CP v2

Category: Sveikata

  • Miego apnėjos proveržis: tabletė vietoj CPAP sumažino epizodus 44 proc., sprendimas jau 2027

    Miego apnėjos proveržis: tabletė vietoj CPAP sumažino epizodus 44 proc., sprendimas jau 2027

    Obstrukcinė miego apnėja – vienas dažniausių miego sutrikimų pasaulyje, siejamas su knarkimu, kvėpavimo sustojimais ir nuolatiniu mieguistumu dieną. Gydytojai pabrėžia, kad ilgainiui pasikartojantys deguonies trūkumai didina širdies ir kraujagyslių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų bei kognityvinių problemų riziką.

    Iki šiol pagrindinis gydymas daugeliui pacientų išlieka CPAP aparatas, kuris naktį palaiko atvirus kvėpavimo takus. Tačiau realybėje nemaža dalis žmonių jo netoleruoja dėl diskomforto, triukšmo ar mobilumo stokos, todėl gydymas nutraukiamas arba taikomas nenuosekliai.

    Nauja tabletė: ką parodė tyrimas

    JAV ir Kanadoje atliktas 3 fazės klinikinis tyrimas įvertino vaisto AD109, vartojamo kartą per naktį, veiksmingumą pacientams, kurie CPAP atsisakė arba jo negalėjo naudoti. Tyrime dalyvavo 646 žmonės, turėję nuo lengvos iki sunkios obstrukcinės miego apnėjos, o dalyviai atsitiktine tvarka gavo AD109 arba placebą.

    Gydymas truko 26 savaites, o efektyvumas vertintas pagal apnėjos ir hipopnėjos indeksą, rodantį, kiek kartų per valandą miegant sustoja ar reikšmingai susilpnėja kvėpavimas. AD109 grupėje šis rodiklis per tyrimo laiką sumažėjo maždaug 44 proc., o placebo grupėje – apie 18 proc.

    Po 26 savaičių beveik 42 proc. AD109 vartojusių dalyvių perėjo į lengvesnę ligos kategoriją, o apie 18 proc. tyrimo pabaigoje nebeatitiko obstrukcinės miego apnėjos kriterijų. Tyrėjai skelbia, kad dažniausi šalutiniai reiškiniai buvo lengvi ir tikėtini, tarp jų minėta burnos džiūvimas, pykinimas ir nemiga.

    Kaip veikia AD109 ir kada sprendimas

    AD109 yra dviejų veikliųjų medžiagų derinys, skirtas paveikti nervinius ir raumenų mechanizmus, dėl kurių miegant linkę subliūkšti viršutiniai kvėpavimo takai. Paprastai tariant, tikslas yra palaikyti kvėpavimo takų raumenų tonusą miego metu ir taip sumažinti „užsidarymo“ epizodus.

    JAV maisto ir vaistų administracija šiam vaistui suteikė pagreitinto vertinimo statusą, o galutinis sprendimas dėl registracijos tikimasi 2027 metais. Tai dar nereiškia automatinio patvirtinimo, tačiau rodo, kad reguliuotojas mato potencialą reikšmingai spręsti nepakankamai gydomos ligos problemą.

    Kodėl tai svarbu pacientams

    Ekspertai pabrėžia, kad vienas didžiausių miego apnėjos gydymo iššūkių yra ne tik diagnozė, bet ir ilgalaikis gydymo laikymasis. Tabletė galėtų tapti patogesne alternatyva daliai pacientų, ypač tiems, kurie CPAP atsisako arba jo netoleruoja, nors praktikoje greičiausiai išliks keli gydymo keliai, parenkami individualiai.

    Kartu vystomos ir kitos kryptys: nuo svorio mažinimo strategijų ir su nutukimu susijusių apnėjų kontrolės iki įvairių chirurginių ar implantuojamų sprendimų pasirinktiems atvejams. Vis dėlto plataus naudojimo vaistas, kurį galima vartoti namuose, galėtų iš esmės pakeisti situaciją, jei tolesni vertinimai patvirtins efektyvumą ir saugumą.

    Rezultatai publikuoti mokslo žurnale American Journal of Respiratory and Critical Care Medicine, o tyrimą lydintys paaiškinimai išsamiai aptaria, kaip neuromuskuliniai mechanizmai tampa vienu svarbiausių taikinių kuriant naujos kartos miego apnėjos gydymą.

  • Mokslininkai rado papildą, kuris agresiją mažino iki 28 proc.: ar verta vartoti visiems?

    Mokslininkai rado papildą, kuris agresiją mažino iki 28 proc.: ar verta vartoti visiems?

    Omega-3 riebalų rūgštys, dažniausiai vartojamos žuvų taukų kapsulių pavidalu, gali būti siejamos su mažesniu agresyvumu. 2024 metais paskelbtoje mokslinių tyrimų apžvalgoje nustatyta, kad vartojant omega-3 trumpuoju laikotarpiu agresyvus elgesys sumažėjo iki 28 proc.

    Šis rezultatas gautas apibendrinus 29 atsitiktinių imčių kontroliuojamus tyrimus, kuriuose iš viso dalyvavo 3 918 žmonių. Tyrimai vyko 1996–2024 metais, o vidutinė intervencijos trukmė siekė apie 16 savaičių.

    Kas konkrečiai mažėjo?

    Analizėje vertintas ne vienas agresijos tipas, todėl mokslininkai galėjo palyginti skirtingas situacijas. Buvo stebimas ir reaktyvus agresyvumas, kai žmogus sureaguoja į provokaciją, ir proaktyvus, kai agresyvus elgesys planuojamas iš anksto.

    Autoriai pabrėžė, kad poveikis buvo kuklus, bet statistiškai reikšmingas, ir pasireiškė įvairiose grupėse. Skirtumai išliko nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, sveikatos būklės ar vartojimo trukmės ir dozės ribose, kurias apėmė į analizę patekę tyrimai.

    „Atėjo laikas omega-3 papildymą taikyti agresijai mažinti, nesvarbu, ar tai bendruomenė, klinika, ar baudžiamosios justicijos sistema“, – sakė neurokriminologas Adrianas Raine’as.

    Kaip tai galėtų veikti?

    Omega-3 riebalų rūgštys dažniausiai siejamos su smegenų funkcija ir uždegiminių procesų reguliavimu, o tai gali būti svarbu emocijų kontrolei. Mokslininkai nurodo, kad mityba apskritai turi įtakos smegenų chemijai, todėl tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas gali būti susijęs ir su elgesio problemomis.

    Vis dėlto patys autoriai pabrėžia, kad omega-3 nėra stebuklinga priemonė ir neišspręs smurto ar agresijos problemos visuomenėje. Išvados labiau rodo potencialą kaip papildomą priemonę šalia kitų intervencijų, o ne kaip pakaitalą psichologinei ar medikamentinei pagalbai.

    „Omega-3 nėra stebuklinga kulka, kuri visiškai išspręs smurto problemą, bet ar tai gali padėti? Remdamiesi šiais rezultatais, tvirtai manome, kad gali“, – sakė A. Raine’as.

    Ką daryti praktiškai?

    Mokslininkai ragina tęsti didesnės apimties ir ilgesnės trukmės tyrimus, kad būtų aiškiau, kam omega-3 nauda didžiausia ir kokios dozės bei vartojimo trukmė optimaliausios. Tyrimuose taip pat pabrėžiama, kad verta vertinti ne tik papildus, bet ir mitybą, pavyzdžiui, dažnesnį riebių žuvų įtraukimą į racioną.

    Jei agresyvumas susijęs su psichikos sveikatos sunkumais ar kelia riziką saugumui, vien mitybos korekcijų gali nepakakti. Tokiais atvejais specialistai paprastai rekomenduoja kreiptis į gydytoją ar psichikos sveikatos profesionalus, o papildus vartoti kaip suderintą, o ne savarankiškai pasirinktą sprendimą.

  • Vaistas nuo artrito netikėtai padėjo, kai antidepresantai neveikia: kas paaiškėjo tyrime?

    Vaistas nuo artrito netikėtai padėjo, kai antidepresantai neveikia: kas paaiškėjo tyrime?

    Maždaug trečdalis žmonių, sergančių didžiuoju depresijos sutrikimu, nepatiria pakankamo pagerėjimo vartodami įprastus antidepresantus, todėl mokslininkai vis aktyviau ieško kitų biologinių mechanizmų. Nauji duomenys rodo, kad daliai pacientų svarbi gali būti ne vien smegenų chemija, bet ir uždegiminiai procesai organizme.

    2026 metais žurnale JAMA Psychiatry paskelbto bandomojo klinikinio tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad artritui ir kitoms imuninėms ligoms gydyti naudojamas tocilizumabas gali sumažinti depresijos simptomus tiems žmonėms, kurių būklė nereaguoja į standartinius vaistus ir kurių kraujyje nustatomi uždegimo požymiai.

    Kas buvo tiriama?

    Tyrime dalyvavo 30 žmonių, turinčių vidutinio sunkumo ar sunkią depresiją ir anksčiau nepakankamai reagavusių į antidepresantus. Atrankoje taip pat buvo vertinami kraujo žymenys, rodantys galimą žemo lygio uždegimą.

    Dalyviai keturias savaites atsitiktine tvarka gavo arba tocilizumabą, arba placebą, o tyrėjai vertino depresijos sunkumo pokyčius, nerimą, nuovargį ir gyvenimo kokybę. Pastebėta, kad tocilizumabą gavusioje grupėje simptomai mažėjo labiau nei placebo grupėje.

    Ketvirtos savaitės pabaigoje 54 proc. tocilizumabo grupės dalyvių buvo vertinami kaip pasiekę depresijos remisiją, palyginti su 31 proc. placebo grupėje. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tai buvo koncepcijos patikrinimo tyrimas, todėl jis nebuvo skirtas galutiniams statistiškai tvirtiems įrodymams pateikti.

    Kodėl čia svarbus uždegimas?

    Tocilizumabas slopina interleukino 6 receptorių, susijusį su uždegimo grandine. Šis kelias seniai siejamas su kai kurių autoimuninių ligų eiga, o pastaraisiais metais vis daugiau tyrimų nagrinėja ryšį tarp žemo lygio uždegimo ir depresijos simptomų daliai pacientų.

    Tyrime išryškėjo tendencija, kad geriausiai reagavo tie dalyviai, kurių pradiniai uždegimo rodikliai buvo aukštesni. Tai sustiprina idėją, kad depresija nėra vienalytė būklė ir kad ateityje gydymas gali būti parenkamas tiksliau, įvertinus biologinius požymius, o ne vien simptomų aprašą.

    Ką tai reiškia pacientams dabar?

    Šie rezultatai dar nereiškia, kad tocilizumabas taps įprastu depresijos gydymu artimiausiu metu. Reikalingi didesni, ilgiau trunkantys ir įvairesnių pacientų grupes apimantys atsitiktinių imčių tyrimai, kurie patvirtintų efektyvumą, įvertintų rizikas ir padėtų atsakyti, kam toks gydymas būtų tinkamiausias.

    Be to, imuninę sistemą veikiantys vaistai paprastai turi aiškias skyrimo indikacijas, stebėsenos reikalavimus ir galimus šalutinius poveikius, todėl savarankiškai ar be psichiatro ir kitų specialistų priežiūros jų taikyti negalima. Praktinis šios krypties pažadas yra kitas: depresijos gydymas gali judėti link labiau individualizuotos medicinos, kai tinkamas metodas parenkamas pagal žmogaus biologiją.

    „Mūsų darbas yra svarbus žingsnis kuriant naujus depresijos gydymo būdus, ypač tiems, kurių liga sunkiai pasiduoda gydymui“, – sakė Bristolio universiteto mokslininkas Golamas Khandakaras.

    „Artėjame prie labiau pritaikytos depresijos priežiūros, kai gydymas parenkamas taip, kad geriau atitiktų žmogaus biologiją ir būtų skiriamas tinkamu laiku“, – sakė Bristolio universiteto mokslininkė Éimear Foley.

  • Mirtinai nuodingos gyvatės keičia buveines: tyrimas įspėja dėl didesnės įkandimų rizikos

    Mirtinai nuodingos gyvatės keičia buveines: tyrimas įspėja dėl didesnės įkandimų rizikos

    Šylantis klimatas ir žmogaus veikla, keičianti natūralias ekosistemas, gali padidinti gyvačių įkandimų riziką daugelyje pasaulio regionų, rodo naujas tyrimas. Autoriai įspėja, kad kai kurios labai nuodingos rūšys gali artėti prie tankiai apgyvendintų vietovių arba pasirodyti teritorijose, kur jų anksčiau beveik nebuvo.

    Tyrimą koordinavo Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų komanda, o rezultatai publikuoti mokslo žurnale PLOS Neglected Tropical Diseases. Analizėje derinti vieši ir privatūs duomenų rinkiniai, muziejų kolekcijų įrašai, mokslinė literatūra ir piliečių mokslo platformų stebėjimai.

    Skaičiuojama, kad per metus pasaulyje registruojama apie 4 000 000 naujų gyvačių įkandimų atvejų, tačiau tikslūs skaičiai kai kuriose šalyse gali būti nepakankamai fiksuojami. Didžiausia našta tradiciškai tenka atogrąžų zonoms, ypač Pietų Azijai, kur rizika didėja dėl didelio gyventojų tankio ir ribotesnės sveikatos paslaugų prieigos.

    Kur ir kodėl keičiasi rizikos žemėlapis?

    Tyrimo autoriai prognozavo, kaip kylanti temperatūra gali pakeisti nuodingų gyvačių paplitimą iki 2050 ir 2090 metų. Dalis rūšių, vengdamos karščio ar prarasdamos buveines dėl miškų kirtimo, šlapynių sausinimo ir urbanizacijos, gali trauktis į naujas teritorijas.

    Tai reikštų daugiau susidūrimų su žmonėmis kasdienėse erdvėse, pavyzdžiui, žaidimų aikštelėse, bėgimo takuose, prie vandens telkinių ar dirbamuose laukuose. Kartu pabrėžiama, kad didesnis kontaktų skaičius kelia riziką ne tik žmonėms, bet ir pačioms gyvatėms, kurios dažniau žūsta dėl baimės ar netinkamo elgesio.

    Kokios rūšys gali plisti?

    Tyrime išskiriamos kelios grupės, kurių arealai gali plėstis arba slinkti: Šiaurės Amerikos vandens angys, Afrikos spjaudančios kobros, įvairios angys Pietų Amerikoje ir Europoje, taip pat kai kurios Azijos nuodingos rūšys. Autoriai pažymi, kad jei dalis šių rūšių priartės prie didelių gyvenviečių, potencialiai daugiau žmonių gali atsidurti didesnės įkandimų rizikos zonoje.

    Ypač pažeidžiamos gali būti kaimiškos ir skurdesnės teritorijos, kur žemdirbiai dirba basomis ar su atvira avalyne, o gydymo įstaigos yra toli. Tokiose vietovėse kritiškai svarbūs ne tik prevenciniai įpročiai, bet ir greitas patekimas į medicinos pagalbą bei savalaikis priešnuodžių skyrimas.

    Kaip pasiruošti sveikatos sistemoms?

    Autoriai pabrėžia, kad prognozės gali padėti sveikatos institucijoms planuoti resursus, ypač priešnuodžių atsargas ir jų paskirstymą, taip pat stiprinti skubios pagalbos grandinę atokesnėse bendruomenėse. Kartu akcentuojamas gamtosaugos aspektas, nes kai kurioms rūšims spartūs pokyčiai gali reikšti buveinių nykimą ir didesnę išnykimo riziką.

    „Žmonės turėtų būti atidūs savo aplinkai ir pastebėti pokyčius. Susidūrus su nuodingomis gyvatėmis svarbu imtis aktyvių prevencijos veiksmų ir vengti rizikos“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Davidas Williamsas.

    „Tai reiškia avėti uždarą avalynę, stebėti, kur dedame rankas ir kojas, tamsoje naudoti šviesos šaltinį, netrukdyti gyvatei, o susidūrus leisti jai pasišalinti ir žinoti, kaip elgtis nelaimės atveju“, – pridūrė jis.

    Specialistai primena, kad įkandimo atveju svarbiausia kuo greičiau kreiptis į medikus ir nesiremti nepatikrintomis „namų priemonėmis“, kurios gali pabloginti būklę. Ilgalaikėje perspektyvoje didėjanti temperatūra ir intensyvesnė žemės naudojimo kaita gali tapti vienu iš veiksnių, keičiančių visuomenės sveikatos rizikas ir reikalaujančių tikslesnio planavimo.

  • Prancūzijos Rene mirė 12-metis: sulaikyti du nepilnamečiai, narai upėje ieško įkalčių

    Prancūzijos Rene mirė 12-metis: sulaikyti du nepilnamečiai, narai upėje ieško įkalčių

    Prancūzijos mieste Rene vyksta intensyvus ikiteisminis tyrimas po 12 metų berniuko mirties, apie kurią pranešta sekmadienio pavakarę. Vietos prokuratūra skelbia, kad dėl šios bylos sulaikyti du nepilnamečiai – 16 metų vaikinas ir mergina, kuri netrukus pati atvyko į policiją.

    Kol kas pareigūnai neatskleidžia, kaip tiksliai klostėsi įvykiai ir koks ryšys siejo visus tris nepilnamečius. Tyrimas pradėtas dėl jaunesnio nei 15 metų vaiko nužudymo, o jo vykdymas patikėtas specializuotam padaliniui, dirbančiam su sunkiomis ir organizuoto nusikalstamumo bylomis.

    Didelės pajėgos sutelktos ir įvykio vietoje. Ugniagesių gelbėtojų narai šiuo metu žvalgo netoliese tekančią Vileno upę, ieškodami galimų daiktinių įkalčių, kurie galėtų paaiškinti, kas nutiko paskutinėmis berniuko gyvenimo minutėmis.

    Kas žinoma apie įvykio aplinkybes

    Pirminiais tyrimo duomenimis, pavojaus signalą sukėlė žvejys, išgirdęs vaiko šauksmą, tačiau jo surasti iš karto nepavyko. Netrukus liudininkai aptiko berniuką ir iškvietė pagalbą.

    Atvykę ugniagesiai rado vaiką be gyvybės ženklų, o ant kaklo buvo užveržtas rankšluostis. Gaivinimo veiksmus atliko ugniagesiai ir skubiosios medicinos komanda, tačiau berniuko išgelbėti nepavyko – mirtis konstatuota vietoje.

    Į įvykio vietą netrukus atvyko vaiko tėvai. Liudininkų teigimu, motina tuo metu aktyviai ieškojo sūnaus, o tėvas atvažiavo jau dirbant gelbėjimo tarnyboms.

    Kodėl tyrimas gali užtrukti

    Tokiose bylose sprendžiami keli esminiai klausimai: ar mirtis buvo tyčinė, ar buvo smurtas, ar įvykis galėjo būti susijęs su konfliktu tarp nepilnamečių. Kadangi įtariamieji yra nepilnamečiai, dalis procesinių detalių gali būti neviešinamos siekiant apsaugoti jų tapatybę ir užtikrinti tyrimo interesus.

    Reno apylinkėse, kur įvyko tragedija, gyventojai pasakoja apie sukrėtimą ir sunkiai suvokia, kaip paprastai ramioje miesto dalyje galėjo nutikti tokia nelaimė. Tyrėjai tikisi, kad upėje ieškomi įkalčiai ir liudytojų apklausos padės atkurti įvykių seką.

  • Ispanijoje patvirtintas antras hantaviruso atvejis: Madride izoliuota 12 žmonių po kruizo

    Ispanijoje patvirtintas antras hantaviruso atvejis: Madride izoliuota 12 žmonių po kruizo

    Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija patvirtino antrą hantaviruso atvejį tarp Ispanijos piliečių, kurie po protrūkio kruiziniame laive buvo izoliuoti Madride. Pasak institucijų, naujas teigiamas tyrimo rezultatas nustatytas asmeniui, anksčiau įvardytam kaip artimas pirmojo atvejo kontaktas.

    Izoliacija taikoma Gómez Ulla centriniame gynybos ligoninės komplekse, kur stebimi žmonės, grįžę iš kruizo laivo MV Hondius. Ministerija nurodo, kad atvejis aptiktas atliekant planinius tyrimus ir šiuo metu nėra duomenų, jog rizika visuomenei būtų padidėjusi.

    Likę 12 Ispanijos piliečių tebėra medicininėje karantino režimo priežiūroje, o izoliavimo priemonių atsisakyti neplanuojama, kol nesibaigs tarptautinėse rekomendacijose numatytas stebėjimo laikotarpis. Hantaviruso inkubacinis periodas gali būti ilgas, todėl kontaktų sekimas ir pakartotiniai tyrimai laikomi esminėmis protrūkio valdymo priemonėmis.

    Kuo pavojingas hantavirusas?

    Hantavirusai – tai graužikų platinami virusai, žmonės dažniausiai užsikrečia įkvėpę viruso dalelių su dulkėmis, kurios susidaro iš džiūstančių graužikų išmatų, šlapimo ar seilių. Rečiau užsikrečiama per užterštus paviršius, o perdavimas nuo žmogaus žmogui, priklausomai nuo viruso tipo, laikomas labai reta išimtimi.

    Europoje dažniausiai minimos formos siejamos su inkstų pažeidimu ir karščiavimu, o kitose pasaulio dalyse fiksuojamos ir sunkios plaučių pažeidimo formos. Medikai pabrėžia, kad ankstyvas simptomų atpažinimas ir skubi pagalba svarbūs dėl galimų komplikacijų, ypač jei liga progresuoja greitai.

    Kodėl taikomas ilgesnis stebėjimas?

    Pasak sveikatos institucijų, protrūkių valdyme svarbu įvertinti galimą užsikrėtimo laiką ir tai, kada kontaktai galėjo patirti didžiausią riziką. Dėl šios priežasties, kai kuriais atvejais stebėjimo trukmė gali būti ilgesnė nei įprastiems kvėpavimo takų virusams.

    Ispanijos tarnybos nurodo, kad izoliacijoje esantys žmonės prižiūrimi pagal ankstyvojo perspėjimo ir greitojo reagavimo sistemas, o sprendimai dėl režimo koregavimo priklausys nuo tyrimų rezultatų ir klinikinės būklės. Kol kas oficialiai pabrėžiama, kad situacija kontroliuojama, o priemonės skirtos užkirsti kelią galimam plitimui ir užtikrinti pacientų saugumą.

  • Prancūzijos Atlanto pakrantėje nuskendo du žmonės: pareigūnai įspėja dėl mirtinų plėšriųjų srovių

    Prancūzijos Atlanto pakrantėje nuskendo du žmonės: pareigūnai įspėja dėl mirtinų plėšriųjų srovių

    Prancūzijos pietvakariuose, Žirondos departamento Atlanto pakrantėje, per atskirus incidentus nuskendo du žmonės. Pareigūnai teigia, kad nelaimes lėmė pavojingos plėšriosios srovės, o šiltas savaitgalio oras į paplūdimius sutraukė minias.

    Vietos tarnybų duomenimis, 56 metų Vokietijos pilietę bangos ir srovė nunešė į jūrą prie Lège-Cap-Ferret, moteris nuskendo. Netoliese, Lacanau vietovėje, per kitą incidentą žuvo 60 metų vyras.

    Nuo penktadienio Žirondos gelbėtojai iš vandens ištraukė 31 žmogų. Pajūrio savivaldybės ir gelbėjimo tarnybos ragino poilsiautojus laikytis maksimalaus budrumo ir neignoruoti įspėjimų vėliavomis bei gelbėtojų nurodymų.

    Kas yra plėšriosios srovės?

    Plėšriosios srovės yra siauros, tačiau labai stiprios vandens srovės, kurios nuo kranto traukia į atvirą jūrą. Jos dažniausiai susidaro, kai lūžtančios bangos į krantą atstumia didelį vandens kiekį, o šis, ieškodamas kelio atgal, susitelkia į vieną intensyvų srautą.

    Pavojus tas, kad plėšriąsias sroves ne visada lengva pastebėti: jos gali atrodyti kaip ramesnė, tamsesnė vandens juosta tarp lūžtančių bangų. Net patyrusiems plaukikams tokia srovė gali greitai atitraukti nuo kranto ir sukelti paniką.

    Ką daryti pakliuvus į srovę?

    Gelbėtojai pabrėžia, kad patekus į plėšriąją srovę nereikėtų plaukti tiesiai į krantą prieš srovę, nes taip greitai išsenkama. Saugiausia judėti lygiagrečiai krantui, kol pavyksta išplaukti iš srovės juostos, ir tik tada grįžti į krantą.

    Jei jėgos senka, rekomenduojama išlikti vandens paviršiuje, signalizuoti rankomis ir kviesti pagalbą. Svarbiausia nepanikuoti ir stengtis atkreipti gelbėtojų dėmesį.

    Karštis atnešė ir papildomą riziką

    Prancūzijos pietvakariuose savaitgalį fiksuota neįprastai aukšta šiam metų laikui temperatūra, kai kur ji viršijo 30 laipsnių Celsijaus. Toks karštis paskatino žmones ieškoti atgaivos vandenyje, tačiau kartu padidino ir nelaimių riziką, ypač esant sudėtingoms jūros sąlygoms.

    Vietos pareigūnai primena, kad net ir esant geram orui jūra gali būti pavojinga, todėl būtina įvertinti bangavimą, sroves ir oficialius perspėjimus. Poilsiautojai raginami rinktis saugomas maudymosi vietas ir nebristi į vandenį, jei paplūdimyje keliama raudona vėliava.

  • Saksonijos premjeras Kretschmeris: kada Vokietija vėl kalbėtų apie rusiškas dujas ir pabėgėlius

    Saksonijos premjeras Kretschmeris: kada Vokietija vėl kalbėtų apie rusiškas dujas ir pabėgėlius

    Saksonijos žemės ministras pirmininkas Michaelis Kretschmeris pareiškė, kad ateityje, pasibaigus karui, Vokietija galėtų svarstyti ir rusiškų gamtinių dujų tiekimo atnaujinimą. Jo teigimu, apie energijos prekybą su Rusija iš esmės būtų įmanoma kalbėti tik tada, kai būtų pasiekta taika arba ilgalaikės paliaubos.

    Interviu Berlyne politikas pabrėžė, kad svarbiausias tikslas yra kuo greitesnis karo veiksmų sustabdymas, nes kasdien žūsta daug žmonių abiejose fronto pusėse. Kretschmeris priklauso CDU ir partijoje eina vicepirmininko pareigas, todėl jo pasisakymai atspindi dalies Vokietijos politinio elito diskusijas apie karo kainą ir paramos ribas.

    Parama Ukrainai ir sankcijų ribos

    Kretschmeris jau anksčiau ragino daugiau dėmesio skirti diplomatinėms pastangoms ir kritiškai vertino kai kurias karinės pagalbos formas, įskaitant toliašaudes raketas. Jo argumentas remiasi nuostata, kad Vokietija neturėtų tapti tiesiogine konflikto šalimi, o sprendimo reikia ieškoti platesniame tarptautiniame formate.

    Kalbėdamas apie sankcijas Rusijai, Saksonijos vadovas laikėsi dvejopo vertinimo: agresija prieš suverenią valstybę, jo žodžiais, negali likti nenubausta, nes tai kurtų pavojingą precedentą. Kartu jis pabrėžė, kad priemonės turi būti parinktos racionaliai, jog labiausiai neatsigręžtų prieš pačią Vokietiją ir nepakirstų ekonomikos atsparumo.

    Politikas akcentavo, kad ilgalaikė gynybos stiprinimo politika Europoje reikalauja finansinių išteklių, o tai tiesiogiai siejasi su konkurencinga ekonomika. Todėl, jo teigimu, svarbu vertinti, ar sankcijų architektūra nesukelia neproporcingų pasekmių pramonei, energijos kainoms ir viešiesiems finansams.

    Ukrainiečių pabėgėliai ir socialinė politika

    Atskira interviu dalis buvo skirta maždaug milijonui ukrainiečių, atvykusių į Vokietiją pasinaudojus ES laikinosios apsaugos mechanizmu. Kretschmeris kritiškai įvertino sprendimą suteikti karo pabėgėliams prieigą prie piliečių pašalpos, teigdamas, kad tokia schema gali mažinti paskatas greičiau įsilieti į darbo rinką.

    „Prancūzijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Nyderlanduose įsidarbinimo rodikliai greitai pasiekė 70 ar 80 proc., o pas mus ilgai buvo 20 ar 30 proc. Tai nėra pabėgėlių problema, tai yra mūsų socialinės politikos problema“, – sakė Michaelis Kretschmeris.

    Jo vertinimu, efektyviausias sprendimas masinio atvykimo situacijose yra ES laikinosios apsaugos direktyva, nes ji suteikia teisę gyventi ir dirbti be ilgo prieglobsčio procedūrų kelio. Vis dėlto Kretschmeris atkreipė dėmesį, kad šio mechanizmo galiojimas artėja prie peržiūros, o politinėse diskusijose esą girdima, jog pratęsimas gali būti ribotas.

    Grįžimo į Ukrainą tema

    Kretschmeris taip pat tvirtino matantis, kad dalis Ukrainos teritorijų yra pakankamai saugios civiliam gyvenimui, todėl ateityje bus daugiau diskusijų apie savanorišką grįžimą. Jo teigimu, Ukrainai reikės žmonių ir paramos atstatymui, tačiau Vokietijos ir kitų šalių galimybės ilgai išlaikyti tokį pat paramos lygį nėra beribės.

    Kartu jis pabrėžė, kad sprendimai dėl paramos pabėgėliams ir savivaldybių finansavimo turi būti subalansuoti, nes vietos infrastruktūra patiria papildomą krūvį. Kretschmeris priminė, kad derybose dėl finansinių paketų žemės ir savivaldybės siekė didesnio užtikrinimo, jog kartu su gynybos ir užsienio politikos įsipareigojimais bus investuojama ir į ligonines, mokyklas bei kitas viešąsias paslaugas.

  • Pabudote po vakarėlio ir „nukrito“ plaštaka? Šis simptomas gali reikšti nervo pažeidimą

    Pabudote po vakarėlio ir „nukrito“ plaštaka? Šis simptomas gali reikšti nervo pažeidimą

    Kas yra šeštadienio nakties sindromas?

    Vadinamasis šeštadienio nakties sindromas yra stipininio nervo pažeidimas, atsirandantis dėl ilgalaikio spaudimo žasto srityje. Dažniausiai tai nutinka po gilaus miego, kai žmogus ilgai išbūna nepatogioje padėtyje ir nervas prispaudžiamas prie kaulo ar kietesnio paviršiaus.

    Klasikinė situacija siejama su alkoholiu ar raminamąjį poveikį turinčiomis medžiagomis, nes jos slopina skausmo signalus ir trukdo prabusti pakeisti padėtį. Vis dėlto toks nervo suspaudimas gali ištikti ir visiškai blaivų žmogų, pavyzdžiui, užmigus ant rankos ar kelionėje ilgai atsirėmus į porankį.

    Kokie požymiai būdingiausi?

    Tipiškiausias simptomas yra vadinamoji nukritusi plaštaka, kai tampa sunku ar neįmanoma ištiesti riešą ir pirštus. Dėl to ranka atrodo tarsi be jėgos, o kasdieniai veiksmai, tokie kaip rašymas, telefono laikymas ar apsirengimas, staiga pasidaro komplikuoti.

    Dažnai kartu pasireiškia dilgčiojimas, tirpimas ar sumažėjęs jutimas plaštakos nugarinėje pusėje, nykščio srityje. Kai kuriems žmonėms atsiranda maudimas ar skausmas žaste, tačiau neretai vyrauja būtent silpnumas, o ne skausmas.

    Kodėl taip nutinka ir kiek tai pavojinga?

    Stipininis nervas eina išilgai žastikaulio ir valdo riešo bei pirštų tiesiamuosius raumenis, taip pat dalį plaštakos jutimų. Ilgai spaudžiant nervą sutrinka jo kraujotaka, o nervinės skaidulos yra labai jautrios deguonies trūkumui, todėl net kelių valandų suspaudimas gali laikinai sutrikdyti impulsų perdavimą.

    Lengvesniais atvejais pažeidimas būna laikinas ir simptomai per kelias dienas ar savaites palaipsniui silpnėja. Jei spaudimas buvo stiprus ar labai ilgai trunkantis, galimas ir didesnis nervo pažeidimas, tuomet atsistatymas užtrunka savaites ar mėnesius, o reabilitacija tampa ypač svarbi.

    Kada būtina kreiptis į gydytoją?

    Į medikus reikėtų kreiptis, jei po miego ar ilgos nepatogios padėties pastebėjote staigų riešo ir pirštų silpnumą, ryškų tirpimą ar sutrikusį jutimą. Svarbu nedelsti ir tada, kai simptomai nepraeina per kelias dienas arba greit progresuoja.

    Ypač svarbi skubi konsultacija, jei kartu buvo trauma, atsirado stiprus skausmas, ryškus tinimas, deformacija ar įtariamas lūžis. Taip pat verta įvertinti kitas galimas priežastis, nes panašūs požymiai kartais pasitaiko ir esant kaklinės stuburo dalies pažeidimams ar kitoms neurologinėms būklėms.

    Diagnozė ir gydymas: ko tikėtis?

    Diagnozė dažniausiai nustatoma įvertinus simptomus ir atlikus neurologinį ištyrimą, tikrinant raumenų jėgą, judesius ir jutimus. Jei kyla įtarimų dėl rimtesnio pažeidimo ar kitos priežasties, gali būti skiriami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, elektroneuromiografija ar vaizdiniai tyrimai.

    Gydymo pagrindas yra pašalinti spaudimo priežastį ir sudaryti sąlygas nervui atsistatyti. Dažnai rekomenduojama įtvaru stabilizuoti riešą taisyklingoje padėtyje, o kineziterapija ir funkciniai pratimai padeda išvengti raumenų silpnėjimo bei sąnarių sustingimo.

    Skausmui mažinti gydytojas gali rekomenduoti priešuždegiminius ar skausmą malšinančius vaistus, o kai kuriais atvejais skiriami nervų funkciją palaikantys B grupės vitaminai. Operacinis gydymas taikomas retai ir paprastai svarstomas tik tuomet, kai nustatomas ilgalaikis struktūrinis nervo pažeidimas arba nuolatinė suspaudimo priežastis.

    Kaip sumažinti riziką?

    Profilaktika remiasi paprasta taisykle: vengti ilgalaikio spaudimo rankai, ypač žasto ir pažasties srityje. Miegant verta pasirūpinti patogia padėtimi ir stengtis neužmigti prispaudus ranką kūnu ar kietu paviršiumi.

    Rizika didėja ir tada, kai giliai užmiegama po alkoholio ar raminamųjų, nes organizmas prasčiau reaguoja į diskomfortą. Cukriniu diabetu ar kitomis neuropatijas skatinančiomis ligomis sergantiems žmonėms rekomenduojama ypač atidžiai stebėti jutimų pokyčius ir laiku kreiptis į specialistus.

  • Tyrimas rodo: šis paprastas įprotis virtuvėje senjorams siejamas su iki 30 proc. mažesne demencijos rizika

    Tyrimas rodo: šis paprastas įprotis virtuvėje senjorams siejamas su iki 30 proc. mažesne demencijos rizika

    Reguliarus maisto gaminimas namuose gali būti siejamas su mažesne demencijos rizika vyresniame amžiuje, rodo Japonijos mokslininkų analizė, publikuota mokslo žurnale Journal of Epidemiology & Community Health. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra stebuklingas metodas, tačiau kasdienė veikla virtuvėje gali tapti svarbia smegenų sveikatos dėlionės dalimi.

    Tyrimo komanda, vadovaujama dr. Yuki Tani, vertino beveik 11 000 žmonių, kurių amžius buvo 65 metai ir daugiau, sveikatos bei gyvenimo būdo duomenis. Ilgesnį laiką stebėta, kaip skirtingi įpročiai, įskaitant maisto gaminimą, gali būti susiję su neurodegeneracinių ligų rizika.

    Rezultatai parodė, kad žmonėms, kurie gamino maistą bent kartą per savaitę, demencijos rizika buvo siejama su maždaug 30 proc. mažesne tikimybe, palyginti su tais, kurie negamino visai. Dar ryškesnės sąsajos pastebėtos tarp asmenų, kurie pradėjo reguliariau gaminti tik vyresniame amžiuje, nors mokslininkai pabrėžia, kad tokie skirtumai nebūtinai reiškia tiesioginę priežastį.

    Nors tai stebimasis tyrimas, jo išvados dera su tuo, ką neurologija žino apie kasdienes veiklas, lavinančias pažintines funkcijas. Maisto gaminimas dažnai reikalauja planavimo, sprendimų priėmimo, dėmesio išlaikymo ir klaidų taisymo, o tai siejama su vadinamosiomis vykdomosiomis funkcijomis, už kurias ypač svarbios priekinės smegenų sritys.

    Gaminant tenka pasitelkti darbinę atmintį, sekti laiką, prisiminti recepto žingsnius, derinti kelių užduočių atlikimą vienu metu. Kartu veikia jutiminė sistema, nes kvapai, skoniai, tekstūros ir garsai aktyvina skirtingas smegenų sritis, susijusias ir su emocijomis, ir su informacijos apdorojimu.

    Ne mažiau svarbus ir motorikos komponentas: daržovių lupimas, pjaustymas, prieskonių matavimas ar darbas su karštais indais reikalauja akių ir rankų koordinacijos bei smulkiosios motorikos. Dėl šios priežasties savarankiško maisto gaminimo įgūdžiai neretai silpnėja po insultų ar progresuojant kognityviniams sutrikimams, kai smegenims tampa sunkiau valdyti sudėtingą, kelių etapų procesą.

    Tyrėjai ir klinikinėje praktikoje dirbantys specialistai dažnai akcentuoja ir socialinį aspektą. Vyresniame amžiuje vienišumas ir socialinė izoliacija siejami su blogesniais sveikatos rodikliais, o maisto ruošimas gali tapti pretekstu bendrauti: apsipirkti kartu, pakviesti artimą žmogų pietų, dalintis atsakomybe virtuvėje.

    Kitas svarbus veiksnys yra mitybos kokybė. Senjorams neretai iškyla nepakankamos mitybos ar monotoniško valgymo problema, ypač gyvenant vieniems, todėl namuose ruoštas maistas dažnai reiškia daugiau baltymų, daržovių, skaidulų ir reguliarią dienotvarkę, o tai svarbu bendrai sveikatai.

    Specialistai primena, kad demencijos riziką veikia daug veiksnių: amžius, paveldimumas, širdies ir kraujagyslių ligos, fizinis aktyvumas, miegas, klausos sutrikimai, rūkymas, alkoholio vartojimas ir socialiniai ryšiai. Todėl maisto gaminimas gali būti naudingas kaip vienas iš kasdienės rutinos elementų, tačiau geriausią poveikį tikėtina duoda kompleksinis požiūris.

    Norint pradėti, nebūtina imtis sudėtingų receptų ar ilgų pasiruošimų. Pakanka pasirinkti vieną dieną per savaitę, kai patiekalas gaminamas nuo pradžių, o vėliau palaipsniui didinti sudėtingumą, išbandyti naujus skonius ir, jei įmanoma, įtraukti artimuosius.

    Jei žmogus pastebi atminties silpnėjimą, pasimetimą įprastose situacijose ar kitas nerimą keliančias kognityvines problemas, rekomenduojama nelaukti ir pasitarti su šeimos gydytoju. Ankstyvas įvertinimas gali padėti laiku nustatyti priežastis, koreguoti rizikos veiksnius ir parinkti tinkamiausią pagalbą.