Category: Sveikata

  • Kai kiti bėgo, ji skubėjo prie sužeistųjų: slaugytoja iš Jarocino padėjo po šaudynių Krokuvoje

    Kol dalis žmonių panikoje traukėsi iš įvykio vietos, slaugytoja iš Jarocino puolė prie sužeistųjų ir iš karto ėmėsi teikti pagalbą po šaudynių Krokuvos centre.

    Kaip rašoma, moteris tuo metu buvo miesto centre ir, pamačiusi sužeistuosius, nedelsdama sureagavo – elgėsi taip, kaip diktuoja profesinis pasirengimas ir žmogiškas instinktas padėti.

    Ši istorija išsiskiria tuo, kad chaoso ir grėsmės akivaizdoje ji pasirinko veikti, o ne ieškoti saugesnės vietos. Tokiose situacijose pirmosios minutės dažnai būna lemiamos, todėl bet kokia skubi pagalba gali turėti didelę reikšmę.

    Žinia apie išpuolį Krokuvoje sukrėtė ne tik Lenkiją, bet ir platesnę tarptautinę bendruomenę – ypač dėl to, kad nukentėjo atsitiktiniai, beginkliai žmonės. Tuo pat metu visuomenė ieško ir solidarumo pavyzdžių, parodančių, kaip krizės metu atsiskleidžia asmeninis ryžtas.

    Drąsa chaose: kas įvyko Krokuvos centre

    Originaliame tekste šis įvykis įvardijamas kaip žiaurus išpuolis prieš atsitiktinius žmones Krokuvoje. Pabrėžiama, kad situacija buvo itin sukrečianti, o įvykio vietoje tvyrojo sumaištis.

    Detalių apie sužeistųjų skaičių ar tikslias aplinkybes pateiktoje ištraukoje nėra, tačiau akcentuojama, kad slaugytoja buvo viena iš tų, kuri reagavo nedelsiant ir ėmėsi pagalbos veiksmų.

    Kodėl ši istorija patraukė dėmesį

    Tokie atvejai dažnai tampa priminimu, jog kritiniais momentais šalia gali atsirasti žmonių, galinčių padėti net ir be oficialių tarnybų. Medicininį išsilavinimą turintys asmenys, patekę į įvykių sūkurį, neretai pirmieji suteikia bazinę pagalbą, kol atvyksta profesionalūs gelbėtojai.

    Slaugytojos elgesys iš Jarocino išryškina ir kitą pusę – ne tik tragedijos mastą, bet ir žmogišką apsisprendimą nelikti nuošalyje. Būtent dėl to tokios istorijos dažnai plačiai aptariamos, nes jos leidžia pamatyti ne vien smurto faktą, bet ir pagalbos bei solidarumo reakciją.

    Kol kas pateiktoje medžiagoje nėra papildomų duomenų apie pačios slaugytojos veiksmus ar vėlesnę nukentėjusiųjų būklę, tačiau aišku viena: įvykio metu ji buvo tarp tų, kurie, užuot bėgę, ėjo link sužeistųjų.

  • TVP per nacionalinį gedulą nerodys „Ūkininkas ieško žmonos“: vietoje jo – filmas

    Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP pranešė, kad lapkričio 8 dieną eteryje nepasirodys laida „Rolnik szuka żony“ („Ūkininkas ieško žmonos“). Sprendimas priimtas dėl šalyje paskelbto nacionalinio gedulo.

    Trumpas pareiškimas paskelbtas oficialiame laidos „Facebook“ profilyje. Jame patvirtinta, kad žiūrovai tądien nematys dalyvių istorijų, o TVP programoje bus padaryta pertrauka.

    Nacionalinis gedulas Lenkijoje paskelbtas po tragedijos Krokuvoje, įvykusios lapkričio 7-ąją. Apie 15 valandą miesto centre, pagrindinėje aikštėje, ginkluotas užpuolikas šaudė į praeivius ir apšaudė tramvajų.

    Pranešama, kad per išpuolį nukentėjo daugiau nei 20 žmonių: 6 žuvo, 15 buvo sužeisti. Kai kurių būklė itin sunki – tarp jų minimi ir du policijos pareigūnai.

    Keičiamos TVP programos, sprendimas sukėlė reakcijų

    Po šaudymo Krokuvoje mieste paskelbtas gedulas, turintis trukti iki lapkričio 11 dienos. Netrukus pranešta, kad gedulo dienos apims visą šalį – nacionalinis gedulas numatytas lapkričio 8 ir 9 dienomis.

    Dėl gedulo atšaukiami ar perkeliami kai kurie renginiai, o televizijos keičia programas. Pranešama, kad ne tik TVP, bet ir kiti kanalai koreguoja transliacijų planus.

    TVP sprendimas nerodyti populiaraus formato sulaukė aštrių komentarų socialiniuose tinkluose: dalis žiūrovų piktinosi programos pokyčiais, kiti priminė, kad gedulo dienomis svarbiausia – pagarba žuvusiesiems ir jų artimiesiems.

    Ką rodys TVP1 vietoje laidos?

    Pagal TVP paskelbtą programą, lapkričio 8-osios vakarą kanale TVP1 vietoje „Rolnik szuka żony“ numatytas 2016 metų filmas „Šviesa tarp vandenynų“ („The Light Between Oceans“).

    Filme vaidina Alicia Vikander, Michaelas Fassbenderis, Rachel Weisz ir Jackas Thompsonas.

  • Lenkijoje per kelias valandas policininkams iš Krokuvos surinkta per 4,4 mln. zlotų

    Lenkijoje per keliolika valandų surinkta daugiau kaip 4,4 mln. zlotų paramos dviem Krokuvos policijos pareigūnams, kurie, rizikuodami savo gyvybe, sustabdė užpuoliką miesto centre.

    Paramos akciją šeštadienio vakarą, lapkričio 7 dieną, inicijavo žurnalistas ir „Kanał Zero“ kūrėjas Krzysztofas Stanowskis. Jis nurodė, kad lėšos skirtos „Krokuvos didvyriams ir jų šeimoms“.

    Aukotojų reakcija buvo itin greita: per mažiau nei tris valandas pasiektas pirmasis milijonas zlotų. Sekmadienį, lapkričio 8 dieną, surinkta suma platformoje zrzutka.pl perkopė 4,4 mln. zlotų ir artėjo prie 5 mln. zlotų tikslo.

    Surinkti pinigai bus perduoti vyresniesiems policininkams Jakubui Kulikui ir Arturui Morańskiui. Abu pareigūnai buvo sunkiai sužeisti, kai bandė sustabdyti užpuoliką, įvažiavusį automobiliu į Krokuvos centrinę aikštę ir pradėjusį šaudyti į praeivius.

    Policininkų būklė ir valdžios reakcija

    Skelbiama, kad sužeisti pareigūnai jau pažadinti iš komos, tačiau gydymas tęsiasi. Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos atstovė Karolina Gałecka pranešė, kad vieno jų būklė yra stabili, o kito – sunki, bet taip pat stabili.

    Pareigūnų veiksmai sulaukė ir oficialaus įvertinimo. Krokuvos meras Łukaszas Gibała skubos tvarka kreipėsi dėl abiem pareigūnams suteiktino miesto garbės piliečio vardo.

    Situaciją pakomentavo ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, pabrėžęs, kad policininkai, nepaisydami rizikos, tikėtina, išgelbėjo daug gyvybių.

  • Leidimas ginklui Lenkijoje: kodėl reali kaina 2026 metais siekia 2 000–2 500 zlotų

    Po tragiškų įvykių Krokuvoje visuomenėje atsinaujino klausimai, kaip žmogus gali teisėtai turėti tiek daug ginklų ir kiek realiai kainuoja leidimo gavimas. Nors daug kas pirmiausia pamato nedidelį oficialų mokestį, tai tėra maža viso proceso dalis.

    Kaip rašo „Forsal.pl“, vien formalumai, reikalingi gauti leidimui ginklui 2026 metais (ypač populiariu sportiniu keliu), gali kainuoti apie 2 000–2 500 zlotų. Ši suma susidaro dar iki momento, kai apskritai perkamas pirmasis ginklas.

    Pagrindinė klaida – skaičiuoti tik valstybinę rinkliavą, kuri siekia 242 zlotus. Iš tiesų kelias iki leidimo apima narystę šaudymo klube, egzaminus, medicinines ir psichologines patikras bei sportininko licenciją.

    Svarbu ir tai, kad nurodomos sumos – tik procedūrų ir privalomų dokumentų kaina. Į ją neįtrauktas nei paties ginklo įsigijimas, nei seifo ar kitos sertifikuotos laikymo įrangos pirkimas, be kurių ginklo turėjimas praktiškai neįmanomas.

    Kokios išlaidos sudaro galutinę sumą

    Norint suprasti, kodėl bendra suma greitai išauga, ją patogiausia skaidyti į atskirus etapus. Pirmiausia paprastai tenka stoti į šaudymo klubą – čia kaina priklauso nuo miesto ir klubo, o įstojimas bei metinis mokestis gali siekti maždaug 400–1 000 zlotų.

    Kitas žingsnis – egzaminas šaudymo patentui gauti. Nurodoma, kad jo kaina nustatyta įstatymu ir sudaro 400 zlotų, o papildomai gali tekti mokėti už sporto medicinos gydytojo patikrą (apie 100 zlotų).

    Po egzamino reikalinga sportininko licencija, susijusi su Lenkijos sportinio šaudymo federacija (PZSS). Tekste pažymima, kad mokestis yra apie 70 zlotų, tačiau galutinė suma gali skirtis priklausomai nuo regiono.

    Dar viena reikšminga eilutė – privalomi medicininiai ir psichologiniai tyrimai prieš teikiant prašymą. Šių patikrų kaina, kaip nurodoma, dažniausiai svyruoja tarp 400 ir 600 zlotų.

    Oficialūs mokesčiai – tik „viršūnė“

    Pabaigoje lieka formalieji valstybės mokesčiai: 242 zlotai už leidimo išdavimą. Taip pat yra ir papildomų smulkesnių išlaidų – pavyzdžiui, pažyma (promesa), suteikianti teisę įsigyti ginklą, kainuoja 17 zlotų už vienetą.

    Susumavus šias dalis, bendra suma lengvai pasiekia apie 2 000 zlotų, o pasirinkus brangesnį klubą ar patyrus papildomų kaštų – peržengia ir 2 500 zlotų ribą. Ir tai vis dar neįskaičiuoja jokios įrangos ar ginklo pirkimo.

    Apie ką dar lengva pamiršti: seifas, amunicija, treniruotės

    Leidimo gavimas yra tik pradžia – vėliau atsiranda reikalavimai dėl saugaus laikymo. Nurodoma, kad ginklą ir šaudmenis reikia laikyti sertifikuotame įrenginyje, dažniausiai S1 klasės spintoje.

    Tokios spintos kaina, kaip rašoma, už bazinį modelį gali siekti apie 1 000–1 500 zlotų, o prie jos dar gali prisidėti transportavimo ar užnešimo išlaidos. Tai dažnai tampa nemalonia staigmena, nes šis pirkinys realiai reikalingas dar prieš įsigyjant ginklą.

    Be to, ginklo turėjimas reiškia ir nuolatinius kaštus: treniruotes, šaudmenis, šaudyklos mokesčius ar papildomus mokymus. Šios išlaidos labai priklauso nuo žmogaus įpročių, tačiau planuojant biudžetą jų ignoruoti nepavyks.

    Galiausiai atskira kategorija yra pats ginklas – jo kaina nėra įskaičiuojama į leidimo gavimo išlaidas. Todėl realus finansinis „slenkstis“ tiems, kurie nori ne tik gauti leidimą, bet ir pradėti sportuoti ar treniruotis, dažniausiai būna gerokai aukštesnis.

  • „Na dobre i na złe“ 1007 serijoje Blanka ir Mario su Nina planuoja pabėgti į užsienį – paslaptį žinos tik Zuza

    „Na dobre i na złe“ 1007 serijoje Blanka ir Mario pagaliau pasiims Niną iš ligoninės ir kartu su dukra planuos išvykti iš šalies.

    Kaip nurodoma serijos anonse, dėl saugumo Milevskiai nuspręs savo planus slėpti nuo visų – net ir nuo jiems visada palankaus Tretterio.

    Visgi jų sumanymas nebus paslaptis Zuzai – ji taps vienintele, kuri žinos apie planuojamą pabėgimą į užsienį.

    Dar daugiau, Zuza gudrumu išgaus ir naują poros adresą, kai jos draugė dar kartą pasiduos apgaule.

    Ką suplanuos Milevskiai

    Pagrindinis poros sprendimas 1007 serijoje – kuo greičiau išvažiuoti iš šalies kartu su Nina, vos ją pasiėmus iš ligoninės.

    Sprendimą slėpti planus Milevskiai grindžia saugumu, todėl apie išvykimą jie nesidalins net su artimesniais žmonėmis iš savo aplinkos.

    Zuzos vaidmuo ir paslaptis, kuri neišsilaikys

    Zuza bus vienintelė, kuriai pora neatskleis visos tiesos iki galo – ji vis tiek sužinos apie jų planus ir taps įvykių ašimi.

    Anonsas atskleidžia, kad ji dar ir klasta sužinos poros naują adresą, o tai gali reikšti, jog bandymas dingti be pėdsakų nepavyks taip lengvai, kaip tikėtasi.

  • Popiežius Leonas XIV po šaudynių Krokuvoje: užuojauta aukų artimiesiems ir apaštalinis palaiminimas

    Popiežius Leonas XIV sureagavo į šeštadienį Krokuvoje įvykusias šaudynes, per kurias žuvo šeši žmonės, o dar keliolika buvo sužeisti. Pontifikas specialiu laišku pareiškė užuojautą aukų artimiesiems ir išreiškė dvasinį solidarumą su visais, kuriuos palietė ši tragedija.

    Laiškas, laikantis Vatikano diplomatinės tvarkos, buvo perduotas per Šventojo Sosto valstybės sekretorių kardinolą Pietro Paroliną ir adresuotas Krokuvos metropolitui kardinolui Grzegorzui Rysiui. Žinia vėliau paskelbta Krokuvos arkivyskupijos interneto svetainėje.

    Popiežius laiške pabrėžė esąs giliai nuliūdintas dėl žuvusiųjų ir sužeistųjų. Kartu jis patikino apie maldą bei paguodos žodžiais kreipėsi į šeimas, netikėtai netekusias artimųjų ar šiuo metu išgyvenančias sužeistųjų gydymo nerimą.

    Šis Vatikano kreipimasis – ne tik formalus gestas: jame kalbama apie viltį, kurią krikščioniškoje tradicijoje sieja Prisikėlimo simbolis. Popiežiaus žinia skirta padrąsinti žmones, susidūrusius su beprasmiu smurtu viešoje erdvėje.

    Popiežiaus žinia: viltis ir raginimas siekti taikos

    Užuojautos laiške popiežius Leonas XIV akcentavo ne tik atjautą, bet ir kvietimą nepasiduoti nevilčiai bei neapykantai. Jo žinia pristatoma kaip dvasinė parama gedintiems ir visai bendruomenei, sukrėstai dėl išpuolio.

    Kreipimesi taip pat minimas Marijos globos motyvas, daugeliui Lenkijos tikinčiųjų turintis ypatingą reikšmę. Šiuo kontekstu popiežius ragino išlaikyti viltį net ir gedulo metu.

    Laiško pabaigoje pontifikas suteikė nuo atakos nukentėjusiems apaštalinį palaiminimą. Vatikano teigimu, tai ženklas, kuriuo siekiama išreikšti artumą žmonėms, patyrusiems tragedijos pasekmes.

    Ką žinoma apie išpuolį Krokuvos centre

    Šaudynės įvyko šeštadienio popietę Krokuvos Rynko aikštėje – vienoje judriausių ir turistų labiausiai lankomų vietų Lenkijoje. Įvykis sukėlė paniką, o teritorija buvo skubiai uždaryta.

    Tekste nurodoma, kad po 15 valandos į aikštę įvažiavo automobilis, iš kurio išlipo užsimaskavęs 24 metų vyras ir ėmė šaudyti į atsitiktinius praeivius bei žmones lauko kavinėse. Tarp nukentėjusiųjų minimi ir policijos pareigūnai, pirmieji bandę sustabdyti užpuoliką.

    Po tragedijos į įvykio vietą buvo sutelktos didelės tarnybų pajėgos, ilgai dirbo prokurorai ir kriminalistai. Žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiai bei įvykio aplinkybės tapo plačiai aptariami tarptautinėje žiniasklaidoje.

  • Krakovo chirurgai apie policininko gelbėjimą po šaudynių: sprendimas, galėjęs nulemti viską

    Du Krokuvos chirurgai papasakojo, kaip atsidūrė pačiame šaudynių chaose ir ėmėsi gelbėti sužeistuosius – tarp jų ir kritinės būklės policininką. Medikai į įvykio vietą bėgo vos tik nutilus šūviams, nežinodami, ar patys netaps taikiniu.

    Profesorius Michałas Pędziwiatras ir gydytojas Mateuszas Wierdakas tądien su šeimomis pietavo restorane ir prieš pat šūvius išsiskyrė. Kaip pasakojama jų interviu, įprastą šeštadienio ramybę akimirksniu pakeitė sumaištis, o sprendimus teko priimti sekundžių tikslumu.

    Gydytojai sako supratę paprastą dalyką: jei girdimi šūviai, tikėtina, kad yra ir sužeistųjų. Tad vietoj to, kad slėptųsi ar trauktųsi, jie nubėgo ten, iš kur sklido garsai, ir netrukus atsidūrė situacijoje, kurią patys įvardijo „ciklono akimi“.

    Atvykę į vietą medikai iškart susidūrė su viena didžiausių masinių nelaimių problemų – pradiniu dezorientacijos etapu. Jie matė keturis sužeistus žmones, tačiau pirmomis akimirkomis nebuvo aišku, kas yra auka, o kas galimai užpuolikas.

    Chaosas ir baimė: „nežinojome, kas yra kas“

    Chirurgai pabrėžia, kad įvykio vietoje buvo ne vieni – jie atmeta pasirodžiusius gandus, esą pagalbą teikė vieni patys. Vis dėlto sąlygos buvo itin sudėtingos: aplink tvyrojo panika, o liudininkų pasakojimai skyrėsi – vieni kalbėjo apie du užpuolikus, kiti teigė, kad jų galėjo būti ir daugiau.

    Nors baimė buvo reali, gydytojai ėmėsi veiksmų. Prisistatę policijos pareigūnams, jie sulaukė profesionalios reakcijos – pareigūnai sudarė sąlygas teikti pagalbą, patys tuo metu rūpinosi teritorijos saugumu.

    Kova dėl pareigūno gyvybės be įrangos

    Vieno policininko būklė buvo kritinė, o sužalojimai – itin sunkūs. Medikai pasakoja, kad specialios ligoninės įrangos jie neturėjo, todėl teko remtis tuo, kas buvo po ranka – vaistinėle iš policijos automobilio.

    Pagrindiniai tikslai buvo du: kuo greičiau sustabdyti kraujavimą ir apsaugoti sužeistąjį nuo atšalimo. Gydytojai atkreipė dėmesį, kad esant nulinei temperatūrai hipotermija tampa itin pavojinga ir gali prisidėti prie vadinamosios trauminės „mirties triados“.

    Sprendimas, priimtas „prieš procedūras“

    Į įvykio vietą atvykus greitosios pagalbos automobiliams, standartinė tvarka paprastai numato sužeistųjų išvežiojimą į artimiausias gydymo įstaigas pagal koordinatoriaus nurodymus. Tačiau šį kartą, gydytojų teigimu, sunkiausiai sužeisto policininko atvejis vertė ieškoti nestandartinio sprendimo.

    Chirurgai nusprendė veikti kitaip, nei įprasta masinių įvykių protokoluose: pasinaudoję savo kontaktais, susisiekė su ligonine ir išsiaiškino, kad ten pacientui jau ruošiamas papildomas operacinės blokas. Pasak jų, tokia koordinacija galėjo būti lemiama.

    Po įvykio medikai namo nevyko – abu nuvažiavo į savo ligoninę, pasiruošę tęsti darbą. Jie taip pat pabrėžia, kad patys neoperavo nei vieno iš nukentėjusiųjų, tačiau aiškiai įvardija, jog tos dienos herojais laiko visą grandinę – nuo pirmosios pagalbos iki ligoninės komandos.

    Paklausti apie pagalbą užpuolikui, chirurgai laikėsi medicinos etikos – gydytojo pareiga teikti pagalbą nepriklausomai nuo asmens. Nors gelbėjimo operacija, pasak jų, baigėsi sėkmingai, medikai išlieka atsargūs vertindami padėtį ir pabrėžia, kad tokiose situacijose kiekviena detalė gali nulemti rezultatą.

  • Krokuva gedi po šaudynių: kard. Grzegorzas Ryś aukojo mišias už žuvusiuosius

    Krokuvoje po šaudynių surengtos gedulingos pamaldos: Krokuvos metropolitas kardinolas Grzegorzas Ryś aukojo mišias už žuvusiuosius ir nukentėjusiuosius.

    Kaip skelbia lenkų žiniasklaida, pamaldos pradėtos 16 valandą ir vyko Šv. Onos universiteto kolegijinėje bažnyčioje.

    Dvasininkas pabrėžė bendrystės svarbą tragedijos akivaizdoje, sakydamas, kad tokiais momentais žmonės nori, jiems reikia ir jie turi būti kartu.

    Mišios buvo skirtos tiek žuvusiųjų atminimui, tiek nukentėjusiųjų palaikymui po sukrėtusio įvykio, palietusio miestą.

    Malda už žuvusiuosius ir sužeistuosius

    Pamaldų metu buvo meldžiamasi už tuos, kurie per šaudynes neteko gyvybės, taip pat už sužeistuosius ir visus, kuriuos palietė ši tragedija.

    Šv. Onos universiteto kolegijinė bažnyčia Krokuvoje tokioms progoms pasirenkama ir dėl savo reikšmės miesto bendruomenei.

  • Korzonkų skausmas: kada padeda šiluma, o kada šaltis gali tik pabloginti

    Korzonkų skausmas (dar vadinamas šakneline neuralgija) dažniausiai atsiranda tuomet, kai sudirginamos arba suspaudžiamos nervų šaknelės, išeinančios iš nugaros smegenų. Tokiu atveju skausmas neretai jaučiamas ne tik nugaroje – jis gali plisti žemyn koja.

    Dažniausiai nukenčia juosmens sritis, o skausmas „šauna“ į sėdmenį, šlaunį, blauzdą, kartais net iki pėdos. Jis gali būti aštrus, deginantis, duriantis arba priminti elektros smūgį.

    Kartu gali pasireikšti dilgčiojimas, tirpimas, jutimų sutrikimai, o sunkesniais atvejais – ir raumenų jėgos sumažėjimas. Būdingas bruožas tas, kad simptomai tęsiasi per visą suspausto nervo eigą, todėl žmogui gali būti sunku net paprastai vaikščioti ar atsistoti.

    Tokį skausmą kartais išprovokuoja staigus judesys – pavyzdžiui, netaisyklingai pakėlus sunkesnį daiktą ar smarkiai pasukus liemenį. Kitais atvejais jis vystosi pamažu, kai dėl degeneracinių stuburo pokyčių ar tarpslankstelinio disko išvaržos pradeda dirginti nervines struktūras.

    Kada verta rinktis šilumą

    Esant ūmiam apatinės nugaros dalies skausmui, vienas paprasčiausių namų būdų – šilti kompresai, šildanti pagalvėlė ar termoforas. Nors tai skamba elementariai, minima, kad tokį poveikį patvirtina ir moksliniai duomenys.

    Tekste nurodoma, kad 2006 metais publikuota tyrimų apžvalga parodė: šiluma gali laikinai sumažinti skausmą. Ji nepašalina priežasties, tačiau gali mažinti raumenų sustingimą, todėl nemalonūs pojūčiai tampa silpnesni.

    Šiluma plečia kraujagysles, gerina vietinę kraujotaką ir atpalaiduoja įsitempusius audinius aplink stuburą. Dėl to kai kuriems žmonėms tampa lengviau judėti ir atlikti kasdienius veiksmus.

    Šaltis tinka ne visais atvejais

    Šalti kompresai ar kitos krioterapijos formos dažnai siejamos su patinimo ir uždegimo mažinimu, todėl labiau tinka po traumų. Tačiau jei skausmas kyla dėl tarpslankstelinio disko degeneracijos, disko problemų ar perkrovos, šaltis, kaip teigiama, gali sustiprinti skausmą.

    Dėl to vieno universalaus sprendimo nėra: tai, kas vienam suteikia palengvėjimą, kitam gali sukelti dar daugiau diskomforto. Jei po šalto kompreso simptomai ryškiai paaštrėja, tokios priemonės verčiau atsisakyti.

    Ko geriau vengti ir kada judėti

    Tekste minimos ir senesnės „liaudiškos“ priemonės, pavyzdžiui, standūs diržai ar juostos, kurios esą turėtų apsaugoti nuo „perpūtimo“. Pažymima, kad toks sprendimas ne tik nepadeda, bet ir gali pakenkti – standus diržas „tingina“ giliuosius pilvo ir šalia stuburo esančius raumenis, atsakingus už natūralų stabilumą.

    Kita dažna klaida – agresyvus, gilus masažas ūmaus priepuolio metu. Nurodoma, kad stiprus mechaninis spaudimas, kai nervo šaknelė ir taip suspausta, gali dar labiau sustiprinti uždegimą ir tinimą.

    Taip pat pabrėžiama, jog visiškas gulėjimas ir ilgalaikis nejudrumas nėra geriausias pasirinkimas. Nors per stiprų skausmą „persistengti“ nereikėtų, dažniau rekomenduojamas kontroliuojamas judėjimas: lengvi, skausmo neprovokuojantys pasivaikščiojimai ir tikslingi pratimai gali padėti greičiau grįžti į įprastą ritmą.

    Vaistai malšina simptomus, bet svarbus atsargumas

    Namų priemonės gali suteikti palengvėjimą, tačiau jos nepakeičia standartinio gydymo. Skausmui mažinti dažniausiai skiriami nuskausminamieji ir priešuždegiminiai vaistai, kurių tikslas – palengvinti simptomus ir leisti žmogui sugrįžti prie kasdienio aktyvumo.

    Priklausomai nuo simptomų stiprumo, gydytojas gali rekomenduoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, tokius kaip ibuprofenas, naproksenas ar diklofenakas. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami ir raumenis atpalaiduojantys vaistai, jei kartu vargina skausmingi spazmai.

    Jei skausmas labai stiprus ir nepraeina taikant įprastą gydymą, gydytojas gali svarstyti kitus sprendimus – pavyzdžiui, trumpalaikį stipresnių nuskausminamųjų vartojimą ar epidurines injekcijas su gliukokortikosteroidais.

    Kartu primenama, kad vaistai dažniausiai mažina simptomus, bet ne visada pašalina nervo spaudimo priežastį. Be to, nereikėtų savarankiškai derinti kelių priešuždegiminių preparatų ar vartoti jų ilgiau be gydytojo patarimo, nes galimi nepageidaujami poveikiai skrandžiui, inkstams ir širdies bei kraujagyslių sistemai.

    Gydymo pasirinkimas turėtų priklausyti nuo skausmo priežasties, gretutinių ligų ir kitų vartojamų vaistų. Jei skausmą lydi ryškus raumenų silpnumas, didėjantis tirpimas ar kiti nerimą keliantys simptomai, delsti ir gydytis vien namuose nereikėtų.

  • Krokuva po tragedijos įjungė krizinių situacijų pagalbą: psichologai teiks konsultacijas

    Po tragiškų įvykių Krokuvoje miestas pradėjo teikti specialią psichologinę pagalbą žmonėms, kuriems reikia pokalbio, konsultacijos ar paramos susidorojant su emocijomis.

    Apie tai skelbiama Krokuvos savivaldybės informacijoje: gyventojai gali kreiptis tiek į įstaigas vietoje, tiek gauti pagalbą telefonu.

    Sekmadienį, lapkričio 8 dieną, stacionariai bus atidarytos dvi psichologinės-pedagoginės konsultavimo įstaigos, kuriose galima gauti specialistų pagalbą.

    Nuo pirmadienio, lapkričio 9 dienos, abiejose vietose taip pat bus pradėti specialūs budėjimai telefonu – psichologai teiks paramą, patarimus ir gaires, kaip tvarkytis su sudėtinga situacija.

    Visą parą veikianti pagalba Krokuvoje

    Pagalbos galima kreiptis ir bet kuriuo paros metu į Krokuvos Krizių intervencijos centrą, esantį Radziwiłłowskos gatvėje 8B.

    Ši įstaiga turi visą parą veikiantį intervencinį telefono numerį: 12 421 92 82.

    Ką pataria specialistai po trauminių įvykių

    Specialistai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbu dar labiau nekurstyti sunkių emocijų ir neauginti baimės atmosferos.

    Ypač jautresnės psichikos žmonėms rekomenduojama riboti perteklinį naujienų sekimą ir diskusijas interneto forumuose, o svarbiausia – vengti drastiškų vaizdo įrašų, kurie gali sustiprinti stresą ir nesaugumo jausmą.

    Tragedija miesto centre palietė ne tik tiesiogines aukas ir jų artimuosius – ji sukrėtė ir gyventojus, kurie iki šiol jautėsi saugūs pačioje savo miesto širdyje. Sugrįžti į įprastą savijautą gali prireikti laiko.

    Kaip pažymi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), dauguma žmonių po potencialiai traumuojančio įvykio pamažu atgauna emocinę pusiausvyrą. Tam ypač svarbūs saugumo jausmas, artimųjų palaikymas ir galimybė gauti profesionalią pagalbą.

    Šiuo laikotarpiu taip pat raginama būti atidiems vieni kitiems: paprastas pokalbis, skambutis artimam žmogui ar klausimas „ar galiu kuo nors padėti?“ kai kam gali tapti labai reikšminga parama.