Category: Sveikata

  • Katarakta: simptomai – ne tik „matymas per miglą“, o veiksmingas gydymas yra vienas

    Katarakta (dar vadinama zaćma) – akių liga, kai pamažu drumstėja natūralus akies lęšiukas, todėl vaizdas tampa neryškus ir tarsi „per miglą“.

    Įprastai skaidrus lęšiukas praleidžia ir sufokusuoja šviesą į tinklainę, tačiau praradus skaidrumą šviesa ją pasiekia kitaip, o regėjimas silpnėja.

    Nors katarakta dažniau siejama su vyresniu amžiumi, ji gali vystytis ir jaunesniems žmonėms. Riziką didinti gali cukrinis diabetas, akių traumos, kai kurios akių ligos, ilgalaikis steroidinių vaistų vartojimas ir rūkymas.

    Svarbu žinoti, kad regėjimo suprastėjimas ar „užmigimas“ nebūtinai reiškia kataraktą – tikslią diagnozę po apžiūros gali nustatyti tik gydytojas oftalmologas.

    Kaip katarakta veikia kasdienį gyvenimą

    Ligai progresuojant darosi sunkiau skaityti, žiūrėti televizorių, atpažinti veidus, ruošti maistą ar orientuotis prastesniame apšvietime.

    Pažengusi katarakta gali lemti reikšmingą regėjimo netekimą, o kraštutiniais atvejais – aklumą.

    Dėl to ypač svarbu neatidėlioti akių patikros, jei regėjimas pradeda blogėti, o didesnės rizikos grupėms – stebėti būklę reguliariau.

    Kodėl akiniai ar vaistai kataraktos neišgydo

    Katarakta yra progresuojanti liga, kurios nei akiniai, nei medikamentai iš esmės neišgydo. Kai kuriems žmonėms regėjimas laikinai gali pagerėti pakeitus akinius, tačiau tai nepanaikina lęšiuko drumstėjimo priežasties.

    Tekste pabrėžiama, kad vienintelis veiksmingas kataraktos gydymas – sudrumstėjusio lęšiuko pašalinimas ir jo pakeitimas dirbtiniu lęšiuku.

    Vis dėlto ne kiekvienam pacientui operacijos prireikia iš karto: ankstyvose stadijose dažniausiai taikimas stebėjimas, gali padėti tinkamai parinkti akiniai ir regėjimo higiena.

    Kaip atliekama kataraktos operacija

    Dažniausiai taikomas metodas – fakoemulsifikacija: atliekamas nedidelis pjūvis, lęšiukas susmulkinamas ultragarsu ir pašalinamas, o į akį įdedamas dirbtinis lęšiukas, perimantis natūralaus lęšiuko funkciją.

    Operacija paprastai atliekama vietinėje nejautroje, dažniausiai naudojant akių lašus. Pacientas išlieka sąmoningas, tačiau skausmo jausti neturėtų.

    Nurodoma, kad procedūra dažniausiai vyksta dienos stacionare – po stebėjimo pacientas gali grįžti namo tą pačią dieną, o atsistatymas įprastai būna greitas.

    Jei regėjimas pradeda prastėti, rekomenduojama užsiregistruoti akių patikrai – ypač sergant diabetu, ilgai vartojant steroidus ar po akių traumų bei operacijų.

    Katarakta vystosi lėtai, tačiau laikui bėgant gali smarkiai apriboti savarankiškumą, todėl ankstyvas nustatymas padeda parinkti tinkamiausią stebėjimo ir gydymo laiką.

  • Po 66-ųjų daugėja sveikatos bėdų? Gydytojas įvardija 4 didžiausius „kaltininkus“

    Gyvename vis ilgiau, tačiau papildomi metai nebūtinai reiškia gerą savijautą ir savarankiškumą. Vis dažniau kalbama ne tik apie bendrą gyvenimo trukmę, bet ir apie tai, kiek metų žmogus praleidžia be rimtesnių sveikatos apribojimų.

    Ilgaamžiškumo medicinoje skiriamos dvi sąvokos: „lifespan“ (bendra gyvenimo trukmė) ir „healthspan“ – laikotarpis, kai gyvenama pakankamai geros sveikatos, be ryškių ligų sukeltų funkcinių ribojimų.

    Kitaip tariant, svarbu ne vien sulaukti 80 ar 90 metų, bet ir išlikti judriam, išsaugoti atmintį bei gebėjimą tvarkytis kasdienius reikalus. Būtent dėl to profilaktika ir lėtinių ligų rizikos valdymas tampa vis svarbesni.

    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, sveiko gyvenimo trukmė (rodiklis HALE) Lenkijoje 2023 metais siekė 66,9 metų. Tai statistinis vidurkis, kuris nereiškia, kad peržengus šią ribą kiekvienas žmogus neišvengiamai pradės sirgti, tačiau jis atspindi bendras visuomenės tendencijas.

    „Keturi raiteliai“: pavojingiausios ligų grupės

    JAV gydytojas Peteris Attia, besidomintis ilgaamžiškumo medicina, išpopuliarino sąvoką „keturi raiteliai“ – taip jis apibūdina ligų grupes, kurios ypač dažnai lemia rimtus sveikatos praradimus vyresniame amžiuje.

    Ši idėja pabrėžia, kad dalis pavojingiausių būklių vystosi tyliai, per daugelį metų, o pasekmės išryškėja tik tuomet, kai liga jau pažengusi. Todėl vien gera savijauta dar nėra patikimas ženklas, kad organizme nevyksta neigiami pokyčiai.

    Tekste taip pat akcentuojama metabolinių sutrikimų svarba – jie gali eiti greta kitų lėtinių ligų ir didinti jų vystymosi riziką. Dėl to medikai dažnai daug dėmesio skiria būtent medžiagų apykaitos rodikliams.

    Kokie tyrimai gali būti svarbūs metabolinei rizikai įvertinti

    Įprastai vertinami tokie rodikliai kaip cholesterolio frakcijos (lipidograma) ir gliukozė, tačiau kai kuriais atvejais gydytojas gali siūlyti ir papildomus tyrimus, kurie padeda tiksliau suprasti riziką.

    Pavyzdžiui, apolipoproteinas B (ApoB) padeda įvertinti aterosklerozę skatinančių lipoproteinų dalelių skaičių. Šis tyrimas gali būti ypač naudingas žmonėms, turintiems nutukimą, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu ar turintiems padidėjusius trigliceridus – tai atitinka ir Lenkijos rekomendacijose akcentuojamas kryptis lipidų sutrikimų diagnostikoje.

    Kitas dažnai minimas rodiklis – glikuotas hemoglobinas (HbA1c), atspindintis vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per pastaruosius du–tris mėnesius. Jis naudojamas diagnozuojant cukrinį diabetą ir nustatant priešdiabetinę būklę.

    Tuo metu insulino nevalgius tyrimas gali suteikti papildomos informacijos apie medžiagų apykaitą, tačiau nėra rekomenduojamas kaip universalus patikros testas visiems. Panašiai ir hs-CRP (didelio jautrumo C reaktyvusis baltymas) neturėtų būti traktuojamas kaip bendras „priešlaikinio senėjimo“ testas.

    Kasdieniai įpročiai, kurie padeda išlaikyti „healthspan“

    Nors senėjimui įtakos turi genetika ir aplinkos veiksniai, didelę dalį rizikos lemia kasdieniai pasirinkimai. Tekste pabrėžiama, kad sveikatą vyresniame amžiuje stipriai veikia judėjimas, mityba ir žalingų įpročių atsisakymas.

    PSO suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę skirti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai. Taip pat svarbios jėgos treniruotės bent du kartus per savaitę, o vyresniame amžiuje ypač reikšmingi tampa pusiausvyros pratimai, padedantys mažinti griuvimų riziką.

    Ne mažiau svarbu subalansuota mityba, nerūkymas, alkoholio ribojimas, reguliari kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės kontrolė. Taip pat verta laikytis pagal amžių rekomenduojamų profilaktinių patikrų – ypač todėl, kad dalis lėtinių ligų ilgą laiką gali nepasireikšti aiškiais simptomais.

  • 5 minutės sąmoningo kvėpavimo kasdien: paprastas įprotis, galintis padėti širdžiai

    Kasdienis stresas dažnai pasireiškia ne tik nerimu ar irzlumu – jis sukelia ir fizinę organizmo reakciją. Įtampą patiriant ilgiau, širdis gali imti plakti greičiau, o kraujospūdis – kilti.

    Kai situaciją kūnas priima kaip grėsmę ar didelį krūvį, suaktyvėja vadinamoji „kovok arba bėk“ reakcija. Tuomet daugiau išsiskiria streso hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis, o tai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.

    Pati reakcija yra natūrali ir nebūtinai reiškia sveikatos problemą. Tačiau sunkumų atsiranda tada, kai įtampa tampa beveik nuolatine ir organizmas turi mažai progų „išsijungti“ bei atsigauti.

    Ilgalaikis stresas gali apsunkinti normalų kraujospūdžio palaikymą, bloginti miego kokybę ir skatinti sveikatai nepalankius įpročius – mažesnį judėjimą ar dažnesnį žalingų medžiagų vartojimą. Visa tai didina rizikas, susijusias su širdies ir kraujagyslių sveikata.

    Trumpa „kvėpavimo pauzė“ įtampai mažinti

    Vienas paprastų būdų kasdien sureguliuoti įtampą – sąmoningo kvėpavimo pertraukos. Tokia pauzė gali padėti sumažinti stresą ir nuraminti organizmo reakciją į jį.

    Tam nereikia jokios įrangos ar specialaus pasiruošimo: pratimą galima atlikti prie darbo stalo, namuose ar pertraukos metu. Svarbiausia – kvėpuoti ramiai, švelniai, nebandant „prisikvėpuoti kuo daugiau“.

    Šio pratimo tikslas – sulėtinti tempą ir nukreipti dėmesį į kūno pojūčius. Ramus kvėpavimas gali palaikyti parasimpatinės nervų sistemos, atsakingos už poilsį ir atsistatymą, aktyvumą.

    Kai kuriems žmonėms tai padeda sumažinti širdies ritmą ir pajusti daugiau vidinės ramybės. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekviena trumpa sesija automatiškai sumažins kraujospūdį ar apsaugos nuo širdies ligų – poveikis gali skirtis priklausomai nuo individualios organizmo reakcijos.

    Nuo ko pradėti ir ko vengti

    Per „kvėpavimo pauzę“ svarbu kiek įmanoma susitelkti tik į kvėpavimą – be ekranų, pašalinių pokalbių ar kitų dirgiklių. Tai leidžia lengviau „išjungti“ nuolatinį minčių triukšmą.

    Patariama pradėti nuo maždaug dviejų minučių ir stebėti, kaip jaučiatės. Jei pratimas komfortiškas, laiką galima palaipsniui pailginti iki penkių minučių.

    Jei atsiranda galvos svaigimas, dusulys ar diskomfortas, pratimą reikėtų nutraukti ir grįžti prie natūralaus kvėpavimo. Taip pat nerekomenduojama taikyti forsavimo ar ilgai sulaikyti kvėpavimo.

    Didžiausią vertę duoda rutina, todėl verta pasirinkti pastovų laiką tokiai pertraukai. Vieniems tai patogiausia padaryti po pietų, kitiems – prieš darbo pabaigą.

    Širdžiai svarbus ne vienas įprotis

    Sąmoningas kvėpavimas gali būti naudingas kaip kasdienė pagalba įtampai suvaldyti, tačiau jis neturėtų tapti vieninteliu būdu rūpintis širdimi. Geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelias sveikatai svarbias kryptis.

    Reikšmės turi reguliarus fizinis aktyvumas, mažiau ilgo sėdėjimo, pakankamas miegas ir mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų bei kokybiškų baltymų ir riebalų šaltinių. Taip pat svarbu stebėti kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės rodiklius bei nerūkyti.

    Kasdienius įpročius gali papildyti trumpas pasivaikščiojimas po valgio arba kelios minutės judesio tarp darbų. Net nedidelė pertrauka padeda nutraukti daug valandų trunkantį nejudrumą.

    Jei stresas labai stiprus, tęsiasi ilgai ar trukdo normaliai funkcionuoti, verta pasitarti su gydytoju ar psichologu. Kvėpavimo pratimai gali padėti, bet nepakeičia profesionalios pagalbos.

  • Briuselis patvirtino: Lenkijai kitąmet nereikės priimti migrantų ar mokėti po 20 tūkst. eurų

    Lenkija kitais metais neturės priimti migrantų, perkeltų iš kitų Europos Sąjungos valstybių, ir nemokės po 20 tūkst. eurų už kiekvieną nepriimtą asmenį. Europos Komisija oficialiai patvirtino, kad šalis gali būti atleista nuo migracijos pakto solidarumo mechanizmo.

    Sprendimas svarbus Varšuvai, kuri ne kartą pabrėžė išskirtinę padėtį: spaudimą rytinėje ES sienoje su Baltarusija ir didelį skaičių žmonių, atvykusių iš Ukrainos bėgant nuo karo.

    Europos Komisijos vertinimu, migracinė situacija Lenkijoje išlieka itin sudėtinga, todėl ji priskiriama valstybėms, patiriančioms didelį spaudimą. Tai yra viena pagrindinių sąlygų, leidžiančių taikyti išimtį.

    Už migraciją atsakingas eurokomisaras Magnusas Brunneris teigė, kad Lenkijos padėtis nuo pernai iš esmės nepasikeitė: šalis priėmė daug žmonių iš Ukrainos ir susiduria su vadinamuoju migracijos instrumentalizavimu pasienyje.

    Ką reiškia išimtis dėl solidarumo mechanizmo

    Išimtis reikštų, kad Lenkijai kitais metais nereikės dalyvauti ES solidarumo „baseine“, kuriame valstybės paprastai turi pasirinkti vieną iš kelių įsipareigojimų.

    Pagal šį mechanizmą šalys gali būti raginamos priimti perkeltus migrantus iš kitų ES narių arba prisidėti finansiškai. Nurodoma orientacinė įmoka – 20 tūkst. eurų už kiekvieną nepriimtą asmenį.

    Taigi Lenkijai tai reikštų, kad ji išvengtų ir papildomų įsipareigojimų priimti žmones, ir su tuo susijusių mokėjimų.

    Argumentai: Baltarusijos siena ir atvykusieji iš Ukrainos

    Vertindama padėtį, Europos Komisija atsižvelgė į du svarbiausius argumentus. Pirmasis – situacija pasienyje su Baltarusija, kur Lenkija jau ne vienus metus susiduria su migraciniu spaudimu ir hibridinėmis grėsmėmis.

    Antrasis argumentas – didelis skaičius žmonių, bėgusių nuo Rusijos agresijos Ukrainoje. Lenkija Europos Komisijai teikė duomenis apie priimtus žmones ir patiriamas išlaidas.

    Komisijos vertinimu, šių veiksnių pakanka, kad Lenkija ir toliau galėtų pretenduoti į išimtį.

    Ne tik Lenkija: išimtys numatytos ir kitoms šalims

    Lenkija nėra vienintelė valstybė, kuriai Europos Komisija numatė galimybę būti atleistai nuo solidarumo mechanizmo. Tarp įvardytų šalių taip pat minimos Austrija, Bulgarija, Kroatija, Čekija ir Estija.

    Vis dėlto tai dar nėra galutinis procedūros taškas: sprendimas turės būti formaliai patvirtintas valstybių narių, o Lenkija taip pat turės oficialiai kreiptis dėl išimties.

    Be to, išimtis nėra nuolatinė – Europos Komisija rudenį kitais metais planuoja iš naujo peržiūrėti migracijos situaciją ES valstybėse ir spręsti, kam išimtys galėtų būti taikomos 2028 metais.

  • Michałas Sobańskis pralaimėjo teisme dėl šeimos turto Varšuvoje: žada kreiptis į aukštesnį teismą

    Varšuvos aristokratas Michałas Sobańskis pralaimėjo administraciniame teisme ginčą su vadinamąja verifikacijos komisija dėl dalies šeimos nekilnojamojo turto Nowogrodzkos gatvėje. Teismas atmetė skundus dėl sprendimo panaikinti prieš 14 metų priimtą turto grąžinimo (reprivatizacijos) nutarimą.

    Po posėdžio Sobańskis emocingai pareiškė, kad neketina pasiduoti ir jau su šeimos atstovais ruošiasi tolesniam bylinėjimuisi. Kaip rašė „Super Express“, jis teigė jaučiantis, jog yra baudžiamas už institucijų klaidas, o ne už savo veiksmus.

    Ginčo objektas – dalis nekilnojamojo turto prie Nowogrodzkos g. 10 Varšuvoje. Pastatą sostinės merija buvo grąžinusi paveldėtojams 2012 metais, tačiau 2024 metais prie Lenkijos Teisingumo ministerijos veikianti reprivatizacijos verifikacijos komisija sprendimą panaikino – kol kas dėl vieno sklypo.

    Administracinis teismas kritiškai įvertino miesto pareigūnų darbą rengiant grąžinimo dokumentus: nurodyta, kad buvo padaryta klaidų, tarp jų – netikslumų sklypų numeriuose ir kituose formalumuose. Vis dėlto būtent šie trūkumai tapo pagrindu teismui nepatenkinti skundo.

    Byla dėl Nowogrodzkos g. 10: kas sprendžiama?

    Nowogrodzkos g. 10 iki Antrojo pasaulinio karo priklausė kunigaikščių Čartoriskių (Czartoryski) šeimai. Pastatas išliko per karą, bet 1945 metais buvo perimtas valstybės pagal vadinamąjį Bieruto dekretą, kuriuo pokariu nacionalizuota daug Varšuvos nekilnojamojo turto.

    Paveldėtojai turto susigrąžinimo siekė ilgus metus, o grąžinimo sprendimas galiausiai priimtas 2012 metais. Jis apėmė tris sklypus – patį pastatą, sklypą su oficinos dalimi ir sklypą, kuriame yra vidinis kiemas.

    Formalus ginčas kilo būtent dėl kiemo sklypo. Verifikacijos komisija 2024 metais pripažino grąžinimo sprendimą negaliojančiu šioje dalyje, o administracinis teismas dabar skundą atmetė.

    Sobańskis: baudžia ne dėl mano kaltės

    Po teismo posėdžio Sobańskis tvirtino, kad situacija, jo vertinimu, absurdiška: už savivaldybės tarnautojų klaidas pasekmes patiria dabartinis turto savininkas. Jis taip pat pabrėžė, kad neketina susitaikyti su pralaimėjimu.

    Jo teigimu, šeima rengia skundą aukštesnei instancijai – Lenkijos Aukščiausiajam administraciniam teismui (NSA). Taip siekiama peržiūrėti sprendimą, kuriuo buvo palikta galioti verifikacijos komisijos pozicija dėl sklypo.

    Sprendimo pasekmės: pajamų netekimas ir kiti galimi procesai

    Kol kas teismo sprendimas apima tik vieną sklypą – kiemo dalį. Tekste minima, kad miestas jau įregistruotas kaip šio turto savininkas, o pareigūnai esą domėjosi nuomos klausimais, tad dabartinis naudotojas gali netekti dalies pajamų.

    Sobańskis taip pat išsakė nuogąstavimą, kad po šio sprendimo gali būti pradėti procesai ir dėl kitų dviejų sklypų – oficinos ir pagrindinio pastato. Šių dalių bylos, kaip nurodoma, dar tęsiasi.

  • Teismas dėl 6-mečio Maksymiliano mirties: motinos partneriui – iki gyvos galvos, mamai – 9,5 metų

    Lenkijoje teismas paskelbė nuosprendį byloje dėl šešerių metų Maksymiliano mirties Zduńska Woloje: berniuko motinos partneris Danielis S. nuteistas iki gyvos galvos, o motina Paulina M. – 9 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

    Nuosprendį, kaip skelbiama, 2026 metų lapkričio 6 dieną priėmė Siradzo apygardos teismas. Sprendimą aiškindamas teisėjas Jacekas Wojdynas pabrėžė, kad vaikas buvo paliktas be apsaugos ir patyrė ilgalaikį smurtą.

    Bylos duomenimis, Danielis S. berniuką kelias savaites žemino ir gąsdino, o vėliau smurtas tapo fizinis – vaikas buvo mušamas, spardomas ir deginamas įkaitinta cigarete.

    Teismas konstatavo, kad motina žinojo apie smurtą, tačiau nepasirūpino nei vaiko apsauga, nei laiku suteikta medicinine pagalba, nors ant berniuko kūno buvo matomos traumos.

    Smurtas namuose ir vis retesni vaiko pasirodymai

    Teisėjo pristatytoje įvykių sekoje teigta, kad berniukas kai kada būdavo paliekamas vienas ilgam laikui, šaltame ir apleistame būste, alkanas ir be suaugusiųjų priežiūros.

    Vėliau kaimynai vaiką ėmė matyti vis rečiau, o į darželį jis, kaip nurodyta, nebevaikščiojo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bute buvo užtraukiamos žaliuzės, perstatomi baldai – teisėjo vertinimu, tai galėjo apsunkinti aplinkiniams suprasti, kas vyksta viduje.

    2025 metų gegužės 6–7 dienomis patirtos traumos buvo mirtinos

    Ypač svarbios byloje tapo 2025 metų gegužės 6 ir 7 dienos. Teismo teigimu, Danielis S. pastūmė berniuką, šis griuvo ir trenkėsi galva į grindis, o vėliau buvo smogta kumščiu į veidą.

    Taip pat skelbta, kad kai motina bandė pridengti sūnų savo kūnu, vyras dar kartą smurtavo prieš vaiką – jis buvo spirtas į galvą. Berniukui ištino veidas, o pagalbos, kaip nurodyta, vėl bandyta ieškoti tik vaistais nuo skausmo.

    Kodėl skirtas įkalinimas iki gyvos galvos

    Skirdamas bausmę teismas pažymėjo, kad Danieliui S. nebuvo nustatyta lengvinančių aplinkybių. Taip pat nurodyta, kad vyras buvo teistas anksčiau, o taikytos resocializacijos priemonės nedavė rezultatų.

    Galiausiai jam skirta iki gyvos galvos laisvės atėmimo bausmė, numatant, kad dėl lygtinio paleidimo jis galėtų kreiptis ne anksčiau kaip po 40 metų. Motinai skirta 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

  • Po Lodze pradėtas gręžti greitųjų traukinių tunelis: į Varšuvą žada 40 min.

    Lenkijoje į naują etapą perėjo greitųjų geležinkelių tunelio statyba po Lodzės miestu – į specialią kamerą įkelta milžiniška tunelio gręžimo skydinė įranga.

    Kaip nurodoma, darbai vyko penktadienį, lapkričio 6 dieną, o visa mašina, kai bus sukomplektuota, sieks apie 130 metrų ilgį ir svers maždaug 4 tūkst. tonų.

    Šis tunelis yra Kolei Dużych Prędkości (greitųjų traukinių) projekto dalis, kurio tikslas – po miestu nutiesti požeminę trasą ir taip pagreitinti susisiekimą tarp didžiųjų Lenkijos miestų.

    Skelbiama, kad nauja jungtis turėtų reikšmingai sutrumpinti kelionių laiką: iš Lodzės į Varšuvą planuojama nuvykti per 40 minučių, o į Poznanę ir Vroclavą – per maždaug valandą.

    Kas žinoma apie planuojamus kelionės laikus

    Numatomi trumpesni kelionės laikai yra vienas pagrindinių projekto argumentų, nes Lodzė yra strategiškai patogioje vietoje tarp kelių didžiųjų šalies centrų.

    Greitesnis susisiekimas gali keisti ir kasdienius kelionių įpročius – atsirastų daugiau galimybių važinėti tarp miestų darbo ar studijų reikalais, o verslui tai reikštų patogesnius ryšius su sostine bei kitais regionais.

    Milžiniška tunelio gręžimo mašina – ką tai reiškia statyboms

    Į Lodzėje įrengtą kamerą įkeltas skydas yra vienas svarbiausių požeminės statybos etapų: būtent ši įranga naudojama tuneliui po miestu gręžti.

    Faktas, kad mašina tokio masto (130 metrų ilgio ir 4 tūkst. tonų masės), parodo projekto apimtį ir sudėtingumą – tokie darbai paprastai planuojami ir vykdomi etapais, įrengiant infrastruktūrą po tankiai užstatytomis teritorijomis.

    Kada galėtų pasirodyti pirmieji traukiniai

    Straipsnyje keliama klausimas, kada pirmieji traukiniai išriedės į bėgius, tačiau pateiktoje informacijoje konkreti data ar terminas nenurodomi.

    Kol kas aišku tik tai, kad statybos pasiekė svarbų techninį etapą – pradėta ruoštis tunelio kasimui po miesto dalimi, kuri taps būsimos greitųjų traukinių jungties pagrindu.

  • Putino dekretu Rusija perėmė „Japan Tobacco“ gamyklų kontrolę – Japonija pateikė protestą

    Prezydent Rosji Władimir Putin podpisał dekret, na mocy którego Rosja przejmuje japońskie aktywa o kluczowym znaczeniu. Chodzi o cztery fabryki koncernu Japan Tobacco International. Tym samym Putin przejmuje fabryki JTI, które kontrolują 40 proc. rosyjskiego rynku. Rząd Japonii złożył oficjalny protest.

    • Dekret prezydenta Władimira Putina o przejęciu kontroli nad czterema fabrykami Japan Tobacco.
    • Przekazanie tymczasowego zarządu rosyjskiej spółce powiązanej z państwem.
    • JTI jako lider rosyjskiego rynku tytoniowego z blisko 40-procentowym udziałem.
    • Stanowczy protest rządu Japonii i żądanie natychmiastowego wycofania decyzji.
    • Kolejny krok w przejmowaniu przez Rosję aktywów firm z “nieprzyjaznych” krajów.

    Nagła decyzja Kremla

    To był cios dla japońskiego biznesu w Rosji. W czwartek, 5 listopada 2026 roku, na rosyjskim portalu rządowym pojawił się dekret podpisany osobiście przez prezydenta Władimira Putina. Dokument w praktyce pozbawia japoński koncern Japan Tobacco International (JTI) kontroli nad jego rosyjskimi fabrykami.

    Kreml zdecydował, że tymczasowy zarząd nad czterema spółkami JTI w Rosji przejmie rosyjska firma AO Promyszlennyje Aktiwy, która jest powiązana z państwem. Mówiąc prościej, Japończycy formalnie wciąż są właścicielami swoich zakładów, ale stracili nad nimi jakąkolwiek kontrolę operacyjną. Nie mogą decydować o produkcji, dystrybucji ani o finansach. Decyzja dotyczy kluczowych fabryk zlokalizowanych w Petersburgu, Rostowie nad Donem oraz w obwodach leningradzkim i lipieckim. To kolejny dowód na to, że Rosja przejmuje japońskie aktywa i innych zagranicznych firm, które pochodzą z krajów uznanych przez Moskwę za “nieprzyjazne”.

    Jak ważny jest rosyjski rynek dla Japan Tobacco?

    Żeby zrozumieć, jak bolesny jest to cios, trzeba wiedzieć, czym dla Japan Tobacco była Rosja. To nie były jakieś tam poboczne zakłady. Interia Biznes podkreśla, że dla japońskiego giganta rosyjski rynek to absolutnie kluczowy element globalnej układanki i potężne źródło zysków.

    JTI działa w Rosji od 1999 roku i przez ponad ćwierć wieku urosło do pozycji niekwestionowanego lidera. Firma kontroluje około 40 proc. całego rosyjskiego rynku papierosów i zatrudnia tam blisko 4 tysiące osób. Według różnych szacunków, Rosja odpowiada za około 10 proc. wszystkich przychodów całego koncernu JTI. Decyzja, przez którą Putin przejmuje fabryki JTI, uderza więc w samo serce rosyjskiej działalności koncernu, który kontroluje prawie połowę tamtejszego rynku.

    Warto przypomnieć, że po pełnoskalowej inwazji na Ukrainę w 2022 roku Japan Tobacco International, w przeciwieństwie do wielu zachodnich firm, nie wycofało się całkowicie z Rosji. Koncern jedynie zawiesił nowe inwestycje i działania marketingowe. Sprawę dodatkowo komplikuje fakt, że japoński rząd posiada aż 37,55 proc. udziałów w spółce-matce, Japan Tobacco. Decyzja Kremla to więc nie tylko problem dla prywatnej firmy, ale też bezpośredni cios w interesy państwa japońskiego.

    Japonia składa protest

    Reakcja Tokio na decyzję Kremla była natychmiastowa i bardzo stanowcza. Już dzień po publikacji dekretu, 6 listopada, sekretarz gabinetu rządu Japonii Minoru Kihara ogłosił, że jego kraj złożył oficjalny protest i domaga się od Moskwy wycofania się z tej decyzji.

    Dodał, że protest został złożony zarówno przez japońskich dyplomatów w Moskwie, jak i bezpośrednio przez ambasadora Japonii. To pokazuje, że Tokio traktuje sprawę niezwykle poważnie. Interia Biznes dodaje, że głos zabrali też inni członkowie japońskiego rządu. Minister finansów Satsuki Katayama oraz minister gospodarki Ryosei Akazawa potwierdzili, że wykorzystano wszystkie dostępne kanały dyplomatyczne, by wezwać Rosję do zmiany zdania.

    Co ciekawe, minister Akazawa przyznał, że takiego ruchu ze strony Rosji można się było spodziewać. To pokazuje, że japoński rząd był świadomy ryzyka po tym, jak Rosja przejmuje japońskie aktywa i majątki innych firm z krajów, które nałożyły na nią sankcje. Mimo to, oficjalne przejęcie kontroli nad biznesem tak dużego i ważnego gracza jak Japan Tobacco to kolejny krok w zamrażaniu relacji na linii Tokio-Moskwa, które już teraz są najgorsze od dekad. Decyzja prezydenta Władimira Putina z pewnością jeszcze bardziej je ochłodzi.

  • Marta Manowska nutraukė kalbas apie meilę: „Rolnik szuka żony“ vedėja prisipažino esanti vieniša

    Marta Manowska viešai nutraukė pastaruoju metu sklandžiusius gandus apie jos naują meilę. Laidos „Rolnik szuka żony“ vedėja pripažino, kad šiuo metu yra vieniša.

    Dar 2026 metų rugsėjį buvo kalbama, esą televizijos veidas atrado laimę šalia paslaptingo vyro. Vis dėlto dabar ji pati išsklaidė abejones ir patvirtino, kad jokio santykių statuso slepiamo „užkulisio“ nėra.

    Manowska atvirai pasakė, jog yra singlė, taip paneigdama ankstesnes spėliones apie „didelę meilę“. Šis prisipažinimas tapo netikėtu posūkiu tiems, kurie tikėjo, kad vedėjos asmeniniame gyvenime įvyko didelių pokyčių.

    Negana to, ji leido suprasti, kad tai – dar ne visa istorija, todėl jos žodžiai sulaukė dar daugiau dėmesio. Vedėja savo pareiškimu iš esmės uždarė erdvę interpretacijoms, kurios pastaruoju metu buvo tapusios itin aktyvios.

    Gandai apie paslaptingą vyrą

    Kalbos apie galimą Manowskos romaną sustiprėjo 2026 metų rudenį. Tuomet viešojoje erdvėje sklandė užuominos, kad vedėja galėjo būti įsimylėjusi, o šalia jos esą atsirado žmogus, kurio tapatybė nebuvo atskleidžiama.

    Tačiau dabar pati Manowska pateikė aiškų atsakymą – ji vieniša. Tokiu būdu ji užkirto kelią tolesniems spėjimams, kurie kilo be oficialaus patvirtinimo.

    Ką pasakė pati Manowska

    Vedėja neslėpė, kad jos asmeninis gyvenimas kelia susidomėjimą, tačiau šį kartą ji pasirinko kalbėti tiesiai. Ji pabrėžė, kad šiuo metu yra singlė.

    Tuo pačiu ji užsiminė, kad tai dar ne viskas, tačiau detalių neatskleidė. Būtent ši pastaba paliko vietos platesniam kontekstui, nors pagrindinę žinią apie santykių statusą ji įvardijo vienareikšmiškai.

  • WTA Finals 2026 fotosesija be bendros nuotraukos supykdė fanus: „keisti“ tenisininkių portretai

    WTA socialiniuose tinkluose paskelbė WTA Finals 2026 dalyvių fotosesijos rezultatus, tačiau vietoj įprasto bendro aštuonių finalininkių kadro pristatė tik individualius portretus. Dalis sirgalių liko pasipiktinę – nuotraukos, jų vertinimu, atrodo „keistos“.

    Prestižinis sezono pabaigos turnyras startuoja Indian Velse, jame varžosi geriausios metų tenisininkės. Šįkart turnyrą pasitiko ir netikėtas pokytis: tradicinė bendra finalininkių nuotrauka nebuvo padaryta.

    Kaip skelbiama, bendram kadrui nepritarė ukrainietė Elina Svitolina. Ji nuosekliai atsisakė pozuoti kartu su baltarusė Aryna Sabalenka ir ruse Mirra Andriejeva dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir tebevykstančio karo.

    Dėl šios priežasties sirgaliai šioje WTA Finals laidoje išvys tik portretines kiekvienos tenisininkės nuotraukas, kuriose akcentuojamas asmeninis stilius ir individualumas.

    Sirgalių reakcijos – daug kritikos

    WTA paviešintos fotografijos buvo stilizuotos ir, kaip teigiama, turėjo pabrėžti žaidėjų individualumą bei asmeninį įvaizdį. Tenisininkės pozavo vilkėdamos vakarines, mados namų kolekcijas pristatančias aprangas.

    Vis dėlto reakcijos į tokią vizualinę kryptį išsiskyrė. Vieniems sprendimas pasirodė įdomus, kitiems – neskoningas ar nesuderintas su turnyro įvaizdžiu.

    Komentaruose, cituojamuose teniso kanaluose, dominavo kritiški vertinimai: nuotraukos vadintos „katastrofa“, o stilizacijos – „dramatinės“.

    Kodėl neliko bendro kadro

    Nors prieš WTA Finals dalyvės tradiciškai dalyvaudavo bendroje fotosesijoje, šiemet ši praktika buvo nutraukta dėl atsisakymo fotografuotis vienoje grupėje.

    Taip vietoj vieno simbolinio sezono pabaigos kadro organizatoriams teko rinktis alternatyvą – atskirus portretus, kurie ir tapo pagrindiniu turnyro vizualu.