos mažinimą, darbo saugos stiprinimą ir infekcijų prevenciją skiepais bei patikromis.

    „Spręsdami šias išvengiamas priežastis turime vieną didžiausių galimybių sumažinti pasaulinę vėžio naštą“, – sakė PSO vėžio kontrolės komandos vadovas André Ilbawi.

    Mokslininkai pabrėžia, kad prevencija reikalauja ne vien individualios valios: būtinos nuoseklios politinės priemonės, ilgalaikės investicijos ir sprendimai, pritaikyti skirtingų regionų rizikos profiliams. Tačiau pagrindinė žinutė išlieka paprasta: reikšminga dalis vėžio atvejų gali būti sustabdyta dar prieš jiems prasidedant.

  • Nerimo ir depresijos banga: tyrimas rodo, kad psichikos sutrikimų turi apie 1,2 mlrd. žmonių

    Nerimo ir depresijos banga: tyrimas rodo, kad psichikos sutrikimų turi apie 1,2 mlrd. žmonių

    Nerimo ir depresijos paplitimas per pastaruosius tris dešimtmečius sparčiai augo, o bendras žmonių, gyvenančių su psichikos sveikatos sutrikimais, skaičius pasaulyje pasiekė apie 1,2 mlrd. Tai rodo medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbta Global Burden of Disease 2023 tyrimo analizė, apžvelgusi duomenis iki 2023 metų.

    Tyrėjai skaičiuoja, kad nuo 1990 metų bendras psichikos sutrikimų paplitimas išaugo apie 95 proc. Labiausiai išsiskyrė didžiojo depresinio sutrikimo ir nerimo sutrikimų šuolis: atitinkamai apie 131 proc. ir 158 proc., todėl šios būklės tapo dažniausiai registruojamais psichikos sveikatos sutrikimais pasaulyje.

    „Atsiliepti į pasaulio gyventojų psichikos sveikatos poreikius, ypač pažeidžiamiausių, yra pareiga, o ne pasirinkimas“, – rašė tyrimo autoriai.

    Kas patiria didžiausią naštą?

    Analizė pabrėžia, kad sutrikimų našta pasiskirsto netolygiai: moterims priskiriama apie 620 mln. atvejų, vyrams – apie 552 mln. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad lyčių skirtumus lemiančių priežasčių įrodymai vis dar nevienodi, o kai kurios sritys išlieka nepakankamai ištirtos.

    Publikacijoje minimi galimi paaiškinimai apima tiek socialinius veiksnius, pavyzdžiui, smurto artimoje aplinkoje ir seksualinės prievartos riziką, tiek struktūrines nelygybes, įskaitant diskriminaciją. Taip pat išskiriami biologiniai pokyčiai, susiję su nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu, bei didėjantis vaidmenų ir atsakomybių krūvis.

    Tarp moterų dažniausiai fiksuojami depresijos ir nerimo sutrikimai, o taip pat dažniau minimi tam tikri valgymo sutrikimai ir bipolinis sutrikimas. Vyrų grupėje dažniau pasitaiko neurovystymosi ir elgesio sutrikimai, tokie kaip dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas, elgesio sutrikimai ar autizmo spektro sutrikimas.

    Didžiausia psichikos sveikatos sutrikimų našta pasauliniu mastu nustatyta 15–19 metų paauglių grupėje. Tai sustiprina signalą, kad prevencija ir ankstyva pagalba mokyklose bei pirminėje sveikatos priežiūroje gali būti kritiškai svarbūs.

    Kodėl atvejų daugėja?

    Tyrimo autoriai išskiria kelis reikšmingus rizikos veiksnius: vaikystėje patirtą seksualinį smurtą, smurtą artimoje aplinkoje ir patyčias. Šie veiksniai siejami su įvairiais sutrikimais, tarp jų depresija, nerimo sutrikimais, bipoliniu sutrikimu ir kai kuriomis elgesio problemomis.

    Vis dėlto pažymima, kad vien šie veiksniai nepaaiškina viso šuolio. Tyrime nurodoma, kad rizikos veiksnių paplitimas laikui bėgant ne visada didėjo, o jų paaiškinama dalis 2023 metais sudarė apie 18 proc. psichikos sutrikimų DALY rodiklio, kuris parodo dėl ligos ar negalios prarastus sveiko gyvenimo metus.

    Todėl augimas siejamas su platesniu kontekstu: genetinių ir biologinių veiksnių sąveika, skurdu, didėjančia nelygybe, taip pat didelėmis krizėmis, tokiomis kaip karai, pandemijos, stichinės nelaimės ir klimato kaitos padariniai. Šie sukrėtimai veikia tiek tiesiogiai, didindami stresą ir netektis, tiek netiesiogiai, silpnindami bendruomenių atsparumą ir paslaugų prieinamumą.

    Sveikatos sistemos nespėja paskui poreikį

    Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad psichikos sutrikimai yra vienos svarbiausių negalios priežasčių pasaulyje, o jų keliama žmogiškoji ir ekonominė našta didėja. Tai atsiliepia šeimoms, darbdaviams ir valstybėms per mažesnį produktyvumą, mažesnį dalyvavimą darbo rinkoje ir augantį spaudimą sveikatos bei socialinės apsaugos sistemoms.

    Autoriai įspėja, kad paslaugų plėtra daugelyje šalių neauga proporcingai poreikiui. Kitaip tariant, žmonių, kuriems reikia pagalbos, daugėja greičiau nei didėja galimybės laiku gauti diagnostiką, psichoterapiją, vaistus ar tęstinę psichosocialinę paramą.

    Ekspertai akcentuoja, kad efektyviausios priemonės dažnai yra kompleksinės: ankstyvas atpažinimas, pagalba vaikams ir paaugliams, smurto prevencija, patyčių mažinimas, priklausomybių gydymas, taip pat lengviau pasiekiamos psichikos sveikatos paslaugos bendruomenėse. Kartu vis didesnis dėmesys skiriamas ir darbo vietų politikai, kuri mažintų perdegimą bei padėtų laiku nukreipti pagalbai.

  • Pasaulio čempionatui artėjant futbolininkai spaudžia FIFA dėl karščio: kur brėžiama saugumo riba?

    Pasaulio čempionatui artėjant futbolininkai spaudžia FIFA dėl karščio: kur brėžiama saugumo riba?

    Artėjant 2026 metų vyrų futbolo pasaulio čempionatui Kanadoje, Meksikoje ir JAV, žaidėjai iš skirtingų šalių viešu laišku ragina FIFA sugriežtinti apsaugos priemones dėl ekstremalaus karščio. Pasak jų, dabartiniai protokolai ne visada atitinka realias rizikas aikštėje ir gali palikti per daug erdvės interpretacijoms.

    Turnyras vyks 39 dienas, numatytos 104 rungtynės, o komandoms teks ne tik žaisti, bet ir treniruotis bei keliauti per skirtingas klimato zonas. Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikis krūvis karštyje didina šilumos streso tikimybę, o jis gali paveikti ir sportinę formą, ir saugumą.

    Žaidėjų argumentas: rizika akivaizdi

    Atvirą laišką pasirašę futbolininkai ir buvę žaidėjai teigia, kad šilumos stresas mažina fizinį pajėgumą ir didina sveikatos sutrikimų riziką. Jie ragina taikyti geriausias medicinos žinias ne tik elitui, bet ir visoms grandims, nes pasaulio čempionatas formuoja standartą visam futbolui.

    „Mums svarbu, kad visi žaidėjai būtų apsaugoti nuo karščio poveikio, nuo mėgėjų iki elito. Kadangi pasaulio čempionate žaidžiantis elitas rodo pavyzdį viso pasaulio futbolininkams, būtina praktikoje taikyti geriausias turimas medicinos žinias“, – rašoma žaidėjų laiške.

    Žaidėjai taip pat dalijasi asmenine patirtimi: karštis gali sukelti galvos svaigimą, nuovargį, raumenų mėšlungį, o intensyviai žaisti tampa sunkiau. Jų teigimu, tai nėra vien komforto klausimas, nes esant dideliam krūviui ir aukštai temperatūrai rizika gali greitai didėti.

    Ką žada FIFA ir kas kelia ginčą?

    FIFA nurodo, kad vertina su klimatu susijusias rizikas kaip turnyro planavimo dalį ir derina sprendimus su miestais šeimininkais, stadionų valdytojais bei nacionalinėmis tarnybomis. Organizacija taip pat pabrėžia, kad siekia apsaugoti žaidėjus, teisėjus, sirgalius, savanorius ir personalą.

    „FIFA yra įsipareigojusi saugoti žaidėjų, teisėjų, sirgalių, savanorių ir personalo sveikatą bei saugą. Su klimatu susijusios rizikos vertinamos planuojant turnyrą ir valdomos glaudžiai bendradarbiaujant su miestais šeimininkais, stadionų atsakingais asmenimis ir nacionalinėmis institucijomis“, – sakė FIFA atstovas.

    Šiam čempionatui FIFA taikys trijų minučių hidratacijos pertraukas kiekviename kėlinyje, ir jos bus daromos nepriklausomai nuo oro sąlygų. Taip pat paliekama galimybė atlikti iki penkių keitimų, numatomas papildomas keitimas pratęsimo metu, atskiras keitimas dėl smegenų sukrėtimo ir mažiausiai trys poilsio dienos tarp rungtynių.

    Organizacija tikina, kad sudarydama tvarkaraščius atsižvelgė į klimatą, stengėsi mažinti kelionių apimtį, didinti poilsio laiką ir derinti rungtynių laikus. Pasak FIFA, kiek įmanoma ribojami mačai karščiausiomis dienos valandomis, o dalis rungtynių planuojamos dengtuose stadionuose.

    Kur turėtų būti nustatyta riba?

    Didžiausias nesutarimas kyla dėl to, kada sąlygos laikomos pavojingomis ir ar reikėtų aiškesnių privalomų taisyklių rungtynių nukėlimui ar stabdymui. Pasaulinė profesionalių futbolininkų sąjunga FIFPRO yra išreiškusi poziciją, kad apie 28 laipsnių karštis jau gali būti nesaugus ir tokiomis sąlygomis rekomenduojama svarstyti rungtynių atidėjimą.

    Tuo metu FIFA taisyklėse rungtynių nukėlimas siejamas su aukštesnėmis temperatūromis, o tai, žaidėjų nuomone, gali neatspindėti realaus šilumos streso poveikio. Medicinos specialistai pabrėžia, kad riziką lemia ne vien termometro rodmenys: svarbūs ir drėgmė, saulės spinduliuotė, vėjas, aklimatizacija bei rungtynių intensyvumas.

    Artėjant turnyrui diskusija dėl karščio valdymo futbolo varžybose vis garsėja, nes klimato kaita didina ekstremalių karščių tikimybę. Žaidėjai tikisi, kad iki čempionato bus aiškiau apibrėžtos privalomos saugumo priemonės, kurios vienodai galiotų visoms komandoms ir visoms rungtynėms.

  • Airija įspėja dėl Ukrainos asocijuotos narystės ES: Merzo planas gali įšaldyti plėtrą

    Airija įspėja dėl Ukrainos asocijuotos narystės ES: Merzo planas gali įšaldyti plėtrą

    Airijos užsienio reikalų ministrė Helen McEntee perspėjo, kad Ukrainai siūlomas asocijuotos narystės Europos Sąjungoje modelis gali palikti šalį ilgalaikėje tarpinėje būsenoje. Pasak jos, toks statusas rizikuotų sumažinti reformų tempą ir politinį impulsą, reikalingą pilnavertei narystei pasiekti.

    Ši reakcija pasirodė po Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo iniciatyvos pasiūlyti Ukrainai specialiai pritaikytą integracijos etapą. Kritikai baiminasi, kad tai faktiškai sukurtų dviejų lygių narystės logiką, kai dalis šalių priartėtų prie ES, bet liktų be pilnų teisių ir aiškaus kelio į pabaigą.

    Kas siūloma Ukrainai?

    Merzo pasiūlyme numatomas asocijuotos narystės statusas, kuris leistų Ukrainai dalyvauti kai kuriuose ES sprendimų priėmimo formatuose, tačiau be balsavimo teisės ir be galimybės gauti atsakomybės sričių. Taip pat būtų atveriamas kelias prisijungti prie tam tikrų ES finansuojamų programų palaipsniui, etapais.

    Idėjos šalininkai ją pristato kaip pragmatišką sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad pilnas stojimo procesas paprastai trunka ilgai, o kai kuriose valstybėse narėse ratifikavimas yra politiškai sudėtingas. Merzas argumentuoja, kad nauji tarpiniai mechanizmai galėtų tapti „greitais žingsniais“ Ukrainos integracijos link.

    Airijos argumentas: tarpinė būsena gali tapti nuolatine

    Airija pabrėžia, kad svarbiausia išlaikyti vienodas stojimo taisykles visoms kandidatėms ir nepakeisti meritokratinio, reformomis grįsto proceso politiniais kompromisais. McEntee teigimu, didžiausia rizika ta, kad tarpinis statusas sumažintų spaudimą įgyvendinti sudėtingas reformas, ypač teisinės valstybės, teismų sistemos ir institucijų atsparumo srityse.

    „Turime užtikrinti, kad nebūtų dviejų lygių požiūrio ir kad stojimo procesas būtų taikomas vienodai kiekvienai šaliai“, – sakė Helen McEntee.

    Airijos pozicija ypač reikšminga ir dėl institucinio kalendoriaus: šalis netrukus perims ES Tarybos pirmininkavimą ir prižiūrės derybų darbotvarkę, susijusią su Ukrainos stojimo procesu. Tai reiškia, kad Dublino tonas gali turėti įtakos, kaip greitai ir kokia seka bus judama toliau.

    Europos Komisijos ir Ukrainos signalai

    Europos Komisija palankiai vertina diskusijas apie „inovatyvius sprendimus“, tačiau pabrėžia, kad plėtra turi išlikti grindžiama nuopelnais ir realiu reformų įgyvendinimu. Komisija taip pat leidžia suprasti, kad teisinį pasiūlymo vertinimą pateiks tik pasibaigus valstybių narių politinėms konsultacijoms.

    Tuo metu Ukraina akcentuoja, kad strateginis tikslas nesikeičia. Kyjivas viešai pabrėžia, kad tarpiniai modeliai gali būti svarstomi tik kaip priemonės, bet ne kaip pilnavertės narystės pakaitalas.

    „Galima ieškoti formatų, kurie priartina prie narystės, bet jie negali pakeisti mūsų strateginės pozicijos siekti pilnavertės narystės“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

    Plėtros derybos ir politinis blokavimas

    Merzo laiškas Europos lyderiams pasirodė tuo metu, kai ES bando atgaivinti Ukrainos stojimo procesą, pastaraisiais metais strigusį dėl Vengrijos taikytų blokavimo sprendimų. Briuselis tikisi, kad artimiausiais mėnesiais gali atsirasti galimybė atverti pirmąjį derybų etapą, dažniausiai vadinamą pagrindų arba fundamentų klasteriu.

    Šis derybų blokas paprastai apima teisinės valstybės, teismų nepriklausomumo, kovos su korupcija, viešojo administravimo ir pagrindinių teisių klausimus. Būtent čia ES dažniausiai kelia griežčiausius reikalavimus ir tikrina, ar reformos nėra vien formaliai paskelbtos, bet realiai įgyvendintos.

    Diskusija dėl asocijuotos narystės dabar tampa platesnio klausimo dalimi: kaip suderinti politinį norą greičiau priartinti Ukrainą prie ES su ilgais, teisiškai apibrėžtais stojimo kriterijais. Nuo to, kuria kryptimi pasuks valstybių narių sprendimai, priklausys, ar tarpinis statusas bus laikinas tiltas, ar naujas „laukiamojo“ modelis be aiškios pabaigos.

  • Tulsi Gabbard traukiasi iš Trumpo žvalgybos vadovės pareigų: įvardijo priežastį ir įpėdinį

    Tulsi Gabbard traukiasi iš Trumpo žvalgybos vadovės pareigų: įvardijo priežastį ir įpėdinį

    JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard pranešė atsistatydinanti iš pareigų Donaldo Trumpo administracijoje. Apie sprendimą ji paskelbė socialiniame tinkle „X“, nurodydama, kad traukiasi dėl vyro sveikatos ir planuoja palikti postą birželio 30 dieną.

    Anot Gabbard, jos vyrui diagnozuota itin reta kaulų vėžio forma, todėl ji esą nori sutelkti dėmesį į šeimą ir slaugą. Atsistatydinimas reiškia dar vieną aukšto lygio pasikeitimą Trumpo antrosios kadencijos komandoje, kurioje pastaraisiais mėnesiais jau fiksuota kelių ministrų kaita.

    „Atsistatydinu tam, kad galėčiau pasirūpinti savo vyru po itin retos kaulų vėžio formos diagnozės“, – rašė Tulsi Gabbard.

    Donaldas Trumpas savo įraše teigė, kad Gabbard „puikiai atliko darbą“, ir pranešė, jog laikinai nacionalinės žvalgybos direktoriaus pareigas eis jos pavaduotojas Aaronas Lukas. Nacionalinės žvalgybos direktorius yra vienas svarbiausių JAV nacionalinio saugumo sistemos postų, koordinuojantis žvalgybos bendruomenės darbą ir teikiantis prezidentui vertinimus.

    Gabbard į šias pareigas buvo paskirta Trumpo antrosios kadencijos pradžioje. Ji anksčiau priklausė Demokratų partijai, dalyvavo 2020 metų prezidento rinkimų pirminiuose rinkimuose, o vėliau pasitraukė iš partijos ir tapo nepriklausoma, kritikuodama demokratų elitą bei vadinamąją „woke“ darbotvarkę.

    Įtampa dėl užsienio politikos

    Pastaruoju metu JAV politinėje erdvėje netrūko svarstymų, ar Gabbard nesusikirto su Baltųjų rūmų linija dėl karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose. Ji buvo žinoma kaip skeptiškai į užsienio karus žiūrinti politikė, todėl Trumpo sprendimai dėl smūgių Iranui ją statė į keblią poziciją.

    Kongrese vykusiuose posėdžiuose Gabbard vengė vienareikšmiškai vertinti konflikto rizikas ir pabrėžė, kad sprendimus dėl karinių operacijų priima prezidentas. Tokia laikysena kėlė papildomų klausimų įstatymų leidėjams, siekusiems aiškesnio žvalgybos bendruomenės vertinimo dėl eskalacijos pasekmių.

    Kadencija su ryškiais pokyčiais

    Pradėjusi darbą Gabbard žadėjo mažinti žvalgybos „politizaciją“ ir didinti institucijų skaidrumą. Vis dėlto laikui bėgant jos vadovavimas buvo siejamas ir su aštriomis vidaus politinėmis diskusijomis, įskaitant paramą daliai Trumpo teiginių apie 2020 metų rinkimų rezultatus bei ankstesnių tyrimų dėl Trumpo ryšių su Rusija kritika.

    Jos kadencijos metu, kaip pranešta, buvo mažinamas žvalgybos darbuotojų skaičius, o tai JAV kontekste paprastai vertinama dvejopai: vieni tai laiko biurokratijos mažinimu, kiti – galimu pajėgumų silpninimu didėjant kibernetinėms, dezinformacijos ir geopolitinėms grėsmėms.

    Gabbard kilusi iš Amerikos Samoa teritorijos, augo Havajuose, į politiką atėjo anksti ir buvo išrinkta į Havajų Atstovų Rūmus būdama 21 metų. Vėliau ji tarnavo Nacionalinėje gvardijoje ir buvo dislokuota Irake, o JAV Kongrese išgarsėjo kritikuodama savo tuometinės partijos vadovybę ir remdama Bernie Sandersą 2016 metų demokratų pirminiuose rinkimuose.